Issuu on Google+

2012 m. birželio 13 d., trečiadienis

Nr. 47 (9170)

Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, – dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ premjera. Jame – sukrečiantys į Sibirą ištremtų vaikų likimai.

Kaina 1,89 Lt

Vilnietis Vladimiras buvo priverstas pakeisti beveik naujo BMW valstybinį numerį, mašiną atiduoti vairuoti draugei, o netrukus jam gali tekti vaikščioti pėsčiomis. Ši istorija verta Holivudo scenarijaus.

Apie tai – 6 p. f

Apie tai – 7 p. f

Neteisėtos priemokos klibins gydymo įstaigų vadovų kėdes?

Šiandien skaitykite: • Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad 85 gydymo įstaigose patikrinimų metu buvo nustatyta, jog už paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, buvo imami neteisėti mokesčiai.

Už nemokamą gydymą sveikatos priežiūros įstaigose tenka dvigubai susimokėti, tačiau kaltų niekas kol kas neskuba bausti. ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • Išskirtinių savybių turinčiais augalais – dilgėlėmis – kol kas domisi tik mokslininkai ir vos keli ūkininkai. Jei atsirastų dilgėlių perdirbimu užsiimančių įmonių, jų augintojų būtų daugiau.

Ragina steigėjus bausti vadovus Ligonių kasos patikrino 309 viešąsias ir 605 privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Nustatyta, kad maždaug dešimtadalyje jų pacientams teko mokėti už paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, neoficialios priemokos gydymo įstaigose gali būti dar didesnio masto problema, nei rodo patikrinimų rezultatas. „Tiek atvejų nustatyta tik tikrinant vyriausiųjų gydytojų įsakymus ir vykdant tam tikrą apklausą. Neteisėtos priemokos gali būti dar labiau paplitusios“, – neabejojo parlamentaras. Neteisėti mokesčiai gydymo įstaigose – opi problema, tai parodė ir Valstybinės ligonių kasos užsakymu atlikti tyrimai. Nukelta į 2 p. f

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p. f • Atvykusi į Lietuvą, buvusi emigrantė turėjo daug altruistinių siekių. Nusivylusi žmonėmis, ji atsigręžė į gyvūnus, kurie moteriai tapo labai artimi. Nepakenčiantys papildomų mokesčių gyventojai pernai 197 kartus raštu kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydami grąžinti jų sumokėtus pinigus už paslaugas. Pagrįsti buvo 183 skundai, o pacientams grąžinta 48 tūkst. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kiaules į Rusiją gena pinigai Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiaulininkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiaulių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais. Gediminas Stanišauskas

Nauja kryptis – į Rytus

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Apie spartų kiaulininkystės ūkių nykimą kalbėta dar prieš keletą metų, bet į tai politikai nekreipė dėmesio. Petro Malūko nuotrauka

Lietuvos kiaulių augintojai skelbia aliarmą – šalyje kiaulių užauginama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiausia kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.

Apie planus investuoti Rusijoje, o ne Lietuvoje UAB „Saerimner“ valdybos pirmininkas Clausas Baltsersenas pranešė Vilniuje vykusiame Europos kiaulių augintojų kongrese. „Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad įmonė Lietuvoje nesiplės. Nukelta į 3 p. f

MOTERS PASAULIS, 15 p. f • Sportuoti ne itin mėgstantiems žmonėms vasarą atsiveria daugiau galimybių: atšilus orams judėti galima po atviru dangumi, linksmai ir su būriu bendraminčių. MOTERS PASAULIS, 15 p. f

Šeštadienį VL su priedais: Šeštadienis Sodyba Sveikata


2

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Neteisėtos priemokos klibins gydymo įstaigų vadovų kėdes?

susimokėti. LGS maždaug prieš dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) yra pateikusi siūlymų, kaip tai padaryti. LGS vadovas atkreipė dėmesį, jog nereikėtų painioti esą neteisėtų priemokų su pacientų skundais, pagal kuriuos jiems gydymo įstaigos grąžina sumokėtus pinigus. Tokių problemų esą atsiranda dėl ligoniams neteisingai išrašytų sąskaitų.

Siūlo baudas ir pacientams

Įstatymų pakeitimų projektuose taip pat siūloma griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atsakomybę dėl neteisėtų mokesčių už paslaugas ėmimo. Raimundo Šuikos nuotrauka

e Atkelta iš 1 p. Kas antras apklausos dalyvis prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. 33,4 proc. apklaustųjų teigė, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai arba nelegaliai. Už sveikatos reikalus atsakingas Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atliktų patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai, steigėjus, kad šie atitinkamai įvertintų įstaigų vadovų atsakomybę. „Kai kurios savivaldybės ėmėsi rimtai aiškintis, kodėl žmonės turi papildomai mokėti. Dėl to kai kurių gydymo įstaigų vadovų kėdės gali būti pajudintos“, –tvirtino A.Matulas.

Už prisirašymą prašo tūkstančių Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigose mokėjo neteisėtas priemokas už PSDF biudžeto lėšomis apmokamas gydytojų specialistų konsultacijas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų paskirtą vienos rūšies procedūrų kursą, už kontrastines medžiagas, naudojamas atliekant radiologinius tyrimus. Taip pat buvo imtas mokestis už recepto, siuntimo

Delčia. Saulė teka 4.42, leidžiasi 21.56.

konsultuoti perrašymą, už gydytojų konsultacinės komisijos pažymos ar siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išdavimą, asmens sveikatos istorijos persiuntimą. Nustatyta atvejų, kai buvo imamas didesnis nei patvirtintas mokestis už prisirašymą prie poliklinikos. „Yra tokių atvejų, kai privačios medicinos įstaigos už prisirašymą pas šeimos gydytojus reikalauja susimokėti po kelis šimtus ar 1 000 ir daugiau litų. Pacientams sakoma, kad iš PSDF gaunamų pinigų neužtenka, todėl imamas papildomas mokestis. Tai – šiurkštūs pažeidimai“, – tvirtino A.Matulas. Nepakenčiantys papildomų mokesčių gyventojai pernai 197 kartus raštu kreipėsi į gydymo įstaigas, prašydami grąžinti jų sumokėtus pinigus už paslaugas. Pagrįstais buvo pripažinti 183 skundai, o pacientams turėjo būti grąžinta 48 tūkst. Lt. Gyventojai įtarimus, kad sveikatos priežiūros įstaigos verčia netei-

Pasak A.Matulo, neoficialios priemokos gydymo įstaigose gali būti dar didesnio masto problema, nei rodo patikrinimų rezultatas. Petro Malūko nuotrauka

teisėtų priemokų buvo atlikti 258 patikrinimai. Maždaug pusė šių skundų buvo pripažinta pagrįstais, o grąžintina suma – 68 tūkst. Lt.

Skundai apie galimai neteisėtas priemokas jau seniai pasiekia ir parlamentarus, ir ligonių kasas, tačiau informacijos apie gydymo įstaigų vadovus, nubaustus už tai, nėra. sėtai mokėti už gydymo paslaugas, vis dažniau išsako ir ligonių kasoms. Pernai gavus skundų dėl galimų ne-

Šiandien

Rytoj

Poryt

Dieną: +19 +24o

Dieną: +21 +26o

Dieną: +18 +23o

Naktį: +7 +12o

Naktį: +9 +14o

Naktį: +8 +13o

Šiandien iš pietų priartės dar vienas nedidelis, bet energingas ciklonas. Šį kartą smarkiausios liūtys aplankys Aukštaitiją. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 19–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį vietomis pasirodys trumpi lietūs, kai kur lydimi perkūnijos. Pūs nestiprus šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 21–26 laipsniai šilumos. Penktadienį slėgis dar išliks žemas, daugelyje rajonų palis, vietomis nugriaudės perkūnija. Toliau pūs nestiprus šiaurės vakarų vėjas. Oras naktį atvės iki 8–13, dieną sušils iki 18–23 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

„Turime daug pacientų pateiktų lapelių, kuriuose nurodyta, kokias medicinos priemones ar vaistus reikia įsigyti gulantis į ligonines. Man žmonės skambina ir skundžiasi, tačiau viešai liudyti ir raštiškai nurodyti, kas ir kur jiems liepė mokėti, nesutinka. Sako, kad bijo gydytojų keršto“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Tokius pacientų rodomus raštelius nevienareikšmiškai vertina Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. Anot jo, reikėtų išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jų atsiranda. „Kartais ligoniui tenka pasakyti, kad šį mėnesį negalime suteikti jam pagalbos todėl, kad, pavyzdžiui, pasibaigė adatos ar kitos medicinos priemonės. Visi žino, kad

nepakanka finansavimo turėti jų tiek, kiek reikėtų. Tuomet ligoniai dažnai pasisiūlo jų nusipirkti, o vėliau kai kurie ligoniai pradeda kalbėti apie neteisėtas priemokas. Taip atsitinka suteikiant planinę pagalbą. Jokių pirkimų negali būti, kai suteikiama būtinoji medicinos pagalba“, – aiškino L.Labanauskas.

Neteisėtų mokesčių gydymo įstaigose problemai aiškintis sudaryta speciali darbo grupė svarsto siūlymus uždrausti bet kokias priemokas pirminiame sveikatos priežiūros lygyje, o antriniame ir tretiniame lygiuose jas aiškiai apibrėžti. „Daugėja atvejų, kai šeimos gydytojai pacientams skiria mokamus tyrimus esą jų pačių pageidavimu. Taip atsiranda galimybių spekuliuoti. Todėl šiame lygyje reikėtų uždrausti bet kokias priemokas“, – samprotavo minėtai darbo grupei vadovaujantis A.Matulas. Inicijuojamų įstatymų pakeitimų projektuose taip pat siūloma griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų atsakomybę dėl neteisėtų mokesčių už paslaugas ėmimo. Anot parlamentaro, vertėtų pasekti kaimynų latvių pavyzdžiu ir sugriežtinti atsakomybę ir pacientams, kurie moka neoficialias priemokas. Skundai apie galimai neteisėtas priemokas jau seniai pasiekia ir parlamentarus, ir ligonių kasas, tačiau informacijos apie gydymo įstaigų vadovus, nubaustus už tai, nėra. „Valstiečių laikraštį“ pasiekė SAM atsakymas, kad numatoma įpareigoti SAM pavaldžias asmens sveikatos priežiūros įstaigas imtis atitinkamų priemonių dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo ir prevencijos. Ligonių kasoms numatoma pavesti kas ketvirtį teikti SAM informaciją apie gydymo įstaigose atliktų planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatus (gautų pacientų skundų nagrinėjimą, pagrįstumą, grąžintinas pacientams lėšas ir kt.). Dėl pažeidimų savivaldybėms pavaldžiose gydymo įstaigose sprendimus turėtų priimti vietos valdžia.

Sostinei rūpi pliki skaičiai Jonas Jarutis, Kupiškio rajono meras

Ginčas dėl priemokų teisėtumo LGS prezidentas pabrėžė, kad mokestis už sveikatos priežiūros paslaugas įteisintas Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymuose. Tačiau nesant įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie reglamentuotų priemokų mokėjimo tvarką, įvairiai interpretuojama, kas yra teisėtos ir neteisėtos priemokos. „Kol nėra aiškiai reglamentuota, galima tik ginčytis, ar tam tikros priemokos yra teisėtos, ar ne“, – pareiškė gydytojams atstovaujančios organizacijos vadovas. L.Labanauskas ne kartą yra tvirtinęs, kad reikėtų baigti apsimetinėti, kad visos gydymo paslaugos mūsų šalyje nemokamos. Anot jo, valdžia turėtų pagaliau ryžtis reglamentuoti, už kurias sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai turėtų

Centrinė valdžia siūlo bausti gydymo įstaigų vadovus dėl priemokų, tačiau pati priima nepalankius sprendimus, kurie tik aštrina neteisėtų mokesčių problemą. Rajonų ligoninėse mažėja paslaugų, mažėja ir finansavimas, kuris tampa neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Sostinei rūpi tik pliki skaičiai, kurie kaimo gyventojų nešildo. Nuo jų tolsta vis daugiau paslaugų. Savivaldybė kiek gali rūpinasi gydymo įstaigomis. Struktūriniams fondams remiant buvo atnaujinta konsultacijų poliklinika. Dabar ruošiamės savo lėšomis remontuoti ligoninės vaikų skyrių.


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

3

Adolfas Šleževičius. Nepatvirtintais duomenimis, kompleksą dabar valdo nauji 4 akcininkai iš Ukrainos, įsigiję 96 proc. akcijų paketą, tačiau V.Gudauskienė jų neįvardijo.

Tikisi didesnių pelnų

Prie kiaulininkystės žlugdymo nemažai prisidėjo ir gyventojų protestai. Petro Malūko nuotrauka

Kiaules į Rusiją gena pinigai e Atkelta iš 1 p. „Pagrindinės sprendimą lėmusios priežastys – teisinis netikrumas ir manipuliacijos viešuoju interesu, – sakė jis. – Pirmu atveju kalbame apie veiklos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų neaiškumą. Šiandien niekas negali pasakyti, kas galų gale Lietuvoje atsakingas už leidimų kiaulių auginimo veiklai išdavimą.“ Pasak jo, per 19 metų Lietuvoje nebuvo pastatyta nė viena nauja kiaulių ferma, o „Saerimner“ per pastaruosius 6 metus nepavyko gauti nė vieno naujo leidimo net jau esančioms tarybinio palikimo fermoms plėtoti. Įmonė pabrėžia, kad Rusijos Federacijoje kur kas lengviau steigti kiaulininkystės ūkius. „Kai kurių valdininkų skatinamas žmonių priešiškumas lemia, kad veiklos negalima plėtoti net itin mažose fermose. Pavyzdžiui, „Saerimner“ fermos veiklai Nemakščiuose Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas dėl itin mažų apimčių net nereikalingas, tačiau įmonė negauna leidimo rekonstruoti šią seną tarybinę fermą“, – sakė S.Leonavičius. Šiuo metu „Saerimner“ mūsų šalyje turi 11 kiaulių kompleksų, į kuriuos nuo 1999 m. investavo apie 200 mln. Lt. Atsižvelgiant į kiaulių auginimo apimtis, gerokai sumažėjusias pastaraisiais metais (Lietuvoje šiemet bus išauginta apie 790 tūkst. kiaulių), galima teigti, kad „Saerimner“ patenkina apie 65 proc. paklausos. Bendrovės kompleksuose šiemet bus išauginta 525 tūkst. riestauodegių.

Žiniasklaidą kaltina šališkumu Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) prezidentas Algis

Baravykas pokalbio pradžioje apskritai nenorėjo vertinti investicinės aplinkos. „Manęs nedomina emociniai dalykai, nes per juos ir taip padaryta daug žalos kiaulininkystės sektoriui“, – teigė jis. Pašnekovo nuomone, daugiausia žalos kiaulininkystei padarė žiniasklaida, jau kelerius metus pateikdama vien neigiamas žinias apie kiaulių kompleksų žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. „Pavyzdžiui, į griovį ištekėjo 10 kubinių metrų sru-

druomenės per teismus pasiekė, kad jų rajone nebūtų pramoninių kiaulininkystės ūkių. Kalvarijos gyventojai su „Saerimner“ vis dar bylinėjasi teismuose, o Nemakščių seniūnijos (Raseinių r.) žmonės dar tik ruošiasi tokiai kovai. „Svarbiausias priekaištas – kvapai, sklindantys iš fermų“, – teigė Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis. Raseinių savivaldybės administracijos užsakymu čia buvo atlikta gyventojų apklausa. Iš 865 ap-

Iki 2016 m. „Saerimner“ Rusijoje tikisi išauginti 428 tūkst. kiaulių arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu auginama Lietuvoje. tų, o triukšmo sukeliama tiek, tarsi būtų įvykusi tragedija Fukušimoje“, – ironizavo A.Baravykas. Jo teigimu, apie spartų kiaulininkystės ūkių nykimą kalbėta dar prieš keletą metų, bet į tai politikai nekreipė dėmesio. „Ir dabar sakau, kad situacija labai bloga, bet kas iš to?! Galbūt žmonės atsitokės tada, kai nebeliks lietuviškos kiaulienos“, – svarstė pašnekovas. LKAA duomenimis, Lietuvoje kiaulių išauginama tiek, kad patenkinama tik apie 44 proc. paklausos. „Jei žmonės tikisi, kad kiaulininkystės ūkiai netriukšmaus ir nesmirdės, tai mes jų nenuvilsime. Jų (kiaulių) greitai visai gali nelikti ir kalbu ne tik apie kiaulininkystę“, – sakė A.Baravykas. Panaši situacija – ir paukštininkystės sektoriuje.

Labiausiai nepatenkinti gyventojai Kiaulininkystės plėtra ypač nepatenkinti gyventojai, šalia kurių „Saerimner“ ir kitos įmonės planuoja veiklos plėtrą. Pakruojo rajono ben-

klaustųjų tik 4 pritarė UAB „Piglita“ kiaulių komplekso įkūrimui Švendūnos kaime. „Tų kvapų nenori nei gyventojai, nei kavinių savininkai, o net jei ir veiktų kiaulių ferma, joje darbo tegautų keli žmonės“, – svarstė Nemakščių seniūnas R.Laugalis. Sovietmečiu Švendūnos kaime veikė kiaulių ūkis. Jame buvo laikoma iki 3 tūkst. kiaulių, o „Piglita“ siekia čia auginti apie 20 tūkst. riestauodegių. Nemakščių seniūnas taip pat aiškino, kad žmonių nesuvilioja net pažadai, kad ūkininkų laukus „Piglita“ srutomis tręštų nemokamai. Esą ūkininkai pastebėjo, kad 3 metus taip tręšiant nauda jaučiama, o vėliau reikia net 8 metų, kad žemė atsigautų. „Nesakau, kad kiaulininkystė nereikalinga, bet tas fermas jie galėtų statyti atokesniuose rajonuose, toliau nuo trobų“, – teigė R.Laugalis. Įvairūs teismai yra kontstatavę dešimtis pažeidimų, kuriuos yra padarę kiaulių augintojai. Daugiausia esą nukentėdavo aplinka.

Ūkis po truputį atsigauna Kiaulininkystę žlugdo ne tik gyventojų protestai, bet ir ligos. Praėjusiais metais ūkiams smogė kiaulių maro protrūkis. Dėl to Rusijos Federacija buvo net apribojusi lietuviškos kiaulienos importą. Vien Jonavos r. veikianti UAB „Beržų kompleksas“ pernai dėl maro sunaikino 24 tūkst. kiaulių. Bendrovės direktorė Virginija Gudauskienė neatskleidė, kokio dydžio draudimo išmoką įmonė gavo, kiek pernai įsigijo paršelių, siekdama atnaujinti veiklą. Anksčiau skelbta, kad „Beržų kompleksui“ priklausė 6,8 mln. Lt draudimo išmoka. „Įsigijome daug paršelių ir juos vėl apdraudėme“, – tepasakė V.Gudauskienė. Ji tikino, kad negali būti kalbos apie įmonės uždarymą, tačiau nenorėjo plačiau komentuoti plėtros planų. „Nenoriu komentuoti bendros situacijos kiaulininkystės sektoriuje, tačiau bent jau mes iš jo nepasitrauksime“, – patikino pašnekovė. Vienas svarbiausių įmonės akcininkų anksčiau buvo ekspremjeras

„Saerimner“ susidomėjimas Rusijos rinka yra pragmatiškas. Bendrovės generalinis direktorius S.Leonavičius pripažino, kad už išaugintą produkciją Rusijos Federacijoje bendrovė gaus daugiau lėšų. „Deficitinėse rinkose ir kaina yra didesnė, todėl ten šį verslą (kiaulininkystę) plėtoti yra patraukliau, – sakė jis. – Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvojo svorio kaina šiandien yra 1,30 euro už kilogramą, o Rusijoje, Ukrainoje ir Kinijoje – daugiau kaip 2 eurai.“ Be to, darbo jėga Rusijos Federacijoje yra pigesnė nei Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Rusijoje „Saerimner“ sutaupys ir darbo užmokesčiui. „Europoje vis griežtinami tiek aplinkosaugos, tiek, kas dabar ypač aktualu, gyvūnų gerovės reikalavimai, didinantys gamybos savikainą. Ne Europos Sąjungos valstybėse šie reikalavimai nėra tokie griežti, todėl tose šalyse gamybos savikaina yra mažesnė“, – kalbėjo „Saerimner“ generalinis direktorius S.Leonavičius. Iki 2016 m. „Saerimner“ Rusijoje tikisi išauginti 428 tūkst. kiaulių arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu auginama Lietuvoje. „Rusija užsibrėžė tikslą apsirūpinti maistu pati, todėl ir atveria rinką investuotojams, o pas mus... Pas mus dabar net reikalaujama pažymų, kad tau reikia pažymos, tai ir turime tokią situaciją, kokią turime. Iš rusų pasijuoksime tada, kai pirksime jų kiaulieną“, – sakė LKAA vadovas A.Baravykas.Pagal kiaulių auginimo apimtis Lietuva šiuo metu jau nublokšta į 1919 m. Tada šalyje buvo užauginta 750 tūkst. kiaulių. 1939 m. ūkininkai išaugino 1,37 mln. kiaulių. Rekordiniais laikomi 1991-ieji, kai riestauodegių šalyje buvo 2,7 mln.

Ne tik smarvė kalta Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Liūdna, kad sveikos ir gardžios mėsos galime užsiauginti patys, tačiau jos gamintojai traukiasi iš rinkos. Kuo kaltos įmonės, kad žemėtvarkininkai tinkamu laiku neįtraukė į dokumentacijas apsauginių zonų. Juk dabar bet kam grąžinus žemę, jos savininkas gali pareikšti pretenzijas kompleksui ir faktiškai stabdyti jo veiklą. Tokius žmones vadinu naujaisiais lietuviais, neva besirūpinančiais švaria aplinka. Juk niekada nebuvo ir nėra tokių technologijų, kurios visiškai eliminuotų kvapus. Galvijininkystės jau faktiškai neturime, nes iš 1 mln. karvių dabar Lietuvoje tėra apie 350 tūkst. melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos tokios mažos, kad sakoma, jog paprasčiau yra nuvesti karvę į mišką ir ją nušauti nei užsiimti pienininkyste. Jei neliks ir kiaulininkystės, kaimai dar labiau ištuštės. Dalį kaltės turėtų prisiimti ir žiniasklaida, nes laikraščiu gali užmušti musę, o žodžiu – žmogų. Nuolatinis kartojimas, kad kiaulininkystė kenkia, nebuvo naudingas.

Papildomi saugikliai siekiant išvengti piktnaudžiavimų Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pakeitė leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką. Šie pakeitimai – tai papildomi saugikliai siekiant išvengti piktnaudžiavimų aukciono būdu išsimokėtinai pardavinėjant nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus. Todėl, pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjo Nerijaus Kupstaičio, šiuo metu viešojoje

erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad nuo vasario Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pradėjus aukciono būdu pardavinėti nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus ir sudarius galimybes įsigyti juos išsimokėtinai, gali nukentėti visuomenės interesai, yra nepagrįsti. Mat baiminamasi piktnaudžiavimo, kai išsimokėtinai įsigytame sklype būtų iškertamas miškas, o sklypo pirkėjas bankrutuotų, palikdamas vals-

tybei skolą už įsigytą sklypą ir neatkurtą kirtavietę. Aplinkos ministro patikslintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas nustato, kad tais atvejais, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, Valstybinės miškų tarnybos teritorinis poskyris, prieš priimdamas sprendimą išduoti leidimą kirsti mišką, privalo gauti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą. Leidimai kirsti mišką privalomi atliekant visus pagrindinius

miško kirtimus, nes jie mažina sklypo vertę. Todėl kiekvienu atveju, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, valstybinis miškų pareigūnas, prieš išduodamas leidimą kirsti mišką pagrindiniais kirtimais, privalės gauti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą. O hipotekos kreditorius galės duoti sutikimą, pavyzdžiui, kirsti tik tokią medyno dalį, už kurią įkeisto miško savininkas yra susimokėjęs. valstietis.lt inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka


4

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Aktualijos

Pensijų sistemos reformų garvežys nejuda iš vietos Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams.

Ant politinių svarstyklių

Ar didesnė alga paskatins ministrų aktyvumą Seime? Seime svarstomas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas gali pastorinti parlamentarų, užimsiančių ministrų kėdes kitoje Vyriausybėje, pinigines. Tokį punktą į įstatymo projektą pasiūlė įtraukti konservatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Pasak jo, papildomas darbas turi būti apmokamas, nes dabar ministrai nenoriai lanko komitetų posėdžius. Anot S.Šedbaro, priėmus šį įstatymą, realus ant dviejų – ministro ir parlamentaro – kėdžių sėdinčių politikų darbo užmokestis išaugs, tačiau bus galima pagrįstai tikėtis aktyvesnio Vyriausybės narių dalyvavimo Seimo darbe. Jei bus pritarta dabartiniam įstatymo variantui, ministrais tapę Seimo nariai įgis teisę į maždaug 2 tūkst. Lt didesnį atlyginimą.

Pasak Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, norint pagerinti padėtį „Sodroje“, reikia pradėti nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo. Eltos nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai.

Valdantieji pristigo ryžtingumo Kas nutiko? Kodėl kovo mėnesį politikai ginčijosi, kiek procentų reikėtų pervesti į privačius pensijų fondus (PF), garsiai kalbėjo apie galimybę iš jų pasitraukti, tačiau pūškuojantis garvežys taip ir nepajudėjo iš vietos? Balandžio pradžioje už pakeitimus valdant privačius PF balsavo net 69 Seimo nariai, susilaikė tik 11 parlamentarų, o prieštaraujančiųjų nebuvo. Planuota reformos pakeitimus svarstyti gegužės pabaigoje, vėliau – birželio pradžioje. Tačiau birželis įpusėjo, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko žodžiuose buvusio ryžtingumo neliko: „Gal ir pavyks pajudinti šią reformą, bet daug darbo liks kitam Seimui. Priežasčių yra daug, svarbiausios – ekonominės. Be to, artėja rinkimai. Iki rinkimų likus metams, juolab pusmečiui, niekas reformų nebedaro, nes politikai bando įtikti rinkėjams, taigi nebegali priimti realių sprendimų.“

ris dabar gali būti iki 10 proc., tiesa, rinkoje paprastai jis siekia 3 proc. Pagal projektą tokie atskaitymai kitais metais būtų 2 proc. ir kasmet mažėtų po pusę procentinio punkto iki nulio. Tačiau visi pasiūlymai liko neįgyvendinti. Taigi galima daryti liūdną išvadą, kad šios kadencijos Seimas pensijos reformų srityje nieko nenuveikė, jei veikla nelaikytinas pensijų sumažinimas ir jų grąžinimas į buvusį lygį.

Opozicija kritikuoja ir siūlo Seimo narys ir buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius žodžio kišenėje neieško: „Ši Vyriausybė daugiau kalbėjo ir žadėjo negu ėmėsi konkrečių darbų keisti padėtį „Sodroje“ ir antros pakopos PF sistemoje. Norint padėtį „Sodroje“ pagerinti, reikia pradėti nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo. Žinoma, tai – tik pirmas žingsnis. Tačiau jį buvo galima žengti jau metų pradžioje. Jau tada minimalus atlyginimas turėjo būti 1 000 Lt, o nuo 2013 m. pradžios – 1 200 Lt.“

Kokia privačių PF ateitis? „Šiuo metu didinti įmokas į privačius PF būtų nusikalstama. Apskritai reikia atvirai žmonėms pasakyti: jei atlyginimas per mėnesį nesiekia 1 500 Lt, tai privačiuose fonduose dalyvauti neapsimoka, nes tokiais

Anksčiau privatūs PF uždirbdavo išnaudodami neturtingas vadinamąsias trečiojo pasaulio šalis, tačiau dabar padėtis pasikeitė – jos pačios bando uždirbti, neatiduoda savo pinigų taip lengvai, kaip tai darydavo anksčiau. Belieka priminti, kad Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų. Šio prioriteto niekas neatšaukė. Deja, per kadenciją ne tik buvo sumažintos įmokos į antros pakopos PF, bet ir nesumažinti mokesčiai. Pavyzdžiui, buvo siūloma visiškai atsisakyti administracinio mokesčio nuo įmokų ir turto privatiems PF, ku-

atvejais įmokas „suvalgo“ mokesčiai. Šiaip PF tegul veikia, bet įmokos šiuo sudėtingu ekonomikai laiku neturėtų viršyti 0,5–1 proc. Be to, norintiesiems reikėtų leisti grįžti į „Sodros“ sistemą“, – siūlė A.Butkevičius. Tolesni žingsniai jau girdėti – reikia pažaboti emigraciją, pagaliau pradėti gyvenamųjų namų renovaciją bei šilumos ūkio pertvarką: ka-

tilinėse apie 30 proc. kuro turi būti biokuras, o žemės ūkio sektoriuje svarbu didinti gamybą. Lengva pasakyti, bet sunku padaryti.

PF laimėjimai negrįžtamai tolsta Kodėl politikai nurimo? Į šį klausimą taikliausiai atsakė ironijos ir sarkazmo nestokojantis Seimo narys Julius Veselka: „Džiunglėse ramu, nes artėja dabartinės valdančiosios daugumos valdymo pabaiga. Pensijoms mokėti pinigų dar užteks, liks pinigų ir PF, o po to ateis nauja valdžia. Jai ir palikta spręsti susidariusias problemas. Be to, PF labai nenori, kad mokėjimai jiems nutrūktų. Juk tai labai geras verslas: pinigai ateina be jokių pastangų, tereikia be jokios atsakomybės dalį jų pasilikti, o kitus investuoti neprisiimant jokios atsakomybės. Geresnį verslą sunku įsivaizduoti.“ Tarptautinė patirtis rodo, kad šlovingi PF laimėjimai negrįžtamai tolsta. „Padėtis pasaulyje pasikeitė. Anksčiau PF Vakarų šalyse uždirbo išnaudodami neturtingas vadinamąsias trečiojo pasaulio šalis. Tačiau dabar Meksika, Kinija, Brazilija, Rusija ir kitos valstybės atkuto ir pačios bando uždirbti, neatiduoda savo pinigų taip lengvai, kaip tai darydavo anksčiau. Todėl darau išvadą, kad PF ateitis labai miglota“, – prognozavo J.Veselka. O kokia išeitis? Vengrijos vyriausybė vieną dieną pritrūko kantrybės, suprato, kad PF dirba nuostolingai ir nelieka jokių vilčių, kad jie kada nors atsigaus. Tada vengrai pasielgė labai ryžtingai – nacionalizavo visus PF. Ar tokie veiksmai galimi Lietuvoje ir kokios būtų pasekmės, jei taip pasielgtume? „Mano nuomone, kitos išeities jau nėra. Atsikratę šių tranų galėtume padidinti pensijas, be to, didesnes pensija užsitikrintume ir ateityje, nes neliktų įmokų, kurias dabar moka PF dalyviai, atgaivintume vidaus rinką, o to labai reikia verslui. Tačiau tokį sprendimą gali priimti tik labai ryžtinga Vyriausybė ir kietą stuburą turintis premjeras. Ar tokią turėsime kitą kadenciją? Labai abejoju. Neužmirškime, kad PF dabar valdo milijardus litų ir jie taip lengvai jų neatsisakys“, – padarė išvadą J.Veselka.

Pirmiausia reikėtų kelti minimalią algą

Toks pasiūlymas tik didintų valstybės išlaidas

Juozas Olekas, Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys

Mindaugas Kluonis, politologas

Seimo narių atlyginimas gana geras. Reikėtų nepamiršti, kad kanceliarinėms išlaidoms skiriama papildomų pinigų. O kur dar padėjėjai ir patarėjai, kurie atlieka dalį darbų? Tad gaunamų pinigų tikrai turėtų užtekti. Nepritariu, kad ministrais tapę Seimo nariai gautų dar didesnius atlyginimus. Jie ir dabar gauna ketvirčiu didesnį atlygį nei kiti Seimo nariai. Kiek žinau, Vakarų valstybių vyriausybių nariai, kurie yra ir parlamentų nariai, dvigubo atlyginimo tikrai negauna. Man teko eiti sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos ministrų pareigas. Darbo netrūko, tačiau atlyginimo užteko. Juk tuo pat metu negali daryti dviejų darbų (Seimo posėdyje ministro darbo neatlieki), tad kodėl turėtų būti dvigubas atlygis? Šiuo ekonominiu sunkmečiu tokie konservatorių pasiūlymai yra tarsi pasityčiojimas iš visuomenės. Dauguma tautiečių gauna minimalią algą. Mes, socialdemokratai, tvirtai laikomės pozicijos, kad minimali alga turi būti tūkstantis litų. O dabartinė Vyriausybė kalba vos apie 50 Lt didinimą. Ministrai vangiai dalyvauja komitetų posėdžiuose, neva jiems už tai nemokama nė cento. Taip manantys ministrai neturėtų užimti tokių postų.

Ministrų postus užimančių Seimo narių nedalyvavimas Seimo komitetų posėdžiuose iš tiesų kelia rūpesčių komitetams, nes sunkiau surinkti kvorumą, reikalingą sprendimams priimti. Dėl ministrų nedalyvavimo sumažėja valdančiųjų ir išauga opozicijos balsų skaičius komitetuose. Tačiau padidinus atlyginimą nebūtų išspręsta ministrų dalyvavimo Seimo darbe problema. Ministrai nedalyvauja, nes neturi tam laiko, o ne todėl, kad tiesiog nenori dalyvauti. Be to, jei komitete svarstomas klausimas svarbus ministrų vadovaujamai sričiai, jie paprastai į posėdžius ateina, o kartais, jei turi laiko, dalyvauja ir svarstant kitus klausimus. Papildomi pinigai ministrams laiko nepridės, todėl toks S.Šedbaro pasiūlymas problemos neišspręstų, tik didintų valstybės išlaidas. Apibendrinant galima sakyti, kad S.Šedbaro siūlymas būtų naudingas tik tokiems Seimo nariams, einantiems ir ministrų pareigas, kurie piktybiškai nelanko komitetų pos��džių. Tokių asmenų drausminimo pareiga perkeliama nuo partijų mokesčių mokėtojams. O juk pirmiausia partijos turėtų imtis priemonių, kad Seimo nariai, kuriems rūpi tik pinigai, ministrais netaptų.

Pritarta įstatymo projektui Parlamentarai pritarė, kad Lietuvai reikalingas ir naudingas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Seimas vakar priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą. Pagal įstatymo projektą numatoma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra turi būti įrengta iki 2014 m. gruodžio. SGD terminalas būtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.

SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis būtų pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat SGD terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Eltos inf.


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

5


6

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Įsimintinos datos

Ledo vaikai bandė žaisti vaikystę Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Stalino saulė daugeliui Baltijos šalių vaikų švietė Sibire, atšiauriuose užkampiuose, tokiuose kaip ledinės Laptevų jūros pakrantės. Apie tai Gedulo ir vilties dieną pasakos dokumentinis filmas „Ledo vaikai“. Neseniai įvykusiuose Lietuvos kino meno apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2012“ jis pripažintas geriausiu metų televizijos filmu. Rytoj Justino Lingio kūrinį galės pamatyti visi televizijos žiūrovai.

Pirmi sovietų laikų trėmimai 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus tris Baltijos šalis, buvo sudarinėjami vadinamųjų liaudies priešų sąrašai. 1941 m. gegužės 16 d. VKP(b) CK ir SSRS Liaudies komisarų taryba priėmė slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos“. Vyriausiuoju akcijos vykdytoju buvo paskirtas SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija. 1941 m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienu metu prasidėjo pirma masinė žmonių deportacija į Sibirą. Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami per 40 tūkst. įvairių tautybių žmonių, kurių daugumai nebuvo lemta sugrįžti. Daugiau kaip 70 proc. tremtinių buvo moterys ir vaikai. Atskirti nuo šeimų vyrai buvo išgabenti vergiškam darbui į gulago lagerius, o šeimos – į tolimiausius SSRS rajonus, kur dažnai paliktos likimo valiai turėjo išgyventi atšiauraus klimato sąlygomis. Į tremties vietas žmones veždavo gyvuliniuo-

Tremtis neaplenkė nė vieno gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija. Tarp tremtinių lietuvių buvo 71,6 proc., žydų – 12,5 proc., lenkų – 11,4 proc., rusų – 1,1 proc., kitų ir nežinomų tautybių – 3,4 proc. Iš viso 1941–1953 m. iš Lietuvos į tremtį buvo išvežta 132 tūkst. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 32 tūkst. vaikų. Apie 28 tūkst. tremtinių žuvo nuo ligų, bado, nepakeliamo darbo. 1963 m. gruodžio mėnesį iš tremties buvo paleisti paskutiniai lietuviai, bet apie 50 tūkst. žmonių ilgai neturėjo galimybės sugrįžti arba visiškai negrįžo į Lietuvą. se vagonuose antisanitarinėmis sąlygomis. Tremtiniams trūkdavo oro, maisto, jie patirdavo didžiulių dvasinių sukrėtimų. Pirmiausia žūdavo vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys, ešelonuose gimę kūdikiai. Kiekvienas mėginimas pabėgti buvo slopinamas ginklu.

nesulaukęs, ištiesęs rankutę. Juzė vis prašinėjo žmonių nuvesti ją prie broliuko kapo. Kartą viena moteris ją nuvedė. Bet lavonų krūvoje ji broliuko nepamatė, tik visam gyvenimui įstrigo atmintin poliarinių lapių nugraužtos rankos ir kojos, balti kaulai, taip pat vėjo ridenama kažkieno galva.“

Filmo herojė Irena Saulutė Špakauskienė vaikystę praleido Tit Ary saloje už poliarinio rato. LRT archyvo nuotrauka

venti buvo mažai. Stalinas ledjūrio pakraščius parinko kaip tinkamiausią vietą Pabaltijo vaikams ir jų motinoms. Sovietiniai poetai dėkojo vaikų vardu už šviesų gyvenimą ir rytojų“, – tai tik viena ištrauka iš sukrečiančio scenarijaus, kurį šiam dokumentiniam filmui parašė žurnalistė I.Berulienė.

„Lavonų išvežiotojai dažnai rasdavo ant sniego prie vaikų barako durų padėtus maišus su vaikų lavonėliais-skeletėliais. Stalinas ledjūrio pakraščius parinko kaip tinkamiausią vietą Pabaltijo vaikams ir jų motinoms. Sovietiniai poetai dėkojo vaikų vardu už šviesų gyvenimą ir rytojų”, – tai tik viena ištrauka iš sukrečiančio filmo scenarijaus. Apie tremtinių vaikus informacijos nedaug Apie tremtinius ir jų išgyvenimus tolimose Sibiro platybėse Lietuvoje likę gyventojai sužinojo tik paskutiniaisiais sovietinės santvarkos metais, kai spaudoje vis dažniau pasirodydavo tremtinių pasakojimų. Vienas didžiausią įspūdį padariusių kūrinių – tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurioje daug dėmesio skiriama vaikų išgyvenimams. Iš 15-metės D.Grinkevičiūtės atsiminimų apie 1942–1943 metų žiemą Trofimovsko saloje: „Mažoji Juzė vis verkė, prisimindama tėvų ir ypač paskutinio, 16 metų brolio mirtį. Mirdamas badu broliukas vis laukė pažadėtos duonelės. Bet taip ir mirė

Apie tremtinių vaikus buvo rašoma palyginti nedaug. Šią spragą šiemet užpildė naujas lietuviškas režisieriaus Justino Lingio dokumentinis filmas „Ledo vaikai“. Jame atskleidžiama totalitarinių režimų aukų istorijoje rečiau nagrinėjama tema – tremtinių vaikų gyvenimas, jų identiteto samprata. Dokumentinis filmas kviečia permąstyti šį istorijos puslapį platesniame – Europos – kontekste. Intymūs buvusių tremtinių pasakojimai atskleidžia tremtyje praleistos vaikystės tragediją, suasmenina kraupią statistiką: tūkstančiai ištremtų ar tremtyje gimusių vaikų mirė šalčio ir bado gniaužtuose, tūkstančiai liko našlaičiai. Dramatiška mažųjų tremtinių gelbėjimo istorija – viena pagrindinių filmo siužetinių linijų.

Vietoje kapo – krūva, vietoje karsto – maišas

Daugelis vaikų, tremtyje neiškentusių nuolatinio alkio, žvarbaus šalčio ir sunkaus, alinančio darbo, mirė. LPKTS ir „Drąsinkime ateitį” archyvų nuotraukos

Jautrų filmą kūrė profesionali kūrybinė komanda: režisierius Justinas Lingys, sukūręs ne vieną dešimtį dokumentinių filmų, teatro spektaklių, įvertintas keliais tarptautinių dokumentinio kino festivalių apdovanojimais, scenarijaus autorė Inga Berulienė, radijo ir TV laidų, dokumentinių filmų istorine tematika autorė, prodiuseris Algirdas Žvinakevičius, VšĮ „TV Europa“ direktorius, žurnalistas. Istorinius tyrimus filmui atliko švedų rašytojas ir žurnalistas Jonas Öhmanas ir Latvijos istorikas Edgaras Engizeras. „Lavonų išvežiotojai dažnai rasdavo ant sniego prie vaikų barako durų padėtus maišus su vaikų lavonėliais-skeletėliais. Kiek jų būdavo maiše, niekas neskaičiuodavo – nuvežę maišus dėdavo į bendrą krūvą jų neatrišdami. Žiaurūs šalčiai, pūgos, ligos, utėlės – vilties išgy-

Dar viena filmo tema – grįžusių vaikų likimai, kurie susiklostė skirtingai: vieni buvo vėl ištremti, kiti augo vaikų namuose. Dalis iš jų tapo garsiais ir nusipelniusiais žmonėmis. Filmo herojai – „ledo vaikai“ – prisimins praeitį, kuri buvo lemtinga formuojantis tremtyje gimusių vaikų vertybėms, pasaulėžiūrai.

Įamžino drąsius poelgius Pasak filmo režisieriaus J.Lingio, projektu „Ledo vaikai“ buvo siekiama kelių tikslų. „Pirmiausia norėjosi vaizdinėmis priemonėmis įamžinti stalininių represijų metais iš Lietuvos ir Latvijos ištremtus arba jau tremtyje gimusius vaikus, jų likimus. Tam buvo svarbu surinkti ir išsaugoti dar gyvų liudininkų prisiminimus apie stalininio teroro suniokotą vaikystę tremtyje, vaikų išgyvenimus, kurie buvo lemtingi formuojantis jų vertybėms, pasaulėžiūrai ir identitetui“, – pasakojo lietuviško kino kūrėjas. „Filme norėjosi įamžinti drąsius ir pasiaukojamus darbus gelbėjant vaikus iš tremties, taip pat paskatinti dalytis atsiminimais apie intymius žmogiškus išgyvenimus, patirtus skaudulius, stalininio režimo padarytas istorines skriaudas kelioms gyventojų kartoms“, – naujo produkto tikslus ir svarbą dėstė J.Lingys. Šiais laikais svarbu, kad filmas „neužsidarytų“ tik Baltijos šalyse, kurių gyventojai patyrė sovietmečio represijų, todėl, pasak režisieriaus, stiprinant tapatybės ir bendražmogiškųjų vertybių suvokimą, šiuo filmu siekiama įtraukti buvusių tremtinių liudijimus į bendrą Europos visuomenės diskursą. Rytoj, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, 16.30 val., Lietuvos televizija kviečia pasižiūrėti šio jautraus filmo premjerą.

Kadras iš J.Lingio kino filmo „Ledo vaikai”.

Tėvynėje prisitaikyti nebuvo lengva Juozas Olekas, Seimo narys, gimęs tremtinių šeimoje Didžiajame Ungute (Krasnojarsko kraštas, Rusija) Tai tragiškas Lietuvos žmonėms istorijos laikotarpis. Tėveliai pasakojo, kad į Sibirą kartu keliavo ir moteris su vos 3 dienų kūdikiu. Mano mamai tada buvo 13-a, o tėčiui – 16 metų. Sunkūs metai buvo, tačiau ir svetimame atšiauriame krašte žmonės įsimylėdavo, kurdavo šeimas. Gimiau 1955 m. Bandėme žaisti vaikystę, tačiau ji nebuvo lengva – dažnai būdavome alkani. Grįžus į Lietuvą taip pat nebuvo lengva: mokykloje dėl to, kad esame tremtinių vaikai, buvome pravardžiuojami, o būdamas universiteto šokių ansamblio narys negalėjau išvykti į užsienį. 1968 m. tėveliai nuvežė mane į gimtąsias vietas – tai buvo auklėjimo priemonė. Paskutinį kartą ten lankiausi prieš 6 metus,

nuvežiau ir sūnų. Vaikystę priminė Manos upė. Verta ten nukeliauti dėl gražios gamtos, taip pat dėl ten likusių 5 pažįstamų šeimų, kurios dėl įvairių priežasčių į Lietuvą negrįžo. Įdomu tas vietas lankyti ir dėl žmonių išsikraustymo procesų – Sibiras tuštėja, užleisdamas vietą natūraliai gamtai. Itin vertinu jaunimo misijas į Sibirą, kurių metu jaunuoliai tvarko apleistas kapines, atstato kryžius ir taip įprasmina ten gyvenusių tautiečių kančią. Esame 7 pusbroliai, gimę tremtyje. Kitais metais bus 65-osios tėvelių tremties metinės. Ketiname aplankyti gimtąsias vietas.


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Prieblandos

7

Teisėtvarka privertė pasijusti Džeimsu Bondu Vilnietis nubaustas už pažeidimus, galimai padarytus automobilį antrininką vairuojančio žmogaus. Daiva Norkienė VL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Sostinės gyventojas Vladimiras buvo priverstas pakeisti savo beveik naujo BMW automobilio numerį, mašiną atiduoti vairuoti draugei ir persėsti į kuklų, į akis nekrentantį automobilį. O po poros savaičių jam gali tekti vaikščioti pėsčiomis ir sumokėti solidžią baudą. Vyriškis džiaugiasi, kad kol kas jį kaltina tik viršijus greitį, nemokėjus mokesčių Norvegijoje, o ne padarius avariją ar sunkų nusikaltimą. Advokatas Vidas Vilkas apgailestauja, kad nuo tokios Holivudo filmo scenarijų primenančios istorijos neapsaugotas nė vienas.

Nesijaučia turįs antgamtinių galių Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją atvykęs vyriškis papasakojo jam nutikusią neįtikėtiną istoriją. Birželio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismas nusprendė iš vilniečio 3 metams atimti teisę vairuoti bei skyrė 3 500 Lt baudą. Netekęs vilties įrodyti savo teisumą, viename paskutinių teismo posėdžių Vladimiras susijaudinęs teisėjams pasiūlė imti jo automobilio raktelius, sėsti prie vairo ir atlikti eksperimentą, kad patys įsitikintų, ar įmanoma padaryti nusižengimą Kaune, per 38 minutes grįžti namo į Vilnių taip, kad automobilio neužfiksuotų nė vienas Vilniaus–Kauno greitkelyje įrengtas radaras. Ir dar spėti panaikinti automobilių stiklų tamsinimą bei prisistatyti sostinės policijai.

Advokatas vilniečio BMW vaizdingai pavadino „skrajojančiu olandu“.

Pranešė apie apgavystę Netrukus vilnietis jau skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad jį bando apgauti pareigūnu prisistatantis asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad pabėgimas automobiliu BMW, kurio valstybinis numeris sutampa su Vladimiro automobilio numeriu, iš tiesų užregistruotas. „Nuskubėjau įsitikinti, ar mano BMW nėra pavogtas. Laimei, automobilis ir jo numeriai buvo vietoje“, – pasakojo Vladimiras. O paskui įsisuko tikras skambučių, kelionių į įvairias institucijas maratonas. „Supratau, kad galiu būti apkaltintas nebūtais dalykais, todėl nieko kito neliko, kaip rinkti savo buvimo Vil-

vęs pirmą tokį pranešimą iš Norvegijos būčiau susipratęs pakeisti valstybinį mašinos numerį, rūpesčių neturėčiau. Deja, nepagalvojau, kad tai gali būti svarbu.“ Tą pačią dieną vilnietis nuskubėjo į Kauno rajono policijos komisariatą, susirado jam ir močiutei skambinusį pareigūną, mobiliuoju telefonu įrašė pokalbį su juo. Pareigūnas, Vladimiro paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, atsakė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vairavote, bet kad tas automobilis jūsų, įsitikinęs šimtu procentų.“ Vėliau jis ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vladimiro veidą, kai automobilis pravažiavo pro jį nesustojęs.

Pareigūnas, Vladimiro paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, atsakė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vairavote, bet kad tas automobilis jūsų, įsitikinęs šimtu procentų.“ Vėliau jis ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vladimiro veidą, kai automobilis pravažiavo pro jį nesustojęs. „Tas, kas tai sugeba, tikriausiai yra Džeimsas Bondas, – liūdnai juokavo pašnekovas ir sakė nesijaučiantis superagentu. – Tačiau teismo nesudomino mano pateikti įrodymai, nes aš neva turiu motyvą neigti pažeidimą, o mane neteisingai kaltinantys pareigūnai tokio motyvo neturi.“

Nustebino netikėtas skambutis Ši paini istorija prasidėjo 2012 m. kovo 4 d., sekmadienį. Vladimiras tvirtina buvęs namuose Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, kai jam paskambino susirūpinusi močiutė ir pranešė, kad jo ieško Kauno policijos pareigūnas. Močiutė skambučio iš Kauno sulaukė 15 val. 57 min. Ji iš pareigūnu prisistačiusio asmens išgirdo, kad jos anūkas ką tik Kaune, vairuodamas BMW, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti ir pabėgo. Močiutė pamanė, kad skambina apgavikai. Po dešimties minučių (16 val. 8 min.) suskambo Vladimiro telefonas. Kauno rajono policijos komisariato pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad Vladimiro automobilis apie 15 val. 30 min. nesustojo stabdomas Kaune ir pabėgo.

niuje įrodymus. Paskambinau pagalbos tarnybos telefonu, paaiškinau situaciją. Man patarė kreiptis į Kelių policiją Giraitės gatvėje. 16 val. 38 min. taip ir padariau. Man patarė vykti pas notarą ir užfiksuoti buvimo Vilniuje faktą. Tačiau notarai sekmadieniais nedirba“, – pasakojo Vladimiras. Po dešimties minučių jis jau buvo Giraitės gatvėje. Įbėgęs į komisariatą susijaudinęs reikalavo surasti su juo neseniai telefonu kalbėjusį pareigūną, kad būtent jis apžiūrėtų BMW ir įsidėmėtų tiek automobilio, tiek Vladimiro buvimo faktą Vilniuje. 16 val. 51 min. vilnietis pareigūnas patikrino BMW valstybinį numerį, kėbulo numerį, patikrino Vladimiro asmens tapatybės dokumentus.

Įrašas ir liudijimas – prieštaringi „Pamaniau, kad Kaune galbūt pažeidimą padarė automobilį dvynį vairuojantis asmuo, – pasakojo Vladimiras. – Mat anksčiau jau esu gavęs pranešimų iš Norvegijos, kurioje, beje, niekada nebuvau, kad turiu ten sumokėti kelių mokesčius. Norvegai taip pat nurodydavo mano automobilio markę ir tokį patį, kaip maniškio, valstybinį numerį. Jei ga-

„Pažeidimo, kurį padarius mane kaltino, aplinkybes sužinojau tik teisme“, – pasakojo Vladimiras. Pareigūnai pamatė Kaune, ties Akademijos miesteliu, dideliu greičiu važiuojantį ir pavojingai manevruojantį BMW, jį stabdė, šis sulėtino greitį, pravažiavo pro pareigūnus, sustojo toliau priekyje. Kai pareigūnas pradėjo eiti prie BMW ir buvo likę apie 6 metrus, automobilis staiga pradėjo greitai važiuoti. Pareigūnai policijos automobiliu nesėkmingai jį vijosi, kol galiausiai BMW, pasukęs kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai link, dingo iš pareigūnų akiračio.

Pasisamdė advokatą Teisme Vladimiras gynėsi be advokato. Jam atrodė, kad nesunkiai įrodys tiesą. Juk jo draugė, močiutė paliudijo, kad jis tą dieną buvo namie, o telefoninių pokalbių išklotinė rodė, kad tą sekmadienį telefonu vykę pokalbiai, kai jis skambindavo ar priimdavo telefono skambučius, fiksuoti Vilniuje. Advokato Vido Vilko tinklalapyje, kuriame taip pat paviešinta ši istorija, skelbiama, kad 16 val. 8 min. vykęs Vladimiro pokalbis su Kauno parei-

VL archyvo nuotrauka

gūnu, remiantis mobiliojo ryšio bendrovės pateiktais duomenimis, įrodo, kad tuo metu Vladimiras buvo Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Mat mobiliojo ryšio operatoriaus bokštas, per kurį vyko pokalbis, yra Vilniaus mieste, Lazdynuose. „Taip pat yra užfiksuotos Vladimiro pokalbių mobiliuoju telefonu vietovės žymos – prieš pat įvykį 15 val. 8 min. ir iš karto po įvykio 15 val. 59 min. – rodo, kad tuo metu vilnietis buvo Lazdynuose sostinėje, – pasakojo advokatas V.Vilkas. – Bylos nagrinėjimo metu Vladimiras pateikė maždaug prieš mėnesį iki Kauno įvykių iš Norvegijos bendrovės pradėtas gauti sąskaitas, kuriose nurodyta, kad jam priklausantis automobilis važiavo Norvegijoje mokamais keliais ir turi sumokėti kelių mokesčius. Sąskaitose nurodytos datos: 2011 m. pabaiga, o po Kauno įvykių gautose sąskaitose nurodyta, kad Vladimiro automobilis važiavo Norvegijoje 2012 m. kovo 3 d. netrukus po vidurnakčio, tai yra Kauno įvykių išvakarėse.“ Anot advokato V.Vilko, paanalizavus, kur automobilis buvo užfiksuotas Norvegijoje, paaiškėjo, kad Kauno įvykių išvakarėse 2012 m. kovo 3 d. jis užfiksuotas kelyje, kuriuo galima nuvykti į Karlshamną. O iš ten vakare, 18 val., plaukia keltas į Klaipėdą. Jis į Klaipėdą atplaukia kitos dienos ryte 9 val., t. y. 2012 m. kovo 4 d. rytą.

Argumentus ignoravo Kauno rajono apylinkės teismas Vladimiro argumentus kol kas ignoravo. Įrašytą pokalbį su pareigūnu, kai jis prisipažino nesąs visai tikras, jog prie vairo matė Vladimirą, teismas įvertino kaip „paimtą iš konteksto“. Teismo neįtikino ir pateiktos pokalbių telefonu išklotinės: esą telefonu galėjo naudotis kažkas kitas, o Vladimiras tuo metu galėjęs Kaune bėgti nuo policijos. Kaip per 38 minutes nuo gaudynių atsidurti Vilniuje (mat nustatyta, kad po 38 minučių nuo jų telefonu Vilniuje tikrai kalbėjo Vladimiras), per tą patį laiką spėti pasiimti iš kito asmens savo mobilųjį telefoną, kaip panaikinti stiklų tamsinimą (Kauno policijos pareigūnai patvirtino, kad Kaune stabdomas automobilis buvo su tamsintais stiklais, o Vladimiro automobilio stiklai niekada nebuvo tamsinti ir per

Automobiliai dvyniai Lietuvoje – ne naujiena. Neseniai kaunietis per vargus įrodė nebuvęs Norvegijoje, nors sąskaitos už naudojimąsi tos šalies keliais jį pasiekdavo, ir niekas nenorėjo tikėti, kad toks pat kaip kauniečio „Peugeot“ automobilis, kuris buvo užfiksuotas Skandinavijoje, vis dėlto yra ne tas pats automobilis. Tokių atvejų daugėja, o teisėsaugininkai neseniai išsiaiškino automobilių dvynių gamybos schemą. Anksčiau žmones stebindavo, kodėl iš JAV į Lietuvą gabenama tiek daug avarijose visiškai sumaitotų ir net atvežimo išlaidų nevertų automobilių. Paaiškėjo, kad panaudojant tik šių automobilių fragmentus sukuriamas visiškai kitas automobilis ir jam pritaikomi „amžinatilsio“ dokumentai. Tokius „dvynius“ galima pelningai parduoti. Be to, sumaitotų iš JAV atgabentų automobilių dokumentai gali būti panaudojami vogtiems automobiliams įteisinti, tereikia perkalti kėbulo numerį. O štai nusikalsti linkę asmenys meistriškai gaminasi Lietuvos keliais riedančių automobilių kopijas, suklastoja valstybinį numerį ir net perkala kėbulo ženklinimą.

apžiūrą Vilniaus kelių policijoje tai patvirtinta), Temidės tarnams buvo neįdomu. Nustatyta, kad 2004 m. Vladimiras buvo baustas už greičio viršijimą. Daugiau jokių šio žmogaus nusikaltimų ar nusižengimų neaptikta: nei teistas, nei su kriminaliniu pasauliu susijęs. „Taigi koks motyvas nestoti, kai policijos pareigūnai stabdo? Buvau visiškai blaivus, tai matė tą dieną ne kartą su manimi bendravę pareigūnai. Greičio viršijimas? Tačiau kokia prasmė bėgti ir padaryti dar sunkesnį pažeidimą, jei žinai, kad automobilio numeris užfiksuotas?“ – stebėjosi vilnietis. O štai jei pažeidimą padarė automobilį dvynį vairuojantis asmuo, motyvų galėjo būti: juk ne šiaip sau sukuriami realiai egzistuojančių automobilių antrininkai. Vadinasi, kažkas tais automobiliais galbūt vykdo pažeidimus ar net nusikaltimus.

Dvynys tikrai egzistuoja? „Kai buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti Vladimirą kaltu, jis kreipėsi į mane ir šioje, atrodo, visiškai beviltiškoje situacijoje štai ką pavyko išsiaiškinti. Pasiūliau Vladimirui patikrinti, kada jis kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Paaiškėjo, kad pase yra Baltarusijos pasienio spaudai, jog 2011 m. gruodžio 3 d. ryte jis su tuo pačiu savo BMW tuo pačiu valstybiniu numeriu įvažiavo į Baltarusiją (šioje ne ES valstybėje pasienyje tikrinamas ir automobilio numeris, ir vairuotojo tapatybė), o kitą dieną grįžo į Lietuvą. O Norvegijos bendrovės atsiųstose sąskaitose ir nuotraukose užfiksuota, kad jo automobilis taip pat tą pačią dieną ryte 10 val. yra Norvegijoje.“ Advokatas vilniečio BMW vaizdingai pavadino „skrajojančiu olandu“. „Juk tas BMW kažkaip sugebėjo būti vienu metu dviejose per tūkstančius kilometrų nutolusiose vietose“, – teigė advokas V.Vilkas. Jam pavyko surinkti ir daugiau kliento teisumą padėsiančių įrodyti faktų, tad rengia skundą aukštesnės instancijos teismui.


8

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Sportas

Žinių sprintas Apgynė titulą Lietuvos irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė apgynė Europos jaunių čempionių titulą. Jos triumfavo Blede vykusio antrojo Europos jaunių irklavimo čempionato porinių dviviečių valčių varžybose. Lietuvės pagrindiniame finale 2 000 m distanciją įveikė per 7 min. 28,42 sek. ir antrą vietą užėmusias Rumunijos atstoves aplenkė 4,34 sek. Bronzą pelnė Vengrijos irkluotojos. Finale dar dalyvavo Kroatijos, Šveicarijos ir Ukrainos atstovės.

Sirgalių riaušės gali tapti skaudžiu smūgiu klubams

Pirmoji pergalė

Lietuvos beisbolo čempionė Vilniaus „Sporto vilkų“ komanda pirmose Europos taurės atrankos turnyro rungtynėse Slovakijoje 5:1 nugalėjo Slovėnijos čempionus – „Kranjski Lisjaki“ beisbolininkus. Susitikimo metu ypač aktyvūs buvo metikas Eimantas Žičkus ir mušėjas Evaldas Žarkaitis. Turnyre iš viso dalyvauja 4 komandos.

Futbolininkės – antros

Savaitgalį Estijoje vykusiame tradiciniame Baltijos šalių moterų futbolo taurės turnyre Lietuvos rinktinė užėmė antrą vietą. Pirmose turnyro rungtynėse mūsų šalies atstovės 0:3 pralaimėjo estėms, o antrą mačą su latvėmis baigė lygiosiomis 1:1. Paskutinėse turnyro rungtynėse estės 6:0 sutriuškino Latvijos komandą ir tapo varžybų nugalėtojomis.

Sėkmingas startas

Baiminantis sirgalių išpuolių, saugumo pajėgos buvo sustiprintos ir per sekmadienį Vilniuje vykusias rankinio rungtynes. fotodiena.lt nuotrauka

Marius Eidukonis

Sirgaliai aršūs ir namuose

VL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Lenkijoje ir Ukrainoje prasidėjusiame futbolo čempionate futbolas žaidžiamas tik stadionuose, o už jų ribų populiariausios kovinio sporto šakos.

Pasisveikino kumščiais Praėjusį penktadienį, oficialiai nugriaudėjus Europos futbolo čempionato atidarymo ceremonijai, pasipylė ir naujienos apie rusų bei kitų šalių sirgalių kumščiais liejamą džiaugsmą. Jie į aikštę svaidė sprogstamuosius užtaisus, sumušė Vroclavo stadiono darbuotojus, o nepatenkinti policijos sulaikytų draugų likimu, Lenkijos pareigūnus užpuolė Kroatijos sirgaliai. Rusų ir ukrainiečių sirgalių muštynės buvo kilusios ir Lvove, o Varšuvos kavinėje sulaikyti keli Rusijos sirgaliai už peštynes su turkais. Rusijos sirgalių elgesį ir sankcijas šios šalies futbolo federacijai šiandien kaip tik ir svarstys Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA), o po tokių įvykių Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, raginantį sirgalius elgtis padoriai.

Kaip teigiama Rusijos aukščiausiosios lygos interneto puslapyje, 2011-aisiais už sirgalių padarytus nusižengimus klubams teko pakloti apie 900 tūkst. dolerių – daugiau kaip 2,5 mln. Lt. Pernai Rusijos stadionuose buvo sužaistos 256 rungtynės, iš jų tik 68 baigėsi neskyrus baudų. Daugiausia kartų buvo nubausti Maskvos „Spartak“ klubo aistruoliai. Už jų padarytus nusižengimus teko sumokėti beveik 200 tūkst. dolerių. Rusijos futbolo federacijos (RFF) teigimu, daugiausia nusižengimų padaro būtent sirgaliai, o sportininkai nusižengia labai retai. Nuo 2011-ųjų RFF itin sugriežtino bausmes klubams už netinkamą sirgalių elgesį. Už pirotechnikos ir ugnies naudojimą klubui gali grėsti daugiau kaip 3 tūkst. dolerių bauda, ne ką mažesnę pinigų sumą tektų atseikėti ir už įžeidžiančias sirgalių skanduotes ar plakatus. Sporto komentatorius ir Vilniaus apskrities futbolo federacijos atsakingasis sekretorius Aurimas Budraitis teigė, kad tokių aistruolių sirgaliais pavadinti negalima. „Tokie aistruoliai yra paprasčiausi banditai. Futbolo aistruoliai, skirtingai nei daugumos kitų sporto šakų gerbėjai,

rungtynes stebi po atviru dangumi, taigi jų ir susirenka daug daugiau. Susidaro įspūdis, kad futbolo aistruoliai kažkokie išskirtiniai, tačiau taip nėra“, – sakė A.Budraitis, pridūręs, kad neužfiksuota jokių didelių Lietuvos futbolo sirgalių nusižengimų. „Atsimenu, kaip kažkada rungtynėse su Prancūzijos komanda aistruoliai iškėlė plakatą, o rung-

tynėse su Italija įžiebė ugnį. Tarp kiekvienos sporto šakos sirgalių atsiranda tokių, kurie nusiteikę radikaliai“, – argumentus dėstė sporto komentatorius.

Lietuvos patirtis Dėl Lenkijos futbolo sirgalių siautėjimo daug darbo pernai turėjo Lietuvos policijos bei apsaugos firmų pareigūnai. Todėl net per sekmadienį vykusias 2013-ųjų pasaulio rankinio čempionato atrankos rungtynes Vilniaus „Siemens“ arenoje buvo suburtos gausesnės tiek apsaugos darbuotojų, tiek policininkų pajėgos. Lietuvos rankinio rinktinei, kuriai sekmadienio rungtynėse nepagelbėjo 8 traumuoti pagrindinės sudėties žaidėjai, pergalės nepavyko išplėšti, tačiau jau baigiantis antram kėliniui, baimindamiesi neramumų, apsaugos darbuotojai daugiau dėmesio skyrė raudonos ir baltos spalvos apranga pasidabinusiems kaimynų sirgaliams. Neseniai neramumais sporto aikštėse susirūpino ir Europos Parlamentas. Jis priėmė rezoliuciją, kurioje, be kitų priemonių, raginama sudaryti europinį smurtavusiųjų ir kitataučius įžeidinėjusių sirgalių juodąjį sąrašą, kuriuo remiantis sirgaliai nebūtų įleidžiami į visus Europos Sąjungos šalių stadionus ir sporto arenas.

Turnyrinė lentelė po pirmo turo Komanda

A grupė

B grupė

C grupė

D grupė

Taškai

Sužaista rungtynių

Laimėta

Lygiosios

Pralaimėta

Rusija Graikija Lenkija Čekija Danija Vokietija Portugalija Nyderlandai Kroatija Ispanija Italija

3 1 1 0 3 3 0 0 3 1 1

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

1 0 0 0 1 1 0 0 1 0 0

0 1 1 0 0 0 0 0 0 1 1

0 0 0 1 0 0 1 1 0 0 0

Airija Ukraina Anglija Prancūzija Švedija

0 3 1 1 0

1 1 1 1 1

0 1 0 0 0

0 0 1 1 0

1 0 0 0 1

Krepšinio rinktinės laukia pirmi išbandymai Šį savaitgalį nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė žais pirmas draugiškas rungtynes su Makedonijos ir Graikijos rinktinėmis. „Formulės-1“ automobilių lenktynių čempionato septintą etapą – Kanados „Didžiojo prizo“ lenktynes – sekmadienį laimėjo „McLaren Mercedes“ komandos pilotas britas Lewisas Hamiltonas. Tai pirma 27-erių Didžiosios Britanijos lenktynininko pergalė šį sezoną ir 18-a per visą karjerą. 2012 m. sezone visus pirmus septynis etapus laimėjo septyni skirtingi sportininkai. Aštuntas čempionato etapas – Europos „Didžiojo prizo“ lenktynės Valensijoje – įvyks birželio 24 d. Eltos inf., EPA-Eltos nuotraukos

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Kęstučio Kemzūros, birželio 16-ąją baigs treniruočių stovyklą Lietuvos pajūryje ir Klaipėdos arenoje sužais pirmas draugiškas rungtynes su Europos krepšinio čempionate pernai lietuvius nuskriaudusiais makedonais, o kitą dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje išbandys jėgas su Graikijos rinktine. Likus savaitei iki pirmų rinktinės rungtynių, dėl traumos iš komandos pasitraukė Renaldas Seibutis, kuris per treniruotę susidūrė su rinktinės kapitonu Robertu Javtoku. „Atrodo, kad Renaldo olimpiniame atrankos

turnyre nebus. Ir tai ganėtinai liūdna žinia, nes šis sportininkas buvo geros formos ir visi komandos nariai jautė, kad jis mums gali daug padėti. Bet ką padarysi, toks gyvenimas. Turime eiti toliau“, – apie krepšininko traumą pasakojo K.Kemzūra. Kalbėdamas apie rinktinės pasiruošimą artėjančioms varžyboms, treneris teigė, kad dabar jau vyksta ne tik fizinės, bet ir taktinės treniruotės. „Daugiau dėmesio šioje stovykloje skiriame gynybai ir puolimui. Druskininkuose mokėmės naujų elementų, o dabar juos tobuliname, pridedame greičio, šlifuojame atskiras detales. Ateityje dėmesį sutelksime į zoninę gynybą ir specifines situacijas, tačiau žaidimo karkasą jau turime“, – teigė K.Kemzūra. VL inf.

Dėl traumos iš komandos pasitraukė Renaldas Seibutis. fotodiena.lt nuotrauka


PRIEDAS APIE ŽEMĖS ŪKĮ, EKONOMIKĄ, RINKĄ

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)

Ūkininkų žinios

Bando pažaboti žemės spekuliantus Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Siūloma nustatyti pirmumo eilę Nuo pasaulinės ekonomikos krizės pradžios finansų rinkose buvo

įvairiausių prognozių, kol galiausiai paaiškėjo, kad padėtis – ne itin optimistinė. Tada ne tik maklerių, bet ir daugelio pinigingų fizinių asmenų žvilgsniai nukrypo į bene stabiliausią sektorių – žemės ūkį. Vieni pradėjo investuoti, dalyvauti sudarant išankstinius žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo bei pardavimo sandorius, o kiti – pirkti žemę ateityje tikintis ją brangiau parduoti. Taigi žemę vis dažniau imta traktuoti ne kaip gamybos priemonę, o kaip investavimo ir net spekuliavimo objektą. Tai žemdirbiams sukėlė pagrįstą nerimą. „Pastebėjome, kad į šią sritį vis daugiau patenka užsienio arba ne-

aiškios kilmės kapitalo, kuris daro įtaką žemės vertei, taigi ir žemės ūkio produktų gamybai“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Darbo grupė turėjo rasti priešnuodį. Perkantiesiems žemę bandyta nustatyti naujus reikalavimus. Pavyzdžiui, buvo numatyta pirmumo teise leisti žemę pirkti bendraturčiams (Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka). ŽŪM siūlė pirmenybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę teikti valstybei, jei jos neperka bendraturčiai. Trečioje vietoje liktų kaimyninių žemės sklypų savininkai,

Redaktorė Meilė Taraškevičienė meile.taraskeviciene@valstietis.lt Išeina trečiadieniais

o ketvirtoje – parduodamo sklypo naudotojai, t. y. nuomininkai. Jei niekas nepasinaudotų pirmumo teise, žemės savininkas galėtų žemę parduoti bet kuriam kitam asmeniui.

Kliūtis nesunku įveikti Norintiesiems įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės ketinama kelti specifinius reikalavimus. Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad minėtos paskirties žemę galės įsigyti tik tie fiziniai asmenys, kurie Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka bus įregistravę ūkininko ūkį arba turės žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Juridiniai asmenys galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei bus pripažinti žemės ūkio produkcijos gamintojais, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudarytų daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų. Tiesa, numatyta išimtis, pagal kurią minėti reikalavimai netaikomi asmenims (ir juridiniams, ir fiziniams), vieną kartą įsigyjantiems iki 1 ha žemės ūkio paskirties žemės. „Taip siekiama išvengti padėties, kuri yra šiuo metu, kai daug akcinių bendrovių įsteigta tik žemei įsigyti ir uždarbiauti ją nuomojant ar perparduodant“, – teigė A.Petkevičius. Ar akcinės bendrovės neįveiks šios kliūties? „Šį reikalavimą nesunku įvykdyti – tereikia, pavyzdžiui, per metus parduoti ritinį šieno ir daugiau nieko nedaryti. Štai ir atsiras teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemę“, – priekaištavo projekto rengėjams ūkininkas Saulius Daniulis. A.Petkevičius ūkininko argumento nesugebėjo paneigti. Beliko pagąsdinti ūkininkus: „Jei mes nesusitarsime, tai darbo grupėje dalyvaujantys liberalai gali pasiūlyti apskritai netaikyti jokių apribojimų.“ Nukelta į 10 p. f

Dilgėlės kantriai laukia perdirbėjų Išskirtinių savybių turinčiais augalais – dilgėlėmis – kol kas domisi tik mokslininkai ir vos keli ūkininkai. Jei atsirastų dilgėlių perdirbimu užsiimančių įmonių, jų augintojų būtų daugiau. Jolita Žurauskienė VL žurnalistė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė teigė, kad dilgėlių pluoštas puikiai pakeistų linus.

Susidomėjo neatsitiktinai LAMMC filialo Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė pasakojo, kad sumažėjus linų plotams buvo pradėta ieškoti kitų pluošto turinčių augalų rūšių, kurios galėtų augti ir būti produktyvios Lietuvoje. Pasirinktos pluoštinės dilgėlės. LAMMC filiale bandymai buvo pradėti 2007 m., kai juos užsakė Žemės ūkio ministerija. Bandymams buvo skirtos kelios bandymų lauko eilutės, vėliau auginamų dilgėlių plotas padidėjo. „Tyrėme, kaip dilgėlės auga, vystosi, koks jų derlius. Sodinome dilgėles nevienodo pločio – 60 cm ir 100 cm – tarpueiliais, o tarp augalų palikdavome 60 cm. Šiuo metu dilgėlių bandymai atliekami 15 arų plote“, – sakė E.Gruzdevienė. Nukelta į 10 p. f

VL archyvo nuotrauka

Mokestis ne pagal kišenę Nuo šių metų balandžio mėnesio gyvulių produktyvumo kontrolė (GPK) prilyginta ekonominei veiklai, todėl jos paslaugoms pradėtas taikyti 21 proc. PVM. Lina Žalienė Gerokai pabrangusios gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugos, ypač dabar, kai mažėja pieno supirkimo kaina, ūkininkus privertė sunerimti. Daugelis jų ėmė svarstyti, ar nevertėtų visai atsisakyti šios paslaugos. Kokia GPK nauda, ar verta tam skirti lėšų, klausiame UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorės Irenos TABAKAJEVIENĖS.

Pasak I.Tabakajevienės, gyvulių produktyvumo kontrolės naudą dažniauPetro Malūko nuotrauka siai tenka aiškinti tik smulkių bandų savininkams.

se laikoma daugiau kaip 50 karvių, kontroliuojamų karvių skaičius viršija 84 proc. Per pastaruosius metus kontroliuojamų gyvulių skaičius nekinta. Stambiose bandose jų skaičius didėja, stambėja ir kontroliuojamos bandos dydis. Šiuo metu vidutinė kontroliuojama banda – 30 karvių. Karvių skaičius mažėja smul-

kiuose ūkiuose. Smulkių bandų savininkai yra vyresnio amžiaus, todėl kai kurie iš jų traukiasi iš prekinės žemės ūkio gamybos. Kita priežastis – smulkūs, nerentabilūs pieno ūkiai, kurie negali investuoti į pažangias technologijas, nors jų labai reikia griežtėjantiems reikalavimams pieno kokybei įgyvendinti. Nukelta į 11 p. f

Kiek šalies pieno ūkių kontroliuoja gyvulių produktyvumą? Kaip pastaraisiais metais kito GPK paslaugų populiarumas? Gegužės pradžioje šalyje iš viso kontroliuota 4,7 tūkst. pieninių galvijų bandų, iš viso 142,5 tūkst. karvių. Tai yra 43,3 proc. visų šalyje laikomų galvijų. Ūkiuose, kuriuo(Užs. 147)


10

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žinios

Agurkai nepigs iki Joninių Už trumpavaisių agurkų kilogramą birželį 4 Lt turguje ir mažiau nei 5 Lt nekrentančios kainos prekybos centruose pirkėjams atrodo per didelės. Panevėžio centriniame turguje kalbinti agurkų pardavėjai greito atpigimo neprognozuoja. Sigitas Misevičius, agurkus auginantis Panevėžio rajono Švaininkų kaime, nė neabejoja, kad kaina nukris po Joninių. „Tuomet lietuviškus agurkus nustoja pirkti latviai. Joninės Latvijoje – didžiulė šventė, todėl jai ruošdamiesi latviai agurkus vilkikais vežasi iš Lenkijos ir Lietuvos. Po Joninių jau būna užsiauginę savų agurkų, todėl lietuviškais nesidomi“, – tvirtino jis. Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidento Antano Šležo manymu, augintojus žlugdo itin brangi energetika, nes už šiltnamių šildymą dujomis tenka mokėti brangiausiai Europoje: „Grūdinių ir kitų kultūrų augintojai gauna dideles išmokas, o mes jaučiamės pasmerkti, nes 400 Lt išmoka už 1 hektarą šiltnamių yra pasityčiojimas. Dirbame nuostolingai, neturime lėšų šiltnamiams atnaujinti. Mūsiškiai statyti prieš ketvirtį amžiaus ir tokius laužus turime šildyti. Neturėdami lėšų investicijoms, negalime pasinaudoti europiniais projektais ir modernizuoti šiltnamių ūkio.“

Eltos inf.

Bando pažaboti žemės spekuliantus

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai dėl valdininkų kaltės valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuomoję ūkininkai ją vieną dieną prarado. Martyno Vidzbelio nuotrauka

e Atkelta iš 9 p. Ūkininkus išgąsdino korupcijos galimybė Raimundo Šuikos nuotrauka

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) iš pradžių palaikė ŽŪM pasiūlymą,

kad valstybė žemę, atsisakius pirkti bendraturčiams, galėtų įsigyti antra, bet ne ketvirta pagal nustatytą tvarką. Prieš tris savaites LŪS posėdyje labai griežtai buvo kritikuotas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, darbo grupės diskusijose

nepalaikęs ŽŪM pasiūlymo. Tačiau šį kartą LŪS pirmininkas Jonas Talmantas laikėsi neutralios pozicijos. Kodėl pasikeitė ne tik jo, bet ir kai kurių kitų ūkininkų nuomonė? Žinia, valdžios keičiasi, taigi niekas nežino, kas ŽŪM vadovaus po

Dilgėlės kantriai laukia perdirbėjų e Atkelta iš 9 p. Paprasta mūsų patvoryje auganti dilgėlė stiebe turi apie 5 proc. pluošto, o jos pluoštingas klonas gali turėti net iki 16 proc. pluošto.

lyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoštų, galinčių tikti audinių gamybai. „Taigi, pirmiausia dilgėlių pluoštas naudojamas tekstilės pramonėje. Natūralaus dilgėlių pluošto panau-

jau auginti dilgėles, internete radau informacijos, kad jas supirks danai, bet kai jas pasodinau, danai dingo kaip į vandenį. Bendravimas nutrūko, todėl nežinau, kur jas ateityje reikės dėti“, – atviravo pašnekovas.

Dilgėlės gana atsparios įvairioms augalų ligoms. Iš šių augalų pagamintas pluoštas turi gerų šilumos izoliacijos savybių, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Mokslininkai atrinko augalus su didesniu pluošto kiekiu stiebe ir sukūrė pluoštingų dilgėlių klonus. Todėl dauginti pluoštines dilgėles rekomenduojama ne sėklomis, o vegetatyviniu būdu – stiebo auginiais.

Atsparus ligoms augalas Pasak vyresniosios mokslo darbuotojos, dilgėlė – išskirtinių savybių turintis daugiametis augalas. Jis vienoje vietoje gali augti ir būti produktyvus apie 10 metų. Pasak mokslininkės, dilgėlės puikiai stelbia piktžoles, beveik neturi pavojingų produkcijai kenkėjų (išskyrus dilgėlinukų vikšrus). Dilgėlės gana atsparios įvairioms augalų ligoms. Iš šių augalų pagamintas pluoštas turi gerų šilumos izoliacijos savybių, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Pasau-

(Ka. 10)

dojimo niša yra didelė: pradedant apatiniu trikotažu ir baigiant džinsais bei patalyne viešbučiams, ligoninėms“, – sakė vyresnioji mokslo darbuotoja. E.Gruzdevienė pridūrė, kad dilgėlių pluoštas galėtų būti pigesnis už linų, nes dilgėlėms reikia mažiau priežiūros.

Ūkininkas viliasi, kad jo auginamas dilgėles, kaip vaistažoles, supirks Švenčionių vaistažolių fabrikas.

Verta rimtai pagalvoti Vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė ūkininkams, nusprendusiems auginti pluoštines dilgėles, pataria pirmiausia apsispręsti, ar tikrai nori tai daryti, nes pirmus dvejus trejus metus jas padauginus galima negauti norimo derliaus. Šių augalų nerekomenduojama sodinti labai sunkiose, užmirkstančiose dirvose. „Užsienyje dilgėlių klonai dauginami šiltnamiuose, sodinami į nuolatinę augimo vietą pavasarį, jų tarpueiliai bent pirmus dvejus metus

naujų rinkimų į Seimą. Kita vertus, juk išliktų dar vienas dalykas – valdininkų korupcija. Niekas negali garantuoti, kad šiuo atveju korupcijos nebus. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas priminė atvejus, kai dėl valdininkų kaltės valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuomoję ūkininkai ją vieną dieną prarado. Įstatymai nebuvo pažeisti, tačiau valdininkai pasinaudojo jiems prieinama informacija ir galimybėmis. Ar tokia grėsmė nekiltų ir perkant bei parduodant privačią žemę? Be to, ŽŪM atstovai negalėjo pateikti jokios informacijos apie Žemės ūkio fondą. Kiek jis turės lėšų, kiek kainuos jo tarpininkavimas? Juk labai tikėtina, kad tik dėl tokio tarpininkavimo žemė pabrangtų. Kas tada ją nupirks – ūkininkas ar žemvaldys? A.Petkevičius dar metė gelbėjimosi ratą: „Net jei valstybei suteiksime pirmenybę, tai nemanykime, kad ji kiekvieną kartą tokia galimybe pasinaudos. Tai būtų tik įrankis. Jei valstybę paliksime tik ketvirtoje vietoje, tai ji nebegalės sukliudyti neaiškios kilmės akcinėms bendrovėms, kurios šiuo metu sėkmingai supirkinėja žemės ūkio paskirties žemę.“ Tačiau ŽŪR prezidiumo nariai absoliučia balsų persvara valstybę nustūmė iš antros į ketvirtą vietą pirmenybės eilėje. Ar ŽŪM atsižvelgs į ūkininkų nuomonę, o gal darbo grupėje laimės liberalūs pasiūlymai? kultivuojami. Mūsų krašte dilgėlių stiebų dalys sodinamos iškart į auginimo vietą liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Jei būna pakankamai kritulių, jos įsišaknija“, – pasakojo E.Gruzdevienė. Dauginti sėklomis dilgėlių nepatariama, nes užaugę sėjinukai gali neturėti pluošto. Todėl vegetatyvinis būdas patikimesnis. Dilgėlės tręšiamos pagal auginimo technologiją. Siūloma norma – 100 kg veikliosios medžiagos azoto hektarui. Pasak LAMMC filialo Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos, minėtų augalų ligų nebuvo nustatyta. Kenkėjai dilgėles puola epizodiškai. Tai – dilgėlinuko vikšrai, tačiau jų paprastai nebūna daug, ypač jei orai lietingi: vikšrus nuplauna lietus ir jie sunyksta.

Nežino, kur realizuos LAMMC filialo Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja pasakojo, kad ūkininkai ne itin domisi šia kultūra, nes Lietuvoje nėra dilgėlių stiebų perdirbimu užsiimančių įmonių. Ūkininkai, pradėję auginti dilgėles, suka galvas dėl jų realizavimo. Švenčionių rajone gyvenantis Darius pasakojo susigundęs auginti šią kultūrą. Todėl pernai 1 ha plote jis pasodino dilgėles. „Kai pasodinau daigus, stipriai lijo, todėl nemažai jų išmirko ir sunyko. Ši kultūra labai jautri, kol nesustiprėja, ypač mūsų nederlingose žemėse“, – sakė ūkininkas. Lietuvoje niekas dilgėlių nesuperka, tad Darius nežino, kur jas galėtų realizuoti. „Prieš metus, kai pradė-

Dilgėlių pluoštas galėtų būti pigesnis už linų, nes dilgėlėms reikia mažiau priežiūros.

VL archyvo nuotrauka


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žinios

Šiaudai neša dvigubą naudą Šalyje daugėja šiaudų granulių gamintojų, tačiau jų pagaminta žalioji energija iškeliauja iš Lietuvos.

Pasak Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovo Gyčio Giedraičio, šiaudų granulių gamyba suteikė papildomų pajamų ir galimybę žiemos metu įdarbinti žmones.

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Anksčiau laukuose puvę šiaudai tampa vis paklausesne alternatyvaus kuro žaliava. Tą patvirtina ir granulių gamybos įrangą projektuojanti bei gaminanti Radviliškio mašinų gamykla, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pardavusi daugiau nei pusę šimto šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimų komplektų.

Gavo papildomų pajamų Mokslininkų duomenimis, iš Lietuvoje kasmet susidarančių maždaug 4 mln. tonų šiaudų apie pusę galima būtų panaudoti energetikoje ir papildyti vietinio kuro išteklius. Skai-

Parama melioracijos grioviams tvarkyti

čiuojama, kad jei pastatams šildyti naudojamas gamtines dujas pakeistų šiaudai, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Tačiau šis potencialas neišnaudojamas. Lietuvos ūkininkai neieško, kam parduoti atliekamus šiaudus, o patys imasi alternatyvios veiklos. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė jau gali įvertinti, ar apsimokėjo investuoti į Radviliškio mašinų gamyklos šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimus ir imtis „žaliojo“ kuro gamybos. „Kol kas esame patenkinti – per žiemą gavome papildomų pajamų, įdarbinome žmones. O tai labai svarbu augalininkystės ūkyje, kur šaltuoju metų laiku gamyba nevyksta“, – sakė Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis.

Neseniai patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos naujos priemonės melioracijos grioviams tvarkyti „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklės. Paraiškos paramai gauti renkamos iki liepos 10 d. Įgyvendinant šią priemonę siekiama išsaugoti kraštovaizdį, užtikrinti tvarų ūkininkavimą, siekiant pagerinti sausinimo sistemų veikimą, kaimo vandentvarkos infrastruktūrą. Naudojantis šios priemonės parama, galima sutvarkyti apie 6 500 km arba ketvirtadalį prastos būklės melioracijos magistralinių griovių. Priemonei įgyvendinti šiemet ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitiems ūkio subjektams numatyta leisti panaudoti net 10 mln. Lt (2012– 2013 m. šiai priemonei numatyta per 20 mln. Lt). Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Pagal šią priemonę kompensuojama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma, kurią galės gauti vienas pareiškėjas, – 50 tūkst. Lt. Pagal numatytą paramos išmokėjimo tvarką priemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Taigi, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis, o paskui gali jas susigrąžinti.

ŽŪM inf.

Kokia GPK nauda gyvulių augintojams? GPK duomenys naudingi ne tik kontroliuojamų bandų savininkams tvarkant bandos valdymą, užtikrinant pieno kokybę ir kovojant su karvių mastitais, jais naudojasi ir valstybės valdymo, savivaldos, mokslo ir studijų institucijos, gyvulininkystės konsultantai, galvijų asociacijos, įmonės, kurių veikla susijusi su veislininkyste ir gyvulininkyste. Ar privaloma kontroliuoti gyvulių produktyvumą? GPK privaloma tik tų bandų savininkams, kurie dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. GPK turi vykdyti ir pieninių veislių galvijų veislynai. GPK naudą dažniausia tenka aiškinti smulkių bandų savininkams. Stambiems ūkiams įrodinėti GPK svarbos nereikia: jos duomenis jie naudoja veisliniame darbe vykdydami gyvulių paranką ir atranką, ruošdami šėrimo racionus ir t. t. Tačiau realūs gamybos rezultatai priklauso tik nuo ūkio savininko laiku priimtų tinkamų sprendimų. Balandį GPK paslaugos kaina padidėjo daugiau nei penktadaliu. Kam tenka didžiausia išlaidų dalis?

Kanadoje granuliuos atliekas Šiemet Radviliškio mašinų gamykla ir toliau žengia į naujas rinkas. Du šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrengimų komplektai iškeliavo į Suomiją. Suomiai šiaudų granules naudoja žirgų kraikui. Pernai metais tokie įrengimai buvo sumontuoti bei paleisti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Lenkai per pastaruosius metus iš Radviliškio mašinų gamyklos įsigijo dvi dešimtis granulių gamybos įrengimų komplektų. Lietuviški šiaudų granulių gamybos įrengimai veikia ir Baltarusijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje. Iš viso radviliškiečiai yra pardavę daugiau nei pusšimtį tokios įrangos komplektų. Šiemet gamyklos specialistų komanda savo granuliavimo įrangą lydėjo ir į Kanadą. Šioje šalyje jie sumontavo du granulių gamybos komplektus, pritaikytus gaminti granules iš popieriaus bei plastiko atliekų.

Lietuviškas kuras šildo kaimynus Šiaudų granulės tinka ir automatizuotoms stambioms katilinėms, ir individualiems namams šildyti. Specialistai tvirtina, kad šiaudai – ekonomiškas kuras, tačiau daug iš lietuviškų šiaudų pagamintų granulių ir briketų keliauja į užsienio šalis. Mūsų šalyje panaudoti atsinaujinantį kurą kol kas kyla dar nemažai kliūčių. Ir Ėriškių žemės ūkio bendrovėje pagamintos granulės Lietuvoje neužsiliko. Pasak G.Giedraičio, kiek pagamino, viskas atsidūrė Lenkijoje. Kai-

Radviliškio mašinų gamyklos šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos liniAutorės nuotraukos jas noriai perka ir kaimynai latviai, lenkai, baltarusiai. (Užs. 344)

Mokestis ne pagal kišenę e Atkelta iš 9 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Bendrovė šiaudų granulių cechą paleido praėjusių metų gruodžio pradžioje, kai visi lauko darbai jau buvo baigti. Ėriškiečiai augina 470 ha cukrinių runkelių, tad darbų užtenka iki žiemos. Ištisą parą pusmetį veikę šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimai buvo sustabdyti gegužės pabaigoje. „Darbuotojai išleisti atostogų. Liepą ceche tęsime gamybą“, – paaiškino stambaus augalininkystės ūkio direktorius. Šiaudų granulių ceche įdarbinta dešimt žmonių, vyrai dirba 4 pamainomis. Per 6 mėnesius pagaminta 2 200 tonų granulių. Tam sunaudota apie 2 500 tonų šiaudų. Ėriškių žemės ūkio bendrovė rinkosi vietos gamintojus. Jų šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimų komplektas pigesnis nei analogiška vakarietiška technika. Be to, ir dėl įrengimų priežiūros mažiau rūpesčių: čia pat ir atsarginės dalys, ir gamyklos specialistų konsultacijos.

mynai šiaudų granules naudoja ne tik kurui. Dalį produkcijos pakratams pirko žirgynai. Šie prašė po 20 kg sufasuotų granulių pakuočių. Ėriškiečiai viliasi, kad jų investicijos atsipirks, o atsinaujinantis kuras prasiskins kelią ir mūsų šalyje. Šiaudų granulių gamybos cecho įrengimas bendrovei atsiėjo per 900 tūkst. Lt. Be šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengi¬mų komplekto dar teko nemažai išlaidų pastatui, kur įrengtas cechas, remontuoti. Be to, ketinama įsigyti specialų šiaudų presą, kuriuo bus surenkami šiaudai laukuose. 2 200 ha rapsų ir grūdinių kultūrų auginanti bendrovė šiemet ketina šiaudų pasidairyti ir kaimynų ūkininkų laukuose. G.Giedraitis užsiminė, kad ketinama išbandyti presuoti šieną ir gaminti šieno granules gyvulių pašarui. „Jau yra tai išbandžiusiųjų. Gyvulininkystės ūkiai perka šią produkciją“, – teigė bendrovės vadovas.

11

GPK paslaugos kainą sudaro darbo užmokestis – 61 proc., išlaidos už pieno mėginių ištyrimą – 29 proc., kitos išlaidos (transporto) – 10 proc.

GPK finansavimą reglamentuoja Europos ir šalies teisės aktai: 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB Nr. 1857/2006) ir Pagal-

Produktyvumo kontrolės tikslas – nustatyti kiekvienos karvės primilžį, o iš pieno ėmimo – sudėtį ir kokybę. Raimundo Šuikos nuotrauka

bos veislininkystei taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290, kuriose numatyta valstybės parama iki 70 proc. Kitose ES šalyse gyvulių augintojai už šias paslaugas moka įvairiai. Ką atsakytumėte į ūkininkų skundus dėl didelės GPK paslaugos kainos – 6 Lt per mėnesį už kiekvieną melžiamą karvę? GPK paslaugos kainos suskirstytos pagal kontrolės metodą, pieno apskaitos būdą ir bandų stambumą. Pagal pateiktą informaciją 6 Lt (su PVM) už GPK moka bandų savininkai, kurie kontroliuoja savo gyvulius A4 metodu ir kurių bandos dydis yra 6–100 karvių. Šis metodas yra pats tiksliausias, jį taiko mūsų bendrovės kontrolės asistentai, todėl jis brangiausias. Noriu priminti, kad priimtiniausią karvių bandos kontrolės metodą pasirenka pats savininkas.

Lietuvos ir kitų šalių* gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų palyginimas 2010–2011 m. Šalis

Lenkija Lietuva Latvija Vengrija Austrija Vokietija Olandija Danija Estija Čekija

Kontroliuo- Kontroliuo- Kontroliuojamų karjamų kar- jamų karvių vių skaičius, vių skaičius, bandų skaitūkst. proc. čius, tūkst. 598,402 23,93 19,323 145,693 43 5,024 119,043 72,5 6,244 181,085 72,7 0,515 394,787 74,2 23,177 3 493,812 84,2 59,064 1 292,378 87,5 16,419 522,000 91 3,700 88,414 92 1,024 357,658 94,5 1,782

Kontroliuojamų karvių bandų skaičius, proc. 4,29 6 20,4 3 49 67,1 84,1 90 23,5 –

Kontroliuoja- GPK paslaugos kaimos bandos nos dalis (proc.), kurią vidutinis dy- sumoka bandos savidis, vnt. ninkas 31 85 29 32 19,1 – 352 100 17 60 59,2 40 78,7 100 143 100 86,3 80 201 100 * Šaltinis: www.icar.org.


12

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žinios

Situacija pieno rinkoje neprognozuojama Praėjusią savaitę „Pieno žvaigždžių“ filiale „Pasvalio sūrinė“ įvyko Pieno tarybos (PT) posėdis, kuriame aktualiausius pieno sektoriaus klausimus aptarė pieno gamintojai, perdirbėjai ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovai.

Pigo tik žaliava Pasak pasaulio ir Lietuvos pieno rinkas analizavusio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, situaciją pieno sektoriuje labai sunku prognozuoti. Kasmet atėjus vasarai ir padidėjus pieno gamybai, pasiūlos ir paklausos santykis turi įtakos pieno supirkimo kainoms. Pieno produktų paklausa išlieka didelė, tačiau ir pieno gamyba didėja visose šalyse, tad pasaulinė pieno produktų rinka nėra stabili. Aukščiausios žaliavinio pieno supirkimo kainos 2012 m. kovą ES buvo Kipre, Graikijoje, Maltoje, mažiausios – Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2012 m. balandį buvo 11,4 proc. mažesnė negu prieš metus. A.Gapšys teigė, kad mažmeninės pieno produktų kainos mūsų šalyje 2012 m. sausį–balandį beveik nepasikeitė ir liko tokios pat, kaip ir 2011 m. II pusmetį. Pastebimai padidėjo tik varškės kaina. O pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 9,5 proc. Turimą informaciją apie Lietuvos ir kitų šalių pieno perdirbimo įmonių mokamas standartizuoto pieno kainas pateikė ir AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktorius Algimantas Paspirgėlis. Įmonės specia-

Atėjus vasarai ir padidėjus pieno gamybai, pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 9,5 proc. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

listas pabrėžė, kad Lietuvos įmonių pieno supirkimo kainų politika visai nesiskiria nuo ES bendrovių. „Mūsų mokama kaina atitinka rinkos tendencijas“, – teigė A.Paspirgėlis. Jo nuomone, didelė problema yra ta, kad Lietuvoje, kaip niekur kitur, vyrauja smulkūs pieno ūkiai ir dėl to pieno supirkimo išlaidos yra labai didelės.

vams, skirtumas rodo, kad perdirbėjai nutarė sunaikinti kooperaciją Lietuvoje. „Matome akivaizdžius veiksmus – stengiamasi nuvilioti kai kuriuos kooperatyvų narius, jiems už

Krasuckio, Europos Komisija, analizuodama ES rinką ir ekonominius rodiklius, nemato priežasties, kodėl turėtų labai mažėti pieno supirkimo kainos. ES nesiruošia įjungti papil-

(GO) ir asociacijų kūrimosi galimybės. ES, siekdama užtikrinti stabilią pieno sektoriaus plėtrą ir stiprinti pieno gamintojų pozicijas, priėmė naują reglamentą dėl pieno sektoriaus GO ir jų asociacijų pripažinimo. Šios pripažintos GO ir jų asociacijos turės teisę savo narių vardu derėtis dėl parduodamo pieno sutarčių sąlygų. Kiekviena šalis turi nustatyti savo GO pripažinimo kriterijus, tad Žemės ūkio ministerija PT nariams pristatė jau parengtų taisyklių projektą. Jose numatyta, kad pieno gamintojas galės pasirinkti, kas jam atstovaus derybose. ŽŪM siūlo, kad GO būtų ne mažiau kaip 20 narių, bendras melžiamų karvių skaičius – ne mažesnis kaip 200, o narių parduodamas pieno kiekis per metus – ne mažesnis kaip 1 000 tonų. Pripažintos GO galės jungtis į asociacijas. Pagrindinis reikalavimas – asociacijoje turi būti ne mažiau kaip trys GO. Pagal naujojo ES reglamento reikalavimus keisis ir šiuo metu Lietuvoje galiojantys reikalavimai pieno

Naudojasi padėtimi

Pasak B.Markausko, didžiulis kainų, už pieną mokamų ūkininkams, parduodantiems pieną tiesiogiai perdirbėjams, ir kainų, mokamų kooperatyvams, skirtumas rodo, kad perdirbėjai nutarė sunaikinti kooperaciją Lietuvoje.

„Pieno perdirbėjai drastiškai mažina kainas, naudodamiesi tuo, kad pieno gamyba padidėjo, o eksporto sąlygos suprastėjo“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. Pasak jo, didžiulis kainų, už pieną mokamų ūkininkams, parduodantiems pieną tiesiogiai perdirbėjams, ir kainų, mokamų kooperaty-

superkamą pieną siūloma 10–20 ct daugiau, kad tik jie išeitų iš kooperatyvo“, – tokių savo partnerių pieno perdirbėjų veiksmų nesuprato žemdirbių atstovas. Pasak PT pirmininko, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto

Iki pasėlių deklaravimo pabaigos lieka kelios dienos

Pareiškėjams, nelaikantiems gyvulių ir deklaruojantiems pievas bei ganyklas, verta žinoti, kad neliko pievų ir ganyklų ploto apribojimo – ne mažiau kaip 10 ha. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lito ir užsienio valiutų santykiai Lietuvos bankas nuo 2012 metų birželio 12 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais. Valiutos kiekis 1

Santykis

Pavadinimas

Kodas

Euras*

EUR*

Baltarusijos rublis

BYR

10 000

3,3137

Čekijos krona

CZK

10

1,3642

3,4528

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP USD JAV doleris

1

4,2505

1

2,7338

Latvijos latas

LVL

1

4,9539

Lenkijos zlotas

PLN

10

8,0978

Rusijos rublis

RUB

100

8,5278

Ukrainos grivina

UAH

10

3,3836

Švedijos krona

SEK

10

3,8810

Norvegijos krona

NOK

10

4,5527

Irmina Juškėnienė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro augalininkystės konsultantė

Birželio 15-ąją baigiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Vėluojantieji dar galės teikti paraiškas iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą darbo dieną parama bus mažinama 1 procentu. Priminsime kai kuriuos deklaravimo pakeitimus. Šiais metais ūkininkai galės dalyvauti naujoje programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Ši programa priklauso Kaimo plėtros programos priemonei „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, tad dalyvaujantieji joje turės laikytis ne

domų pieno rinkos reguliavimo mechanizmų.

PT posėdyje buvo pristatyta naujovė – pieno gamintojų organizacijų

pirkimo–pardavimo sutartims. Išliks privaloma raštiška forma, apimanti pagrindinius elementus: kainą, kiekį, pristatymo ir atsiskaitymo sąlygas, tačiau dėl visų sutarties sąlygų pieno gamintojas ir supirkėjas galės laisvai derėtis. ŽŪM inf.

tik privalomų agrarinės aplinkosaugos reikalavimų, bet ir naujų apribojimų: • antroje augalų vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaninėmis priemonėmis; • pesticidų, turinčių tą pačią veikliąją medžiagą, nenaudoti daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją; • draudžiama vaisių, uogų, daržovių apsaugai naudoti toksiškus ir labai toksiškus pesticidus, kurie ženklinami T ir T+; • naudoti tik minimalius trąšų kiekius: vaisiams ir uogoms azoto ne daugiau kaip 96 kg/ha, bulvėms ir daržovėms – ne daugiau kaip 122 kg/ha. Dalyvaujantiesiems šioje programoje vaisių ir daržovių plotus būtina sertifikuoti. Iki birželio 15 dienos sertifikavimo įmonėms „Ekoagros“ arba Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai būtina pateikti nustatytos formos prašymą. Parama mokama tik už sertifikuotus ir deklaruotus išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių plotus: daržovių ir bulvių – 1091 Lt už ha, vaisių ir uogų – 1 188 Lt už ha. Šiemet balandžio 6 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atnaujinti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai.

Jeigu pareiškėjų deklaruotos pievos (ganyklos), įrašytos šiame GAAB įsakyme, už kurias prašoma tiesioginių išmokų, sudarys daugiau nei 30 proc. visų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, bus tikrinama, ar šių pievų (ganyklų) hektarui šiais metais tenka bent 0,1 sąlyginio gyvulio. Svarbu, kad sankcija už GAAB pažeidimus visada taikoma atsižvelgiant į visą paraišką, o ne į atskirus laukus, kuriuose nėra gyvulių. Pareiškėjams, nelaikantiems gyvulių ir deklaruojantiems pievas bei ganyklas, verta žinoti pakeitimą, nustatytą 2012 m. gegužės 23 d. Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-359 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymo Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.13 punkte: neliko pievų ir ganyklų ploto apribojimo – ne mažiau kaip 10 ha.Todėl žemės ūkio subjektai gali deklaruoti kodu 5PP-2 „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinės, žolinės produkcijos gamybai“. Parama skiriama gaminantiesiems parduoti žolės produkciją: presuotą šieną, šienainį, silosą, žolės miltus ir jų granules, žolės granules kurui. Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki kitų metų kovo 1 d. reikia pateikti produkcijos pardavimo ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Pardavimą įrodančiuose dokumentuose realizuotos produkcijos vertė turi būti ne mažesnė negu 250 Lt už ha.

Kurs pieno gamintojų organizacijas


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Rinka Prikuls mažiau nei prognozuota Vokietijos kompanijos „Oil World“ analitikų duomenimis, ES rapsų derlius 2012 m. dėl nepalankių meteorologinių sąlygų gali sumažėti 0,1 mln. t ir tai būtų mažiausias derlius per pastaruosius šešerius metus – 18,1 mln. t. Prancūzijoje rapsų derlius gali sumažėti iki 5,15 mln. t, o Lenkijoje – iki 1,6 mln. t. Tačiau Vokietijoje rapsų derlius 2012 m. turėtų padidėti iki 4,45 mln. t, o Didžiojoje Britanijoje tikimasi rekordo – 2,72 mln. t. Numatomas mažesnis rapsų derlius ES gali lemti importo padidėjimą. „Oil World“ duomenimis, 2012 m. rapsų derlius Ukrainoje taip pat gali sumažėti iki 0,95 mln. t. Ukraina yra viena pagrindinių rapsų eksportuotojų į ES.

Ūkininkų žinios

Rapsams reikia pagalbos Žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose jau karaliauja kenkėjai ir plinta ligos.

ES išaugo kiaulienos gamyba 2011 m. ES valstybėse kiaulienos pagaminta 22,3 mln. t, o tai – 343 tūkst. t, arba 1,6 proc., daugiau nei 2010 m. Apžvelgiant ES kiaulienos gamintojų penketuką matyti, kad didžiausia kiaulienos gamintoja Vokietija 2011 m. kiaulienos pagamino 5,56 mln. t, o antroje vietoje esanti Ispanija – 3,48 mln. t, atitinkamai 2,2 ir 3,3 proc. daugiau nei 2010 m. Analizuojamu laikotarpiu Prancūzija gamybos apimtis sumažino 12 tūkst. t, arba 0,6 proc., o Lenkija ir Danija gamybos apimtis padidino atitinkamai 4,4 ir 3,1 proc.

ŽŪMPRIS inf.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

paranku askosporoms sudygti. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, užsikrėsti rapsai gali žydėjimo pradžioje, viduryje arba viso žydėjimo metu“, – pabrėžė Ukmergės biuro vadovė. Pirmųjų matomų ligos simptomų gali pasirodyti iš karto po rapsų žydėjimo, tačiau dažniausiai liga pastebima jiems bręstant. Sutrikus pažeistų augalų stiebų funkcijoms, nepasisavinamos maisto medžiagos. Kai infekcija labai stipri, augalai gali žūti, o išlikę subrandina mažą derlių ir smulkesnes sėklas.

Padės fungicidai

Eksportuoja daugiau pieno produktų Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šiais pieno gamybos metais (2011 m. birželio mėn. – 2012 m. gegužės mėn.), palyginti su 2010–2011 gamybos metais, Naujoji Zelandija eksportavo apie 8 proc. daugiau pieno gaminių, perskaičiuotų į pieno ekvivalentą, o palyginti su 2009–2010 gamybos metais, šių gaminių eksportas išaugo apie 20 proc. Tokiam sparčiam pieno gaminių eksporto padidėjimui įtakos turėjo tuo metu pasaulinėje rinkoje vyravusios vis dar aukštos pieno gaminių kainos ir šių gaminių paklausos didėjimas. Išankstiniais duomenimis, dėl susidariusių gerų klimato sąlygų ir augusių pieno gaminių kainų 2011– 2012 gamybos metais šalyje pagaminta apie 19,9 mln. t pieno, tai yra apie 10 proc. daugiau nei 2010–2011 pieno gamybos metais. Svarbiausi Naujosios Zelandijos eksportuojami pieno gaminiai yra nenugriebto pieno milteliai, nugriebto pieno milteliai, sviestas ir sūriai. Iš pastarųjų pieno gaminių paklausiausi yra nugriebto pieno milteliai.

13

Rapsai tankūs ir vešlūs, todėl drėgmė juose išsilaiko ilgiau, o tai sudaro sąlygas įvairioms ligoms plisti.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė Vilma Kačinskienė sako, kad ūkininkai turi stengtis neleisti kenkėjams plisti ir tinkamai apsaugoti pasėlius nuo ligų.

Gausu kenkėjų

10 metų ir plinta tada, kai labai drėgna. Vėlyvas pavasaris, drėgna dirva skleročiams buvo palankios sąlygos dygti. Pasak V.Kačinskienės, rapsai gerai peržiemojo, pasėliai tankūs ir vešlūs, todėl drėgmė juose išsilaiko dar ilgiau. „Tikėtina, kad grybo sukėlėjo askosporoms plisti oru bus palankios sąlygos ir jos pateks ant žiedlapių. Jiems nukritus, rapsų lapų augimo vietose bus

V.Kačinskienė pabrėžė, kad norint apsaugoti rapsų pasėlius nuo sklerotinio puvinio būtina stengtis nesudaryti sąlygų šiai ligai plisti. „Sklerotinis puvinys – dėl sėjomainos atsiradusi liga, todėl labai svarbu, kad jautrūs ligai augalai nebūtų dažnai sėjami tame pačiame lauke kelerius metus iš eilės. Šia liga neserga javai, kukurūzai, varpinės žolės. Todėl auginant minėtus augalus dirvoje galima sumažinti skleročių gyvybingumą“, – sakė V.Kačinskienė.

Sklerotinį puvinį būtina nedelsiant VL archyvo nuotraukos sustabdyti.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė rekomenduoja sėti rapsus optimaliomis normomis, kad jų pasėliai nebūtų per tankūs. Jei jie per tankūs, sąlygos ligoms plisti yra itin palankios. Sklerotinio puvinio sukėlėjo sporos lengvos, todėl sklando ore. Ligos išplitimo rizika dar didesnė tuose pasėliuose, kur dirva dirbama be plūgo. Žemę dirbant beverstuviniu būdu, daugiau skleročių išlieka viršutiniame dirvos sluoksnyje, o kai dirva drėgna, rapsų žydėjimo pradžioje jie sudygsta. Šiuo metu sklerotiniam puviniui atsparių rapsų veislių dar nesukurta, todėl tenka naudoti aktyvias apsaugos priemones – fungicidus. Pasak V.Kačinskienės, fungicidai nuo sklerotinio puvinio efektyviai apsaugo tik tada, kai naudojami užkrato metu, t. y. žydint rapsams. Tuo metu panaudoti fungicidai sunaikina dygstančias sporas ir neleidžia ligos sukėlėjo grybienai įaugti į augalų audinius ir sukelti ligą.

(Užs. 294)

Pasak V.Kačinskienės, sušilus orams žieminiuose rapsuose atsiranda rapsinių žiedinukų. Butonizacijos tarpsniu kenkėjai persikelia ir į vasarinius rapsus. Jie rapsų pumpuruose išgraužia angas ir taip juos pažeidžia. Todėl žiedai ir ankštaros neišsivysto. Pavasarį į žieminių rapsų pasėlius atskrenda ir kiti vabzdžiai – dirviniai paslėptastraubliai, kurie pažeidžia augalų stiebus. Šie išsikraipo, susproginėja, lėčiau auga. Tokie augalai tampa jautrūs įvairioms grybinėms ligoms. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė pasakojo, kad vasarinius rapsus dažnai puola spragės. Jos lapuose išgraužia skylutes ir pažeidžia augimo kūgelį. Spragės pavojingiausios daigams ir jauniems augalams. Spragių lervos, esančios dirvoje, maitinasi augalų šaknimis. „Norint apsaugoti rapsus nuo kenkėjų, būtina naudoti insekticidus. Parenkant juos ir purškimo laiką, labai svarbu žinoti kenkėjų plitimo periodus“, – pabrėžė V.Kačinskienė.

Tikimybė užsikrėsti baltuoju puviniu Rapsų pasėlyje jau randama baltojo puvinio pažeistų augalų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė pabrėžė, kad ligos sukėlėjų skleročių yra dirvoje, kur jie gyvybingi išlieka daugiau kaip

(Ka. 115)

(Užs. 343)


14

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Vasaros skaitiniai

Žodis ožkų ir namelių užtarimui

Filomena Taunytė Gydytoja, rašytoja

Neringoje, palaimintame Lietuvos kampelyje, sėdėjau ant vardinio Vytauto Kernagio suolelio. Sėdėjome abudu su bronziniu Vytautu Kernagiu vieniši ir tylūs, o žvilgsniai buvo prikaustyti prie baltomis burėmis pasipuošusių marių grožybės.

Kaip aš ieškojau kankinio „Pažįstu tave. Ilsėtis atvažiavai?“ – prie mūsų prisėdo liesas neblaivus žmogelis. „Rašau knygą apie Marijos žemės šventuosius. Tai turėtų būti žinomas, neapsivogęs, gy-

darbo neturiu. Gyvenu iš bedarbio pašalpų, o geriu iš poilsiautojų paramos. Tau labiau tiktų krepšininkas Sabonis. Sunkiai dirbdamas – dengdamas, puldamas, šokdamas, perduodamas ir mėtydamas tritaškius bei dvitaškius, jis užsidirbo pinigų ir pasistatė Preiloje namelius su visais leidimais. Tai pamačiusi mūsų valdžia su teisėsauga pradėjo jį kankinti, nes Marijos žemėje žmogus, praturtėjęs iš savo darbo, yra įtartinas ir pavojingas.“ Tuo metu žmogelis pamėlynavo, užsikosėjo ir neatsisveikinęs dingo. „Tai turbūt vizija ar haliucinacija“, – pagalvojau. Iš spaudos ir televizijos laidų žinojau, kad Sabonio nameliai sugadino Neringos, Preilos ir visos Lietuvos landšaftą, kad jais piktinasi Europos Sąjunga ir partijos, dėl to krepšininką imta kankinti grasinimais: Gamtos apsaugos komitetas ir Aukščiausiasis Teismas ketina namelius nugriauti, vienu žodžiu, moteris ruošiasi pribaigti vieną iš galingiausių Lietuvos vyrų.

Sustojome prie usnimis ir dilgėlėmis apžėlusių tuščių namelių. Miškas aplink kuklius namelius raudonais stogais sausas, tačiau už keliolikos metrų medžiai skęsta pelkėje ir antys ką tik išperėtus ančiukus plaukti moko. „Kodėl miško negelbėjate? Vanduo namelius apsems“, – pasidomėjau. „Skęstam, – prisipažino moteris. – Nebūtų ponai pradėję kovoti su padoriais žmonėmis, kurie čia pasistatė namus, turėdami visus reikalingus ir teisėtus dokumentus, būtų ir pelkė nusausinta, ir medžiai išgelbėti. Aplink namelius

Turi bobutė žilų ožkelių Ir parodė man dviejų galų namą. Viena jo dalis priklauso miesto ponams, atvažiuojantiems tik šventėms ir atostogoms. Ten švaru, nei šapų, nei gyvulių, nei šeimininkų. Kita namo pusė – su sklypu, priklausanti pensininkei Onutei, prastesnė, tačiau labai gyva: prie namo tvoros būriuojasi pulkelis ožkų, šalia stypso pora jomis besidominčių vaikų.

Pasmerkti nameliai raudonais stogais „Buvau Neringoje prieš trisdešimt penkerius metus, viskas čia pasikeitė, – pratariau mane į Preilą vežusiai poniai. – Lygūs, gražūs keliai, švarus miškas, aptverti skruzdėlynai, nudažyti suoleliai poilsiui, puošnūs tamsiai raudoni, mėlyni namai ir baltos burės mariose.“

Sodybos puošmena – ožkos, kasdien duodančios po penkis litrus pieno.

gėlės žydėtų, vaikai žaistų ir žmonės tokiais ponų darbais nesipiktintų.“ „O dabar parodykit man Sa-

„Ožkos pienas gydo, – pagyriau Onutės gyvūną. – Skystina kraują, tad tinka bronchinei astmai, širdies ir alerginėms ligoms gydyti. Ypač vaikams, negalintiems gerti karvės pieno. Toks pienas labiau nei mišiniai tinka mažų vaikų mitybai, nes turi daug ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei lengvai pasisavinamo baltymo.“ venantis iš savo darbo kankinys. Gal jūs tiktumėte?“ – paklausiau. „Esu žinomas, o gerdamas alų ir kitus tautinius gėrimus remiu krepšinį, bet iki šventojo nepatempsiu, – atsakė suolelio kaimynas. – Nesu kankinamas, nes nei žmonos, nei

daugiaaukštis. Važiuokime, dar vieną šventą kankinę parodysiu“, – pasisiūlė mano vairuotoja.

„Tvarka – mero nuopelnas, – atsakė moteris. – Jau šeštą ryto jis vaikšto Nidos paplūdimiais, gatvėmis, su jokiais vietiniais ponais nepuotauja ir iš nieko dovanų nepriima... O štai ir Preila, čia ir mūsų kelionės tikslas.“

bonio rūmus“, – paprašiau. „Prie jų ir stovime. Namelius nugriaus, nes kažkam parūpo iš pelkės atkovotas žemės lopinėlis. Kitaip tokios kvailystės nepaaiškinsi. Galiu prisiekti, kad nugriovus Sabonio namelius po poros metų čia stovės koks nors

Kieme striksi vos kelių dienų ir šiek tiek vyresni ožiukai, invalido vežimėliu važinėja bekojis senelis. Virš verandos susisukę lizdą gandrai, peri patelė. Vienas Onutės šunelis loja prie būdos, o sena šluba kalytė, prišliaužusi prie šeimininkės, stengiasi palaižyti jai veidą. Yra už ką. Kalytę, šlapią ir sušalusią, prieš savaitę kažkas įmetė į Onutės kiemą. Kiekvieną įvykį ir pasikeitimą moters valdose įdėmiai stebi antros namo pusės savininkai. Atsiradus šlubai kalytei, tuoj pat atsirado skundas, prisistatė policija. „Kalytę teks sunaikinti, dviejų šunų laikyti negalima“, – įspėjo pareigūnas, įdėmiai žvilgterėjęs į invalido vežimėlyje sėdintį senelį. Jį, niekam nebereikalingą ir nebeturintį kur gyventi, Onutė taip pat neseniai priglaudė.

Lygūs, gražūs keliai, švarus miškas, nudažyti suoleliai poilsiui, puošnūs tamsiai raudoni, mėlyni namai ir baltos burės mariose... Tai – Neringa. Klaudijaus Driskiaus ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Sodybos puošmena – geros veislės ožkos, kasdien duodančios po penkis litrus pieno. Jos domina ne tik vietinius, bet ir su tėvais atostogaujančius vaikelius. „Ožkos pienas gydo, – pagyriau Onutės augintinius. – Skystina kraują, tad tinka bronchinei astmai, širdies ir alerginėms ligoms gydyti. Ypač vaikams, negalintiems gerti karvės pieno. Toks pienas labiau nei mišiniai tinka mažų vaikų mitybai, nes turi daug ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei lengvai pasisavinamo baltymo.“ „Turėjau ir karvę, – atsakė Onutė. – Juodkrantėje priespaudos metais ganėsi septyniasdešimt karvių. Dabar – nė vienos. Visas nepriklausomybė sunaikino. Mano karvutę bendraturtis skundais pribaigė, o dabar jam ožkos smirdi. Stengiuosi nesipainioti jiems po kojomis, anksti rytą išvedu ožkas ganytis už dviejų kilometrų. Bet skundai nesiliauja... Ožkų pieno dar ir poilsiautojams parduodu.“ Koks prasmingas gyvenimas! Baigusi aukštąjį mokslą, ilgai gyvenusi ir dirbusi Rusijoje, į gimtąją Lietuvą Onutė sugrįžo gyvenimo rudenį. Rūpindamasi mažaisiais mūsų broliais gyvulėliais, moteris, apsupta jų meilės, gyvena įdomų gyvenimą. Onutės įkurtas natūrinis ūkis praverstų kaip nemokamas muziejus vaikams ir suaugusiesiems, norintiems susipažinti su skurdžiu, sunkiu, bet prasmingu mūsų prosenelių gyvenimu. Jos kiemą iššluoti, tvartą iškuopti, žolę nupjauti ar darželį išravėti galėtų ir gaunantieji bedarbio pašalpas.

Gera išeitis visada yra Taigi, ką daryti? Sabonio namelių griauti negalima. Aukščiausiojo Teismo narių, priėmusių sprendimą juos nugriauti, dėl nepakaltinamumo tardyti ir teisti taip pat negalima. Bet paklausti, kodėl nebuvę ir nematę tų namelių priėmė tokį sprendimą, galima. Atgailaudami jie galėtų panaikinti savo pačių nutarimą griauti namelius. Ir priimti teisingą, leidžiantį Sabonio nameliais vadinamus pastatus naudoti kaip sanatoriją nepakaltinamųjų kūnams gydyti ir sielai nuskaidrinti. Visiems atvykusiesiems į sanatoriją 10 dienų ryte dera labai gerai išlaisvinti vidurius karčiąja, arba Glauberio, druska. Tą dieną visi turės ką veikti, todėl valgyti nenorės. Kitas devynias dienas besigydantieji keltųsi šeštą ryto ir pasimeldę eitų melžti Onutės ožkų. Paskui apmąstytų savo gyvenimą ir darbus, sausintų pelkę, padėtų ganyti ožkas ir skaitytų Šventąjį Raštą bei „Gulivero keliones“, kuriose didis anglų rašytojas Džonatanas Sviftas aprašė, keista, mūsų teismų, teisėjų, prokurorų ir valdžios darbą. Duodu šimtaprocentinę garantiją, kad visų taip gydytų kūnų ir sielų sveikata labai pagerėtų, duodama gaires tolesniam jų gyvenimui. Žinios, sklindančios apie tokio gydymo efektyvumą, garsintų Neringą ir didintų toleranciją dorai dirbantiems Lietuvos žmonėms. Taip gydytis savo namuose, beje, gali ir nuo medžiagų apykaitos sutrikimo bei nutukimo kenčiantys mūsų tautiečiai.


PRIEDAS APIE MOTERŲ POMĖGIUS, ŠEIMĄ IR BUITĮ

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)

Moters pasaulis

Redaktorė Eglė Valionienė egle.valioniene@valstietis.lt Išeina trečiadieniais

Šunys tapo geriausiais draugais Atvykusi į Lietuvą, buvusi emigrantė turėjo daug altruistinių siekių. Nusivylusi žmonėmis, ji atsigręžė į gyvūnus, kurie moteriai tapo labai artimi.

Kas trečia apklausta dailiosios lyties atstovė teigia, kad namų ruoša padeda jai atsipalaiduoti ir net pakeičia visavertę terapiją. Paaiškėjo, kad moteris per savaitę namų ruošai skiria vidutiniškai keturias valandas, o tvarkytis dažniausiai pradeda vos tik atsiranda netvarka. „Gali būti, jog teigiamas namų ruošos poveikis susijęs su rutinos faktu. Be to, moteris jaučiasi kontroliuojanti situaciją ir greitai mato teigiamus rezultatus. Todėl nieko keisto, kad kas dešimta moteris pasirengusi tvarkytis net ir svetimuose namuose“, – apklausos duomenis komentavo psichologė Jane MacCarthy. Remiantis apklausos duomenimis, galima teigti, kad moterims labiausiai patinka siurbti ir valyti dulkes. O štai viryklės, tualeto valymas ir indų plovimas – nemalonios užduotys.

VL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Net 30 šunų, 18 kačių ir vienas triušis – tiek gyvūnų šiuo metu prižiūri netoli Vilniaus gyvenanti 75-erių Danguolė Valentinaitė. Rūpintis beglobiais šunimis moteris pradėjo prieš 14 metų. Ji buvo viena iš pirmųjų, Lietuvoje pradėjusių tokią veiklą. Moteris pripažįsta, kad globoti gyvūnus dar niekada nebuvo taip sunku, o beglobių gyvūnų – tiek daug.

Ilgą laiką gyveno Amerikoje

Nukelta į 17 p. f

Namų ruoša padeda atsipalaiduoti

VL archyvo nuotraukos

Eglė Valionienė

Per Antrąjį pasaulinį karą kartu su tėvais iš Lietuvos išvykusi Danguolė išsaugojo meilę tėvynei. Kiek laiko gyvenusi Argentinoje, ji emigravo į JAV, kur gyveno beveik 30 metų. Svetimoje šalyje moteris aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, skatino lietuvybę, kūrė lietuviškas įstaigas, padėjo į šalį atvykstantiems tautiečiams. Tačiau vos Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, ji ryžosi viską mesti ir grįžti. „Grįžau namo. Tėvai dar vaikystėje įskiepijo patriotizmą, todėl visada žinojau, kad atsiradus galimybei grįšiu gyventi į gimtąjį kraštą. Taip ir atsitiko. Lietuvoje esu nuo 1992ųjų“, – pasakojo Klevinėje (Vilniaus r.) gyvenanti moteris. Tiesa, ji pripažino, kad iš pradžių gyvenimą gimtojoje šalyje įsivaizdavo visai kitaip.

Trumpai

Nauji tyrimai vertinami prieštaringai

Danguolė Valentinaitė prisiriša prie savo globotinių, todėl stengiasi atiduoti juos tik geriems žmonėms. Autorės nuotrauka

Gulėdami lovoje raumenų neužsiauginsite Sportuoti ne itin mėgstantiems žmonėms vasarą atsiveria daugiau galimybių: atšilus orams po atviru dangumi galima judėti linksmai ir su būriu bendraminčių.

Kasdien pakelia apie 900 kg

Tobulėjančios technologijos daro gyvenimą patogesnį. Keičiasi žmonių įpročiai, judėti reikia vis mažiau. Net maisto produktų jau galima nusipirkti nepakilus nuo kompiuterio ir neišvažiavus iš namų. Tereikia pakrutinti pirštus ir nuspausti kelis klavišus. Tačiau toks gyvenimo būdas kenkia žmonių sveikatai. Sveiką gyvenimo būdą propaguojančios šalies garsenybės nusprendė prisijungti prie sportuoti skatinančios iniciatyvos ir raginti žmones kuo daugiau judėti.

Australų tyrėjai apskaičiavo, kad jaunos mamos kasdien pakelia apie 900 kg svorio, todėl dažnai jaučiasi pavargusios. Anksčiau manyta, kad svarbiausia nuovargio priežastis – miego trūkumas. Dabar teigiama, jog tai gali būti rimtas fizinis nuovargis, kylantis dėl nuolat kilojamų vaikų, jų nešiojimo ant rankų, vežimėlio kilojimo ir t. t. Būtent dėl šių priežasčių moterims ir pradeda skaudėti nugarą. Be to, keičiasi svorio centras. Nėštumo ir gimdymo metu daugiausiai svorio tenka pilvo raumenims, o įstrižiniai nugaros raumenys silpsta. Atgauti buvusią formą ne taip lengva. Jei moteris maitina krūtimi, negali gerti nuskausminamųjų, o fizioterapijos procedūros ne kiekvienai prieinamos. Mokslininkai pataria naudoti raumenų spazmus švelninančius tepalus, pleistrus ir tuo pat metu pamažu didinti fizinį krūvį, kad raumenys prisitaikytų.

Nukelta į 16 p. f

VL inf.

Eglė Valionienė VL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Būrys scenos, televizijos ekrano ir sporto žvaigždžių Vilniuje, o vėliau – ir kituose didžiuosiuose miestuose šią vasarą gryname ore nemokamai ves mankštas, kuriose galės dalyvauti visi norintieji. Petro Malūko nuotrauka

Pirmą kartą mokslininkams pavyko nustatyti beveik visą embriono genomą, naudojant vien nėščios moters kraujo ir tėvo seilių mėginius. Šis mokslo laimėjimas rodo, kad jau artimoje ateityje tėvai galės žinoti visą vaiko DNR grandinę dar jam negimus. Tai leistų dar prenatalinėje stadijoje nustatyti tūkstančius genetinių ligų. Tačiau atsiradus galimybei tiek daug žinoti apie dar negimusį vaiką, gali kilti rimtų etinių klausimų. Be to, tai galėtų paskatinti abortus, kurių priežastys susijusios ne tiek su medicinos klausimais, kiek su tėvų norais, kad vaikas būtų vienoks ar kitoks. Mokslininkai apskaičiavo, kad jau po 3–5 metų ši procedūra gali būti prieinama daugeliui.


16

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Moters pasaulis

Prancūziško skanėsto gali pasigaminti kiekvienas

Sraigės mėsos padaže 150 g sraigių, 400 g maltos mėsos, 1 česnako galvutė, 3 supjaustyti pomidorai, petražolės, druska, pipirai, aliejus, baltos bandelės. Maltą mėsą apkepkite aliejuje, pasūdykite, pagal skonį įdėkite pipirų. Sudėkite sraiges ir troškinkite ant mažos ugnies 30 min. Pabaigoje įdėkite pomidorus ir supjaustytas petražoles. Patiekite baltose bandelėse.

alyvuogių aliejuje, leiskite nugaruoti. Verdant sraigėms, sudėkite grybus, viską išmaišykite ir virkite dar valandą, vis papildydami sultiniu. Baigdami virti įmeskite smulkintą česnaką ir petražoles. Sriuba turi būti gana tiršta. Puodą nuimkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Į sriubą įmaišykite suplaktą kiaušinio trynį ir vėl pašildykite ant mažos ugnies. Patiekite mažuose moliniuose dubenėliuose su skrudinta duona ir sviestu.

Sraigių ir grybų sriuba

Virtos sraigės kevaluose

200 g nevirtos sraigių mėsos, 0,5 stiklinės sauso baltojo vyno, 1 taurelė brendžio, 1 morka, 1 saliero stiebas, 1 svogūnas, 300 g šviežių grybų, 1–2 skiltelės česnako, petražolės, mėsos sultinys, 1 kiaušinio trynys, alyvuogių aliejus, druska. Sraiges 15–20 min. virkite vandenyje, nugraibydami susidariusias putas, išimkite jas ir supjaustykite gabalėliais. Juos paskrudinkite alyvuogių aliejuje kartu su susmulkinta morka, salieru ir svogūnu. Viską užpilkite baltuoju vynu ir brendžiu, įpilkite kelis samčius sultinio ir vis pamaišydami virkite apie 3 val. Grybus nuvalykite ir supjaustykite gabaliukais, paskrudinkite

50 g sraigių, 3 proc. acto marinatas, 3 svogūnai, 2 šaukštai aliejaus, 200 g dešros, 2 pomidorai, 2 skiltelės česnako, 1 stiklinė raudonojo vyno, 1 šaukštas džiūvėsėlių.

VL archyvo nuotraukos

Jei norisi ko nors egzotiško, paragaukite sraigių. Mėgstantiesiems šį delikatesą nebūtina važiuoti į Prancūziją ar ieškoti jo prabangiuose Lietuvos restoranuose – sraigių galima prisirinkti ir Lietuvos miškuose, o patiekalus iš jų paruošti savo virtuvėje. Sraigės ypač mėgstamos Prancūzijoje, Burgundijoje. Vynuoginės sraigės dar vadinamos burgundiškomis. Iš tikrųjų burgundai sraigių valgo daugiausiai. Prieš keletą šimtmečių vynuoginių sraigių buvo atvežta ir į Lietuvos dvarų parkus, tačiau iki šiol daugeliui lietuvių jos – tik dailūs šliaužiantys gyvūnėliai, o ne maistas. Sraigių mėsa ir ikrai yra labai skanūs, o dėl didelio kiekio lengvai pasisavinamų baltymų, vitaminų ir mikroelementų yra itin naudingi organizmui. Be to, iš sraigių ga-

minami įvairūs medicinos preparatai, padedantys aktyvinti gyvybinius procesus, atjauninantys organizmą. Reguliarus sraigių valgymas, t. y. vadinamoji sraigių dieta, yra naudinga skrandžio ligų profilaktikai, padeda iš organizmo pašalinti radionuklidus. Sraigių mėsa ypač vertinga, nes ją valgant iš organizmo pašalinamas cholesterolio perteklius. Šiuos moliuskus rekomenduojama valgyti nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems ligomis, kai būtina kaulinio-kremzlinio audinio regeneracija ir sutvirtinimas. Be kalcio, sraigių mėsoje yra daug magnio ir kitų žmogui būtinų mikroelementų. Tačiau šie moliuskai gali maitintis ir tokiais augalais, kurie yra nuodingi žmogui, todėl jų negalima valgyti iš karto. Ant stalo sraigės tiekiamos tik gerai apdorotos.

Sraigių mėsos paruošimas

Surinktas sraiges nemaitinamas 3–5 paras laikykite medinėje ar plastikinėje gerai vėdinamoje dėžutėje sausoje vėsioje vietoje (jos negali užimti trečdalio dėžutės tūrio). Po to jas pasūdykite (kad sulįstų į kiautus) ir sumeskite į verdantį vandenį (vandens turi būti 2 kartus daugiau nei sraigių). Po 5 min. sraiges kiaurasamčiu išgriebkite ir šakute išlupkite iš kiautų. Aštriomis žirklėmis nukirpkite jų žarnyną, o mėsą nuplaukite ir 3–4 val. virkite su prieskoniais, druska.

Sraiges nuplaukite ir užmerkite 12 valandų į 3 proc. acto marinatą. Po to jas išvirkite kartu su geldelėmis. Išpilkite vandenį ir kitoje „namelio“ pusėje peiliu pradurkite skylutę. Svogūnus apkepinkite aliejuje. Suberkite smulkintą dešrą, česnaką ir žalumynus. Supilkite vyną ir įmeskite sraiges. Jei vandens per mažai, įpilkite jo dar, kad sraigės būtų apsemtos. Virkite 1 valandą. Suberkite džiūvėsėlius. Sraiges valgykite iščiulpdami per kiaurymę.

VL inf.

Gulėdami lovoje raumenų neužsiauginsite se miestuose šią vasarą gryname ore nemokamai ves mankštas, kuriose galės dalyvauti visi norintieji.

Sportuoti ragina ir įžymybės

Kontroliuoti savo svorį ypač svarbu.

e Atkelta iš 15 p. Trūksta laiko ir valios Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų sportą įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad fizinis aktyvumas svarbus sveikatai, svarbiau už jį, anot respondentų, tik sveika mityba (70 proc.) ir gebėjimas suvaldyti stresą (55 proc.). Vis dėlto net 42 proc. apklaustųjų teigė

Savo pavyzdžiu kitus užkrėsti sieks ir sportininkas bei neįgaliųjų teatro aktorius Viktoras Topal.

Televizijos žvaigždė A.Paškevičiūtė neslėpdama prisipažino, kad yra tinginė ir ši iniciatyva bus puiki galimybė vėl pradėti sportuoti.

sportuojantys nereguliariai, o beveik kas penktas (18 proc.) nesportuoja visai. Dažniausiai lietuviams reguliariai sportuoti trūksta laiko ir valios, o penktadaliui šalies gyventojų – ir kompanijos. Kad ir kaip būtų, visi sutaria, jog judėti yra labai svarbu. Tai ne tik lemia geresnę savijautą bei nuotaiką, bet ir padeda išvengti tam tikrų ligų. „Judėjimas yra prigimtinė žmogaus būsena. Tačiau net mokykloje vaikai skatinami kuo mažiau judėti, o už nesugebėjimą ramiai išsėdėti 45 min. trunkančią pamoką ne vienam iš mūsų buvo nusukta ausis. Dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, kai nuolat skubame, patiriame daug streso ir netaisyklingai maitinamės, dažnai kyla sveikatos problemų. Dau-

geliui mūsų atsisakyti skanaus, bet įvairiais priedais ir papildais prifarširuoto maisto sunku. Bent dalį žalos galima kompensuoti mankštinantis, judant“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.

Petro Malūko nuotraukos

Pervertina savo sveikatą Net 62 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad jų sveikata yra labai gera, tačiau 66 proc. gydytojų mano, jog žmonių sveikata yra vidutiniška. „Lietuvoje žmonės juda mažai. Tai rodo ir toks didelis sergančiųjų širdies bei kraujagyslių ligomis skaičius šalyje. Nuo jų žmonės miršta 2,5 karto dažniau nei Vakarų Europos valstybėse. Be to, daugėja nutukusių žmo-

nių“, – sakė socialinės sveikatingumo iniciatyvos „Geros sveikatos klubas“ steigėjas Kęstutis Čereška. Jo manymu, pirmiausia reikėtų keisti savo požiūrį į sveikatą. „Visi žino, kad sportuoti – sveika ir naudinga. Bet dažnai tuo viskas ir baigiasi. Juk daug paprasčiau nueiti į vaistinę ir nusipirkti vaistų nei aktyviai sportuojant gerinti sveikatą. Tokį požiūrį būtina keisti“, – neabejojo K.Čereška. Vienas iš mankštų po atviru dangumi iniciatorių tikisi, kad garsūs šalies žmonės sveikos gyvensenos pavyzdžiais padės užkrėsti ir kitus, tad visuomenė taps aktyvesnė ir sveikesnė. Būrys scenos, televizijos ekrano ir sporto žvaigždžių Vilniuje, o vėliau – ir kituose didžiuosiuo-

Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė ir aerobikos pradininkė šalyje Joana Bartaškienė neįsivaizduoja nė dienos be sporto. „Sportas leidžia ilgiau išlikti jaunoms, gražioms, laimingoms. Jaunimas neįsivaizduoja, kad ir močiutės gali sportuoti. Galiu patikinti, kad amžius – ne riba. Jaunų žmonių, kurie skundžiasi sveikata, yra daug daugiau nei senų. Jeigu būčiau darbdavė, sumažinčiau atlyginimus tiems darbuotojams, kurie nesportuoja“, – šypsojosi J.Bartaškienė. Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas, parolimpietis Tomas Kairys gerai žino, kaip sunku pradėti sportuoti, tačiau tikina, kad dėl geros sveikatos verta stengtis. Savo pavyzdžiu kitus užkrėsti sieks ir sportininkas bei neįgaliųjų teatro aktorius Viktoras Topal. „Jaunimas šiandien yra labai tingus. Daugiau sporto ir mažiau alaus!“ – entuziazmo nestokojo V.Topal. O televizijos žvaigždė Aistė Paškevičiūtė prisipažino, kad yra tinginė ir ši iniciatyva jai bus puiki galimybė vėl pradėti sportuoti. „Būkite tikri, kad kojų kilnojimas gulint lovoje nėra sportas. Raumenų nuo to neatsiras“, – žaismingai tikino mergina.


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Moters pasaulis

17

Šunys tapo geriausiais draugais mas dvi akcijos dienas nuo pasiutligės buvo paskiepyta 6 tūkst. šunų“, – pasakojo šunų mylėtoja.

Kovoti reikia darbais D.Valentinaitė džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja siekiančiųjų rūpintis beglobiais gyvūnais. Tačiau jai nepriimtini kai kurie šios srities įstaigų tarpusavio bendravimo būdai.

Kai kurie šunys pas Danguolę gyvena jau daugiau nei septynerius metus.

e Atkelta iš 15 p. „Grįžau jau būdama pensininkė. Tikėjausi daug keliauti, pamatyti kraštą, aplankyti visas žymiausias ir gražiausias vietas – tiesiog gražiai ir gerai gyventi. Tačiau vos grįžusi pasinėriau į visuomeninę veiklą. Tikėjausi, kad trumpam, bet tai darau iki šiol“, – apie netikėtai susiklosčiusias aplinkybes pasakojo D.Valentinaitė.

Keturkojų globos pradininkė Prieš daugiau nei 14 metų Lietuvoje mažai kas buvo girdėję apie nevyriausybines organizacijas, jų veiklą, finansavimo galimybes, savanorišką darbą. Amerikoje šioje srityje daug patirties įgijusi Danguolė tapo tarsi kelrode žvaigžde tiems, kurie norėjo

imtis tokios veiklos. „Manęs paprašė, kad padėčiau susigaudyti, parodyčiau, kas ir kaip daroma. Sutikau manydama, kad tai tęsis ne ilgiau nei dvejus metus. Tačiau klydau. Ši veikla tapo priverstiniu mano gyvenimo būdu. Nors gyvūnų globa besirūpinančių organizacijų šiandien jau yra ne viena ir ne dvi, pačiai nuo to pabėgti nebeišeina“, – teigė pirmos šalyje gyvūnų globos įstaigos „Gyvūnų namai“ įkūrėja. Moteris džiaugiasi, kad rūpintis benamiais gyvūnais ima vis daugiau jaunų žmonių. Tačiau ji gerai pamena, kokia sunki buvo pati pradžia. Būtent Danguolė buvo tokių masinių akcijų, kaip nemokamas gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės bei jų sterilizavimas ar kastravimas, iniciatorė. „Dabar šios procedūros tapo norma, o anksčiau Lietuvoje to niekas nedarydavo. Atsimenu, koks ažiotažas kilo – per pir-

Ne vienos gyvūnais besirūpinančios įstaigos darbuotojai kategoriškai pasisako prieš liūdnai pagarsėjusios Vilniaus sanitarinės tarnybos „Grinda“ darbo priemones, gyvūnų migdymą ir t. t. Tam nepritaria ir pati D.Valentinaitė, tačiau ji ragina į problemą žiūrėti plačiau. „Kad ir kaip būtų gaila, kažin ar įmanoma visiškai išvengti gyvūnų migdymo, nes jų sparčiai daugėja. Tačiau jei įmanoma, tai reikėtų stengtis įrodyti konkrečiais darbais, vykdoma veikla, o ne žeminančiais ir piktais žodžiais. Jei visi dirbtų susivieniję, „Grinda“ savaime išnyktų“, – įsitikinusi gyvūnų globėja. Ilgą laiką gyvūnų globa užsiimanti moteris konstatuoja liūdną tiesą – dar niekada beglobių gyvūnų Lietuvoje nebuvo tiek daug. Vis daugiau šalies gyventojų be jokių skrupulų savo augin-

Iki šiol iš mados neišeina gyvūnų kailio bei odos raštais marginti maudymosi kostiumėlių audiniai. VL archyvo ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Eglė Valionienė VL žurnalistė, egle.valioniene@valstietis.lt

Šią vasarą maudymosi kostiumėlių pasirinkimas dar didesnis. Lietuvės jau gali įsigyti ir vizualiai figūras dailinančių bei dvipusių paplūdimio apdarų. Tačiau labiausiai moterys mėgsta gyvūnų kailio raštais margintus maudymosi kostiumėlius. Kasmet vis paprasčiau įsigyti figūrai labiausiai tinkantį maudynių apdarą, nes apatinio trikotažo ir maudymosi kostiumėlių gamin-

Rūpi globotinių likimas Gyvūnų mylėtoja pastebi ir dar vieną blogą tendenciją – gyvūnus iš

Ilgą laiką gyvūnų globa užsiimanti moteris konstatuoja liūdną tiesą – dar niekada beglobių gyvūnų Lietuvoje nebuvo tiek daug.

Gyvūnų kailio raštai vis dar populiarūs

Maudymosi kostiumėlių spalvų gama įvairi, tačiau karaliauja oranžinė ir rožinė spalvos bei jų deriniai.

tinius išmeta į gatvę ir palieka likimo valiai. Pagrindinės tokio žiauraus elgesio priežastys, anot D.Valentinaitės, yra gyventojų emigracija ir alergijos, nes dėl pastarųjų žmonės dažnai kaltina savo augintinius.

tojai nuolat pasiūlo ką nors naujo. Šiemet lietuvėms siūlomos dvi naujienos – vizualiai siluetą mažinantys maudymosi kostiumėliai ir dvipusiai maudymosi kostiumėliai, kuriuos dėvėti galima abiem pusėmis. Apdarai pasiūti iš daug elastano turinčių audinių, todėl tvirtai priglunda prie probleminių kūno vietų ir jos atrodo dailiau. Audiniai – margų raštų, su įvairiais jų deriniais, kurie vizualiai dailina figūrą. Tokių audinių maudymosi kostiumėlius dėvinčios moterys atrodo lieknesnės nei yra iš tikrųjų. Šiemet itin populiarios ir krūtinę pakeliančios maudymosi kostiumėlių liemenėlės, kurias itin pamėgo mažą krūtinę turinčios moterys. Dėl sparčiai tobulėjančių technologijų dabar tokiose

liemenėlėse esančios specialios pagalvėlės neprisigeria vandens, todėl jų nereikia gręžti išlipus iš vandens. Dvipusiai maudymosi kostiumėliai yra itin praktiški, nes vienas apdaras atstoja du, todėl ne taip greitai nusibosta. Dar labiau lietuvės pamėgo vadinamąją „mix & match“ sistemą, kai galima pirkti ir derinti įvairių linijų, įvairių dydžių ma udymosi kostiumėlių dalis. Tai ypač aktualu toms moterims, kurių figūros ne itin proporcingos. Pastaraisiais metais lietuvės pamėgo paaukštintu liemeniu ir šortukų tipo klubus dengiančias maudymosi kostiumėlių kelnaites. Tačiau mažo ūgio moterims tokių rinktis nederėtų, nes vizualiai jos dar labiau „trumpina“ kojas. Mažaūgėms ge-

globos namų auginti ima vis mažiau žmonių. „Anksčiau pas mane atsiradę beglobiai šunys išbūdavo ne ilgiau nei savaitę, juos greitai kas nors priglausdavo. Dabar per metus norinčiųjų auginti tokius šunis atsiranda vos vienas

kitas. Kai kurie šunys kartu su manimi gyvena jau daugiau nei septynerius metus“, – atviravo moteris. Ji pripažino, kad prisiriša prie savo augintinių, todėl stengiasi atiduoti juos tik geriems žmonėms. „Taip gera širdyje, kai žinau, kad vienas ar kitas mano priglaustas gyvūnas gyvena pas gerus šeimininkus, yra prižiūrėtas ir mylimas. Būtent todėl atvykusiuosius reikliai kamantinėju, kam jiems reikia šuns, kaip jį žada auginti“, – pasakojo Danguolė. Moteriai svarbus augintinių likimas, todėl ji žada pasirūpinti, kad, ją ištikus bėdai, šunimis ir katėmis būtų tinkamai pasirūpinta. Rūpintis tokiu kiekiu gyvūnų moteriai vis sunkiau. Per metus jų priežiūrai iš 2 proc. paramos ji gauna tik 4 500 Lt. „Šių pinigų tikrai neužtektų, jei nemokamai negaučiau šunų ėdalo. Juk kainuoja viskas: skiepai, sterilizacija, veterinaro priežiūra, būdos ir kita“, – pasakojo pašnekovė.

Moters kieme įrengti ne tik voljerai, bet ir pastatytas specialus namelis, kuriame šunys glaudžiasi žiemą Eglės Valionienės nuotraukos

riau rinktis atviresnes, mažiau kūno dengiančias maudymosi kostiumėlių kelnaites. Maudymosi kostiumėlių spalvų gama įvairi, tačiau karaliauja oranžinė ir rožinė spalvos bei jų deriniai. Populiarūs ir jūros atspalviai: turkio, mėlyna, žibuoklių. Keista, bet iki šiol iš mados neišeina ir gyvūnų kailio bei odos raštais marginti maudymosi kostiumėlių audiniai. Ypač paklausūs tigro ir zebro kailį imituojantys raštai. Prie maudynėms skirtų apdarų moterys derina ryškias permatomas tunikas, įvairiaspalves skaras ar paplūdimio sukneles. Tačiau palyginti su kitų Europos šalių gyventojomis, lietuvės yra gana konservatyvios, linkusios slėpti figūrų trūkumus. O Lietuvos vyrai tampa vis drąsesni – renkasi vis ryškesnių spalvų maudymosi šortus. Itin populiari jų spalva – raudona.

Prie maudynėms skirtų apdarų moterys derina ryškias permatomas tunikas, įvairiaspalves skaras ar paplūdimio sukneles.

Klausiate – atsakome Kad patikėtų, reikia įrodymų „Vyras mokėjo alimentus savo buvusiai žmonai, tačiau pinigus duodavo grynaisiais. Nuo šiol norime alimentus mokėti legaliai, banko pavedimu. Tačiau buvusi žmona ir vaiko motina grasina kreiptis į teismą ir sakyti, kad alimentų iš viso negavo. Mat anksčiau vyras mokėjo daugiau nei priklausė. Kaip įrodyti, kad pinigus jis mokėjo ir anksčiau?“ – klausia Laima V. iš Klaipėdos. Atsako UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė advokatė Karolina Charlampova. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių išlaikymo mokėjimo faktą, arba jų nėra. Tas faktas gali būti nustatomas šiomis priemonėmis: – šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais; – liudytojų parodymais; – rašytiniais įrodymais; – vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. Taigi šiuo konkrečiu atveju vaiko motinai kreipusis į teismą, vaiko tėvas, norėdamas įrodyti, kad mokėjo alimentus, turėtų remtis išvardytais įįrodymais. y

Rimanto Dovydėno piešinys


18

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Istorijos vingiai

Mokslininkų ir kraštotyrininkų žvilgsnis nukrypo į Vilkaviškio rajoną Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 2018 m. „Versmė“ ketina išleisti šimtą „Lietuvos valsčių“ monografijų. Gražiškiuose (Vilkaviškio r.) jau prasidėjo pirma šiemet leidyklos organizuojama vasaros ekspedicija. Tokių kūrybinių išvykų šią vasarą bus dvidešimt. Bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius bus net 114. Ekspedicijų tikslas – būsimų monografijų apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų pradžia. Parengtos ir išleistos 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, rengiama dar 80 knygų. Daiva Červokienė

Gražiškių istorijos štrichai Ekspedicijos į Gražiškius vadovas architektas Antanas Rupeika pastebėjo, kad šios gyvenvietės pradžia įvairiuose šaltiniuose nurodoma nevienodai. Tiesa, ji siejama su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. Yra istorinių duomenų, kad 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo inici-

Ekspedicijos į Gražiškius vadovas architektas Antanas Rupeika pastebėjo, kad šios gyvenvietės pradžia įvairiuose šaltiniuose nurodoma nevienodai. Autorės nuotraukos

atyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1623 m. paminėta, kad prie bažnyčios vei-

Ekspedicijų dalyviai ir „Versmės“ leidyklos darbuotojai nuoširdžiai prašo visų gyvenusiųjų ar gyvenančiųjų buvusio valsčiaus teritorijoje talkinti, padėti rasti gerus vietos įvykių, įdomesnių vietų žinovus, šviesios atminties žmones. kė parapinė mokykla, 1746 m. Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. Beje, parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai.

Tyrinės kaimo turizmo sodybas

2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos buvo atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas.

sritis – miestų ir miestelių, dvarų sodybų, sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra. Gražiš-

Birželio 10–16 d. į Gražiškius atvyks 10 mokslininkų ir kraštotyrininkų: geografai tyrinės apylinkes, etnologai domėsis papročiais, švenčių tradicijomis ir kulinariniu paveldu, architektai, dailininkė-dizainerė ieškos įdomesnių sodybų ir jas aprašys, chemijos mokslų daktaras domėsis audimu ir audinių, siūlų dažymu, kalvyste, o sociologė – švietėjiška veikla. Architektų Marijos ir Antano Rupeikų (Marija yra ir humanitarinių mokslų daktarė) tyrinėjimo

kių apylinkėse architektai tyrinės ir kaimo turizmo sodybas. Kaip architektas Antanas Rupeika ryžosi vadovauti ekspedicijai ir tapti monografijos apie buvusį Gražiškių valsčių sudarytoju? Šio valsčiaus Bambinių kaimas – Antano Rupeikos gimtinė. Beje, A.Rupeikos senelis Pijus Jasulaitis (gimęs Lankeliškių valsčiuje) buvo drožėjas, dėstė Seirijų, o vėliau – ir Panevėžio amatų mokyklose. Be kitų darbų, jis sukūrė šoninius altorius Bartninkų ir Lankeliškių bažnyčioms, sakyklą Lankeliškių bažnyčiai ir pan. Deja, tie kūriniai sudegė per Antrąjį pasaulinį karą, tėra išlikęs jo darytas šoninio altoriaus paveikslo rėmas Gražiškių bažnyčioje.

Artėja gyvenvietės jubiliejus Labai daug pagalbos ekspedicijos dalyviai tikisi iš Vilkaviškio muziejaus darbuotojų. Jau prieš ekspedici-

ją bendrauta su Gražiškių seniūnija, sulaukta paramos iš šaunios Gražiškių seniūnės Ramutės Didvalienės ir seniūnijos darbuotojų. Rengiant monografiją noriai talkininkauja ir Gražiškių bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė, kuri pateikė daug vertingos informacijos apie Gražiškių praeitį. Sutiko bendradarbiauti ir iš Gražiškių kilę, šiuo metu kitur gyvenantys kraštiečiai. Vos pasibaigus ekspedicijai, liepos mėnesį miestelis minės 410 metų įkūrimo jubiliejų.

Laukia vietos gyventojų pagalbos Ekspedicijų dalyviai ir „Versmės“ leidyklos darbuotojai nuoširdžiai prašo visų gyvenusiųjų ar gyvenančiųjų buvusio valsčiaus teritorijoje talkinti, padėti rasti gerus vietos įvykių, įdomesnių vietų žinovus, šviesios atminties žmones. Pateikta medžiaga bus fiksuojama, apibendrinama monografijos straipsniuose, nurodant pateikėjų vardus ir pavardes, o vėliau – perduodama mokslo institucijų saugykloms. Tad nuo kiekvieno ekspedicijos dalyvio ir buvusio valsčiaus teritorijoje gyvenančio žmogaus priklausys, ką dar sužinosime apie šį kraštą, ką apie jį galės sužinoti kiti. Birželio 18–24 d. Vilkaviškio r. vyks dar viena „Versmės“ leidyklos organizuojama ekspedicija Bartninkuose ir Lankeliškiuose.

Žinios

Lietuvos paštas stiprina pozicijas Atsinaujinanti ir veiklą plečianti akcinė bendrovė Lietuvos paštas, stiprindama pozicijas rinkoje, įsigijo siuntų savitarnos terminalus SIUNTOS24 valdančią bendrovę „Baltic Post“. „Vienas iš svarbiausių strateginių tikslų, iškeltų Lietuvos paštui iki rinkos liberalizavimo 2013-aisiais, – kaip įmanoma labiau įsitvirtinti Lietuvos pašto ir siuntinių rinkoje. Bendrovės „Baltic Post“ įsigijimas yra vienas iš daugelio projektų, kuriuose šiais metais ketina dalyvauti Lietuvos paštas“, – teigė susisiekimo viceministras, Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas. „Lietuvos paštas siekia stiprinti pozicijas siuntų pristatymo rinkoje, todėl ir žengėme šį žingsnį. Galėdami visapusiškai valdyti tiek terminalų diegimo, tiek siuntų pristatymo procesą, užtikrinsime geresnę paslaugų kokybę“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Po kelerių metų siuntinių pristatymas ir išsiuntimas per savitarnos terminalus turėtų būti viena populiariausių ir pelningiausių pašto paslaugų, todėl įsigyti savitarnos terminalus valdančią „Baltic Post“ Lietuvos paštui yra strategiškai svarbu. Pasak L.Minderienės, Lietuvos paštas yra vienintelė bendrovė šalyje, kuri klientui suteikia tokį didelį siuntų pristatymo būdų pasirinkimą. Išsiųsti ir atsiimti siuntas galima iš daugiau kaip 700 Lietuvos pašto skyrių, taip pat į bet kurį šalies miestą išsikvietus Lietuvos pašto kurjerį ar naudojantis visą parą veikiančiais siuntų terminalais. Naujuoju bendrovės „Baltic Post“ direktoriumi paskirtas iki šiol Lietuvos pašte Pašto operacijų tarnyboje vadovaujamas pareigas ėjęs Domas Sabaitis. „Lietuvos paštui įsigijus bendrovę „Baltic Post“ ir toliau bus plečiamas terminalų tinklas. Artimiausiu metu ketiname įrengti dar keletą naujų terminalų, pasiūlyti lankstesnes sąlygas per terminalus siųsti siuntas tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis“, – teigė bendrovės „Baltic Post“ direktorius Domas Sabaitis. Lietuvos pašto inf.

(Užs. 327)


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Kelyje

19

Lietuviai raginami atsikratyti senų automobilių Vismantas Žuklevičius

Daugiau kaip mėnesį trunkančios akcijos metu gyventojai ir įmonės, norintys atsikratyti senų, nenaudojamų automobilių, gali skambinti tel. 8 600 90 030 arba rašyti el. paštu atliekos@gia.lt ir paprašyti, kad nenaudojamas automobilis būtų nemokamai išgabentas iš kiemo, išrašyti visi būtini dokumentai, o jo atliekos sutvarkytos pagal visus teisės aktų reikalavimus. Už teigiamą rinkos vertę turinčią transporto priemonę savininkui bus sumokama.

VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Lietuvoje vis labiau įsibėgėja akcija „Daugiau erdvės kiemuose“. Iki liepos pradžios šalies gyventojai gali be didelių rūpesčių atsikratyti senais, nebevažiuojančiais automobiliais ir išvengti kelių tūkstančių litų dydžio baudos, kuri gresia už aplinkos taršą.

Tūkstantinės baudos Seniems automobiliams Lietuvos kiemuose vietos nėra! Taip galima būtų perfrazuoti populiaraus amerikiečių vesterno pavadinimą. Imtis ryžtingų veiksmų ėmėsi Gamintojų ir importuotojų (GIA) bei Vilniaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos. Joms talkins Lietuvos savivaldybių asociacija ir Policijos departamentas. Šios organizacijos ir institucijos visoje Lietuvoje, organizavusios akciją „Daugiau erdvės kiemuose“, ragina gyventojus sutvarkyti savo kiemus ir pašalinti iš jų senus, nebevažiuojančius automobilius. Išgabenus juos, atsiras daugiau vietos kitiems automobiliams, nebus teršiama aplinka, o savininkai išvengs gresiančių baudų. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už atliekų tvarkymo taisyklių nevykdymą senų, nebevažiuojančių automobilių savininkams gali būti skirta nuo 3 iki 6 tūkst. Lt bauda. GIA direktorius

Klesti nelegalūs supirkėjai

Kiemuose yra ir niekada į gatves neišvažiuojančių transporto priemonių.

Alfredas Skinulis tikisi, kad bausti „seno laužo“ savininkų neteks. „Dabar pats metas pasinaudoti galimybe ir susitvarkyti“, – teigė jis.

Užima vietą ankštuose kiemuose „Vilniečiai jau turėjo progų išvalyti savo kiemus, o šiemet norime paraginti tą padaryti visos šalies gyventojus, nes matydami statistinius

duomenis pradedame baimintis, kad netrukus Lietuva taps automobilių dalių kapinėmis“, – sakė GIA direktorius A.Skinulis. O kaunietis Egidijus Masiulis pastebi, kad šalikelėse vis dar stovi daugybė į gatves jau neišriedančių automobilių. „Tokios akcijos Kaune jau seniai reikėjo. Ar ji bus veiksminga, parodys rezultatai. Man ir daugumai mano pažįstamų nepatinka, kad tiek daug nusidėvėjusių, aptriušusių auto-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

mobilių stovi miesto gatvėse, – sakė 12 metų vairuotojo stažą turintis Kalniečių mikrorajono gyventojas. – Tokios neprižiūrimos „griuvenos“ nepuošia miesto ir užima vietą aikštelėse, siaurose gatvėse.“ Pagal teisės aktų reikalavimus, seni, nenaudojami automobiliai Lietuvoje turi būti saugiai ir nekenkiant aplinkai išardyti, susidariusios atliekos perdirbamos, o tinkamos naudoti dalys naudojamos pakartotinai.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, vien pernai į Lietuvą buvo įvežta daugiau kaip 216 tūkst. lengvųjų automobilių, o baigta eksploatuoti ir tinkamai sutvarkyta tik 34 tūkst. Aplinkos apsaugos specialistai spėja, kad daugybė senų, nebenaudojamų automobilių pakliūva nelegaliems, licencijų neturintiems automobilių supirkėjams, kurie juos nupirkę išardo, vertingas dalis ir superkamas atliekas parduoda, o detales, kurių negali pelningai parduoti, tiesiog išmeta pamiškėse, pakelėse ar sudegina tam nepritaikytose vietose. Taigi nelegalūs ardytojai teršia aplinką, nemoka mokesčių, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir neleidžia atliekas sutvarkyti iki galo, perdirbant visas įmanomas dalis arba panaudojant jas dar kartą.

Užsienyje

Albanijoje išrinktas naujas prezidentas Albanijos parlamentas pirmadienį nauju šalies prezidentu išrinko vidaus reikalų ministrą, nors opozicija ir boikotavo balsavimą. Bujaro Nishani kandidatūra buvo pasiūlyta po to, kai ankstesnis valdančiosios partijos kandidatas Artanas Hoxha dėl neaiškių priežasčių atsisakė kandidatūros. Opozicija skundėsi, kad su ja nebuvo pakankamai tariamasi dėl kandidatų į prezidentus. 45-erių B.Nishani surinko 73 parlamentarų balsus iš 140. Trys ankstesni balsavimai žlugo, nes

45-erių buvęs vidaus reikalų ministras B.Nishani išrinktas Albanijos vadovu. panorama.com.al nuotrauka

kandidatas nesurinko net 84 balsų. Pagal Konstituciją, vėlesniuose balsavimuose kandidatas į prezidentus turi surinkti bent 71 balsą.

Opozicinės Socialistų partijos nariai pirmadienį dalyvavo parlamento posėdyje, bet nebalsavo. Jų lyderis sakė, kad vienašališkas prezidento paskyrimas kenkia šalies ketinimams įstoti į ES. Ir B.Nishani, ir A.Hoxhos kandidatūras pasiūlė valdančioji Demokratų partija be opozicijos pritarimo. Opozicijos atstovai teigia, kad naujas prezidentas akivaizdžiai atstovauja Demokratų partijai. Albanija pateikė prašymą dėl ES kandidatės statuso. Briuselis šį prašymą du kartus atmetė, bet šalis tikisi šį rudenį sulaukti teigiamo atsakymo.

Už kruopščiai saugomų Vatikano sienų nepavyko paslėpti Italijos mafijos pinigų. gonzoj.wordpress.com nuotrauka

Sirijoje vaikai naudojami kaip gyvieji skydai Tiriami Vatikano banko JT atstovė vaikų ir ginkluotų met nesusidūrė su tokia situacija, ryšiai su mafija Jungtinės Tautos (JT) pranešė, jog Sirijos vaikai apkaltino ka- konfliktų klausimais teigė, kad vai- kai vaikų ne tik nepasigailima, bet į rius, kad šie juos naudoja kaip gyvuosius skydus. Kai kurie vaikai pasakojo, jog buvo verčiami važiuoti ant tankų, kad opozicijos kovotojai į juos nešaudytų.

kai yra nelaisvėje kankinami ir žudomi per masines žudynes. Atstovė Radhika Coomaraswamy sakė, kad jos komanda išgirdo šiurpių pasakojimų. Pasak atstovės, ji niekuo-

Per savaitgalį vyriausybės surengtas žudynes Hulos mieste žuvo 108 žmonės, tarp jų net 49 vaikai. bikyamasr.com nuotrauka

juos taikomasi. R.Coomaraswamy tvirtino, kad buvę kareiviai pasakojo apie susišaudymus civilių teritorijose ir ten žuvusius vaikus, jos komanda taip pat matė vaikų su kankinimų žymėmis. Atstovė kritikavo ir opozicinę Laisvosios Sirijos armiją už tai, kad ši stato vaikus į pavojų. JT komandai liudininkai pasakojo, kad Laisvoji Sirijos armija naudoja vaikus kaip medicinos darbuotojus fronto linijoje. JT atstovė sakė, kad vaikų žūtys ir sužalojimai per susišaudymus nėra neįprastas reiškinys, bet jai anksčiau niekuomet neteko matyti, kad vaikai būtų sulaikomi, kankinami ir žudomi per masines žudynes.

Su mafija kovojantys tyrėjai, vykdantys tyrimą dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo, paprašė uždaro Vatikano banko suteikti daugiau informacijos apie vieno kunigo banko sąskaitą. Tyrėjai nori sužinoti daugiau apie didžiules sumas, kurios, manoma, buvo atsidūrusios kunigo sąskaitoje, ir išsiaiškinti, ar tai buvo pinigų plovimo operacijos, kurias vykdė šiuo metu besislapstantis mafijos bosas Matteo Messina Denaras. Pranešimai apie tyrėjų prašymą Italijos žiniasklaidoje pasi-

rodė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Vatikano banko vadovas Ettorė Gottis Tedeschis buvo atleistas dėl įtarimų korupcija, susijusia su slaptų popiežiui Benediktui XVI priklausančių dokumentų atskleidimu. Didžiausias Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigia, kad E.G.Tedeshis žinojo apie sąskaitas, priklausiusias „politikams, neaiškiems tarpininkams, rangovams ir aukštas pareigas einantiems Italijos pareigūnams, taip pat asmenims, kurie, manoma, veikė kaip mafijos bosų priedanga“.

Eltos, „Associated Press“, BBC, telegraph.co.uk inf.


20

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Skelbimai UAB „Mototecha“ – melžimo agregatus (dyzelinius ir benzininius), mobilias nerūdijančio plieno 200–1 200 l pieno talpyklas tiesioginiam melžimui, mobilias (tandemo tipo) melžimo aikšteles, siurblius (vandens, purvo, cheminius), varomus traktoriaus darbiniu velenu, dyzelinius 2–75 kW generatorius, generatorius, varomus traktoriaus darbiniu velenu. Montuojame melžimo linijas. Taisome variklius, siurblius, generatorius. Tiekiame atsargines dalis. Prekes pristatome visoje Lietuvoje. Skambinti tel.: 8 699 97 517, (8 45) 553 418. www.agregatai.lt, el. paštas agregatai@ yahoo.com (Pa. 58)

(Užs. 78)

Parduodu MTZ-920.3, MTZ-820, MTZ82UK, T-40, MASSEY FERGUSON-699 (107 AG), frontalinius krautuvus, traktorių priekabas. Skambinti tel. 8 656 42 963.

PARDUODA Transportą, žemės ūkio techniką

(P.p)

Traktorius T-25A, bulvių kasamąsias, bulvių nuėmimo kombainą, chemikalų purkštuvą, šieno ir šiaudų presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus ORKAN ir kitą techniką. Skambinti tel.: 8 696 31 654, 8 624 90 324. (P.p)

Parduodu šieno ir šiaudų presą (kaina 5 500 Lt), bulvių kasamąją (kaina 3 000 Lt). Skambinti tel. 8 612 57 648.

Parduodu FORD TRANSIT (2005 m., dviguba kabina, 6 pavarų dėžė, dvigubi ratai, rida 118 000 km, 102 AG, kūzavas 3,85×2,2 m, kaina 27 500 Lt). Skambinti tel. 8 630 93 471. (M. 2085)

Parduodu bulvių kombainą ANNA. Skambinti tel. 8 671 59 972, Andrius. (SM. 350)

Parduodu čekišką šieno rinktuvą NTVS4, pramoninį oro kompresorių (dviejų cilindrų), žolės smulkintuvą KIR-1,5. Skambinti tel. 8 615 54 851.

Parduodu traktorių BELARUS MTZ-952 (2003 m., 2 000 darbo valandų, sijinis tiltas, sustiprinta vilktis, labai geros būklės). 861287721 Skambinti tel. 8 612 87 721.

(Ud. 36)

(SM. 351)

(Aln. 57)

Parduodu grūdų valomąsias PETKUS GIGANT K-531, -541, OVS-25, grūdų pūstuvą, grėblį-vartytuvą DOBILAS-3, juostinį transporterį (6 m), pieno šaldytuvo vonią (2 t), traktorinę priekabą gyvuliams vežti. Skambinti tel. 8 629 68 392. (Ud. 34)

Nebrangiai traktorines šienapjoves, bulviakases, šieno vartytuvus, grūdų sėjamąsias, pakinktus, akėčias, rankinius ravėtuvus, arklinius grėblius, šienapjoves, šieno vartytuvus. Skambinti tel.: (8 346) 59 144, 8 612 20 892. (P. p)

(Užs. 272)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkštes, kultivatorius, plūgus, barstytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, valomąsias, malūnus, traiškytuvus, bulvių sodinamąsias, kasamąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotacines žoliapjoves, žolės smulkintuvus, įvairius presus ir jų adatas, vartytuvus, plėvelės vyniotuvus, mėšlo kratytuvus, špagatą, elektrinius piemenis, atsargines dalis, agregatus japoniškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028. (P. p)

Didelį našų arpą sėkloms ir grūdams rūšiuoti bei valyti. Skambinti tel. 8 687 66 870.

Traktorius iš Vokietijos: MTZ-920, MTZ-820, MTZ su krautuvu, MTZ82UK, MTZ-80UK, MTZ-82, MTZ80, MTZ-550, MTZ-52, MTZ-50, svorius prie MTZ, frontalinį krautuvą prie MTZ, daržinius ratus, variklį. Galime atvežti. Skambinti tel. 8 608 77 432.

(An. 21)

(Ka. 126)

Parduodu dvivagę lenkišką kasamąją (kaina 2 200 Lt). Skambinti tel. 8 687 30 734.

bulvių

(P. p)

Javų kombainą CLASS MERCATOR-75 (4,2 m kuliamoji, kabina, smulkintuvas), padargus: akėčias, kultivatorių, trąšų barstytuvą, plūgus, 5 t statinę su rėmu ir ratais. Skambinti tel. 8 612 67 887. (P. p)

Parduodame naujas ir naudotas rotacines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus, (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kaina 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai. Skambinti tel. 8 631 98 633. (K. 26)

Naujus ir naudotus: žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktuvus, traktorius T- 25, mėšlo kratytuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkštines akėčias, bulviasodes, bulviakases, bulvių kombainus ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733. (Ka. 49)

(Užs. 342)

Bankrutuojanti UAB „Eurotransport“ (įmonės kodas 300974679), per varžytinės parduoda autotransportą. Varžytinės įvyks 2012 06 14, Gedimino pr. 28/2, 308 kab. 10 val. Banko s-ta LT427400040071723810. Kreiptis tel. 8 687 43 506, faks. (8 5) 212 3407, el. paštas uab.abadona@gmail. com. (P.p)

Parduodame naujai parvežta žemės ūkio techniką: DRONNINGBORG D-7200, JOHN DEERE-1075, JOHN DEERE-8240 (traktorius), LAVERDA-3750, LAVERDA-3890, CLAAS DOMINATOR-118 MAXI, NEW HOLLAND-8070, FORTSCHRITT E-514. Nuotraukas rasite www.autoplius.lt. www.kombainai.lt. Skambinti tel. 8 686 87 559, Serdokų k., Vilkaviškis. (P. p)

ĮMONĖ PARDUODA NAUDOTUS: 3–6 m pločio diskinius ir noraginius skutiklius, trąšų barstytuvus, javų bei kukurūzų sėjamąsias, tankinimo volus, vartomus ir paprastus plugus, įvairaus galingumo traktorius, kombainus, pakabinamus, prikabinamus ir savaeigius purkštuvus, rotacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius presus šienui, šiaudams ir žaliai masei, prikabinamus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėšlo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lietuvos vietą savo transportu. Joniškėlis, Pasvalio r. 8-620 66089. www.agrarines.lt (Ka. 146)

Parduoda geros būklės javų kombainus JOHN DEERE-1177, -1075, -1076, -630, CLAAS DOMINATOR-96, -88, -76, NEW HOLLAND-TF44, -8070, -8030, -1550, DRONNINBORG-2800, -900, LAVERDA-3700, -3600, DEUCH FAHR-1302, SAMPO-650, -600, MASSEY FERGUSON-206, VOLVO-830, -800, traktorius: JOHN DEERE-7600, -6600, -4350, -4255, -2130, CASE7130, -JX100U, -956, -785, MASSEY FERGUSON-8160, -6180, -3645, -3060, VALMET-2105 (krautuvas), FIAT-1180, teleskopinius krautuvus MANITOU-93, UNITRAC-726, plūgus (paprasti ir vartomieji, 3–8 korp.), KVERNELAND, OVERUM, frezas, volus, kultivatorius, skutikus, lėkštes, sėjamąsias VADERSTAD, NORDSTEN, TUME (2–6 m), ritininius presus CLAAS-255, -250, -46, -44, WELGER-200, -12, NEW HOLLANDBR740, -654, 644, JOHN DEERE-575, -580 ir k.t., ryšulinius presus, šienapjoves (pakabinamas ir prikabinamas), vartytuvus, ritinių vyniotuvus, žolės smulkintuvus, purkštuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barstytuvus, mėšlo kratytuvus (8 t), srutvežius (5–12 m3). Prekyba išsimokėtinai, lizingas, pristatymas. Vievis, Statybininkų g. 9A, tel.: (8 5) 282 5181 (8–17 val.), 8 699 68 814 (technika), 8 699 68 813 (atsarginės dalys). Šiauliai, Lingailių g. 5, tel.: (8 41) 51 91 16 (8–17 val.), 8 699 30 380 (technika), 8 681 33 309 (atsarginės dalys). www.agrotaka.lt. (P. p)

Gerus šieno ir šiaudų presus KRONE, CLAAS WELGER ir plėvelės vyniotuvus. Skambinti tel. 8 699 54 941. (P. p)

Parduodu traktorių T-25 (1989 m., tvarkingas, su kabina, kaina 8 600 Lt), traktorių RS-09 (priekyje verčiamas kuzavas, kaina 3 500 Lt), olandišką rotacinę šienapjovę (kaina 1 700 Lt), kauptuką (3 vagų, kaina 350 Lt). Skambinti tel. 8 645 59 550. (Ka. 137)

Parduodame naujus ir naudotus melžimo aparatus, jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, (Tauragės r.). (P. p)

Parduodu naujas lenkiškas rotorines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 500 Lt), barstytuvus (kainas 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 650 Lt). Pristatau nemokamai. Skambinti tel. 8 688 79 036.

2–7 korpusų plūgus KVERNELAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (800–2 600 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritininius ir ryšulinius), žolės smulkintuvus, kultivatorius, volus-tankintuvus, lėkštes, srutvežį (6,5 t), traktorius: CASE-5150, JOHN DEERE-3040, -7800, -7810, FIAT-135, MTZ-1025, javų kombainus: DRONNINGBOGG-1200, -3000, -4000, -4500, -7000, -7500, JOHN DEER-1052, CLAAS DOMINATOR-78, -85, -88, -99, -108, VOLVO-800, -830, -1130, LAVERDA-3650, -3790, SAMPO-500, -600, -690, kombainus (dalimis): DRONNINGBORG, CLAAS DOMINATOR-76, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, -8080, JOHN DEERE, VOLVO. Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt

Traktorius T-25, MTZ-82, JUMZ-6M, vagotuvus, šienapjoves, grėblius, presus, rinktuvus, smulkintuvą ORKAN, kombainą FAHR-2,7K, ritinių nešiotuvą CLAAS GIGANT (dalimis) ir kitą žemės ūkio techniką. Skambinti tel.: (8 315) 42 399, 8 685 58 025, Alytus.

(P. p)

(Ka. 150)

(Aln. 46)

Gyvulius Suaugusių stručių šeimyną (galima atskirai po vieną) ir sveikus kiaušinių lukštus. Skambinti tel. 8 698 29 909. (P. p)

Nekilnojamąjį turtą Parduodamas 2 kambarių butas Kaune, Laisvės al. (45 m 2, 4 aukštas, visi patogumai, galimi įvairūs keitimo variantai). Skambinti tel. 8 675 14 637.

(K. 27)

MTZ-920 (su krautuvu), MTZ-82UK (su krautuvu), MTZ-80 (1995 m., su krautuvu), MTZ-820, MTZ-820 (maža kabina), MTZ-82, MTZ-550, MTZ82UK, LTZ-55 (1995 m.), MTZ-80 variklį, tarpinę, greičio dėžę, priekinį ir užpakalinį tiltus, maža kabina, MTZ daržinius siaurus ratus. Skambinti tel. 8 699 48 991. (P.p)

(Užs. 303)


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

21

NAUJOS PREKĖS:

T E C H N I K A I Š S I M O K Ė T I N A I Kreditai ! puspriekabė PALMS 2226, 3-jų ašių, 26 t 8610 universali puspriekabė su manipuliatoriumi mechaninės sėjamosios BM 28, 4,0 m, prikabinamosios, diskinės, su trąšų įterpimu trąšų barstytuvas GS2 1200 (plotis – 24-36 m, talpa – 1200 l)

– 1650 Lt/mėn.; – 1150 Lt/mėn.;

– 318 Lt/mėn.,

Lizingass Garantija Kreditai

– 196 Lt/mėn.,

Traktoriai Belarus 320.4, 820, 892, 952.4, 952.3, 1221.4, 1025.4, 1523.4 – nuo 680 Lt/mėn., frontaliniai krautuvai FAUCHEUX (kaušai, šakės, griebtuvai) prie BELARUS, CASE, JOHN DEERE, VALTRA ir kitų traktorių – 470 Lt/ mėn., puspriekabė Palms 307 (7 t, 11 m3, verčia į 3 puses, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn., puspriekabė Palms 125 (10 t, 13 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 354 Lt/mėn., puspriekabė Palms 150 (13 t, 16 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 617 Lt/mėn., puspriekabė Palms 190 (15 t, 19 m3, galima eksploatuoti ir kaip platformą) – 820 Lt/mėn., puspriekabė Palms 1217 (14 t, 18 m3, hidraulinis galinis bortas) – 656 Lt/mėn., puspriekabė Palms 1620 (21 t, 27 m3, hidraulinis galinis bortas) – 850 Lt/mėn., priekabos HM 2-6 ir HM 2-10 (6 t ir 10 t, 9 m3 ir 13 m3, verčia į 3 puses) – nuo 482 Lt/mėn., mėšlo kratytuvai RUR-60, tinka ganykloms (6 t, 14 m) – 744 Lt/mėn., vartomieji plūgai VOGEL&NOOT (3, 4, 5 korp.) – 440 Lt/ mėn., sėjamosios Berestje 4 MD, 6 MD su trašadėžėmis – 623 Lt/ mėn., germinatoriai (darbinis plotis 3, 3, 6, 4, 5, 6, 7, 8 m) – nuo 372 Lt/mėn., tankinimo volai 6 ir 10 m pločio – 431 ir 628 Lt/mėn., diskiniai skutikliai TL 3,0 – 280 Lt/mėn., TL 4,0 – 324 Lt/mėn., žemės dirbimo frezos „Tonutti“ (2 m) – 218 Lt/mėn., cisternos vandeniui 10 t – 765 Lt/mėn, 15 t – 942 Lt/mėn., šienapjovės EXACT (darbinis plotis – 241, 283, 325 cm) – nuo 311 Lt/mėn., grėbliai „Repossi“ (darbinis plotis – 350, 460, 650 cm) – nuo 215 Lt/ mėn., šienui, žaliajai masei, sniego buldozeris (nuo 2,5 m) – 80 Lt/mėn., augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Orsi – nuo 230 Lt/mėn., augalinių atliekų smulkintuvas (mulčeris) Maxio (plotis 2-3,6 m) – nuo 221 Lt/mėn., savikrovės miško priekabos PALMS (10 t, siekis – 6,7 m) – 763 Lt/mėn., medienos atliekų smulkintuvai FARMI CH 160, CH 260 (šakų storis – iki 16/26 cm) – 215 Lt/ mėn., traktorinė malkų skaldyklė „Farmi Mastersplit“ – nuo 458 Lt/mėn., purkštuvai MOSKIT (talpa – nuo 400 iki 4000 l, plotis – 10-24 m) – nuo 186 Lt/mėn., medžių persodinimo technika – nuo 514 Lt/mėn., prikabinamas greideris žvyrkeliams Stark TL4030 – 2167 Lt/mėn. pašarų dalytuvai ALIMIX (talpa – nuo 5 iki 24 kub.m) – nuo 943 Lt/mėn., ekologinės akėčios (nuo 2,5 iki 9 m) – nuo 275 Lt/mėn., vakuuminė cisterna (nuo 4 kub. m) – nuo 198 Lt/mėn.

Kreditai Lizingas g Garantija

Kred Kr Kreditai edit ed itaai it ai Lizingass Garantijaa Kred Kr edit itaai Li i Lizingas Garantija Kreditai Lizingas Garantija Kreditai Lizingas Garantija Kreditai Lizingas

(Užs. 238)

HORO MECHANIKA, J.Basanavičiaus g. 101a, Šiauliai. Kontaktinis telefonas 8 611 41466. www.horomechanika.lt (Užs. 4)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sveria, moka priedus. Skambinti tel. 8 616 24 730. (Pa. 24)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, moka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756. (Pa. 23)

(Užs. 34)

Įvairūs

(Ka. 129)

Superkame automobilius (1970–2011 m.), gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801.

PARDUODA Gyvulius

(Vln. 32)

Parduodu 2 kumeles (Kauno r.). Skambinti tel. 8 658 36 156. (SM. 347)

Įvairūs

Perku šieno presą KIRGIZSTAN, traktorių MTZ, šienapjovę FORTSCHRITT ir dalis. Skambinti tel. 8 683 52 144. (Ka. 17)

Parduodu metalinį garažą nusikelti (kaina 1 600 Lt, galiu atvežti, tinka laikyti malkas, grūdus). Skambinti tel. 8 645 79 484. (SM. 348)

INKUBATORIAI! Pavasarinis automatinių inkubatorių išpardavimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 putpelių kiaušiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kaina 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669. (P. p.)

Superkame įvairios būklės automobilius. Sutvarkome dokumentus. Skambinti tel. 8 611 33 626. (Vln. 27)

Augalus Superkame grikius, pasiimame patys, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 653 49 779, Valdas. (SM. 346)

Kviečius, miežius, kvietrugius, žirnius, avižas. Skambinti tel. 8 675 97 996.

UAB „Expomet“ perka spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą. Dirbame ir šeštadieniais. Išsiveža. Savanorių pr. 174 A, Vilnius, skambinti tel.: (8 5) 267 2536, 8 676 00 777. Kalvarijų g. 125 („Sigmos“ teritorija), Vilnius, skambinti tel. 8 655 99 001. Pelėsos g. 1/2, Vilnius, skambinti tel. 8 676 38 348. Aušros g. 14, Rudamina, skambinti tel. 8 609 79 503. (Vln. 45)

Nekilnojamąjį turtą

Brangiai perka mišką. Pigiai rengia miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683. (Pa. 22)

Perku arba išsinuomoju žemės ūkio paskirties žemę. Skambinti tel. 8 682 61 459. (Ka. 131)

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (nebrandų, malkinį, rąstus). Rengiame projektus. Skambinti tel. 8 677 42 222. (P.p)

Viskas iš metalo: šarvuotos durys, grotos, vartai, garažo vartai ir kt. Skambinti tel. 8 674 08 237, Vilniaus r. (Vln. 18)

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, privedame vandenį prie namo, suteikiame nuolaidas bei garantijas. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame www.hidrogela.lt. Skambinti tel. 8 640 75 555. (Ka. 133)

STATYBOS PASLAUGOS

JŪSŲ VIZIJA–MŪSŲ PROJEKTAS. Pastatų projektavimas, modernizavimas, statybos leidimų gavimas. www.projektuok.lt, info@projektuok.lt. Skambinti tel. 8 683 05 450.

Brangiai perkame mišką išsikirsti arba su žeme, atsiskaitome iš karto. Miškovežio paslaugos. Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Įrengiame ventiliacijos, ekonomiškas rekuperacines sistemas. Dirbame su savo ir kliento medžiagomis. Deimantinėmis karūnomis gręžiame skyles. Montuojame kondicionierius, elektros instaliaciją. Skambinti tel. 8 673 06 342.

Projektuojame įvairius statinius, ūkininko sodybas, rengiame detaliuosius planus. Namas – 3 000 Lt (kaina su statybos leidimu). Skambinti tel. 8 677 27 472.

(Ka. 74)

(Vr. 49)

(Vln. 4)

Brangiai perka mišką. Prekyba mediena. Skambinti tel.: 8 655 21 778, 8 612 53 375. (Pa. 107)

(P. p)

(Pa. 112)

PERKA

Perku miežius, kviečius, kvietrugius, žirnius, avižas, kukurūzus ir t.t. Atsiskaitau iš karto, galiu pasiimti savo transportu. Skambinti tel. 8 699 75 570.

Transportą, žemės ūkio techniką Perku rusišką grūdų valomąją OVS-25, sietus, sandėlio diržą. Skambinti tel.: 8 698 29 019, 8 656 11 292. (Ka. 143)

Skubiai superkame automobilius, gali būti važiuojantys, daužti, su defektais. Atsiskaitome iš karto, pasiimame patys. Skambinti tel. 8 645 21 067.

(Ka. 142)

Gyvulius Įmonė nuolat superka įvairaus įmitimo arklius, pasiima savo transportu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593. (P.p)

(Vln. 8)

Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519. (Vln. 41)

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 604 71 716. (Vln. 25)

Įvairaus įmitimo arklius (galimas keitimas). Skambinti tel. 8 611 16 161. (Ka. 33)

Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965. (Vr.

(Užs. 307)


22 WILD SHWEIN

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Skelbimai REPELENTAS

TELELOTO lošimo Nr. 844 (2012 06 10)

PASĖLIŲ APSAUGAI NUO ŠERNŲ.

52 62 70 26 69 47 75 02 22 21 15 11 16 14 53 34 23 68 42 54 66 24 56 41 74 33 25 65 20 01 03 29 08 06 55 >> keturi kampai 61 60 49 18 32 >> eilutė 13 59 04 63 35 >> įstrižainės 50 37 57 36 72 05 31 46 >> visa lentelė

Produktą galima įsigyti UAB „Explore Baltija“ parduotuvėje „Prisiekusiems medžiotojams“, esančioje A.Juozapavičiaus pr. 38, Kaune (tel./faks. +370 37 33-14-43, mob. 8 686 15 700) bei UAB „Litagros prekyba“ prekybos taškuose. STOPP

Prekyba internete ir platinimas www.mkds.lt tel. 370 5 272 6727.

Renault Thalia 0420568 Hyundai i20 0057395 Fiat Grande Punto 0208068 (Užs. 5)

Betoninės pramoninės grindys. Skambinti tel. 8 655 66 888. (Užs. 131)

UAB „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

PERKAME MIŠKĄ SU ŽEME ARBA IŠKIRTIMUI

z Darome miškotvarkos projektus z Rėžiame biržes z Konsultuojame miško savininkus (Ka. 147)

Kreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787, El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt (Užs. 6)

Pakvietimai į TV: 034*479, 026*897, 016*646. * – bet koks skaičius

5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Irina Gelbūdienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Asta Paur ienė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Gintautas Rakauskas iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Dalė Petrauskienė iš Telšių 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Jūratė Binisevičienė iš Kudirkos Naumiesčio

PASLAUGOS Mobiliu juostiniu gateriu pjaunu medieną, atvykstu į jums patogią vietą. Skambinti tel. 8 674 05 837. (Ka. 145)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. Atvyksta į namus. Padeda įsigyti medienos. Parduoda pjautą statybinę medieną. Priima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551. (K. 74)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, priežiūra. Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt. (Ka.23)

(Užs. 111)

Grūdų beicavimo mašinos, naujos sunkiosios diskinės lėkštės BDT-3 ir BDT-7, šiaudų smulkintuvai kombainams DON ir NIVA, dalginių šienapjovių KSF atsarginės dalys. Remontuojame, balansuojame šiaudų smulkintuvų velenus. Skambinti tel. 8 687 15 183. (Užs. 64)

(Užs. 111)

(Užs. 316)

Iš įmonių ir ūkininkų surenkame, nemokamai išvežame didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę. Išrašome atliekų deklaracijas. Skambinti tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914. (P. p)

PRANEŠIMAI

(Užs. 2)

(Užs. 132)

Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt.

Papildomi prizai:

(Užs. 276)

(Užs. 49)

Visa lentelė – 50 564 (2 x 25 282) Lt Įstrižainės – 7 Lt Eilutė – 3 Lt Keturi kampai – 2 Lt

(Užs. 41)

Vadovaudamiesi žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintomis „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis“, pranešame,

kad yra rengiamas žemės sklypo (kad. Nr. 4154/2700:0115), esančio Beržiškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas: žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas į du sklypus. Planavimo organizatoriai: Nikolajus Potapovas ir Agafija Umbrasienė. Projekto rengėjas: „UAB „Geovisata“, Kalvarijų g. 124, Vilnius. Mob. 8 674 51 218, tel./faksas (8 5) 276 089 el.paštas vilma@geovisata.lt Susipažinti su parengtu projektu sprendiniais galima nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 25 d. UAB „Geovisata“ patalpose. (P.p)

SIŪLO DARBĄ Skubiai reikalingi traktorininkai. Skambinti tel. 8 699 14 092. (Ud. 13)

Ieškome žmogaus dirbti ir prižiūrėti ūkį Vilkaviškio r. (neturintis žalingų įpročių, mokantis melžti karves). Skambinti tel. 8 679 88 044. (SM. 349)

Pieno ūkyje reikalingi traktorininkas ir melžėja (gali būti šeima). Apgyvendiname sodyboje, suteikiame visas socialines garantijas. Skambinti tel.: 8 682 49 787, 8 698 73 413. (P.p)

Panevėžio r. reikalingi melžėja šėrikas. Skambinti tel. 8 689 69 053.

ir

(Pa. 123)


2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Skelbimai

23

Teleskopiniai ir frontaliniai KRAUTUVAI

Traktoriai VTZ „Vladimirec“

Priekabos šienapjovėsrinktuvės Priekabos, puspriekabės

Plūgai, skutikai, kultivatoriai

Mėšlo kratytuvai, srutvežiai

Augalų smulkintuvai, šienapjovės

Ruloniniai presai, vyniotuvai

Bulvių kasamosios, sodinamosios

(Ka. 135)

Trąšų barstytuvai

SIŪLO DARBĄ Nedideliame ūkyje reikalingas darbininkas. Apgyvendinu, maitinu, mokų atlyginimą. Skambinti tel. 8 698 02 355, Kaunas.

Sodo ir lauko purkštuvai

AB „Vilniaus Lytagra“

Tel.: (8-5)2306178, 2306125, Vilnius www.agrotiekimas.lt Tel.: (8-37) 787022, Kaunas

(Ka. 139)

SIŪLO MOKYTIS

(Užs. 290)

Gydytojas V.Jonson organizuoja kursus „Grožis, sveikata aktualiausia“. Gedimino pr. 46, Vilnius. Skambinti tel.: 8 624 27 829, 8 602 71 559.

(Užs. 5)

(Vln. 61)

Visoje šalyje organizuojami masažuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772. (Vln. 17)

SVEIKATA Gydytojas V.Jonson gydo sąnarius, nervų sistemą, (rezultatas 98%). Gedimino pr. 46, Vilnius. Skambinti tel. 8 624 27 829.

stuburą, viršsvorį (Užs. 49)

(Užs. 320) (Vln. 62)

ĮVAIRŪS Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miško ruošos, traukimo ir miškovežio paslaugas. Vežame nestandartinę, didelių gabaritų techniką. Rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel. 8 687 77 425. (P. p)

Perku mišką išsikirsti arba su žeme, medieną. Traukiame, kertame mišką. Skambinti tel. 8 655 57 358. (Ka. 144)

Juostiniu gateriu (elektra, dyzelinu) pjaunu medieną pas klientą. Parduodu naudotą mobilų gaterį. Skambinti tel.: 8 685 69 805, 8 652 42 961. (Ka. 105)

Perduoda T-40 AM, 2-PTS-4, GKB819, MAZ (dalimis). Perka presą KIRGISTAN. Skambinti tel. 8 603 74 080. (An. 23)

(Užs. 5)

Vyriausioji redaktorė Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080 Vyriausiosios redaktorės pavaduotoja Daiva Norkienė (8 5) 210 0044 Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretorius Rimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113 SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035 TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Asta Geibūnienė 8 616 45 921 ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080 MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035 ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082 UŽSIENYJE, KELYJE Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092 SPORTAS, GAMTA Marius Eidukonis 8 640 25 652 KOMENTARAI, PRIEBLANDOS Daiva Norkienė (8 5) 210 0044

KRAŠTO KORESPONDENTAI: KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524 Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043 PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183 KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797 UKMERGĖ Jolita Žurauskienė 8 640 30 767 INTERNETINIS PORTALAS Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt)

Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt) SKELBIMAI PRIIMAMI: Vilniuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukštas), nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 5) 210 0070, faks. (8 5) 242 1281. (skelbimai@krastospauda.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211. Tel./faksas: (8 5) 242 8065 (slavija777@gmail.com), darbo laikas I, III, V nuo 9.30 iki 18.00 val. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Tel. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt).

Reklama (8 5) 210 0070 reklama@valstietis.lt Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt)

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Ofsetinė spauda. 6 sp. lankai. Tiražas 14 790 egz. Indeksas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 566.

Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova (8 5) 210 0110

REDAKCIJA Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281. El. paštas redakcija@krastospauda.lt.


24

2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170) Valstiečių laikraštis

Pasaulis margas

Britanijos princas pasveiko Didžiosios Britanijos princas Philipas po penkių dienų, praleistų ligoninėje, kur buvo gydomas jo šlapimo pūslės uždegimas, paleistas namo. Edinburgo hercogas, kuriam

sekmadienį sukako 91-eri, pirmadienį buvo paguldytas į Karaliaus Edwardo VII ligoninę po savaitgalį vykusių karalienės deimantinio valdymo jubiliejaus iškilmių.

Kinai jau ketvirtą kartą skris į kosmosą Kinija pranešė ketinanti birželio viduryje į kosminės stoties modulį siųsti tris astronautus. Nešančioji raketa su kosminiu laivu „Shenzhou 9“

buvo nugabenta į paleidimo aikštelę šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad raketa į Kinijos

kosminės stoties modulį „Taingong 1“ gabens tris astronautus. Tai bus ketvirtas kinų pilotuojamo kosminio laivo skrydis į kosmosą.

Rado vampyrų griaučių Archeologai Bulgarijoje rado dvejus viduramžiais palaidotų žmonių griaučius su geležiniais virbais, styrančiais iš krūtinių: pagal senovinį pagonišką ritualą taip buvo bandyta sukliudyti jiems tapti vampyrais. Teigiama, kad Bulgarijoje iš viso buvo rasta apie 100 „vampyrų griaučių“. Viduramžiais tikėta, kad „blogi“ žmonės po mirties tampa vampyrais ir toliau kelia nemalonumų gyviesiems. Manyta, kad to galima išvengti prieš laidojimą kūnus pervėrus mediniu arba geležiniu kuolu.

Mažinama premija

Iškels bombonešio nuolaužas Vokietijoje narai pradėjo operaciją, kurios metu siekiama iš Baltijos jūros dugno iškelti Antrojo pasaulinio karo laikų bombonešio „Junkers Ju–87“ (dar vadinamo „Stuka“) nuolaužas. Pasaulyje yra išlikę tik du nepažeisti vienu varikliu varomi viensparniai lėktuvai „Stuka“. Bom-

bonešio nuolaužos pirmą kartą buvo aptiktos 1990 m. 18 metrų gylyje apie 10 kilometrų atstumu nuo Riugeno salos krantų, kai žvejo tinklas užsikabino už jų. „Junkers Ju–87“ bombonešis buvo pradėtas naudoti 1936–1939 m. per Ispanijos pilietinį karą.

Dramblės jubiliejus

Piniginis atlygis, kurį gauna Nobelio premijos laureatai, bus sumažintas 20 procentų. Nuo šiol premijos laureatai vietoj 1,4 mln. JAV dolerių gaus 1,1 mln. dolerių. Kaip aiškina fondo direktorių taryba, toks sprendimas priimtas dėl ekonominės krizės. Pareiškime pabrėžiama, kad pastaruosius metus dėl sunkumų pasaulio ekonomikoje išlaidos Nobelio komitetų veiklai ir laureatų premijoms viršijo pajamas, gaunamas iš investicijų. Nobelio premijos mokamos iš lėšų, kurias testamentu paliko premijų įsteigėjas Alfredas Nobelis. Premijos skiriamos už svarbius mokslo laimėjimus arba svarų indėlį į kultūros ir visuomenės plėtrą.

Seniausias perlas

Aptiko teatro griuvėsius

Didžiojoje Britanijoje archeologai aptiko Elizabethos laikų teatro, kuriame buvo pirmą kartą suvaidintos Williamo Shakespeare’o pjesės, liekanas. „Curtain“ teatro, kuris buvo pastatytas 1577 m., griuvėsiai buvo atkasti Rytų Lon-

dono teritorijoje, kurioje vyko atstatymo darbai. Tikimasi, kad teatras ateityje bus atidarytas ir jame bus galima žiūrėti spektaklius. „Curtain“ teatre pirmą kartą buvo suvaidinta „Romeo ir Džuljeta“ ir „Henrikas V“.

Dar viena L.Lohan avarija

Rostoko zoologijos sode Vokietijoje gyvenanti dramblė Sara atšventė 50-ąjį gimtadienį. Ji yra seniausias afrikietiškas dramblys, gyvenantis Europoje. Dabar 2,8

tonos sverianti dramblė į Rostoką buvo atgabenta 1964 m. rugsėjį, kai jai buvo maždaug dveji metai. Saros nekamuoja jokios ligos, tik artrozė.

Neolito laikų kapavietėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose mokslininkai rado seniausią žinomą pasaulio perlą. Jam – jau 7 500 metų. Iki šiol seniausiu buvo laikomas 5 500 metų japoniškas perlas. Radinys rodo, kad šiame pasaulio regione jau neolito laikais buvo ieškoma perlų. Perlamutriniai perlai dėl grožio buvo labai mėgstami. Su jais žmonės net būdavo laidojami. Dažnai perlai būdavo uždedami ant mirusiojo veido, ypač virš viršutinės lūpos.

Holivudo aktorė Lindsay Lohan vairuodama naktį pateko į avariją greitkelyje netoli Los Andželo – jos automobilis rėžėsi į sunkvežimį. Aktorė per incidentą nenukentėjo. Santa Monikos policijos puskarininkis Richardas Lewisas teigė, kad pareigūnai ištirs, dėl kokių automobilio gedimų galėjo kilti avarija. Parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis, VL, Eltos inf. ir nuotraukos


Valstieciu laikrastis 2012 06 13