Page 1

SVEIKI DANTYS 2016 gegužė

www.sveikudantumokykla.lt


Džiaugiamės galėdami jums pristatyti pirmąjį Lietuvoje elektroninį žurnalą, skirtą burnos sveikatai. Šiame informacijos gausos laike galima rasti daug įvairios, kartais net prieštaringos informacijos apie dantų ir dantenų sveikatą bei priežiūrą. Taip kilo idėja leisti žurnalą, kuris  vadovautųsi šiulolaikinėmis mokslo žiniomis ir atsakytų į kiekvienam iš mūsų kylančius aktualius klausimus. Tikimės, kad mūsų žurnalas ne tik suteiks informacijos apie burnos sveikatą, bet ir paskatins sąmoningiau rūpintis savo ir savo artimųjų dantimis ir dantenomis. Kiekviename numeryje aptarsime naujas temas, burnos sveikatos ypatumus skirtingame  amžiuje, burnos higienos priemonių tinkamą naudojimą, gvildensime dantims palankios mitybos temas.           Norėtume padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šios idėjos realizavimo, ypatingai Tomui Kavaliūnui iš KTU Start Up Space, kuris mus padrąsino įgyvendinti savo idėjas ir entuziastingai ir jaunai burnos higienos specialistei Giedrei Morkūnaitei už straipsnį. 

Su sveikiausiais linkėjimais, Gitana ir Evelina

Šį numerį paskyrėme dantenų ligoms, nes dėl didelio šių ligų paplitimo  gegužės 12 d. Europoje skelbiama Tarptautine periodonto ligų diena. Periodonto ligos yra dažniausia Europos piliečių problema, tačiau tuo pačiu metu ji yra viena iš mažiausiai pripažintų. Taip pat tai puiki proga atkreipti visų sveikatos specialistų, o ypač kardiologų, endokrinologų, ginekologų ir kitų specialistų dėmesį, nes periodonto ligos gali būti susiję su įvairiomis sisteminėmis ligomis ( cukrinis diabetes, širdies ir kraujagyslių ligos). 

Inicuojame sąmoningą rūpinimąsi savo dantimis SVEIKŲ DANTŲ MOKYKLA

www.sveikudantumokykla.lt


5 maisto produktai sveikesniems dantims Įpraskite malšinti troškulį vandeniu. Kai kuriose šalyse, pvz. JAV, geriamasis vanduo yra fluoruojamas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoruotas vanduo yra efektyvi ėduonies prevencinė priemonė bendruomenės lygiu. Pieno produktai naudingi dėl gausaus kalcio, kuris daro dantų emalį tvirtesnį ir atsparesnį rūgštims Fosforo turintys produktai -mėsa, žuvis, kiaušiniai stiprina dantų emalį Daržovės ir vaisiai naudingi visam organizmui, bet ypatingai jie naudingi dėl juose esančių skaidulų. Kramtant vaisius ir daržoves, skaidulos ne tik mechaniškai nuvalo dantis, bet ir skatina seilėtekį Riešutai yra puikus mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, be to kramtant riešutus skatinamas seilėtekis ir dantys yra natūraliai nuvalomi.


NAUJIENA

Gerosios bakterijos sveikoms dantenoms ir dantims Maisto papildas su probiotinėmis bakterijomis Lactobacillus reuteri Prodentis.

• padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą burnos ertmėje. • sumažina apnašų susidarymą, kurios gali sukelti rimtų dantenų ir burnos ertmės problemų. • apsaugo nuo kenksmingų bakterijų, pavyzdžiui, Streptococcus mutans ir B. Gingivalis. • saugus tiek suaugusiems tiek vaikams vyresniems nei 6 metai.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad Biogaia ProDentis yra ypatingai tinkamas dantenų uždegiminėms ligoms, nes atstato burnos mikrofloros pusiausvyrą.

Licencijos turėtojas: AB “BioGaia” www.biogaia.com Platintojas: UAB “Oralmeda”, tel. +370 682 50409, el.paštas: info@oralmeda.com

www.oralmeda.com


Periodonto susirgimai Šiemet gegužės 12 diena paskelbta tarptautine periodonto ligų diena.

Periodonto ligos yra dažniausia Europos piliečių problema, Europos periodontologijos dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į dantenų problemas, tačiau mažiausiai skatinant pacientų ir sveikatos apsaugos darbuotojų sąmoningumą bei atkreipiant pripažinta. dėmesį į burnos sveikatos ir bendros sveikatos ryšį.

Periodonto ligos yra dažniausia Europos piliečių problema, tačiau tuo pačiu metu ji yra viena iš mažiausiai pripažintų. Daugelis pacientų nežino, kad 80% ES piliečių, vyresnių nei 35 metų kenčia nuo dantenų ligų ir kad negydytos dantenų problemos gali turėti didelį neigiamą poveikį bendrai sveikatos būklei.

Štai kodėl Europos periodontologai šią dieną siekia atkreipti visuomenės dėmesį į periodonto ligų ir įvairių sisteminių susirgimų ryšį, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų. Europos periodontologai siekia, kad periodonto ligų diena tarnautų didinant informuotumą apie periodonto sveikatą ir skatintų keitimąsi žiniomis tarp burnos sveikatos priežiūros specialistų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų (tokiose srityse kaip kardiologija, diabetas, akušerija ir ginekologija).


2

Periodontitas yra dantenų bei aplink

Kas yra periodontitas?

dantį esančios struktūros uždegimas Periodontitas yra dantenų bei aplink dantį esančios struktūros uždegimas. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių žmogaus ligų.

Periodontitas atsiranda dėl tam tikrų bakterijų (žinomų kaip periodonto bakterijos) ir jų sukelto vietinio uždegimo. Nors šios periodonto bakterijos natūraliai yra burnoje, jos tampa pavojingos, kai dėl bakterijoms palankių sąlygų jų skaičius smarkiai padidėja. Tai atsitinka, kai bakterijų ir maisto likučių sluoksnis, vadinamas apnašas, kaupiasi ir yra paliekamas ant dantų, dažniausiai sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, tarpdančiuose. Kuo daugiau pavojingų bakterijų dauginasi, tuo daugiau gaminama kenksmingų produktų, kurie skatina organizmo gynybinį uždegiminį atsaką dantenose. Kadangi liga progresuoja, lėtinis uždegimas sukelia aplink dantį esančių audinių nekrozę. Daugeliui žmonių tai yra laipsniškas procesas, kuris vyksta daugelį metų ir, jei jis aptinkamas ir taikomas gydymas, gali būti sustabdytas. Tačiau kai kurie jauni suaugusieji turi labai aktyvią ligos formą, kuri sukelia ankstyvą dantų paslankumą, o vėliau ir netekimą.

Kaip atpažinti periodontitą? Periodontitas visada prasideda dantenų uždegimu, vadinamu gingivitu. Tai ne visada lengva atpažinti, bet vienas iš pirmųjų požymių yra dantenų kraujavimas valant dantis. Dantenos gali atrodyti raudonos ir patinusios, galite pastebėti blyškų bakterinio apnašosluoksnį ant dantų.


3

Negydomas gingivitas gali progresuoti iki periodontito, dažnai be jokių akivaizdžių požymių. Tačiau kai kurie pasikeitimai yra pastebimi: padidėjęs kraujavimas iš dantenų, valant šepetėliu ar valgant, ar net spontaniškas; blogas kvapas; dantų padėties paikeitimai; dantų pailgėjimas(dantenų recesijos); ir galbūt skausmas. Kraujavimas iš dantenų dėl nikotino poveikio kraujagyslėms gali būti mažiau pastebimas rūkantiesiems, ir todėl ligos procesas gali būti užmaskuotas. Dažnai atsitinka, kad periodontitas nepastebimas iki 40 arba 50 metų, o iki to laiko daug žalos jau gali būti padaryta.

Kokios yra periodontito priežastys? Sveikoje burnoje yra daugiau nei 700 skirtingų rūšių bakterijų, kurių dauguma yra visiškai nekenksmingos ir gyvena harmonijoje su šeimininku. Tačiau, kai dantų valymas nėra pakankamas, susiformuoja bakterinis apnašas, kuris kaupiasi ant dantenų. Taip sudaromos palankios sąlygos net ir pavojingesnėms bakterijoms gyvuoti.

Visais atvejais, periodontitą sukelia bakterijos, esančios dantų apnaše. Jei minkštasis bakterinis apnašas nepašalinamas, ilgainiui mineralai nusėda apnaše ir pamažu jis tampa kietu, taip susidaro dantų akmenys. Uždegimas progresuoja vis giliau, pasiekia šaknis, susidaro „dantenų kišenės“. Ši kišenė - puiki vieta kenksmingosioms bakterijoms daugintis ir kauptis. Šios bakterijos išlaisvina toksinus, kurie sutrikdo viso organizmo gynybinius mechanizmus. Periodontito progresavimas priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo vyraujančių bakterijų skaičius ir tipo, nuo žmogaus organizmo gynybinių savybių, ir nuo vyraujančių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, kuo agresyvesnės bakterijos vyrauja ir kuo silpnesnė imuninė sistema, tuo greičiau progresuos liga. Be to vyraujantys rizikos veiksniai, kaip rūkymas ar diabetas, gali dar labiau susilpninti organizmo apsaugą ir pagreitinti ligos vystymąsi. Taip pat ir tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, antihipertenzinių, kraujagysles plečiančių, imuninę sistemą slopinančių, veikia uždegiminius procesus. Todėl pacientai tampa imlesni


4

gingivito formavimuisi. Svarbu žinoti, kad nesant bakterinio apnašo, periodontitas neišsivystys.

Ką kiekvienas gali padaryti, kad išvengti periodontito? Kad neišsivystytų gingivitas ir periodontitas reikia laikytis teisingų burnos higienos įpročių, reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną. Pagrindiniai teisingos burnos higienos elementai yra: • • •

du kartus per dieną valytis dantis minkštu šepetėliu ir dantų pasta. tapdančius valyti dantų siūlu arba tarpdanteniniu šepetėliu. Tai turėtų būti daroma vieną kartą per parą. ypatingai gerai išvalyti dantis tose vietose, kur yra dantys susigrūdę, yra kabančių plombų, nešiojamos dantų kabės, protezai, nes apnašas šiose vietose kaupiasi greičiau.

Antibakteriniai burnos skalavimo skysčiai taip pat yra naudingi, nes slopina bakterijų augimą. Jie turėtų būti naudojami po dantų valymo. Dėl nepakankamo dantų valymo, ant dantų lieka apnašo. Ilgainiui jis mineralizuojasi, virsta kietu ir negali būti pašalintas dantų šepetėliu. Tada tik Jūsų odontologas, burnos higienistas, periodontologas įvertins situaciją, nustatys dantų akmenis ir juos pašalins atlikdamas profesionalią burnos higieną. Po dantų akmenų pašalinimo yra atliekamas dantų poliravimas specialiomis poliravimo pastomis. Toks dantų paviršius tampa atsparesnis apnašo kaupimuisi.

Gerosios bakterijos dantims ir dantenoms Daugiau info: www.oralmeda.com


5

Kokios yra periodontito pasekmės? Periodontitas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios netenkama dantų. Jei periodontitas negydomas, vyksta kaulo „tirpimas“ . Dantys tampa paslankūs, o kartais net tenka juos pašalinti. Kitos problemos susijusio su periodontitu, tai yra skausmingi abscesai, atsiranda problemos su kramtymu. Dėl dantenų recesijos stebimas dantų „pailgėjimas“. Negydomas periodontitas gali įtakoti bendrąją sveikatą; pavyzdžiui, jis yra rizikos faktorius nėščiajai (preeklampsija, priešlaikinis gimdymas, gimsta per mažo svorio kūdikis), didina riziką susirgti širdies ligomis ir diabetu.

Kokie yra periodontito rizikos veiksniai? Yra daug veiksnių, kurie didina periodontito išsivystymo galimybę. Vieni iš geriausiai žinomų rizikos veiksnių yra stresas, kai kurios ligos, kaip diabetas, ir vienas svarbiausių rizikos veiksnių - rūkymas.

Rūkymas ir periodontitas Rūkantiems yra didesnė tikimybė sirgti periodontitu nei nerūkantiems. Periodonto gydymas yra mažiau sėkmingas rūkantiems nei nerūkantiems dėl prastesnio gijimo. Rūkantiems periodontitas progresuoja daug greičiau ir su greitesniu danties netekimu. Apie 90% rūkalių periodontito gydymas ypatingai sunkiai gydomas. Kaip gydomas periodontitas?


6

Kruopštus periodontito įvertinimas ir gydymas yra būtina sąlyga, siekiant sustabdyti periodontito progresavimą. Raktas į sėkmę – apnašų pašalinimas, kuris aktyvina ligos procesą, ir tinkama burnos higiena.

Burnos higienos instruktažas ir patarimai Burnos higienos tikslas – sumažinti bakterijų skaičių burnoje ir tokiu būdu sumažinti uždegimo lygį. Jūsų odontologas turi paaiškinti periodontito išsivystymo priežastis ir tiksliai išaiškinti, kaip išlaikyti dantenas ir dantis švarius. Jums turėtų būti suteikti individualūs patarimai kaip efektyviausiai naudoti įvairias burnos higienos priemones; pavyzdžiui, Jums tinkamiausias dantų valymo būdas, teisingas dantų siūlo ir tarpdančių šepetėlio naudojimas.

Profesionali burnos higiena Pašalinamas minkštas ir kietas apnašas, poliruojami dantys, taikomos fluoro aplikacijos. Priklausomai nuo pačio paciento atliekamos namuose burnos higienos, dantų ir dantenų būklės, bus planuojami sekantys vizitai pas specialistą. Kitas žingsnis, jau specialisto atliekama profesionali burnos higiena, kurios metu bus pašalinami viršdanteniniai ir podanteniniai akmenys.

Antibiotikų terapija Kai kuriais atvejais, su arba be mikrobiologinio vertinimo, paskiriami antibiotikai, siekiant sustabdyti uždegiminius procesus, kurių nepavyko įveikti po atliktų profesionalios burnos higienos procedūrų.

Pakartotinis įvertinimas Po kelių savaičių, Jūsų odontologas apžiūrės dantenų būklę ir įvertins gydymo tinkamumą. Specialiu zondu specialistas išmatuos dantenų kišenių gylį ir patikrins


7

ar nekraujuoja iš dantenų. Jei vis dar yra periodonto kišenės, bus vertinami ir kiti gydymo būdai, įskaitant chirurginį.

Chirurginis gydymas Chirurginė procedūra atliekama tam, kad pašalinti giluminį bakterinį apnašą. Kadangi šios vietos nepasiekiamos su dantų šepetėliu ir siūlu, uždegimas ir toliau išliks. Taikant vietinę nejautrą, dantena pakeliama ir taip išvalomi šakniniai paviršiai. Užtikrinama, kad visos bakterijos būtų pašalintos. Kartais įmanoma gydyti danties netekimą tuo pačiu taikant ir specialų regeneracinį gydymą. Procedūros pabaigoje, dantenos yra susiuvamos atgal į vietą aplink dantis.


8

Reabilitacija - palaikomasis periodontito gydymas Sėkmingas periodontito gydymas priklauso ir nuo jūsų pačių pastangų, ir nuo specialistų, kurie prižiūri ir gydo periodontitą. Tolimesnių apsilankymų dažnumas priklauso nuo ligos sunkumo ir vyraujančių rizikos veiksnių. Paprastai kiti apsilankymai planuojami kas tris-šešis mėnesius. Nuolatinė priežiūra yra net gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti, kad liga neprogresuotų, nesikartotų. Jei yra požymių, kad periodontitas ir toliau progresuoja, tuomet specialistas turi nustatyti naujas arba pasikartojančias uždegimo vietas, jas kuo greičiau pašalinti. Jums taip pat bus suteikti patarimai, kaip pakeisti savo burnos higienos įgūdžius, siekiant kuo greičiau užkirsti kelią uždegimui. Sėkmingas periodonto gydymas įmanomas tik bendradarbiaujant kartu su specialistais, laikantis jų patarimų bei reguliariai atliekamų profesionalios burnos higienos procedūrų.


Burnos higiena Burnos higiena - tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms

Dažnai žmonėms atrodo, kad burnos higiena - tai kosmetinė grožio procedūra ir ji nėra svarbi ir būtina, tačiau tai yra klaidingas požiūris, nes nesirūpinant burnos higiena, burnos ertmėje atsiranda puiki terpė infekcijoms, o tai gali pakenkti ir kitiems organams – širdžiai, plaučiams, inkstams, sąnariams, taip pat besilaukiančios moters vaisiui. Teikiant didesnį dėmesį profilaktikai, mes galime

ligoms apsisaugoti nuo tokių ligų kaip dantų ėduonis, gingivitas, periodontitas. Burnos higiena - tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms. Skiriama asmens ir profesionali burnos higiena.


2

Asmens burnos higiena tai kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią kiekvienas žmogus atlieka

Asmens burnos higiena - tai kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią kiekvienas žmogus atlieka naudodamasis asmeninėmis higienos priemonėmis. Tai dantų valymas dantų šepetėliu, pasta, tarpdančių šepetėliais ir kitomis priemonėmis. Dėja, bet ne visada gerai išsivalome dantis, dėl ko yra būtinas profesionalaus burnos higienisto apmokymas, kaip naudoti dantų šeptetėlį, kad nesužalotume dantų ir dantenų bei kaip tinkamai naudotis tarpdančių šepetėliais ir siūlu. Nešiojantiems breketus ar turintiems protezus ant dantų arba implantų, gera burnos higiena yra dar sudėtingesnė ir reikalauja ypatingo kruopštumo.

Profesionali burnos higiena Profesionalioji burnos higiena - tai minkštųjų ir kietųjų dantų apnašų šalinimas, atliekamas gydytojo odontologo kabinete. s

Profesionalios burnos higienos eiga:

• naudojant vaizdines priemones, pacientas supažindinamas su burnos ertmės būkle bei individualios ir profesionalios higienos procedūromis ir jų reikšme;

• pašalinamas mineralizuotas ir nemineralizuotas apnašas (ultragarsiniu skaleriu bei rankiniais instrumentais);

• pašalinamas pigmentinis apnašas susidaręs dėl rūkymo, kavos, juodos arbatos ar dažančių maisto produktų vartojimo („Air - flow“ aparatu);

• dantų bei plombų paviršių poliravimas; • gydomųjų preparatų (fluoro) aplikacijų taikymas • užbaigus procedūrą, pacientas supažindinamas su asmens burnos higiena bei parenkamos individualios burnos higienos priemonės: dantų šepetėlis(-iai),


3

tarpdančių šepetėlis(-iai), dantų pasta, burnos skalavimo skystis, higieninis siūlas.

Kada reikia atlikti profesionalią burnos higieną? Visų pirma, kiekvienas žmogus turi reguliariai lankytis pas odontologą ar burnos higienistą, kad būtų įvertinta dantų būklė bei atlikta profesionalioji burnos higiena. Šie apsilankymai turėtų būti 1-2 kartus per metus. Higienos įpročių neturintiems žmonėms apnašos ir konkrementai formuojasi daug greičiau, todėl profesionali burnos higienos procedūra jiems turi būti atliekama kas 2–3 mėnesius, o sergantiems periodonto ligomis, kas 1–4 mėnesius. Ortodontinio gydymo metu profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 3–6 mėnesius, o nešiojantiems dantų implantus - ne rečiau nei 4–6 mėnesius. Taip pat burnos ertmės būklę labai svarbu stebėti nėštumo laikotarpiu. Nėščiosioms burnos higiena atliekama antrame nėštumo trimestre. Reguliariai lankantis pas specialistą, bus sumažinta tikimybė atsirasti dantų ėduoniui ar dantenų uždegimams.

Kokie požymiai parodo, jog yra netinkamai atliekama asmeninė burnos higiena?

• Raudonos ar melsvai raudonos dantenos;


4

• nemalonus skonis burnoje; • susikaupęs apnašas virš ir po dantenomis; • pigmentinės dėmės; • dantenų padidėjimas, patinimas; • kraujavimas valant dantis; • blogas burnos kvapas; • susiformavusios periodonto kišenės; • dantų klibėjimas; • dantenų pūliavimas; • dantų netekimas. Kokias asmens higienos priemones reikia naudoti?

• Dantų šepetėlį - jis gali būti: - įprastas - skirtas valyti visiems dantims; - vieno danties (ypač gerai išvalo sunkiai pasiekiamas vietas); - mechaninis (dantų apnašas nuvalo efektyviau nei rankiniai); - ultragarsinis (išvalo net sunkiai pasiekiamas vietas); - specialios paskirties (nešiojantiems breketus, nenuimamus protezus, implantus).

Yra svarbu, jog dantų šepetėlis būtų minkštas, nes tuomet nebus pažeidžiamos dantenos ir dantys. Dantys turi būti valomi tiksliai taip, kaip nurodė jūsų burnos higienistas. Dantų šepetėlius yra rekomenduojama keisti kas pusę metų, tačiau tai yra individualu, nes tai priklauso nuo valymo judesių kokybės. Taip pat juos


5

reikėtų keisti naujais persirgus infekcinėmis ligomis. Pagal naujausias profilaktikos metodikas, yra siūloma atsisakyti įprastų dantų šepetėlių ir naudoti tik vieno danties šepetėlį, nes jis vienintelis pasiekia dantų kaklelius ir išvalo apnašą ten, kur kiti dantų šepetėliai nepasiekia. Tai galima pagrįsti paprastu Ralfo Petersono pavyzdžiu apie batus: susistatykite į eilę daug batų ir valykite juos vienu šepečiu. Abejojama, ar taip juos nuvalę džiaugsitės blizgančia ir prižiūrėta avalyne. Mat taip nuvalomas tik paviršius. Panašiai nutinka ir su mūsų dantimis. Todėl yra patariama valyti kiekvieną dantį atskirai.

• Tarpdančių šepetėlį - jis prisitaiko prie tarpdančio anatomijos, visiškai užpildo tarpdantinę ertmę ir nepažeidžia tarpdantinių audinių. Tokiu būdu yra išvalomi tarpdančiuose susikaupę maisto likučiai.


6

• Dantų siūlą - juo yra išvalomi tie tarpdančiai, kurie yra itin siauri ir į kuriuos netelpa tarpdančių šepetėliai. Siūlu yra išvalomi nešvarumai, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Tarpdančių siūlą naudoti reikėtų ypač atsakingai, atsargiai ir tiksliai kaip nurodė burnos higienistas, nes galima lengvai pažeisti dantenas.

• Dantų pastą - jos dantų paviršių nevalo, todėl kaip teigia naujausi šiuolaikiniai profilaktikos metodai, jų galima ir nenaudoti, nes valymo funkciją atlieka dantų šepetėlis. Tačiau tai yra individualu ir norint jausti gaivos kvapą burnoje, dantų pastas galima naudoti pagal poreikį. Taigi pastos yra trijų rūšių:


7

- paprastos higieninės – jos tinkamos kasdieninei dantų priežiūrai, taip pat jose galite rasti balinamųjų medžiagų);

- profilaktinės – esant polinkiui atsirasti dantų ėduoniui; - gydomosios – jų sudėtyje yra antibiotikų, jos skirtos sergant įvairiomis dantenų ligomis ir esant burnos gleivinės uždegimui.

• Burnos skalavimo skystį - kasdien šių skysčių naudoti yra nepatartina, nes tuomet yra išnaikinami ne tik blogieji mikroorganizmai, bet ir dalis gerųjų. Esant stipriam

dantenų

uždegimui,

reikėtų

pasirinkti

skalavimo

skystį

su

chlorheksidinu, tačiau jį naudoti reikia pagal tikslius specialisto nurodymus. Esant poreikiui, burnos skalavimo skysčius naudoti galima, bet reikėtų pasirinkti tuos, kurių sudėtyje nėra alkoholio.

• Liežuvio valiklį - naudojant liežuvio valiklį kasdien, kartu su liežuvio apnašomis yra pašalinami toksinai ir kenksmingi mikroorganizmai. Nuvalius


8

liežuvio apnašas pagerėja skonio receptorių funkcija, seilių išsiskyrimas ir sudėtis, geriau veikia skrandis, žarnynas, geriau įsisavinamas maistas. Taip pat yra masažuojami liežuvyje esantys aktyvieji organizmo taškai, todėl pagerėja bendra savijauta, širdies ir kitų organų veikla.

• Probiotikus arba gerosias bakterijas. Probiotikai įsiskverbia į dantenas, stabilizuoja burnos ertmės terpę, stabdo dantenų ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi bei mažina uždegimą. Skirtingai nuo vaistų, kurie sunaikina visas bakterijas, probiotikai sukuria sveikesnę ir palankesnę aplinką burnos ertmėje. Tada organizmas ir pats gali kovoti su infekcija.


Danten킬 ligos

Mitai ir faktai apie periodonto ligas: Sulau탑ykite mitus ir su탑inokite faktus apie periodonto ligas


Mitas #1: kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus turi periodonto ligų. Faktas: dantenų ligos gali atsirasti tiek pas jauną, tiek pas vyresnį žmogų, nes tai yra dantenų liga, kurią sukelia dantų apnašos. Šios ligos dažniau pasitaiko senjorams, nes vyresniame amžiuje atsiranda tam tikrų pakitimų, pavyzdžiui, dantenos yra labai atsitraukusios nuo danties paviršiaus, todėl žymiai greičiau kaupiasi apnašas. Taip pat įtakos turi rūkymas, burnos sausumas, stresas ir tam tikrų vaistų vartojimas (analgetikai, opioidai, NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), anticholinerginiai, antihistamininiai preparatai, antidepresantai, diuretikai, raminamieji ir kt.).

Mitas #2: dantenų ligos nėra svarbios ir išnyks pačios, netaikant jokio gydymo. Faktas: dantenų ligos vystosi lėtai, todėl ne iš karto galima pastebėti jų simptomus. Dažniausiai žmonės juos pastebi esant ligos progresavimui, dėl to yra svarbu reguliariai lankytis pas odontologą/burnos higienistą. Išvalius susikaupusį apnašą, bus sustabdytas ligos vystymąsis.

Mitas #3: dantenų kraujavimas, valant dantis, yra normalus požymis. Faktas: sveikos dantenos nekraujuoja, todėl valant dantis dantų šepetėlių ir tarpdančių šepeteliais, kraujo pamatyti neturėtume. Dantenų kraujavimas yra vienas iš periodonto ligų požymių.


Mitas #4: dantenų ligos yra nesusijusios su bendra organizmo sveikata. Faktas: periodontito bakterijos kelia pavojų ne tik burnos sveikatai, bet ir visam organizmui. Per periodontą bakterijos patenka į kraujotaką ir nukeliavusios į bet kurią kūno sritį gali sukelti sunkius susirgimus: padidėja širdies ir kraujotakos ligų (insulto ir infarkto), cukrinio diabeto, osteoporozės bei kvėpavimo takų ligų ar jų komplikacijų rizika.

Mitas #5: sergant periodonto ligomis yra prarandami dantys. Faktas: sergant periodonto ligomis dantys gali būti išsaugomi, jeigu yra tinkama burnos higiena. Todėl yra svarbu dantis valyti du kartus per dieną, tarpdančius valyti specialiomis priemonėmis, sveikai maitintis ir reguliariai lankytis pas odontologą/burnos higienistą.

Sveiki dantys 2016 gegužė  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you