2010 liepos 3, šeštadienis
•
Nr. 52 (8967)
•
Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais
•
Įstatymu – per vaikų likimus
Desperatiškas bandymas užgrobti bendrovės vairą
Pasinaudodama naujuoju Šeimynų įstatymu Raseinių rajono savivaldybė naikina visus šeimyninius vaikų namus. Nukentėjo ir VL labdaros fondo globojama Sereikų šeimyna.
Premjero Andriaus Kubiliaus užtartas buvęs žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ vadovas M.Kazlauskas su advokatu, siekdami įvesti savo tvarką, mėgino šokdinti net policiją.
Apie tai – 6 psl. f
Apie tai – 10 psl. f
Kaina 2,49 Lt
Konkursą sergi generolai Vidaus reikalų ministerijai netiesiogiai pavaldus Bendrasis pagalbos centras 20 milijonų litų vertės viešųjų pirkimų konkurse protegavo tik vieną įmonę. Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl. f
(Užs. 661)
Šiandien VL su priedu
Šeštadienis • Edvardas Eismontas A.Venckus – ne tik garsios giminės atstovas, Šv. Kazimiero ordino įkūrėjas ir magistras, bet ir talentingas kompozitorius, savo meditacine muzika gydantis žmonių negalias.
Sodyba • Rekreacinių sodybų šeimininkų išradingumą atskleidžia jų parinkti pavadinimai.
Sveikata
Bendrosios pagalbos centro vadovas A.Kedavičius neatskleidė, kaip vyksta konkursas pirkti įrangos už 19,8 mln. Lt. Martyno Vidzbelio ir Raimundo Šuikos fotomontažas
Atsisveikinome su A.M.Brazausku
• Žolių mišiniuose ir vonios druskose – gyvybei pavojingas svaigulys.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentas ketvirtadienį palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Lydėjusieji Lietuvos ir užsienio šalių politikai Algirdą Mykolą Brazauską vadino bičiuliu, mokytoju, bendražygiu. Vienų nuoširdžiai mylėtas, kitų nekęstas A.M.Brazauskas priešmirtiniu laišku Lietuvai linkėjo taikingo gyvenimo. Nukelta į 3 psl. f
• Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas jau vienuolika metų stumdomas iš Vyriausybės į Seimo stalčius.
Kitas VL numeris išeis liepos 10 d., šeštadienį.
(Užs. 170)
2
2010 liepos 3 • Nr. 52 (8967) Valstiečių laikraštis
Aktualijos
Konkursą sergi generolai Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt
Pagalbą prisišaukti gyventojai dabar gali ir bendruoju telefonu 112. Tačiau su šiuo jau įgyvendintu projektu, kuriuo rūpinasi uniformuoti pareigūnai, susiję dideli pinigai. Neseniai nuspręsta šią informacinę sistemą išplėsti net 40 kartų.
Kam buvo reikalingas telefonas 112 Nuo 2004 metų bendrojo telefono 112 sistema nukreipia pagalbos ieškančius žmones į policiją, greitąją medicinos stotį arba ugniagesius. Šiuo projektu įpareigotas rūpintis Bendrasis pagalbos centras (BPC). Iki šiol sistemai įdiegti BPC panaudojo apie 15 milijonų litų. Dar 20 milijonų litų vertės viešųjų pirkimų konkursas linijos 112 plėtrai įklampino į įtarimų liūną pačius konkurso rengėjus. Konkurse dalyvavusi UAB „NT service“ kur tik galėjo išsiuntė pretenzijas, kad, rengdamas technines sąlygas ir kvalifikacinius reikalavimus konkurso dalyviams, BPC sąmoningai užkirto kelią konkurencijai. „Iš tų reikalavimų, kurie suformuluoti, galima daryti prielaidą, kad laimės konkreti įmonė“, – kalbėjo UAB „NT service“ prezidentas Peisahas Kačerginskis. „Valstiečių laikraščiui“ pradėjus domėtis šia istorija, pasitvirtino visi verslininkų įtarimai.
Plėtra – 4 000 procentų Pagalbos telefono liniją 112 palaiko sudėtinga informacinių technologijų įrangos sistema. Į bėdą patekusių gyventojų skambučiai paskirstomi „ProCenter“ programine įranga. Visi pokalbiai yra įrašomi, todėl tam naudojama 10 balso įrašymo įrenginių („Retia ReDAT3“ licencijos). Tačiau šiemet BPC užsimojo taip išplėsti sistemą, kad tokie planai kelia pagrįstų abejonių, ar dabartinė sistema veikia, ar ja pasinaudoję gyventojai gali prisišaukti pagalbą. Pavyzdžiui, vietoje trijų „ProCenter“ licencijų BPC ketina įsigyti dar 117. Plėtra siekia 40 kartų arba 4 000 procentų. Analogiškai užsimota įsigyti iki 120 balso įrangos įrašymo kanalų, nors jau turima dešimt. Įtarimų gal būtų ir mažiau, jei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldus Bendrasis pagalbos centras konkur-
su siektų kaip įmanoma pigiau įsigyti įrangą.
Nepripažįsta kitų gamintojų Konkurse dalyvavusi UAB „NT Service“ tikina, kad reikalavimai konkurso dalyviams buvo parengti taip, kad BPC sieks įsigyti tik konkretaus gamintojo ir konkretaus pavadinimo prekę, nepripažįstant analogiškos įrangos. Iš „Valstiečių laikraščio“ gautų konkurso dokumentų matyti, kad bendrovės „NT Service“ būgštavimai visiškai pasitvirtina. Pavyzdžiui, reikalavimuose BPC rašo, kad tiekėjas turi būti įgaliotas „ProCenter“ programinės įrangos gamintojo atstovas, autorizuotas parduoti, diegti aptarnauti ir prižiūrėti minėtą įrangą. Panašūs reikalavimai figūruoja perkant visą reikiamą programinę ir techninę įrangą. „Konkretūs ir specifiniai reikalavimai nurodyti atsižvelgiant į jau įdiegtą ir veikiančią programinę bei techninę įrangą. Vadinasi, konkurso sąlygose negali būti numatyta alternatyva“, – iš pradžių tikino BPC viršininkas Artūras Kedavičius. Kitais žodžiais tariant, pasaulyje gaminami tik vieno gamintojo kompiuteriai, o pastariesiems tinka tik „Windows“ operacinė sistema. Žvelgiant dar smulkiau, „Windows“ neveiks jokia kita ugniasienė, išskyrus „Kaspersky“. Ar galite tuo patikėti?
Konkursuose – vienintelis lyderis A.Kedavičius „Valstiečių laikraščiui“ neatskleidė, kaip vyksta 19,8 mln. litų konkursas, kuriuo skundžiasi „NT Service“. „Pirkimo eigos, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, negalime viešinti, kad nepažeistume potencialių dalyvių teisių ir teisėtų interesų“, – sakė BPC viršininkas A.Kedavičius.
Tačiau beveik nėra abejonių, kad tokiomis sąlygomis konkursą laimėtų kitas jo dalyvis – „ERP“. Nuo 2008 m. BPC surengė viešųjų pirkimų konkursų už 10,86 mln. Lt, iš kurių „ERP“ laimėjo konkursų už 9,99 mln. Lt. „ERP“ laimėjo pirkimų už daugiau kaip 90 proc. lėšų, kurias per dvejus metus įvairiai įrangai įsigyti skyrė BPC. Kas sieja „ERP“ ir Bendrojo pagalbos centro viršininką, ar tiesa, kad jo keliones lėktuvu į užsienį apmoka „ERP“ bei su kuo derinta telefono 112 plėtra, A.Kedavičius „Valstiečių laikraščiui“ neatsakė, nes nusiuntus jam klausimus elektroniniu paštu paaiškėjo, kad viršininkas turi nedarbingumo lapelį.
Nei susitiko, nei nesusitiko su premjeru Vieni šaltiniai „Valstiečių laikraščiui“ išsakė prielaidą, kad apie minėtą Bendrojo pagalbos centro konkursą buvo kalbėta net Vyriausybės koridoriuose. Gegužės pabaigoje esą įvyko neoficialus pokalbis tarp UAB „ERP“ vadovų ir premjero Andriaus Kubiliaus. Telefonu paklaustas, ar gegužės pabaigoje buvo susitikęs su premjeru, UAB „ERP“ generalinis direktorius Markas Zbarskis paklausė: „Kada?“ Ar pastaruoju metu buvote susitikęs su premjeru A.Kubiliumi? O koks ten buvo renginys? Kad galėčiau prisiminti, turėčiau pasižiūrėti į kalendorių. Bet juk ne kasdien tenka bendrauti su premjeru, kad negalėtumėte prisiminti. Visų pirma nebuvau susitikime su premjeru... Galbūt mane su kažkuo painiojate... Gal kažkokiame renginyje ir buvau susitikęs, bet konkrečiau negalėčiau pasakyti.
Informacinių technologijų ir verslo konsultavimo UAB „ERP“ iki šiol laimėjo nemažai viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos skelbė Bendrasis pagalbos centras: Bendrojo pagalbos centro regioninių ir struktūri- 2008 m. nių padalinių aprūpinimas technine ir programine įranga Mobiliojo ryšio operatoriaus teikiamų skambi2008 m. nančiųjų vietos nustatymo duomenų integracija į Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemą Informacinės sistemos techninės ir programinės 2009 m. įrangos aptarnavimo paslaugų pirkimas Iš viso
9,28 mln. Lt
0,19 mln. Lt
0,52 mln. Lt 9,99 mln. Lt
Martyno Vidzbelio nuotrauka
Atidaryme sėdi premjeras A.Kubilius, ūkio ministras D.Kreivys, o susirinkusiesiems kalba „ERP“ vadovas M.Zbarskis. „Pusku Pusku“ („Facebook“) nuotrauka
Ar jūs neprisimenate, ar tiesiog nebuvo tokio fakto? Gal ir buvo. Bet kodėl jūs klausiate? Gal jūs paklauskite premjero administracijoje. Mes būtinai paklausime. Jeigu jūs kalbate apie praėjusį penktadienį (gegužės 28 d.), tai Vilniuje kartu su A.Kubiliumi ir ūkio ministru Dainiumi Kreiviu dalyvavome renginio „Startup Jam“ atidaryme. Kiekvienas pasakėme savo kalbą ir išsiskirstėme. Prieš tai tik pasisveikinome ir atsisveikinome. Gal atsiųskite man klausimus raštu. Direktoriau, o kodėl „ERP“ finansavo Bendrojo pagalbos centro viršininko Artūro Kedavičiaus kelionę? Gal painiojate kažkokią ERPB? Ne ERPB, o „ERP“? Prašau atsiųskite klausimus elektroniniu paštu. Žinote, dabar einu iki mašinos, o einant nepatogu kalbėti telefonu.
Minėtas jaunimo verslumo skatinimo renginys „Startup Jam Baltics“ vyko Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Ministro Pirmininko tarnybos išplatintoje tos dienos premjero darbotvarkėje apie A.Kubiliaus dalyvavimą „Startup Jam Baltics“ nebuvo užsiminta.
Atsitiktinumų grandinė Norisi tikėti lemtingu atsitiktinumu, kad A.Kedavičius iš tiesų susirgo, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kuriam pavaldus BPC, direktorius generolas Remigijus Baniulis taip pat atsitiktinai išvyko į komandiruotę. Taip pat visiškai atsitiktinai Ūkio ministerijos vadovas D.Kreivys ir premjeras A.Kubilius kartu su „ERP“ direktoriumi Marku Zbarskiu dalyvavo „Startup Jam Baltics“ atidaryme. Kad ir kaip ten būtų, Ūkio ministerijai pavaldi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) birželio 4 d. išnagrinėjo „NT Service“ skundą ir įpareigojo Bendrąjį pagalbos centrą pakeisti 20 milijonų litų vertės konkurso reikalavimus, kad jie dirbtinai nevaržytų konkurencijos. „Nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, o apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis“, – teigiama VPT rašte. Tarnybos nuomone, BPC privalo įsiklausyti į ekspertų nuomonę, o techninėje specifikacijoje įrašyti žodžius – „arba lygiavertis“.
Pinigai turi būti naudojami tinkamai Sergejus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Žinant, kiek šiuo metu terpių yra korupcijai Lietuvoje rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, privalome labai atsakingai įvertinti bet kokią verslininkų išsakytą abejonę. Vadinasi, Viešųjų pirkimų tarnyba privalo ne tik išsiaiškinti, bet ir paaiškinti, kodėl buvo nustatyti vieni ar kiti perkančiosios organizacijos reikalavimai. Kaip rodo patirtis, dažniausiai landos korupcijai ir atsiranda nustatant minėtas išlygas prekei ar paslaugai pirkti. Apie tai kalba ir patys Lietuvos verslininkai, o neįvertinti jų patirties būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Šiuo konkrečiu atveju BPC privalo aiškiai atsakyti, kodėl suformulavo tokius reikalavimus. Vien tai, kad įstaiga skelbia viešai informaciją apie viešuosius pirkimus, toli gražu neužkerta kelio korupcijai. Kad ir kaip ten būtų, mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami tinkamai.
Atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimus Raimundas Palaitis, vidaus reikalų ministras
Kaip patikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, BPC informacinės sistemos plėtros paslaugų pirkimo sąlygos parengtos atsižvelgiant į poreikį plėsti turimą ir naudojamą BPC informacinę sistemą, siekiant užtikrinti BPC funkcijų vykdymą visoje Lietuvos teritorijoje. Beje, birželio 9 dieną posėdžiavusi BPC viešųjų pirkimų komisija nusprendė atsižvelgti į Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimus ir patikslinti minimo konkurso sąlygas. Tikiuosi, kad Bendrojo pagalbos centro veikla bus reikšmingesnė ir sklandesnė įgyvendinus numatomus projektus plėtojant BPC informacinę sistemą.
2010 liepos 3 • Nr. 52 (8967) Valstiečių laikraštis
Aktualijos
Atsisveikinome su A.M. Brazausku Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt
Dvi dienas tūkstančiai Lietuvos žmonių ėjo į prezidentūros rūmų Kolonų salę atsisveikinti su Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Laidotuvių dieną, ketvirtadienį, šv. Mišios už jo sielą buvo laikomos ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, ir Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje.
Prezidentės pozicija Prezidentė Dalia Grybauskaitė visai nedalyvavo šv. Mišiose, pareiškusi, kad jai „nepriimtini politiniai ir bažnytiniai žaidimai“. Arkikatedroje nebuvo ir Lietuvoje rezi-
Algirdas Šemeta, Europos Parlamentui – estas Ivaris Padaras, Austrijai – buvęs ambasadorius Lietuvoje Michaelis Švarcingeris, Kazachstanui – užsienio reikalų viceministras Rapilis Žošybajevas. Baltarusija atsiuntė vicepremjerą Viktorą Burią.
Santarvės dvasia neatėjo
Bažnyčia šokiravo „Žvelgiant į šių dienų įvykius tenka apgailestauti, kad Prezidento mirtis nesuartino bei nesuvienijo ir taip jau idėjiškai išsibarsčiusios tautos“, – sakė šv. Mišias aukojęs Kaišiadorių vyskupijos generalinis monsinjoras Algis Jurevičius. Kaišiador yse, kur užaugo A.M.Brazauskas, visi norintieji į šventovę netilpo, dalis jų šv. Mišių klausėsi lauke. O Vilniaus arkikatedroje, kur šv. Mišias koncelebravo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vietos buvo net per daug. Dauguma žmonių nesuprato kardinolo sprendimo neleisti į arkikatedrą nešti A.M.Brazausko karsto. Bažnyčia ilgai neaiškino savo sprendimo. Vėliau Vyskupų konfederacijos vadovas Sigitas Tamkevičius bandė tikinti, kad taip nuspręsta „dėl techninių priežasčių“: karstai į šv. Mišias sostinėje nenešami, o arkikatedroje gali būti šarvojami tik pavyzdingi aukšti kunigai ir vienuoliai. Tačiau vyskupas užsiminė ir apie nebažnytinę antrąją A.M.Brazausko santuoką, ir apie tai, kad Prezidentas atseit nebuvo uolus katalikas. Religijos tyrinėtojai aiškino, kad per gedulingas pamaldas meldžiamasi už velionio sielą, o ne garbinamas jo kūnas, todėl nereikėtų piktintis Bažnyčios sprendimu – Prezidentas laidojamas pagal visas katalikiškas apeigas. Tačiau žmonės pyko ir liko supriešinti.
3
O Kaišiadoryse buvo perskaitytas prieš mirtį (gegužės 21 d.) Prezidento rašytas laiškas mylimo miesto gyventojams: „Gyvenimas eina į pabaigą, galime džiaugtis, kad ne visų. Todėl pasiliekantiems linkime gero, ilgalaikio ir taikingo gyvenimo.“
Užsienio politikų pagarba
duojančių Europos šalių ambasadorių. Šv. Mišiose Vilniuje dalyvavo vyskupai, kunigai, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Seimo ir Vyriausybės nariai, Prezidento vaikaičiai. Velionio A.M.Brazausko žmona Kristina, jo duktė Laima Mertinienė su vyru, dauguma Socialdemokratų partijos narių, kai kurie Darbo partijos nariai dalyvavo šv. Mišiose Kaišiadoryse. Vilniaus arkikatedroje vyskupas Arūnas Poniškaitis perskaitė iš Vatikano gautą užuojautos telegramą. Kardinolas A.J.Bačkis savo pa-
moksle apie A.M.Brazauską pasakė: „Būdamas aukštas ateistinio režimo pareigūnas, jis ilgus metus gyveno nuo šios bendruomenės atsiribojęs, tačiau dievobaimingumas išsilaikė jo širdyje, tėvų skiepytas supratimas, kas yra šventa, ką būtina gerbti, paliko pėdsakus jo sąmonėje. Todėl pasikeitus visuomeninėms sąlygoms jis palaikė Bažnyčios restituciją ir rodė deramą pagarbą tikinčiųjų jausmams. Eidamas valstybės vadovo pareigas, jis pagarbiai pasitiko pirmą kartą Lietuvą aplankiusį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II ir kiek galėdamas prisidėjo, kad jo apaštališkoji kelionė būtų patogi ir sklandi.“
Į Prezidento A.M.Brazausko laidotuves atvyko būrys garbių svečių iš užsienio valstybių. Iš kaimyninės Latvijos atvyko esamas prezidentas Valdis Zatleras, kadenciją baigęs valstybės vadovas Guntis Ulmanis ir buvęs premjeras Andris Berzinis. Estijai atstovavo prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas ir kadenciją baigęs valstybės vadovas Arnoldas Riuitelis. Pagerbti Velionio atvyko ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Į paskutinę kelionę palydėti A.M.Brazausko atvyko kadenciją baigę prezidentai iš Lenkijos – Aleksandras Kvasnevskis ir Lechas Valensa, iš Suomijos – Martis Ahtisaris, iš Ukrainos – Leonidas Kučma. Rusijai atstovavo prezidento administracijos vadovas Sergejus Naryškinas, Europos Komisijai – mokesčių ir audito komisaras
Karstas su Prezidento palaikais buvo uždengtas Lietuvos vėliava ir vežamas kariniu lafetu. Jį lydėjo Garbės sargybos kuopos kariai. Gedulingus maršus grojo karinis orkestras, skambėjo ir arkikatedros varpai. Gatvėse A.M.Brazauską lydėjo minios žmonių. Trečią valandą popiet A.M.Brazauskas buvo palaidotas Antakalnio kapinėse šalia Signatarų kalnelio. Ketinama ten sukurti panteoną. Bet dėl amžinosios Prezidento poilsio vietos irgi nesutariama. Buvo pasiūlymų laidoti A.M.Brazauską Žemutinėje pilyje arba kada nors atstatyti Žygimanto Augusto laikų bažnytėlę ir perkėlus palaikus ten įrengti panteoną šalies vadovams ir kitiems valstybei svarbiems asmenims. Atsisveikinimo kalbą prie kapo duobės pasakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti politikai, tačiau santarvės dvasia neatėjo. Prezidento laidotuvėse nedalyvavo Vytautas Landsbergis, išgirdęs, kad A.M.Brazausko artimieji jo nenori matyti.
Ar reikia partijas finansuoti iš valstybės biudžeto? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Reikia, nes tada jas finansuos oligarchai ir interesų grupės Reikia, tačiau sunkmečiu šios lėšos turi būti kur kas mažesnės
11 proc. 8 proc.
Nereikia, jos turėtų verstis tik iš savo partinių mokesčių ir ribotų aukų
Orai Delčia. Saulė teka 4.48, leidžiasi 21.57.
81 proc.
Šiandien
Rytoj
Poryt
Dieną: +22 +27°
Dieną: +24 +29°
Dieną: +24 +29°
Naktį: +9 +14°
Naktį: +10 +15°
Naktį: +13 +18°
Savaitgalį bus galima pasidžiaugti vasariškais orais. Šiandien juos lemia anticiklonas. Jis nenuskriaus nei poilsiautojų, nei žemdirbių. Vieni galės mėgautis saule, o kiti – ramiai dirbti žemės ūkio darbus. Lietuvoje nelis. Įdienojus oras įšils iki 22–27 laipsnių šilumos. Sekmadienį orai mažai keisis. Dvelks silpnas, nepastovios krypties vėjas. Lietaus nesulauksime. Žemiausia temperatūra naktį lėtai nukris iki 10–15 laipsnių šilumos. Dieną lepins 24–29 laipsnių šiluma. Pirmadienį debesų padaugės, tačiau šiluma iš mūsų šalies nesitrauks. Naktis bus dar šiltesnė. Temperatūra svyruos tarp 13–18 laipsnių. Dieną vėl sugrįš 24–29 laipsnių šiluma. Tačiau dieną kai kurias vietoves sudrėkins trumpos liūtys su perkūnijomis. Antradienio naktį irgi vietomis nušniokš trumpi lietūs, galimos ir perkūnijos. Dieną lietus mažai tikėtinas. Žemiausia temperatūra naktį bus 12–17 laipsnių šilumos. Tačiau dieną šios vėsos beveik nepajusime, nes termometrai rodys 20–25 laipsnius. Vytautas Sakalauskas
Raimundo Šuikos nuotraukos
4 Tiesa ir meilė
2010 liepos 3 • Nr. 52 (8967) Valstiečių laikraštis
Komentarai
Sigitas Tamkevičius Archivyskupas
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo daug liūdesio, bet netrūko ir sąmyšio. Žmonės liūdėjo dėl Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties, o sąmyšis ir karštos diskusijos kilo reikalaujant mirusio šalies vadovo karstą įnešti į arkikatedrą. Vyskupai priėmė nepopuliarų sprendimą – nenusileido dideliam spaudimui, tačiau palaidojo Prezidentą labai iškilmingai, pagal Katalikų Bažnyčioje nustatytas laidotuvių apeigas. Laidotuvių mišias aukojo pats kardinolas Audrys Juozas Bačkis drauge su apaštališkuoju nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi ir trimis vyskupais. Prie karsto vyskupai meldėsi ir, gaudžiant Vilniaus arkikatedros varpams, palydėjo į Antakalnio kapines. Prieš laidotuves ir laidotuvių dieną nuskambėjo ne vienas prie-
kaištas, kad Lietuvos vyskupai neparodė Prezidentui reikiamos meilės ir gailestingumo. Kai kas net bandė teigti, kad gal vyskupai Prezidentui keršija, nes, eidamas valstybės vadovo pareigas, jis tikriausiai Bažnyčiai kažko nedavė. Kas iš tikrųjų nulėmė Bažnyčios vadovų apsisprendimą? Lietuvos žmonėms nebuvo paslaptis prieštaringas mirusiojo Prezidento gyvenimas. Negalima paneigti, kad jis Lietuvai padarė daug gero, bet neišvengė ir netiesių žingsnių, tarp kurių priklausymas komunistų partijai buvo pats netiesiausias. Dalis Lietuvos žmonių patyrė negailestingus sovietinės
tus smerkti. Tačiau anuomet vienokie ar kitokie pasirinkimai kartais buvo išties dramatiški. Jei vyskupas Vincentas Borisevičius būtų sutikęs kolaboruoti su sovietiniu saugumu, jis ne tik nebūtų sušaudytas, bet tikriausiai būtų valdęs visas Lietuvos vyskupijas. Anuomet buvo siekiama, kad Bažnyčiai vadovautų tik vienas sovietinei valdžiai klusnus ganytojas. Šiandien lengva smerkti kolaboravusius su sovietine valdžia arba nesugebėjusius išsaugoti santuokinės ištikimybės, bet žinant, koks didelis būna žmogaus gundymas bėgti nuo pavojų ir siekti saugaus, sotaus bei laimingo gyvenimo, protingiau Prezidento gyvenimą patikėti Dievo gailestingumui. Lietuvos vyskupai nė nesiruošė smerkti Prezidento dėl jo praeities, juolab
Vyskupai priėmė nepopuliarų sprendimą – nenusileido dideliam spaudimui, tačiau palaidojo Prezidentą labai iškilmingai, pagal Katalikų Bažnyčioje nustatytas laidotuvių apeigas. santvarkos smūgius, o Prezidentas ėjo konformizmo keliu – įstojo į komunistų partiją ir tapo jos lyderiu. Lietuvai buvo labai sunkūs laikai ir bepigu šiandien visa tai vertinti – vienus aukštinti, ki-
kad jis paskutiniais gyvenimo mėnesiais ne kartą pasinaudojo Bažnyčios teikiamais sakramentais. Pasinaudojo Dievo gailestingumu. Dėl to galime tik džiaugtis. Be abejo, būtų buvę dar daugiau
džiaugsmo, jei daug kančios patyrę Lietuvos žmonės būtų išgirdę Prezidento viešą žodį, apgailestaujant dėl to, kas jo gyvenime buvo ne taip padaryta. Nepaisant kai kurių skaudžių Prezidento gyvenimo peripetijų, Dievo gailestingume viską galima paskandinti. Tačiau Dievo gailestingumo negalima atskirti nuo tiesos, nes tuomet jis būtų iškreiptas. Dievas yra ne tik Meilė bei Gailestingumas, bet ir Tiesa. Siekusieji, kad Bažnyčios hierarchai ne tik iškilmingai melstųsi už Prezidentą, kad ne tik skambėtų Vilniaus bažnyčių varpai, bet kad dar kažkaip išskirtinai jį išaukštintų, užmiršo, kad meilė nuo tiesos neatskiriama. Meilė be tiesos yra tikros meilės karikatūra, o tiesa be meilės pasmerkta likti kietu negailestingumu. Labai norėtųsi, kad Lietuvos Prezidento laidotuvės ir net mūsų visų išgyventas sąmyšis įneštų daugiau šviesos į dvasinį žmonių gyvenimą. Krikščioniškas tikėjimas yra be galo žavus, jeigu Evangelija yra visiškai priimama. O jeigu priimamas tik jos vardas, be esminio turinio, tuomet iškyla pavojus susipriešinti, vieni kitus kaltinti ir visiškai pasiklysti dvasiškai. Palydėkime mirusįjį Prezidentą su malda ir dėkingumu už tai, ką jis padarė gero, o patys pasiryžkime visada būti ištikimi Evangelijos dvasiai – tiesos ir meilės dvasiai.
Savaitės komentaras
Nurėžti pensijas – lengva, grąžinti – sunku
Stasys Jokūbaitis Kai prieš tris mėnesius Konstitucinis Teismas išaiškino, kad drastiškai nurėžtos žmonių uždirbtos pensijos turi būti kompensuojamos, pensininkai džiūgavo: pasirodo yra teisybė ir Lietuvoje. Jie naiviai manė, kad mūsų Vyriausybė pasielgs taip, kaip padarė kur kas sunkesnėje situacijoje atsidūrusi Latvijos valdžia, t. y. nedelsdama atkurs buvusias pensijas ir kompensuos nuostolius. Tačiau mūsiškė tikrovė pasirodė kur kas niūresnė negu latvių. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad kompensuoti pensijas bus pradėta tik konstatavus sunkmečio pabaigą. Tuomet atseit bus atsižvelgta ne tik į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, bet ir Vyriausybės patvirtintą „Sodros“ pertvarkos planą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad nepritars jokioms naujoms taupymo priemonėms, kol nebus įgyvendinti anksčiau duoti įsipareigojimai dėl sumažintų pensijų kompensavimo.
Premjeras Andrius Kubilius, klausinėjamas apie apkarpytų pensijų kompensavimą, raitosi kaip ungurys. Pirmiausia jis pareiškė neradęs Konstitucinio Teismo išaiškinime kokių nors nurodymų visiškai kompensuoti pensijas. Be to, jo patikinimu, net jei ir bus priimtas koks nors kompensavimo mechanizmas, jis bus be pinigų, paprasčiau kalbant, popierinis. Taigi labai tikėtis pensininkams, kad jie kada nors atgaus viską, kas iš jų buvo nusavinta, matyt, nederėtų. Net socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra prasitaręs, kad kompensacijų mechanizmas visuomenės nenudžiugins. Visi ligšioliniai svarstymai vyko už uždarų durų, tarsi būtų rengiamas slap-
šiol nėra nei pensijų kompensavimo mechanizmo, nei aiškesnio „Sodros“ pertvarkos plano, nei veiksmų plano pasibaigus sunkmečiui vizijos. Tėra tik Vyriausybei neaiškus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Tiesa, ketvirtadienį Vyriausybė visgi žengė pirmą žingsnį – pritarė pensijų kompensavimo koncepcijai. Tačiau koncepcija – toli gražu ne kompensavimo mechanizmas, kuris turėjo būti parengtas iki liepos 1-osios. Įpareigojimas aiškiai neįvykdytas. Be to, tą gana keistą koncepciją dar svarstys Seimas ir nežinia ar jai pritars. Šiuo metu valdantieji siūlo nuo 2014 m. palaipsniui didinti pensijas, kol jos bus didesnės ne mažiau kaip 5 proc. nei buvo iki sumažini-
sutaupys, nes pagal dabartinę koncepciją mirusių pensininkų negrąžintų pensijų artimieji nepaveldės, jas ramiausiai nusavins „Sodra“. Ar tai nepanašu į cinišką žmonių apgaudinėjimą? Seimo narys Vytenis Andriukaitis artimiausiu metu ketina bandyti Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis kuo greičiau pasisakytų dėl dabar galiojančių teisės aktų atitikimo šio Teismo sprendimui. Taigi Konstitucinio Teismo bus prašoma paaiškinti ar Vyriausybė nepažeidžia šio Teismo sprendimo. Matyt, reikėtų sutikti su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku, kad pensijų kompensavimo tvarka yra socialinis, finansinis ir konstitucinis klausimas, todėl tam reikia skirti deramą dėmesį ir pakankamai laiko. Reikia. Bet ar taip yra iš tiesų? Juk akivaizdu, kad pensijų kompensavimą bandoma įvynioti į tokį storą vatos sluoksnį, kad žmonės net neturėtų iliuzijų, jog greitai kas nors pasikeis. Ne taip kaip su valdinin-
Liustracija eina į pabaigą Lina Pečeliūnienė VL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt
Seimas priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias pabaigti dešimtmetį įstrigusį liustracijos procesą. Jau nuo kitų metų bus pradėta viešai skelbti KGB dokumentus. Įstatymo pataisų autorius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS atsako į „Valstiečių laikraščio“ klausimus.
Raimundo Šuikos nuotrauka
Kodėl nuspręsta skelbti KGB dokumentus? Tai leis geriau pažinti praeitį. Daug kas KGB įsivaizduoja beveik kaip normalią specialiąją tarnybą, kuri dirbo kaip dabar mūsų VSD. Tai netiesa. Iš tos veiklos, kai buvo persekiojami žmonės, dokumentų visi pamatys, kokia iš tikrųjų buvo totalitarinės valstybės slaptoji tarnyba. Visų KGB dokumentų gal fiziškai neįmanoma paskelbti. Bet pagrindiniai, susiję su KGB nusikaltimais, bus skelbiami. Ar tai nesupriešins visuomenės? Ar žmonės sugebės atskirti agentą nuo informacijos šaltinio ar net to, kurį KGB persekiojo? Genocido ir rezistencijos tyrimų centre bus sukurta ekspertų grupė, kuri turės atrinkti dokumentus. O jei reikia, parašyti ir komentarus. Čia dviprasmybių būti negali. Seimas priėmė pataisą, pagal kurią naujai pripažinti KGB bendradarbiai visą gyvenimą negalės būti skiriami į svarbias pareigas. Ar tai dar turi kokios reikšmės po 20 nepriklausomybės metų? Gaila, kad tai nebuvo padaryta prieš 10 metų. Tada dar būtų turėję įtakos didesniam žmonių ratui. O dabar tai veikiau tik moralinis žingsnis. Galiu spėti, kad tokių pretenduojančiųjų į aukštas pareigas, nebus.
Kol kas viskas skendi tirštuose pažadų ir svarstymų ūkuose, nes iki šiol nėra nei pensijų kompensavimo mechanizmo, nei aiškesnio „Sodros“ pertvarkos plano, nei veiksmų plano sunkmečiui pasibaigus vizijos.
Kaip bus apsaugoti prisipažinę bendradarbiai? Papildomai įtraukta ta kategorija žmonių, kurie prisipažino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Komisijai KGB veiklai tirti. Ten yra apie 160 asmenų. Jie irgi laikomi prisipažinusiais, tik duomenys apie juos, deja, negalės būti įslaptinti. Įslaptinti tik tų, kurie prisipažino 1999–2000-aisiais pagal tuo metu galiojusį įstatymą.
čiausias karinių veiksmų planas, kaip kovoti su vis dar gyvais pensininkais. Pensininkų interesus bandanti ginti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija visai be reikalo laukė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai pakviestų jos atstovus sėsti už apskritojo stalo ir kartu pasitarti, kaip ir kada būtų galima kompensuoti laikinai sumažintas pensijas. Kol kas viskas skendi tirštuose pažadų ir svarstymų ūkuose, nes iki
Ar Liustracijos komisija liks visuomeninė? Taip. Mums nepavyko susitarti su koalicijos partneriais padaryti ją valstybine. Dauguma frakcijų pageidavo tučtuojau visai nutraukti liustraciją. Bet dar yra neužbaigtų darbų. Šiais metais komisija turi pabaigti peržiūrėti apie 200 bylų ir priimti sprendimus. Jei atsiras naujų duomenų, galės susirinkti ir kitais metais. Bet 2012-aisiais jos įgaliojimai baigsis.
mo. Tas procesas gali užtrukti iki 2019 m. Sunku tai pavadinti kompensavimu. Juo labiau kad beveik už dešimties metų nemažai dabartinių nustekentų pensininkų jau bus iškeliavę į anapilį. Viskas daroma maždaug taip, kaip kažkada pasielgė sovietai, privertę žmones skolinti valstybei – pirkti obligacijas, kurių dauguma taip ir liko beverčiais popieriais vaikams ir anūkams. Taigi lėšų dabartinė valdžia tikrai
kų atlyginimais, kuriuos sumažino metams ir dabar kone su patriotine gaidele balse tautai pareiškiama, kad tokie paliekami dar vieniems. Tik nesuprantama viena: jei jau valstybei yra sunku, kodėl vienai, didesnei visuomenės daliai, siūloma veržtis diržus dešimtmečiui, o kitiems, nuvairavusiems šalį į tokią situaciją, – metams ar dvejiems? Ar galime tai vadinti solidarumu, apie kurį labai garsiai kalba mūsų valdžia?
2010 liepos 3 • Nr. 52 (8967) Valstiečių laikraštis
Mūsų reportažas
5
„Agrovizijoje“ – naujienos ir patarimai derėjo daugelis kultūrų“, – pasakojo D.Malinauskas.
Laukuose – technikos demonstracija
Lankytojai galėjo apžiūrėti įvairių augalų veisles.
Kėdainių rajone surengta gyvomis technikos galimybių ir augalų kultūrų demonstracijomis išsiskirianti penktoji žemės ūkio technologijų paroda. Saulius Tvirbutas VL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt
Prie Akademijos miestelio (Kėdainių r.) surengtoje tradicinėje parodoje „Agrovizija“ šiemet dalyvavo 28 įmonės. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto bandomuosiuose laukuose galėjai pamatyti daugybę įvairių įmonių siūlomų augalų veislių, stebėti, kaip dirbama su žemės ūkio technika.
Domėjosi žieminėmis kultūromis Bendrovės „Dotnuvos projektai“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Si-
Žemės ūkio technikos prekybos įmonės pristatė pažangiausias žemės dirbimo technologijas.
gitas Augas pasakojo, kad ūkininkai, žvalgydamiesi po įmonės užsėtus laukelius, šiais metais labiausiai domėjosi žieminių veislių atsparumu šalčiams. „Apžiūrėję bandomuosius laukus ir išklausę klientų atsiliepimus galime daryti išvadą, kad tarp žieminių rapsų geriausiai peržiemojo veislės ‘Celsius‘, ‘DK Secur‘, ‘Titan‘, ‘Visby‘ – teigė S.Augas. – Iš kviečių atsparumu išsiskiria ‘Mulan‘, ‘Ada‘, ‘Wma‘, iš miežių – 'Cindarella'.“ Įmonės „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovas Daivas Ma-
Laukuose demonstruota žemės apdirbimo ir pašarų ruošimo technika.
linauskas taip pat akcentavo, kad žemdirbiams vienas svarbiausių klausimų buvo veislių atsparumas žiemą. „Taip pat ūkininkams įdomu sužinoti apie trąšų, grūdų supirkimo kainų tendencijas šiais metais, – kalbėjo D.Malinauskas. – Džiugios naujienos žemdirbiams, kad kyla rapsų, aukščiausios klasės kviečių kainos.“ Pasak specialisto, optimistiškai nuteikia ir šiemet buvęs augalininkystei palankus pavasaris. „Tokie orai buvo tik 1998 m., kai dėl panašaus drėgnumo pavasario puikiai
Didelio dėmesio sulaukė pašarų ruošimo, žemės dirbimo ir sėjos technologijų demonstracija, kurią pakaitomis rengė žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės. Bendrovės „Lytagra“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Juozas Kalinauskas su įmonės specialistais komentavo „Krone“ žolės pjovimo, grėbimo ir presų galimybes. Paruoštus pašarų ritinius surinko „JCB“ mašinos. Taip pat parodytos įvairių garsių kompanijų lauko darbų technologijos. Kompanijos „Dojus Agro“ komercijos direktorius Andrius Rinkevičius sakė, kad nepaisant sunkesnės ekonominės situacijos žemdirbiai noriai perka patikimumu garsėjančius „John Deere“ traktorius ir kitą šios firmos techniką, taip pat garsių kompanijų „Simba“, „Kuhn“ produktus. „Turime parengę daug specialių pasiūlymų pirkėjams, – teigė A.Rinkevičius. – Pavyzdžiui, perkantieji kombainus už paskolas ir pasirašiusieji sutartis iki liepos 31 d. nemokės palūkanų iki kitų metų spalio.“
konkuruojame su kitų šalių gamintojais“, – sakė „Laumetrio“ komercijos direktorius Jonas Putna. Įmonė taip pat atstovauja ir 12 užsienio kompanijų. „Taip pat mūsų gamybos cechai teikia įvairias gamybos paslaugas žemdirbiams: tekiname, viriname, gaminame arkas sandėliams“, – pasakojo J.Putna. Komercijos direktorius akcentavo, kad „Agrovizijoje“ puiki proga pademonstruoti technikos galimybes praktikoje. „Parodėme, kaip laukuose veikia 8 mūsų mašinos, dar 45 pristatome savo ekspozicijoje“, – kalbėjo J.Putna. D.Malinauskas taip pat minėjo, kad paroda – puiki galimybė pabendrauti su klientais neformalioje aplinkoje, suderinti šventę ir praktinius dalykus. Parodoje, be augalininkystės apsaugos priemonių, veislių, technikos pristatymo, buvo surengti seminarai įvairiomis žemės ūkio temomis.
Lietuvos gamintojai – optimistai Nenuleidžia rankų ir vietos žemės ūkio technikos ir įrenginių gamintojai. Įmonė „Laumetris“, gaminanti puspriekabes, mėšlo kratytuvus, diskinius skutiklius, sėjamąsias, giluminius purentuvus, sulaukia daug klientų. „Kokybe ir kainomis puikiai
Po rūsčios žiemos daugiausia domėtasi augalų atsparumu šalčiui.
Martyno Vidzbelio nuotraukos
„Lytagros“ įmonių grupei – sėkmingas pusmetis Šių metų I pusmečio veiklos rezultatai pranoko lūkesčius. Per šių metų pirmą pusmetį „Lytagros“ įmonių grupė realizavo prekių ir suteikė paslaugų už 203,3 mln. Lt, t. y. pajamos, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, išaugo 19,6 proc. Labiausiai džiugina šių metų birželio rezultatai. Šio mėnesio apyvarta išaugo net 35,5 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Mažiausiai pažeidžiamas per ekonominį sunkmetį pasirodė žemdirbystės sektorius. Jame apyvartos svyravimai per pastaruosius trejus metus buvo mažiausi. 2009 metais apyvarta, palyginti su 2008 metais, sumažėjo tik 4 proc. Šiais metais pastebimai išaugo žemės ūkio technikos ir atsarginių dalių pardavimas. Jaučiami teigiami gamybinės paskirties prekių, ypač metalų ir jų gaminių, realizavimo pokyčiai. Metalų ir jų gaminių apyvarta išaugo net 88,8 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vyriausybės pastangos finansinei situacijai suvaldyti, bankų AB SEB, „DnB Nord“ vadovybės patikėjimas „Lytagros“ veikla ir palankios finansavimo sąlygos leido sėkmingai dirbti per sunkmetį. 2010 metų I pusmetis „Lytagros“ įmonių grupei – sėkmingas. Jei ir iki metų pabaigos realizacijos apimtis taip didės kaip šiuo metu, pardavimo apimtis šiais metais gerokai viršys 400 mln. Lt ir pasieks 2007 ar 2008 m. lygį.
„Lytagros“ inf. (Užs. 669)
(Užs. 668)
6
2010 liepos 3 • Nr. 52 (8967) Valstiečių laikraštis
Situacija
Įstatymu – per vaikų likimus Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt
Pasinaudodama naujuoju Šeimynų įstatymu Raseinių rajono savivaldybė naikina visus šeimyninius vaikų namus.
Ministerija šokiruota
Pakeitė statusą Nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas Šeimynų įstatymas. Dabar jų steigėjai bus ne rajono ar miesto savivaldybės, o šeimynų tėvai. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Skirma Kondratas tikina, kad šeimynų veikla nenutraukiama, tik keičiamas jų statusas. Naujas įstatymas už ankstesnįjį, jos nuomone, geresnis tuo, kad dabar joms bus keliami mažesni reikalavimai ir Juridinių asmenų registre bus galima užregistruoti daugiau naujų šeimynų. Nuolat buvo tikinama, kad šeimynose augantys vaikai praktiškai nepajaus permainų, tik šeimynų tėvai įsiregistruos pagal naują tvarką. Pagal ją vaikų globėjams niekas nemokės atlyginimo, lėšos vaikams išlaikyti bus skiriamos iš valstybės biudžeto, o savivaldybės šeimoms mokės už teikiamas paslaugas. Viceministrė priminė, kad vaiką apgyvendinti vaikų namuose savivaldybei kainuotų kur kas brangiau, nei išlaikyti jį, gyvenantį šeimynoje. Be to, vaiko gyvenimo kokybė šeimynoje yra kur kas geresnė. Pasak viceministrės, savivaldybės, atsisakydamos skirti finansavimą steigiamai šeimynai, ne tik nesilaikytų svarbių visuomenei prioritetų, bet ir apsunkintų savo biudžetus.
Savivaldybei šeimynų nereikia Įstatymas nustato, kad šeimynų tėvai, prieš įregistruodami šeimyną, turi gauti savivaldybės administracijos užtikrinimą, kad jiems bus skiriamas finansavimas ir savivaldybė tikrai pirks iš naujai įregistruotos šeimynos vaikų globos paslaugas. Štai dėl šio reikalavimo ir kilo šeimynų perregistravimo problemų Raseinių rajone. Iki paskutinės dienos buvo delsiama parašyti tokį su-
Tvarkos ir teisingumo partijos atstovams, dar apsiverčia liežuvis prabilti apie pastato nuomą. Gal pirmiau reikėtų padėkoti už tai, kad šis pastatas iš viso dar yra, kad jis nesulygintas su žeme ar kad nestyro jo griuvėsiai?
Paskutinės Raseinių rajono šeimynos likimas neaiškus. A.Sereikienė sako tvirtai žinanti, kad pati šeimynoje auAutorės nuotrauka gančių vaikų kam nors atiduoti neveš.
tikimą šeimynų tėvams. „Valstiečių laikraščio“ labdaros fondo „Kaimo vaikai“ globojamų namelių mama Aldona Sereikienė sakė, kad dar gegužę buvo pakviesta pas rajono merą Petrą Vežbavičių. „Meras tada man tėškė, kad dėl manęs jis valdiškų vaikų globos namų neuždarys, jie turi savo įstaigą ir mūsų jiems nereikia. Aprėkė ir čia pat buvusią Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovę, kad ši vaikų šeimynų daugiau nebekurtų. Dar metė priekaištą, kad mes iš to tik norime pragyventi. Apsiverkiau ir išėjau. O kas beliko?“ – guodėsi VL žurnalistei moteris.
nus, kad pagal minimo įstatymo reikalavimus šioms paslaugoms pirkti nereikia skelbti konkurso, A.Gricius atsakė tai dar turėsiąs išsiaiškinti. Nusistebėjus, kad būdamas šeimynų likvidavimo komisijos pirmininku tokių dalykų neišsiaiškino iki pat termino pabaigos, A.Gricius pareiškė šeimynas sėkmingai likvidavęs, o naujas kurti – ne jo pareiga. A.Sereikienė prasitarė, kad A.Gricius jų šeimyną likvidavo tiesiog virtuoziškai: „Likvidavo nė neatvykęs pasižiūrėti, pasikalbėti su vaikais, personalu. Net kolūkių fermos nebuvo taip likviduojamos, bent jau veterinarijos gydytojas at-
na, jų savivaldybė iki šiol neėmusi nuomos. Bet tai nereiškia, kad ir toliau ji galėtų jais naudotis už dyką. Belieka priminti, jog kadaise buvusį Gabšių kaimo vaikų darželio pastatą buvo beištinkąs kolūkio fermų likimas. Išplėšta buvo viskas, ką tik buvo galima išplėšti. Jis riogsojo be elektros, užgriuvusia kanalizacija ir išpjaustytais vandentiekio vamzdynais. Į tokį pastatą atėjo Sereikos su pirmaisiais vaikais, jame 1994-aisiais VL labdaros fondas „Kaimo vaikai“ rado A.Sereikienę iki kraujo nubrūžintomis rankomis skalbiančią vaikų drabužėlius. Vandenį su bidonais ji atsivežada-
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vyr. specialistas Ričardas Černiauskas, išgirdęs, kas dedasi Raseinių rajone, negalėjo patikėti savo ausimis: „Tiesiog nebėra ką komentuoti. Esu šokiruotas ir nebepajėgiu suprasti tokio savivaldybės požiūrio į Vyriausybės nutarimus. Negi savivaldybė nežino, kieno vaikus šeimynos augina? Ar jie ne to rajono? Tokią situaciją dar būtų galima pabandyti suprasti, jei būtų kalbama apie didžiulius asignavimus. Dabar gi kalbame tik apie keletą šimtų litų, kurie būtų savivaldybės dalis. Juo labiau kad vaikų namuose išlaikyti vaiką kainuoja kur kas brangiau“, – kalbėjo R.Černiauskas. Jis patarė nenuleisti rankų. Tačiau kitos rajono šeimynos tėvas Remigijus Kučinskas rankas jau nuleido. Jis liūdnai atsiduso: „Toks valdžios požiūris labiausiai ir žudo. Šiaip mes galėtume viską ištverti. Ir ištvėrėme. Bet ne tai.“ Nuo liepos 1 d. Kučinskų šeimynos Raseinių rajone nebeliko, kaip nebėra ir kitų, nors būtent šiame rajone šeimynų buvo daugiausia. Taigi paskutinės Raseinių rajono šeimynos likimas neaiškus. A.Sereikienė sako tvirtai žinanti, kad pati šeimynoje augančių vaikų
Likvidavo net nematęs Likus vos porai dienų iki šeimynų likvidavimo termino pabaigos, pravėriau Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir šeimynų likvidavimo komisijos pirmininko Algirdo Griciaus kabineto duris. Ne, jis jokio garantinio rašto šeimynoms nerašysiąs, ant nieko nepasirašysiąs, nes savivaldybei šeimynų paprasčiausiai nereikia. Valdiškuose globos namuose yra laisvų vietų. Tai ko dar reikia? Be to, jam to daryti atseit neleidžia ir Viešųjų pirkimų įstatymas: paslaugai pirkti savivaldybė turėtų skelbti konkursą ir dar nežinia, kas jį laimėtų. Primi-
A.Sereikienė prasitarė, kad A.Gricius jų šeimyną likvidavo virtuoziškai: „Likvidavo nė neatvykęs pasižiūrėti, pasikalbėti su vaikais, personalu.“ važiuodavo paršiukais pasirūpinti.“ O tai, kad šeimynos pastate gyvena ir jau pilnamečių globotinių, kuriems dėl įgimtų savybių per sunku verstis vieniems, savivaldybė net nežino. Kur juos dės? Išmes į lauką ir tegul eina, kur akys mato?
Svetimo gero savininkai A.Gricius priminė, kad už pastatus, kuriuose dabar įsikūrusi šeimy-
vo iš tvenkinio. Nuo to laiko prasidėjo šeimynos ir labdaros fondo „Kaimo vaikai“ draugystė bei šeimynos rėmimas. Buvo padovanotos pirmos skalbyklės, pradėtas pastato remontas, nupirktos statybinės medžiagos, krosnių katilai ir kt. Buvęs namas vaiduoklis viduryje gyvenvietės tapo patraukliu objektu su itin gražia aplinka. Bet šis pastatas ir toliau priklausė savivaldybei. Dabartiniams rajono valdantiesiems,
kam nors atiduoti neveš: „Aš tame genocide nedalyvausiu. Tegul atvažiuoja patys ir išsiveža, tegul gaudo juos, nes vaikai jau dabar verkia. Mes apie tai nekalbame, bet informacijos net laikraščiuose yra. Kai Gricius atvažiavo su garantiniu raštu, vaikai puolė slėptis. Pamanė, kad jų atvažiavo išvežti.“ Tokioms išleistuvėms jau ruošiasi ir kaimas: piešia plakatus ir rengiasi piketui.
Prieblandos
Sumušė mokytoją Nijolė Mitkevičienė Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė bausmes girtiems mušeikoms, be gailesčio suspardžiusiems ir strypais aptalžiusiems Reabilitacinio profesinio rengimo centro mokytoją. Muštynės kilo dėl to, kad jaunuolių, ne Reabilitacinio profesinio rengimo centro moksleivių, neįleido į šokius šioje ugdymo įstaigoje, nes vakaras buvo uždaras. Be to, įkaušusių ir įžūlių niekas šokiuose nelaukė. Prieš tai penki radviliškiečiai, tarp kurių buvo ir trys nepilnamečiai, „drąsos“ sėmėsi motobolo aikštelėje, o gerokai apsvaigę nusprendė pašėlti šokiuose. Nepavykus patekti į vidų, kilo muštynės. Tramdyti mušeikų atskubėjo vie-
Martyno Vidzbelio nuotrauka
nas šios ugdymo įstaigos mokytojas. Jam ir kliuvo labiausiai. Pirmas smūgiu į veidą mokytoją puolė 1989 m. gimęs Donatas Gelčys. Jis pargriuvusį pedagogą ne tik spardė, bet ir daužė metaliniu strypu į įvairias kūno vietas. Nuo D.Gelčio neatsiliko dvidešimtmetė Monika Bartoševičiūtė, o jiems talkinti skubėjo trys nepilnamečiai. Jaunuoliai „pasidarbavo“ iš peties: mokytojui
vėliau teko ne tik gydytis visą mėnesį, bet ir protezuoti dantis. 8 klasių išsilavinimą turintis D.Gelčys teisme kaltu prisipažino, sakė, kad nuoširdžiai gailisi tokio savo poelgio. Tačiau pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą teturinti ir niekur nedirbanti M.Bartoševičiūtė savo kaltę neigė. Visgi ją visiškai įrodė byloje surinkta medžiaga. Kaip sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, jog abu jaunuoliai nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, o nusikaltimas – grupinis. M.Bartoševičiūtei Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant metams ir 2 mėnesiams, o Donatui Gelčiui – metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Be to, abu mušeikos turės sumokėti po 5 MGL įmokas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pasienyje aidėjo šūviai Trečiadienio naktį pasienyje su Rusija sulaikomas vyras iš šaunamojo ginklo sužeidė du Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Pasipriešinęs vyras buvo nušautas. VSAT vadas Vainius Butinas šį incidentą pavadino protu nesuvokiamu išpuoliu. Pirminiais VSAT duomenimis, lemtingąją naktį Šilutės rajono Paleičių kaimo ribose, prie Nemuno, Pagėgių rinktinės pasieniečiai pastebėjo įtartinų asmenų. Sulaikymo metu vienas vyras, kurį pasienio ruože norėta patikrinti, į pareigūnus pradėjo šaudyti iš pistoleto. Buvo sužeisti du Pagėgių rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečiai: vienas – į krūtinę, kitas – į koją. Jie nugabenti į ligoninę.
Trečiadienį ryte pasieniečių vadas Vainius Butinas ligoninėje Klaipėdoje aplankė sužeistuosius. Jis įsitikino, kad pasieniečių sužalojimai nėra lengvi, tačiau jų gyvybėms pavojus negresia. „Šiems pareigūnams suteiksime visą įmanomą pagalbą, nes jie nukentėjo vykdydami tarnybinę užduotį, – sakė V.Butinas. – Šią grėsmingą situaciją būtinai turėsime omenyje organizuodami savo veiklą šiame ruože“. VSAT pareigūnams pasipriešinęs vyras buvo nušautas iš tarnybinio pistoleto sužeistų pasieniečių kolegos. Prieš tai jis buvo įspėtas ir žodžiu, ir įspėjamaisiais šūviais į orą. Pirminiais duomenimis, tai 44erių Pagėgių savivaldybės gyventojas. Įvykį tiria Šilutės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai. VL inf.
Knyga į namus
Tęsia akciją
Vienos knygos persiuntimo kaina – 1,55 Lt 4 Lt
3 Lt
3 Lt
7,15 Lt
2 Lt
su persiuntimu
Vienos knygos persiuntimo kaina – 2,15 Lt 5,99 Lt 8,99 Lt
4 Lt
8,99 Lt
7,99 Lt
6 Lt
Knygų serija „Taupioji Tau šeimininkė“: 3. Ta pati ir vis kita varškė. 4. Sriubos
6,99 Lt
7,99 Lt
7,99 Lt
5 Lt
5,99 Lt 6 Lt
7,15 Lt 4,50 Lt
su persiuntimu
5,99 Lt 5,99 Lt 5,99 Lt
5 Lt Knygų serija „Bičių ūkis“: 2. Spiečių sėmimas, dirbtinis motinų auginimas, medaus kopinėjimas, žvakių gamyba. 3. Pikio, pienelio, nuodų bei žiedadulkių rinkimas ir duonelės išėmimas, gydymas, maisto ruošimas, transportavimas, veislininkystė. 4. Bičių produktai.
Užsakymus knygoms pateikite adresu:
Redakcijos rekvizitai:
Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, Vilnius El. paštu: prenumerata@valstietis.lt skambindami telefonu: (8~5) 210 00 70; faksu: (8~5) 242 12-81 siųsdami SMS mob. telefonu: ( 8~699) 46795
UAB „Valstiečių laikraštis“ Įmonės kodas: 121220239 A.s. LT847044060000914072 AB SEB banke A.s. LT067300010107382149 „Swedbank“ Įmokos kodas: 424111 – „Knygų užsakymas“
Sumokėti už knygas ir persiuntimą galite Lietuvos paštuose, bankų skyriuose arba naudodamiesi internetinės bankininkystės paslaugomis DnB NORD, PAREX, SEB, Ūkio, „Swedbank“ ir Danske Bank.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti knygų gavėjo pavardę, tikslų adresą, kontaktinį telefoną ar el. pašto adresą.
Išsamesnė informacija tel. (8 ~5) 210 00 70. Knygos į artimiausią paštą Jums bus išsiųstos tik sumokėjus.
Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje
Šeštadienis
Kretoje grįžta pašėlusios meilės šventė
Mėlynojo kraujo riteris ir jo jaunystės eliksyras
Kretos žemė alsuoja legendomis ir mitais. Atvykėliams sala dovanoja ne tik šokoladinį įdegį pačiuose švariausiuose Europoje paplūdimiuose, ne tik puikią virtuvę ir įdomiausias ekskursijas, svarbiausia – ji dovanoja paslaptį
Edvardas Eismontas A.Venckus – ne tik garsios giminės palikuonis, Šv. Kazimiero ordino įkūrėjas ir magistras, bet ir talentingas kompozitorius, savo meditacine muzika gydantis žmonių negalias.
Kostas Jankus
Virginija Barštytė, VL žurnalistė
11 psl.
14 psl.
Sodyba Aplinką kuria su įkvėpimu
Renaldo rankose šypsosi geležis Vilkaviškietis jau ir už savo miesto ribų garsėja neįprastu pomėgiu.
Rekreacinių sodybų šeimininkų išradingumą atskleidžia jų parinkti pavadinimai.
Irma Dubovičienė, VL žurnalistė
Nijolė Petrošiūtė, VL žurnalistė
7 psl.
7 psl.
Dūžta nevaisingų šeimų svajonės
Kartą paragavęs gali nebesustoti
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas jau vienuolika metų stumdomas iš Vyriausybės į Seimo stalčius.
Žolių mišiniuose ir vonios druskose – gyvybei pavojingas svaigulys.
Sveikata Aušra Pocienė, VL žurnalistė
Aušra Pocienė, VL žurnalistė
23 psl.
23 psl.