Issuu on Google+

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Nr. 57 (9180)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Tauta verta tokios valdžios, kokią išsirenka. Tačiau ar dažnai analizuojame buvusiųjų valdžioje klaidas, ar svarstome, ką rinksime? O gal iš viso nėra prasmės eiti balsuoti, nes už mus išrinks kiti? Ar „balsuoti kojomis“, tai yra emigruoti, būtų teisingas sprendimas?

Kaina 1,89 Lt

Ne kasdien tenka važiuoti upe, kuri yra vienintelis kelias į gyventojų namus Plokščių miestelyje. Ši V.Kudirkos meilės istoriją menanti gatvė traukte traukia turistus ir smalsuolius.

Apie tai – 7 p. f

Apie tai – 13 p. f

Turtingoje Europoje laimingesni ir pieno pirkėjai, ir pardavėjai

Šiandien skaitykite: • Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti Europos Sąjungos paramos.

Oligopolijos pasekmės Lietuvos prekybos ir pieno perdirbimo rinkose apverktinos – kai kuriose ES šalių sostinėse pieno produktai jau pigesni nei Vilniuje. Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • Mokslininkės Zofija Jankauskienė ir Elvyra Gruzdevienė dirbo tik su pluoštinių linų selekcija, tačiau naujos ūkinės tendencijos paragino kurti ir aliejinių linų veisles.

Nors dėl užsitęsusios ekonominės krizės mažiau lietuvių poilsiauja užsienyje, iškeliavusieji užsuka ir į parduotuves – nori paskanauti vietinės gamybos produktų, palyginti juos su lietuviškais. Kartais smalsumas sugadina nuotaiką: keliautojai pastebi, kad kai kurie pagrindiniai maisto produktai brangiomis laikomose šalyse yra pigesni nei gimtinėje.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • „Kartą paragavęs, negali sustoti“ – šis posakis labai tinka tiems, kurie bent kartą buvo panėrę į vandens telkinių gilumą.

Užsienyje pieno produktai pigesni Europos ekonomikos varikliu vadinamos Vokietijos sostinėje Berlyne gaudos tipo sūrio kilogramas kainuoja apie 80 lietuviškų centų mažiau nei Vilniuje. Vokietijoje viešėjęs mūsų skaitytojas ūkininkas Antanas Kanauka nepatikėjo savo akimis, todėl kelis kartus perskaičiavo, net pasitikslino, ar negalioja kokia nors nuolaidų akcija. Nukelta į 2 p. f

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nuosavas būstas lengviau įperkamas provincijoje

MOTERS PASAULIS, 15 p. f • Medikai įsitikinę, kad gimdyti namuose galima, jei tinkamai pasirūpinama gimdyvių saugumu. Šiandien Lietuvoje tai padaryti nelengva. Atrodo, provincijos moterys šią tiesą suvokia geriau nei didmiesčių.

Baimindamiesi neva artėjančios antrosios krizės bangos, kuri mus jau senokai užliejusi, skolintis būstui Lietuvos gyventojai neskuba net esant rekordiškai mažoms bankų palūkanoms. VL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Istoriškai mažos palūkanos

Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažino iki rekordinio lygio – 0,75 procento. Tai lėmė, kad visų bankų vartojamųjų ir būsto paskolų palūkanos yra mažiausios. Nepaisant šios žinios ir besitęsiančio, nors ir sulėtėjusio, Lietuvos ekonomikos augimo, gyventojai paskolomis nelinkę susivilioti.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad palūkanos tiek litais, tiek eurais yra rekordiškai mažos. Tokios jos turėtų likti bent jau iki kitų metų pabaigos. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs tokius pokyčius, yra susijęs su Europos centrinio banko sprendimais.

Marius Eidukonis

Konservatyvios nuotaikos paskolų rinkoje išlieka todėl, kad Europoje vėl juntama recesija. VL archyvo nuotrauka

„Europos centrinis bankas mėnesio pradžioje sumažino bazines palūkanų normas ketvirtadaliu procentinio punkto iki žemiausio lygio istorijoje. Tokių bazinių palūkanų normų dar niekada nebuvo. Dabar jos siekia 0,75 procento. Tai lemia ir tarpbankinių palūkanų normų mažėjimą“, – susidariusią situaciją aiškino ekonomistas. Nukelta į 3 p. f

MOTERS PASAULIS, 15 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Sveikata


2

2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Turtingoje Europoje laimingesni ir pieno pirkėjai, ir pardavėjai

Pieno gamintojams trūksta vienybės Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas

kydami, kad jiems labai patogu vienoje vietoje bet kuriuo laiku įsigyti produktų. Už šį patogumą vartotojai brangiai sumoka. Didžiąją Lietuvos rinkos dalį valdo 4 stambiausi prekybos tinklai, todėl perdirbėjai neturi kito pasirinkimo kaip tartis, kad būtent jie pardavinėtų jų produkciją. Po nedideles parduotuvėles savo produkcijos neišvežiosi, o ir jos neišpirks. „Todėl prekybininkai iš pieno produktų gamintojų išspaudžia kiek nori. Štai geriamo pieno mažmeninės rinkos kainos struktūroje prekybininkams už litrą parduoto pieno tenka net 63 ct, perdirbėjams – 71 ct, ūkininkams – 68 ct ir 42 ct – PVM. Taigi prekybininkų dalis nepateisinamai didelė“, – sako A.Gapšys.

Kas saugo nuo bankroto

Šių metų kovo mėnesio duomenimis, pieno supirkimo kainos Lietuvoje vėl beveik mažiausios ES – 29,28 EUR/100 kg. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

e Atkelta iš 1 p.

Edam/gaudos sūrio mažmeninė kaina ES šalių sostinėse (Lt/kg)

Paaiškėjo, kad tai įprasta šio sūrio kaina – apie 23,2 Lt/kg. Sugrįžęs į Lietuvą mums pateikė įsigytų pirkinių čekius. Taigi maždaug 3 kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokietis sūrį perka pigiau nei lietuvis. Aukštesni nei Lietuvoje vidutiniai atlyginimai ir kaimyninėje Lenkijoje, Švedijoje bei Vengrijoje, tačiau ir šių šalių sostinių gyventojai už minėtos rūšies sūrį moka mažiau nei Lietuvoje. Gal pigesnis sūris – tik išimtis tarp kitų pieno produktų? Pasirodo, ne. Štai 82,5 proc. sviestas Varšuvoje kainuoja beveik 7 Lt/kg pigiau nei Vilniuje, beveik 5 Lt/kg pigesnis sviestas Rygoje ir Helsinkyje bei Prahoje ir apie 3 Lt/kg pigesnis Berlyne. Tokio kainų skirtumo priežastys labai netikėtos.

Įmonės pralaimi konkurencinę kovą Su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) mokslininkais atidžiau panagrinėjome statistikos duomenis ir paaiškėjo nauja pavojinga tendencija. Nors AB „Pieno žvaigždės“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus mūsų laikraštyje ne kartą su ironija kalbėjo apie kaimyninės Latvijos pieno perdirbimo įmones, esą jos labai atsilikusios, naujausi duomenys rodo, kad būtent Lietuvos perdirbimo įmonės, pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius, pradeda gaminti ES

Delčia. Saulė teka 5.07, leidžiasi 21.43.

Šiandien

Varšuva

15,32 22,34

Budapeštas

23,00

Berlynas VILNIUS

23,67

Praha

23,73 25,53

Talinas

25,81

Helsinkis 0

5

10

15

rinkoje nekonkurencingus pieno produktus. Galima tik svarstyti, nesugeba ar tai daro apgalvotai. LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys atkreipė dėmesį į šių metų gegužės 7–13 d.

25

30

kg, tačiau estai pigiau – 10,46 Lt/kg, o vokiečiai ir lenkai gamino labai pigiai, atitinkamai tik 8,74 Lt/kg ir 8,24 Lt/kg. „Kas bus dar po 5–6 metų? Ar išliks Lietuvos pieno perdirbimo įmo-

Geriamo pieno mažmeninės rinkos kainos struktūroje prekybininkams už litrą parduoto pieno tenka net 63 ct, perdirbėjams – 71 ct, ūkininkams – 68 ct ir 42 ct – PVM. Taigi prekybininkų dalis nepateisinamai didelė. ŽŪMPRIS surinktus duomenis apie tai, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonių pagaminto gaudos tipo sūrio didmeninė kaina siekė 14,02 Lt/kg. Tuo tarpu lenkai jį pagamino už 10,72 Lt/kg, vokiečiai – 13,81 Lt/kg, estai – po 11,53 Lt/kg. Brangiai gaminome ir 82 proc. riebumo sviestą. Tiesa, brangiausiai iš kaimynų jį gamino latviai – net 13,35 Lt/kg, lietuviai – 11,36 Lt/

Poryt o

o

Dieną: +14 +19

Dieną: +18 +23

Dieną: +17 +22

o

o

o

Naktį: +7 +12

20

(Šaltinis: ŽŪMPRIS)

Rytoj o

19,14

Stokholmas

Pasak A.Gapšio, pieno perdirbimo įmonių išlikimas priklauso tik nuo eksporto ir nuo prekybininkų norų. Kuo Lietuvos pieno perdirbėjų produkcija mažiau konkurencinga užsienio rinkoje, tuo svarbiau įmonėms įsitvirtinti savo šalyje. Prekybininkai bet kurią dieną gali pasirinkti ne lietuviškus, bet, pavyzdžiui, lenkiškus ar vokiškus produktus. „Tokių tendencijų jau yra – pieno produktų importas į Lietuvą nuolat auga. Vis daugiau įvežama sūrių iš Lenkijos bei Vokietijos. Vis daugiau įvežama ir sviesto. Kol kas šių produktų kainos lygiuojasi į lietuviškas, tačiau galime numanyti, kad taip yra tik todėl, kad prekybininkai padidina maržą“, – sakė A.Gapšys. Paradoksalu, tačiau nenuleisdami įvežtinių produktų kainų jie nuo bankroto apsaugo konkurencinėje kovoje pralaiminčias Lietuvos perdirbimo įmones. Taip prekybininkai jas pririša už trumpo pavadžio. Pieno perdirbėjus gelbsti eksportas, tačiau pasaulinėje rinkoje pie-

Naktį: +6 +12

Naktį: +9 +14

Šiandien lietingi orai tęsis, vietomis galima ir perkūnija. Toliau pūs gūsingas ir nešiltas vakarų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį numatoma iki 7–12, aukščiausia dieną – tik 14–19 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį pragiedrulių bus daugiau, tačiau kai kur vėl nulis trumpi lietūs, galima perkūnija. Pietvakarių vėjas pūs silpniau. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 6–12, aukščiausia dieną – 18–23 laipsniai šilumos. Penktadienį šalį apgobs tankesni lietaus debesys, vietomis lietų lydės perkūnija. Pietvakarių, vakarų vėjas ims stiprėti. Oro temperatūra naktį bus 9–14, dieną laukiama 17–22 laipsnių šilumos. orai.lt, VL inf.

nės, gal jas kas nors nupirks ir atnaujins? Kitu atveju Lietuvos pieno gamintojams žaliavinį pieną tektų vežti į Lenkiją“, – svarstė A.Gapšys. Gali būti, kad dėl išvardytų priežasčių prekybininkai pieno perdirbėjus parišo už trumpos virvės ir padarė juos labai priklausomus nuo jų sprendimų.

Rinką valdo prekybininkai Perdirbėjai suvokia susidariusios padėties rimtumą, tačiau tyli. Mūsų kalbinti ekspertai tvirtino, kad Lietuvoje susiformavo galinga, itin savo jėgomis pasitikinti prekybininkų kasta, kuri nereaguoja, pavyzdžiui, į šalies Prezidentės pagąsdinimus, kad ši nepakęs oligopolinės padėties prekybos rinkoje. Ištaisyti prieš 15 metų padarytą klaidą, kai stambiuosius prekybininkus tuometinė valdžia įsileido į miestų centrus, sunku. Kitose šalyse tokie prekybos centrai veikia tik užmiestyje. Neįsigilinę vartotojai bando užstoti stambiuosius prekybininkus, sa-

no gamyba nuolat auga, todėl didėja konkurencija. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės šiuo metu eksportuoja apie 55–60 proc. pagaminamos produkcijos. 57 proc. viso eksporto tenka ES šalims, 29 proc. – Rusijai. Nors Rusijoje galimybės uždirbti didesnės, tačiau ir rizika didesnė.

Perdirbėjai bet kokiais būdais siekė pelno, todėl ir priėjo liepto galą – nuolat mus kaltino, kad ūkininkai nemoka efektyviai dirbti, o dabar aiškėja, kad kaip tik jie, perdirbėjai, pralaimi konkurencinę kovą. Jie paprasčiausiai nemoka dirbti ir išsilaiko tik kitoms šalims siūlydami pigią produkciją, tačiau iš tikrųjų juos išlaikome mes, ūkininkai. Kodėl taip yra? Todėl, kad mes, ūkininkai, nevieningi. Perdirbėjai moka mus suskaldyti. Štai pernai pieno kooperatyvų pirmininkams jie surengė egzotinę kelionę į Naująją Zelandiją. Kelionė nemokama. Tačiau tie kooperatyvų vadai nesupranta, kad perdirbėjai už tą kelionę iš jų kooperatyvų nugręš šimteriopai. Po tokių kelionių kooperatyvų vadovai kažkaip prityla, nebenori konfliktuoti su pieno perdirbėjais.

Supirkimo kainos – mažiausios ES Daugelis pieno produktų vartotojų tikriausiai ne kartą girdėjo Lietuvos pieno perdirbimo įmonių atstovų aiškinimus, kad jie priversti už žaliavinį pieną ūkininkams mokėti brangiau nei konkurentai kitose šalyse. Tačiau LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ant stalo paklojo grafikus ir paneigė minėtus teiginius. „Šių metų kovo mėnesio duomenimis, pieno supirkimo kainos Lietuvoje vėl beveik mažiausios ES – 29,28 EUR/100 kg. Tik Bulgarijoje jos šiek tiek mažesnės (28,86 EUR/100 kg))“, – sakė A.Gapšys. Įdomu, kad ES didžiausios pieno supirkimo kainos yra Kipre (53,2 EUR/100 kg) ir ekonominės krizės kamuojamoje Graikijoje (45,87 EUR/100 kg). Be to, per metus (gegužės 1 d. duomenimis) pieno supirkimo kaina Lietuvoje sumažėjo net apie 11 proc. Įspūdingai atrodo 2011-ųjų pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir Vokietijoje palyginimas. Štai Vokietijoje žaliavinio pieno supirkimo kaina augo nuo sausio iki lapkričio mėnesio, o Lietuvoje pradėjo sparčiai kristi jau nuo balandžio mėnesio, nuo rugsėjo iki lapkričio grįžo į ankstesnį lygį ir liko apie 21 ct/kg mažesnė nei Vokietijoje.

Sviesto (82,5 proc. riebumo) mažmeninė kaina ES šalių sostinėse (Lt/200 g) 3,53

Varšuva

3,95

Praha

4,08

Helsinkis

4,08

Ryga

0

Berlynas

4,34

VILNIUS

4,93

Budapeštas

4,94

Talinas

5,38

Stokholmas

5,8

1

2

3

4

5

6

(Šaltinis: ŽŪMPRIS)


2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180) Valstiečių laikraštis

Nuosavas būstas lengviau įperkamas provincijoje

Vien tik rekordiškai žemos būsto paskolų palūkanos neskatina gyventojų pirkti nekilnojamojo turto.

e Atkelta iš 1 p. Pasak N.Mačiulio, dėl šio aspekto dabar palankus metas pirkti būstą, tačiau tik trumpoje perpektyvoje. „Gyventojai dabar labiau išprusę ekonomikoje ir supranta, kad būsto paskola yra imama ne keleriems metams, tačiau pakankamai ilgam laikotarpiui. Kadangi palūkanų norma yra kintama, tai faktas, kad jos bus žemos dvejus ar trejus metus, nėra itin svarbus ar vienintelis veiksnys“, – sakė N.Mačiulis. Anot jo, patys klientai gali apsiskaičiuoti, kaip pasikeistų jų įmokos, jei palūkanų normos grįžtų į prieš kelerius metus buvusį lygį. Jis nebuvo labai aukštas, bet didesnis nei šiuo metu. „Dabar esančios žemos palūkanos gali paskatinti imti pigesnes vartojamąsias paskolas. Žinoma, išlieka patraukli ir būsto paskola, ta-

Bankai pasiuntė žmones vergovėn Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, ekonomistas

Kol šalyje neatsiras pakankamai naujų darbo vietų ir nepadidės atlyginimai, imti paskolą daugeliui žmonių būtų savižudybė. Šiuo metu anglų kalba skaitau puikią Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano knygą „Pamirškite krizę“, kurioje analizuojamos prastą ekonomikos situaciją dar labiau pabloginusios priežastys. Tarp jų – ir dabartinis taupymo laikotarpis, kai reikėjo skatinti verslą, ypač – gamybą. P. Krugmanas bankus pavadino nusikaltėliais, kurie leido pinigus ir skatino žmones imti paskolas. Žmonės, netekę darbo ir pajamų arba pajamoms sumažėjus, pateko tarsi į vergovę. Tačiau turtingiems, stabilias pajamas gaunantiems asmenims, kuriems reikalingas gyvenamasis būstas, metas jį įsigyti palankus. Tačiau neverta pirkti buto ar namo kaip investicijos, nes butų kainos nedidės, todėl geriau turimus pinigus investuoti į verslą, kuris duotų grąžos.

čiau ji labiau susijusi su gyventojų lūkesčiais dėl ateities pajamų. Jeigu gyventojas tikisi, kad šeimos pajamos po dvejų ar trejų metų didės, tai dabar paskolą imti palanku, nes artimiausius dvejus metus teks mokėti mažas palūkanas, o ateityje, jeigu pra-

kad kol kas eksporto tendencijos atrodo neblogai“, – situaciją vertino pašnekovė. Tuo metu N.Mačiulis teigė, kad kalbos apie antrąją krizės bangą iškreipia gyventojų lūkesčius, nes situacija pristatoma neteisingai. „De facto

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

po rinkimų Graikijoje ir paaštrėjusių santykių tarp Vokietijos ir Prancūzijos, gyventojų ateities lūkesčiai suprastėjo. Prasidėjo kalbos ir apie antrąją krizę. Tokie veiksniai visuomet lemia daug atsargesnį šalies gyventojų požiūrį į skolinimąsi. Ir net tie asmenys, kurie

N. Mačiulis: „De facto antroji krizės banga jau yra Lietuvoje, nes ji susijusi su procesais, vykstančiais euro zonoje, o joje dabar – recesija. Jos ekonomika neauga ir šiek tiek traukiasi. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo ir yra dvigubai lėtesnis nei pernai.“ dės didėti palūkanos, jis gali tikėtis gauti didesnes pajamas ir padidėjusios palūkanos netaps našta“, – teigė „Swedbank“ atstovas. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė taip pat sutiko, kad palūkanų norma, imant paskolą būstui įsigyti, yra svarbus kriterijus, tačiau ne pagrindinis. Žmonės būsto paskolas ima gana ilgam laikotarpiui – dvidešimčiai ar daugiau metų. Tad natūralu, kad atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. „Darbo rinkos atsigavimas yra pakankamai silpnas, be to, gyventojų lūkesčius dėl ateities pajamų mažina ir baimė dėl naujos krizės bangos. Verta paminėti, kad Lietuvos bankas yra priėmęs atsakingo skolinimo taisykles, o žmonės dar prisimena prieš keletą metų sprogusį nekilnojamojo turto burbulą. Visi išmoko šias pamokas ir skolintis neskuba“, – „Valstiečių laikraščiui“ finansines gyventojų nuotaikas komentavo „Danske“ banko vyresnioji analitikė.

3

Aktualijos

antroji krizės banga jau yra Lietuvoje, nes ji yra susijusi su procesais, vykstančiais euro zonoje, o joje dabar – recesija. Jos ekonomika neauga ir šiek tiek traukiasi. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo ir yra dvigubai lėtesnis nei pernai. Be to, Lietuvos ekonomika neauga taip, kaip galėtų augti“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas.

Baimės akys didelės Bendrai vertindamas paskolų rinką, N.Mačiulis teigė, kad skolinimasis labai glaudžiai susijęs su gyventojų ateities vertinimu. „Gegužės mėnesį,

gali skolintis, nes turi sukaupę nemažai santaupų pradiniam įnašui, daug atsargiau vertina savo perspektyvas“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad Lietuvos ekonomikai nemenkos žalos kartais padaro nepagrįstas šalies gyventojų gąsdinimas apie vienokias ar kitokias ekonomikos tendencijas, neatitinkančias realybės. SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012-ųjų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų gyventojų per ateinančius metus tikisi būstų kainų kilimo. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesio tokios pačios apklausos re-

zultatais, gyventojų, per ateinančius dvylika mėnesių besitikinčių būstų kaino kilimo, sumažėjo 11 procentų. SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad tokie rezultatų pasikeitimai rodo, kad gyventojai anksčiau savo nuomonę reiškė ne atsižvelgdami į ekonominę situaciją, o daugiau vadovaudamiesi emocijomis. „Viena vertus, ekonominė situacija – nedarbo lygis, darbo užmokesčio dydis ir jų prognozės nesudarė pagrindo tikėtis būsto paklausos ar būsto kainų didėjimo. Kita vertus, per pastaruosius tris mėnesius nei ekonominė padėtis, nei prognozės dėl ateities nepasikeitė, kad taip sumažėtų optimizmas“, – sakė J.Varanauskienė. Ekspertės teigimu, norint, kad didėtų būsto kainos, turėtų pradėti augti gyventojų pajamos arba bent jau atsirasti tokių lūkesčių. „Dabar situacija yra tokia, kad pajamos, jei ir padidėjo, tai labai nedaugeliui, padėtis darbo rinkoje dar gana įtempta, todėl vien rekordiškai mažų būsto palūkanų neužtenka, kad daugėtų norinčiųjų įsigyti būstą“, – rinką analizavo SEB banko šeimos finansų ekspertė. Kita vertus, baimės akys visada didelės. Pirmąjį pusmetį ekspertai teigia girdėję ne vieną klaidingą interpretaciją apie ekonomikos raidos tendencijas, nors Lietuvos ekonomika dar tebeaugo beveik sparčiausiai Europoje. „Šalies gyventojai klausosi, ką kalba politikai, ekspertai, ir tie nerimą keliantys pareiškimai neprisideda prie gyventojų aktyvesnio skolinimosi ir kartu slopina šalies ekonomiką“, – apibendrino N.Mačiulis.

Kur sunkiausia įpirkti Paklaustas, kam lengviau įsigyti būstą – provincijos ar didmiesčių gyventojams, N.Mačiulis priminė bankų skaičiuojamą būsto įperkamumo rodiklį. Šis rodo, kad sunkiausia būstą įpirkti Vilniuje ir kurortiniuose miestuose. Sostinėje ir tokiuose miestuose, kaip Palanga, Neringa, Druskininkai, būstą perka ne tik tų miestų gyventojai, tad čia kainos yra didžiausios. „Mažesniuose Lietuvos miesteliuose, tokiuose kaip Alytus, Panevėžys, Šiauliai, būsto įperkamumas yra didesnis, nes gyventojų atlyginimai nelabai skiriasi nuo gaunamų didmiesčiuose, o nekilnojamojo turto kainos yra daug mažesnės. Taigi gauti paskolą būstui įsigyti mažesniuose miesteliuose yra daug lengviau nei didmiesčiuose, nes būsto paskolai aptarnauti skiriama mažesnė pajamų dalis“, – teigė ekonomistas.

Mes jau antrojoje bangoje V.Klyvienė pripažino, kad praėjusiais metais buvo jaučiamas ekonomikos pagyvėjimas. „Tai buvo pakilimas po didžiulio ekonomikos nuosmukio. Dabar mes galime pasidžiaugti, kad Lietuva neliko krizės dugne“, – teigė finansų analitikė. Tačiau metų pabaigoje optimistines nuotaikas prislopino nerimas dėl naujų iššūkių, kuriuos teks įveikti euro zonos šalims, todėl konservatyvumo nuostatos išlieka. „Tikimės, kad antroji skaudi recesija mūsų šaliai negresia, juolab (Užs. 372)


4

2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Atminimo valanda S.Dariui ir S.Girėnui

Ant politinių svarstyklių

Ar Lietuvai būtinas referendumas dėl naujos Visagino AE statybos? Pirmadienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas sprendė, ar reikia skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje. 62 parlamentarai pasisakė už tai, kad tautos reikia atsiklausti, 39 seimūnai buvo prieš, o net 18 šiuo klausimu susilaikė. Taigi, kartu su rinkimais į Seimą spalį turėsime galimybę išreikšti nuomonę ir dėl Visagino AE reikalingumo Lietuvoje. Už atominės elektrinės statybą ir prieš referendumo rengimą daugiausia pasisako konservatoriai, o socialdemokratai labiau linkę įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir plėtoti žaliąją (atsinaujinančių šaltinių) energetiką.

Nestatysime – tapsime Europos pakraščiu

Elektrą gaminkime iš atsinaujinančių energijos šaltinių

Naglis Puteikis, Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas

Birutė Vėsaitė, Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė

Pasigirsta kalbų, kad neva žadėjau balsuoti prieš, bet persigalvojau dėl vietos Seime. Tokios kalbos visiškai nepagrįstos. Manęs partija niekaip negali paveikti, papirkti ar prigąsdinti. Jei nieko negaminsime, o tik įsivešime kitų pagamintus produktus (dabar kasmet vis daugiau įvežame nei išvežame), tapsime Europos pakraščiu visomis prasmėmis. Jei gaminsime elektrą, netapsime. Planuojame statyti didelę atominę elektrinę ne tik Lietuvai, o ir Latvijai bei Estijai, gal ir Lenkijos daliai. Didelė elektrinė yra gerai, nes bus papildomai statomos jungtys su ES: dvi – per Estiją ir Latviją, viena – per jūrą su Švedija ir viena – per Lenkiją. Japoniška kokybe pasitikiu. Pelningumą patikrins Latvija ir Estija, nes sakė, kad investuos tik į pelningą objektą. Jei jie neinvestuos, statybų nebus, taigi saugikliai pakankami. Jei kas blogai išaiškino visuomenei šių statybų būtinumą ar nemoka rungtis su „Gazprom“ lobistais arba jei Valstybės saugumo departamentas (VSD) visas jėgas metė į kovą ne su „Gazprom“ viešais ryšiais, o su visuomenininkais, tai nereiškia, kad nereikia statyti. Šis referendumas, surengtas tokiu metu, kai VSD ir aukščiausi politikai kovoja ne su „Gazprom“, o su visuomene, būtų puikus ginklas „Gazprom“ nusamdytų viešųjų ryšių kompanijų rankose. VSD net nesugebėjo, skirtingai nei Estijos saugumiečiai, pranešti mums tų lietuviškų kompanijų pavadinimų.

Jei itin pavojingas objektas statomas Lietuvos žemėje, tai reikia atsiklausti šalies gyventojų. Juk Ignalinos AE iki šiol nesugebame uždaryti. Reaktorius, užuot gaminęs elektros energiją, dabar ją „valgo“. Ir tai kainuoja ne po vieną šimtą milijonų litų per metus. Regioninių partnerių pritarimo dar kol kas neturime, galutinės elektros energijos kainos nežinome. Reiks skolintis pinigų, o juos turės grąžinti elektros energijos vartotojai. Todėl reikia žmonių paklausti, ar jie sutinka. Manau, kad dabar svarbesnė yra šilumos, o ne elektros kaina. Elektros energijos galime pasigaminti iš žaliosios energetikos, taip sumažintume ir šildymo kainas. Praėjusiais metais naujos AE parengiamiesiems darbams išleista 50 mln. Lt. Šiais metais numatoma išleisti tokią pat sumą. Manau, 50 mln. yra mažiau nei 4 mlrd. O jei bus netesybos, tai ir dar vieno milijardo prireiks. Reikia pasitikrinti vektorius, ar mes judam teisinga linkme. Skandinavijos šalys eina žaliosios energetikos keliu. Lietuvoje kelios kartos lauks, kol ta elektrinė atsipirks, o juk gyventi žmonėms reikia šiandien. Dabar reikėtų kuo skubiausiai spręsti namų renovacijos klausimą, kad mes nešvaistytume šilumos, kurią gaminame iš iškastinio kuro, o elektros energijos kainos, kaip numatyta, tik po 30 metų bus mažesnės. Gyventi reikia šiandien, o apie ateitį mąstyti atsakingai.

Vakar Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse prie paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui surengta atminimo valanda skrydžio per Atlanto vandenyną 79-ųjų metinių sukakčiai paminėti. 1933-iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai S.Darius ir S.Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Jie planavo be sustojimo nuskristi 7 186 km. Liepos 15 d. pakilę iš JAV miesto Niujorko Beneto oro uosto eksperimentiniu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, jie perskrido Atlanto vandenyną. Tačiau liepos 17 d. 0 val. 36 min. Berlyno laiku neaiškiomis aplinkybėmis jų lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Iki tikslo – Kauno Aleksoto aerodromo, kur jų laukė šimtatūkstantinė pasitinkančiųjų minia, – buvo likęs mažiau nei dešimtadalis kelio. Eltos inf.

VL archyvo nuotrauka

ES parama

LEADER metodas padeda gerinti kaimo būklę Jolita Aguonytė LEADER metodas – tai viena ES iniciatyvų, ji skirta kaimo plėtrai, vietos gyventojų iniciatyvai, partnerystei skatinti gerinant gyvenimo kokybę, ekonominę gerovę, laikantis teritorijos vientisumo principo. Šio metodo pagrindu teikiama parama padėjo ženkliai pagerinti kaimo situaciją visoje Lietuvoje, ji ir toliau gerinama bei keičiama. Patrauklių gyvenimo sąlygų ir aplinkos kūrimas, regioninės kulinarijos bei amatų vystymas, socialiai pažeidžiamų žmonių integracija į visuomenę – tai tik keletas pavyzdžių iš gausybės visuomenei naudingų, aktualių projektų, įgyvendinamų šios programos lėšomis. LEADER metodas – viena iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) krypčių.

LEADER – kaimo plėtrai Taigi LEADER metodas skirtas kaimo plėtrai, vietos iniciatyvoms ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystei skatinti. Juo siekiama padėti kaimo gyventojams gerinti jų gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę bei ekonominę gerovę įgyvendinant kaimo vietovėse vietos plėtros strategijas, parengtas vadovaujantis teritorijos vientisumo principu. LEADER metodu įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę dalyvaujant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovams, telkia kaimo

Vietos veiklos grupių tikslas – efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, tinkamai atstovaujant teritorijos kaimo vietovių plėtrai. Petro Malūko nuotrauka

gyventojus ir sudaro sąlygas ugdyti jų gebėjimus veikti kartu, rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą.

LEADER metodo įgyvendinimas 2007–2013 metais 2007–2013 metais LEADER metodo įgyvendinimas ypatingas tuo, kad iš bandomosios priemonės ankstesniais metais („Leader+“ 2004–2006 m.), jis išaugo į visuotinį metodą, kuris taikomas visose ES šalyse. Kitaip tariant, LEADER principai išliko tie patys, tačiau išaugo jų svarba ir mastas. 2007–2013 m. laikotarpio LEADER metodo tikslas nepakito – skatinti kaimo plėtrą vietos

iniciatyvos ir partnerystės pagrindu taikant principą „iš apačios į viršų“. Lietuvoje LEADER metodą numatyta taikyti įgyvendinant trečios ir ketvirtos KPP krypties priemones. Atsižvelgus į tokias kaimo problemas kaip mažos pajamos ir jų šaltinių trū-

venimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse.

Vietos veiklos grupių svarba Vietos veiklos grupės (toliau – VVG) – tai asociacija – viešojo, privataus ir vietos valdžios partnerystė, turinti aiškiai apibrėžtą atstovaujamą teritoriją, organizacinę struktūrą. Tokių grupių tikslas – efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, tinkamai atstovaujant teritorijos kaimo vietovių plėtrai. Šiam tikslui pasiekti VVG rengia ir administruoja vietos plėtros strategiją, kuri įgyvendinama per vietos projektus, priima sprendimus, bendradarbiauja su socialiniais-ekonominiais partneriais, užmezga teritorinius ir tarptautinius ryšius, organizuoja įvairius mokymus, teikia konsultacijas. VVG gali gauti paramą pagal visas KPP krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemones. Priemonėje „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ VVG yra numatytos lėšos, būtinos tinkamam jų darbui užtikrinti. Paramos į VVG gali kreiptis kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asme-

LEADER metodu įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę dalyvaujant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovams, telkia kaimo gyventojus. kumas, per didelė priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, būtinybė išsaugoti kaimo kultūros paveldą ir kt., buvo suformuotas bendrasis trečios krypties tikslas – gerinti gy-

nys. Suinteresuotieji asmenys teikia projektus savo rajone veikiančiai VVG, tuomet VVG atlieka vietos projekto paraiškos vertinimą ir nusprendžia, ar skirti paramą projektui įgyvendinti. VVG sprendimą dar turi patvirtinti

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu LEADER metodas įgyvendinamas iš „apačios į viršų“ principu.

Siekiama skaidrumo Žemės ūkio ministerija, nuolat prižiūrinti LEADER metodo įgyvendinimą, siūlo įvairias priemones, kurios užtikrintų kuo efektyvesnį bei skaidresnį programos vykdymą. Nuolat svarstomi LEADER metodu įgyvendinamų priemonių taisyklių projektai. Kadangi atlikus kelių VVG auditą pastebėta, jog dėl ankstesnėse taisyklėse esančių liberalių nuostatų atsirasdavo galimybės piktnaudžiauti bei ne visai tinkamai naudoti skiriamas paramos lėšas, siūlomais taisyklių pakeitimais siekiama daugiau skaidrumo. „Siūlomi pakeitimai su limitų išlaidoms nustatymu, yra svarbūs ir būtini, jų dėka taupiau ir skaidriau bus naudojamos paramos lėšos. Taisyklių pakeitimais taip pat siekiama sureguliuoti viešųjų ir privačių interesų derinimą vietos veiklos grupėse ir apsaugoti vietos veiklos grupes nuo galimų sankcijų dėl įvairių klaidų ar pažeidimų. Labai svarbu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojimas racionaliai“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Sadovskaitė. Taigi pakeitimai padės tobulinti paramos lėšų, skirtų strategijoms administruoti, įgyvendinti, mokymams organizuoti, panaudojimo tvarką bei užtikrinti efektyvesnę kontrolę.

(Užs. 341)


2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180) Valstiečių laikraštis

Žemės ūkis

Šeimos ūkis nesibaimina pažangių naujovių

Dabar jau trečią sezoną taip dirba ir yra tuo patenkintas“, – prisiminė S.Kavarskas. R.Rudokas pripažįsta, kad atsisakyti senų žemės dirbimo įpročių nelengva. „Žemdirbiams atrodo, kad kuo giliau arsi, tuo geriau. Ypač rudenį stengiamės kuo gilesnius griovius savo laukuose išarti“, – humoro nestokojo ūkininkas. Taikant neariminę žemės dirbimo technologiją sutaupoma degalų ir darbo sąnaudų. „Anksčiau reikėjo arti, du kartus kultivuoti ir sėti. Dabar tereikia pervažiuoti su skutikliu ir sėjamąja su freza. Ir degalų lieka, ir greičiau apsisuki, o javai dar geriau auga“, – dėstė šeimos ūkio galva. S.Kavarskas teigė, kad neretai ūkininkai nusivilia nearimine žemdirbyste. Ir tai, anot jo, dažniausiai atsitinka dėl netinkamai taikomų pažangių technologijų. „Svarbu ne tik paaiškinti padargo specifikaciją, bet ir tinkamai parinkti bei patarti, ko reikia konkrečiam ūkiui“, – įsitikinęs „SV Technikos“ atstovas.

Išbandys naujovišką sėją Tinkamai sukomplektuoti žemės ūkio padargus mišraus šeimos ūkio savininkui Virgaudui Rudokui padeda bendrovės „SV Technika“ vadybininkas konsultantas Saulius Kavarskas. „Kol kas nenusivylėme vienas kitu“, – sako vyrai.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Jau daugiau nei dvidešimt metų Anykščių rajone, netoli Kavarsko, ūkininkaujantis Virgaudas Rudokas įsitikino, kokią įtaką kokybiškam ir našiam darbui turi tinkamai sukomplektuota žemės ūkio technika. Tai leidžia padidinti mišraus šeimos ūkio pajamas. Pagrindinis ūkininko patarėjas renkantis padargus – UAB „SV Technika“ vadybininkas konsultantas Saulius Kavarskas.

Pieno supirkimo kainos varo į neviltį Apie 120 ha žemės ūkio naudmenų deklaravęs ūkininkas pajamų gauna ir iš pieno, ir iš javų. Jei ne grūdai, dėl šiemet kritusių pieno supirkimo kainų grėstų bankrotas. „Žemės ūkis, ūkininkai ir žemės ūkio produkcija Lietuvai nereikalingi. Ir taip buvo per visus daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų. Kartais atrodo, kad geriausia bedarbiams – gauna pašalpas ir gyvena sau apie nieką negalvodami. Mūsų šalyje žmonės verčiami būti bedarbiais“, – kalbėjo nusivylęs V.Rudokas. Dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų ūkininkas kas mėnesį netenka iki 4 tūkst. Lt. Šeimos ūkiui tai – didelė netektis. „Kitose ES šalyse taip nėra, o mus vis vargdieniais nori laikyti. Be paskolų negali judėti į priekį. O kaip jas grąžinti, kai supirkimo kainos – vis žemyn?! Bankininkai žeria priekaištus, kad neskaičiuojame. O kaip suskaičiuosi, jei per keletą mėnesių pieno supirkimo kainos krito maždaug trečdaliu?! Perdirbėjams nereikia lietuviško pieno. Sako, nepatinka kainos – neparduok“, – rankomis skėsčiojo anykštėnas. Jau daug metų ūkininkas pieną parduoda tai pačiai įmonei, tačiau jokių ilgalaikę partnerystę įvertinančių ženklų iš perdirbėjų nesulaukia. „Pienas retai kada duoda gerą uždarbį. Pabūna kelis mėnesius geresnė kaina, o paskui vėl ritasi žemyn“, – apgailestavo pieno gamintojas, laikantis apie trisdešimties karvių.

Anykštėnas nusivylęs šalies perdirbėjais, nes jiems nereikia lietuviško pieno.

Įkalbėjo taikyti neariminę technologiją Anykštėno ūkyje dažnai besilankantis bendrovės „SV Technika“ vadybininkas konsultantas S.Kavarskas pastebėjo, kad anksčiau ūkininkas

smulkintuvą „McConnel“. Jis ūkininkui praverčia atnaujinant ganyklų pievas, taip pat tvarkant apleistas, krūmokšniais apžėlusias žemes. Įsigijęs skutiklį ūkininkas perėjo prie neariminės žemdirbystės. „Įkalbėjau atsisakyti plūgo ir taikyti ne-

Apie pusę anykštėno žemės ūkio naudmenų sudaro pievos ir ganyklos, kituose 60 ha ūkininkas augina kviečius, miežius ir žirnius. Anykštėno dirbamos žemės priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, todėl jis dar gauna ir kompensaciją. Mažiau našiose žemėse nuimami menkesni derliai, todėl tokias žemes dirbantys ūkininkai papildomai subsidijuojami. V.Rudokas kviečių prikulia apie 4 t iš ha. Laikydamas galvijus jis beveik išsiverčia be mineralinių trąšų. Laukams patręšti užtenka mėšlo. „Nusipirkau tik 50 kg karbamido. Jei daugiau tręščiau, daugiau ir prikulčiau – iki 6 tonų iš hektaro. Už 4 tūkstančius litų, kurių kas mėnesį netenku dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų, galėčiau įsigyti mineralinių trąšų. Kai pajamos sumažėja, pirmiausia galvoju apie gyvulius, kuriuos reikia tinkamai šerti“, – suktis, kaip išmano, privalo mišraus ūkio savininkas. S.Kavarskas grūdų augintojui šiemet ketina vėl pasiūlyti išbandyti naujovę. „Naujoviškai pasėsime dalį

Pernai V.Rudokas investavo į tos pačios vokiečių kompanijos pakabinamą purkštuvą „Amazone“ – vieną brangiausių tokio tipo purkštuvų rinkoje, taip pat vokišką pakabinamą noraginį skutiką „Kockerling Trio“ ir smulkintuvą „McConnel“. kone visą derlių sušerdavo gyvuliams. Pastaraisiais metais jis pradėjo daugiau uždirbti iš grūdų. Tai jį paskatino investuoti į naujus ir kokybiškus žemės ūkio padargus. Pirmiausia ūkyje atsirado vokiečių kompanijos „Amazone“ sėjamoji su žemės dirbimo freza. Ji pakeitė rusišką padargą. „Rusiška sėjamoji buvo 6 m darbinio pločio, tačiau pasėjus pusė grūdų likdavo ant žemės paviršiaus. Tekdavo išberti daugiau sėklos. „Amazone“ yra 3 m darbinio pločio, bet sėjos kokybė visai kita. Neskubėdamas savo laukus apsėju per tris dienas“, – pasakojo ūkininkas. Pernai V.Rudokas investavo į tos pačios vokiečių kompanijos pakabinamą purkštuvą „Amazone“ UF 901 – vieną brangiausių tokio tipo purkštuvų rinkoje, taip pat vokišką pakabinamą noraginį skutiklį „Kockerling Trio“ ir

ariminę technologiją. Nors kaimynai ūkininkai žemę arė plūgais, Virgaudą pavyko įtikinti imtis naujovių.

žieminių kviečių ir palyginsime rezultatus“, – pažangių sprendimų kartu ieško ūkininkas ir jo patarėjas.

5

Šiemet prognozuojamas rekordinis grūdų derlius. Tačiau ūkininkas neskuba džiaugtis ir skaičiuoti pajamų, kol grūdai nenukulti ir nesupilti į aruodus.

Padargus rinksis iš „SV Technikos“ S.Kavarskas teigė, kad nemažai ūkininkų dar gana inertiški, įtariai ir nepatikliai žiūri į konsultantus ir jų siūlomas naujoves. Tačiau pažanga neišvengiamai laužo žemdirbių stereotipus. Tereikia vienam išbandyti ką nors nauja, paskui jį seka ir kiti. Bet neretai pasitaiko, kad žinomų gamintojų technika ūkininkams tampa ne tinkamiausiu jų ūkiui pirkiniu, o įvaizdžio dalimi. Anot „SV Technikos“ atstovo, ūkininkai techniką renkasi ne kaip agronomai, o kaip mechanikai. „Pradėti ūkininkauti reikėtų nuo popieriaus lapo, pieštuko ir skaičiuotuvo. Galima turėti žemių ir brangios technikos, tačiau jos nepritaikius individualiems ūkio poreikiams, šiuolaikiniai padargai tebus blizgančio metalo krūva“, – įsitikinęs S.Kavarskas. Pasak „SV Technikos“ vadybininko, anykštėno ūkiui sukomplektuoti tinkami padargai leidžia efektyviai ūkininkauti nedideliame šeimos ūkyje. „Pasirinktas optimalus technikos kainos ir kokybės santykis. Teisinga ūkininko nuostata – nesigundyti pigesniais padargais, nes gali tekti mokėti dvigubai. Tarkime, galima įsigyti pigesnį purkštuvą, tačiau jis tarnaus kur kas trumpiau“, – aiškino S.Kavarskas. „SV Technika“ vadybininkas pabrėžė, kad jo atstovaujamos bendrovės pozicija – ne tik pardavinėti techniką, bet ir patarti ūkininkui. V.Rudokas jau planuoja naujus pirkinius. Ūkiui reikėtų naujų traktoriaus, frontalinio krautuvo ir trąšų barstytuvo. Padargus ūkininkas ketina rinktis iš „SV Technikos“ siūlomo sąrašo. Pernai investuoti į techniką anykštėnas ryžosi dar negavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymo, ar jam bus skirta parama. Paraiška buvo patvirtinta, tad per 100 tūkst. Lt investavusiam ūkininkui bus kompensuota apie 70 tūkst. Lt. V.Rudokas prasitarė, kad vis dažniau pagalvoja ir apie patogesnę buitį sau ir savo šeimai. Naujo namo vizija jau išguldyta brėžiniuose. Tam pritaria žmona Sigutė, ūkyje talkininkaujantys sūnūs Aurimas ir Rytis bei mokslus dar kremtanti dukra Jolanta. „Ne taip greitai prasikuri, jei nesi arčiau valdžios ar nebuvai kolūkio pirmininku“, – tarstelėjo prieš ūkininkavimą kinologu tuometinėje kriminalinėje milicijoje dirbęs V.Rudokas.

Ūkininkas pasirinko vokiečių kompanijos „Amazone“ ir sėjamąją, ir purkštuvą.

Autorės nuotraukos (Užs. 392)


6

2012 m. liepos 18 d. • Nr. 57 (9180) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Giminė ir/ar verslas Senas lietuviškas priežodis byloja, kad su draugais ir artimaisiais turėti finansinių reikalų negalima – draugų nebeliks, o šeima iširs. Dina Sergijenko Šeimoms priklausančių verslų Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti šimtmečius skaičiuojančiomis verslininkų dinastijomis. Verslininkų nuomonė apie šį verslo modelį skiriasi – vieni mano, kad šeimos verslu gali užsiimti tik nedidelėse įmonėse, kiti pabrėžė, kad noras išlaikyti verslą giminės rankose stabdo plėtrą.

Šeimos – tik maži Prie bendrovės „Rokiškio sūris“ vairo stovi tėvas ir sūnus Antanas bei Dalius Trumpos. Karjeros pradžioje D.Trumpa į tėvo vadovaujamą įmonę atėjo dirbti paprastu darbuotoju. Šiandien jis – įmonės valdybos pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Vis dėlto savo veiklos

dar praėjusiame amžiuje pradėtą darbą nekilnojamojo turto srityje. „Man tai buvo savaime suprantamas dalykas – mačiau, kaip dirbo tėvas, senelis“, – pasakojo verslininkas. Tiesa, įkūrę „Memelex“ verslininkai atsisakė įprastos hierarchinės struktūros – direktoriaus ir pavaldinio vaidmenų. „Kurį laiką dirbome remdamiesi hierarchine struktūra, tačiau tai buvo kančia ir man, ir tėvui, – aiškino D.Viršilas. – Supratau, kad šioje struktūroje vyrauja visiškai kitas principas – tai ne direktoriaus ir pavaldinio, o mokytojo ir mokinio santykiai. Hierarchija įmonėje buvo sukurta tam, kad būtų galima visas jėgas sutelkti į viršų ir valdyti apačią, tačiau kraujo ryšys šeimoje nėra paremtas vienas kito valdymu – tėvo iš tėvo pareigų negali atleisti kaip ir sūnaus.“

ko nuomone, požiūris, kad „Rūtos“ saldainių fabrikas turi priklausyti giminei, šeimai, įsišaknijęs taip giliai, kad dar kelis dešimtmečius jis nedings.

Kovoti dėl kokybės „Lietuvoje nemanoma, kad reikia palaikyti savus gamintojus ir pirkti jų gaminamus produktus, – sakė saldainių fabriko vadovas. – Kai bendravau su Vakarų gamintojais, supratau, kad jie vienareikšmiškai pasitiki savo piliečiais, o pas mus vis dar galioja nuomonė, jog importinė prekė yra geresnė nei pagaminta vietoje.“ Tokia nuomonė ir globalizacijos procesai, leidžiantys į šalies rinką ateiti daugeliui užsienio gamintojų, apsunkina šeimos verslų galimybes išlikti. Tiesa, valdant šeimai priklausan-

FAKTAI: šeimos verslas jis padarys jį taip, kaip reikia. Šeimos nariai, esant sunkiam metui, dėl bendro tikslo gali padirbėti ir nemokamai.“ Pasak pašnekovo, šeimos verslas neturėtų skirtis nuo įprasto, tačiau skirtybių yra. Viena jų – konfliktai namie neretai perkeliami į darbo sritį. „Nėra namų be dūmų, o kartais tie dūmai persikelia ir į verslą. Tai nėra labai gerai“, – tikino jis. „Šeimyniniame versle susiklosto savotiški jame veikiančių subjektų, jeigu jie yra vienos šeimos nariai, santykiai. Pavyzdžiui, tradicinis patriarchalinis šeimos verslas: tėvas – direktorius, motina – persona-

Didelės pasaulio įmonės, 3 tokios kaip „Fiat Group“, BMW, „L‘Oreal“, „Heineken“, „Porsche“, „Benneton Group“, yra įkurtos ir valdomos šeimų. Viena seniausių pasaulyje šeimos kompanijų – Japonijoje veikianti „Kongo Gumi“ – skaičiuoja daugiau nei 40 kartų. Ji užsiima šventyklų statybomis. Kompanija „Wal-Mart Stores“, įkurta prieš kelis dešimtmečius, laikoma didžiausiu pasaulyje šeimos verslu.

3 3

Vaikai nenori tęsti Specialistas pasakojo, kad šeimos verslai jam primena draugų kuriamą verslą. „Kurį laiką tokie verslai sėkmingai plėtojami, bet po kelerių metų, kai atsiranda ką dalyti, savininkų interesai pradeda nesutapti ir verslai byra. Žmonės kartu pragyvena kelias dešimtis metų, paskui nusprendžia skirtis ir verslas kenčia“, – pasakojo G.Umbrasas. Anot jo, norint sėkmingai valdyti šeimos verslą pirmiausia reikia galvoti apie santykius šeimoje, mat nebūtinai lyderio vaidmuo namuose užtikrina lyderio poziciją ir versle. Be to, tvirtino G.Umbrasas, perduoti šeimos verslą iš kartos į kartą itin sunku. „Pasirodo, po 20– 30 metų sėkmingo verslo valdymo šeimos nariai, rengiami verslą perimti, nebūtinai jo nori ir nebūtinai moka tuo verslu užsiimti“, – sakė pašnekovas.

Sunkiausia slėpti emocijas

Šeimos verslai dažniausiai yra nedideli ir auga lėtai – norint sparčiai plėstis, tenka ieškoti investuotojų partnerių iš šalies ir atsisakyti šeimos verslo idėjos. Scanpix nuotraukos

„Rokiškio sūryje“ D.Trumpa šeimos verslu nevadina. „Mes dirbame akcinėje bendrovėje, – pabrėžė jis. – Aš įsivaizduoju, kad šeimos verslas yra nedidelis, kur dirba šeima ir vienas kitas samdomas darbininkas.“ D.Trumpa pasakojo, kad neperkelti namų dūmų į verslą jiems su tėvu pavyksta labai paprastai. „Esame sutarę, kad būdami ne darbe nekalbame apie verslą ir atvirkščiai. Tai nėra sudėtinga – susitarei ir vykdai susitarimą“, – tvirtino jis. Verslininkas teigė, kad nelengva pasakyti, ką sunkiau kurti – įprastą verslą pavieniam verslininkui ar šeimos verslą. „Lietuvoje apskritai yra neigiamas požiūris į verslininkus ir kurti verslą sunku“, – apibendrino D.Trumpa.

Atsisakė hierarchinės struktūros Įmonę „Memelex“ su tėvu Viktoru įkūręs verslininkas Dalius Viršilas nusprendė tęsti giminės

Išlaikyti giminei Seniausiam šalyje saldainių fabrikui „Rūta“ vadovaujantis Algirdas Gluodas dirba žmonos senelių įkurtoje įmonėje. Jis neslėpė, kad vadovaujant šeimos verslui problemų kyla daugiau nei tradiciniame versle. „Esame trys akcininkai ir mūsų nuomonės būna įvairios“, – atskleidė verslininkas. Pasak A.Gluodo, siekiant bet kokia kaina išlaikyti šeimos verslą neretai prarandama daug plėtros galimybių. „Mums daug sunkiau nei kitiems saldainių gamintojams, – pasakojo jis. – Turėjome daug progų, į mūsų verslą norėjo ateiti pasaulyje gerai žinomos labai stiprios įmonės, tačiau visą laiką norėjome savose rankose išlaikyti šeimos verslą.“ Verslinin-

tį verslą daug lengviau išlaikyti vertybes, bendravimą, ryšius ir kokybę, kuri, pasak A.Gluodo, yra itin svarbi. „Dėl kokybės reikia kariauti kasdien – tada priekyje bus šviesūs horizontai. Ir, žinoma, nusiteikti ilgalaikiam darbui“, – patarimus siekiantiesiems sėkmės dalijo verslininkas.

lo direktorė, vienas vaikas – rinkodaros direktorius, o kitas – gamybos. Mano nuomone, tokį verslą sunku suvaldyti, jeigu šeimoje nėra tradicijų“, – argumentavo G.Umbrasas.

Nėra karjeros galimybių Pasak specialisto, neretai tokiuose versluose pagal hierarchiją žemesnes pareigas einantys asmenys netiki karjeros galimybe. „Turiu gerą pavyzdį – žmogų, kuris 3–4 metus padirbęs šeimos įmonėje išėjo vadovauti į kitą įmonę, ten greitai iškilo ir padarė didelę karjerą. Kai jo klausėme, kodėl jis paliko šeimos įmonę, vyras sakė, kad nematė karjeros galimybės, nes aukštesnes pareigas ėjo giminaičiai“, – pasakojo „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ direktorius.

G.Chomentauskas: „Įtampą, kovas tarp sutuoktinių, blogą jų nuotaiką darbuotojai lengvai pastebi. Emocijas, nesusijusias su verslu, palikti namie – sunkiausias dalykas šeimos versle.“ Namai be dūmų Kurti verslą šeimoje lengviau nei pavieniui verslininkui, tvirtino bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas: „Tavimi pasitiki, šeimos nariui gali užversti daugiau darbo nei samdomam darbuotojui ir žinai, kad

Pasak konsultacinės įmonės „Žmogaus studijų centras“ vadovo Gintaro Chomentausko, šeimos verslas sudėtingas dėl to, kad, be sutuoktinių, pradėjusių bendrą veiklą, versle dalyvauja ir kiti žmonės, emociškai neprisiri��ę prie šeimos. „Sutuoktiniams yra savaime suprantama, kad tam tikru momentu reikia susiveržti diržus ir padirbėti dėl ateities, o samdomas darbuotojas tai mato visai kitaip. Pavyzdžiui, kad šeima spaudžia darbuotojus vien siekdama sau naudos“, – komentavo specialistas ir pabrėžė, kad dirbdami šeimai priklausančiame versle darbuotojai linkę abejoti dėl paskatinimų teisingumo, taip pat jaučiasi nesaugiai ir mano, kad jų ateitis priklauso nuo šeimos santykių raidos. G.Chomentauskas pasakojo, kad šeimos santykiai verslui daro milžinišką įtaką. „Įtampą, kovas tarp sutuoktinių, blogą jų nuotaiką darbuotojai lengvai pastebi, – tvirtino jis. – Kartais į konfliktą įtraukiami ir darbuotojai. Emocijas, nesusijusias su verslu, palikti namie –sunkiausias dalykas šeimos versle.“ ekonomika.lt


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios Nenoras kooperuotis atsieina brangiai

Į ežerą tekino ir srutas, ir fekalijas Tai, kad mūsų vandens telkiniai teršiami, nėra didelė naujiena nei aplinkosaugininkams, nei sąmoningesniems piliečiams. Tačiau praeitą ketvirtadienį poilsiautojų akyse Bridvaišio ežere (Kelmės r.) atsivėręs srutotekis pribloškė visus.

Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti Europos Sąjungos paramos. Albinas Čaplikas

Nijolė Petrošiūtė

9 psl.

9 psl.

Moters pasaulis Gelmių pasaulio suviliota

Įsibėgėja uogienių virimo sezonas

„Kartą paragavęs, negali sustoti“ – šis posakis labai tinka tiems, kurie bent kartą buvo panėrę į vandens telkinių gilumą.

Birželį atlikta apklausa parodė, kad lietuvių pomėgis iš vasaros gėrybių virti uogienes, o rudenį ar žiemą jomis smaližiauti išlieka labai populiarus. Kas antras lietuvis (54 proc.) teigia, kad verda uogienes. Tačiau dietologai perspėja, kad cukrus ir saldūs patiekalai, tarp jų ir uogienės, yra sveikos mitybos piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad juos rekomenduojama valgyti rečiau.

Eglė Valionienė

16 psl.

15 psl. Prieblandos

Gimtasis kraštas

Pasieniečiai gesino įžūlaus kontrabandininko automobilį Ignalinos pasieniečiai kontrabandines cigaretes gabenusio švenčioniškio automobilį stabdė panaudodami tarnybinį ginklą. Vairuotojas nesuvaldė mašinos, „Audi 100 Avant“ nulėkė nuo kelio ir užsidegė, o pareigūnams teko išsitraukti gesintuvus ir šį turtą gelbėti.

14 psl.

Bažnyčia – zanavykų krašto pažiba Už Kudirkos Naumiesčio bažnyčią ir visą baroko architektūros ansamblį turime būti dėkingi basųjų karmelitų vienuoliams. Lilija Valatkienė

13 psl.


Valstieciu laikrastis 2012 07 18