Genčių žmonės –tikrieji gamtosaugininkai. Kongo upės baseinas

Šaltinis: tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Survival International“. Tekstas publikuojamas su jos leidimu.

Nuotraukos: © Survival International

Prisidengus gamtos apsauga, griaunami tūkstančių gentinių žmonių gyvenimai Kongo upės baseine. Puldinėjami, mušami ir neteisėtai išvejami iš savo protėvių žemių – tačiau tik jie ir gali tas žemes geriausiai apsaugoti.

Būdami tikrieji antrojo pagal dydį pasaulyje atogrąžų miško – Kongo upės baseino – gynėjai bei saugotojai, medžiotojai-rinkėjai, tokie kaip Baka gentis arba „pigmėjai“ Bajaka, yra surinkę gausybę žinių apie augalus bei gyvūnus, tarp kurių jie gyvena. Pavyzdžiui, Baka žmonės turi daugiau nei 15 skirtingų vardų miško drambliui pavadinti – priklausomai nuo jo amžiaus, lyties, temperamento ir magiškojo statuso. Tačiau Baka vis dažniau praneša, kad dramblių jų miškuose mažėja – juos tiesiog išmedžioja pašaliečiai.

Baka ir Bajaka gentys ne tik turi itin gilių žinių apie savo aplinką, bet ir yra išvystę puikių būdų jai apsaugoti.

Šių genčių žemės yra klaidingai laikomos „laukiniais tyrlaukiais“, nors iš tiesų jas tūkstančius metų formuoja žmogaus rankos. Pavyzdžiui, Baka ir Bajaka gentys moka keletą skir- tingų technikų, kaip persodinti laukines jukas ir taip užtikrinti, kad jos ir vėl augtų. Tokiu būdu jie padeda jukoms –mėgstamiausiam tiek dramblių, tiek ir šernų patiekalui –tolygiai sklisti miške. Nedidukėse miško teritorijose įsirengdami savo medžioklės ir gėrybių rinkimo stovyklas, šie žmonės padeda jose išlaikyti skirtingų augalų tipų mozaiką. Kaip mums sakė vienas Baka vyras: „Tie, kurie sakosi saugą mišką, iš tiesų jo nepažįsta taip, kaip jį pažįstame mes.“

Ir Baka, ir Bajaka gentys yra vienos labiausiai lygybės principus kasdienybėje įgyvendinančių bendruomenių pasaulyje. Jose tikima, kad, jei iš miško imsi daugiau, nei tau reikia, arba tinkamai nesidalinsi su šeima ir draugais – sumažinsi savo šansus sėkmingai medžioti ir prisirinkti užtektinai gėrybių ateityje. Tokie tabu kaip šis apsaugo miškų gyvūnus nuo išmedžiojimo. Kai kurie Bajaka vyrai ant takelių, vedančių į miško vietoves, kuriose medžioklė nesisekė, iš lapų sudėlioja kūgius. Taip jie įspėja kitus medžiotojus tos vietovės vengti, ir kartu duoda laiko gyvūnų populiacijoms atsigauti.

Tokie nerašyti gamtos apsaugos kodeksai ne tik skatina lygybę ir dalijimąsi, bet ir yra svarbi dalis to, kaip Baka ir vietoves. Jose tuomet įsišaknija kriminaliniai neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais tinklai, veikiantys su vietos valdžios ir karinio elito žinia bei pritarimu. Kai kurias tokias miško ruošos kompanijas bei korumpuotus valdžios pareigūnus gamtosaugininkai net ir remia: imasi partnerysčių su miško kirtėjais, trofėjų medžiotojais ir valdžios institucijomis, kurios drasko ir naikina gentis – t. y. geriausius gamtos sąjungininkus.

Bajaka verčiasi savo aplinkoje. Tačiau šiandien abi gentis iš jų miškų veja smurtas ir puldinėjimai, kuriuos vykdo anti-brakonieriavimo būriai. Gentiniai žmonės organizacijai „Survival“ pasakoja dėl to nebegalintys perduoti svarbių įgūdžių ir vertybių savo vaikams. Kai kurie Baka genties nariai sielojasi, jog nebegali savo vaikams pasakoti likano, arba miško pasakų, kuriomis mokoma, kaip tinkamai gyventi miške.

Ir Baka, ir Bajaka žmonės gerai pažįsta savo žemes ir geriau nei bet kas kitas žino, kas jose vyksta. „Žinome, kada miške darbuojasi brakonieriai, tačiau mūsų niekas nesiklauso“, – sakė vienas Baka genties vyras. Nepaisant to, oficialieji gamtosaugininkai ir valdžios institucijos į tokias svarbias žinias nekreipia dėmesio – arba dar blogiau: anti-brakonieriavimo būriai informaciją išgauna kankinimais. Tai, kad genčių žmonės yra tikra vertybė vietovėms, kuriose jie gyvena, yra žinoma jau dešimtmečius. Tačiau gamtosaugos vardu jie vis tiek yra persekiojami, jų miško stovyklavietės sudeginamos. Baka žmonės sako, kad tai sunaikina bindongobo, arba jų gyvenimo jėgą, ir kad kai kurie nuo to niekad nebeatsigauna. Gyvenančių susispraudus pakelių gyvenvietėse, Baka ir Bajaka sveikata prastėja; jiems sunku išmaitinti savo šeimas ir, susidūrus su naujomis ligomis, išgyventi be miško teikiamų vaistų. Tokie iškeldinimai ir puldinėjimai ne tik yra neteisėti, jie ir kenkia gamtos apsaugai. Genčių darymas atpirkimo ožiais nukreipia dėmesį nuo tikrųjų gamtos niokojimo priežasčių. Kongo upės baseine tai – miškų kirtimas ir korupcija. Miško ruošos (kirtimo) kompanijos tiesia kelius į atogrąžų miškų gilumą bei priveža pašaliečių į anksčiau atokias

Kongo upės baseino miškai Baka ir Bajaka genčių žmonėms yra namai ir jų tapatybės šaknys. Nuo miškų priklauso jų išgyvenimas ir tik jie patys gali geriausiai apsaugoti šias trapias ekosistemas, palaikančias jų gyvybę. „Miškas mus maitina, jis gydo mūsų negalavimus. Iš miško yra mūsų kultūra, – sako vienas Baka genties vyras. – Todėl šis ryšys yra labai, labai svarbus tiek mums, tiek pačiam miškui, tiek ir visai Žemei.“

Vienintelis būdas išgelbėti tą neįtikėtiną Kongo upės baseino bioįvairovę ir natūralų jos grožį yra apsaugoti genčių žmonių teises. „Dievas mus sukūrė miškui“, – sako vienas Baka vyras. Be jų, miškas gali ir neišgyventi.

– Bajaka genties vyras, Kongo Respublika

– Baka genties vyras, Kamerūnas

Nedaug žmonių pasaulyje turi tokį artimą ryšį su mišku kaip Kongo upės baseino gentys. Tačiau prisidengus gamtosauga yra pažeidinėjamos jų žmogaus teisės. Saugomų teritorijų kūrimas jiems atneša tik smurtą, badą ir prastėjančią sveikatą. Anti-brakonieriavimo būriai, kuriuos finansuoja ir aprūpina didžiosios gamtosaugos organizacijos (tokios kaip WWF ir WCS), genčių žmones puldinėja, muša, kankina ir net žudo.

– Bajaka genties atstovas, Kongo Respublika

Genties žmonės yra kaltinami „brakonieriavimu“, nors iš tiesų jie medžioja tik tam, kad pavalgydintų savo šeimas, arba vos įkelia koją į savo protėvių žemes, dabar jau esančias vadinamosiose „saugomose teritorijose“; tuo tarpu miško ruoša (kirtimas) ir „trofėjų“ medžioklė yra aukštinama kaip neva puiki gamtosaugos forma. Fizinis smurtas yra tik dalis užgauliojimo. Saugomose teritorijose dirbantys eiguliai („reindžeriai“) vagia genčių žmonių maistą ir degina jų stovyklavietes bei įrankius, taip skleisdami siaubą. Gentys nebegali saugiai judėti bei gyventi savo protėvių žemėse.

– Bajaka genties vyras, Centrinės Afrikos Respublika

Mesok Dža (Messok Dja) yra itin bioįvairove pasižyminti vietovė Kongo atogrąžų miškuose. Viena didžiausių pasaulyje gamtosaugos organizacijų WWF (angl. World Wildlife Fund) bando joje įkurti gamtos apsaugos zoną, kurioje būtų griežtai kontroliuojama, kaip žemė yra naudojama bei kas į ją gali įžengti. Tačiau ta vietovė – tai Baka genties protėvių žemė.

https://vimeo.com/300970280

Pagal tarptautinės teisės normas, bet kokie genčių žemėse numatyti projektai gali būti vykdomi tik tuo atveju, jei su tuo sutinka žmonės, kuriems ta žemė priklauso. Mesok Džaos projektas šią nuostatą pažeidė, nes prieš pradėdama parko kūrimo procesą organizacija WWF negavo laisvo, išankstinio ir informuoto vietos bendruomenių sutikimo.

– Paulette, Baka genties narė Mesok Džaoje

Ginkluoti reindžeriai patruliuoja vietovę, nors oficialiai parkas dar net nėra įsteigtas. Jie jau yra įvykdę baisių žiaurumų prieš vietos žmones, tarp jų – Baka bei jų kaimynus Bakvelė gentį. Organizacija WWF apie tai žino jau daug metų, tačiau nesiima jokių veiksmų problemai spręsti.

– Baka genties vyras, Mesok Dža

Mesok Džaoje gyvenančioms Baka genties bendruomenėms miškas yra jų pragyvenimo šaltinis. Santykis su mišku jų gyvenime yra esminis dalykas, apibrėžiantis jų tapatybę. Be miško jie sako išgyventi negalį.

„WWF nekviesta atėjo į mūsų mišką ir be mūsų sutikimo jame nustatinėja parko ribas. Niekas net nesiteikė nieko mums paaiškinti, tik pasakė, kad nuo šiol nebeturime teisės eiti į mišką. Ekosargybiniai mus jau verčia kentėti: muša žmones, bet dramblių nuo brakonierių neapsaugo“ – Baka kaimo gyventojai, Kongas

– Baka genties vyras iš bendruomenės, gyvenančios netoli Mesok Džaos

Iš miško išvaryti Baka žmonės dažnai nuskursta; jie yra priversti apsistoti pakelių stovyklose, kur patiria didžiulį skurdą, didelį vaikų mirtingumą, ligas, priklausomybes nuo alkoholio bei kitų panašių medžiagų ir yra išnaudojami. Mesok Džjaoje gyvenančioms bendruomenėms jau dabar draudžiama būti miške, nors gamtosauginė zona dar nėra įsteigta. Jie yra atskirti nuo maisto ir vaistų, kuriuos jiems suteikia miškas. Jie nebegali užsiimti savo ritualais ar mokyti vaikų įgūdžių bei žinių, perduodamų iš kartos į kartą.

– vienos Baka bendruomenės vyresnysis

Be WWF, parko kūrimą finansuoja ir miško ruošos (kirtimo) bei palmių aliejaus korporacijos. Jį taip pat remia Jungtinių Tautų Vystymosi programa (UNDP), Europos Komisija, JAV ir Kongo vyriausybės bei gamtosaugos fondas „Global Environment Facility“; tiesa, Europos Komisijos parama buvo laikinai sustabdyta po didžiulės kampanijos, kurią kartu su organizacija „Survival“ vykdė Baka genties nariai.

WWF tikina Mesok Džaoje darantys tai, kas geriausia gamtai, tačiau iš tiesų jie į pragaištį stumia Baka genties žmones, kurie labai gerai vidujai žino, kaip tinkamai elgtis su tokia brangia ekosistema, ir turi gilesnį bei tvirtesnį ryšį su ta žeme nei bet kas kitas. Apie 80 proc. visos Žemės bioįvairovės yra genčių teritorijose. Įrodyta, kad geriau nei bet kas kitas žeme rūpinasi tie, kurie joje gyvena.

Aktyviai siekiame sustabdyti „gamtosaugos“ vardu vykdomus žiaurumus. Nuo kampanijos pradžios 2018 m.:

• JAV ir Vokietijos vyriausybės bei Europos Komisija pradėjo tyrimus dėl žmogaus teisių pažeidimų prisidengus gamtosauga. 2021 m. spalį JAV Kongrese vykusiame beprecedenčiame posėdyje, kurį paskatino „Survival“ vykdytos kampanijos ir lobizmas, WWF buvo smarkiai kritikuota dėl saugomose teritorijose vykdomų išpuolių prieš genčių žmones.

• JT Vystymosi programa (UNDP) paskelbė ataskaitą, kurioje rašoma, kad WWF remiami agentai Mesok Džaoje mušė ir gąsdino šimtus Baka genties žmonių. Po šio tyrimo UNDP nusprendė dėl Baka teisių pažeidinėjimų šio projekto neberemti.

• 2020 m. gegužę Europos Komisija (EK) pranešė sustabdanti finansavimą Mesok Džaos projektui. Mūsų kampanijai tai buvo didžiulė pergalė. Dar 2020 m. vasarį „Survival“ susitiko su už Mesok Džaos projektą atsakingais EK žmonėmis ir jiems aiškiai išdėstė, kad vietos žmonės projektui niekada nepritarė, todėl jo vykdymas prieštarauja pačios EK įsipareigojimams. Šiuo metu EK ruošia nuostatas dėl žmogaus teisių gerbimo savo finansuojamiems gamtosaugos projektams.

• 2020 m. lapkritį WWF paskelbė ataskaitą apie žmogaus teisių pažeidinėjimus teritorijose, įskaitant ir Mesok Dža, kurioje patvirtinta, jog WWF žinojo apie netinkamus parko reindžerių veiksmus, tačiau ir toliau juos rėmė bei su jais bendradarbiavo.

Projektas buvo sustabdytas tik JŪSŲ DĖKA. Mūsų rėmėjai viešai ir garsiai išreiškė savo solidarumą su Baka genties žmonėmis bei jų kaimynais Bakvelė gentimi. Taip mes kartu sustiprinome jų balsus ir pasaulyje pasiekėme gerų pokyčių.

Tačiau WWF vis dar bando prastumti šį projektą, nors jų pačių atliktas tyrimas ir parodė, kad Baka gentis jam nepritaria. Organizacija ir toliau bando užglaistyti jų vardu vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.