Tarp knygu 2022 09

#GYVASŽODIS

Tobulėjimo variklis – paprasčiausias noras žinoti 1

ĮVYKIS

Nacionalinėje bibliotekoje – ekspozicijų užderėjęs rugsėjis. „Tarp knygų“ informacija 2

ŠIANDIEN AKTUALU

Laura Juchnevič. „Erasmus+“ praturtina gyvenimus, keičia mintis 4

PROJEKTAI

Valentina Grinevičienė. Populiarėjančios skaitmeninės istorijos – ir mene: naujo bibliotekos vaidmens beieškant 7

TERMINŲ ARUODAS

Violeta Černiauskaitė. Lietuviškoji bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminija „Eurotermbank“ tinkle 11

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Aušra Marčiulaitytė. XX a. pradžios kolekciniai albumai – ir pomėgiams, ir informacijai sisteminti 13

SUKAKTYS

Vytautas Smilgevičius. Lito šimtmetis. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų 17

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Romualda Kulšytė. Nostalgiškas Juozo Paukštelio atminimas Pakruojyje 21

UŽSIENYJE

IFLA: kas nauja ir svarbu bibliotekų veiklai. Parengė Vaiva Markevičiūtė, Ramunė Balčikonienė 24 Milda Bieliauskaitė. Naujoko išgyvenimo gidas 28

KRONIKA

Pasaulį vienijanti istorijų galia. Parengė kongreso dalyvės iš Lietuvos 30 Ramunė Balčikonienė, Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė. Nuo šiol tarp garsinių knygų ukrainiečių kalba – ir lietuvių autoriai 31 Donata Baniūnienė. Intriguojančios pažintys su garsiomis asmenybėmis 32 Živilė Markutė-Armalienė. Apie I. Simonaitytę – ir moderniomis, ir tradicinėmis meno formomis 33

Edita Loiba. Bibliotekoje – vizgančios uodegos ir puikios emocijos 35

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ 36 KRONIKA / MOKSLEIVIŲ VASARA 41

IN MEMORIAM

Regina Krivickaitė [1955 06 06–2022 08 20] 42

MĖNESIAI IR DIENOS Tai nutiko rugsėjį. Parengė Asta Stirbytė 43

VIRŠELIUOSE

Rugsėjo mėnesį Šilalės rajono savivaldybės viešąją biblioteką papuošė dailės mokytojo ir parodų autoriaus Andriaus Zaikausko sukurtos „Gilės –skaitytojos“ skulptūrėlės. Viena jų nutūpė ant palangės antrame aukšte (nuotr. pirmame viršelyje), kita – sutinka skaitytojus įsitaisiusi ant stogelio virš bibliotekos įėjimo (nuotr. ketvirtame viršelyje). Andrius Zaikauskas

REDAKCIJA

Jūratė BIČKAUS KIE NĖ (vyr. redaktorė)

Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt

Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja)

Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt

Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė)

Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt

Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė)

Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt

Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

Danguolė ABAZORIUVIENĖ

Jūratė BIČKAUSKIENĖ

Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas)

Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ

„TARP KNYGŲ“

Dr. Ineta KRAULS-WARD

Irena KRIVIENĖ

Gražina LAMANAUSKIENĖ

Sandra LEKNICKIENĖ

Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ

Jolita STEPONAITIENĖ

Lina ŠARLAUSKIENĖ

Jūratė Bičkauskienė (2), Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas (4)

TOBULĖJIMO

VARIKLIS –PAPRASČIAUSIAS NORAS ŽINOTI

Kiek kartų esame sau pasižadėję užsirašyti į kokius naudingus mokymus ar nueiti į dominančią paskaitą? Bet dažnai nerandame laiko įterpti šį punktą į savo intensyvią darbotvarkę... Tokiems darbuotojams gal pagelbėtų kai kurių politikų siūlymas įstatymiškai įtvirtinti darbuotojų teisę į mokymosi atostogas, skirtas savišvietai, t. y. kai mokomasi savarankiškai. Dabar galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad tokios atostogos suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Tiesa, tokios savišvietos atostogos būtų nemokamos, taigi jomis galimai susigundytų nedidelė dalis plėsti savo turimas kompetencijas norinčių darbuotojų.

Užtat tiek formaliojo, tiek neformaliojo suaugusiųjų švietimo galimybėmis šalies bibliotekų specialistai, norintys kelti kvalifikaciją, naudojasi gana aktyviai. Viena tokių priemonių –dalyvavimas Europos Sąjungos finansuojamos „Erasmus+“ švietimo programos, kuri nuo 2014 m. pakeitė anksčiau veikusias šios srities programas, projektuose. Lietuvos bibliotekininkai, burdamiesi į grupes ar kurdami tarptautines partnerystes, vyksta pasisemti profesinės patirties užsienio bibliotekose ar suaugusiųjų švietimo centruose, sužinoti apie inovacijas, kurias būtų galima pritaikyti grįžus į savo darbovietę.

Tobulinti savo įgūdžius galima, atrodytų, ir pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis. Kai COVID 19 pandemija visame pasaulyje paralyžiavo kontaktines veiklas, bibliotekininkai vieni pirmųjų sumojo jas perkelti į virtualiąją erdvę. O dabar gali džiaugtis atradę dar vieną gyvybingą (kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų) bendravimo su vartotojais, taip pat savo gebėjimų gerinimo (tarkim, kuriant skaitmeninius produktus) priemonę.

Apie bibliotekas, neabejotinai prisidedančias prie dvasinės gerovės puoselėjimo, skatinančio žmones tobulėti, kalbama ir 2022 m. liepos 18 d. patvirtintame atnaujintame IFLA UNESCO viešųjų bibliotekų manifeste. Tarp 11 krypčių, kuriomis jos turėtų veikti, minima ir nuostata suteikti įvairiausios informacijos prieigą, remti visų lygių formalųjį ir neformalųjį švietimą, mokymąsi visą gyvenimą.

O ką norėtumėte sužinoti šiandien? Pasinaudodami ausinėmis ir išmaniuoju telefonu, galite keliauti interaktyviais maršrutais, kuriuos ne viename mieste parengė pažinti savo kraštą skatinantys šalies bibliotekininkai, arba išsiruošti į kokią populiarią muziejaus rengiamą edukaciją, parodą. Beje, šį rudenį ne vieną jus praturtinsiančią parodą siūlo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

„Shutterstock“

NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE –EKSPOZICIJŲ UŽDERĖJĘSRUGSĖJIS

Dažnai sakome, kad metai turi dvi pradžias. Viena jų – rugsėjo pirmoji, simbolizuojanti mokslo, žinių siekio, naujų darbų startą. Rugsėjį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat pasitiko spalvingai, darbingai ir turiningai – atidarytos net penkios šalies kultūriniam gyvenimui reikšmingos parodos. Jose –iškilių asmenybių biografijos, literatūros, kultūros, meno istorijos ženklai, nūdienos aktualijų atspindžiai.

Teatro mėgėjų laukia pirmą kartą taip išsamiai režisieriaus gyvenimą ir kūrybą atskleidžianti paro da „Jonas Jurašas. Būties kaina“, literatūros – „Tomo Venclovos ženklas“ ir „Juoko ir atminties knygos: čekų ir slovakų literatūros vertimai į lietuvių kalbą“. Vokietijoje kurianti menininkė Christina Stohn su kūrė fotografijų parodą „За Свабоду / Už laisvę / For Freedom“, kurioje – į Vilnių emigravusių ir čia laikinai gyvenančių baltarusių portretų galerija. Pažymėtina, kad visas šias ekspozicijas vienaip ar kitaip vienija žodis „disidentas“. Nacionalinė bib lio teka kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademi joje veikiančiu Ukrainiečių centru pasirūpino, kad į Lietuvą ir bibliotekos erdves atkeliautų daugiau nei 60 ukrainiečių vaikų piešinių.

***

2022 m. rugsėjo 11 d. poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui ir visuomenės veikėjui Tomui Venclovai sukako 85 eri. Tądien viešojoje erdvėje mirgėjo daugybė pokalbių su T. Venclova fragmentų, prisiminimų apie jį, fotografijų iš įvairių susitikimų, renginių. Nacionalinė biblioteka, vertindama ilgame tę bičiulystę su šiuo visuomenės veikėju, prasidėjusią dar Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje, atvėrė parodą „Tomo Venclovos ženklas“, kuria į šią asme nybę kviečiama pažvelgti nauju rakursu – kaip į ypa tingą Lietuvos kultūros ženklą, kurio interpretacija atskleidžia ištisą permainingą kultūrinę epochą, ne numaldomai paveiktą karų, okupacijų ir laisvės siekio.

Parodoje nechronologiškai, fragmentiškai atve riami skirtingi T. Venclovos gyvenimo etapai, veiklos

sritys, pomėgiai, bičiulystės, darbai. 2022 ieji simboliški tuo, kad prieš penkiasdešimt metų išleistas eilėraščių rinkinys „Kalbos ženklas“ (1972) – ryškus poeto debiutas, palikęs gilų pėdsaką to meto lietuvių poezijoje. Ši knyga inspiravo ir parodos pavadinimą.

Atsigręžiant į prasmingos veiklos ištakas, ekspozicijoje pristatomi dar vaikystėje parašyti T. Venclovos eilėraščiai, jo rankraštinė kny gelė apie šimtakojus, kurią autorius parašė būdamas devynerių. Čia užsimenama apie jaunuolio platų akiratį ir jo domėjimąsi pasaulio ženklais, naujausia moksline jų interpretacija: turbūt nedaug kas žino, kad pirmosios T. Venclovos oficialiai išleistos knygos buvo anaiptol ne poezijos, o mokslo populiarinamosios. Parodoje eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga „Raketos, planetos ir mes“ su autoriaus pastabomis, skirtomis tam atvejui, jei ji būtų perleista. Ekspozicija suteikia unikalią progą pažvelgti į pačią poeto ir vertėjo kūrybinę laboratoriją: rodomi rankraščiai liudija tikslaus poetinio žodžio

Parodoje atveriami skirtingi T. Venclovos gyvenimo etapai, veiklos sritys, pomėgiai, bičiulystės, darbai. Vygaudas Juozaitis

paieškas. T. Venclova pristatomas ir kaip vienas pirmųjų semiotikos idėjų propaguotojų Lietuvoje. Taip pat primenama jo, kaip Lietuvos Helsinkio grupės atstovo, kovotojo už žmogaus teises, veikla.

Didelė dalis parodos eksponatų – knygos iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos T. Venclovos asmeninės bibliotekos. Publicistas Nacionalinei bibliotekai taip pat yra perdavęs beveik dešimties tūkstančių atvirlaiškių, kelionių gidų kolekcijas.

Paroda eksponuojama iki spalio 30 d. Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje Laimės Lukošiūnienės salėje. Parodos partneriai – Vilniaus memorialinių muziejų direkcija ir Venclovų namai muziejus.

***

Kita paminėtina ekspozicija – paroda, skirta garsiam lietuvių teatro režisieriui Jonui Jurašui, kuris taip pat minėjo 85 metų sukaktį, tik me tais anksčiau. Sužinojęs apie rengiamą parodą, Floridos valstijoje (JAV) gyvenantis režisierius rašė: „Kreipiuosi į jus iš toli – iš kitos Atlanto pu sės, norėdamas padėkoti už nelauktą prasmingą dovaną – už parodą, kuri apžvelgia mano vingiuotą kūrybinę kelionę, ir už dėmesį, skiriamą jai.“ Tiesa, pirmieji apžiūrėti parodą „Jonas Jurašas. Būties kaina“ galėjo kauniečiai ir Merkinės gyventojai.

Kaip teigia parodos kuratorė Liucija Armonaitė, ekspozicijos lankyto jai – tiek vyresni, tiek jaunimas – čia patirs įvairių atradimų. Atrodytų, ką dar nauja galima pasakyti apie legendiniais tapusius J. Jurašo sovietmečiu statytus spektaklius, tačiau, parodos rengėjams iš Jurašų šeimos, kolegų, teatro kritikų gavus naujos medžiagos, ekspozicijoje galima sužinoti naujų režisieriaus gyvenimo, kūrybos detalių ar faktų. Pagaliau ekspozicijos ašimi tapusi Barboros Radvilaitės suknelė, kurią to paties pavadinimo spektaklyje vilkėjo aktorė Rūta Staliliūnaitė, primins, kad legendinei reži sieriaus „Barborai Radvilaitei“ šių metų pavasarį suėjo 50 metų.

Būties kaina. Atidžiai apžiūrėję eksponatus ir susipažinę su parodos medžiaga, lankytojai nori nenori susimąstys apie „nepatogaus“ kūrėjo tragizmą tiek sovietmečio cenzūros sąlygomis, tiek laisvoje, bet sveti moje žemėje.

Paroda eksponuojama iki spalio 30 d. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje. Parodos organiza toriai – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, rėmėja – Lietuvos kultūros taryba

***

Rugsėjo viduryje Nacionalinės bibliotekos lankyto jų dėmesiui pasiūlyta ekspozicija „Juoko ir atminties knygos: čekų ir slovakų literatūros vertimai į lietuvių kalbą“. Ši paroda – tarytum dialogo tąsa: 2022 m. ba landžio 7 d. Čekijos nacionalinės bibliotekos rūmuo se – Klementinume buvo atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Čekijos Respublikoje inicijuota paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis. Literatūra“, kurioje pristatytos čekų kalba išleistos lietuvių, latvių ir estų autorių knygos.

Šia paroda norima priminti, kad kultūriniai Lietu vos ir Čekoslovakijos respublikų ryšiai pradėti megzti prieš gerą šimtmetį – 1921 m. pabaigoje šalims užmezgus diplomatinius santykius. Ekspozicija at skleidžia knygų, nuo tarpukario iki šiandienos iš čekų ir slovakų kalbų išverstų į lietuvių, įvairovę, tendenci jas, istorinių įvykių įtaką ir vertėjų indėlį. Trumpai pri statomi ir žymieji čekų autoriai: Jaroslavas Hašekas, Milanas Kundera, Karelas Čapekas, Vaclavas Havelas, Bohumilas Hrabalas. Parodoje galima susipažinti su ne vienu J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko“ leidi mu, B. Hrabalo „Pernelyg triukšmingos vienatvės“, M. Kunderos romanų „Nepakeliama būties lengvybė“, „Juoko ir užmaršties knyga“ lietuviškais vertimais. Beje, pastaroji knyga tapo ir parodos pavadinimo inspiracija. Atskirai eksponuojami iš slovakų kalbos išversti kūriniai, kuriais, deja, Lietuvos skaitytojai pernelyg nelepinami.

Parodoje pristatomas ir istorinis Lietuvos ir Čekos lovakijos kultūrinių ryšių kontekstas.

Paroda eksponuojama iki spalio 6 d. Nacionalinės bib lio tekos Valstybingumo erdvėje. Parodą rengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Čekijos Respublikos am basada Lietuvoje.

„Tarp

Ekspozicijoje – ir autentiška Barboros Radvilaitės vaidmens atlikėjos suknia. Jūratė Bičkauskienė

Parodoje galima susipažinti su ne vienu J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko“ lietuvišku leidimu. Vygaudas Juozaitis

„ERASMUS+“ PRATURTINA GYVENIMUS, KEIČIA MINTIS

Dr. Laura Juchnevič Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė

Europos Sąjungos finansuojama „Erasmus+“ programa, pradžioje kiek kitu pavadinimu sukurta prieš 35 metus, kiekvieną besidomintį suaugusiųjų švietimo galimybėmis pasitinka šūkiu „Praturtina gyvenimus, keičia mintis“ (Enriches lives, changes minds). Pirmoji mintis, kylanti išgirdus „Erasmus+“ pavadinimą, yra „studentų mainai“. Iš tiesų, prasidėjusi kaip aukštųjų mokyklų studentų mainų iniciatyva, per jos vykdymo metus programa išsiplėtė ir atvėrė daugiau galimybių visiems tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo sistemos dalyviams.

Lietuvoje ši populiariausia Europos Sąjungos žinių ir patirčių mobilumo programa veikia nuo 1998 ųjų. Programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis visi – nuo darželinuko iki senjoro – gali pasinaudoti per tarptautinius mainus, praktikas, savanorystę, įgyvendinant jaunimo ar suaugusiųjų švietimo projektus.

Bibliotekos, būdamos aktyvios neformaliojo su augusiųjų švietimo sistemos dalyvės, taip pat gali išbandyti programos siūlomas galimybes. Dažniau siai bibliotekų specialistai, dirbantys su suaugusiųjų auditorija, dalyvauja andragogų kvalifikacijos kėlimo veikloje, vyksta šio darbo stebėjimo užsienyje vizitų. Kita puiki „Erasmus+“ teikiama galimybė – kurti tarp tautinius bendradarbiavimo tinklus, vykdyti partne ryste su užsienio šalių organizacijomis grindžiamus tarptautinius projektus, siekti inovacijų suaugusiųjų švietimo srityje.

KĄ

BIBLIOTEKOMS?

GALI PASIŪLYTI

Pagal programą finansuojamų suaugusiųjų švieti mo sektoriaus projektų kvietimai yra kelių tipų:

 trumpalaikiai mobilumo projektai. Jie suteikia ga limybę organizacijoms vykdyti įvairią mobilumo veiklą, skirtą darbuotojams ir besimokantiems as menims tobulėti. Bibliotekų specialistams ypač ak tualūs yra įvairios trukmės (gali būti nuo 2 iki 60 die nų) darbo stebėjimo vizitai. Per juos siekiama, kad projekto dalyviams tai būtų maloni patirtis, drauge užtikrinanti gerus mokymosi rezultatus. Mobilumo

vizito užsienyje pabaigoje priimančioji institucija turi išduoti „Europass“ mobilumo dokumentą arba kitą pažymėjimą, patvirtinantį, kad sutarta progra ma buvo įvykdyta. Dokumente taip pat nurodomos įgytos žinios, gebėjimai ir kompetencijos;  strateginių partnerysčių projektai. Vykdant juos, rengiamos bendros metodikos, atliekami bendri tyrimai, diegiamos inovacijos suaugusiųjų švietimo srityje. Nedrįstantiems imtis didesnių projektų, ne patyrusioms ar mažiau patyrusioms organizacijoms rekomenduojama pradėti nuo mažos apimties partnerystės (angl. Small-scale partnerships ) pro jektų. Jau išbandžiusiems mobilumo projektus, mažos apimties partnerystės projektus ar partnerių teisėmis dalyvavusiems kitų vykdomose „Eras mus+“ projektų veiklose rekomenduojama imtis bendradarbiavimo partnerystės (angl. Cooperation partnerships) projektų.

Abiejų tipų partnerysčių projektai turi atliepti programos „Erasmus+“ vadove numatytą nors vieną bendrąjį arba specialųjį atitinkamo švietimo sekto riaus prioritetą. Jų pagrindiniai rezultatai turėtų būti susiję su organizacijų siekiu pagerinti šviečiamųjų veiklų kokybę sudarant tarptautinius bendradarbia vimo tinklus, dalinantis patirtimis, diskutuojant ir kartu kuriant švietimo inovacijas – naujas praktikas, metodus, modelius. Vykdant projektą sukurti pro duktai turi būti naudingi ir pritaikomi ne tik bendra darbiaujančių organizacijų, bet ir platesniu mastu. Labai svarbu planuojant projektus orientuotis į besi mokančių suaugusiųjų mokymosi poreikius, ieškoti

temų: pavyzdžiui, skaitmeninis, medijų ir informacinis raštingumas, tvarumas ir ekologija, europinės vertybės, savanorystė.

„Erasmus+“ sudaro galimybes organizacijoms veikti kaip konsorciumams. Jos gali teikti bendrus projektus, dalintis atsakomybėmis. Kitas svarbus akcentas – akreditacijos, suteikiančios organizaci joms galimybę įgyvendinti ilgalaikius mokymosi planus. Beje, paraiškos dėl finansavimo teikiamos pagal specialią tik joms skirtą supaprastintą finan savimo schemą.

Visos programos, įgyvendinamų projektų ir suaugusiųjų švietimo naujienos yra skelbiamos specialioje suaugusiųjų mokymosi platformoje EPALE (angl. Electronic Platform for Adult Learning in Europe), taip pat pasiekiamos socialinio tinklo „Facebook“ „Suaugusiųjų švietimo profesionalų bendruomenės“ paskyroje. Šiuose puslapiuose skelbiami kvietimai dalyvauti mokymuose, skirtuo se idėjų ir partnerių paieškoms.

Klaipėdos regiono bibliotekininkės Helsinkio miesto centrinėje bibliotekoje „Oodi“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas

Pagal atnaujintą „Erasmus+“ programą projek tus įgyvendinančios bib lio tekos įgyja galimybę puoselėti ilgalaikį skirtingiems sektoriams priklausančių organizacijų bendradarbiavimą, siekti inovacijų savo veikloje, perimti gerąją patirtį ir naujausius veiklos metodus.

KĄ BIBLIOTEKOS GALI PASIŪLYTI

PROGRAMAI?

Bibliotekų tinklas Lietuvoje itin platus ir gerai išplėtotas, pasiekiantis atokiausiai gyvenančius šalies gyventojus. Būtent šios organizacijos, būdamos patikimos ir atsakingos partnerės, turi daug su suaugu siaisiais dirbančių specialistų, teikiančių jiems mokymo ir edukacijos paslaugas, besiorientuojančių į mokymosi visą gyvenimą procesus.

Bibliotekoms vis plečiant teikiamų paslaugų ir veiklų spektrą, jose dirbantiems specialistams kaskart keliami nauji reikalavimai, tad didėja ir poreikis kelti kvalifikaciją andragogikos srityje. O, įgyvendindami „Era smus+“ projektus, bibliotekos specialistai ne tik sukuria organizacijai pridėtinę vertę, bet ir prisideda prie bendro programos tikslo – tampa švietimo sistemos, andragogų bendruomenės dalimi.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji bib lio teka prie „Erasmus+“ programos bendruomenės prisijungė prieš porą metų, o bibliotekos nueitas kelias įgyvendinant programos projektus gali pasitarnauti pavyzdžiu vis dar svarstantiems, ar išbandyti savo jėgas tarptautinėse veiklose.

ANDRAGOGIKOS PATIRTĮ KAUPIANTYS VIZITAI

Pirmieji žingsniai „Erasmus+“ link žengti dar 2020 m., kai pajutome poreikį kelti Klaipėdos regiono biblio tekų specialistų, dirbančių su suaugusiaisiais, kvalifikaciją. Sukūrus trijų organizacijų konsorciumą, buvo parengtas mobilumo projektas stebėti atitinkamo darbo proce sus Suomijos ir Ispanijos priimančiosiose organizacijose. Tačiau pan deminė situacija, karantinas, užsienio partnerių sprendimai pristabdė projekto įgyvendinimą, taigi mokymų programos įgyvendintos tik 2022 m. pavasarį. (Per tą laiką Ievos Simonaitytės bibliotekai suteikta „Erasmus+“ programos akreditacija 2021–2027 m. bibliotekų specia

listų mokymosi visą gyvenimą veikloms įgyvendinti.)

Viena vertus, dar 2020 m. pradėtas projektas su brendo: iš projekto konsorciumo narių organizacijų sudarytos komandos susigyveno ir galėjo puikiai iki smulkiausių detalių susiplanuoti bendras veiklas; kita vertus, laukimą sunkino vis keičiamos kelionės datos, dėl nežinios kylantis nerimas, tačiau tai buvo proga ugdyti kantrybę. 2022 m. gegužę, kai visi su palen gvėjimu sulaukėme ženklų, kad pandemija traukia si, 15 bib lio tekininkų iš Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešųjų bibliotekų pagaliau išvyko darbo stebėjimo vizitų į Suomiją ir Ispaniją.

Šių metų gegužės 9–13 d. bibliotekininkus iš Lie tuvos sutiko priimti viena iš inovatyviausių pasaulyje Helsinkio miesto centrinė biblioteka „Oodi“. Darbo ste bėjimų vizito programa buvo ypač intensyvi, sudary tos sąlygos susipažinti su kitų modernias neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių organizacijų veikla –lankytasi Espo miesto bib lio tekose „Iso Omena“, „Lippulaiva“, Tamperės bei Turku miestų bibliotekose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.

Pagrindinis įspūdis, kurį bib lio tekų specialistai parsivežė iš susitikimų Suomijoje, – maksimalios aplankytų organizacijų pastangos telkti bendruome nes, atliepti bendruomenių poreikius teikiant joms reikiamas paslaugas, populiari, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, savanorystė ir savitarnos bib liotekose organizavimas.

Gegužės 13–17 d. Klaipėdos regiono bib liotekininkus priėmė Fuerteventūros (Ispanija, Kanarų salos) suaugusiųjų švietimo centras „CEPA Fuerteven tura Sur“, nuo pat pirmos vizito dienos įtraukdamas

į turiningą profesinę ir kultūrinę krašto pažinimo programą. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas centro mokymo programoms, supažindinta su jų taikymu vietos ir migrantų tikslinei auditorijai. Ispanų įgyven dinamų programų tikslas – mažinti socialinę atskirtį, vyresniems nei 18 metų asmenims suteikti galimybių tobulinti savo bendrąsias kompetencijas, ruošti juos darbo rinkai, teisę į mokslą įtvirtinti kaip nuolatinį mokymosi visą gyvenimo procesą. Vizito dalyvius ypač sudomino per kalbų pamokas naudotos mo dernios medijų priemonės, informacinio raštingumo skatinimo būdai, į mokymų programas išmaniai inte gruotos kultūros ir istorijos temos.

Pažymėtina, kad šie Klaipėdos regiono bib liotekininkų įgyvendinti mobilumo vizitai daugeliu

aspektų buvo pirmieji: pirmą kartą „Erasmus+“ projektą įgyvendino konsorciumas; daugelyje aplankytų organizacijų bibliotekininkai buvo pirmieji lankytojai po pandemijos; daugelis vykusiųjų pirmą kartą po pandemijos išvyko į komandiruotę užsienyje.

PASITEISINUSIOS VEIKLOS TĄSA

Mobilumo vizitų Suomijoje ir Ispanijoje metu tobulintos bibliotekininkų edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, pasidalinta suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumo didinimo metodais, sėkmingais bendruomenių įtraukties pavyzdžiais, semtasi patirties stebint andragogų darbą, metodikų taikymą ir susipažinta su gerosios praktikos pavyzdžiais. Be profesinių kompetencijų, mokymų dalyviai lavino bendrąsias kompetencijas: komunikacijos socialiniuose tinkluose, tarpkultūrinės komunikacijos, komandinio darbo, vaizdo ir teksto medžiagos rengimo, taip pat anglų kalbos žinias, galėjo patobulinti savo naudojimosi kompiuterinėmis tech nologijomis įgūdžius.

Pirmojo projekto sėkmė paskatino drąsiau organizuoti darbo ste bėjimo vizitus pagal akredituotą programą. 2022 m. birželio 13–17 d. įvyko taip pat konsorciumo principu organizuotas mobilumo vizitas į Daniją (priimančioji organizacija – Herningo miesto viešoji biblioteka), o rugsėjo 19–23 d. – į Estiją (priimančioji organizacija – Talino miesto viešoji biblioteka). Šį kartą konsorciumo narės buvo, be Klaipėdos aps krities Ievos Simonaitytės bibliotekos specialistų, kolegos iš Klaipėdos rajono Jono Lankučio, Jurbarko rajono savivaldybės ir Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešųjų bibliotekų.

Susitikimų, diskusijų, kūrybinių dirbtuvių metu aptarti informacijos paslaugų pokyčiai, dalintasi suaugusiųjų įtraukimo į neformaliojo švietimo procesus patirtimi. Lietuviai domėjosi galimais suaugusiųjų savanorystės, kaip mokymosi visą gyvenimą veiklos išraiškos, mo deliais, taip pat bibliotekų paslaugų pritaikymu suaugusiųjų nefor maliojo švietimo poreikiams. Apie visa tai diskutuota atsižvelgiant į padidėjusių informacijos srautų, melagienų ir propagandos naratyvų kontekstą. Ypač daug dėmesio skirta tvarumo, ekologijos idėjų bei darnaus vystymosi temų aktualizavimui visa tai įgyvendinant bibliotekų veikloje.

* * *

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka planuoja tęsti dalyvavimą „Erasmus+“ programoje. Šių metų pavasarį buvo pa tvirtintas 24 mėnesių trukmės projektas „Fotografijos kaleidoskopas: įtrauktis, bendruomenės ir žinios“ (angl. Photography Kaleidoscope: Inclusion, Communities, and Knowledge“; trumpai – PhotoKICK) Tarp tautinių partnerių iš Lietuvos, Latvijos, Ispanijos, Slovėnijos ir Vengrijos vykdomo projekto tikslai – be nuolatinio tokių veiklų siekio stiprinti kultūros ir kūrybos srityse dirbančių andragogų ir kitų suaugusiųjų švietimo srities darbuotojų kompetencijas, panaudojant tarptautinę patirtį, motyvuoti suaugusiuosius įsitraukti į mokymosi procesą, įgyti naujų įgūdžių, ugdyti kūrybiškumą – apima dalinimąsi patirtimi per fotografiją ir meno parodų edukacinę veiklą.

„Erasmus+“ programos mobilumo vizitai – tai ir galimybė bibliotekų specialistams praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų šalių kul tūromis, bendrauti su kolegomis užsienyje. Keliaujant, įgyvendinant suplanuotas veiklas, pristatant savas patirtis ir stebint kitų pasiekimus, tobulėjama kiekvieną dieną.

Turku miesto bibliotekos elektra varomoje mobiliojoje bibliotekoje, vadinamajame bibliobuse.

„Erasmus+“ programos „kampelis“ Fuerteventūros suaugusiųjų švietimo centre.

POPULIARĖJANČIOS SKAITMENINĖS

ISTORIJOS – IR MENE

Naujo bibliotekos vaidmens beieškant

Valentina Grinevičienė

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto bibliotekos vadovė

Tradiciškai akademinė biblioteka siekia teikti bendruomenės nariams visapusišką informacinį aprūpinimą. Tačiau šiuolaikinė realybė verčia ieškoti ir naujo vaidmens. Kokių papildomų paslaugų bei veiklų šios bibliotekos galėtų pasiūlyti visuomenei šiandien? Juolab kad naujų galimybių atvėrė Europos Sąjungos programa „Erasmus+“. Šalia įvairaus amžiaus ir statuso asmenų mokymosi bei tobulėjimo galimybių programos strateginių partneryčių projektais yra remiamos įvairiausios organizacijų veiklos kuriant inovacijas ar dalijantis gerąja patirtimi.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto biblioteka (toliau – VDA KF biblioteka) kartu su Huma nitarinių mokslų katedra 2021–2023 m. įgyvendina tarptautinį projektą „ArtDiCo: menas, skaitmeninimas ir koronavirusas. Skaitmeninis pasakojimas turintiems nepakankamus skaitmeninius įgūdžius – naujas požiūris į e. mokymąsi“ (ArtDiCo: Art, Digitality and Corona: Digital storytelling for people with little digital literacy – new e-learning approaches). Projektui gero kai persiritus į antrąją pusę, straipsnyje pasidalinsime jo įgyvendinimo patirtimi ir tam tikrais atradimais.

APIE PROJEKTO DALYVIUS, PARTNERIUS IR VEIKLAS

Projekto dalyvių bei partnerių meninė patirtis labai skirtinga ir įvairi. Projekte dalyvauja Europos aukštosios mokyklos, suaugusiųjų mokymo centrai, nevyriausybinės organizacijos.

• Projekto koordinatorius – Klausenhofo akademija (Vokietija). Šioje įstaigoje mokosi įvairaus amžiaus žmonės, taip pat migrantai, neįgalieji. Besi mokantiems siūlomos politikos mokslų, lyderystės, komunikacijos, poilsio ir laisvalaikio organizavimo ir kt. programos bei kursai.

Kiti projekto dalyviai: mokymo centrai „Ak tyvių piliečių partnerystė“ (gr. Synergasia Energon Politon (Graikija); „InEuropa Srl“ (Italija) – be kitų atliekamų veiklų, ir projekto logotipo autoriai; nevy riausybinė organizacija „Media Actie Kuregem Stad“ (MAKS, Belgija); privati aukštoji mokykla „Cooperativa de Formação e Animação Cultural“ (COFAC, Portuga lija); švietimo, tyrimų ir kultūros institutas Socialinė akademija (sl. Socialna Akademija – Zavod za Izobra zevanje, Raziskovanje in Culturo) (Slovėnija) ir Vilniaus dailės akademija (Lietuva). Projekto dalyviai iš Lietu vos yra dėstytojai – aktyviai kuriantys menininkai, menotyrininkai, dailės terapeutai, bibliotekininkai.

mečiuose įvairių sričių menininkai ir pedagogai kvestionavo požiūrį, esą menas turėtų būti skirtas tik gabiesiems ar profesionalams. Imta siekti, kad menas taptų prieinamas visiems, ypač tiems, kurie tradiciškai lieka nuošalyje. Menininkai ir meno pedagogai siekė ne tik išplėsti bendruomenės meninės raiškos pasiūlą, bet ir paįvairinti kūrybinės veiklos galimybių sritis. J. Lamberto žodžiais, „dešimtajame dešimtmetyje atsiradusios skaitmeninės technologijos suteikė naujų išraiškos priemonių ir palankią dirvą eksperimentams“. Kartu su Dana Atchley ir Nina Mullen jis atrado, kad žmonės, turintys mažai patirties daugialypės terpės srityje arba visai jos neturintys, naudodamiesi naujo mis skaitmeninės medijos technologijomis, gali kurti įsimintinas asmenines istorijas.

2020 m. pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai ir visam mokymo procesui persikėlus į virtualiąją erdvę, daugeliui vartotojų turimų komunikavimo skaitme ninėje erdvėje įgūdžių, ypač būtinų mokomajam e. turiniui kurti, ėmė nebepakakti. Aptariamo projek to veiklos, kuriomis kviečiama išmokti videopasako jimais perteikti savo istoriją dalinantis žiniomis apie meną ir apie save, pasirodė esančios aktualios.

Projekto dalyviai, pasitelkdami pasakojimo me todą, dalijasi COVID 19 krizės metu įgyta patirtimi, leidžiasi į virtualių muziejų turus, renkasi meno kūrinį, geriausiai atskleidžiantį jų patirtį. Plėtoti savo skaitme ninę istoriją jiems padeda mokytojai, o po to jie kvie čiami dalyvauti virtualiuose susitikimuose kavinėse.

Projekto veiklomis buvo siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį, ypač vyresnio amžiaus žmonių, ku riems pandemija tapo iššūkiu. Buvo orientuojamasi į mokymosi procesą, o dalyvių iš keleto Europos šalių sukurtomis istorijomis buvo pasidalinta virtualiame kino teatre1 šių metų vasarą.

MENAS + PASAKOJIMO METODAS

Pirmą kartą skaitmeninį pasakojimą XX a. dešim tojo dešimtmečio pradžioje pasitelkė amerikiečių meno aktyvistas, prodiuseris, rašytojas, mokytojas Joe Lambertas. Septintajame ir aštuntajame dešimt­

1 Projekto dienoraštis: www.facebook.com/ArtDiCoProject [žiūrėta

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, įsikūręs renovuotose XVI a. architektūros paveldo pastatuose Kauno senamiestyje, šiandien tapo jaukia jaunųjų menininkų ugdymo kalve. Valentina Grinevičienė

Tapytoja Audronė Unikauskienė skaitmeniniame pasakojime „Upė, miestas ir laikas“ – klajonėse po ištuštėjusį Kauną pandemijos ir izoliacijos sąlygomis – dalinasi netikėtai atrasta kūrybine erdve. Valentinos Grinevičienės ekrano nuotrauka

Vaizdas, kaip ir muzika, gali perteikti tai, ką žodžiais išsakyti sunku. Dailininko prof. Rimvydo Mulevičiaus piešinys „COVID-19“, 2021 m. (pieštukas, popierius). Rimvydas Mulevičius

Pastaraisiais metais skaitmeninio pasakojimo metodika tampa vis populiaresnė kaip daugialypės terpės ugdymo procesas. Šio metodo taikymas turi daug privalumų, nes skatina saviraiškos laisvę, kūrybišku mą, padeda tobulėti. Skaitmeninio pasakojimo metodas ypač efektyvus švietimo procese, nes tokios istorijos padeda besimokantį asmenį įtraukti į mokymosi turinį, palengvina temines diskusijas, abstraktus ar konceptualus turinys tampa suprantamesnis. Suaugusiųjų švietimo skaitmeninių pasakojimų kūrimo praktikoje rekomenduojami audito riniai seminarai, kuriuose dalyviai, vadovaujami lektoriaus, kuria savo pasakojamuosius vaizdo įrašus.

MENAS IR KULTŪRINĖ TAPATYBĖ

Meno istorijoje gausu puikių pavyzdžių, kaip dalijimasis prisiminimų vaizdais tapdavo meno kūriniu. Vienas garsiausių XX a. kino kūrėjų –Jonas Mekas buvo dienoraštinio filmo žanro pradininkas. Šiandien jo filmai rodomi garsiausiuose pasaulio muziejuose. Vos atvykęs į JAV, XX a. šeštajame dešimtmetyje J. Mekas nusipirko nedidelę juostinę kamerą „Bolex“. Gyvendamas Niujorke, jis filmavo ne tik svarbius asmeninius ar draugų menininkų gyvenimo momentus, bet ir savo kasdienybę, namų aplinką, šeimą. Viename interviu2 J. Mekas sakė: „Dienoraštinis darbas visada yra savireferentiškas. Aš visada esu su savimi ir savo draugais. Kad ir ką norėtumėte sužinoti apie mane, tereikia pažiūrėti mano filmus, ir jūsų klausimai bus atsakyti.“

Menas, būdamas visapusiškas ir darydamas tiesioginį poveikį, VDA vykdomame projekte tampa esmine jungtimi, padedančia mažinti skaitmeninę atskirtį. Lietuvių projekto dalyvių grupė parengė ArtDi CO studiją apžvalgą „Menas kaip savo tapatybės ir gyvenimo tikrovės išraiška“. Menotyrininkės dr. Kristina Budrytė Genevičė ir doc. dr. Vaida Almonaitytė Navickienė padėjo atsakyti į projekto partneriams ir da lyviams iškylančius klausimus: kas yra menas? kaip jį atpažinti? kaip jis siejasi su manimi? kokią vietą jis užima mano gyvenime? kaip sukurti gerą istoriją apie save ir meną?

Štai šiuos klausimus paaiškinanti studijos ištrauka: „<...> Šiuolai kinis menas dažniausiai kritikavo arba neigė modernistinio meno

2 Natashos Kurchanovos interviu su Jonu Meku: Jonas Mekas: ‘I have need to film small, almost invisible daily moments‘ (Jonas Mekas: „Turiu poreikį filmuoti mažas, beveik nematomas kasdienybės akimirkas“) [žiūrėta 2022 09 13]. Prieiga per internetą: www.studiointernational. com/index.php/jonas mekas interview 365 day project microscope gallery brooklyn.

principus: menininko saviraišką, „menas menui“ idėją, išraiškingo vaizdavimo siekimą. Ir dažnai naudojo naujas priemones: vie toje tradicinės tapybos, skulptū ros – performansą, instaliaciją, objektą, videomeną. Pasikeitus meno statusui aktualu tapo ne išradinėti naujus meno stilius, o kvestionuoti pačią meno sam pratą. Pirmasis to ėmėsi Marcelis Duchamp’as (1887–1968), XX a. pradžios prancūzų menininkas, kuris yra laikomas istoriniu šiuo laikinio meno pradininku. Šiuo laikinis menas – tai nauja meno koncepcija. Iki tol įvairios kultū ros meną traktavo kaip tikrovės atvaizdų (ritualinių, klasikinių ar modernistinių) kū rimą. Šiuolaikiniame mene pati tikrovė tampa sude damąja meno dalimi. Meninės kūrybos tikslu tampa ne vaizdavimo problemų sprendimas (vaizdavimo tikslumas, vaizdavimo grožis ar vaizdavimo priemo nių išryškinimas), o tikrovės problemų sprendimas. Pvz., objektų menas dažnai susideda iš ready-made Ready-made (pranc. objet trouvé) – rastas, dažniausiu pramoniniu būdu pagamintas utilitarinės paskirties daiktas, kurį dar Marcelis Duchamp’as (dadaistas) pristatydavo kaip meno kūrinį. Toks gamykloje pa darytas daiktas nebeturi reikšmingos, originalios formos, jis nėra autorinis kūrinys. Todėl šiuolaikinis menas iškėlė iki tol nekvestionuotus klausimas: kas yra autorius? kas yra meno kūrinys? kaip jis funkcio nuoja visuomenėje? Kitaip tariant, šiuolaikinėje meno koncepcijoje menas suvokiamas kaip tikrovės tyri mas. Duchamp’o ready-made’ai sugestijavo visiškai naujus klausimus mene – vietoj tradicinio klausimo apie amatą, mediją ir skonį („ar tai gera skulptūra, ar bloga“) dabar buvo klausiama ontologiškai – „kas yra menas?“, epistemologiškai – „kaip mes atpažįstame meną?“ ir instituciškai – „kas apibrėžia meną?“.

PATIKIMI MENO INFORMACIJOS IŠTEKLIAI

Vykdant projektą, asmenys, norintys rasti vizu alios, tinkamos filmukams kurti informacijos apie meną, buvo kviečiami naudotis įvairiausiais, taip pat ir VDA KF bibliotekos siūlomais prenumeruojamais ar laisvai prieinamais informaciniais ištekliais. Projekte biblioteka turėjo puikią galimybę pristatyti ir siūlyti patikimus meno informacijos šaltinius, jais dalintis.

COVID 19 pandemijos laikotarpiu skaitmeninėje pasaulio meno muziejų, galerijų ir bibliotekų veikloje atsiskleidė keletas būdingų tendencijų. Pirma, daugelis atminties institucijų plačiau atvėrė savo skaitmeninius išteklius, antra, imta aktyviau kurti ir pristatyti naujas

Vienas iš projekto partnerių virtualių susitikimų 2022-ųjų pavasarį.

edukacines programas įvairiausioms vartotojų gru pėms: pagal amžių, išsilavinimą ir t. t. Akivaizdu, kad neturėjimas galimybės muziejuje ar galerijoje sulaukti lankytojo ir iškilusi reali grėsmė prarasti savo vartotoją muziejininkus, galerijų ir bibliotekų bendruomenes skatino kurti naujas skaitmenines meno kolekcijas. Vie na vertus, toks interneto turinio praturtinimas patikima ir vertinga informacija apie meną yra tikrai sveikintinas ir vertintinas kaip šviesesnė pandeminio laikotarpio pusė. Antra vertus, pastebėta, kad, paveiktos pande mijos, ėmė rastis ir aktyviai veikti naujos skaitmeninės galerijos, kurių steigėjai buvo į įvairias organizacijas susibūrę menininkai ar verslininkai.

Projekto partneriai pasidalino nauja virtualia meno galerija „Covid Art Museum“3 Jos steigėjus –grupę grafikų iš įvairių pasaulio šalių – COVID 19 krizė paskatino sukurti šį virtualų muziejų ir dalintis tuo, ką izoliuoti menininkai kuria namuose. Pagrin dinis meno kūrinių atrankos į šią galeriją principas –kūrinio sąsaja su COVID 19.

Lietuvoje pastebėta kita įdomi tendencija – pan demijos laikotarpiu muziejai ne tik pasinaudojo galimybėmis planuoti būsimas veiklas, bet ir ieškojo bendradarbiavimo su mokytojais bei dėstytojais ga limybių vertingam virtualių paskaitų turiniui sukurti 4

Projekto partneriams norėta pristatyti ryškiausias jau daugelį metų gyvuojančias ir patikimas meno galerijas bei muziejus. Lietuvos bibliotekų bendruo menei puikiai žinoma platforma „Europeana“, pelnytai besididžiuojanti vartotojams prieinamais daugiau nei 58 mln. suskaitmenintų kultūros elementų, siū lanti unikalias kolekcijas, pradedant Europos menu ir mados fotografija, baigiant muzikos ir vaizdo įrašais, atverianti išskirtinius šaltinius nuo renesanso iki siurrealizmo, nuo Senovės Romos skulptūrų iki šiuolaikinio meno, suteikiančius galimybę susipažinti su Europos menininkais ir su jų darbais. „Europeaną“ kuria daugiau nei 3700 Europos muziejų, archyvų ir bibliotekų ir ji gali būti puikiu įkvėpimo šaltiniu. Kai kuriems projekto partneriams ši platforma buvo žinoma, kiti – džiaugėsi ją atradę.

DALIJIMASIS PATIRTIMI IR ATRADIMAIS

Įgyvendinant projektą, partnerius labai sudo mino meno, kaip terapijos priemonės, galimybės. Buvo nuspręsta pasinaudoti lietuvių projekto daly vių grupėje esančios dailės terapeutės Aušros Se beikaitės kompetencija ir partneriams surengti šios terapijos seansą. Dailės terapeutė pasiūlė visiems nupiešti spalvotą savo svajonių miestą, kuriame būtų saugu ir jauku gyventi. Aušros teigimu, me nas, meno kūrimas ir net meno stebėjimas visada

3 www.instagram.com/covidartmuseum/ [žiūrėta 2022 09 09]

4 Augutytė, Rasa; Inčiūrienė, Sigita. Pandemijos egzaminas išlaikytas. Lietuvos muziejai, 2020, Nr. 2, p. 4–8 [žiūrėta 2022 09 13]. Prieiga per internetą: https://museums.lt/wp content/uploads/LIETUVOS_

MUZIEJAI_2020_2.pdf

yra susiję su jausmais. O jų gali kilti įvairių – nuo pasibjaurėjimo iki palengvėjimo. Dailės terapijoje ir yra svarbiausia suprasti, kokius jausmus kelia stebimas meno kūrinys, nesvarbu, ar tai būtų paties kliento, ar kito asmens darbas. Suvokimas gali pa dėti suprasti, iš kur tie jausmai kyla. Meno terapijoje menas nėra vertinamas ar kritikuojamas. Jis yra tarsi tiltas tarp kliento ir terapeuto, padedantis saugiai užmegzti terapinį santykį. Kartu menas leidžia klientui saugiai išlieti savo neigiamas emocijas ir jausmus ant popieriaus lapo, o vėliau žodžiu juos perduoti terapeutui. Emocijų išliejimas ir bendravi mas išlaisvina ir suteikia palengvėjimo jausmą. Taigi menas dailės terapijoje yra gydantis.

Svarbus projekto pasiekimas, kad, 2020 m. dėl pandemijos krizės paralyžiavus kelionių ir turizmo paslaugas, jau minėtos „Europeanos“ platformos ko manda nusprendė dar labiau atverti Europos kultūros lobius, pasiūlydama lankytojams naujų skaitmeninių galerijų ir parodų. Viena tokių buvo paroda „Atras kime Europą“ ( Discovering Europe ), pristatanti dar mažai žinomas Europos kultūros vertybes5

Pažymėtina, kad, paskatintos pandemijos laikotar pio iššūkių, kelti į virtualiąją erdvę vis daugiau vertin gų edukacinių programų bei išteklių ėmė ir įvairios komercinės struktūros. Skaitmeninio turinio kūrimas tapo prioritetu. Pavyzdžiui, leidyklos, kurias labai ska tino pasaulio bibliotekų konsorciumai, taip pat atvėrė savo skaitmeninius meno išteklius: nemažai kolekcijų yra prieinamos laisvai, kitos – prisiregistravusiems vartotojams, o kai kurios – naudojantis vietos viešųjų bibliotekų paslaugomis.

Paminėtina leidykla „Open Book Publishers“6, ku rioje daugiau kaip 180 atvirosios prieigos mokslinių knygų meno, kino, fotografijos, medijų studijų, švie timo bei kitomis humanitarinių ir socialinių mokslų temomis. Leidėjo „Open Book Publishers“ knygas recenzuoja Londono ir Kembridžo mokslininkai, siekiantys kokybiškos atvirosios prieigos. Kita solidi atvirosios prieigos menų kolekcija – VADS (Visual Arts Data Service)7 Tai – Jungtinės Karalystės nacionalinė atvira Kūrybinių menų universiteto (University for the Creative Arts ) palaikoma taikomosios dailės, archi tektūros, dizaino, mados ir medijų kolekcija, kurioje yra daugiau kaip 140 000 vaizdų. „Digital Bodleian“8 platforma suteikė prieigą prie daugiau kaip 1 mln. suskaitmenintų spaudinių, rankraščių ir žemėlapių iš Oksfordo universiteto Bodleanos bibliotekos (Bo dleian Library9) specialiųjų kolekcijų. Tarp daugybės siūlomų joje – aktualūs „Photographs“ ir „Portraits“ skaitmeniniai rinkiniai.

5 www.europeana.eu/lt/discovering europe [žiūrėta 2022 09 09].

6 www.openbookpublishers.com/ [žiūrėta 2022 09 09].

7 https://vads.ac.uk/ [žiūrėta 2022 09 09].

8 https://digital.bodleian.ox.ac.uk/ [žiūrėta 2022 09 09].

9 Pavadinta pagal bibliotekos įkūrėjo Thomo Bodley vardą.

LIETUVIŠKOJI BIBLIOTEKININKYSTĖS, INFORMACIJOS IR KNYGOTYROS TERMINIJA

„EUROTERMBANK“ TINKLE

Dr. Violeta Černiauskaitė

Žurnalo skaitytojams šiemet jau rašėme apie bibliotekose kaupiamų ir tvarkomų duomenų įvairovę1. Šį kartą norime atkreipti dėmesį į čia slypintį didžiulį terminologinių duomenų potencialą.

Išteklių identifikavimo, aprašymo, klasifikavimo, prieigos teikimo ir bibliotekų informacijos sistemų valdymo terminija, grindžiama tarptautiniais standar tais, aktuali ne tik bibliotekininkų profesinei bendruo menei. Ji kuriama lietuvių kalba, o tai įgyja milžinišką reikšmę užtikrinant skaitmeninę kalbų lygybę.

Didėjantį mokslo žinių bei eksperimentinių tyrimų susiskaidymą dažnai lydi nepastovūs, nenorminiai įvairiakalbės nelietuviškos terminijos srautai. Daugu ma įtakingų mokslo leidinių publikuojami angliškai. Taip generuojami tik vienakalbiai terminijos ištekliai ir auginamas lietuvių skaitmeninės kalbos atskirties pavojus. Juk nesunku suvokti, kokią žalą mašininio vertimo ir kitų kalbos technologijų plėtrai padarė specialiosios terminijos, tekstynų ir garsynų lietuvių kalba stoka, t. y. terminologinių duomenų lietuvių kalba stoka.

Europos Sąjungos mokslinių tyrimų tinklo atas kaitoje „Kalba žmogaus ir mašinos eroje“ (LITHME)2 rašoma, kad iš sparčios kalbos technologijų raidos, kai „išmanieji akiniai ir ausinės galės išversti kito žmogaus žodžius, ir tai atrodys taip, lyg kitas žmo gus kalbėtų su mumis mūsų kalba“, kitų kalbos tvarkybos įrankių ne visi gaus vienodos naudos. Kai kas apskritai nieko negaus, nes sparčiausia pažanga vyksta didžiosiose anglų ar kinų kalbą vartojančiose pasaulio bendruomenėse.

1 Černiauskaitė V. Matomi ir nematomi bibliotekose kaupiami duomenys ir jų terminologinė įvairovė. Tarp knygų. 2022, Nr. 3, p. 17–19.

2 Language in the Human-Machine Era: LITHME (2021) [žiūrėta 2022 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą: https://lithme.eu.

TĘSTINUMO SVARBA TERMINŲ TVARKYBAI Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, nuosekliai kaupdama ir tvarkydama terminologijos duomenis, prisideda prie visaverčio lietuvių kalbos vartojimo globaliuose informacijos ir žinių tinkluose, specialiųjų kalbos ir terminijos išteklių gausinimo. Šis poreikis apibrėžtas Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. spalio 13 d. nutarimu patvirtintose „Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos tech nologijų pažangos 2021–2027 metų gairėse“. Nuo 1986 m. terminijos tvarkyba čia nuosekliai plėtojama keliomis kryptimis: tai – bibliotekininkų profesinės terminijos identifikavimas, kontekstinė ir lyginamoji analizė bei sisteminimas; terminologinių duomenų kūrimas, terminų vertinimas bei aprobavimas, terminų standartizacija, naujos redakcijos terminų žodynų ren gimas; terminų darninimas su nacionalinio bei tarptau tinio lygmens specialybės kalbą reglamentuojančiais dokumentais; sunormintų terminų skelbimas; terminų integravimas į kitus Lietuvos ir užsienio ar tarptautinius leksikografijos šaltinius bei duomenų bazes, bankus, tekstynus ir duomenynus3.

Vienas terminologinės veiklos kokybės vertinimo rodiklių – jos tęstinumas. Nes tik nuosekliai kaupiami duomenys, ištekliai ir žinios gali turėti tvarios įtakos profe sinės terminijos analizei, kūrimui ir tvarkybai. Tęstinumas

3 Terminologijos darbai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021 [žiūrėta 2022 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/informacijos mokslu specialistams/ norminiai ir teises dokumentai bibliotekininkui/terminologijos darbai.

Šiemet „Eurotermbank“ tinklą papildė ir Nacionalinės bibliotekos 2021 m. išleisto „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyno“ terminai.

leidžia sukurti ne tik kiekybinį duomenų pranašumą4, kuris šiuo metu įgyja vis didesnę vertę, bet ir pasinaudoti įvairesniais ter minijos tvarkybos ir analizės metodais. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovės Astos Mitkevičienės nuomone, terminijos išteklių vertę nulemia jų kokybė, reguliarus atnaujini mas, pasiekiamumas, konsolidavimas, atvirumas, standartizuota struktūra ir formatas5.

Duomenų ekonomikos požiūriu terminologijos duomenys tapo itin vertingi ir dėl jų siejamumo bei daugkartinio panau dojimo kituose plačių galimybių šaltiniuose. 1740 sunormintų terminų iš Nacionalinėje bibliotekoje 1990–1999 m. parengto aiškinamojo „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žody no“ 2005–2006 m. jau buvo įtraukti į tuo metu didžiausią laisvos prieigos terminologinių duomenų tinklą „Eurotermbank“. Šiemet šį tarptautinį terminų tinklą Lietuvių kalbos instituto Terminologi jos centro iniciatyva papildė 11 lietuviškų terminų rinkinių, tarp kurių pateko ir Nacionalinės bibliotekos 2021 m. išleistas „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“ su 10 000 lietuviškų terminų6

DAUGIAKALBIAI DUOMENYS – VIENOJE VIETOJE

Tinklas „Eurotermbank“ yra susietas su kitais nacionaliniais ir ES terminų bankais, tad Europos terminija sutelkta vienoje vietoje, taip pat visiems sudaryta galimybė lengvai pasiekti terminus ir jais dalytis. Federacinis tinklas „Eurotermbank“ yra 4 Nacionalinėje bibliotekoje administruojamoje terminologinių duomenų bazėje 2022 m. vasarą buvo 13 500 lietuviškų profesinių terminų su atitikmenimis anglų ir kitomis kalbomis. Palyginimui: Latvijos nacionalinės bibliotekos terminologijos duomenų bazėje Bibliotēku, arhīvu un muzeju terminu datubāze – apie 2240 Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos aprobuotų terminų su aiškinimais bei atitikmenimis anglų kalba, kartais  – rusų ar vokiečių kalbomis; Estijos nacionalinės bibliotekos terminų duomenų bazėje Raamatukogusõnastik yra 5296 terminai su apibrėžtimis estų kalba ir nuorodomis į norminės profesinės literatūros šaltinius, taip pat atitikmenimis anglų, vokiečių, suomių, prancūzų ir rusų kalbomis su aiškinamųjų sąvokų bei dalykų iliustracijomis.

5 Mitkevičienė A. Lietuviški terminų rinkiniai europiniame kontekste: federacinis tinklas „Eurotermbank“. Pranešimas skaitytas 2022 m. gegužės 13 d. seminare „Lietuvių terminijos ištekliai skaitmeninėje terpėje: naujovės ir ateities perspektyvos“. Prieiga per internetą: http://lki.lt/wp content/uploads/2022/05/Federacinis tinklas Eurotermbank Asta Mitkeviciene 2022.pdf.

6 Lithuanian-English Dictionary of Librarianship, Information and Book Science [interaktyvus] Prieiga per internetą: https://eurotermbank.com/collections/934).

unikalus terminologijos ekspertų iš įvairių Europos institucijų darbo rezultatas. Jį sukūrė ir palaiko Latvijos kalbos techno logijų bendrovė „Tilde“. 2022 m. duomenimis, „Eurotermbank“ federaciniam tinklui pavyko konsoliduoti 680 terminų rinkinių su daugiau kaip 16 milijonų terminų 45 kalbomis.

Latvija šiam duomenų tinklui yra pateikusi net 71 terminų rin kinį, taip pat ir bibliotekų bei archyvų terminiją7, o Estija į šį tinklą įtraukusi 81 terminų rinkinį, ir jame itin įdomus muziejininkystės terminų rinkinys estų–anglų kalbomis8. Tinkle patogu vienoje vietoje rasti daugiakalbius bibliotekininkystės9, informacijos technologijų ir kompiuterijos10, intelektinės nuosavybės11 ar mu zikos, taikomojo meno, grožinės kūrybos terminijos žodynus. Dar svarbiau, kad šis specialiosios terminijos turtingas daugiakalbis tinklas susietas su didžiausiais universaliais terminijos ištekliais: ES „Eurovoc“ tezauru ir ES vertimo duomenų baze IATE.

Šiame didžiausiame specialiųjų duomenų tinkle galima kon kretaus termino paieška pagal pasirinktus kalbos parametrus ar kurią nors žinijos sritį, o paieškos rezultatai leidžia pamatyti itin platų daugiakalbį konsoliduotų nacionalinės terminijos rinkinių: terminų sąrašų, žodynų, ontologijų ir duomenų bazių – kontekstą.

Būtina atsižvelgti į tai, kad kalbos technologijų pažanga iš esmės pakeitė terminologijos žinių sistemą, tad terminologijos duomenų tyryba ir gavyba neįmanoma be tinkamų duomenų bazių, kompiuterinės lingvistikos ir informacinių technologijų inžinerijos sprendimų. Nacionalinėje bibliotekoje terminologi nės veiklos rezultatų atvirajai prieigai ir jiems viešinti skiriamas išskirtinis dėmesys, todėl joje sukurtų specialiosios terminijos duomenų ir išteklių įtraukimas į didžiausią tarptautinį „Euro termbank“ federacinį duomenų bazių tinklą yra svarbus tarp tautinės mokslinės komunikacijos plėtros faktas.

7 Bibliotēku un arhīvu terminu kolekcija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www. eurotermbank.com/collections/945.

8 Muuseumitöö terminibaas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.eurotermbank. com/collections/888.

9 Raamatukogusõnastik . Prieiga per internetą: www.eurotermbank.com/ collections/878.

10 Termbase for information technology and computing [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.eurotermbank.com/collections/411.

11 Lexicon of Industrial and Intellectual Property [interaktyvus]. Prieiga per internetą: www.eurotermbank.com/collections/303.

XX A. PRADŽIOS

KOLEKCINIAI ALBUMAI –

IR POMĖGIAMS, IR INFORMACIJAI SISTEMINTI

Aušra Marčiulaitytė

Šiandien vis sunkiau orientuotis mus pasiekiančiame į kasdienybę besiveržiančiame informacijos sraute. Tačiau vartotojai, pasitelkdami kiekvieną atsirandančią reikšmingesnę techninę naujovę, kaskart „išranda“ būdą, kaip rūšiuoti, sisteminti ar klasifikuoti informaciją, o ne tokią svarbią –praleisti ar atmesti. Manoma, kad šiuolaikinis žmogus per dieną gauna daugiau informacijos nei XVIII a. būtų gavęs per visą gyvenimą, todėl informacijos apdorojimo ir klasifikavimo būdai šiais laikais tampa (ar bent turėtų tapti) neatskiriama kasdienybės dalimi, jei norime nepasimesti tarp verbalinių ir vizualinių tikrų ir netikrų naujienų iš viso pasaulio. Jei pažvelgsime atgal, į XX a. pradžią, tai šalia verbalinės komunikacijos paplitus ir vizualinei, bandymą sisteminti gaunamą informaciją, ypač aktualią kolekcininkams, įkūnijo albumai. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą tokių, saugomų Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje.

finansinius duomenis. Tik vėliau žmonės pasitelkė raštą pramogai ar laisvalaikiui: ėmė užrašinėti ke lionių aprašymus, atsiminimus, kitą pramoginio ar asmeninio turinio informaciją, kurti grožinę literatūrą.

a. pradžioje mėgėjų arba kolekcininkų rinkti albu mai gali būti laikomi savotiškais

laikų instagramo pirmtakais. Iš Lietu vos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fondų

SKIRTINGAM SRAUTUI –

SKIRTINGI VALDYMO BŪDAI

XV a. išradus knygų spausdinimo presą, žmonija susidūrė su iki tol nepatirtu informacijos srautu, kurį veikiai pradėta ir sisteminti leidžiant panašios temati kos knygų rinkinius, katalogus ar rodykles, paraštėse pateikiant reikšmingas pastabas. Neilgai trukus paplito ir periodiniai spaudos leidiniai, kelis šimtus metų buvę pagrindiniu informacijos šaltiniu platesnei auditorijai.

Atsiradus masinės komunikacijos priemonėms –radijui, televizijai ir internetui, informacijos srautai pasidarė iš tiesų milžiniški ir sunkiai valdomi. Vis dėlto imtasi veiksmingų būdų juos klasifikuoti: informacija pradėta skirstyti pagal tematiką, informacijos šaltinio (pvz., laikraščio ar televizijos kanalo) pobūdį, patį informacijos šaltinį ar autorių, galų gale – pagal trans liacijos ar paviešinimo laiką. Atsiradus socialiniams tinklams, kone kiekvienas žmogus gali ne tik gauti, bet ir pats dalintis informacija, ją skelbti.

„INSTAGRAM“ PIRMTAKAS, ATLIKĘS KELETĄ FUNKCIJŲ

Nors socialiniai tinklai, kuriuose galima sukurti savo profilį („Instagram“ ar „Facebook“), Lietuvoje atsirado palyginti neseniai, bene visi puikiai žinome, kaip jie atrodo ir kaip veikia. Bet gal būtų įdomu sužinoti, kaip atrodė XX a. pradžios materialus „Ins tagram“ pirmtakas? Kadangi tuo metu nebuvo nei televizijos, nei interneto, tai ir žmones pasiekiantis informacijos srautas buvo mažesnis. Netgi radijas Lietuvoje tuo laikotarpiu dar nebuvo visuotinai pa plitęs. Žmonėms tekdavo prasimanyti, kaip praleisti tamsius vakarus.

Vienas tokių laisvalaikio leidimo būdų, apėmusių ir žmogaus pomėgius, ir bandymą sisteminti vizuali nę informaciją, buvo albumų, į kuriuos ikifeisbukinės epochos žmonės klijuodavo savo kolekcijas, kūrimas. Albumai „veikė“ panašiu principu, kaip ir socialiniai tinklai, veiklą motyvuojantis principas buvo tas pats. Kaip šiandienos žmonės į internetą įkelia asmenukes ar vaizdo įrašus, dalijasi kita įdomia, aktualia ar gali mai naudinga informacija, taip ir prieš šimtą metų gyvenę žmonės, nors ir neturėdami technologinių galimybių, jautė aistrą dalintis. Noras savotiškai pa viešinti buvo vienas iš pagrindinių motyvų, skatinusių žmones kaupti, klasifikuoti ir apipavidalinti mėgsta mų artefaktų rinkinius.

Kitas varomasis veiksnys buvo pomėgis kolek cionuoti, populiarus XIX a. pab.–XX a. pirmojoje pusėje. Minėtu laikotarpiu kolekcijos būdavo labai materialios: meno kūriniai ar jų reprodukcijos, atvi rukai ar atvirlaiškiai su siuntėjo nuotrauka, knygos, pašto ženklai, ginklai, keramika, džiovintų augalų pavyzdžiai, akmenys ir mineralai, vabzdžiai, kuriuos, kad nepasimestų ir neišardytų klasifikacijos sistemos,

kolekcininkas sudėdavo į stiklines spintas ar įklijuo davo į albumus. Albumuose būdavo kaupiamos as meninės ar spaudoje pateikiamos nuotraukos (žymūs asmenys, svarbūs įvykiai, su šalies ar vietovės istorija susijusi informacija), atvirukai. Kartais į juos dar būda vo įrašomos eilės, prasmingos citatos, linkėjimai. Kai kuriuose albumuose būdavo ir pastabų, papildančių ar paaiškinančių turinį.

IR „VAKARIETIŠKO“, IR „ŠIAURIETIŠKO“ TURINIO RINKINIAI

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib liotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus fonduose irgi saugoma keletas panašaus pobūdžio albumų. Visi jie datuotini kaip XX a. pirmosios pusės. Trijų albumų būklė gera, ketvirtas, kuriame įklijuotos nuotraukos su Lietuvos etnografine medžiaga, – gerokai pras tesnės būklės.

Luvro reprodukcijų atvirukai. Su tamsiais odiniais viršeliais įrištame, metaliniu architektūrinį portiką vaizduojančiu dekoro elementu papuošta me albume savininkas surinko garsių dailės kūrinių, saugomų Luvro muziejuje Paryžiuje, reprodukcijų. Iki masinės informacijos priemonių atsiradimo nau jienos ir žymių objektų atvaizdai buvo reprodukuo jami ir platinami grafine spauda. Garsių dailininkų paveikslų reprodukcijas išraižydavo grafikos dirb tuvėse ir atspaudavo ant atskirų popieriaus lakštų, atvirukų, plakatų, vėliau – ir ant saldainių, cigarų ar kitų prabangos prekių dėžučių. Kadangi grafikos

albumo atvirukai išdėstyti sisteminga tvarka – pagal Luvro salių išdėstymą. Surinktas turinys spinduliuoja tam tikrą profesionalo

klišes galima naudoti kelis kartus, šis būdas leisdavo padaryti norimą reprodukcijų skaičių.

Šio albumo atvirukai išdėlioti sisteminga, len gvai suprantama tvarka: pagal Luvro salių išdėsty mą, šalia prancūziškai ranka prirašant salės ir dailės mokyklos pavadinimus. Rinkinyje galima pamatyti P. P. Rubenso, A. Watteau, L. da Vinci, Ticiano, T. Geri cault ir kitų garsių menininkų kūrinių reprodukcijas. Eksponatai albumui rinkti tikslingai, su profesionalo įžvalga – tikėtina, kad albumas priklausė meno mėgėjui ir vertintojui. Nors didžiumą albumo kolekcijos sudaro tapybos kūrinių reprodukcijos, dalis lapų skirta ir minėto muziejaus skulptūros bei architektūros salėms. Dalis reprodukcijų turi spalvotus dublikatus.

Spalvoti ir kuo įvairesnės tematikos. Antras al bumas, kurį aptarsime, spinduliuoja giedrą nuotaiką. Jo autorius taip pat rinko meno kūrinių reprodukcijų

atvirukus, tačiau, priešingai nei anksčiau aptarto albumo savininkas, kaupė ne konkretaus muziejaus eksponatus, o sau įdomius atvirukus ir grupavo juos pagal tematiką. Kitaip nei kitų Nacionalinėje bibliotekoje turimų albumų, dauguma šio albumo atviru kų – spalvoti, pasižymintys džiugia, saulėta nuotaika, pitoreskiškais peizažais ar gamtos objektų vaizdais. Galima matyti ir etnografinių motyvų, nemažai sentimentalių, romantinių ar tiesiog gerą nuotaiką spinduliuojančių buitinių vaizdelių.

Albumo rinkinyje yra ir keletas atviresnių erotinių motyvų atvirukų, svajingų natiurmortų ar XX a. pra džios atostogomis dvelkiančių epizodų; netgi vienas atvirukas, vaizduojantis Tadą Kosciušką. Šis atvirukas įdomus ne vien tuo, kad vaizduoja Lietuvos istorijai nusipelniusį asmenį, – kitoje jo pusėje yra prierašas, kad siųsta iš Vilniaus, tuometinės Čiurlionio gatvės; pašto ženklas – vokiškas.

Pažymėtina, jog nemažai atvirukų siųsta iš skir tingų vietovių, įskaitant įvairius Lietuvos miestus ir dvarus. Skiriasi ir jų siuntėjai, pašto paslaugų teikėjų ar spaustuvių žymos, užrašų kalba ir pašto ženklai. Yra siųstų su pašto ženklu, kuriame – An tano Smetonos atvaizdas. Tikėtina, kad albumo savininkas kolekcionavo paštui skirtus atvirukus, todėl jo pažįstami, galimai žinodami apie šį pomėgį, siųsdavo kuo įvairesnius siužetus vaizduojančius paveikslėlius: visame albume nerasime nė vieno identiško vaizdelio.

Įdomu, kad albumo savininkas labiau orientavosi į lenkiškąją – savojo krašto tematiką, rinko „šiaurietiš kus“, šiam kraštui būdingus, o ne „klasikinius“ – Italijos ar Graikijos – peizažus. Albume taip pat nemažai at virukų, vaizduojančių merginas tautiniais drabužiais (paveikslų reprodukcijų, sukurtų pagal mitologinius, simbolistinius, alegorinius siužetus ar vaizduojančių moteris iš aukštuomenės, yra mažiau), taip pat etno grafinių ar idiliškų kaimo gyvenimo, švenčių vaizdų. Aptariamame rinkinyje yra ir keletas militaristinės tematikos, susijusios su savojo – Vilniaus krašto – is torija1, vaizdelių. Beje, tarp albumo paveikslų autorių dominuoja rytų europiečiai, dauguma – lenkai arba dirbę Lenkijoje dailininkai.

Savininkas labai atidžiai komplektavo savo al bumą: atvirukai suskirstyti pagal žanrą, tematiką, siužetinę liniją; galima atsekti ir tam tikrą spalvinį derinimą. Daugelio atvirukų kitoje pusėje yra laiškų tekstų, daugiausia rašytų lenkų kalba, bet kai kurie adresai, tekstai ar frazės parašyti ir lietuviškai. Ant kai kurių atvirukų dailininko pavardė ir (arba) paveikslo pavadinimas išspausdinti lenkų, prancūzų, anglų, rusų ar vokiečių kalbomis. Albumas įrištas į žalios spalvos viršelius; puoštas ežere besiirstančią damą vaizduojančiu dekoro elementu iš nespalvoto metalo.

1 Vilniaus kraštas XX a. pirmojoje pusėje priklausė Lenkijai, tačiau jo gyventojams buvo svarbūs ir lietuviškieji kontekstai.

Albumo sudarytojas kaupė ne kokio nors konkretaus muziejaus eksponatus, o sau įdomius atvirukus ir grupavo juos pagal tematiką. Aušra Marčiulaitytė

AUTENTIŠKAS TARPUKARIO ISTORIJOS

LIUDYTOJAS

Pats lietuviškiausias – vadinamasis Kauno albu mas. Jis yra pats didžiausias ir „jauniausias“ iš trijų gerai išsilaikiusių Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus albumų. Jame – atvirukai, nuotraukos ir paveikslų re produkcijos, kuriuose užfiksuoti Kauno ir jo apylinkių vaizdai. Vartant albumą, prieš akis iškyla atpažįstami, tačiau vis dėlto kitokie Nemuno slėniai, Kauno ga tvės, modernūs pastatai ir didingi praeities statinių griuvėsiai. Šios kartu ir artimos, ir svetimos miesto vietos dvelkia autentiškumu, nostalgija ir nesureži suota praeities dvasia.

Į akis krenta dar vienas albume surinktų Kauno vaiz dų bruožas – tuštuma. Daugelyje atvirukų užfiksuotos vietos atrodo neįprastai šviesios, erdvios, tačiau jose beveik nėra žmonių. Nors, fotografuojant reprezentaci niais tikslais, toks vietos gyventojų „išvalymas“ iš miesto gatvių, kurioms būtent jie ir turi suteikti gyvybingumo, lyg ir suprantamas, bet šie vaizdai kelia šiurpulį ir tarsi perspėja apie artėjančias didžiąsias XX a. tragedijas.

Panašų šiurpų įspūdį sukelia ir užfiksuoti tikrų tra gedijų momentai: 1931 m. Kauno potvynis, Pirmojo pasaulinio karo ar pievoje sudužusių lėktuvų vaizdai. Nuotraukos, kuriose vaizduojami prie pastatų sto viniuojantys vokiečių kareiviai, tarpukario Lietuvos kariuomenės paradai, sugriuvę metalo konstrukcijų tiltai ar mūro pilių griuvėsiai, taip pat priverčia pajusti akimirkos trapumą ir nepermaldaujamą laiko galią. Pažymėtina, kad kariuomenės paradų fotografijos yra vienos iš nedaugelio, kuriose užfiksuotas didelis žmo nių sambūris, tačiau, priešingai nei retos nuotraukos su kasdieniais miesto gyvenimo momentais, jos ne perteikia nei tarpukario Kauno gyvenamosios aplinkos, nei miesto ritmo ar kasdienybės nuotaikų. Priešingai –atrodo šaltos, bejausmės ir tarsi sustingusios laike ir erdvėje. Panašiai „sustingusios“ ir nuotraukos, kuriose žmonės pozuoja visuomeniniuose renginiuose, pavyz džiui, per medžių sodinimo talką 1921 metais. Dauguma „Kauno albumo“ nuotraukų vis dėlto skirta reprezentacijai: jos vaizduoja žymiausias istori nes ir kitas miesto vietas, populiarius poilsio centrus, lietuvio širdžiai mielus gamtovaizdžius. Nors, kaip mi nėta, albumo nuotraukose pasigendama gyvos miesto kasdienybės akimirkų, vis dėlto šios fotografijos savo funkciją atliko. Ypač tai pasakytina apie išspausdintas paštui skirtuose atvirukuose – sukurti teigiamą gra žaus, įdomaus, modernaus, besiplečiančio ir klestinčio miesto įvaizdį.

Galiausiai paminėtos nuotraukos, kurios, ir šimtui metų praėjus, kelia teigiamų emocijų: ar tai būtų vaizdas su miškelyje besiilsinčiomis karvėmis, ar su pozuojančiais cukrainės darbuotojais, ar su besišyp sančiomis šventėje dalyvaujančiomis merginomis tautiniais kostiumais.

* *

Tai – tik greitas žvilgsnis į Nacionalinės biblio tekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kolekcinius albumus. Jie dar slepia ištisus ne ištirtus klodus, kurie galėtų atskleisti ne vieną visuomeninės ir personalinės istorijos paslaptį. Savininkų tapatybė, kolekcionavimo paskatos ir priežastys, tikslūs chronologiniai rėmai, keliai, kuriais atvirukai pateko į albumus, o albumai – į Nacionalinę bib lio teką, atvirukų siuntėjų ryšiai su albumo savininkais, reprodukcijų atrankos kriterijai... Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikėtų sistemingo, ne vieną mėnesį trunkančio mokslinio darbo. Atvirukus spausdinusių spaus tuvių, pašto ženklų, rašysenos analizė taip pat galėtų sulaukti tyrėjų dėmesio. Visa tai padėtų susidaryti išsamesnį vaizdą apie skyriuje saugo mus albumus ir apie kolekcionavimo tradiciją Lietuvoje apskritai.

Šiame viename „lietuviškiausių“ albumų – atvirukai, nuotraukos ir paveikslų reprodukcijos, kuriuose užfiksuoti Kauno ir jo apylinkių vaizdai. Aušra Marčiulaitytė

kairėje –

Galdikas.

Didžiojo

LITO ŠIMTMETIS

Jano Stykos paveikslo „Vytauto priesaika“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vytauto Steponaičio rankraščių

Iš Lietuvos nacionalinės

Martyno Mažvydo bibliotekos fondų

Vytautas Smilgevičius

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio

Savi pinigai yra vienas iš esminių valstybingumo ramsčių. 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusi Lietuvos valstybė oficialią valiutą – litą – po kelerių metų diskusijų įvedė 1922 m. spalio 1 dieną. Minėdami šimtąjį lito gimtadienį, jo istoriją pamėginsime prisiminti pasiremdami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondais, tiksliau Vytauto Steponaičio rankraščių fonde saugoma 197 vienetų popierinių pinigų kolekcija (F25-587).

Pradėkime nuo Pirmojo pasaulinio karo ir to meto Lietuvos. Joje tada kursavo varinės, sidabrinės ir auksinės monetos, taip pat 1, 3, 5, 10, 25, 50, 100 ir 500 rublių valstybės kredito bilietai1. Prasidėjus karui, iš apyvartos pirmiausia dingo monetos. Jas carinė vyriausybė beviltiškai bandė pakeisti surogatais: popieriniais 1, 2, 3, 5, 50 kapeikų pinigais (be datos; tikroji data – 1915 m.), pašto ženklų pinigais (be datos; saugomi 10 ir 20 kapeikų ženklai). Dėl sparčių karo veiksmų šie pinigai nespėjo paplisti Lietuvoje, o ir auganti infliacija greitai panaikino smulkiausių pinigų poreikį. Vėliau šie pinigai plito bolševikų oku puotose teritorijose – matyt, žmonės neskubėjo imti Sovietų Rusijos vardu leistų pinigų. 1915 m. Vokietijos okupuotose teritorijose – Lie tuvoje, Kurše, Balstogėje, Suvalkų ir Gardino srity se – buvo sudaryta Rytų kariuomenės vadui pavaldi

1 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje (LNMMB RKRS) F25 587 saugomi šie pinigai: 1 rublis (1898 m.); 50 rublių (1898 m.); 3 rubliai (1905 m.); 5 rubliai (1909 m.); 10 rublių (1909 m.); 25 rubliai (1909 m.); 100 rublių (1910 m.); 500 rublių (1912 m.).

karinė administracija, o šis darinys vadintas Oberosto kraštu. Oberosto pinigų emisija patikėta Rytų preky bos ir pramonės bankui, kurio centras veikė Poznanė je. Prie banko įsteigta speciali Rytų skolinamoji kasa (vok. Darlehnskasse Ost). Šis pavadinimas ilgam įeis į Lietuvos istoriją.

1916 m. išleisti pirmieji Oberosto pinigai – rubliai. Leistos 1, 2, 5 kapeikų vertės monetos ir 20, 50 kapeikų, 1, 3, 10, 25, 100 rublių vertės popieriniai pinigai (ne didesnės kaip 150 mln. rublių bendros vertės)2. Populiariai šie pinigai vadinti ostrubliais. Jų nominalai kartojo Rusijos imperijos popierinių pini gų, išskyrus 5 ir 50 rublių, nominalus. Tų pačių metų rugpjūčio 16 dieną ostrubliai paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje3. Gyventojai buvo įtikinėjami, esą naujieji pinigai visiškai pagrįsti banko turtu ir išduodami tik už išsamiai patikrintus užstatus4. Rublis buvo oficialiai prilygintas iš pradžių

2 Paskelbimas. Dabartis. 1917, birž. 27, Nr. 51.

3 Kuncienė, R. Lietuvos pinigai (1915–1941): katalogas. Vilnius, 1995, p. 19.

4 Nauji pinigai. Dabartis. 1916, rugpj. 29, Nr. 61.

8

1,55, vėliau – 1,756 ir 2 markėms7. Nepaisant to, praėjus mėnesiui po naujų pinigų įvedimo, okupacinė valdžia vis dar turėjo įtikinėti gyventojus, kad ostrublius privaloma priimti ir jų vertė didesnė nei rublio8. Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 20, 50 kapeikų, 1, 3 ir 25 rublių vertės popieriniai pinigai.

1917 m. Rytų skolinamoji kasa perorganizuota į savarankišką juridinį asmenį, būstinė perkelta į Kauną. Ji tęsė ostrublių emi siją. Nuo 1918 m. pradėtos leisti markės – liaudyje jos vadintos ostmarkėmis, kartais paniekinamai – „kopūstlapiais“ (pagal 1000 markių spalvą)9. Emituoti 0,5, 1, 2, 5, 20, 50, 100 ir 1000 markių vertės popieriniai pinigai, formaliai prilyginti Vokietijos markei santykiu 1 : 1. Nacionalinėje bibliotekoje saugomas visas ostmarkių rinkinys. Nuo 1919 m. vasario 26 d. ostmarkė Lietuvoje vadinta auksinu, pfenigas – skatiku.

1917 m. Spalio perversmas Rusijoje reiškė naują rublių ban gą. Be įprastų carinių rublių, 1917 m. buvo išleisti 20 ir 40 rublių vertės iždo bilietai. Mažo formato, be serijos, numerio, parašų –Lietuvoje jie niekinamai praminti kerenkomis10, Rusijoje vadinti „giros etiketėmis“. Šie pinigai dažnai būdavo grupėmis iškirpti iš lapų: jei reikėjo, pvz., 200 rublių, buvo galima iškirpti 5 bankno tus po 40 rublių. Nacionalinėje bibliotekoje saugomos devynios 20 rublių ir devynios 40 rublių kerenkos. Be šių pinigų, dar kur savo vadinamieji „Dūmos pinigai“ – 250 ir 1000 nominalo rubliai, datuoti 1917 metais. Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 2 ban knotai po 250 rublių ir vienas – 1000 rublių. Kita pinigų grupė –Rusijos Laikinosios vyriausybės suprojektuoti, bet jau bolševikų į apyvartą paleisti 1918 m. laidos kredito bilietai. Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 3, 5, 1011, 50, 100, 250, 500, 1000 rublių vertės pinigai. Įdomu, kad 1917 m. laidos rublius puošia svastikos, tuo metu turėjusios reikšti laimę.

Išsamiau apie šių pinigų cirkuliavimą Lietuvoje papasakotų atskiras tyrimas. Tik pridursime, kad 1919 m. kiekvienam žmogui leista išsikeisti 1000 rublių. Vėliau kerenkų apyvarta uždrausta, tačiau buvo leidžiama išsikeisti dar iki 1000 rublių kitais Rusijos banknotais. „Uždraudžiama vartoti tik kerenkos. Carskos ir „Dums kos“ uždraudžiama tik įvežti ir išvežti, vartoti nedraudžiama.“12 Galiausiai nuo 1920 m. antros pusės iždas nebepriiminėjo rublių (išskyrus Rokiškio ir Zarasų apskritis).

NUO „KOPŪSTALPIŲ“ IKI „KOSCIUŠKINIŲ“

Atkūrus Lietuvos valstybę, rinkoje tvyrojo chaosas. Čia kursavo cariniai rubliai, kerenkos, 1917–1918 m. laidos Rusijos rubliai, ostrubliai, ostmarkės. Kiekvienas su savo vardu („Dūmos pini gai“, „ostai“ / „kopūstlapiai“), kiekvienas turėjo savo kursą kitų atžvilgiu. Tai pripažino net okupacinė vokiečių valdžia: pirkliai „nevienodai įkainavo rusų pinigus, paskirstę juos į caro, Dumos arba Kerenskio pinigus“13.

O dar ir karai atnešė laikinųjų pinigų. Vieni jų buvo „kunigaikš čio“ Pavelo Bermonto Avalovo ginkluotų gaujų 1919 m. išleistos

5

Vokiečių pinigais apmokėjimas butinai reikia priimti. Dabartis. 1916, balan. 22, Nr. 30.

Naujas rublio kursas. Dabartis. 1916, geg. 24, Nr. 39.

7 Įsakymas sulyg mokamųjų pinigų valdomoje srityje Ob. Ost. Dabartis. 1917, birž. 27.

Nauji skolinamosios kasos pinigai. Dabartis. 1916, rugs. 16, Nr. 72.

Kiti pavadinimai – ostai, obostai.

Pagal tuomečio Rusijos ministro pirmininko Aleksandro Kerenskio pavardę.

LNMMB RKRS saugomi 2 vnt.

Dėl pinigų vartojimo. Lietuva. 1919, kovo 20, Nr. 58.

Išpirkimas rusų poperpinigių. Dabartis. 1918, lapk. 7, Nr. 183.

1 rublis (aversas viršuje). 1916 m. balandžio 16 d. Vokietijos okupuotose teritorijose, tarp jų – ir Lietuvoje, Rytų skolinamoji kasa leido vadinamuosius ostrublius. Banknoto reversas leistas teritorijų, kurioje cirkuliavo pinigas, kalba.

markių (aversas viršuje). 1918 m. balandžio 4 d.

skolinamoji kasa, perkelta į Kauną, 1918 m.

markes,

liaudyje paniekinamai vadintos „kopūstlapiais“ (pagal banknoto spalvą).

markės. Tai, ko ši kariauna nepavogė, paėmė „sumo kėdama“ pačių gamintais pinigais. Suprantama, išvi jus plėšikus, jų pinigai neteko vertės. Nacionalinėje bibliotekoje saugoma 1919 m. bermontininkų išleista 1 markė. Kita pinigų grupė – Latvijos rubliai, kursavę iki 1921 m. Lietuvos šiaurės vakaruose. Nacionali nėje bibliotekoje saugoma 50 kapeikų (be datos) ir 1 rublis (1919 m.). Lietuvoje gausiai kursavo ir kovų su Lenkija metu plitusios Lenkijos markės. Naciona linės bibliotekos fonduose yra keturių laidų lenkiškų markių: 1916 m. gruodžio 9 d. – 1, 5, 10 ir 100 markių (2 vnt.); 1919 m. gegužės 17 d. – 1 (4 vnt.), 5 (3 vnt.) ir 20 markių; 1919 m. rugpjūčio 23 d. – 1 (2 vnt.), 5, 10, 20 (2 vnt.), 100 (3 vnt.) ir 1000 markių. Įdomu, kad 1919 m. rugpjūčio 23 d. išleistos markės Lietuvoje va dintos „kosciuškinėmis“ – pagal daugumos jų averse pavaizduotą Tadą Kosciušką.

Atskira kalba – apie regioninius pinigus, kurių būta nemažai. Tačiau dabar aptarsime tik Klaipėdos prekybos rūmų laikinuosius pinigus, išleistus 1922 m. vasario 22 d. ir turėjusius galioti lygiai 3 mėnesius. Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 0,50, 1 (2 vnt.), 2, 5, 10, 20, 50, 75 ir 100 markių vertės popieriniai pinigai, taigi – visas rinkinys. Jų perkamoji galia 1922 m. spalį nebuvo aukšta: turguje višta kainavo 400 markių, kiaušinis – apie 15 markių14. Jų apyvarta baigėsi 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lie tuvos. Klaipėdos markės į litus keistos nuo 1923 m. vasario 28 d. 15 santykiu ~20 : 1 16 ; keitimas turėjo trukti tris mėnesius. Klaipėdos pinigus galėtume va dinti pačiais gražiausiais iki lito išleistais pinigais. Jie meniškai atspausdinti, reverse užfiksuoti Klaipėdos vaizdai: gamyklos, uostas, buities epizodai, istoriniai miesto vaizdai.

Būta ir kitų vadinamųjų bėdos pinigų, tiesa, jie ne pateko į V. Steponaičio kolekciją. Pinigus leido Šilutės17, Rusnės savivaldybės, trumpai kursavo bolševikinės Pa nevėžio darbininkų tarybos18 ir Vilniaus bankų bilietai19

PIRMIEJI SAVOS VALIUTOS GYVAVIMO MĖNESIAI

Lietuvos valstybės užduotis buvo aiški: likviduoti piniginį chaosą, išstumti iš apyvartos dolerį, įve dant savus, tvirtus, nuo Vokietijos nepriklausomus pinigus. Diskusijos dėl savos valiutos buvo ilgos, siūlyti įvairūs jos pavadinimai – nuo lieto ir lyros iki muštinio20. Galiausiai apsistota ties litu ir jo šimtąja dalimi – centu.

Kainos. Lietuvos žinios. 1922, spalio 3, Nr. 174.

Paliepimas. Klaipėdos krašto valdžios žinios. 1923, kovo 2, Nr. 23.

Plg. „Klaipėdos krašto valdžios žinių“ prenumerata mėnesiui – 1923 m. vasario 20 d. buvo 300 markių, o 1923 m. birželio 4 d. – jau 1,5 lito.

Vėliau Šilutės pinigai buvo iškeisti į minėtuosius Klaipėdos krašto pinigus.

Kuncienė, R. Lietuvos pinigai (1915–1941): katalogas. Vilnius, 1995, p. 12–14.

Ten pat, p. 15–18.

Liaudiškas talerio – stambios, apie 30 g sidabro masės monetos –

1917

Rusijoje

vadinamosios kerenkos – mažo formato, be

numerio,

1922 m. spalio 1 ąją Lietuva pasitiko su naujais pinigais – svarbu buvo esamą pinigų margumyną pakeisti bendru visai valstybei litu. Nacionalinės bibliotekos V. Steponaičio rinkinyje saugomi 1922 m. rugsėjo 10 d. laidos 1 cento (4 vnt.), 1922 m. lap kričio 16 d. laidos 1 ir 10 centų popieriniai pinigai. Pirmoji litų laida spausdinta Vokietijoje, Otto Elsnerio spaustuvėje 21, antroji – Čekijoje, Andreaso Haase’s spaustuvėje Prahoje 22. Dėl menko apsaugos lygio šie popieriniai pinigai buvo gausiai padirbinėjami. Iš apyvartos jie pašalinti 1924 m., nukaldinus centų ir litų monetas. Be abejo, popierinių litų būta daugiau, mes aptariame tik esančius V. Steponaičio kolekcijoje. Vien atspausdinti litus ir paskelbti apie tai spaudo je neužteko. Iškilo du dideli uždaviniai: organizuotai išimti iš apyvartos Osto pinigus ir JAV dolerius; vertę prarandančius Osto pinigus panaudoti valstybės reikmėms. Lietuvos sutartis su Rytų skolinamąja kasa buvo labai neparanki: įvedus nacionalinę valiutą, ostrubliai ir ostmarkės turėjo būti keičiami į Vokietijos vertybinius popierius. Taigi Lietuva būtų kreditavusi Vokietiją. Antrąjį uždavinį Lietuva išsprendė apdairiai ir išmintingai: nebuvo ribojamas auksinų keitimas į litus; surinkti pinigai buvo vežami į Vokietiją, čia už juos perkami JAV doleriai ir auksas. Taip okupaciniai pinigai padėjo stabilizuoti lito kursą. Tai pažeidė Lie tuvos ir Rytų skolinamosios kasos sutartį.

Pirmasis uždavinys Lietuvai sekėsi sunkiai. Vienu metu rinkoje egzistavo oficialus kursas valstybės įstaigoms; oficialus kursas perskaičiuoti atlyginimus;

21 Kuncienė, R. Lietuvos pinigai (1915–1941): katalogas. Vilnius, 1995, p. 40.

Ten pat, p. 47.

keturi oficialūs kursai perskaičiuoti sutartis, sudarytas auksinais nuo 1919 m.; atskiras kursas perlaidoms ir paskoloms (keista santykiu 175 auksinai – 1 litas)23; Kauno biržos kursas (į kurį nedaug kas krei pė dėmesio); kiekvienos kredito įstaigos nustatomas savas kursas.

Pinigus keitė valstybės iždinės (vėliau perduotos Lietuvos banko žinion), tačiau būta nusiskundimų, kad tų iždinių yra mažai ir jos per trumpai dirba. Iš pateikiamos lentelės matyti, kaip iki metų galo kito auksinų kursas:

Data Oficialus kursas, auksinai už litą

Kredito įmonių kursas, auksinai už litą

1922.10.05 250 23024 1922.10.09 300 31725 1922.10.25 500 48026 1922.10.30 460 42827 1922.10.31 460 45928

1922.11.02 480

1922.11.04 700 70029; 100030; 79531, 90032 1922.12.04 79033 1922.12.28 85034

Taigi, akivaizdžiai pralošė tie, kurie tikėjo Vokietijos galybe arba slėpė anksčiau taip vertintus carinius rublius.

ĮVEIKĖ TRUKDŽIUS IR LAIKO IŠBANDYMUS

Ne visi litą pasitiko džiaugsmingai. Melagingas naujienas skleidė Augustino Voldemaro redaguojamas „Tėvynės balsas“ (ėjo 1922 m. sausio–spalio mėnesiais): „Juk tik stebūklu gali Seimo nuspręstas „litas“ pavirsti pinigu“35; taip pat užsienio baltagvardiečių spauda. Prekybininkai nedelsdami pakėlė kainas, sukeldami didelį visuo menės nepasitenkinimą. Spekuliantai vietoj litų žmonėms įbruk davo vertės netenkančias kerenkas. Galiausiai dalis žmonių vengė parduoti produkciją už litus. Visa tai ir chaotiška auksinų keitimo į litus tvarka trukdė litui įsigalėti.

Tačiau litui pavyko. Greitai laikinuosius popierinius pinigus pakeitė kaldintos varinės ir sidabrinės monetos, o popieriniams pinigams suteiktas būdingas apipavidalinimas ir tinkamos apsau gos priemonės. Nors ir popieriuje, tačiau egzistavo lito padengimas auksu36, galvota ir apie auksinių monetų kaldinimą. Patikimas ir stabilus litas atlaikė likimo išbandymus: Klaipėdos krašto prijun gimą ir netektį, Vilniaus krašto prijungimą (taigi ir nuvertėjusių zlotų keitimą į litus), galiausiai – prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo audras.

Tuo baigiame pasakojimą apie lito kelią, atspindėtą remiantis V. Steponaičio kolekcija. Liko dar daug neaptartų šios kolekcijos pinigų, tačiau tai – būsimų tyrimų sritis.

23 Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos skelbimo papildymas ir pakeitimas. Lietuva 1922, spalio 8, Nr. 228 (1050). (Keista santykiu 175 auksinai – 1 litas).

24 Pinigų kursas. Lietuvos žinios. 1922, spalio 7, Nr. 178 (M. Brauno pinigų keitimo kontora, Kaunas).

25 Kauno birža. Lietuva. 1921, spalio 12, Nr. 231 (1053).

26 Kauno birža. Lietuva. 1921, spalio 27, Nr. 244 (1066).

27 Kauno birža. Lietuva. 1921, lapkr. 1, Nr. 248 (1070).

28 Kauno birža. Lietuva. 1921, lapkr. 3, Nr. 249 (1071).

29 Pinigų kursas. Lietuvos žinios. 1922, lapkr. 5, Nr. 202 (Lietuvos kredito bankas).

30 Pinigų kursas. Lietuvos žinios. 1922, lapkr. 9. Nr. 205 ( Lietuvos kredito bankas).

31 Pinigų kursas. Lietuva. 1922, lapkr. 11, Nr. 256 (1078) (Kauno birža).

32 Pinigų kursas. Lietuvos žinios. 1922, lapkr. 11, Nr. 207 (Lietuvos kredito bankas).

33 Kauno birža. Lietuva. 1922, gruod. 6, Nr. 277 (1099).

34 Pinigų kursas. Lietuvos žinios. 1922, gruod. 30, Nr. 246 (Lietuvos kredito bankas).

35 Tėvynės balsas. 1922, rugpj. 15, Nr. 143.

36 Terleckas, V. Pinigai Lietuvoje 1915–1944. Vilnius, 1992, p. 136–138.

1 centas (aversas viršuje). 1922 m. rugsėjo 10 d. Šio pinigo paskirtis buvo pakeisti esamą valiutų margumyną bendru Lietuvos valstybei litu. Dėl menko apsaugos lygio šie popieriniai pinigai buvo gausiai padirbinėjami, iš apyvartos jie pašalinti 1924 m.

NOSTALGIŠKAS

JUOZO PAUKŠTELIO

ATMINIMAS PAKRUOJYJE

Romualda Kulšytė Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos direktorė

Gimtinė prozininkui, dramaturgui, vertėjui Juozui Paukšteliui (1899–1981) visada buvo labai svarbi. Savo „Atsiminimuose“ jis rašė: „Patirtas vargas, tamsa lyg ir išbluko man iš atminties, o šviesios to meto dienos pasiliko neįkainojamai brangios. Gražūs, šimtmečiais liaudies kurti papročiai, tradicijos, nuostabiai gražios dainos, pasakos, padavimai... jokie negandai neveikė jų sunaikinti... O tie tylūs gražūs pavasario, vasaros vakarai! <...> Ir mylėjau tą mūsų kaimą – tuos Titonius, jų žmones, senus ir jaunus, visą jų monotonišką, dažnai net graudžią buitį. Todėl per netrumpą mano gyvenimą maža tebuvo dienų, kad neprisiminčiau jų, nepagalvočiau apie juos.“ Simboliška – lygiai taip dabar kraštiečiai prisimena rašytoją, jo atminimu aktyviai rūpinasi ir Pakruojo rajono savivaldybės biblioteka, kuriai beveik prieš ketvirtį amžiaus suteiktas J. Paukštelio vardas.

J. Paukštelis (tikr. Ptašinskas) gimė Titonių kai me, Linkuvos valsčiuje (dab. Pakruojo rajonas), 1909–1915 m. mokėsi Linkuvos pradžios mokykloje, 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filo sofijos fakultetą. Kūrybinį kelią pradėjo 1921 aisiais, būdamas dvidešimt dvejų, – pirmąjį eilėraštį išspaus dino „Šiaulių trimite“. Kaip prozininkas debiutavo novelių rinkiniu „Vidurnakčio baladė“ 1928 aisiais. Po ketverių metų išspausdintas pirmas J. Paukštelio romanas „Našlės vaikas“, o reikšmingiausiu laikomas 1939 m. pasirodęs romanas „Kaimynai“, kuriame at skleidžiamas autentiškas tarpukario Lietuvos kaimo vaizdas.

Rašytojo kūrybinis palikimas gana gausus: apsa kymai, apybraižos, romanai, vertimai iš rusų kalbos.

GIMTAJAME KAIME – ATMINIMO KAMBARYS

Beveik keturis dešimtmečius kultūros namuose veiku si Pakruojo viešoji biblioteka 1998 m. įsikūrė erdvesnėse, pačiame miesto centre esančiose patalpose (Vytauto Didžiojo g. 41). 1999 m. į Titonių kaimą, kur prabėgo rašytojo vaikystė, į buvusios J. Paukštelio tėvų sodybos vietoje pastatytą namą, buvo atkelta Pakruojo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Titonių biblioteka ir rašytojo Juozo Paukštelio memorialinis kambarys. Atnau jinus kaimo bibliotekos patalpas ir rašytojo memorialinio kambario ekspoziciją, imta galvoti apie kraštiečio atmini mo įamžinimą Pakruojo miesto bibliotekos pavadinime. Viešajai bibliotekai pateikus prašymą, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu, 1998 m. lapkričio 19 d. jai buvo suteiktas rašytojo Juozo Paukštelio vardas.

Juozas Paukštelis. Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos archyvas

Titonių padalinyje veikiančiame memorialiniame kambaryje stovi autentiška J. Paukšteliui priklausiusi spinta ir stalas. Eksponuojamos rašytojo tėvų ir jo šeimos nuotraukos, išsaugoti sveikinimai draugams įvairiomis progomis, atvirlaiškiai, piešinys „Gimtasis namas“ (autorius nežinomas), pieštas pagal J. Paukš telio pasakojimą. Taip pat galima apžiūrėti rašytojo kūrybinį palikimą, literatūros kritikės Elenos Bukelienės dovanotą knygos „Kaimynai“ pirmąjį leidimą, laiškų kraštietei poetei Elzbietai Aldonai Pakalnytei Zujevai kopijas. J. Paukštelio žmona padovanojo keletą pieš tuku rašytų rankraščių. Ekspozicija nuolat papildoma medžiaga apie J. Paukštelio literatūrinės premijos laureatus. Memorialiniame kambaryje eksponuojamos jame apsilankiusių premijos laureatų nuotraukos, jų dovanotos knygos su autografais.

Gimtinėje išlikęs rašytojo sodintas ąžuolas. 1987 aisiais šalia jo pastatytas lauko akmuo su užrašu, kad čia – rašytojo J. Paukštelio gimtinė.

JUBILIEJAI – PROGA PRISIMINTI

Pakruojo biblioteka aktyviai veikia, kad Lietuvos visuo menei būtų primenamos J. Paukštelio jubiliejinės sukak tys. 1989 m., minint rašytojo 90 ąsias gimimo metines, į jubiliejaus minėjimą ir memorialinio kambario atidarymą Titonių kaime atvyko J. Paukštelio duktė Dalia, aktorė Un dinė Nasvytytė, literatūros kritikė Elena Nijolė Bukelienė, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, J. Paukštelio lite ratūrinės premijos laureatas rašytojas Jonas Mikelinskas. Prisiminimais apie jubiliatą dalijosi buvęs kaimynas J. Ba joriūnas, gyvenantis Kėdainiuose, J. Paukštelio bareljefo, saugomo Titoniuose, skulptorė Ona Drulienė.

Po dešimtmečio, 1999 aisiais, minint rašytojo 100 ąsias gimimo metines, rajono bibliotekininkai pa

statė ir bibliotekoje pristatė inscenizaciją „Sugrįžti, iš kur ateita“. Žiūrovams pateikti rašytojo atsiminimai apie gimtąjį Titonių kaimą, jo papročius, so diečių tarpusavio santykius. Jubiliejiniais metais Balsių kultūros namuose įvyko J. Paukštelio vienaveiksmės pjesės „Asmeninis reikalas“ ir vieno veiksmo paveikslo „Vaiduokliai“ premjeros. Kraštiečio rašytojo dramos kūrinius vaidino Balsių kaimo žmonės. Bibliotekoje pristatant dokumen tų parodą, pakruojietis Vladas Nikontas prisiminė pirmąjį susitikimą su rašytoju. „Svečiuodamasis Linkuvos vidurinėje mokykloje J. Paukštelis uždainavo: „Anoj pusėj Dunojėlio pievelė žaliavo, grėbė pulkas mergu žėlių, grėbė ir dainavo...“ Jis užtraukė ne alkoholio paveiktas. Aš išgėriau linkuvietiško putojančio, o rašytojas gėrė... pieną. Pasirodo, Paukštelis dainininkas! Gerą balsą turėjo...“ („Auksinė varpa“, 1999, kovo 3 d.).

Ypač atsakingai biblioteka rengėsi paminėti J. Paukštelio 120 ąsias gimimo metines 2019 aisiais. Buvo įgyvendinamas Lietuvos kultūros ta rybos finansuotas projektas „Mylėkime savo krašto literatūrą“. Surengtos kūrybinės meninės dirbtuvės, kuriose Pakruojo kultūros centro, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro darbuotojai ir lankytojai, „Atžaly no“ gimnazijos moksleiviai ir kiti pakruojiečiai kūrė rašytojui J. Paukšteliui dedikuotus ekslibrisus. Užsiėmimus vedė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro metodininkė Lolita Putra mentienė Braza. Sukurti ekslibrisai suskaitmeninti ir parengta jų virtuali paroda, kuri prieinama bibliotekos interneto svetainėje.

2019 m. Pakruojo biblioteka parengė dviejų dalių knygą „Juozas Paukš telis ir Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatai“. Prisiminimai apie rašytoją, jo laiškai, kūrybos ištraukos sudėti į pirmą knygos dalį. Pristatant veikalą, apie J. Paukštelį, jo kūrybą ir patį leidinį kalbėjo literatūrologė habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojo Henriko Algio Čigriejaus duktė Eglė Čigriejūtė Strolienė. Literatūrinį žodį tarė aktorė Gražina Urbonaitė. Pristatymo renginį vedė ir ištraukas iš knygos skaitė Juozas Šalkauskas.

NUOŠIRDUS RYŠYS SU GIMTINĖS ŽMONĖMIS

Rašytoją mylėjo ir gerbė viso Pakruojo rajono žmonės, bet artimiausiai jis bendravo su Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Stanislava Lovčikaite. Ji prisimena: „Išaugęs Mūšos pakrantėse, natūraliai bendrauda mas su kaimo žmonėmis, J. Paukštelis gimtojo krašto žodžius sugėrė atvira ir jautria siela, kaip ta molėta žemė kad vasarų karštyje sugeria lietų visais plyšiais plyšeliais, kad paskui turėtų kuo maitinti ir rugio želmenį, ir obels vaisių.“ Mokytoją daug metų siejo bičiulystė ne tik su rašytoju, bet ir su jo dukra žurnaliste Valentina Paukštelyte.

Ilgą laiką knygyną Pakruojo centre puošęs J. Paukšteliui atminti skirtas vitražas 2018 m. buvo perkeltas į biblioteką.

J. Paukštelio memorialiniame kambaryje Titonių bibliotekoje eksponuojamos rašytojo tėvų ir jo šeimos nuotraukos, iš saugoti sveikinimai draugams įvairiomis progomis, atvirlaiškiai, galima apžiūrėti įvairius kitus autentiškus dokumentus.

išlikę daug šiltų jų susirašinėjimo laiškų, nuotraukų, primenančių rašytojo viešnages Linkuvoje ir Titoniuose. 1977 m. gruodžio 20 d. J. Paukš telis rašė mokytojai S. Lovčikaitei: „<...> seniai besimatėm ir besikalbėjom, o norisi pasimatyti, žodį kitą išgirsti mielųjų linkuviečių. Man rodosi, kad vis tiek ten, tenai laimingas, nepamirštamas kraštas, kur Mūša, kur ganyklos, kur Ringuvos kalnelis. Kitur nieko gražesnio, maloniausia nepatyriau kaip ten. Ten prabėgo mano saldžioji vaikystė ir veržlioji, kalnus žadėjusi nu versti jaunystė. Kaip Jūs gyvenate? Kas gero pas jus ir Linkuvos padangėj? Perduokite mano linkėjimus Jūsų seselei ir tėveliui.“ Su šios šviesuolės, lie tuvybės puoselėtojos mokytojos tėvais rašytojas Linkuvoje buvo bendravęs jaunystėje ir laiške apie tai prisiminė gerais žodžiais.

GAUSŪS ATMINIMO ŽENKLAI

Šalies menininkai yra sukūrę ne vieną J. Paukštelio atminimo ženklą. 1985 m. kraštiečių iniciatyva, minint Pakruojo 400 metų jubiliejų, nu tarta sukurti vitražus penkiems iškiliausiems krašto žmonėms: Teodorui Grotusui, Juozui Pakalniui, Juozui Paukšteliui, Juozui Šliavui ir Stasiui Ušinskui. Prieš beveik keturiasdešimt metų šie vitražai papuošė knygyno Pakruojo centre langus. Dabar rašytojo J. Paukštelio vitražas, restauruo tas ir 2018 m. perkeltas iš knygyno, puošia Pakruojo bibliotekos langą. Tais pačiais metais bibliotekoje įrengtas šiuolaikiškas sieninis stendas, skirtas rašytojo gyvenimui ir kūrybai. 2009 m. tautodailininkė Rožė Džiaugienė dovanojo bib lio tekai savo tapytą paveikslą „Rašytojo Paukštelio sodyba Titoniuose“, skirtą rašytojo 110 metų jubiliejui. Tais pačiais metais uteniškis dailininkas Vytautas Petronis sukūrė ekslibrisą, skirtą J. Paukšteliui. Kėdainių literatų klubo „Varsna“ narė Genė Augaitė Sereikienė parašė eilėraštį „Rašytojui J. Paukšteliui“, o rašytojas, J. Paukštelio literatūrinės premijos laureatas Romas Sadauskas – eilėraštį „Titonių ruduo“.

2011 m. spalio 8 d. Linkuvoje mokytojos S. Lovčikaitės iniciatyva greta bažnyčios, vietoje, iš kurios atsiveria į Titonius, Pamūšį vedanti erdvė, atidengtas simbolinis akmuo su užrašu „Čia mūsų namai. Rašyto jui Juozui Paukšteliui. Linkuviai“. Paminklas rašytojui – šiaurės Lietuvos laukų akmuo, papuoštas metaline saulute. Ieškodama tinkamo akmens, mokytoja riedulių apžiūrėjo dešimtis, galiausiai akmenį mokytojai pa dovanojo jos auklėtinis Virginijus Kacilevičius.

PREMIJA, ATLAIKIUSI LAIKO IŠBANDYMUS

Pakruojiškiai nuo seno rūpinosi savo kraštiečio J.  Paukštelio atmi nimo įamžinimu – dar 1985 m. įsteigė literatūrinę premiją. Premijos iniciatorius buvo Lietuvos knygos bičiulių Pakruojo skyrius (tuometė vadovė Danutė Ušinskienė). Kas dvejus metus už geriausią prozos kū rinį kaimo tematika teikiamą premiją finansavo kolūkis „Naujas ūkis“, o, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir iširus kolūkiams, nuo 1993 m. premijos konkurso organizavimą perėmė Pakruojo rajono savivaldybė.

Pirmoji J. Paukštelio premija įteikta rašytojui Algirdui Pociui už ap sakymų knygą „Liepos šešėlyje“. Po poros metų premiją pelnė Romu aldo Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“. J. Paukštelio premijos laureatais yra tapę Jonas Mikelinskas (1989), Vidmantė Jasukaitytė (1991), Vanda Juknaitė (1993), Algimantas Zurba (1995), Juozas Aputis (1997), Vytautas Martinkus (1999), Henrikas Algis Čigriejus (2001), Ema Mikulėnaitė (2003), Apolinaras Čepulis (2005), Danielius Mušinskas (2007), Renata Šerelytė (2009), Marcelijus Martinaitis (2011), Violeta Šoblinskaitė (2013), Romas Sadauskas (2015), Rasa Aškinytė (2017), Petras Venclovas (2020).

Prieš trejus metus išleistos knygos „Juozas Paukštelis ir Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatai“ antroje dalyje, kurioje pateikiami premijos laureatų, jų draugų, literatūros kritikų straipsniai, ištraukos iš pre mijuotų kūrinių, autografai, nuotraukos, spausdinamos tokios vieno premijos laureatų V. Martinkaus mintys: „Argi ne puiku, kai rašytojo vardu pavadinta mokykla ar biblioteka? Literatūrinės Juozo Paukštelio vardo premi jos idėja ir steigimas taip pat priklauso šiuolaikiniam ra šytojo atminimo įamžinimui. Jos pradžia – 1985 ieji me tai. Gerai, kad Pakruojo rajono savivaldybė atnaujino šios premijos teikimą po Nepriklausomybės atkūrimo: ne viskas, kas buvo pradėta sovietmečiu, yra blogai. Juk literatūros klasika nepriklauso vienai politinei san tvarkai, ji – tradicija, kuriai toną davė Donelaitis. Kam nesuprantama, kad Romualdo Granausko „Gyvenimas po klevu“ ar Vandos Juknaitės „Šermenys“ – sovietme čiu parašyti, tačiau brandūs, aukštos prabos kūriniai? Argi ne reikšminga, kad tarp pirmųjų premija įvertintų (1989) prozos kūrinių buvo ir Jono Mikelinsko „Juodųjų Eglių šalis“ – egzistencinis pasakojimas apie tragišką mokytojo gyvenimą pokariniame kaime? <...> Miniu tuos vardus, nes jie rodo, kaip aukštai nuo pat pradžių iškelta prozos meniškumo (o ne politinės konjunktūros) kartelė vertinant lietuvių prozą ir skiriant už ją Juozo Paukštelio premiją.“ (str. „Kelias pas kaimyną“).

Kone keturis dešimtmečius teikiamos premijos scenarijus tapo tradicinis: laureato viešnagė Tito niuose, apsilankymas memorialiniame kambaryje bibliotekoje ir susitikimas su Pakruojo visuomene. Tai jau neatsiejama Pakruojo kultūrinio gyvenimo dalis.

Rašytojo gimtinėje Titoniuose išlikęs jo sodintas ąžuolas, 1987 m. šalia jo pastatytas lauko akmuo su užrašu, kad čia – rašytojo J. Paukštelio gimtinė.

IFLA: KAS NAUJA IR SVARBU

BIBLIOTEKŲ VEIKLAI

„Įkvėpti, įtraukti, įgalinti, jungti“ (Inspire, Engage, Enable, Connect). Šiemet šiuo šūkiu pagrindinio Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (The International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) renginio – pasaulinio bibliotekų ir informacijos kongreso – dalyviai galėjo pasidalinti tiesiogiai. Kitaip nei pernai, kai tokio didelio masto renginys vyko virtualiai, ar 2020 m., kai COVID-19 pandemija privertė visai nerengti konferencijos, 87-asis kongresas vyko pasaulio bibliotekininkams įprastu formatu. Šių metų liepos 26–29 d. Dublinas (Airija) sulaukė daugiau kaip 2000 delegatų iš 100 pasaulio šalių.

Pagal konferencijos programą įvyko galybė renginių, sesijų, susitikimų ir diskusijų. „Tarp knygų“ redakcija išskyrė kelis svarbiausius ir Lietuvos biblio tekininkams aktualiausius kongrese pristatytus dokumentus.

PARLAMENTINIŲ BIBLIOTEKŲ GAIRĖS

2022 m. liepos 28 d. kongreso sesijoje „Tarptauti niai skaitmeninio pasaulio standartai“ (International Standards for a Digital World ) oficialiai pristatytas Parlamentinių bibliotekų gairių trečias leidimas1

Per tą laiką, kai 1993 iaisiais išleistos pirmosios gairės (antras leidimas – 2009 m.), pasaulis gerokai pasikeitė. Informacijos šaltinių yra tiek daug, kad viską sunku aprėpti, technologijos ir kanalai, kuriais gau nama informacija, tapo daug sudėtingesni ir toliau sparčiai tobulėja. Be to, didėja parlamentarams keliami

1 www.ifla.org/news/guidelines for parliamentary libraries 3rd edition/.

reikalavimai ir kartu piliečių lūkesčiai. Todėl parlamen tinės bibliotekos turi nuolat tobulinti savo paslaugas, kad patenkintų besikeičiančius parlamentų poreikius.

Naujųjų gairių tikslas – skatinti kurti informacijos ir žinių teikimo parlamentams standartus ir dalintis gerąja patirtimi. Dokumente pateikiama išsami parlamentinių bibliotekų ir mokslinių tyrimų veiklos apžvalga. Analizuojamos pagrindinės parlamentarų charakteristikos ir informacijos poreikiai, apžvelgiami esminiai techniniai ir administraciniai parlamentinės bibliotekos veiklos aspektai: struktūra ir valdymas, finansai, personalas ir t. t.

Gairėse išsamiai aprašomos pagrindinės teiktinos paslaugos, pavyzdžiui, sudaromi rinkiniai, teikiama reikiama informacija, atliekami moksliniai tyrimai, suteikiama fizinė skaityklos erdvė. Taip pat trumpai aprašomos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, archy vai ir paslaugos visuomenei.

Tradicinis pasaulio bibliotekininkų kongresas šiemet rengtas Airijos sostinėje Dubline. Milda Bieliauskaitė

ATNAUJINTAS IFLA-UNESCO MANIFESTAS

Viena svarbiausių kongrese pristatytų naujie nų – atnaujintas 1994 m. rafitikuotas IFLA UNESCO manifestas, kuriuo skelbiama, kad viešoji biblioteka yra gyva švietimo, kultūros ir informacijos jėga, esmi nis taikos ir dvasinės gerovės puoselėjimo veiksnys, skatinantis žmones tobulėti. 2019 m. IFLA nusprendė, kad, tobulėjant technologijoms, keičiantis visuo menėms ir viešųjų bibliotekų misijos įgyvendinimo būdams, dokumentą derėtų atnaujinti.

2020 m. atlikus bib lio tekininkų iš viso pasaulio apklausą, iš daugiau nei 600 atsakymų sužinota, kaip specialistai naudoja manifestą savo darbe ir kaip, jų nuomone, jis galėtų būti patobulintas. Paklausti, ar, jų nuomone, manifestas veiksmingai atspindi dabartinę viešųjų bibliotekų misiją, net 78 proc. respondentų teigė, kad jis yra „veiksmingas arba labai veiksmin gas“. Todėl nuspręsta manifestą tik pakoreguoti pritaikant prie bibliotekų šiandienių prioritetų. Šio darbo kartu su UNESCO ėmėsi IFLA Viešųjų bibliotekų sekcija (Public Libraries Section, PLS).

2022 m. liepos 18 d. patvirtintu manifestu2 nacio nalinės ir vietos valdžios institucijos raginamos remti viešųjų bibliotekų plėtrą. Dokumento nuostatomis, kadangi viešosios bibliotekos suteikia erdvę žinioms kurti, dalytis ir keistis informacija bei kultūra, skatinti pilietinį aktyvumą, itin svarbu, kad paslaugos jose būtų teikiamos laikantis lygių galimybių visiems, ne paisant amžiaus, etninės kilmės, lyties, religijos, kal bos, socialinės padėties. Viešųjų bibliotekų fondai ir paslaugos neturėtų būti veikiami jokios ideologinės, politinės, religinės cenzūros ar komercinio spaudimo.

Teikdamos paslaugas, viešosios bibliotekos turė tų prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų ir humaniškesnės bei tvaresnės visuomenės kūrimo. Skiriama vienuolika krypčių, kuriomis turėtų veikti biblioteka:

2 https://repository.ifla.org/bitstream/123456789/2006/1/IFLA UNESCO%20Public%20Library%20Manifesto%202022.pdf

• suteikti įvairiausios in formacijos prieigą, remti visų lygių formalųjį ir ne formalųjį švietimą, mo kymąsi visą gyvenimą;

• sudaryti vartotojams asmeninio kūrybinio tobulėjimo galimybes, skatinti vaizduotę, kū rybiškumą, smalsumą ir empatiją;

• ugdyti vaikų skaitymo įpročius nuo gimimo iki pilnametystės;

• remti dalyvavimą raštin gumo gerinimo veikloje, inicijuoti programas, skir tas skaitymo ir rašymo įgūdžiams ugdyti, sudaryti palankesnes sąlygas visų amžiaus grupių žmonėms gerinti žiniasklaidos ir informacinio bei skaitmeni nio raštingumo įgūdžius;

• teikti paslaugas bendruomenių nariams tiek tiesio giai, tiek nuotoliniu būdu, tam pasitelkiant skaitme nines technologijas;

• užtikrinti prieigą prie visų rūšių bendruomenės informacijos ir bendruomenės organizavimosi ga limybių pripažįstant, kad biblioteka yra socialinės struktūros pagrindas;

• suteikti prieigą prie mokslo žinių, pavyzdžiui, moks linių tyrimų rezultatų ir informacijos apie sveikatą, galinčių turėti įtakos vartotojų gyvenimui, taip pat sudaryti sąlygas dalyvauti mokslo pažangos procese;

• teikti tinkamas informacines paslaugas vietos įmo nėms, asociacijoms ir suinteresuotosioms grupėms;

• išsaugoti vietos gyventojų ir vietovių informaciją, ži nias ir paveldą (įskaitant žodinę tradiciją), sudarant galimybes vietos bendruomenei aktyviai dalyvauti nustatant, ką reikia rinkti, išsaugoti ir kuo dalintis;

• skatinti kultūrų dialogą ir remti kultūrų įvairovę;

• skatinti kultūros raiškos bei paveldo išsaugoji mą ir prieigą, taip pat skatinti atvirąją mokslo žinių, mokslinių tyrimų ir naujovių prieigą tra dicinėse ir skaitmeninėse laikmenose, tarp jų ir suskaitmenintose.

Manifeste apibrėžta, kaip turėtų būti finansuoja mos viešosios bib liotekos (pabrėžiama valstybės ir vietos valdžios atsakomybė), kad šalies bib lio tekų tinklą sudarytų ne tik nacionalinės, regioninės, mokslinės, specialiosios, bet ir mokyklų, kolegijų bei universitetų bibliotekos.

Akcentuojama vietos bendruomenės svarba: lankytojai turėtų būti suvokiami ir kaip bib liotekos kūrėjai, taigi, priimant įvairius bib lio tekų veiklos sprendimus, reikėtų įtraukti bendruomenę.

Liepos 27 d. įvyko pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CDNL) metinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas (trečioje eilėje antras iš dešinės). Renginio organizatorių archyvas

LIETUVOS BIBLIOTEKŲ PRIEINAMUMO MANIFESTAS

Svarbiausiame bibliotekininkų metiniame rengi nyje buvo pristatytas 2021 m. rugsėjo 21 d. priimtas Lietuvos bib lio tekų prieinamumo manifestas „Biblioteka visiems“3, kuriuo sutarta dėl esminių veiklos krypčių, padėsiančių siekti didesnės negalią turinčių žmonių įtraukties bei socializacijos. Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos bib liotekų paslaugomis nau dojasi tik trečdalis šalies gyventojų. Daugiau nei pusė milijono turinčių negalią, kitų individualių reikmių ar negalinčių skaityti įprastų spausdintų knygų asmenų galėtų lankytis bib lio tekose, tačiau mano, kad ši vieta – ne jiems.

Pasauliniame kongrese Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė perskaitė pranešimą „Freedom to Be Me – Accessibility Manifesto for Li thuanian Libraries“ („Laisvė būti – Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestas“), remdamasi minėto lietu vių bibliotekininkų parengto dokumento vizija. I. Da vidonienė pabrėžė, kad „bibliotekos visiems“ esminė nuostata – kiekvieno laisvė būti. Pagrindinė Lietuvos manifesto žinia – bendradarbiavimas su negalią tu rinčius žmones vienijančiomis bendruomenėmis, kad būtų įgyvendintas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos esminis principas „Nieko apie žmones su negalia be žmonių su negalia“ („Nothing about us without us“). O bibliotekos, pasak pranešėjos, gali tapti katalizatoriais, atveriančiais socialinės ir kultūri nės įtraukties galimybes visiems visuomenės nariams. Lietuvos bibliotekininkai buvo ypač sunerimę, kad IFLA neišsakė aiškios pozicijos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Rusija ir toliau gali dalyvauti IFLA veikloje kaip lygiateisė partnerė. Turėdama galimybę prabilti IFLA tribūnoje, Lietuva nusprendė netylėti. „Lietuvos manifestas įgijo naują prasmę karo prieš Ukrainą kontekste, – kalbėjo I. Davidonienė. – Beveik

60 tūkst. Ukrainos pabėgėlių atvyko į Lietuvą. Ką reiškia „laisvė būti“ jiems – tiems, kurie priversti palikti su griautus namus ir mylimus artimuosius agresoriaus griaunamoje šalyje? Lietuvos bibliotekos aktyviai palaikė ir palaiko Ukrainos bibliotekas. Rinkome lėšas, apgyven dinome karo pabėgėlius, organizavome ukrainiečių autorių skaitymus.“

Bendradarbiaudami su ukrainiečių bendruo menėmis, Lietuvos bib liotekininkai veikė pagal dau gelį šio manifesto principų: kūrė ryšius su bendruomene, tarėsi, kokios pagalbos reikia, atsižvelgė į išsakytus pageidavimus, pasitelkė įvairias įstaigas ir organizacijas, fondus pildė įvairaus formato leidiniais (įskaitant garsiniais ir Brailio rašto). „Lietuva pačiu aukščiausiu lygmeniu nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su šalies agresorės institu cijomis. Manau, taip turėtų elgtis visos šalys, visos organizacijos, įskaitant IFLA“,  – aiškia žinia savo pra nešimą užbaigė Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė I. Davidonienė.

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ GAIRĖS

IFLA siekia skatinti bib lio tekininkystės ir infor macijos mokslų kokybę, nes tai gerina bibliotekų ir informacijos paslaugų kokybę ir vertę jų vartotojams. Todėl bibliotekų ir informacijos specialistams svarbu plėsti bei tobulinti žinias ir įgūdžius, kad galėtų efek tyviai dirbti kintančiame pasaulyje.

Konferencijoje buvo pristatytos šių metų ba landžio 1 d. patvirtintos IFLA Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų profesinio mokymo programų gairės (Guidelines for Professional Library and Informa tion Science (LIS) Education Programmes)4. Rengiant šį dokumentą remtasi galiojančiais nacionaliniais ir tarptautiniais standartais, ekspertinėmis žiniomis, taip pat konsultuotasi su švietimo ir profesinėmis suinteresuotosiomis šalimis visame pasaulyje. Šios gairės pakeičia 2012 m. Bib lio tekų ir (arba) infor macinių specialistų profesinio mokymo programų gaires (Guidelines for Professional Library/Information Educational Programs).

Šį naują dokumentą galima taikyti planuojant, plėtojant ir vertinant bibliotekininkystės ir informa cijos mokslų bakalauro, magistrantūros ar tęstinio mokymo programas ir jų kokybę. Gairėse nustatomos žinių, kurias bibliotekininkystės ir informacijos moks 4 https://repository.ifla.org/bitstream/123456789/1987/2/LIS%20 Guidelines%202022.pdf

Kongrese Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė pristatė Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestą. Milda Bieliauskaitė

lų specialistai turėtų turėti, kad galėtų praktikuoti ir toliau to bulėti, išlikti šiuolaikiški, sritys. Gairės bus naudingos ir profe sinio tobulėjimo programas ar mokymus rengiantiems specialistams, taip pat jų dalyviams, nes padeda suprasti, kokių žinių ir įgūdžių tikimasi iš bibliotekininkystės ir informacijos specialistų ir kuo jie gali remtis keldami savo kvalifikaciją.

NACIONALINĖ

BIBLIOGRAFIJA SKAITMENINIAME AMŽIUJE

Dubline pristatytos ir aptartos penkerius me tus rengtos bendrosios praktikos gairės „Bendroji nacionalinių bibliografijų praktika skaitmeniniame amžiuje“5, pravarčios ieškantiems informacijos apie nacionalinės bibliografijos kūrimą ir tvarkymą. Šios srities veiklą prižiūri IFLA Bibliografijos skyrius, tad, išaugus skaitmeninės žiniasklaidos ir informacijos šaltinių skaičiui ir kylant klausimams, kaip ir kokia apimtimi juos įtraukti į nacionalinę bibliografiją, bibliografijos gaires teko atnaujinti.

Šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, nes bibliografijos tvarkymas įvairiose šalyse labai ski riasi. Gairėse pateikiami galimi bibliografijos kūrimo ir tvarkymo būdai, kuriuos galima taikyti atsižvelgiant į aplinkybes, o pavyzdžiai iliustruoja galimą metodų įvairovę, mėginama išryškinti skirtingų metodų pri valumus ir trūkumus.

Itin smagu, kad greta Kanados, Prancūzijos, Ita lijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės išskiriamas ir Lietuvos nacionalinės bibliografijos tvarkymo mo delis. Lietuvos nacionalinė bibliografija apima šalies leidyklų leidinius, lietuvių autorių leidinius ir tuos leidinius, kuriuose rašoma apie Lietuvą. Nacionalinės bibliografijos leidiniai 1928–1943 m. ir nuo 1947 m. iki dabar išleidžiami kas mėnesį. Nacionalinė biblio grafija 1998 m. pradėta tvarkyti UNIMARC formatu, bibliografiniai įrašai internete pateikiami nemokamai ir be jokių apribojimų. Nacionalinės bibliografijos agentūros funkcijas nuo 1992 m. atlieka Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Lietuva yra viena pirmųjų Europos šalių, pradė jusių archyvuoti (2002 m.) savo domenus ir vykdyti bibliografinę saityno dokumentų apskaitą.

* * *

5 https://repository.ifla.org/bitstream/123456789/2001/1/ Bibliographies%20Common%20Practices%202022.pdf. Dokumento pirmtakai: internetinis leidinys „Geroji nacionalinių bibliografijos agentūrų praktika skaitmeniniame amžiuje“ (2014–2017 m.) ir spausdintinis leidinys „Nacionalinės bibliografijos skaitmeniniame amžiuje: gairės ir naujos kryptys“ (2009 m.).

Europai ir visam pasauliui nuo vasario mėnesio gy venant karo sąlygomis, žinoma, nenutylėta ir ši tema. Apie tai, kaip bibliotekos ir bibliotekų asociacijos gali padėti kolegoms karo niokojamoje šalyje, kalbėta pir moje IFLA Europos regioninio skyriaus (Europe Regional Division, EURDC) sesijoje. Čia jaudinamai apie karą ir jo padarinius pasakojo Ukrainos bibliotekų asociaci jos tarybos narė Oksana Bojarynova. Ji pranešė, kad iki liepos 28 d. – 155 osios karo dienos – Ukrainoje buvo sunaikinta per 60 bibliotekų, šimtai apgadinta. Ukrainos bibliotekų asociacija su partneriais aktyviai kovoja informacinę kovą, padeda dėl karo perkeltiems asmenims, ypač vaikams, siūlydama išteklius, mokymus ir paslaugas. O. Bojarynova priminė, kaip svarbu, kad kitos šalys nenusigręžtų nuo to, kas vyksta Ukrainoje.

Labdaros fondas „Bibliotekos šalis“ (Бібліотечна країна) kartu su Ukrainos bibliotekų asociacija yra įsteigę fondą, skirtą teikti finansinę pagalbą į sunkią padėtį patekusiems bib lio tekininkams. Kongrese skatinta aukoti šiam fondui. Trečią susitikimų dieną buvo paskelbta, kad surinkta per 10 tūkst. eurų.

Parengė Vaiva Markevičiūtė, Ramunė Balčikonienė

Vienoje IFLA konferencijos sesijų jaudinamai apie karą ir jo padarinius pasakojo Ukrainos bibliotekų asociacijos tarybos narė Oksana Bojarynova. Milda Bieliauskaitė

Į sunkią padėtį patekusius bibliotekininkus galima paremti aukojant fondui, kurį įsteigė Ukrainos bibliotekų asociacija ir labdaros fondas „Bibliotekos šalis“ (Бібліотечна країна).

NAUJOKO IŠGYVENIMO GIDAS

IFLA metinė konferencija – milžiniškas renginys. Natūralu, vykstantieji į jį pirmą kartą nerimauja, kaipgi seksis grandioziniame forume, kaip jame nepamesti galvos ir kaip pasiimti iš šios konferencijos tai, kas kiekvienam gali būti naudingiausia.

Štai keletas tokio renginio debiutantės patarimų iš asmeninės patirties:

1. Susidėliok dienos planą iš anksto

Labai didelė konferencijos programa internete skelbiama dar gerokai prieš renginį. Susipažink su ja ir iš anksto išsirink, kokie pranešimai ar diskusijos tau aktualiausi ar įdomiausi. Taip ne tik lengviau orientuosiesi pačioje konferencijoje, bet ir tiksliai apsispręsi, kas tau svarbiausia. Nesakau, kad pasirinkimai nesikeis, tačiau, turėdamas pirminį planą, jausiesi drąsesnis ir išvengsi desperatiško renginio programos vartymo paskutinę minutę.

2.

Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Vis dėlto prireikus nebijok keisti susidėlioto dienos plano. Pradedant skaityti programą atrodo, kad beveik visi pranešimai tau aktualūs. Ypač jeigu užmeti akį tik į pavadinimą... Bet jei pamatei, kad pasirinkta sesija nesudomino, nebijok išeiti –konferencija milžiniška, tikrai rasi, kur praleisti savo laiką naudingiau.

3. Nepraleisk kviestinių svečių pranešimų Kviestiniais svečiais tampama ne be reikalo. Šie žmonės – profesionalai, savo sritį išmanantys iki smulkiausių detalių. Jie žino, kaip išlaikyti didžiulės auditorijos dėmesį, kaip informaciją skaidrėse pateikti įdomiai, netikėtai ir smagiai. Iš tokių pranešimų gali daug ko išmokti – pavyzdžiui, kaip originaliai dalintis norima informacija su kolegomis.

4. Konferencija ilga, tačiau smegenys galvoje tik vienos. Pailsėk Natūralu, kad atvykus į tokį renginį norisi pilnom saujom semti viską – juk nežinia, kada pasitaikys antra proga. Tačiau kartais norai nesuderinami su galimybėmis, ypač smegenų. Man taip nutiko nuėjus į diskusiją apie dirbtinį intelektą. Diskusija įdomi ir aktuali, tačiau staiga supratau, kad girdžiu tik garsus, bet nebesuprantu nė vieno žodžio. Tokiu atveju pagelbės pusvalandis ramybės su arbatos puodeliu.

Dublino peizažas. Milda Bieliauskaitė

Vien įžengus į Dublino konferencijų centrą, kuriame vyko IFLA pasaulinis bibliotekų ir informacijos kongresas, gali apsisukti galva, todėl buvo pravartu iš anksto nusimatyti, kurie programos renginiai labiausiai vilioja.

Šiemet renginio dalyviai pakviesti apsilankyti seniausioje Airijos aukštojoje mokykloje – Dublino universiteto, dar vadinamo Švenčiausiosios Trejybės koledžu, bibliotekoje.

5. Rašykis mintis, idėjas ir citatas „Šitai tai tikrai prisiminsiu.“ Kiek kartų sau taip sakei? Prisipažinsiu, sakiau milijoną kartų ir lygiai taip pat milijoną kartų neprisiminiau to, ką tikėjausi prisiminti, „kai reikės“. Užsirašyti patikusią mintį, citatą ar interneto svetainės adresą užtrunka vos kelias minutes, tačiau vėliau ši informacija bus aukso vertės. Kitas patarimas –fotografuoti įdomias skaidres. Dar vienas patikrintas informacijos išsaugojimo būdas –grįžus į viešbučio kambarį, surašyti trumpą dienos santrauką: ką girdėjai, matei, kas buvo aktualu ir (arba) pritaikoma savoje bibliotekoje. Laikui bėgant, detalės pasimiršta, o šios santraukos padeda atšviežinti prisiminimus.

6. Kalbėk ir bendrauk

Į konferenciją vykau viena, tad natūralu, jog buvo neramu, kad nerasiu, su kuo kalbėtis, ir keturias dienas tiesiog pratylėsiu. Tačiau neįvertinau vieno dalyko – bibliotekininkai mėgsta kalbėtis. Daug ir su visais. Matyt, tai – profesinis įgūdis, nedingstantis net ir svetur. Štai atidarymo renginyje vos prisėdusi susipažinau su profesoriumi iš Havajų ir jo dukra, vėliau – su brite, kuri susižavėjo mūsų bibliotekos renginių šeimoms konceptu. Visi pokalbiai prasidėdavo paprasčiausiu pasisveikinimu ir buvo labai smagūs. Svarbiausia – nebijoti pradėti pokalbio. Patikėk, nė sykio neatrodė, kad pašnekovas nenori kalbėtis. Juk vienas iš tokių renginių tikslų –megzti kontaktus ir susipažinti su kitų šalių bibliotekų gerąja patirtimi, tad šis žingsnis – būtinas.

7. Plakatų paroda, ypač jos pristatymas, yra itin naudingi

Šioje plakatų parodoje bibliotekos pristato savo geriausius, naujausius, labiausiai pasiteisinusius projektus. Tad tai – ne tik puiki galimybė pasisemti įvairių idėjų savai bibliotekai, bet ir proga su projekto sumanytojais ar įgyvendintojais pakalbėti apie tai, kas sekėsi, ko nepavyko iki galo įgyvendinti ir t. t. Į plakatų pristatymo renginius ėjau net kelis kartus.

8. Išeik pakvėpuoti grynu oru

Tiesiog. Pietų pertrauka ant suoliuko šalia konferencijų centro ar 15 minučių pertrauka gretimame parkelyje padės atšviežinti mintis ir pasiruošti antrai dienos pusei.

9. Nepraleisk kultūrinių renginių

Ar tai būtų koks kultūrinis vakaras, ekskursija po konferencijos miesto bibliotekas ar teminiai pasivaikščiojimai – viskas ne tik padeda susipažinti su lankomos šalies kultūra, bibliotekomis ar miestu, bet ir suteikia galimybę sutikti naujų žmonių arba pratęsti bendravimą su jau šiek tiek pažįstamais.

10. Nusiteik, kad laukia sunki, bet labai įdomi savaitė

Tikėtis, kad tokio masto renginyje viskas bus tik įdomu, lengva ir smagu – šiek tiek naivu. Bus valandų, kai jausiesi nykokai, rytų, kai mieliau parduosi sielą nei kelsiesi iš lovos, ar vakarų, kai medinės kojos vos ne vos parneš tave į viešbutį. Bet visi nepatogumai nublanksta prieš tai, ką sužinai ir pamatai tokiame renginyje. Pakrutinti smegenis, pasižiūrėti, kaip gyvena kiti, pasidalyti patirtimi ir pasisemti naujų idėjų yra nepaprastai naudinga. O kaip smagu, kai kartu gali atrasti ne itin gerai pažįstamos šalies kultūrą!

Milda Bieliauskaitė

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė komunikacijai

Straipsnio autorės dalyvavimą konferencijoje finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Konferencijos organizatoriai pasiūlo ir kultūrinių renginių. Juose apsilankius galima susipažinti su lankomos šalies kultūra, menu.

PASAULĮ VIENIJANTI ISTORIJŲ GALIA

Šiemet vaikų literatūra bei skaityba besidomintys ir šioje srityje dirbantys specialistai iš viso pasaulio susitiko egzotiškoje Malaizijoje, Putradžajos mieste. Čia rugsėjo 5–8 d. vyko 38-asis Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros (IBBY) asociacijos kongresas.

Malaizijos IBBY skyriaus pasirinkta šiemečio renginio tema –istorijų galia (The Power of Stories). Ji, beje, puikiai atliepė ir šios šalies gyventojų tapatybę, atspindinčią itin didelę jų kultūrinę ir religinę įvairovę. Šiame kongrese skelbta žinia – kad istorijose slypinti galia ir tam tikros universalios temos gali suvienyti labai skirtingų kultūrų, tradicijų, tikėjimų žmones, padėti kalbėti ta pačia knygų kalba. Svarbiausia, kad vaikams skirtos knygos padeda ugdyti pasauliui atviras asmenybes.

Apskritai esminė IBBY asociacijos nuostata – kiekvienas vaikas turi teisę į gerą istoriją. Todėl ši tarptautinė organizacija itin daug dėmesio skiria geriausiems vaikų knygų kūrėjams, skai tybos puoselėtojams: juos įvertina ir apdovanoja, kiekviename kongrese organizuoja susitikimus su nominacijų laureatais.

Šiemet suteikta galimybė išgirsti už skaitymo skatinimą apdovanoto projekto, kurį vykdo Nunavuto literatūros taryba „Ilitaqsiniq“ (Kanada), atstovės kalbą ir dviejų skaitymo skatinimo propaguotojų – Jane Kurtz (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Zohreh Ghaeni (Iranas) – istorijas. Kūrybingus pranešimus skaitė Hanso Christiano Anderseno apdovanojimo šių metų laimėtojos pran cūzų rašytoja Marie Aude Murail ir korėjietė dailininkė bei autorė Suzy Lee, taip pat Astridos Lindgren atminimo medalio laureatė (2020 m.) Baek Heena iš Pietų Korėjos. Daugelis kongreso dalyvių patvirtintų, kad tokių iškilių asmenybių pranešimai ypač įkvepia. Išskirtinė IBBY savybė – kad ji vienija skirtingų sričių profe sionalus: rašytojus, iliustruotojus, vertėjus, leidėjus, tyrėjus bei mokslininkus, mokytojus, švietimo, kultūros sektorių darbuotojus –sąrašą tikrai būtų galima tęsti. Kongrese pranešimus skaitė ir savo įžvalgomis dalijosi specialistai iš JAV, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Singapūro, Indonezijos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos.

Pranešėjai pristatė savo šalyje įvertinimo sulaukusias knygas ir jų kūrėjus, aptarė tautos literatūrinį išskirtinumą ir jos sąsajas su pasauliu, svarstė apie valdžios, mokyklos, tėvų vaidmenį skatinant vaikų skaitymą, pristatė pavyzdžius, kaip, pasitelkiant knygą, vyk domos įvairios edukacijos ir integruojamos socialinės, kultūrinės, kitos mažumos ir pačios pažeidžiamiausios grupės. Daug dėmesio skirta ir Malaizijos vaikų literatūros ir skaitybos temai.

Gavusios Lietuvos kultūros tarybos paramą, galimybę apsilan kyti šiemečiame kongrese ir reprezentuoti mūsų šalį turėjo net 4 Lietuvos atstovės: Inga Mitunevičiūtė (IBBY Lietuvos skyriaus

pirmininkė), Rūta Lazauskaitė (IBBY Lietuvos skyriaus sekretorė), Goda Baranauskaitė Dangovienė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė), Agnesa Kenešytė Gricė (Klaipėdos apskrities Ievos Si monaitytės viešosios bibliotekos bibliotekininkė). I. Mitunevičiūtė skaitė pranešimą „Tarptautinė lietuvių tremties istorijų sėkmė: „Tarp pilkų debesų“ ir „Sibiro haiku“ atvejis“.

Be abejonės, visos dalyvės jautė pareigą skleisti žinią apie mūsų šalies kūrėjus. Džiugu, kai už puikius tekstus, iliustracijas ir vertimus į IBBY Garbės sąrašus, kuriuose pateikiamos reikšmin giausios pastarųjų dvejų metų visų asociacijos skyrių deleguotos knygos, įtraukiami ir Lietuvos kūrėjai. Šįkart juos papildė Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės (rašytojų kategorija), Monikos Vaicenavičienės (iliustruotojų kategorija), Alvydos Gaivenienės (vertėjų kategorija), kuri pati atvyko atsiimti apdovanojimo, pavar dės. Jų knygas galėjo pavartyti visi kongreso Malaizijoje dalyviai.

IBBY rengiami kongresai leidžia geriau suvokti bendrą pasaulinį vaikų literatūros kontekstą, susipažinti su įvairiose valstybėse vykdomomis programomis, iniciatyvomis, įvertinti ir savo šalies situaciją. Ne mažiau svarbu, kad juose užmezgami ryšiai su užsienio kolegomis, kartais atsiranda ir daugiau ben dradarbiavimo galimybių.

Sužinoti daugiau apie kongresą Malaizijoje, pamatyti virtua lias parodas galima adresu www.ibbycongress2022.org

Paskelbta, kad kitas asociacijos kongresas vyks Italijoje, Triesto mieste.

Parengė kongreso dalyvės iš Lietuvos

Lietuvos atstovės 38-ajame IBBY kongrese Malaizijoje (iš kairės): Rūta Lazauskaitė, Goda BaranauskaitėDangovienė, Inga Mitunevičiūtė, Agnesa Kenešytė-Gricė. IBBY Lietuvos skyriaus archyvas

NUO ŠIOL TARP GARSINIŲ

KNYGŲ UKRAINIEČIŲ KALBA –

IR LIETUVIŲ AUTORIAI

Prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą plūstelėjus pabėgėlių srautams, knygų leidėjai pagalvojo ne tik apie leidinius ukrainiečių kalba, bet ir apie tai, kad tarp atvykstančiųjų gali būti neregių ir silpnaregių, disleksiją turinčių vaikų ar suaugusiųjų. Nuo šių metų vasaros į ukrainiečių kalbą išverstos lietuvių autorių knygos skaitytojams tapo prieinamos ir garsiniu formatu. Skaityti tokias knygas gali ne tik ukrainiečiai Lietuvoje ar Ukrainoje, bet ir visose šalyse, kuriose gyvena istorinės ar buriasi nuo karo pabėgusios ukrainiečių bendruomenės. Tereikia prisijungti prie virtualios bibliotekos ELVIS ir iš ten parsisiųsti leidinius.

„Ukrainiečių kalba neturėjome nei knygų Brailio raštu, nei garsinių knygų, – intensyvią pavasario pradžią atsimena Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Informacinių išteklių skyriaus vedėja Dalia Balčytytė. – Todėl susisiekėme su Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyriaus vadove Oksana Potymko, su kuria mus sieja jau ne vienų metų draugystė.“ O. Potymko dėka jau po kelių savaičių Lietuvą pasiekė 100 leidinių Brailio raštu ukrainiečių kalba, o LAB sukurtą virtualią elektroninių leidinių biblioteką ELVIS (elvislab. lt) papildė net 250 ukrainietiškų garsinių knygų vaikams bei paaugliams (ir šis skaičius nuolat auga).

Tačiau norėjosi ne tik suteikti galimybę skaityti gimtąja kalba tiems, kurie negali skaityti įprastai, bet ir plačiau atverti Lietuvos kultūrą, visus, skaitančius ukrainietiškai, supažindinti su Lietuvos rašytojų, poetų ir mąs tytojų kūriniais. Garsiniu formatu leisti ir lietuvių autorių į ukrainiečių kalbą išverstas knygas atsirado galimybė Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos aklųjų bibliotekos ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyriaus atstovams šių metų birželį pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kuria įtvirtinamas siekis padaryti knygas prieinamas visiems: tiek turintiems individualių skai tymo poreikių, tiek pamėgusiems literatūros klausytis ar besimokantiems ukrainiečių kalbos.

Įgyvendinti sumanymą padėjo Lietuvos kultūros institutas, ne pirmus metus vykdantis Vertimų skatinimo programą (institutas jau parėmė 32 knygų vertimus į ukrainiečių kalbą). „Garsinės knygos lengvai įveikia sienas, todėl ne tik skaitytojams Ukrainoje, bet ir dėl vykstančio karo be siplečiančiai ukrainiečių bendruomenei čia, Lietuvoje, suteikia galimybę pažinti lietuvių literatūrą ir sutvirtinti kultūrinius ir žmogiškuosius mūsų šalių ryšius. Tikimės, kad garsiniai leidiniai pravers ir kaip biblioterapijos priemonė – pagelbės nors trumpam įveikti namų ilgesį, nerimą, suteiks vilties“, – apie specialią Vertimų skatinimo programos priemonę kalbėjo instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Džiaugdamasi šiuo trišaliu bendradarbiavimu, O. Potymko tiki projekto sėkme. „Su malonumu prisidedame prie lietuvių literatūros sklaidos tarp Ukrainos skaitytojų, taip pat ir tarp žmonių, turinčių individualių skaitymo poreikių. Labai tikimės, kad šis projektas greitu laiku paplis ir kitose Europos šalyse“, – optimistiškomis mintimis dalijasi O. Potymko.

Pasak lvivietės, Ukrainos negalių asociacijos Lvivo komanda rengia išskirtinai kūrybiškas Brailio rašto ir garsines knygas. „Mes spausdiname universalaus dizaino knygas, kuriose tekstas pateikiamas tiek Brailio raštu, tiek paprastu šriftu. Knygas papildo spalvoti reljefiniai piešiniai, kuriuos

supranta tiek regintieji, tiek neregiai. Kiekvienoje origina laus dizaino knygoje taktiliniame rėmelyje pateikiamas ir QR kodas, nukeliantis į garsinę leidinio versiją. Garsinėms knygoms kurti mes kviečiamės ne tik žinomus Ukrainos aktorius bei atlikėjus, bet ir neregius vaikus“, – apie šiuo laikinę išskirtinių knygų leidybą pasakoja O. Potymko. Birželio pabaigoje skaitytojus pasiekė pirmoji garsinė ir Brailio raštu išleista Ignės Zarambaitės ir Gretos Alice knyga vaikams „Emilio laiškas“, o spalį pasirodys Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės, Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės knygos vaikams. Jos įgarsintos vaidmeni mis ir primena radijo teatro kūrinius. Šiuo metu Lvive garsinamas Rimanto Kmitos šiauliečių tarme parašytas ir į Rytų Ukrainoje vartojamą ukrainiečių ir rusų kalbų mišinį, vadinamąjį suržyką, išverstas romanas „Pietinia kronikas“.

Priminsime, kad lietuvių literatūra į ukrainiečių kalbą intensyviau pradėta versti ir leisti nuo 2016 metų.

Ramunė Balčikonienė, Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė

Nuo šiol Ignės Zarambaitės ir Gretos Alice knyga vaikams „Emilio laiškas“ skaitytojams prieinama ir kaip pirmoji garsinė knyga ukrainiečių kalba. Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė

INTRIGUOJANČIOS PAŽINTYS

SU GARSIOMIS ASMENYBĖMIS

Į mokyklos suolus sugrįžę sostinės moksleiviai mokytis Lietuvos istorijos ar geriau pažinti šaliai nusipelniusius žmones Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojų dėka galės netradiciškai ir žaismingai. Sukurta nemokama mobilioji programėlė „Istoriniai pasimatymai“ siūlo rinktis iš 15 interaktyvių kultūrinių maršrutų Vilniuje, Alytuje ir Varėnoje. Nuo šių metų liepos, kada buvo pristatytas šis interaktyvusis projektas, smalsūs vilniečiai ir svečiai, naudodamiesi audiogidu, gali savarankiškai tyrinėti Vilniaus ir jo apskrities istoriją.

nybės. Žavu, kai sužinome, kad mėgstama rašytoja gyveno mūsų kasdien praeinamame daugiabutyje, studijavo tose pačiose auditorijose, svajojo tuose pačiuose Vilniaus skveruose“, – intrigavo istorikė.

Tokios žinios, nors gali pasirodyti fragmentiškos, vis dėlto, L. Hall teigimu, labai praturtina mūsų vidinius Vilniaus (bei kitų vietovių) žemėlapius, o kū rybiškai naudojamos šiuolaikinės istorijos populiarinimo galimybės „atveria vis naujus aplinkos sluoksnius ir skatina kapstytis dar giliau“. Kai kurios interaktyvių maršrutų stotelės nustebins ir istorijos žinovus – pavyzdžiui, ar žinojote, kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie Vilniaus simboliu tapusio Gedimino kalno išsaugojimo?

Maršrutai sudaryti pagal minėtų istorinių asmenybių biografijas. Remtasi mažiau žinomais faktais, informacija iš asmeninių laiškų, įdomiosios istorijos formatu. Istorines asmenybes interaktyviuose maršrutuose įgarsino profe sionalūs aktoriai.

Į „pasimatymus“ kviečia Vilniaus Gaonas, Jonas Basa navičius, Adomas Mickevičius, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Judita Vaičiūnaitė, Jurga Ivanauskaitė, Jurgis Kunčinas, Ona Šimaitė, Petras Vileišis, Juozapas Zavadskis, Pran ciškus Skorina, Anzelmas Matutis, Vincas Krėvė, Jurgis ir Marija Šlapeliai.

„Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka daug dėmesio skiria kraštotyros informacijai rinkti ir populiarinti. Jos patrauklumą labai padidina šiuolaikinių technologijų naudojimas, todėl drauge su VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“ sukurta „Istorinių pasimatymų“ programėlė praėjusių amžių lietuvių literatūros ir rašti jos asmenybes priartina prie šiuolaikinių vartotojų. Taip novatoriškai pristatoma Lietuvos istorija“, – pasakojo pro jekto „Istoriniai pasimatymai“ vadovė Roma Lazinkienė.

Prie Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto kūrimo prisidėjusi istorikė Lina Hall mano, kad natūralus jaunų žmonių smalsumas, noras pažinti yra neblėstantis, o į kokias kultūros sferas tai bus nukreipta, priklauso nuo bendrame kultūros lauke vyraujančių tendencijų. „Be abejo, pastarąsias lemia tai, į kokias temas, naratyvus orientuoti tokie kūrybininkų darbai kaip ši mobilioji pro gramėlė. Įvairios modernios pažinimo priemonės įvietina istoriją, ištrindamos ar bent sumažindamos atstumą tarp ankstesniais laikais gyvenusių asmenybių ir mūsų kasdie

Maršrutai yra skirtingo ilgio: vieni tęsiasi du ar tris kilometrus, o kai ku rie – gerokai ilgesni. Trumpiausias maršrutas driekiasi Vilniaus senamiestyje ir siūlo interaktyvią pažintį su Vilniaus Gaonu – nužingsniuosite mažiau kaip kilometrą ir sustosite dešimtyje stotelių. O štai „pasimatymas“ su J. Basanavi čiumi truks gerokai ilgiau: maršruto ilgis yra beveik 8 kilometrai, jį įveikiant aplankoma 12 objektų – nuo Signatarų namų, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, iki tautos patriarcho kapo Rasų kapinėse. „Istorinių pasimatymų“ dalyvius keliauti Vilniaus geto takais kviečia pasaulio teisuolė ir viena garsiausių visų laikų Lietuvos bibliotekininkių Ona Šimaitė, Vilniuje ieškoti Tibeto ragina rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Galima sekti maištininko filomato Adomo Mickevičiaus pėdsakais, įdomiausias savo gyvenimo isto rijas atskleis Žemaitė ir inžinierius bei mecenatas Petras Vileišis.

Trys „pasimatymai“ vyksta Dzūkijoje. Atrasti poetišką ir gamtišką Alytų kviečia vienas žymiausių Lietuvos vaikų poezijos kūrėjų Anzelmas Matutis. Vaikščiodami po Dzūkijos sostinę, artimiau susipažinsite su prozininku Jur giu Kunčinu, o Merkinės ir kitas Varėnos rajono vietas aplankysite virtualiai keliaudami su Vincu Krėve Mickevičiumi.

Viskas, ko prireiks, – išmanusis telefonas ir ausinės. Dar – patogūs batai, nes teks nemažai keliauti per pramogą patiriant pažinimą.

Mobiliąją programėlę „Istoriniai pasimatymai“ nemokamai atsisiųsti galima iš „Google Play“ ir „App Store“, ji skiriama visų amžiaus grupių smal siems žmonėms. Programėlę per porą mėnesių jau atsisiuntė arti tūkstančio susidomėjusių vilniečių ir miesto svečių.

Donata Baniūnienė

Viskas, ko prireiks keliaujant interaktyviais maršrutais ir savarankiškai tyrinėjant Vilniaus istoriją, tai išmanusis telefonas ir ausinės, gal dar – patogūs batai... Mindaugas Masaitis

APIE I. SIMONAITYTĘ –IR MODERNIOMIS, IR TRADICINĖMIS MENO FORMOMIS

Priekulė, Minijos vingis, Vanagų bažnyčia – šios Klaipėdos rajono vietovės nebūtų taip plačiai žinomos, jei nebūtų susijusios su žymiausia iš šio krašto kilusia rašytoja. 2022-uosius paskelbus Ievos Simonaitytės metais, Lietuvoje rengiamos konferencijos, parodos, konkursai, literatūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai, skirti rašytojos asmenybei ir kūrybai, Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka 2021–2022 m. taip pat vykdė Lietuvos kultūros tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės finansuotą projektą „Pa/pri/iš/jausk Ievą Simonaitytę“, kurio visos veiklos vyko vietose, susijusiose su svarbiais rašytojos asmeninio gyvenimo įvykiais ar minimose jos kūriniuose.

Daugelio knygų apie Mažąją Lietuvą auto riaus, knygotyrininko ir kultūros istoriko prof. habil. dr. Domo Kauno teigimu, Mažosios Lie tuvos regione su I. Simo naitytės vardu siejamas paveldas nėra tinkamai įvertintas, su juo susiju sios veiklos stokoja šiuo laikiškumo ir gyvybingu mo. Tad J. Lankučio vie šoji bib lio teka pakvietė vietos bendruomenę įsitraukti į jos sumanyto projekto veiklas, gyvai ir šiuolaikiškai pajausti I. Simonaitytę.

Projektas prasidėjo 2021 ųjų rugsėjį Priekulės geležinkelio stotyje, kur Šeiko šokio teatras visuo menei parodė šiuolaikinio šokio spektaklį „Šilu ma“, sukurtą specialiai šiam projektui. Spektaklio anotacijoje rašoma, kad kaimo, kuriame vyksta I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ veiksmas, pavadinimas yra Šalteikiai, tačiau teatro kūrybinė grupė jį sąlygiškai pakeitė į „Šilteikiai“ ir pakvietė žiūrovus rašytojos sukurtų moterų paveiksluose visiems kartu ieškoti šilumos ir gyvenimiškos sti prybės šaltinių. Renginio metu žiūrovų ausinėse skambėjo I. Simonaitytės romanų veikėjų pasa

kojimai, Priekulės stotyje šokėjos kūrė lakoniškas būsenų užuominas. Spektaklis sulaukė itin didelio susidomėjimo, tad 2022 ųjų gegužę buvo parody tas antrą kartą.

Priekulėje veikiančiame I. Simonaitytės memo rialiniame muziejuje ir miesto Vingio parke vyko dailininkų pleneras, dvi edukacijos vaikams ir su augusiesiems. Tapybos edukaciją vedė menininkė Aurelija Valutytė Slavinskienė, o Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo – vofelių (išskirtinis lietuvininkų patiekalas, primenantis vaflius) – kepimo edukaciją pristatė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai.

Šeiko šokio teatro kūrybinė grupė Priekulės geležinkelio stotyje susirinkusius žiūrovus kvietė Ievos Simonaitytės sukurtų moterų paveiksluose ieškoti šilumos ir gyvenimiškos stiprybės šaltinių.

I. Simonaitytės muziejaus vadovė Jūratė Martinkie nė susirinkusiesiems papasakojo apie čionykščius eksponatus, pateikė informacijos apie rašytojos Priekulėje pasistatytą vasarnamį, kuriame kūrė, priiminėjo svečius.

Dar viena itin svarbi I. Simonaitytei vieta – Vana gų evangelikų liuteronų bažnyčia. Ši bažnyčia – jos konfirmacijos, maldos vieta, 1977 m. rašytoja net finansavo vargonų remonto darbus. Birželį bažny čioje skambėjo specialiai šiam projektui atrinkti kū riniai, kuriuos atliko Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ mišrus choras „Can tare“. Bendrą giesmę kartu su choru giedojo ir Va nagų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis. Beje, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios statytojas Emilis Bleiveisas daug padėjo I. Simonaitytei, buvo jos mylimas. Apie šį kunigą rašytoja yra pasakiusi: „Jei nebūtų Bleiveiso, nebūtų ir manęs.“

Plenero ir tapybos edukacijų dalyvių darbų parodos pristatymas vyko Klaipėdos rajono savival dybės J. Lankučio viešojoje bib lio tekoje. Renginys sutraukė daug svečių: atvyko projekto partneriai, savivaldos atstovai. Plenero ir edukacijų dalyviai dėkojo už galimybę per projekto veiklas daugiau

sužinoti apie išskirtinio likimo rašytoją I. Simonai tytę, savo kūryboje vaizdavusią lietuvininkų likimus ir garsinusią Klaipėdos kraštą. Baigiamajame ren ginyje skambėjo Vėžaičių kultūros centro moterų ansamblio „Melodija“ dainos.

Kiekvienam projekto „Pa/pri/iš/jausk Ievą Si monaitytę“ renginiui atskirą programą parengė režisierius ir aktorius Domininkas Malajavas.

Projekto sumanytojos Živilė Markutė Armalienė ir Neringa Birbalienė džiaugiasi, kad ši bibliotekos vei kla pritraukė daug įvairaus amžiaus žmonių, suteikė jiems galimybę susipažinti ar iš naujo pažinti primirštą Mažosios Lietuvos rašytoją, suvokti jos darbų reikšmę. Kartu jos nuoširdžiai viliasi, kad visi, įsitraukę į projek tą, „pajautė, prijautė ir išjautė“ I. Simonaitytę.

Filmuką apie projekto veiklas, Šeiko šokio teatro spektaklį „Šiluma“ ir virtualią tapybos darbų parodą galima pamatyti J. Lankučio viešosios bib lio tekos „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Živilė Markutė-Armalienė

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bib lio tekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja projektinei ir kultūrinei veiklai

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje po choro „Cantare“ koncerto. Pirmoje eilėje iš dešinės: renginio vedėjas Domininkas Malajavas, projekto vadovė Živilė Markutė- Armalienė, kunigas Remigijus Šemeklis, choro vadovas Ramūnas Baršauskas, projekto rengėja Neringa Birbalienė.

Tapybos edukacijos dalyviai prie savo darbų Priekulės Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje.

Bendra dailininkų plenero ir tapybos edukacijų dalyvių paroda pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje. Bibliotekos archyvas

Klaipėdos krašto lietuvininkų mėgtų vofelių kepimo edukaciją vedė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai.

BIBLIOTEKOJE – VIZGANČIOS

UODEGOS IR PUIKIOS EMOCIJOS

Norėdama paskatinti gyventojus kurti meile ir pasitikėjimu grįstus santykius su savo augintiniais, Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka liepos mėnesį pakvietė bendruomenę dalyvauti konkurse „Mano augintinis bibliotekoje“, skirtame šiemet Lietuvoje minimiems Gyvūnų gerovės metams. Kartu priminta, kad biblioteka jau ne vienus metus yra draugiška gyvūnams.

priminti gyvūnų gerovės temą surengiant atitinkamą konkursą pasirodė labai tinkama.

Pagrindinė sąlyga, kurią norint dalyvauti konkurse buvo privalu įvykdyti, – liepos 18–23 d. atvykti į Trakų viešąją biblioteką su savo augintiniu ir nufotografuoti jos erdvėse. Dalyvauti galėjo visi: šunys, katės, jūrų kiaulytės, triušiukai, egzotiški gyvūnai, tačiau dau giausia sulaukėme šuniukų, kuriuos šeimininkams paprasčiausia atsivesti į bib lio teką. Nors daugeliui kačių išeiti iš namų yra tikras iššūkis, labai džiaugia mės, kad konkurse su savo šeimininke Ana dalyvavo ir vienintelė katytė vardu Buba.

Tarp lentynų šmirinėjantys keturkojai linksmino ir bibliotekininkes, ir pačius jų šeimininkus. Suprantama, augintiniai rodė skirtingą charakterį: vieni buvo ramesni ir pozavo, kaip paprašyti, kitus teko vaikytis po visą biblioteką, bandant pagauti gražesnį ar įdomesnį kadrą.

Organizuodami konkursą, siekėme paskatinti žmones daugiau laiko praleisti su savo augintiniais, juk, nusprendus užsukti pasiskolinti knygų ar jaukiai paskaityti skaitykloje, tikrai galima atvykti su savo ištikimuoju bičiuliu.

Dar 2016 m., kai kartu su Kaniterapijos asociacija pradėjome vykdyti projektą „Skaitymas su šunimi“, pastebėjome, kad gyvūnai viešojoje įstai goje, kur jų sutikti paprastai nesitikime, atkreipia lankytojų dėmesį, malo niai nustebina ir sukelia pasigėrėjimo emociją. Jau tada tapome draugiški gyvūnams – bibliotekos duris puošia tai skelbiantis ženkliukas. Vis dėlto lankytojai vis dar drovisi užsukti pas mus su savo augintiniais. Tad idėja

Per konkurso savaitę sulaukta 12 dalyvių. Jų nuo traukos buvo paviešintos Trakų viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje – čia 23–29 d. vyko balsavimas. Daugiausia patiktukų surinkę gyvūnai paskelbti nu galėtojais. Atkakliausia kova vyko tarp trijų šuniukų: pūkuotas džentelmenas, vokiečių mažasis špicas Nafas nuo pat pirmų dienų sulaukė daugiausia sim patijų, jam ant kulnų vis lipo prancūzų buldogė Iziukė ir taksas Radžis. Vis dėlto, įpusėjus balsavimui, Nafas įgijo nemažą persvarą ir liko nepavejamas. Iziukė su Radžiu pasidalijo antrąja ir trečiąja vietomis. Pagrindinį konkurso „Mano augintinis bibliotekoje“ prizą įsteigė biblioteka, likusius – konkurso rėmėjas gy vūnų prekių parduotuvių tinklas „Kika“. Visiems konkurso dalyviams įteiktos paguodos dovanos. Sulaukėme ir labdaringos iniciatyvos – Radžio šeimininkai, padvigu binę gautą dovanų kupono sumą, nusprendė laimėjimą paaukoti gyvūnų prieglaudai „Tautmilės globa“ Vilniuje ir paremti ten dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai dėl žmonių neatsakingumo atsidūrusius keturkojus.

Edita Loiba Trakų viešosios bibliotekos Suaugusių vartotojų skyriaus vedėja

Daugiausia simpatijų sulaukęs vokiečių mažasis špicas Nafas laimėjo pirmąją vietą.

Prancūzų buldogė Iziukė ir taksas Radžis pasidalijo antrąja ir trečiąja vietomis. Bibliotekos archyvas

AKMENĖ

Poezijos šventė. Akmenės rajono savival dybės viešojoje bib lio tekoje vyko tradicinė „Poezijos rudens“ šventė (organizuojama nuo 1993 m.). Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė pristatė šventėje dalyvaujančius poetus ir svečius, supažindino su rajono literatų išleistomis knygomis. Viešojoje bib lio tekoje parengta ir tradicinė kraštotyrinė spaudinių paroda „Poezija kraštotyros aruoduose“, joje pa teikta medžiaga apie Akmenės krašto literatus ir poetus iš kitų vietovių, kurie dažnai svečiuo jasi bib lio tekos literatūriniuose renginiuose. Kasmet kraštotyrinė medžiaga papildoma naujomis literatų knygomis, publikacijomis iš žiniasklaidos, poetų dovanotomis knygomis, filmuotais šventės įrašais. Kaip ir kiekvienais metais, buvo apsilankyta Tryškių kapinėse, pagerbtas poetės, režisierės Stasės Niūniavaitės atminimas ir uždegta žvakutė.

gamtos apsuptame miesto parke „Vaikų pasau lis“, kuriame pradėjo veikti bibliotekos vasaros skaitykla. Joje liepos ir rugpjūčio mėnesiais lan kytojais rūpinosi moksleivės Agnė ir Kornelija. Merginos buvo įdarbintos pagal 2022 m. Elek trėnų savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą.

***

Knyga apie Vievį. Rugpjūčio 11 d. Elektrė nų savivaldybės viešosios bib lio tekos Vievio miesto bib lio tekoje pristatyta knyga „Vievis žemėlapiuose“. Leidinyje publikuojami 88 istoriniai ir šiuolaikiniai žemėlapiai, kuriuo se buvo pažymėtas Vievis. Chronologiškai leidinys apima laikotarpį nuo pirmo žinomo Vievio paminėjimo žemėlapyje 1597 aisiais iki šių dienų.

Nuo 2004 m. per tradicinę viešosios biblio tekos „Poezijos rudens“ šventę teikiama Stasės Niūniavaitės literatūros premija. Vado vaudamasi S. Niūniavaitės literatūros premijai gauti nuostatais, literatūrinių kūrinių vertinimo komisija išrinko laureatą – šiemet juo tapo rašytojas, socialinių mokslų daktaras Povilas Kuprys, įvertintas už profesionalią kūrybą. 2016 m. jis išleido pirmą savo poezijos knygą „Pirmasis saulės spindulys“, 2019 m. – poezijos knygą „Medžiameldis“, 2021 m. – prozos knygą „Potyriai trys“. Nemažai poeto eilėraščių yra skirta Akmenės kraštui, gimtinei, upei Ventai. P. Kuprys šiemet dalyvavo Akmenės kraštotyros klubo ir Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos rengtame tarptautiniame kūrybinio rašymo projekte „Vasaros akademija“, mokė projekto dalyvius kūrybos paslapčių. Laureatas pasidalijo mintimis apie knygas ir jų rašymą, paskaitė savo eilių. Renginyje koncertavo ir džiugių akimirkų suteikė Akmenės rajono meno mokyklos birbynininkų ansamblis, vado vaujamas mokytojo Algio Gulbino.

Zita Sinkevičienė

Vasaros skaitykloje kasdien buvo galima rasti įvairių knygų, periodikos leidinių vaikams ir suaugusiesiems, kryžiažodžių, stalo žaidimų, 3D spausdintuvu spausdintų šachmatų, šaškių. Vaikai čia skaitė, spalvino ir piešė, pūtė burbu lus ar tiesiog mėgavosi gamta – parko miškeliu ir šalia esančiu ežeru. Bibliotekininkės kasdien vedė įvairias edukacines veiklas, sensorinius ir garsinius skaitymus, organizavo įvairius turnyrus. Vasaros skaityklos uždarymo šven tėje vaikai piešė plakatą Elektrėnų bibliotekos 55 mečiui paminėti.  Vaiva Šumskaitė

Knygos bendraautoriai Algimantas Muzikevi čius ir Virgilijus Poviliūnas aptarė leidinio sudary mo principą, papasakojo apie Vievio pavadinimo kaitą įvairiais istorijos laikotarpiais. Susirinkusieji galėjo pamatyti, kaip atrodo knygoje publikuo jamų žemėlapių originalai iš A. Muzikevičiaus asmeninės žemėlapių kolekcijos.

GALERIJA. SUSITIKOME KNYGŲ AIKŠTĖJE

ELEKTRĖNAI

Dar viena skaitymo erdvė. Šią vasarą Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka kvietė apsilankyti vienoje populiariausių lankytinų vietų Elektrėnuose – atnaujintame, nuostabios

Vilnius. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalyvavo rugsėjo 2–4 d. vykusiose „Sostinės dienose“ ir kvietė užsukti į Katedros aikštėje įrengtą Lietuvos leidėjų asociacijos leidyklų paviljoną „Knygų aikštė“. Nacionalinės bibliotekos stende buvo galima ne tik įsigyti jos išleistų knygų ir žurnalų, bet ir pabendrauti, pasikonsultuoti ankstyvojo skaitymo mažyliams klausimais, daugiau sužinoti apie skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija)

Asta Mukienė

„Poezijos rudens“ šventės dalyviai. Dalia Markulienė

Vasaros skaitykla įkurta atnaujintame miesto parke. Bibliotekos archyvas

Nuo šiol Vievis turi savo knygą. Bibliotekos archyvas

Pirmą kartą Vievis (Wiewie) buvo paminėtas Mikalojaus Kristupo Radvilos (1549–1616) iniciatyva ir nurodymu Tomaszo Makowskio (1573–1630) sudarytame, graverio Hesselio Gerritszo (1581–1632) išraižytame ir Willemo Janszoono Blaeu (1571–1638) Amsterdame išspausdintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikš tystės žemėlapyje „Magni Dvcatvs Lithvaniae, Caeterrvmque Regionvm Illi Adiacentivm Exac ta Descriptio…“. Šis žemėlapis buvo sudarytas 1603–1613 m., kaip sieninis žemėlapis pirmą kartą išspausdintas 1613 m., vėliau šešiolika kartų perleistas ir dedamas į Blaeu kartogra fijos leidyklos sudarytus atlasus (1631–1672). Todėl ypatingo susidomėjimo sulaukė 1613 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapis, kurį buvo galima bibliotekoje apžiūrėti ir su rasti Vievio pavadinimą.

Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rė mėjai – Elektrėnų savivaldybės ir Trakų Rotary klubo atstovai, tekstų redaktorė Eglė Senapė dienė, kiti svečiai. Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis knygos autoriui A. Muzikevičiui įteikė jubiliejinį atminimo medalį „Vieviui 500“.

Dėkojame knygos autoriams už originalų leidinio pristatymą ir bib liotekai padovanotą istorinę vertę turinčią knygą.

Irena Senulienė

KAUNAS

Garliavoje – stimpanko estetika. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka siekia būti moderni, įgyvendinti nestandartines iniciatyvas ir plėtoti glaudžius, kūrybiškai produktyvius ryšius su vietos bendruomene. Po „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto skėčiu įgyvendinamas „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas Garliavos apylinkių seniū nijoje įgavo originalių stimpanko subkultūros formų. Vasaros pirmoje pusėje Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo eks ponuojama Kauno rajono menininkų sukurta stimpankinių skrybėlių paroda. Futuristinių ir Viktorijos laikų estetikos elementų samplaiką reprezentuojančius eksponatus buvo galima liesti, matuotis, su jais fotografuotis.

Liepos 30 d. Garliavos apylinkių seniūnijos bendruomenių pastangomis Kauno tvirtovės III forte surengtas tarptautinis stimpanko festivalis: vyko stimpankinių papuošalų ir atvirlaiškių dirbtuvės, geriausio stimpankiško kostiumo rinkimai, patiekalų pagal senovinius receptus degustacija, stimpanko stiliaus mu ziką grojančių grupių pasirodymai („Steam Engine“, Suomija; „Victor and the Bully“, Di džioji Britanija), veikė stimpankinių skulptūrų ekspozicija, kolektyvas „Viduramžiai.lt“ atliko įspūdingą ugnies misteriją „Inferno“.

Kauno rajono savivaldybės viešoji bib lioteka kvietė išbandyti įvairias edukacijas: dide lio formato lapuose nutapyti stimpankiškos temos kūrinį, nusipinti draugystės apyrankę, pasigaminti Knygiuką, išspręsti galvosūkį, įsitraukti į rajono paveldą aktualizuojantį žaidimą „Būkime keliautojais ir atradėjais“ su QR kodais.

Tarptautiniame festivalyje sušoktas biblio tekos kolektyvo atstovų ir Garliavos apy

BIBLIOTEKININKŲ

Rugsėjo 8–9 d. Pajūrio miestelyje esančioje poilsiavietėje vyko XXI Žemaitijos bib liotekininkų suvažiavimas, kurį organizavo savo 85 metį švenčianti Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šiemet sambūrio tema buvo „Inovacijų turgus“, tad bib lio tekų atstovai iš Tauragės, Jurbarko, Pagėgių, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Vilniaus rajonų pri statė savo inovatyvius produktus ir paslaugas, dalijosi gerąja patirtimi, taip pat dalyvavo įvai riose rungtyse, patyriminio ugdymo užduotyse, muzikiniame protmūšyje.

Išradingai ir kūrybiškai buvo pristatytas bibliobusas, interaktyvus žaidimas „Grindopolis“,

SUVAŽIAVIMAS

3D spausdintuvas, virtualūs renginiai, netrukus daugelį bibliotekų pasieksiantys knygomatai ir kt.

Šilalės biblioteka pristatė Galvosūkių kambarį, kuris buvo pirmasis toks užduočių kambarys Lietuvos bibliotekose. Taip pat vakare buvo parodyta interaktyvi projekcija ant specialaus vandens ekrano su garso, šviesos ir lazerių efektais, pasakojanti Šilalės bibliotekos istoriją, pristatanti jos pasiekimus. Šilalės bibliotekos 85 mečiui skirta projekcija yra Lietuvos kultūros tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės finansuojamo projekto „Inovacijų turgus“ dalis.

Už linksmiausią naujovių pristatymą speciali no minacija skirta Jurbarko bibliotekai, o novatoriškiausiu pripažintas Skuodo bibliotekos pristatymas.

Vakare komandos buvo pakviestos į suvažiavimo uždarymo ceremoniją. Susumavus visų užduočių ir rungčių rezultatus, trečiąją vietą užėmė Pagėgių biblioteka, antrąją – kolegos iš Skuodo, o pirmąją –kaimyninė Šilutė. Visoms komandoms įteiktos ne tik padėkos už šaunų dalyvavimą, bet ir išmaniosios lėlės Zoselės, kurios buvo pagamintos per projektinę veiklą, finansuojamą Šilalės rajono savivaldybės. Daugiau nei du dešimtmečius vis kitame rajone rengiamas Vakarų Lietuvos bibliotekininkų sambūris ki tais metais vyks Pagėgiuose – šios bibliotekos komandai perduota pereinamoji suvažiavimo taurė ir vėliava.

Rima Norvilienė

linkių bendruomenės narių stimpankinis šokis nustebino net ir patyrusius stimpanko stiliaus meistrus. Skambėjo austrų muzikanto Parovo Stelaro stimpankinis kūrinys „Mambo Rap“, šokio choreografė – sportinių šokių ir aerobikos trenerė Rolanda Maniuškaitė,

stimpanko stiliaus šokėjų kostiumus sukūrė bib lio tekos dailininkė Dainora Minkevičiūtė. (Bendruomeninės iniciatyvos projektas „Gar liaKvietį šok!“ įgyvendintas vykdant projektą „Kaunas 2022“.)

Bibliotekai ir Garliavos apylinkių bendruomenei atstovaujanti šokėjų komanda ketina toliau daly vauti panašiuose renginiuose – tad ši stilinga meni nė iniciatyva, į kurią bibliotekos darbuotojai įtraukė vietos bendruomenę, turi gražių perspektyvų.

Aistė Bartulė

Festivalio dalyviai domėjosi bibliotekos sukurtu inovatyviu stalo žaidimu su QR kodais.

Visus sužavėjo bibliotekos atstovių ir Garliavos apylinkių bendruo menės narių stimpankinis šokis. Regimantas Meilutis

Šilalės viešosios bibliotekos komanda su rajono savivaldybės 85-mečio proga padovanotu tortu. Bibliotekos archyvas

Pagėgių Vydūno biblioteka prisistatė kaip vienintelė turinti nuosavą radijo stotį. Komanda džiaugėsi užimta trečiąja vieta ir kitais metais Pagėgiuose vyksiančiu sambūriu.

KAZLŲ RŪDA

Tęsiamas projektas. Kazlų Rūdos Jurgio Do vydaičio viešoji biblioteka, vykdydama projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kazlų Rūdos savivaldybė, toliau rengia įvairias kūry bines edukacijas. Liepos 18 d. vaikai viešojoje bibliotekoje ir Plutiškių miestelio filiale dalyvavo edukacijoje „Iliustruojame Jurgio Dovydaičio už rašytą pasaką”, kurią vedė dailininkė Agnė Kana naitienė Nananai (kūrėja gegužės 11 d. Šardžoje (JAE) vykusiame Vaikų skaitymo festivalyje buvo apdovanota už iliustracijas Evelinos Daciūtės knygai „Paslapčiausia paslaptis“). Vaikai klausėsi dailininkės pasakojimo apie tai, kaip piešiniai iš eskizų persikelia į knygų puslapius, grožėjosi jos rodomais darbais. Vėliau edukacijų dalyviai išgirdo viešnios skaitomą tautosakininko P. Do vydaičio užrašytą pasaką „Laimingas žmogus“ ir pasitelkę kūrybingumą patys ją iliustravo.

mažieji bib lio tekos lankytojai. Čia Viktorija Genienė kartu su pagalbininkėmis pristatė „Minkštukų“ parodą. Šios pliušinės lėlės – tai unikalūs rankų darbo žaislai, pagaminti atkar tojant vaikų piešiniuose pavaizduotus herojus.

Kaip teigė Viktorija, idėja kurti unikalius žaislus kilo siekiant paskatinti vaikų kūrybiš kumą. Kiekvienas vaikas yra unikalus, kaip ir jo sukurtas piešinys, o vaikų reakcija, kai jie pamato pagal jų piešinius kurtus žaislus, yra neįkainojama. Jie jaučiasi laimingi ir įvertinti. Viktorija yra įsitikinusi, kad žaislai turi atspin dėti vaiko vidinį pasaulį.

visuomenės informavimo specialistas, foto grafas Algimantas Černiauskas. Virtualiosios realybės žaidimą „Merkinės mūšis“ reprezen tavo Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas. Ne vienam lankytojui, norėjusiam virtualiai dalyvauti Merkinės mūšy je, teko palaukti eilėje.

Visi ragavo grikinį dzūkišką pyragą (babką) su žolelių arbata, pajuto tikrą dzūkišką skonį ir aromatą. Pyragą iškepė ir edukaciją vedė Varėnos r. sav. viešosios bibliotekos Marcinko nių padalinio bibliotekininkė Rūta Sakalienė, atvykusi kartu su Varėnos viešosios bibliotekos direktoriumi Eitaru Kazimieru Krupovičiumi ir savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialiste Rūta Averkiene.

Saulėtą liepos 27 osios rytą viešosios biblio tekos kiemo erdvėse veikiančioje vasaros skaitykloje bibliotekininkės jauniesiems lanky tojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaity mą. Renginį vedė bib lio tekos bičiulė Pasakų Teta (Dalytė Jankauskienė). Buvo panaudotos bib lio tekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, susidraugavo su personažais ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektakliui pasibaigus Pa sakų Teta visus pavaišino savo sodo obuoliais.

Inga Rutkauskaitė, Rūta Liberienė KELMĖ

Ypatingų žaislų paroda. Rugpjūčio 1 osios pavakarę Žemaitės viešosios bib liotekos vaikų erdvėje kartu su tėvais rinkosi

Parodos atidaryme V. Genienė džiaugėsi, kad nepraėjo nė metai, o „minkštukai“ jau pasklido po visą Lietuvą ir dar toliau – dabar tik trumpam buvo grąžinti, kad jais galėtų pasigrožėti vaikai ir kiti bibliotekos lankytojai. Žaislų siuvyklėlės KAV KAV įkūrėja nuoširdžiai dėkojo savo komandai, ypač „minkštukų“ siuvėjoms – savo mamai Birutei Dauskurdytei ir Jolantai Vaitonienei, nes tai ypač kruopštus rankų darbas, reikalaujantis ypatingos kantry bės ir kūrybos.

Viktorija kiekvienam renginio dalyviui įteikė po baltą balioną ir palinkėjo nupiešti savo sva jonę, o galbūt ir naują „minkštuką“. Danguolė Garnienė

KLAIPĖDA

Dzūkų diena. Uostamiestyje pirmą kartą Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos organizuota dzū kų diena „Nuog pieskų prieg pieskų“ / „Nuo smėlynų prie smėlynų“ buvo skirta miesto 770 ajam jubiliejui paminėti, taip pat siekta draugėn suburti uostamiestyje gyvenančius dzūkus ir Dzūkiją mylinčius klaipėdiečius. Ren ginys vyko Interaktyvioje vasaros skaitykloje (Karlskronos a.), jį vedė dzūkė iš Lazdijų krašto Renata Rudienė.

Bib lio tekos direktorė Bronislava Lauciu vienė pažymėjo, kad idėja surengti Dzūkų dieną gimė siekiant priminti istorinį momen tą – 1951–1955 m. vykusį gyventojų iš Rytų ir Pietryčių Lietuvos perkėlimą į Klaipėdos kraštą, vadinamąją „švelnią tremtį“. „Šį gražų renginį tarsi dovaną norime įteikti Klaipėdos krašte gyvenantiems dzūkams“, – sakė direktorė. Didelio lankytojų būrio sulaukė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato kilnojamoji fotografijų paroda „Gamta – kultūros lopšys“, kurią pristatė

Jaukiam ąžuolų pavėsyje širdis džiugino literatūriniai pašnekesiai su rašytojais dzūkais Juozu Šikšneliu, Daiva Molyte Lukauskiene ir Juozu Žitkausku. Renginyje dalyvavo ir įspūdžiais apie gyvenimą Dzūkijoje dalinosi dzūkas Algis Petras Zurlys. Mažosios Lietuvos dainomis renginį papuošė grupė „Olita Duo“ –Gabija ir Robertas. Vakare koncertavo gausų gerbėjų būrį pritraukęs dzūkiškosios kultūros puoselėtojas ir „dzūkodelinio“ žanro kūrėjas Rokas Kašėta.

Renata Rudienė

MOLĖTAI

Literatų brolijos 25-metis. Per Molėtų miesto šventę susibūrė ir Molėtų krašto litera tūros kūrėjai. Kartu su skaitytojais, gerbėjais ir svečiais Molėtų rajono literatų brolija paminėjo savo veiklos 25 metį. Ketvirtį amžiaus gyvuo jantis susibūrimas vienija įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų Molėtų krašto literatus. Per savo gyvavimo laikotarpį brolija įvykdė daug įvairių projektų, organizavo kūrybines stovyklas, keliones, rengė skaitymus, kitus literatūrinius renginius. Jubiliejaus šventę vedusi literatė Vir ginija Žvarėlaitė pakvietė prisiminti jau išėjusius brolijos narius, daug prisidėjusius prie Molėtų krašto literatūrinių procesų.

Aktyviai kuriančius Molėtų literatus svei kino rajono meras Saulius Jauneika, Molėtų rajono literatų brolijos pirmininkė Danutė Urbonavičienė. Ji džiaugėsi nuveiktais darbais, kūrėjo kelią atrandančiais ir į brolijos veiklą įsi liejančiais žmonėmis. Pirmininkė ypač dėkojo Molėtų rajono viešosios bibliotekos direktorei Nijolei Stančikienei, kuri visus 25 metus šį susi

Vasaros skaitykloje surengtoje edukacijoje. Bibliotekos archyvas

Spalvingi parodos eksponatai. Živilė Gerčienė

Viktorija Genienė pristato „Minkštukų“ parodą.

Renginio dalyviai (iš kairės): J. Šikšnelis, R. Rudienė, E. K. Krupovičius, B. Lau ciuvienė, P. Zurlys. Bibliotekos archyvas

būrimą globojo, dažnai inicijavo įvairias veiklas ir projektus. Šventėje literatai skaitė savo kūry bos ištraukas ir eilėraščius, skambėjo muzika, kurią dovanojo kraštietis poetas, prozininkas Mindaugas Valiukas. Sveikinimą Molėtų litera tams skyrė ir kraštietis poetas Vytautas Kaziela. Džiugu, kad Molėtų rajono literatų brolija jau mini savo veiklos 25 metį, o patys literatai yra entuziastingi, kūrybingi, aktyvūs ir nusi teikę savo veiklą tęsti dar daug metų. Linkime jiems sėkmės ir palankių mūzų!

Austėja Jasaitienė

Mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus pristatė pranešimą „Apie asmenybę, ašainiškumą ir antrąją mirtį“.

Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Vokietija) aptarė Vokietijoje leidžiamą Vydūno tekstų knygą (Vydūno giminaitės kal bą vertė Rita Šlaitaitė). Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro specialistas Juozas Ivanauskas susirinkusiems pristatė kultūros renginių ciklą Klaipėdos universitete „Vydūnas – Tautai ir valstybei“. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę stebėti pristatomo renginio įrašo fragmentus.

Tarsi atskira renginio dalimi tapo prasmingi amžinybėn iškeliavusio Vydūno draugijos nario Valentino Klevo kolegų prisiminimai, jo darbų pristatymai.

Konferencijoje 2022 m. pasirodžiusią knygą

jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Tadas Snuviškis. Šiandieninę lietuvių bei su lietuvybe susijusią situaciją kaimyninėje šalyje apžvelgė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vado vas, Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugijos įkūrėjas ir buvęs pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Konferencijos pabaigoje sudainuota ben dra daina, o vakaras dar tęsėsi šnekučiuojantis su bendraminčiais. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos informacija

RADVILIŠKIS

PAGĖGIAI

Vydūnui skirta konferencija. Vydūno vie šojoje bibliotekoje kasmet pirmąją rugpjūčio savaitę tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Bibliotekos ir Vydūno draugi jos organizuojamoje konferencijoje aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti darbai ir kitos svarbios temos, susijusios su vydūnistika. Šių metų rugpjūčio 4 d. vykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai. Ši tema nebuvo svetima ir Mažosios Lietuvos šviesuoliui, filosofui Vydūnui.

Renginį pradėjusi Vydūno bibliotekos direk torė Milda Jašinskaitė Jasevičienė priminė, kad kasmet susirinkus į konferenciją aplinkybės būna vis kitokios – tai užklupusi pandemija, ekonominė krizė, o šiemet – Ukrainoje vyks tantis karas. Tačiau ištikus bet kokioms ne gandoms visuomet galima pasiremti Vydūno išmintimi bei patirtimi.

Vydūno draugijos pirmininkė, Lietuvių lite ratūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė Linartienė apžvelgė Vydūno kūrybą, kurioje jis gvildena karo temas, akcentavo Vydūno pateikiamus patarimus ir būdus, kaip karų išvengti. Įkvepiančius žodžius susirinku siems skyrė Lietuvos Respublikos Seimo narys, Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis.

Pranešimą „Vilius Storosta (Vydūnas) Vasa rio 16 osios nepriklausomybės akto signataro ir diplomato Jurgio Šaulio (1879–1948 m.) gyvenimo kelyje“ skaitė Lietuvos diploma tas, istorikas, Kovo 11 osios akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis. Mečys Laurinkus, taip pat Kovo 11 osios akto signataras, konfe rencijos dalyviams pristatė Stasio Šalkauskio knygą „Dviejų pasaulių sandūroje“ . Vydūno idėjas Viktoro Falkenhahno novelėse apie aisčius apžvelgė sociologas, teisininkas, teisės psichologas prof. habil. dr. Viktoras Justickis.

„Vydūnas. Apie gyvenimą ir sveikatą“ pristatė leidinio sudarytoja, rašytoja R. Palijanskaitė ir filosofas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto

GALERIJA. PASITINKANT RUGSĖJO

Jono Marcinkevičiaus premija. Kaip ir kasmet, šiemet Radviliškio rajono savivaldybė ir viešoji biblioteka skelbė konkursą Jono Marcin kevičiaus literatūros premijai laimėti, kuriame dalyvauja tik kraštiečiai autoriai arba autoriai, išleidę knygas Radviliškio krašto tematika. Šis apdovanojimas skiriamas už geriausią prozos knygą – taip radviliškiečiai pagerbia iš šio miesto kilusio rašytojo, žurnalisto Jono Marcinkevičiaus atminimą ir prisideda prie literatūros populiari nimo. Premijos laimėtoją renka Radviliškio viešo sios bibliotekos direktoriaus įsakymu patvirtinta vertinimo komisija. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti visuomeninės organizacijos, leidyklos, kūrybinės sąjungos ir susivienijimai, literatų klu bai, knygų skaitytojai, patys autoriai.

Šįkart literatūrinė premija įteikta kraštiečiui literatui, publicistui, kraštotyrininkui Aleksan drui Šidlauskui už eseistinę apysaką „Aš – Bu račėlis“. Jam premiją ir laureato pažymėjimą įteikė Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas.

Beje, A. Šidlauskas – vienas iš viešosios bibliotekos leidžiamo kultūros ir istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ iniciatorių, aktyvus redak

Zarasai. Mieste rengiamoje šventėje „Rugsėjo pirmoji. Linksmai“ savo veiklas pristatė ir Zara sų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Bibliotekininkių surengtoje edukacijoje „Abėcėlės šventė“ dalyvavę įvairaus amžiaus moksleiviai rašė savo vardo pirmąsias raides ant karūnos formos ruošinių, jas klijavo, spalvino ir puošė, vėliau karūnavosi. Patys mažiausieji su abėcėle susipažino klausydamiesi garsinių knygelių. Visiems palinkėta sėkmingo karaliavimo Mokslų karalystėje! (Zina Černovienė)

Zina Černovienė

Konferencijos dalyvės (iš kairės): bibliotekos direktorė M. Ja šinskaitė-Jasevičienė, Vydūno draugijos narė Eglė Burgšaitytė ir pirmininkė A. Martišiūtė-Linartienė. Asta Andrulienė

Molėtų rajono literatai bibliotekoje paminėjo savo 25-metį. Austėja Jasaitienė

cijos kolegijos narys, dažnas žurnalo straipsnių bendraautoris ir pagalbininkas, bib lio tekos ir rajono literatų klubo „Jonvabalis“ bičiulis. 2007 m. jam suteiktas Radviliškio viešosios bib lio tekos šviesuolio vardas. A. Šidlauskas buvo išrinktas Vilniaus radviliškėnų bendrijos tarybos pirmininku, iki šiol tebėra aktyvus šios bendrijos narys. Yra sukaupęs ir viešosios bibliotekos fondams perdavęs vertingos medžia gos apie įvairias Radviliškio krašto vietoves, objektus, istorinius įvykius, asmenybes. Nuolat palaiko ryšius su gimtuoju kraštu.

Renginyje buvo skaitomos ištraukos iš premijos laureato knygos, jos turinį pristatė rajono literatų klubo „Jonvabalis“ ir konkurso vertinimo komisijos narė Dalia Šalengienė. Mu zikinius kūrinius dovanojo Grinkiškio kultūros namų duetas (vad. Virginija Šepronienė). Buvo dainuojamos A. Šidlausko sukurtos dainos. Kaip apie renginį sakė pats autorius, „kraštie čiai pataikė tiesiai į širdį“. Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

ROKIŠKIS

Mūsų visų šventė. Nuo 2012 m. Degu čiuose (Rokiškio r.), Pauliaus Širvio tėviškėje, vykstanti poezijos, dainų ir artumos šventė „Širvynė“ yra ne tik organizatorių – Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bib lio tekos ir Aleksandravėlės filialo, bet ir visų joje dalyvaujančiųjų šventė. Kasmet ji vis labiau dalyvių bei žiūrovų mylima ir laukiama.

PASIEKTAS SKAITYMO IŠŠŪKIO REKORDAS

„Vasara su knyga“ – šalies apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija septintus metus organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Jos organizatorius džiu gina kasmet augantis vasaros knygų iššū kio populiarumas. Šią vasarą perskaityta 137 220 knygų – kone trečdaliu daugiau negu 2021 m. (105 867). Iš viso iššūkį įveikė beveik 22 700 mažų ir didelių skai tytojų. Geriausių skaitymo iššūkio dalyvių įvertintų knygų sąrašo viršūnėje atsidūrė Annos Milbourne knyga „Sniegynai“, o populiarumu nepralenkiamas tapo Antoi ne'o de Saint Exupéry „Mažasis princas“.

Iš penkių skaitymo iššūkio užduočių didžiausio susidomėjimo sulaukė Baltijos šalių autoriaus knyga ir knyga, kurios pavadinime vienas žodis. „Nė viena nesukėlė tokios keistos reakcijos kaip perskaityti knygą, kurios pavadinime vienas žodis. Turbūt dėl per didelės pasirinkimo laisvės tokią išsirinkti žmonėms buvo sunkiausia. Ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems. Buvo smagu stebėti jų klajones tarp lentynų“, –įspūdžiais dalijosi Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos atstovai.

O seneliams ir tėveliams, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojų teigimu, ypač patiko užduotis „Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą“, nes jie galėjo pasiūlyti savo vaikystės knygas vaikams ir anūkams. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai sakė, kad didžiausias iššūkis, ypač jaunesniems dalyviams, buvo surasti biografinę knygą. „Na, bet iššūkis ir yra, kai nėra labai lengva, – teigė bibliotekininkai. – Noras dalyvauti projekte buvo didesnis už iššūkius ir neleido pasiduoti.“

Šiemet aktyviausiomis skaitymo iššūkio bibliotekomis tapo Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka, Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gelgaudiškio padalinys ir Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinys.

Projekto rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“ apdovanojo burtais išrinktus laimėtojus. Pagrindinė dovana – planšetinis kompiuteris su belaidėmis ausinėmis atiteko Neringai Šaltei iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešosios bibliotekos. Dar 46 laimingiesiems išdalinti mobilieji telefonai, belaidės ausinės, išmaniosios apyrankės, nešiojamieji nuotraukų spausdintuvai, kuprinės. Kiekvienas iššūkį įveikęs dalyvis gaus akcijos atminimo dovanėlę – spalvingą knygų skirtuką, kurį galės atsiimti registracijos metu pasirinktoje bibliotekoje.

Nors lauke vykstančią šventę pastaruosius kelerius metus itin gausiai šventino lietus, žiūrovai į ją renkasi, sakydami, kad „Širvynėje“ nedalyvauti neįmanoma.

Šių metų šventė buvo ne išimtis. Šventės pavadinime „Kaip saulės jos ilgėjaus...“ užko duotą saulę jau nuo pietų aptemdė debesys ir pirmuosius atlikėjus pasitiko liūtis, nuplovusi rengiamą aikštelę automobiliams statyti ir apsunkinusi važiavimą remontuojamu keliuku. Liūčiai nurimus, tai silpnėjantis, tai nurimstantis lietus lydėjo visą šventę. Tačiau visi – ypatin ga organizatorių ir partnerių komanda, rėmėjai, atlikėjai, svečiai ir žiūrovai – spinduliavo nuoširdumą. Skambėjo bardo iš Jurbarko Kęstučio Basčio, aktorių Gedimino ir Ainio Stor pirščių, taip pat dueto „Obe lija“, kapelos iš Aleksandravė lės „Pilenė“ dainos, kraštiečio aktoriaus Vlado Baranausko skaitomos eilės. O per pasku tinę dainą pagal P. Širvio eiles, šokant paskutinį šventės šokį, horizonte vėl nušvito saulė.

Aleksandravėlės filialo vy resn. bib lio tekininkė Alma

Mekšėnienė pasidalijo žiūrovų atsiliepimais:

„Lietus – „Širvynės“ talismanas“, „Jei norit lietaus – paprašykit, kad suorganizuotų „Širvy nę“, „Jei tai būtų koks nors kitas renginys, tikrai nebūtume važiavę...“.

„Belieka tik pajuokauti dėl vėl lietingo oro. Bet tai tikrai nesumenkina pačios šventės, ore sklandančios P. Širvio dvasios. Šventė kaip visada – ypatinga! Ją reikia pajausti širdi mi...“ – teigė Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.

Daiva Vilkickienė

Organizatorių informacija

Jono Marcinkevičiaus premijos laureatas A. Šidlaus kas. Bibliotekos archyvas

Šiemet akcijos rengėjai kvietė įkvėpti knygų magijos. Organizatorių archyvas

Festivalio dalyviai ir bibliotekos darbuotojai.

„Širvynės“ nuotaiką atspindinti organizatorių sukurta dekoracija. Bibliotekos archyvas

BIRŽAI

Išvykos, nuotykiai ir edukacijos. Trečius metus Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vyksta vaikų vasaros dienos stovykla „Nuotykiau tojai“. Liepos 11–22 d. Biržų pilies menėje įsikū rusiose kūrybinių atradimų dirbtuvėse „Vasaros idilės“ šurmuliavo 36 vaikai, jais rūpintis padėjo 6 savanorės, įvyko 30 užsiėmimų.

Stovyklaujantys vaikai pasinėrė į įvairias kūrybines veiklas, dalyvavo Puodeliavimo dirb tuvėse, STEAM mokymuose, kuriuose ne tik lavino kūrybiškumą, bet ir prisidėjo prie tvarios aplinkos kūrimo. Istorijų pasakojimo dirbtuvėse „Po ąžuolu“ išbandė improvizacijų ir pasakojimo kūrimo metodus. Pažintis su šiuolaikinėmis technologijomis taip pat skatino vaikų vaizduo tę. Pasitelkdami „Lego Mindstorms“ rinkinius, stovyklautojai konstravo ir programavo robotus, 3D spausdintuvu kūrė formeles, kurias vėliau panaudojo kepdami sausainius.

dieninę stovyklą „Pažink Šiaurės Lietuvos kraštą“. Buvo aplankyti penki Šiaurės Lietuvos miestai ir miesteliai (Kuršėnai, Akmenė ir Naujoji Akmenė, Šiauliai, Pakruojis, Naisiai). Kiekvieną dieną buvo apsilankyta vis kitoje bibliotekoje, išbandytos pa siūlytos edukacijos ir veiklos. Taip pat domėtasi kultūros paveldo objektais, kitomis lankytinomis vietomis.

lopedija“ pažinti technologijų pasaulį, vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ siūlė dalyvauti stovykloje „Judėk – pažink – atrask“, vasaros nuo tykiais džiaugtasi „Židinio“ bibliotekos stovykloje „Bėgam su vasara“, vaikų bibliotekos „Žiburėlis“ stovykloje „Vasaros karuselė“ buvo ugdomas vaikų kūrybiškumas.

Penkios vaikų vasaros stovyklos padovanojo ne vieną įsimintiną nuotykį: jose lankėsi įvairių sričių žinovai, knygų autoriai, menininkai, vyko daug išvykų, ekskursijų, stovyklautojai linksmino si putų šou, smagiai leido laiką pramogų ir poilsio erdvėje „On Neon“ ir kt.

Pristatytos ir inovatyvios technologijos –vaikai išbandė virtualiosios realybės akinius, edukaciniame renginyje „Technologijos aplink mus“ susidraugavo su dronu.

Kokia gi stovykla be išvykų? Smalsūs sto vyklautojai svečiavosi Savicko sporto klube, Biržų rajono policijos komisariate, lauke išbandė interaktyvių užduočių, sukurtų su „Actionbound“ programa, orientacinį žaidimą. Susiskirstę ko mandomis ir įsijautę į seklių vaidmenis, vaikai sprendė užkoduotas užduotis, ieškojo paslėp tų užuominų. „Pasimatuoti eigulio kepurę“ stovyklautojus pakvietė rašytojas Raimundas Ereminas – vaikai klausėsi įdomių pasakojimų apie miško augalus ir gyvūnus, vaikštinėdami sužinojo, kokie medžiai auga pilies teritorijoje, žaidė įvairius gamtos pažinimo žaidimus. Daly viai kiekvieną dieną pildė stovyklautojo dieno raštį, kuriame kūrė dienos įspūdžių idilę, rinko atliktų užduočių antspaudus ir rašė linkėjimus stovyklos draugams. Už gerą nuotaiką ir drau gystę kiekvienas buvo apdovanotas šauniausiojo stovyklautojo diplomu ir medaliu.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija

JONIŠKIS

Kraštotyrinė stovykla. Liepos 18–22 d. Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pagal Joniškio rajono savivaldybės finansuotą vasaros užimtu mo programą vaikams organizavo kraštotyrinę

Kuršėnuose aplankyta Šiaulių rajono vie šosios bib lio tekos vasaros lauko skaitykla, dalyvauta Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro Molio meistro dirbtuvėje, apžiūrėtas Kuršėnų dvaras. Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vaikai pynė draugystės apyrankes ir išbandė karaokę, o Akmenės krašto muziejuje apžiūrėjo saugomą drugelių ekspoziciją. Šiaulių miesto viešosios bibliotekos Komiksų centre vaikai piešė komiksus, aplankė Katinų muziejų ir interaktyvų Baltų pa žinimo centrą. Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje naudodami skrebinimo techniką stovyklautojai gamino atvirukus, lankėsi Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje, Pakruo jo sinagogoje, plaukiojo pripučiamomis baidarė mis Pakruojo tvenkinyje (vaikus plukdė Pakruojo miesto vietos veiklos grupės savanoriai). Grįžtant į Joniškį aplankyta rašytojo Jono Avyžiaus gimti nė (Mėdginai). Naisių bibliotekoje vaikai gamino knygų skirtukus, vaikščiojo po atviru dangumi įrengtą Baltų dievų muziejų, dalyvavo žemaitukų žirgyno edukacijoje „Pabūk žirgu“. Giedrė Vilčiauskienė

PANEVĖŽYS

Prasmingai praleistas laikas. Vasarą Pane vėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose veikė jau devynioliktus metus organizuojamos vaikų vasaros stovyklos. Jos prasidėjo iškart pasibaigus mokslo metams – vie nos tęsėsi iki Vasarvidžio (Joninių) šventės, kitos baigėsi liepos 1 ąją. Šiemet panorusių dalyvauti stovyklose skaičius nemažas: 164 vaikai, užregis truoti net 1403 apsilankymai, įvyko 82 renginiai, net 42 stovyklautojai tapo naujais bibliotekos skaitytojais.

Vaikų vasaros stovyklos šiemet išsiskyrė nuotykiais, pramogomis ir aktyviu laisvalaikiu: Šiaurinėje bibliotekoje vyko jau tradicine tapusi stovykla „Vasaros dėlionė“, Smėlynės biblioteka kvietė stovykloje „Žinių ir technologijų encik­

Panevėžio aklųjų bibliotekoje vaikai susipa žino su Brailio raštu, dalyvavo Gabrielės Petke vičaitės Bitės viešosios bibliotekos edukacijose. Puikius prisiminimus paliko apsilankymai Kreke navos lankytojų centre, Rokiškio rajone įsikūru siame Salų dvare, Medikonių kaimo alpakų ūkyje. Vaida Žalienė

RASEINIAI

Kūrybinga vasara. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje organizuo toje vaikų stovykloje „Skaityk! Kurk! Tobulėk!“ linksmai vasarojo jaunieji bibliotekos skaityto jai. Organizuoti prasmingą ir turiningą veiklą pasitelkiant išmaniąsias technologijas ir eduka cines veiklas, puoselėjant literatūros skaitymą, ugdant kūrybines kompetencijas – toks ir buvo šios stovyklos tikslas.

Bib lio tekoje gausu šiuolaikinių technolo gijų, tad jaunieji lankytojai mokėsi kūrybiškai mąstyti, būti ne tik išmaniųjų technologijų vartotojais, bet ir jų kūrėjais. Susipažinę su interaktyviais robotukais konstruktoriais, ne tik lavino kūrybinius įgūdžius, bet ir mokėsi programavimo, robotų technikos pagrindų. Stovyklautojams buvo sudaryta galimybė išmėginti skaitmeninę tapybą, sužinoti, kaip menas derinamas su informacinėmis techno logijomis. O susidomėjimo sulaukęs „Drono iššūkis“ padėjo perprasti pagrindinius drono veikimo ir valdymo principus. Vaikai filmavo ir fotografavo įvairius objektus, diskutavo apie galimus dronų panaudojimo būdus.

Stovyklautojai įsitraukė į įvairias kūrybines veiklas. Bibliotekos archyvas

Kraštotyrinės stovyklos dalyviai prie Pakruojo sinagogos. Bibliotekos archyvas

„Žaliosios pelėdos“ stovyklautojai Krekenavos lankytojų centre. Bibliotekos archyvas

Stovyklautojai savo meninius gebėjimus ugdė dalyvaudami edukacijose „Dailininkas ir vaikiška knyga“, „Kaip sutramdyti žvėryną?“, „Plastilino magija – mini pasaulis dėžutėje“. Jose kūrė rankų darbo knygeles, naudodami senus nereikalingus žurnalus ir laikraščius iliustravo eilėraščius, lipdė ir projektavo miniatiūrinius pasaulius.

Vaikai daug sužinojo dalyvaudami viktorino se, o interaktyvus žaidimas „Bibliotekos detekty vas: Raudonkepuraitės istorija“ pakvietė dalyvius įminti mįslę – atliekant įvairias užduotis surasti iš bibliotekoje veikiančios literatūrinių personažų parodos „Atėję iš knygų“ paslaptingai dingusią Raudonkepuraitę.

Justina Maulienė

praktinėje edukacijoje „Ką byloja herbai“ kūrė individualų herbą, lipdė reljefinius (Vytauto Didžiojo, Gediminaičių stulpų ir kt.) antspaudus. Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje, lydimi profesio nalių gidų, stovyklautojai apžiūrėjo muziejaus ekspozicijas, apsilankė Žygimanto Augusto valdymo laikais statytoje Šv. Kazimiero koply čioje, taip pat Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos sodelyje. Šiuolaikinių scenos menų centre, sostinės Menų spaustuvėje, dalyvauta garsinio pasivaikščiojimo edukacijoje, o Kaune įsikūrusiame šiuolaikinio cirko centre „Cirko Sa piens“ susipažinta su akrobatikos ir žongliravimo subtilybėmis, judesio teatro meno paslaptimis.

TAURAGĖ

Kūrėme tarpusavio ryšius. Trečius metus iš eilės Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje sėkmingai įgyvendinamas projek tas – vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“. Viešojoje bibliotekoje ir Žygaičių kaimo bibliotekoje savaitės trukmės dienos stovykloje iš viso dalyvavo net 96 vaikai.

ŠVENČIONYS

Atradimai ir pažintinė veikla. Gaunant dali nį Lietuvos kultūros tarybos ir Švenčionių rajono savivaldybės finansavimą, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatū ros skyriuje nuo 2019 m. kasmet organizuojama vaikų dienos stovykla „Pažinimo stovykl@2022“. Bibliotekos darbuotojai pasiūlo vis įdomesnių veiklų, turiningų išvykų ir edukacijų.

Muziejuje po atviru dangumi – Vikingų kaime (Širvintų r. sav.) stovyklos dalyviai susipažino su senovės baltų gyvensena, archaine maisto ruo ša, taip pat senovės baltų karybos menu. Trakų pilyje vaikai apžiūrėjo muziejaus ekspozicijas,

Daug

Stovyklautojams neišdildomą įspūdį paliko dai lininko, vaikiškų knygų kūrėjo Pauliaus Juodišiaus edukacija „Animuotos pasakos kūrimo dirbtuvės“. Naudodamas vizualines ir garsines raiškos priemo nes, menininkas kartu su vaikais kūrė improvizacinę fantastinę istoriją ir, akompanuodamas gitara ir ukulele, pavertė ją unikaliu muzikiniu kūriniu.

Bibliotekoje dar vyko kūrybinės rankdarbių edukacijos, stovyklos dalyviai aktyviai naudojosi inovatyviomis technologijomis – interaktyviomis grindimis (įsigytomis iš 2021 m. vykdyto projekto lėšų) ir interaktyviu stalu (iš šių metų projekto lėšų). Stovykloje buvo skatinamas vaikų kūry bingumas, bendravimas ir bendradarbiavimas. Irena Skudutienė

Vykdydami įvairias menines ir kūrybines veiklas, stengėmės sudaryti sąlygas vaikų savi raiškai atsiskleisti. Siekiant išlaikyti vaikų dėmesį, kūrybinės edukacinės programos (piešimas ant akmenukų, vandens, mandalų kūrimas, konstra vimas iš buitinių medžiagų ir t. t.) buvo derina mos su patyrimine veikla, įtrauktos fizinės veiklos ir komandiniai žaidimai, kurie skatino tarpusavio bendravimą ir formavo komandinio darbo įgū džius. Kiekviena diena stovykloje prasidėdavo „Ryto ratu“, kurio metu dalyviai galėjo įvardinti savo lūkesčius, o baigiantis stovyklos laikui – visi susiburdavo dienai aptarti. Taip vaikai mokėsi viešai reikšti savo mintis ir nuomonę. Stovykloje dėmesys buvo skiriamas pasitikėjimui savimi ir savivertei ugdyti, savęs pažinimui ir motyvacijai stiprinti. Taigi programa buvo koncentruota į procesą ir patirtį, o ne į kiekybinį rezultatą. Žaneta Maziliauskienė

2022 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ne teko ilgametės kolegės Reginos Krivickaitės, šiai bibliotekai skyrusios daugiau nei 30 darbo metų. 1980 m. Regina baigė studijas Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete (dabar – Vilniaus universitetas) – įgijo bibliotekininko bibliografo spe cialybę ir savo bibliotekininkės kelią pradėjo Respublikinėje mokslinėje techninėje bibliotekoje. Nuo 1989 m. dirbo archyvo vedėja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių są jungos Šiaulių skyriuje.

1991 m. Regina pradėjo dirbti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib liotekos (ŠAVB) Skaitytojų aptarnavimo skyriuje. Vėliau dirbo ŠAVB Spaudinių tvarkymo skyriuje, paskutinės eitos pareigos – vyriausioji bibliotekininkė ŠAVB Katalogavimo skyriuje (dabar – Informacijos išteklių valdymo skyriaus Komplektavimo ir katalo gavimo poskyris).

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos bendruomenė Reginą Krivickaitę visada prisimins kaip draugišką, paslaugią, nenuilstamai tobulėti profe sinėje srityje siekusią kolegę ir bičiulę.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos

Diena

ratu“. Bibliotekos archyvas

TAI NUTIKO RUGSĖJĮ

2 d.Prieš 160 metų Telšių rajone gimė Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Naruta vičius (1862–1932). Ketverių metų netekęs tėvo, kuris dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime buvo kalintas, su motina ir broliu Gabrieliumi (pirmuoju Lenkijos prezidentu) apsigy veno Renavo dvare. Čia jo mo kytojas buvo Laurynas Ivinskis. Kaip ir tėvas, tapo teisininku, išsimokslinimą įgijęs Sankt Peterburge. Po studijų nuo 1887 m. gyveno Varšuvoje, dirbo teisme, ėmėsi žurnalistinės, leidybinės veiklos, 1904 m. grįžęs į Lietuvą, vertėsi advokato praktika. Būdamas Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) dalyvis, S. Narutavičius rėmė Lietuvos autonomijos, savivaldos ir socialinės lygybės siekius. 1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, joje reiškėsi kaip radikalesnių kairiųjų pažiūrų šalininkas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Nepritardamas siūlymui Lietuvą paskelbti monarchija, iš Lietuvos Tarybos liepos mėnesį pasitraukė. Žemaitijoje rūpinosi savivaldos institucijų kūrimu, talkino steigiant Kauno apskrities teismą, kurį laiką jame dirbo. Šeimininkaudamas savo dvare Brėvikiuose, rasdavo lėšų ir laiko pasirūpinti vietos neturtingųjų švietimu ir sveikatos apsauga.

3 d. T ądien prieš 115 metų Akmenės rajone gimė vienas žymiausių lietuvių teatro režisierių Juozas Miltinis (1907–1994). Nors J. Miltinis buvo baigęs Valstybės teatro Vaidybos mokyklą, kurį laiką buvo Šiaulių dramos teatro aktorius, mokėsi Ch. Dulleno vaidybos studijoje Paryžiuje, buvo nusifilmavęs prancūzų filmuose, didžiausią pėdsaką Lietuvos kultūros gyvenime jis paliko kaip režisierius. J. Miltinio vardas kelis dešimtmečius buvo siejamas su Panevėžio dramos teatru, kurio režisieriumi nuo pat įsteigimo 1940 m. su pertraukomis dirbo. Kadangi buvo mokęsis Vakaruose, sovietų saugumas ir partiniai funk cionieriai atidžiai sekė režisieriaus veiklą, o minios lietuvių plūsdavo į Panevėžio teatrą. Nenuostabu, kad mieste nemažai J. Miltinio atminimo ženklų: jo vardu pavadintas teatras, kuriame dirbo, vidurinė mokykla, Regimantas Midvikis sukūrė paminklą, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje veikia J. Miltinio palikimo studijų centras.

4 d.

Prieš 120 metų Rokiškio rajone gimė Juozas Keliuotis (1902–1983) – žinomas tarpukario žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Baigęs filosofijos mokslus Lietuvos universitete, 1926–1929 m. Sorbonos universitete jis studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją. Dar studijų metais ir vėliau savo veiklą susiejo su daugeliu laikraščių ir žurnalų, tačiau ilgiausiai (1931–1940 m.) buvo kultūros žur nalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius. 1945 m. J. Keliuotis sovietų ištremtas į Pečioros lagerius. 6-ajame dešimtmetyje grįžusio į Lietuvą KGB sekamo intelektualo darbų spauda nespausdino dėl jo antisovietinių pa žiūrų. Užtai J. Keliuotis bendradarbiavo su lietuvių emigrantais. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl deramai įvertinti jo nuopelnai, pasirūpinta atminimu. 2006 m. Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute atidaryta jo vardu pavadinta auditorija, o prieš 15 metų jo vardas suteiktas Rokiškio viešajai bibliotekai. Artėjant šio intelektualo jubiliejui, rugsėjo 2 d. biblio teka surengė kon ferenciją „Juozo Keliuočio idėjos šiuolaikinėje žur nalistikoje“, drau ge buvo įteikta 16-oji J. Keliuočio premija, kurios laureatu šiemet tapo aktorius Petras Venslovas.

13 d.

Prieš 15 metų imta švęsti Tarptautinę programuotojų die ną. Tądien pagerbiami programinę įrangą, internetines svetaines kuriantys profesionalai. Šiais laikais be programuotojų sukurtų kompiuterinių programų neįsivaizduojama ne tik įmonių, įstaigų veikla, bet ir privačių asmenų kasdienybė. Įdomu, kad netiesiogiai pirmąja prog ramuotoja vadinama britų matematikė Ada Lovelace (1815–1852) – lordo Byrono duktė. To meto skaičiavimo mašinai ji sukūrė veiklos algoritmą. Elektroninėmis skaičiavimo mašinomis (taip buvo vadinami kompiuteriai) Lietuvoje pradėta domėtis XX a. 6-ojo deš. viduryje, programavimo kalbo mis – apie 1961-uo sius. Asmeniniai kompiuteriai Lietu voje ėmė plisti 9-ojo deš. viduryje, o nuo 1988 m. imtasi pro graminės įrangos lietuvinimo. Prieš 30 metų Lietuvoje veikė apie 8000 asmeni nių kompiuterių.

15 d.Daugeliui Lietuvos gyventojų žinomas garsusis šalies riedulys – Puntuko akmuo, kuriame iškalti lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno atvaizdai, tačiau ne kiekvienas žino, kas yra šių barel jefų autorius. Tai – prieš 115 metų gimęs skulptorius Bronius Pundzius (1907–1959). Studijavęs Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje, iki karo Kaune ir po jo Vilniuje dėstė skulptūrą. Šalia monumentalių darbų sukūrė ir kamerinių skulptūrų, biustų. Tarp B. Pundziaus darbų – ir Kybartų bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūros, Betygalos bažnyčios altoriai, ir viena iš jau 2015 m. nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukeltų skulptūrinių kompozicijų „Taikos sargyboje“. Daugiau žinomų skulptoriaus darbų likę Kaune: „Trys milžinai“ ant Karininkų ramovės fasado, „Vandens nešėja“ Žaliakalnyje, Maironio biustas Karo muziejaus sodelyje.

Lietuvos Tarybos nariai. S. Narutavičius sėdi ketvirtas iš kairės. 1917 m. lapkritis.

J. Keliuotis žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijoje. Fotografas nežinomas. Apie 1935 m. Publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. BY-NC-ND

Unsplash.com (Fotis Fotopoulos)

B. Pundziaus kūrybinis kelias susiklostė prieštaringai.

Minint 100-ąsias maestro gimimo metines, prie J. Miltinio teatro atidengtas jo paminklas. BY-SA (Lokyz)

rugsėjo

25 d.

Tądien prieš 115 metų Rokiškio rajone gimė vienas žymiausių Lietuvos dievdirbių tautodailininkas Lionginas Šepka (1907–1985). Drožinėti Lionginas ėmė tik įžengęs į penktąją dešimtį. Viskas prasidėjo 1950 m., kai pabandė išdrožti paminklą miru siam broliui. Po dešimtmečio intensyviai kūrusio aukštaičio kūryba ėmė domėtis Dailės instituto studentai. Šiuo L. Šepkos kūrybos dešimtmečiu sukurtiems darbams būdinga religinė tematika, gamtos motyvai. Vėlesniuose darbuose atsirado socialinių elementų, kaimo gyvenimo fragmen tų. Tautodailininkas labiausiai vadovavosi savo menine intuicija, nevengė keisti realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Rokiškio krašto muziejuje veikia nuolatinė L. Šepkos drožinių ekspozicija, beveik tris dešimtmečius geriausiems Lietuvos drožėjams yra teikiama L. Šepkos premija.

15 d.

23 d.Lietuvos žydų genocido diena – tądien 1943 m. buvo likviduo tas Vilniaus žydų getas. Masiniai Vilniaus žydų areštai ir šaudy mai prasidėjo 1941 m. liepą. Suimtieji buvo gabenami į Lukiškių kalėjimą, o iš ten sušaudyti – į Panerius. Iki rugsėjo jų nužudyta apie 7 tūkstančius, o vien per rugsėjo mėnesį – daugiau kaip 8 tūkstančiai. Tais metais masiškai žydai žudyti Kaune, Šiauliuose, kituose miestuose. Vien Kauno IX forte – per dieną 1941 m. spalio 29-ąją sušau dyta daugiau kaip 9000 žmonių. Nuo 1941-ųjų pabaigos iki 1943 m. kovo masinių žydų žudynių nebuvo, tuomet naciai stengėsi pasinaudoti jų darbo jėga. Maždaug iš 210 tūkst. Lietuvoje gyve nusių žydų iki Antrojo pasaulinio karo pa baigos nužudyta dau giau kaip 190 tūkst. asmenų.

Prieš 125 metus gimė JAV rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1949 m.) Williamas Faulkneris (1897–1962). Gimęs pietinėje Misisipės valstijoje, visą gyvenimą joje ir praleido. Savo kūryba debiutavo gana anksti – vos peržengęs 20-metį. Tiesa, kaip ir daugelis pradedančiųjų, reiškėsi poezijoje, tačiau buvo patartas kūrėjo talentą geriau skirti prozai. Pirmo didelio pripažinimo W. Faulkneris sulaukė nuo literatūrinio debiuto praėjus maždaug 10 metų, kai 1929 m. išleido romaną „Triukš mas ir įniršis“. Sėkmė lydėjo ir „Kai aš gulėjau mirties patale“ (1930), „Rugpjūčio šviesa“ (1932). Norėda mas pagerinti šeimos materialinę padėtį, rašytojas keliolika metų bendradarbiavo su Holivudu – rašė scenarijus. Beje, deramo pripažini mo tėvynėje Europoje populiarus kūrėjas sulaukė tik po 1950-ųjų, jau tapęs Nobelio premijos laureatu. XXI a. vienas JAV literatūros žurnalas („Oxford American“) W. Faulknerio romaną „Absalomai, Absalomai!“ (1936) išrinko geriausiu visų laikų JAV pietuose sukurtu romanu.

26 d.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius, nuo 2001-ųjų, šią dieną Europos Tarybos ir Europos Sąjungos iniciatyva minima Europos kalbų diena. Šia švente siekiama puoselėti Europos žemyno kalbinę ir kultūrinę įvairovę. Skaičiuojant su autochtonų kalbomis, jų galima nurodyti daugiau kaip 200, tačiau du trečdaliai kalbų jau yra išnykusios arba joms gre sia išnykimas. UNESCO sudarytame Nykstančių pasaulio kalbų sąraše yra 128 Europos kalbos. Šiuo metu oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis pripa žįstamos 24 kalbos, tarp jų ir lietuvių kalba. Beje, jos, kaip Lietuvos valsty binės kalbos, 100-metis rugsėjo 14 d. iškilmingai paminėtas Lietuvos Res publikos Seime.

27 d.Tądien prieš 600 metų, 1422-aisiais pasirašius Melno sutartį, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungtas Sūduvos kraštas. 2022-uosius paskelbus Sūduvos metais, norima atkreipti dėmesį į šio krašto reikšmę valstybės istorijai. Organizuojant metų minėjimo renginius, aktyviai prisidėjo Marijam polės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, Kauno, Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonų savivaldybės. Ši data vėl paskatino diskusijas dėl pavadinimų „Suvalkija“ ir „Sūduva“ vartojimo. Etninės kultūros globos taryba pasiūlė įstatymu įtvirtinti istorinį „Sūduvos“ pavadinimą vietoj etnografinio „Suvalkija“, kuris paplito pastaraisiais šimtmečiais. Tačiau istorikai primena, kad šis pakeitimas nebūtų tikslus – neapimtų visos buvusios istorinės srities teritorijos.

Europos Sąjungos oficialių kalbų žemėlapis. Anglų kalba taip pat turi oficialios ES kalbos statusą. BY-SA (Kikos)

W. Faulkneris – pripažinimo visame pasaulyje sulaukęs romanistas, 1954 m. Fotografas Carlas van Vechtenas, originalas saugomas Kongreso bibliotekoje.

L.Šepka.

originalas

muziejuje BY-NC-ND

The September at the National Library Plentiful with Expositions 2

Colourful. Active. Substantial. These are the words characterizing the beginning of this year’s September at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania: even five exhibitions significant for Lithuania’s cultural life were opened there. They showcase biogra phies of prominent persons; signs of history of literature, art and culture; and reflections of today’s topical issues. Tarp knygų suggests visitors to the National Library to see expositions devoted to two prominent figures of the Lithuanian culture: the poet and transla tor Tomas Venclova and theatre director Jonas Jurašas. Those who are interested in transnational cultural links, might find it useful to get acquainted with translations of the Czech and Slovak literature into Lithuanian. The latter exhibition was inspired by the centenary anniversary of the establishment of diplomatic relations between Lithuania and Czech Republic. (Information service of Tarp knygų)

Laura Juchnevič. Erasmus+ Enriching Lives and Altering Thoughts 4

It has been 35 years since the start of European Union’s Erasmus, the most popular programme for the mobility of knowledge and experience. In this article, the Director of the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library Dr Laura Juchnevič introduces the categories of projects financed under Erasmus+ programme and tells about how Erasmus+ could enrich adult education activities at libraries and, by drawing on the examples of her library as well as other libraries of Klaipėda County, about the benefits provided by mobility projects implemented together with partners from Finland, Spain and Denmark.

Valentina Grinevičienė. Digital Storytelling Increasingly Gaining Popularity, Now Also in Arts 7

The article introduces a 2021–2023 project of strategic partnerships implemented by seven partners from Germany, Belgium, Portugal, Greece, Italy, Slovenia and Lithuania. After the world was struck by the coronavirus pandemic and the entire teaching process migrated to the virtual space, users felt the need to enhance their skills in communicating in the digital space. In Lithuania, implementers of this project, ‘ArtDiCo: Art, Digitality and Corona: Digital storytelling for people with little digital literacy – new e learning approaches’, are the Library of the Faculty of Kaunas at the Vilnius Academy of Arts together with the Humanities Department. The project involves teachers, artists, art therapists and librarians.

Violeta Černiauskaitė. The Lithuanian Librarianship, Information and Book Science Terminology Within the Eurotermbank Network 11

Violeta Černiauskaitė, a chief researcher and expert at the Informa tion and Communication Sciences Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, tells about how the National Library, by consistently aggregating and maintaining termino logical data, contributes to comprehensive use of the Lithuanian language within global information and knowledge networks. This year, eleven corpora of Lithuanian terms, among which there is the Lithuanian–English Dictionary of Librarianship, Information and Book Science, enriched the terminology collection Eurotermbank.

Aušra Marčiulaitytė. Collectors’ Albums from the Early 20th Century: Both for Hobby Pursuits and Organizing Information 13

The article’s author introduces collectors’ albums from the early 20th century preserved at the Music and Visual Arts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and reflects on how visual communication, which emerged as a supplement to its verbal counterpart, helped users aggregate and organize visual information. The article also discusses other functions of albums cre ated by amateurs and collectors and provides an assumption that such albums were a kind of a predecessor of Instagram.

Vytautas Smilgevičius. The Centenary of Litas 17

When Lithuania regained its state independence in 1918, after a several year preparatory period, an official currency, litas, was introduced on 1 October 1922. The senior editor at the Rare Books and Manuscripts Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Vytautas Smilgevičius tells about the currency that circulated for a few years before the introduction of litas and during the first months after it was introduced. The article is illustrated with samples of paper currency from a collection which is part of the National Library’s Vytautas Steponaitis manuscript archive.

Romualda Kulšytė. A Nostalgic Memory of Juozas Paukštelis in Pakruojis 21

There are activities undertaken by the Pakruojis District Municipality Public Library that constantly remind Lithuania’s general public of the writer and translator Juozas Paukštelis (1899–1981), who was born in the Pakruojis Region. The Library maintains his memorial room established at one of its branches, organizes various events devoted to Paukštelis engaging the local community, Paukštelis’ family connections, actors and book reviewers, as well as is involved in publishing activities related to Paukštelis’ personality and literary legacy. It has been almost a quarter of a century since the Library was named after Juozas Paukštelis.

IFLA: What is New and Important for Library Activities 24

Tarp knygų presents a survey of the main documents adopted at the 87th IFLA (International Federation of Library Associations and Institutions) World Library and Information Congress held in Dublin on 26–29 July this year. Among these documents, there are the Updated Public Library Manifesto dealing with public library activities as well as Guidelines for Parliamentary Libraries (3rd edi tion) and those for professional education programmes. The article also reflects the position of Lithuania’s librarians and IFLA regarding the war in Ukraine. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė and Ramunė Balčikonienė)

The Power of Stories Uniting the World 30

On 5–8 September, the city of Putrajaya, Malaysia, hosted the 38th IBBY (International Board for Books for young People) Interna tional Congress. Its main theme was ‘The Power of Stories’. Among the participants, there were four representatives of Lithuania: two from the Lithuanian Section of IBBY and two respectively from the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library. All Lithuanian representa tives were committed to spread the message about Lithuania’s supreme creators.

Translated by Tomas Auškalnis