Bendrojo lavinimo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo ataskaita

Projektas SVEIKATIADA: bendrojo lavinimo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo (2020 m.)

ATASKAITA Siekiant, kad kuo daugiau mokyklinio amžiaus vaikų dalyvautų įvairiuose sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo veiklose, kai kuriuose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose jau nuo 2007 m. vykdomas projektas Sveikatiada ir kas 3–4 metai atliekami projekte dalyvaujančių mokyklų 6– 7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimai. Toks tyrimas buvo atliktas ir 2020 m.

Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti ,,Sveikatiados“ projekte dalyvaujančių bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei žinias ir nuomonę apie mitybą ir fizinį aktyvumą.

Anketiniu apklausos būdu 2020 m. sausio–vasario mėn. buvo ištirta Sveikatiados projekte dalyvaujančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai bei žinios ir nuomonė apie mitybą ir fizinį aktyvumą.

Apklausą organizavo ir vykdė Sveikatiados projekto koordinatorius VšĮ ,,Tikra mityba“, tyrimo duomenų analizę atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Tyrimui atlikti buvo naudota anketa, kuri buvo naudota analogiškiems tyrimams atlikti 2007 m., 2009 m., 2013 m. ir 2016 m. Anketą sudarė klausimai apie respondentų sociodemografinius (lytis, gyvenamoji vieta) duomenis, maitinimosi (pusryčių, karštų pietų valgymas, kai kurių maisto produktų ir gėrimų vartojimo dažnumas, valgymo režimas ir kt.) bei fizinio aktyvumo (mankšta, fizinė veikla mokykloje, namie, laisvalaikiu, vykimas pėsčiomis ar dviračiu į mokyklą/iš mokyklos ir kt.) įpročius bei mokinių nuomonę ir žinias apie mitybą ir fizinį aktyvumą. Anketa buvo anoniminė, mokinių vardai ir pavardės nebuvo rašomi, visi apklausos duomenys analizuojami tik apibendrintai. Anketoje reikėjo pažymėti vieną atsakymo variantą, kuris geriausiai atitinka mokinio nuomonę, arba parašyti savo atsakymo variantą ten, kur buvo prašoma.

2020 m. atlikto tyrimo duomenys buvo palyginti su ankstesnių metų tyrimų duomenimis.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis programiniu statistiniu duomenų paketu SPSS, 18.0 for Windows versija. Rezultatų skirtumų statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ² (chi kvadrato) kriterijų. Rezultatų skirtumas laikomas reikšmingu, kai p ≤ 0,05.

Tikslinė populiacija – 6–7 klasių mokiniai.

Apklausoje iš viso dalyvavo 6815 moksleivių, iš jų 51,9 proc. mergaičių ir 48,1 proc. berniukų; 61,4 proc. respondentų gyveno mieste ir 38,6 proc. – kaime.

1 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

REZULTATAI I. MITYBOS ĮPROČIAI Kiek kartų per dieną valgai?

Išanalizavus 2020 m. atlikto tyrimo duomenis apie 6–7 klasių mokinių valgymo dažnį per parą, nustatyta, kad didžioji dalis (73,6 proc.) mokinių valgo 3–4 kartus per dieną, iš jų beveik pusė (47,3 proc.) visų apklaustų mokinių valgo tik 3 kartus per dieną ir mažiau kaip trečdalis – 4 kartus per dieną. Penkis kartus ir dažniau per dieną maitinasi tik kas dešimtas (9,3 proc.) mokinys ir net kas šeštas (17,2 proc.) pasakė, kad valgo tik 2 kartus per dieną (1 pav.). Tiek, kiek rekomenduojama – 4–5 kartus per dieną valgo tik nežymiai daugiau kaip trečdalis (35,6 proc.) vaikų.

Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal mokinių valgymų dažnį per dieną priklausomai nuo lyties ir gyvenamosios vietos.

Kiek kartų per dieną valgai?

9,3

17,2

2 kartą

26,3

3 kartus 4 kartus 5 ir dažniau 47,3

1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek kartų per dieną valgai?“ 2020 m.

Ar valgai pusryčius kiekvieną dieną?

Nustatyta, kad tik 64,0 proc. mokinių pasakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną ir daugiau nei trečdalis mokinių (36,0 proc.) kiekvieną dieną pusryčių nevalgo. Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų negu mergaičių kasdien pusryčiauja (2 pav.), taip pat kasdien pusryčius valgo daugiau (p<0,001) mieste negu kaime gyvenančių vaikų (3 pav.).

2 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar valgai pusryčius kiekvieną dieną?

68,0 60,3

70,0

64,0

60,0 50,0

39,7 36,0 32,0

40,0

Berniukai Mergaitės

% 30,0

Visi

20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

2 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar valgai pusryčius kiekvieną dieną?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar valgai pusryčius kiekvieną dieną?

65,5

70,0

61,6

64,0

60,0 50,0 34,5

40,0

%

38,4

36,0

Miestas Kaimas

30,0

Visi

20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

3 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar valgai pusryčius kiekvieną dieną?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Kur dažniausiai valgai pusryčius?

Dauguma (74,7 proc.) mokinių nurodė, kad pusryčius valgo namie, ir tik kas penkioliktas (6,6 proc.) mokinys atsakė, kad juos valgo mokykloje (į šį klausimą neatsakė 18,7 proc. respondentų) (4 pav.). Lyginant atsakymų į klausimą „Kur dažniausiai valgai pusryčius?“ pasiskirstymą tarp

3 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

berniukų ir mergaičių bei pagal mokinių gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

Kur dažniausiai valgai pusryčius ?

18,7

6,6

Namie Mokykloje Neatsakė 74,7

4 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kur dažniausiai valgai pusryčius?“ 2020 m.

Jei valgai pusryčius, ką dažniausiai valgai? Į klausimą ,,Jei valgai pusryčius, ką dažniausiai renkiesi?“ neatsakė kas penktas mokinys, o atsakiusieji į klausimą nepriklausomai nuo lyties ir mokinių gyvenamosios vietos, pasakė, kad dažniausiai pusryčiams renkasi košę (11,6 proc.) bei pusryčių dribsnius (10,2 proc.), taip pat pieno produktus (jogurtą, sūrelius, varškę) (6,3 proc.), arbatą (7,0 proc.), vaisius (4,7 proc.) ir kas trečias pažymėjo – kitą (30,0 proc.) (5 pav.).

4 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei valgai pusryčius, ką dažniausiai valgai?

Vaisius Košę

22,2

4,7

Pieno produktus (jogurtą, sūrelius, varškę) Bandelę

11,6 6,3

3,1

Pusryčių dribsnius

10,2 30

Arbatą

7,0

4,3

Sultis Virtą ar keptą kiaušinį 0,6

Kita

Neatsakė

5 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei valgai pusryčius, ką dažniausiai valgai?“ 2020 m.

Ar valgai mokykloje karštus pietus?

Mažiau nei pusė (42,1%) mokinių atsakė, kad valgo mokykloje karštus pietus ir daugiau nei pusė (52,9%) apklaustų mokinių nurodė, kad mokykloje nevalgo karštų pietų. Juos valgo mokykloje dažniau berniukai negu mergaitės (p<0,035) ir dažniau kaime negu mieste (p<0,001) gyvenantys vaikai (6 ir 7 pav.).

Ar valgai mokykloje karštus pietus?

54,1

56,0

52,9 51,5

54,0

Berniukai

52,0 50,0

% 48,0

48,5

Mergaitės

47,1 45,9

Visi

46,0 44,0 42,0 40,0 Taip

Ne

6 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar valgai mokykloje karštus pietus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

5 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar valgai mokykloje karštus pietus?

57,5 54,5

52,9

60,0 47,1

42,5

50,0

45,5

Miestas

40,0

Kaimas

% 30,0 Visi 20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

7 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar valgai mokykloje karštus pietus?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Jei nevalgai mokykloje karštų pietų, nurodyk priežastis?

Kas antras mokinys nenurodė priežasties, kodėl mokykloje nevalgo pietų, o iš visų atsakiusiųjų pagrindinė mokinių nurodyta priežastis, kodėl jie nevalgo mokykloje karštų pietų, buvo tai, kad jie pietauju namie (22,2 proc.) ir neskanus arba atvėsęs maistas (18,9 proc.) (8 pav.).

Jei nevalgai mokykloje karštų pietų, nurodyk priežastis?

46,9

50,0

Mokykloje negamina pietų

45,0 Nespėju pavalgyti, nes trumpa pertrauka

40,0 35,0 30,0

Neskanus (arba atvėsęs) maistas

22,2

% 25,0

18,9

Pietauju namie

20,0 15,0 10,0 5,0

Kitos priežastys

7,8 3,2 1,0

Neatsakė

0,0

8 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei nevalgai karštų pietų mokykloje, nurodyk priežastis?“ 2020 m.

6 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės)? Kokius užkandžius dažniausiai renkiesi?

Mokinių taip pat buvo klausiama, ar jie užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) ir kokius užkandžius dažniausiai renkasi. Beveik du trečdaliai (64,7 proc.) vaikų nurodė, kad užkandžiauja kartais, o apie trečdalis (28,5 proc.) – kasdien; tik 7,2 proc. vaikų pasakė, kad niekada neužkandžiauja. Nustatyta, kad tarp pagrindinių valgymų dažniau užkandžiauja mergaitės negu berniukai (p<0,0001) ir mieste negu kaime (p<0,038) gyvenantys vaikai (9 ir 10 pav.).

Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų?

62,9

70,0

65,4 64,7

60,0 50,0

Berniukai

40,0

28,1 29,0 28,5

%

Mergaitės

30,0

Visi

20,0

9,0 5,6

10,0

7,2

0,0 Kasdien

Kartais

Niekada

9 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės)?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų?

63,8 64,9 64,7

70,0 60,0 50,0 40,0

%

Miestas 29,4 27,1 28,5

Kaimas

30,0

Visi 20,0 6,8 8,0

7,2

10,0 0,0 Kasdien

Kartais

Niekada

7 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

10 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės)?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Kokius užkandžius dažniausiai valgai?

Kas trečias (31,0 proc.) mokinys pasakė, kad dažniausiai užkandžiams renkasi vaisius, ir kas trečias – arba bandeles (15,3 proc.), arba pieno produktus (jogurtus, sūrelius) (13,2 proc.), nedaug vaikų paminėjo daržoves, sultis, tačiau maždaug kas šeštas (16,7 proc.) užkandžiams rinkosi arba saldumynus (9,7 proc.) arba bulvių traškučius (7,0 proc.) (11 pav.).

Kokius užkandžius dažniausiai valgai?

Vaisius 35,0

31,0

Daržoves

30,0

Pieną (jogutrtą, sūrelį) Bandelę

25,0 20,0

Bulvių traškučius

15,3

%

13,2

15,0 10,0

10,5

9,7 5,2

7,0 4,5 3,6

Saldumynus

Sultis

5,0

Kita

0,0

Neatsakė

11 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokius užkandžius dažniausiai valgai?“ 2020 m.

Ar yra Jūsų mokykloje gėrimų-užkandžių aparatai ar bufetai?

Beveik kas antras (47,4 proc.) mokinys atsakė, kad jų mokykloje yra gėrimų-užkandžių automatai arba bufetai, ir daugiau jų buvo mieste (50,8 proc.) negu kaime (42,0 proc.) (12 pav.).

8 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar yra Jūsų mokykloje gėrimų-užkandžių aparatai ar bufetai?

58,0

60,0

52,6

50,8

49,2

47,4 42,0

50,0

Miestas 40,0 Kaimas

% 30,0 Visi 20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

12 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar yra Jūsų mokykloje gėrimų-užkandžių aparatai ar bufetai?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Jei yra mokykloje gėrimų-užkandžių aparatai ar bufetai, ar perki ką nors iš jų? Į kausimą ,,Jei yra, ar perki ką nors iš jų“ trečdalis (31,2 proc.) mokinių atsakė ,,taip“, iš kurių daugiau buvo mergaičių negu berniukų (p<0,0001) (13 pav.).

Jei yra, ar perki ką nors iš jų?

37,3

40,0 35,0

33,9

32,5 31,2

34,8

34,4

33,6 34,0

28,3

30,0 25,0

Berniukai

% 20,0

Mergaitės

15,0

Visi

10,0

5,0 0,0 Taip

Ne

Neatsakė

13 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Jei yra, ar perki ką nors iš jų?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

9 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien?

Išanalizavus atsakymus į klausimą apie tai, kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien, kai mokiniai galėjo pasirinkti tik vieną atsakymo variantą, stebime, kad mokiniai vis dar nepakankamai gerai žino, kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien, o kokius rečiau. 6–7 klasių mokiniai pirmenybę teikė grūdiniams produktams ir kad kasdien reikia valgyti duoną bei grūdų košes atsakė daugiau kaip kas antras (58,7 proc.), o kad kasdien reikia valgyti daržoves pasakė tik kas ketvirtas vaikas (14 pav.).

Kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien?

58,4

Duoną, grūdų košes

60,0 Daržoves 50,0 Pieno produktus (pieną, jogutrtą, sūrelius, kefyrą, varškę)

40,0

Žuvį

25,5

% 30,0

Mėsą ar paukštieną

20,0 6,4

10,0

4,4

Saldumynus 1,1

3,5

0,7

Vaisius

0,0

14 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien?“ 2020 m.

Ar dažnai valgai daržoves?

2020 m. tyrimo duomenimis, tik 71,8 proc. pasakė, kad daržoves vartoja kasdien bei kelis kartus per dieną (vieną kartą per dieną – 41,4 proc. ir kelis kartus per dieną – 30,4 proc.); kas ketvirtas (24,5 proc.) mokinys daržoves valgo retai – vieną–du kartus per savaitę; nevalgo daržovių – 3,7 proc. vaikų. Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) dažniau daržoves vartoja mergaitės, palyginus su berniukais, o kaime ir mieste gyvenančių vaikų daržovių vartojimo dažnumas nesiskiria (15 pav.).

10 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar dažnai valgai daržoves?

40,6

45,0

42,1 41,4

40,0 35,0

31,7 29,1

25,8 24,5 23,3

30,0

%

30,4

25,0

Berniukai

20,0

Mergaitės

15,0

Visi

10,0

4,5

5,0

2,9 3,7

0,0 Kelis kartus per Kasdien (1 kartą Retai (1-2 kartus dieną per dieną) per savaitę)

Nevalgau

15 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar dažnai valgai daržoves?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar dažnai valgai vaisius?

Nustatyta, kad mokiniai nežymiai, tačiau dažniau vartoja vaisius negu daržoves. 78,1 proc. mokinių nurodė, kad kasdien valgo vaisius, iš jų kelis kartus per dieną juos valgo 40,7 proc., vaisius retai (1–2 kartus per savaitę) valgo kas penktas (20,1 proc.) ir jų nevalgo tik pavieniai mokiniai (1,6 proc.) (16 pav.). Kaip ir daržoves, statistiškai reikšmingai (p<0,037) dažniau vaisius taip pat vartoja mergaitės, palyginus su berniukais, o kaime ir mieste gyvenančių vaikų vaisių vartojimo dažnumas nesiskiria.

11 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar dažnai valgai vaisius?

41,9

45,0

39,5

40,7 37,5 37,6 37,4

40,0 35,0 30,0

%

20,9

25,0

Berniukai

19,4 20,1

20,0

Mergaitės

15,0

Visi

10,0 2,0

5,0

1,3 1,6

0,0 Kelis kartus per dieną

Kasdien (1 kartą per dieną)

Retai (1-2 kartus per savaitę)

Nevalgau

16 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar dažnai valgai vaisius?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar dažnai valgai saldumynus?

Išanalizavus mokinių atsakymus į klausimą, kaip dažnai jie valgo saldumynus, nustatyta, kad kasdien ir kelis kartus per dieną juos vartoja kas antras mokinys (53,7 proc.), iš kurių beveik kas penktas (20,5 proc.) saldumynus valgo kelis kartus per dieną; retai (1–2 kartus per savaitę) juos valgo 42,5 proc. ir tik labai maža dalis (3,9 proc.) vaikų pasakė, kad saldumynų nevalgo. Saldumynus dažniau valgo berniukai (p<0,0001) ir kaime gyvenantys (p<0,005) vaikai (17 ir 18 pav.).

12 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar dažnai valgai saldumynus?

44,5 42,5

45,0

40,5 35,2

40,0 30,9

35,0

33,2

30,0

%

25,0

19,8

21,2

20,5

Berniukai

20,0

Mergaitės

15,0

Visi

10,0

4,8

5,0

3,0 3,9

0,0 Kelis kartus per dieną

Kasdien (1 kartą per dieną)

Retai (1-2 kartus per savaitę)

Nevalgau

17 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar dažnai valgai saldumynus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar dažnai valgai saldumynus?

42,6 42,2 42,5

45,0 40,0

34,1 31,733,2

35,0 30,0

%

25,0

22,6 19,2

20,5

Miestas

20,0

Kaimas

15,0

Visi

10,0 4,1

5,0

3,6 3,9

0,0 Kelis kartus per dieną

Kasdien (1 kartą per dieną)

Retai (1-2 kartus per savaitę)

Nevalgau

18 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar dažnai valgai saldumynus?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Ar dažnai vartoji pieno produktus?

13 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Nustatyta, kad 6–7 klasių mokinių pieno ir pieno produktų bei mėsos ir mėsos produktų vartojimo dažnumas yra panašus. Trys ketvirtadaliai (75,0 proc.) mokinių pasakė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną vartoja pieną ir pieno produktus (iš jų: vieną kartą per dieną – 40,4 proc. ir kelis kartus per dieną – 34,6 proc.), retai (1–2 kartus per savaitę) juos vartoja kas penktas (21,3 proc.) mokinys, o nevartoja 3,7 proc. mokinių (19 pav.). Kasdien (vieną ir kelis kartus per dieną) pieną ir pieno produktus vartoja statistiškai reikšmingai daugiau berniukų negu mergaičių (p<0,0001) ir mieste negu kaime gyvenančių vaikų (p<0,001).

Ar dažnai vartoji pieną ir pieno produktus?

45,0

39,2

39,0

40,0

41,5 40,4

34,6 30,6

35,0 30,0

24,1 21,3

25,0

%

Berniukai

18,2

20,0

Mergaitės

15,0

Visi

10,0 3,6

5,0

3,7 3,7

0,0 Kelis kartus per dieną

Kasdien (1 kartą per dieną)

Retai (1-2 kartus per savaitę)

Nevalgau

19 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar dažnai vartoji pieną ir pieno produktus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar dažnai valgai mėsą?

Taip pat beveik trys ketvirtadaliai (77,8 proc.) mokinių nurodė, kad mėsą ir jos produktus vartoja kasdien ir kelis kartus per dieną (iš jų: vieną kartą per dieną – 49,2 proc. ir kelis kartus per dieną – 28,6 proc.); kas penktas (19,2 proc.) mėsą valgo retai (1–2 kartus per savaitę) ir 2,4 vaikų mėsos nevalgo. Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų, negu mergaičių kasdien vartoja mėsą: kelis kartus per dieną mėsą vartoja 33,5 proc. berniukų ir 24,2 proc. mergaičių (20 pav.). Dažniau mėsą ir jos produktus vartoja nežymiai daugiau kaime negu mieste gyvenančių mokinių (p<0,004).

14 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar dažnai valgai mėsą?

48,5

49,8 49,2

50,0 45,0 40,0 33,5

35,0 28,6

30,0

24,2

Berniukai

23,3

% 25,0

19,8

Mergaitės

16,1

20,0

Visi

15,0 10,0 2,0

5,0

2,8 2,4

0,0

Kelis kartus per dieną

Kasdien (1 kartą per dieną)

Retai (1-2 kartus per savaitę)

Nevalgau

20 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar dažnai valgai mėsą?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Kokius gėrimus geri kasdien?

6–7 klasių mokiniai, atsakydami į klausimą ,,Kokius gėrimus geri kasdien?“ (galima buvo pasirinkti tik vieną atsakymo variantą), dažniausiai nurodė, kad kasdien geria geriamąjį vandenį (38,4 proc.), arbatą (26,6 proc.), sultis (7,3 proc.), negazuotą mineralinį vandenį (5,7 proc.), tačiau taip pat 13,7 proc. (kas septintas) pasakė, kad geria gazuotą mineralinį vandenį ir 6,4 proc. – kavą (21 pav.).

Kokius gėrimus geri kasdien?

38,4

Arbatą

40,0 Kavą

35,0 30,0

26,6

Geriamąjį vandenį

25,0

Negazuotą mineralinį vandenį

% 20,0

Gazuotą mineralinį vandenį

13,7

15,0 10,0 5,0 0,0

Gazuotus gėrimus (Coca Cola ir pan.)

7,3

6,4 5,7 0,2

1,6

Sultis Kitus

15 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

21 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokius gėrimus geri kasdien?“ 2020 m.

Ar geri energinius gėrimus?

Nors tik pavieniai vaikai nurodė, kad geria gazuotus gėrimus (,,Coca-cola“, ,,Sprite“, ,,Fanta“ ir kt.) (21 pav.), tačiau į kitą klausimą ,,Ar geri energinius gėrimus“ ,,taip“ atsakė net kas septintas (14,2 proc.) 6–7 klasių mokinys, ir energinius gėrimus geria statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų negu mergaičių (22 pav.).

Ar geri energinius gėrimus?

88,3 83,1

85,8

90,0 80,0 70,0 60,0 Berniukai 50,0

%

Mergaitės 40,0 Visi 30,0

16,9 11,7

20,0

14,2

10,0 0,0 Taip

Ne

22 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar geri energinius gėrimus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Jei geri energinius gėrimus, kas tau juos nuperka? Į kausimą ,,Jei geri energinius gėrimus, kas tau juos nuperka?“ atsakė tik kas penktas (21,3 proc.) vaikas, iš jų 17,2 proc. mergaičių ir 25,8 proc. berniukų. Pasak vaikų, beveik kas dešimtam (9,4 proc.) iš jų energinius gėrimus perka vyresni draugai, 8,5 proc. vaikų perka tėvai ir 3,5 proc. vaikų prašo, kad energinius gėrimus jiems nupirktų nepažįstami žmonės (23 pav.).

16 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei geri energinius gėrimus, kas tau juos nuperka?

90,0

82,8

78,7

74,2

80,0 70,0 60,0

%

50,0

Berniukai

40,0

Mergaitės

30,0 20,0

9,9 7,3 8,5

11,0

Visi 7,9 9,4

10,0

5,0

2,0

3,4

0,0 Tėvai

Vyresni draugai

Prašo nepažįstamų žmonių

Neatsakė

23 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar geri energinius gėrimus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Mokinių nuomonė, kiek jie turėtų išgerti įvairių gėrimų per dieną Tik mažiau kaip kas antras (47,3 proc.) 6–7 klasių mokinys mano, kad per dieną reikia išgerti 4–6 ir daugiau stiklinių įvairių gėrimų, kas šeštas–septintas mokinys netgi mano, kad pakanka išgerti per dieną 2 stiklines (17,2 proc.) ar tik 1 stiklinę (13,4 proc.) gėrimų (24 pav.). Pagal atsakymus į šį klausimą nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,0001) skirtumai priklausomai nuo lyties, tačiau priklausomai nuo gyvenamosios vietos nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų.

17 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip manai, kiek turėtum išgerti įvairių gėrimų per dieną?

30,0 24,5 24,0

25,0

23,2 22,3 21,3

17,1 17,2 17,2

20,0

% 15,0

24,7 25,2 25,0 22,2

12,4

14,3 13,4

Berniukai Mergaitės

10,0

Visi

5,0 0,0 1 stiklinę

2 stiklines

3 stiklines

4-5 stiklines

6 stiklines ir daugiau

24 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Kaip manai, kiek turėtum išgerti įvairių gėrimų per dieną? “ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar žinai, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti?

Didžioji dauguma (78,3 proc.) mokinių atsakė, kad žino, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti, tačiau net kas penktas mokinys nežino, kodėl reikia valgyti ir gerti (25 pav.). Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau mergaičių negu berniukų žino, kodėl reikia kasdien valgyti ir gerti; mieste ir kaime gyvenančiųjų žinios apie tai beveik nesiskyrė.

18 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar žinai, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti?

90,0

80,6

78,3

75,8

80,0 70,0 60,0

%

Berniukai

50,0 Mergaitės 40,0

24,2 19,4

30,0

21,7

Visi

20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

25 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar žinai, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti? “ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar žinai, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?

Mokinių taip pat buvo klausiama, ar jie žino kaip reikėtų maitintis. Didžioji dalis (85,5 proc.) vaikų mano, kad reikia valgyti 3–4 kartus per dieną, iš jų dauguma (63,0 proc.) pasakė, kad reikėtų valgyti 3 kartus per dieną (26 pav.). Tik trečdalis (32,7 proc.) vaikų nurodė, kad reikia valgyti 4–5 kartus per dieną ir taip manančių buvo daugiau mergaičių negu berniukų, o daugiau berniukų negu mergaičių teiktų pirmenybę 3 kartų per dieną maitinimui (p<0,0001). Tik nedaugelis mokinių (4,1 proc.) mano, kad reikia valgyti 2 kartus per dieną. Lyginant atsakymus į šį klausimą priklausomai nuo lyties nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų.

19 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar žinai, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?

64,2

70,0

62,0 63,0

60,0 50,0 Berniukai

40,0

%

Mergaitės

30,0

21,5 23,5 22,5

Visi

20,0 10,0

5,2

9,2

11,3 10,3

3,2 4,1

0,0 2 kartus

3 kartus

4 kartus

5 kartus

26 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Ar žinai, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Kiek valandų likus iki nakties miego dažniausiai valgai vakarienę?

Atsakydamas į šį klausimą mažiau kaip kas antras (41,6 proc.) mokinys nurodė, kad valgo vakarienę likus daugiau nei 2 val. iki miego ir panašiai tiek (40,3 proc.) – likus 1–2 val. iki miego; tik 18,1 proc. mokinių nurodė, kad valgo vakarienę likus mažiau nei 1 val. iki miego ir taip atsakiusių daugiau buvo berniukų negu mergaičių (p<0,002) (27 pav.).

Kiek valandų likus iki nakties miego dažniausiai valgai vakarienę?

39,7

45,0

40,9 40,3

40,5

42,6

41,6

40,0 35,0 30,0

%

25,0

19,8

Berniukai 16,5 18,1

20,0

Mergaitės

15,0

Visi

10,0 5,0 0,0 Likus mažiau nei 1 valandai

Likus 1-2 valandoms

Likus daugiau nei 2 valandoms

20 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

27 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Kiek valandų likus iki nakties miego dažniausiai valgai vakarienę?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Kaip manai, ar Tu gerai ir pakankamai maitiniesi, kad augtum sveikas ir būtum gerai fiziškai išsivystęs?

Tik kas antras (49,5 proc.) mokinys pasakė, kad jis mano, kad gerai ir pakankamai maitinasi, kad augtų sveikas ir būtų gerai fiziškai išsivystęs (28 pav.); o kas aštuntas (12,0 proc.) vaikas nurodė, kad maitinasi nepakankamai ir net 38,5 proc. nežino ar jie tinkamai ir gerai maitinasi. Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų (57,7 proc.) negu mergaičių (41,8 proc.) mano, kad jie maitinasi tinkamai; o didesnė dalis mergaičių negu berniukų mano, kad maitinasi nepakankamai arba nežino kaip vertinti savo mitybą. Mokinių savo mitybos vertinimas statistiškai reikšmingai (p=0,176) nepriklausė nuo gyvenamosios vietos.

Kaip manai, ar Tu gerai ir pakankamai maitiniesi, kad augtum sveikas?

57,7

60,0 50,0

49,5 43,9

41,8

38,5

40,0

32,7

Berniukai Mergaitės

% 30,0

Visi

14,2

20,0

9,6

12,0

10,0 0,0 Taip

Ne

Nežinau

28 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą „Kaip manai, ar Tu gerai ir pakankamai maitiniesi, kad augtum sveikas? “ priklausomai nuo lyties 2020 m.

21 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

II. FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAI Ar darai rytinę mankštą?

Siekiant įvertinti 6–7 klasių mokinių fizinį aktyvumą, jų buvo klausiama, ar mokiniai daro rytinę mankštą. Nustatyta, kad didžioji dalis (72,6 proc.) vaikų daro rytinę mankštą, iš jų beveik trečdalis (28,4 proc.) mankštinasi rytais kasdien, o beveik pusė (44,2 proc.) – kartais. Kasdien rytinę mankštą statistiškai reikšmingai dažniau daro berniukai negu mergaitės (p<0,0001) ir mieste negu kaime gyvenantys (p<0,0001) vaikai (29 ir 30 pav.).

Ar darai rytinę mankštą?

47,4 50

40,8

45 40

32,5

35

26,8

24,7

30

27,9

% 25

Berniukai

20

Mergaitės

15 10 5 0 Kasdien

Kartais (ne rečiau kaip 1-2 k/sav)

Nedarau

29 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar darai rytinę mankštą?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

22 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar darai rytinę mankštą?

43,6

50

45,3

45 40 35

30,3

29,3 26,1

25,4

30

% 25

Miestas

20

Kaimas

15 10 5

0 Kasdien

Kartais (ne rečiau kaip 1-2 k/sav)

Nedarau

30 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar darai rytinę mankštą?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m. Į mokyklą eini pėsčias ar važiuoji? Į klausimą ,,Į mokyklą eini pėsčias ar važiuoji?“ didžioji dalis (73,2 proc.) vaikų atsakė, kad eina pėsčiomis iki stotelės (28,9 proc.) arba iki pat mokyklos (44,3 proc.), kas ketvirtą (25,3 proc.) vaiką į mokyklą nuveža tėvai ir tik pavieniai (1,6 proc.) mokiniai į ugdymo įstaigą važiuoja dviračiu (31 pav.). Nežymiai daugiau mergaičių negu berniukų į mokyklą eina pėsčios, o daugiau berniukų važiuoja dviračiu ir dažniau juos į mokyklą nuveža tėvai (p<0,0001). Išanalizavus vykimo į mokyklą būdus pagal gyvenamąją vietą, pastebėta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau pėsčiomis iki mokyklos eina mieste gyvenančių vaikų, o daugiau kaime negu mieste gyvenančiųjų eina pėsti iki autobuso stotelės ir daugiau juos į mokyklą nuveža tėvai.

23 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Į mokyklą eini pėsčias ar važiuoji?

59,4 60

48,4

50

44,3

40 28,9

% 30 16,6

29,4 20,4

22,6

25,3

20

Miestas Kaimas

10

Visi

1,4 1,8 1,6

0 Eina pėščias iki autobuso stotelės

Eina pėsčias iki mokyklos

Važiuoja į mokyklą dviračiu

Į mokyklą nuveža tėvai

31 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Į mokyklą eini pėsčias ar važiuoji?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Jei į mokyklą eini pėsčias, kiek laiko eini?

Nustatyta, kad nežymiai mažiau kaip pusė (45,2 proc.) atsakiusių, kad į mokyklą eina pėsčiomis, užtrunka iki 10 min., kas penktas (20,2 proc.) – 10–30 min. ir kas dešimtas (10,2 proc.) – 30 min. ir ilgiau (neatsakė 24,4 proc. respondentų) (32 ir 33 pav.). Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau mergaičių negu berniukų į mokyklą eina pėsčiomis iki 10 min., o daugiau berniukų negu

24 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

mergaičių į mokyklą eina ilgesnį laiką – ir 10–30 min. ir 30 min. ir ilgiau min.

Jei į mokyklą eini pėsčias kiek, laiko eini?

47,1 50

43,1

45,2

45 40 35

30

25,7

22,2

23

20,2 18,3

% 25

24,4

Mergaitės

20 11,7

15

Berniukai

Visi 8,910,2

10 5 0 Iki 10 min.

10-30 min.

30 min. ir daugiau

Neatsakė

32 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei į mokyklą eini pėsčias, kiek laiko eini?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Palyginus kiek laiko trunka ėjimas pėsčiomis į mokyklą kaime ir mieste, stebime, kad iki 10 min. į mokyklą pėsčiomis eina kas antras (51,9 proc.) mieste ir beveik kas trečias kaime (34,5 proc.) gyvenantis vaikas (33 pav.). Kaime daugiau vaikų eina pėsčiomis 30 min. ir ilgiau, o mieste – 10–30 min.

25 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei į mokyklą eini pėsčias kiek, laiko eini?

60 50 40

51,9

45,2 34,5

36,1

23,2

% 30

24,4

Kaimas

20,2

15,4

20

Miestas

14,0 7,9

17,0

Visi

10,2

10 0 Iki 10 min.

10-30 min.

30 min. ir daugiau

Neatsakė

33 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei į mokyklą eini pėsčias, kiek laiko eini?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Jei į mokyklą šiltuoju metų laiku važiuoji dviračiu, kiek laiko važiuoji? Į mokyklą dviračiu važiuoja labai nedidelė (1,6 proc.) dalis vaikų ir iš jų dažniausiai mokiniai važiuodami dviračiu užtrunka iki 10 minučių.

Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?

Didžioji dauguma (86,4 proc.) vaikų nurodė, kad priklauso pagrindinei kūno kultūros grupei (34 ir 35 pav.).

26 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?

85 90

87,6 86,4

80 70 60

%

50 Berniukai

40

Mergaitės

30 11,7

20

Visi 9,610,6

10

3,3 2,8

3

0

Pagrindinei

Specialiajai (parengemajai)

Atleistas nuo kūno kultūros pamokų

34 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?

85,9 87,2 90

86,4

80 70 60

%

50 Miestas

40

Kaimas

30

10,710,5 10,6

20 10

Visi 3,5 2,3 3

0 Pagrindinei

Specialiajai (parengemajai)

Atleistas nuo kūno kultūros pamokų

35 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

27 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kiek turi mokykloje kūno kultūros pamokų per savaitę?

Nepriklausomai nuo lyties ir gyvenamosios vietos, kas antras vaikas atsakė, kad turi per savaitę dvi ir tiek pat – antras atsakė, kad turi tris kūno kultūros pamokas per savaitę (36 pav.).

Kiek turi kūno kultūros pamokų per savaitę?

60

48,6

52,0

50,8 47,2

50 40

% 30

Miestas

20 Kaimas 0,6 0,8

10 0 Dvi

Tris

Neatsakė

36 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek turi mokykloje kūno kultūros pamokų per savaitę?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Ar Tau patinka kūno kultūros pamokos?

Taip pat didžioji dalis (84,6 proc.) vaikų atsakė, kad jiems patinka kūno kultūros pamokos; jos statistiškai reikšmingai (p<0,0001) labiau patinka berniukams ir gyvenantiems kaime (37 ir 38 pav.).

28 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar tau patinka kūno kultūros pamokos?

90,3

100,0

79,3 84,6

90,0 80,0 70,0

Berniukai

60,0

Mergaitės

% 50,0 40,0

20,7

30,0

Visi 15,4

9,7

20,0

10,0 0,0 Taip

Ne

37 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,, Ar Tau patinka kūno kultūros pamokos?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar tau patinka kūno kultūros pamokos?

87,5 90,0

84,6

82,8

80,0 70,0 60,0

%

50,0

Miestas

40,0

Kaimas

30,0

12,5

17,2

Visi 15,4

20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

38 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar Tau patinka kūno kultūros pamokos?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

29 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip Tu manai, kam reikalingos kūno kultūros pamokos?

Atsakydami į klausimą, kam, jų nuomone, reikalingos kūno kultūros pamokos, nepriklausomai nuo lyties ir gyvenamosios vietos, dauguma (67,7 proc.) mokinių mano, kad sveikatai stiprinti, dar kiti paminėjo kad darbingumui didinti, protiniam nuovargiui mažinti ir pan., ir tik 2,7 proc. mokinių pasakė, kad tokios pamokos nereikalingos (39 pav.).

Kaip tu manai kam reikalingos kūno kultūros pamokos?

3,6

2,9

2,8 2,7 0,5

0,7 Sveikatai stiprinti Darbingumui didinti Protiniam nuovargiui mažinti 67,7

Viskam, kas išvardyta kartu

Tokios pamokos nereikalingos Kita Neatsakė

39 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kaip Tu manai, kam reikalingos kūno kultūros pamokos?“ pasiskirstymas (proc.)

Kiek pertraukų išnaudoji fiziniam aktyvumui? Į klausimą, kiek pertraukų mokykloje išnaudoji fiziniam aktyvumui, kas trečias–ketvirtas (27,7 proc.) apklausos dalyvis atsakė fiziniam aktyvumui išnaudojantis tik vieną pertrauką, kas ketvirtas (23,3 proc.) – dvi, ir kas septintas (13,9 proc.) – tris ir daugiau pertraukų. Deja, visas pertraukas fiziniam aktyvumui išnaudoja tik kas dešimtas vaikas ir nė vienos pertraukos tam neskiria net 24,2 proc. apklaustų mokinių (40 pav.). Reikšmingų skirtumų pagal atsakymus į šį klausimą priklausomai nuo respondentų lyties ir gyvenamosios vietos nenustatyta.

30 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kiek pertraukų išnaudoji fiziniam aktyvumui?

24,2

27,7 Vieną Dvi Tris ir daugiau

11,0

Visas Nė vienos 23,3

13,3

40 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek pertraukų išnaudoji fiziniam aktyvumui?“ 2020 m.

Iš mokyklos grįžti pėsčias ar važiuoji?

Kaip ir į mokyklą, iš mokyklos taip pat didžioji (88,2 proc.) dalis vaikų grįžta pėsčiomis ir iš jų beveik kas antras iš mokyklos iki pat namų eina pėsčiomis; iš mokyklos vaikus parveža mažiau tėvų negu nuveža į mokyklą (atitinkamai 10,5 proc. ir 26,6 proc.) (41 pav.). Iš mokyklos į namus, kaip ir į mokyklą, statistiškai reikšmingai (p<0,0001) dažniau pėsčiomis eina mieste negu kaime gyvenantys vaikai (42 pav.).

31 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Iš mokyklos grįžti pėsčias ar važiuoji?

60

54,9 50,3

52,7

50 40

37,2 33,9

35,5

% 30

Berniukai Mergaitės

20 10,5 10,4 10,5

Visi

10 2 0,7 1,3 0 Eina peščias iki autobuso stotelės

Eina peščias iki namu

Važiuoja dviračiu

Parveža tėvai

41 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Iš mokyklos grįžti pėsčias ar važiuoji?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Iš mokyklos grįžti pėsčias ar važiuoji?

67,7

70 60

54,0

52,7

50 35,5

40

%

28,8 30

Miestas

23,9

Kaimas 15,8

20 7,1

10

Visi 10,5

1,2 1,4 1,3

0 Eina peščias iki autobuso stotelės

Eina peščias iki namu

Važiuoja dviračiu

Parveža tėvai

42 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Iš mokyklos grįžti pėsčias ar važiuoji?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

32 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?

Grįždami pėsčiomis iš mokyklos į namus, vaikai dažniausiai sugaišta iki 10 min., kas ketvirtas vaikas – 10–30 min., kas septintas – 30 min. ir ilgiau (43 pav.).

Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?

41,8 39,0 40,5

45,0 40,0 35,0

26,7 24,2 25,4

30,0

%

21,520,2

25,0

18,8

15,5 12,5 14

20,0

Berniukai Mergaitės

15,0

Visi

10,0 5,0 0,0 iki 10 min.

10-30 min.

30 min. ir daugiau

Neatsakė

43 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?

48,7 50 45

40,5

40 35

27,4

30

32,9

28,8 25,4 19,9

% 25 20

10,3

15

Miestas

19,8 14

20,2 Kaimas 12,3

Visi

10 5 0

Iki 10 min.

10-30 min.

30 min. ir daugiau

Neatsakė

44 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

33 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei iš mokyklos šiltuoju metų laiku važiuoji dviračiu, kiek laiko užtrunki?

Iš mokyklos, kaip ir į mokyklą dviračiu važiuoja labai nedidelė dalis vaikų ir iš jų dažniausiai mokiniai važiuodami dviračiu užtrunka iki 10 minučių.

Kaip leidi savo laisvalaikį?

Atsakydami į klausimą ,,Kaip leidi savo laisvalaikį?“, mokiniai nurodė nemažai pasyvių veiklų: skaitymą, televizoriaus žiūrėjimą, žaidimus kompiuteriu ir tam iki 1 val. skiria 63,6 proc., o virš 1 val.

– 55,1 proc. vaikų. Tik daugiau kaip trečdalis (36,4 proc.) apklaustųjų atsakė, kad fiziniam aktyvumui ir pagalbai tėvams namų ruošoje skiria iki 1 val., ir mažiau kaip kas antras (45,0 proc.) – daugiau nei 1 val. per dieną (45 pav.).

Kaip leidi savo laisvalaikį?

30

28,3 24,9

23,2 21,8

25 20

18,7 17,7

21,6

18,9

Skiriu fiziniam aktyvumui

16,4

Padedu tėvams namų ruošoje

% 15

Skaitau 8,6

10

Žiūriu TV Žaidžiu kompiuterinius žaidimus

5 0 iki 1 val/d

>1 val/d

45 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kaip leidi savo laisvalaikį?“ 2020 m.

Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus?

Siekiant įvertinti mokinių fizinį aktyvumą taip pat buvo klausiama, ar jie lanko sporto mokyklas, sporto ar šokių būrelius, sporto klubus ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus ir kiek vidutiniškai laiko trunka ši veikla. Nustatyta, kad tokio pobūdžio užsiėmimus lanko beveik pusė – 55,0 proc. visų apklaustųjų ir juos lanko statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų negu mergaičių ir gyvenančių mieste negu kaime vaikų (46 ir 47 pav.).

34 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ar kitus su fiziniu atyvumu susijusius užsiėmimus?

57,8 52,4 55

60,0

47,6

42,2

50,0

45

40,0 Berniukai

% 30,0

Mergaitės Visi

20,0 10,0 0,0

Taip

Ne

46 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ar kitus su fiziniu atyvumu susijusius užsiėmimus?

59,2 60,0

55

51,7

48,3

45

40,8

50,0

40,0 Miestas

% 30,0

Kaimas Visi

20,0 10,0 0,0 Taip

Ne

47 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

35 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla? Į klausimą apie su fiziniu aktyvumu susijusių užsiėmimų trukmę neatsakė daugiau kaip trečdalis respondentų, o taip pat beveik po trečdalį respondentų nurodė užsiėmimuose praleidžiantys 3 val. ir daugiau ir 1 ar 2 val. per savaitę (48 ir 49 pav.).

Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla?

45,0

40,7 36,8

36,4

40,0

32,5 29,0

35,0

32,6

30,0

%

25,0 20,0

15,7 14,4 15

Berniukai

15,3 16,015,7

Mergaitės

15,0

Visi

10,0 5,0 0,0 1 val/sav

2 val/sav

3 ir daugiau val/sav

Neatsakė

48 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla?“ pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo lyties 2020 m.

36 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla?

41,7

45,0

37,8

40,0 35,0 30,0

%

36,8 32,5

33,7

24,1

25,0

19,3

20,0 12,3

15,0

15

Miestas

16,2 14,8 15,7

Kaimas Visi

10,0 5,0 0,0 1 val/sav

2 val/sav

3 ir daugiau val/sav

Neatsakė

49 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi?“ priklausomai nuo gyvenamosios vietos 2020 m.

Ar, Tavo nuomone, esi pakankamai fiziškai aktyvus? Šių tyrimų duomenimis, tik maždaug kas antras mokinys mano, kad yra fiziškai aktyvus ir taip mano statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų negu mergaičių (50 pav.).

Ar tavo nuomone esi pakankamai fiziškai atyvus?

70,0 60,0

63,1

56 49,5

50,0 Berniukai 40,0

32,8

%

24,1

30,0 12,8

20,0

28,6

Mergaitės Visi

17,7

15,3

10,0 0,0 Taip

Ne

Nežino

50 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar, Tavo nuomone, esi pakankamai fiziškai aktyvus?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

37 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Dažniausiai fiziškai aktyvus esi?

Dauguma (67,6 proc.) mokinių nurodė, kad dažniausiai fiziškai aktyvūs jie yra per kūno kultūros pamokas, kas šeštas – laisvalaikiu po pamokų, beveik kas dešimtas – savaitgaliais arba per atostogas (51 pav.).

Dažniausiai fiziškai aktyvus esi:

5,6

6,3

1,8 2,0 0,8

Per kūno kultūros pamokas Laisvalaikiu po pamokų

15,9

Savaitgaliais Per atostogas 67,6

Dirbdamas namų ūkio darbus Kita Neatsakė

51 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Dažniausiai fiziškai aktyvus esi:“ 2020 m.

Kokios priežastys, Tavo nuomone, Tave skatina ar skatintų sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu?

2020 m. atsakydami į klausimą, kokios priežastys, Tavo nuomone, Tave skatina ar skatintų sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu, mokiniai paminėjo, kad tai tėvų palaikymas (36,4 proc.), noras būti gražiam (18,5 proc.), draugai (15,0 proc.), noras gerai jaustis (9,9 proc.) ir kita (52 pav.).

38 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kokios priežastys, Tavo nuomone, Tave skatina ar skatintų sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu?

Tėvų (brolių, sesrų) palaikymas

3,5

6,0

Draugai

4,4 0,6 1,3

Mokytojai

36,4

9,9

Noras gražiai atrodyti Noras gerai jaustis Noras numesti svorio 18,5

Noras būti stipriam 15,0

4,3

Noras gerai praleisti laiką Kita Neatsakė

52 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokios priežastys, Tavo nuomone, Tave skatina ar skatintų sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu?“ 2020 m.

Kokios priežastys, Tavo nuomone, Tau trukdo sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu?

Didžiausia (59,0 proc.) dalis mokinių atsakė, kad jiems niekas netrukdo sportuoti ir mankštintis laisvalaikiu; o kas ketvirtas (24,2 proc.) vaikas nurodė, kad tingi arba trūksta noro laisvalaikį skirti fiziniam aktyvumui (53 pav.).

Kokios priežastys, Tavo nuomone, Tau trukdo sportuoti ar mankštintis Niekas netrukdo laisvalaikiu?

59,0

Tingiu, trūksta noro

60,0

Neturiu sportuojančio (-s) draugo (ės) Manau, jog esu nepakankamai stiprus ar ištvermingas Sveikatos problemos

50,0 40,0 30,0

Neturiu inventoriaus (dviračio, kamuolio, riedučių ir kt Neturiu kur sportuoti ar mankštintis

24,2

Trūksta pinigų

20,0

Trūksta laiko 10,0 0,0

3,8

2,3 2,3

5,5 0,8 1,2 0,3

0,2

0,4

Kita Neatsakė

39 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

53 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokios priežastys, Tavo nuomone, Tau trukdo sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu?“ 2020 m.

40 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

III. BENDRA INFORMACIJA IR MOKINIŲ ŽINIOS IR NUOMONĖ APIE MITYBĄ IR FIZINĮ AKTYVUMĄ.

Kaip Tu mokaisi?

2020 m. į klausimą ,,Kaip Tu mokaisi?“ daugiausiai mokinių (73,9 proc.) atsakė, kad gerai ir vidutiniškai; beveik kas penktas (19,6 proc.) atsakė, kad mokosi puikiai ir labai gerai; savo mokymąsi įvertino patenkinamai ir silpnai – 6,5 proc. mokinių. Statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau mergaičių (22,2 proc.) negu berniukų (16,8 proc.) ir mieste (22,1 proc.) negu kaime (15,7 proc.) savo mokymąsi vertina puikiai ir labai gerai; ir beveik dvigubai daugiau kaime (9,0 proc.) negu mieste (4,9 proc.) savo mokymąsi vertina patenkinamai.

Ar manai kad sveri pakankamai?

Daugiau kaip pusė (62,1 proc.) mokinių mano, kad sveria tiek, kiek reikia, iš jų statistiškai reikšmingai (p<0,0001) daugiau berniukų (68,3 proc.) negu mergaičių (56,4 proc.); daugiau kaip kas ketvirtas (27,6 proc.) mokinys mano, kad jis sveria per daug, iš jų 20,2 proc. berniukų ir net 34,5 proc. mergaičių; ir kas dešimtas (10,3 proc.) – kad per mažai. Mokinių nuomonė apie tai, kiek jie sveria priklausomai nuo gyvenamosios beveik nesiskyrė.

Kaip Tu manai, nuo ko priklauso Tavo ūgis ir svoris? Į klausimą ,,Kaip Tu manai, nuo ko priklauso Tavo ūgis ir svoris?“ atsakymai pasiskirstė taip: nuo maitinimosi (mitybos) – 26,1 proc.; nuo judėjimo aktyvumo – 12,0 proc.; nuo prigimties (paveldimumo) – 17,1 proc.; nuo visko kartu – 44,8 proc.

Kas, tavo manymu, daro didesnę įtaką sveikatai?

Kiek daugiau kaip pusė (55,8 proc.) mokinių mano, kad sveikatai vienodai didelę įtaką daro ir sveika mityba, ir fizinis aktyvumas kartu; beveik kas ketvirtas (23,6 proc.) respondentas galvoja, kad didesnę įtaką daro fizinis aktyvumas ir 16,6 proc. – sveika mityba ir tik 4,1 proc. apklaustųjų mano – kad nė vienas iš šių veiksnių įtakos sveikatai nedaro (54 pav.).

41 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kas, Tavo manymu, daro didesnę įtaką sveikatai?

4,1 23,6 Fizinis aktyvumas Mityba Abu 55,8

16,6

Nė vienas

54 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kas tavo manymu, daro didesnę įtaką sveikatai?“ 2020 m.

Iš kur sužinojai apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam?

Dauguma (63,6 proc.) mokinių nurodė, kad apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam jie sužinojo iš tėvų, o kas penktam-šeštam (18,6 proc.) apie tai papasakojo mokytojai ir 7,2 proc. šią informaciją perskaito internete. Tik labai nedidelė dalis mokinių pasakė, kad jie šią informaciją gavo iš draugų, gydytojų ar perskaitė iš vadovėlių ar iš laikraščių ir žurnalų arba išgirdo per radiją/TV (55 pav.).

42 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Iš kur sužinojai apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam?

Papasakojo tėvai šeimoje Papasakojo mokytojai

2,5 1,4 2,6 2,4

1,6

Perskaičiau vadovėlyje

7,2 Perskaičiau laikraštyje ar žurnale

18,6

63,6

Perskaičiau internete Išgirdau/pamačiau per radiją ar (ir) TV Pasakė draugai Papasakojo gydytojai

55 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Iš kur sužinojai apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam?“ 2020 m.

Ar Tau užtenka informacijos apie sveiką mitybą?

Išanalizavus atsakymus į klausimą ar mokiniams užtenka informacijos apie sveiką mitybą, nustatyta, kad didžiajai (74,1 proc.) daliai mokinių, jų nuomone, pakanka informacijos apie sveiką mitybą, neužtenka tokios informacijos tik kas dešimtam (9,4 proc.) mokiniui ir kas šeštas (16,5 proc.) nežino ar jam pakanka informacijos apie sveiką mitybą (56 pav.).

43 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar Tau užtenka informacijos apie sveiką mitybą?

16,5

9,4 Užtenka Neužtenka Nežinau 74,1

56 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar Tau užtenka informacijos sveiką mitybą?“ 2020 m.

Ar Tau užtenka informacijos apie fizinį aktyvumą? Į klausimą ,,Ar tau užtenka informacijos apie fizinį aktyvumą?“ taip pat didžioji dalis apklaustųjų (78,6 proc.) atsakė, kad informacijos apie fizinį aktyvumą užtenka; tokios informacijos neužtenka 7,5 proc. ir 13,9 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“ (57 pav.).

Statistiškai reikšmingai (p<0,001) daugiau berniukų negu mergaičių mano, kad informacijos tiek fizinio aktyvumo, tiek sveikos mitybos temomis jiems pakanka. Reikšmingų skirtumų lyginant atsakymus į šiuos abu klausimus pagal mokinių gyvenamą vietą nenustatyta.

44 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar Tau užtenka informacijos apie fizinį aktyvumą?

13,9 7,5

Užtenka Neužtenka Nežinau

78,6

57 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar Tau užtenka informacijos apie fizinį aktyvumą?“ 2020 m.

Ar tu norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?

Nors didžioji dalis mokinių nurodė, kad jiems informacijos apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą pakanka (56 ir 57 pav.), tačiau daugiau negu kas antras (59,0 proc.) mokinys pasakė, kad norėtų daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, tačiau tuo pačiu net 41,0 proc. mokinių nurodė, kad nenorėtų daugiau šia tema (58 pav.). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,001) daugiau mergaičių negu berniukų ir kaime negu mieste gyvenančių vaikų norėtų daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą (59 ir 60 pav.).

45 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar tu morėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?

Taip 41,0

Ne

59,0

58 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?“ 2020 m.

Ar tu norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?

70

61,1 56,7

60 43,3

50

38,9

40 Berniukai

% 30

Mergaitės

20 10 0 Taip

Ne

59 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?“ priklausomai nuo lyties 2020 m.

46 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar tu norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?

62,0 70,0

57,1

60,0

42,9 38,0

50,0

Miestas

40,0

Kaimas

% 30,0 20,0

10,0 0,0

Taip

Ne

60 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?“ priklausomai nuo gyvenamos vietos 2020 m.

Kaip, Tavo nuomone, geriausia, efektyviausia mokyti sveikos mitybos?

Daugiausiai (40,3 proc.) mokinių nurodė, kad, jų nuomone, geriausia bei efektyviausia būtų mokyti sveikos mitybos paskaitų su vaizdine medžiaga metu; kas ketvirtam–penktam (22,1 proc.) tai būtų būreliai, užklasinė veikla ir kas penktam–šeštam (18,2 proc.) – filmų peržiūra ir aptarimas; dar beveik kas aštuntas (12,9 proc.) paminėjo, kad tai galėtų būti sveiko maisto gamybos pamokos (61 pav.).

47 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip, Tavo nuomone, geriausia, efektyviausia mokyti sveikos mitybos ?

40,3

50 40

%

18,2

30

22,1 12,9

20

4,1

10

0,2

2,1

0 Paskaitos su vaizdine medžiaga

Filmų peržiūra ir aptarimas

Būreliai, užklasinė veikla

Sveiko maisto gamybos pamokos

Sveikatos stovyklos

Kita

Neatsakė

61 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kaip, Tavo nuomone, geriausia, efektyviausia mokyti sveikos mitybos?“ 2020 m.

Kaip, Tavo nuomone, geriausia, efektyviausia mokyti fizinio aktyvumo?

Paklausti, kokia, jų nuomone, būtų geriausia ir efektyviausia fizinio aktyvumo mokymo priemonė, mokiniai pažymėjo, kad tai galėtų būti: paskaitos su vaizdine medžiaga (30,7 proc.), būreliai bei užklasinė veikla (30,5 proc.) ir sporto užsiėmimai (20,3 proc.) bei filmų peržiūra ir aptarimas (14,0 proc.) ir kita (62 pav.).

Nenustatyta ženklesnių skirtumų pagal atsakymus į klausimus apie geriausias, efektyviausias sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo mokymo priemones bei būdus priklausomai nuo mokinių lyties ir gyvenamosios vietos.

48 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip, Tavo nuomone, geriausia, efektyviausia mokyti fizinio aktyvumo?

30,7

40

30,5

20,3

30 14,0

% 20 3,1

10

0,1

1,4

0 Paskaitos su vaizdine medžiaga

Filmų peržiūra ir aptarimas

Būreliai, užklasinė veikla

Sporto užsiėmimai

Sveikatos stovyklos

Kita

Neatsakė

62 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kaip, Tavo nuomone, geriausia, efektyviausia mokyti fizinio aktyvumo?“ 2020 m.

Kieno nuomonė tau svarbiausia, kad sveikai maitintumeisi ir būtum fiziškai aktyvus? Į kausimą, kieno nuomonė tau svarbiausia, kad sveikai maitintumeisi ir būtum fiziškai aktyvus, dauguma (62,9 proc.) mokinių atsakė, kad tėvų, ir kas ketvirtas (25,3 proc.) – kad jo paties; mokytojų, draugų, žinomo žmogaus nuomonė buvo svarbiausia tik nedidelei daliai mokinių (63 pav.).

49 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kieno nuomonė tau svarbiausia, kad sveiką maitintumeisi ir būtum fiziškai aktyvus?

Tėvų 1,1 Mokytojų

25,3

Žnomo žmogaus (žinomo dainininko, aktoriaus ir kt.)

3,9 62,9

3,7

Draugų

3,2

Mano paties (-čios)

Kita

63 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kieno nuomonė tau svarbiausia, kad sveikai maitintumeisi ir būtum fiziškai aktyvus?“ 2020 m.

APIE PROJEKTĄ ,,SVEIKATIADA“ Ar žinai projektą „Sveikatiada“?

Du trečdaliai (65,2 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių pasakė, kad žino projektą ,,Sveikatiada“, daugiau kaip trečdalis (34,8 proc.) – atsakė, kad nežino (64 pav.).

Ar žinai projektą Sveikatiada?

34,8

Taip, žinau Ne, nežinau 65,2

50 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

64 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar žinai projektą „Sveikatiada“? 2020 m.

Ar dalyvauji projekto ,,Sveikatiada“ veiklose?

Nors du trečdaliai mokinių pasakė, kad žino projektą ,,Sveikatiada“, tačiau tik kas aštuntasdevintas (11,6 proc.) jų pasakė, kad ir šiuo metu dalyvauja šiame projekte, kas aštuntas (12,1 proc.) mokinys pasakė, kad šiame projekte dalyvavo, bet šiuo metu nedalyvauja ir gana didelė (76,3 proc.) dalis nurodė, kad niekada nedalyvavo projekte ,,Sveikatiada“ (65 pav.).

Ar dalyvauji "Sveikatiada" veiklose?

12,1

11,6

Dalyvavau, bet šiuo metu nebe Ne, niekad nedalyvavau Taip, dalyvauja ir šiuo metu

76,3

65 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar dalyvauji projekto ,,Sveikatiada“ veiklose?“ 2020 m.

Kiek metų dalyvauji projekte ,,Sveikatiada“?

Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek metų dalyvauji projekte ,,Sveikatiada“?“ pateiktas 66 pav.

51 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kiek metų dalyvauji projekte "Sveikatiada" ?

Nedalyvauju 1 m.

72,7

80,0 70,0

2 m.

60,0

3 m.

50,0

4 m.

% 40,0

5 m.

30,0

6 m.

11,4

20,0

7 m.

5,4

10,0

3

1,8

3,2

1,5

0,8

0,1

0,1

0,0

8 m.

9 m.

66 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek metų dalyvauji projekte „Sveikatiada“ 2020 m.

Kokiose „Sveikatiados“ veiklose esi dalyvavęs ar dalyvauji?

Pagrindinės ,,Sveikatiados“ veiklos, kuriuose mokiniai nurodė, kad yra dalyvavę arba dalyvauja yra ,,Sveikatos iššūkiai“ (12,3 proc.), ,,Mankštiada“ (9,0 proc.), šokio diena (5,2 proc.) (67 pav.).

Nedalyvauja Sveikatiados iššukiai

70

Mankštiada

60,7

60

Šokio diena Vaisių ir daržovių mitingas

50

Sveikatiados maratonas

40

Įvairios viktorinos ir konkursai Menas ir maistas

30 Europos sveikos mitybos diena Pusryčių fiesta

20 12,3

10

Sveikatiados priesaika 9 Sveikuolių šaunuolių konkursas

5,2 2,2 2,2 2 1,4 1,3 1,2 0,7 0,7 0,6 0,4

0

Pasaulinės vandens dienos minėjimas Rudeninės vaisių ir daržovių skultūros

52 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

67 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek metų dalyvauji projekte „Sveikatiada“ 2020 m.

53 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

IV. 2020 M. ATLIKTO TYRIMO DUOMENŲ PALYGINIMAS SU ANKSTESNIŲ TYRIMŲ DUOMENIMIS Analogiški tyrimai tikslu išsiaiškinti ir įvertinti mokinių nuomonę ir žinias apie mitybos ir fizinio aktyvumo naudą, anketiniu būdu apklausiant 6–7 klasių mokinius, buvo atlikti 2007 m. ir 2009 m. Panevėžio apskrities ir 2010 m. Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose bei 2013 m., 2016 m. ir 2020 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, dalyvaujančiose Sveikatiados projekte.

2020 m. atlikto tyrimo duomenys buvo lyginami su 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2013 m. ir 2016 m. atliktų tyrimų duomenimis.

MITYBOS ĮPROČIŲ TENDENCIJOS 2007–2020 M. Kiek kartų per dieną valgai?

Palyginus 2020 m. atlikto tyrimo duomenis su ankstesnių tyrimų duomenimis, stebima, kad išlieka tendencija, kad didžioji dalis mokinių valgo 3–4 kartus per dieną, tačiau mažėja mokinių, valgančių 4 kartus per dieną ir, deja, didėja mokinių, valgančių tik 2 kartus per dieną, skaičius (68 pav.).

Kiek kartų per dieną valgai?

47,5

50 45

49,3

47,3

40,3 36,9

40 35

30,7

2009

27,4 26,3

30

2013

% 25

15

2016

17,2

20

12,5

11,4 11,3 9,8 9,3

9,7 10,5

2020

10 5 0 2 kartus

3 kartus

4 kartus

5 ir dažniau

68 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek kartų per dieną valgai?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

54 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar valgai pusryčius kiekvieną dieną?

Nustatyta, kad tik maždaug du trečdaliai mokinių pusryčius valgo kiekvieną dieną ir jau eilę metų beveik visiškai nesikeičia toks mokinių kasdienis pusryčiavimas (69 pav.). Ir šių, ir ankstesnių tyrimų duomenimis, panaši mokinių dalis nurodo, kad daugiausiai pusryčius valgo namie bei renkasi pusryčiams panašius maisto produktus (košę, pusryčių dribsnius, pieno produktus (jogurtą, sūrelius, varškę), vaisius).

Ar valgai pusryčius kasdien?

70 60

%

63,9

63,6

62,7 64,0

56,8

2007

50

41,9 35,6

40

36,1 36,3 36,0

2009

30

2013

20

2016

10

2020

0

Taip

Ne

69 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar valgai pusryčius kasdien?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar valgai mokykloje karštus pietus?

Per laikotarpį nuo 2013 iki 2020 m. išlieka panašus skaičius mokinių, valgančių mokykloje karštus pietus: juos mokykloje valgo mažiau kaip kas antras mokinys (2020 m. – 42,1 proc., 2016 m. – 47,4 proc., 2013 m. – 47,1 proc.), tačiau 2009 m. karštus pietus mokykloje valgė 60,1 proc. ir 2007 m.

– 57,0 proc. 6–7 klasių mokinių. Tačiau nuo 2007 m. iki 2020 m. nežymiai mažėja valgančių mokykloje karštus pietus mokinių skaičius (70 pav.).

55 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar valgai mokykloje karštus pietus?

70 57,4

60,1

60 50

%

52,9 47,1

51,8 52,9

47,4 42,1

41,7

2007 38,6

40

2009

30

2013

20

2016

10

2020

0 Taip

Ne

70 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar valgai mokykloje karštus pietus?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Kodėl nevalgai karštų pietų mokykloje?

2020 m. mokinių nurodytos pagrindinės priežastys, kodėl jie nevalgo mokykloje karštų pietų – pietauju namie (22,2 proc.) ir neskanus arba atvėsęs maistas (18,9 proc.) taip pat išlieka nepakitusios jau eilę metų (1 lentelė).

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei nevalgai karštų pietų mokykloje, nurodyk priežastis“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

2020 m.

2016 m.

2013 m.

2009 m.

2007 m.

Mokykloje negamina pietų

1,0

0,4

0,9

1,3

1,1

Trumpa pertrauka, nespėju pavalgyti

7,8

7,3

7,6

11,2

12,7

Neskanus, atvėsęs maistas

18,9

14,4

20,6

10,1

7,8

Pietauju namie

22,2

31,9

29

20

27,8

Kitos priežastys

3,2

20,8

9,2

7

8,5

Neatsakė

46,9

25,1

32,7

50,4

42,1

Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų?

Pastebėta, kad per eilę metų užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų tendencija išlieka beveik tokia pati: didesnė pusė (64,7 proc.) vaikų nurodo, kad užkandžiauja kartais, o apie trečdalis – kasdien.

Nors visų tyrimų metu labai nedaug buvo atsakiusiųjų, kad niekada neužkandžiauja, šiuo metu jų, lyginant su ankstesniais metais, nežymiai padidėjo (nuo 5,4 proc. 2007 m. iki 7,2 proc. 2020 m.)

(71 pav.). Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais metais mokiniai pasakė, kad dažniausiai užkandžiams 56 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

renkasi vaisius, bandeles, pieno produktus (jogurtus, sūrelius) ir kitą; ir maždaug kas šeštas mokinys užkandžiams renkasi arba saldumynus arba bulvių traškučius.

Ar užkandžiauju tarp pagrindinių valgymų?

68,2

70,0 61,0 60,8

64,0

64,7

60,0 50,0

2007

40,0

32,7

%

30,4 30,6

30,0

2009 27,128,5

2013 2016

20,0

2020 5,4

10,0

7,5

5,4 4,5

7,2

0,0 Kartais

Kasdien

Niekada

71 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar užkandžiauji tarp pagrindinių valgymų?“ 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar yra jūsų mokykloje gėrimų-užkandžių automatai ar bufetai?

Kaip matome 72 pav., 2013 m. lyginant su 2007 m. ir 2009 m., pasak mokinių, ženkliai mažėjo mokyklose gėrimų-užkandžių aparatų, tačiau 2016 m. jų vėl padidėjo ir 2020 m. jau beveik kas antras mokinys pasakė, kad jų mokykloje yra gėrimų-užkandžių aparatai ar bufetai. Vienareikšmiškai vertinti mokinių atsakymus į šį klausimą negalima, nes skirtingais metais matyt šis klausimas buvo suprastas skirtingai, pvz., 2020 m. klausime atsirado ir ,,bufetai“, todėl santykinai padidėjo atsakiusiųjų ,,taip“.

Be to, maždaug nuo 2013 m. mokyklose esančiuose gėrimų-užkandžių aparatuose keitėsi maisto produktų asortimentas, nes atsirado draudimas mokyklose vaikų maitinimui parduoti tam tikrus sveikatai nepalankius maisto produktus, todėl gėrimų-užkandžių aparatų ar bufetų buvimas mokyklose ne visad parodo, kad pirkdami iš jų produktus, vaikai maitinasi netinkamai.

57 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar yra Jūsų mokykloje gėrimų-užkandžių automatai ar bufetai?

88,7

90 76,2

80

70,7

70

61,4

2007 60

52,6

47,4

2009

50

%

37,8

40

2013 27,7

30

23,3

20

2016

11,3

2020 10 0 Taip

Ne

72 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar yra Jūsų mokykloje gėrimų-užkandžių automatai ar bufetai?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Jei jūsų mokykloje yra gėrimų-užkandžių automatai ar bufetai, ar perki ką nors iš jų?

Palyginus 2020 m. tyrimo duomenis su 2016 m. tyrimų duomenimis, stebime, kad išlieka tendencija, kad iš gėrimų-užkandžių aparatų ar bufetų perka maždaug trečdalis mokinių, tačiau 2020 m. buvo gana didelė dalis (34,0 proc.) mokinių, neatsakiusių į šį klausimą (73 pav.). Be to, pastaruoju metu stebime tendencija, kad mokiniai perka iš gėrimų-užkandžių aparatų ar bufetų daugiau sveikatai palankesnių, negu nepalankių maisto produktų.

Jei yra, ar perki ką nors iš jų?

91,1

100,0

77,00

80,0

68,4

2007

59,0

60,0

2009

%

20,0

34,8

31,6 31,2

40,0

34,0 22,00

18,015,5 8,9

2013 2016

7,00

0

0

2020

0,0 Taip

Ne

Neatsakė

73 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei yra, ar perki ką nors iš jų?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

58 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar dažnai valgai daržoves?

Stebima, kad per pastarąjį dešimtmetį daržovių vartojimo dažnumas nežymiai didėja: didėja kasdien vartojančių skaičius, iš jų – ypač kelis kartus per dieną daržoves vartojančių (nuo 23,9 proc.2016 m. iki 30,4 proc. 2020 m.) ir mažėja retai vartojančiųjų (nuo 31,5 proc. 2007 m. iki 24,5 proc. 2020 m.) (74 pav.).

Ar dažnai valgai daržoves?

45

39,2

43,4 40,9 40,5 41,4

40 35 30

%

25

31,5

30,4

30,1 29,1

2007

27,4 24,5

26,3 26,3 25,1 23,9

2009

20

2013

15

2016

10 2,5 2,1 2,4 3,1 3,7

5

2020

0 Kelis k./d.

Kasdien (1k./d.)

Retai (1-2k./sav.)

Nevalgau

74 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar dažnai valgai daržoves?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar dažnai valgai vaisius?

Stebime, kad mokiniai nežymiai, tačiau dažniau vartoja vaisius negu daržoves: 78,1 proc. mokinių nurodė, kad kasdien valgo vaisius, iš jų kelis kartus per dieną juos valgo 40,7 proc., kai daržoves kelis kartus per dieną valgo tik 30,4 proc. vaikų. Palyginus 2020 m. tyrimo duomenis su ankstesnių tyrimų duomenimis, matome, kad vaisių vartojimo dažnumas per eilę metų beveik nekinta (75 pav.).

59 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar dažnai valgai vaisius?

50 40

42,7 38,237,7 37,5 33,3

39,4 39,4 40,7 35,3 30,8

28,4 25,5 22,1 20,220,1

30 %

2007

20

2009

10

1,20,70,91,81,6

0 Kelis k./d.

Kasdien (1k./d.)

Retai (1-2 k./sav.)

Nevalgau

2013 2016 2020

75 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar dažnai valgai vaisius?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar dažnai valgai saldumynus?

Išanalizavus saldumynų vartojimo dažnumą per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2020 m., stebima, kad nors labai nežymiai, tačiau saldumynų vartojimo dažnumas mažėja. Palyginus su ankstesnių tyrimų duomenimis, labai nežymiai padidėjo beveik nevalgančių saldumynų vaikų skaičius (76 pav.).

Ar dažnai valgai saldumynus?

50 45 40 35 30 % 25 20 15 10 5 0

45,9

34,3

32,9

36,1

33,4 33,633,2

40,9 36,6

42,5

2007

31,3

2009

22,7 23,8 20,5 18,1

2013 2016 1,0

Kelis k./d.

Kasdien (1k./d.)

Retai (1-2k./sav.)

3,3 2,0 2,5 3,9

2020

Nevalgau

76 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar dažnai valgai saldumynus?“ 2007 m., 2009 m. 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar žinai, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti?

60 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Visų atliktų tyrimų duomenimis, didžioji dalis mokinių žino kodėl reikia valgyti ir gerti, ir šis skaičius beveik nekito iki 2020 m., kai žinančių arba atsakiusių ,,taip“ mokinių skaičius sumažėjo beveik 10,8 procentiniais vienetais (77 pav.).

Ar žinai, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti?

89,7 88,4 90,5 89,1

100

78,3 80

2007

60

2009

%

2013

40

21,7

2016

9,0 11,2 9,5 10,9

20

2020

0 Taip

Ne

77 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar žinai, kodėl kasdien reikia valgyti ir gerti?“ 2007 m., 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar žinai, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?

Stebima, kad per pastarąjį dešimtmetį beveik nesikeičia vaikų, manančių, kad reikia valgyti 3–4 kartus per dieną, tačiau nežymiai mažėja manančių, kad reikia valgyti 4–5 kartus per dieną, skaičius.

(78 pav.).

Ar žinai, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?

65,5 63,0 59,8

70 60

49,1

50 2009

36,2

40

2013

% 30

23,8 21,822,5

10

2016 16,2 12,6 11,410,3

20 1,1

2020

3,2 1,4 4,1

0 2 kartus

3 kartus

4 kartus

5 kartus

78 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar žinai, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m., ir 2020 m.

61 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien?

Lyginant 2020 m. duomenis apie tai, ar žino mokiniai, kokius maisto produktus reikia valgyti kasdien su ankstesnių tyrimų duomenimis, reikšmingų pokyčių taip pat nenustatyta ir stebima ta pati tendencija: mokiniai mini, kad kasdien reikia valgyti daržoves, vaisius, grūdinius produktus, pieno ir mėsos produktus ir tik pavieniai pasakė, kad kasdien reikia valgyti saldumynus.

Kaip manai, ar tu gerai ir pakankamai maitiniesi, kad augtum sveikas ir būtum gerai fiziškai išsivystęs?

Per pastarąjį dešimtmetį stebima, kad nežymiai didėja manančių, kad maitinasi nepakankamai ir nežinančių, kaip vertinti savo mitybą ir mažėja vaikų, vertinančių savo mitybą kaip tinkamą, skaičius (nuo 61,3 proc. 2013 m. iki 49,5 proc. 2020 m.) (79 pav.).

Kaip manai, ar Tu gerai ir pakankamai maitiniesi, kad augtum sveikas?

70 60

61,3 54,9

57,6

50,7

49,5

2007

50 38,3

%

40

38,5

36,1 29,4 31,2

30 20

11,8 6,8

10

9,3 11,2

2009 2013 2016

12,0

2020

0 Taip

Ne

Nežinau

79 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kaip manai, ar tu gerai ir pakankamai maitiniesi, kad augtum sveikas ir būtum gerai fiziškai išsivystęs?“ 2007 m., 2009 m.,2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIŲ POKYČIŲ TENDENCIJOS 2007–2020 M. Ar darai rytinę mankštą?

62 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Palyginus šio tyrimo duomenis su ankstesnių tyrimų duomenimis, stebima, kad ženkliai padidėjo darančių mankštą kasdien ir sumažėjo jos nedarančių vaikų skaičius (80 pav.).

Ar darai rytinę mankštą?

60

54,1 47,4

50

49,5

44,2

44 38,3 37,2

40

2009

28,4

27,4

% 30

2013 2016 2020

20

12,3 8,4

8,7

10 0 Kasdien

Kartais

Nedarau

80 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar darai rytinę mankštą?“ 2009 m., 2013 m., 2016m. ir 2020 m.

Kiek laiko į mokyklą eini pėsčias?

Palyginus 2020 m. tyrimo duomenis apie mokinių atsakymus į klausimą ,,Kiek laiko į mokyklą eini pėsčias“ su 2016 m. tyrimo duomenimis, stebime, kad sumažėjo atsakiusiųjų skaičius, jog iki mokyklos pėsčiomis eina iki 10 min. ir padidėjo atsakiusiųjų, kad eina pėsčiomis ilgesnį laiką, tačiau taip didesnė dalis – beveik kas ketvirtas mokinys neatsakė į šį klausimą (81 pav.).

63 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei į mokyklą eini pėsčias, kiek laiko eini?

76,0

80 70 60

66,5

52,0 2009

45,2

50

2013

% 40

2016 26,1

30

21,2

2020

20,2 15,8 12,2

20

24,4

4,4 6,4

10

8,4 10,2

8,0 3,3

0 Iki 10 min.

10-30 min.

30 min. ir daugiau

Neatsakė

81 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei į mokyklą eini pėsčias, kiek laiko užtrunki?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Kokiai kūno kultūros grupei priklausai? Šiais, kaip ir ankstesniais metais didžioji dauguma (86,4 proc.) vaikų nurodė, kad priklauso pagrindinei kūno kultūros grupei (82 pav.).

Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?

100 90 80 70 60 % 50 40 30 20 10 0

90,386,0 87,9 86,4 2009 2013 6,3

11,09,810,6

1,43,0 2,33,0

1,8 0,00,00,0

2016 2020

82 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kokiai kūno kultūros grupei priklausai?“ 2009 m.,2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

64 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip Tu manai, kam reikalingos kūno kultūros pamokos? Į klausimą ,,Kaip tu manai, kam reikalingos kūno kultūros pamokos“ jau eilę metų mokiniai pirmoje vietoje pamini, kad kūno kultūros pamokos reikalingos sveikatai stiprinti (2 lentelė).

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kaip Tu manai, kam reikalingos kūno kultūros pamokos?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Atsakymų variantai

2020 metai

2016 metai

2013 metai

2009 metai

Sveikatai stiprinti

67,8 %

44,3 %

71,6 %

69,2 %

Darbingumui didinti

3,6 %

1,7 %

15,9 %

1,7 %

Protiniam nuovargiui mažinti

2,9 %

2,5 %

13,5 %

1,4 %

Viskam, kas išvardyta aukščiau

21,8 %

46,3 %

24,4 %

23,9 %

Tokios pamokos nereikalingos

2,7 %

2,7 %

3,2 %

1,8 %

Kita

0,5 %

2,5 %

4,7 %

1,4 %

Neatsakė

0,7 %

0

0

0,6 %

Kiek pertraukų išnaudoji fiziniam aktyvumui?

Stebima, kad per dešimtmetį padidėjo fiziniam aktyvumui išnaudojančiųjų tik vieną pertrauką, sumažėjo išnaudojančiųjų visas pertraukas ir beveik nepakito vaikų dalis, neišnaudojanti fiziniam aktyvumui nė vienos pertraukos (83 pav.).

Kiek pertraukų išnaudoji fiziniam aktyvumui?

35 27,7

30

30,2 28,6

25,0 24,5 25

21,3

25,5

23,9

23,3

24,2

22,0

20,2

2009 17,8

20

15,8

% 15

11,6

13,9 12,9

10

2013 2016

12,8 11,0

2020

6,9

5 0 Vieną

Dvi

Tris ir daugiau

Visas

Nė vienos

83 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek pertraukų išnaudoji fiziniam aktyvumui?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar tau patinka kūno kultūros pamokos?

65 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Šiais, kaip ir ankstesniais metais didžioji dauguma vaikų nurodė, kad jiems patinka kūno kultūros pamokos ir taip atsakiusiųjų 2020 m. net padidėjo (84 pav.).

Ar tau patinka kūno kultūros pamokos?

84,6

90,00 80,00

78,00 73,7 67,4

70,00 60,00

2009

50,00

2013

40,00

2016

%

2020

30,00

19,9

20,00

21,1

20,8 15,4 11,711,8

10,00

14,5 0,0

0,0

0,0 0,0 0,0

0,00 Taip

Ne

Nežinau

Neatsakė

84 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar Tau patinka kūno kultūros pamokos?“ 2009 m., 2010 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?

Stebime, kad mažėja mokinių, atsakiusių, kad iš mokyklos, kaip ir į mokyklą, eina pėsčiomis iki 10 min. (nuo 52% iki 40,5%) ir didėja atsakiusiųjų, kad iš mokyklos eina pėsčiomis ilgesnį laiką (85 pav.).

66 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Jei iš mokyklos grįžti pėsčias kiek laiko užtrunki?

60,0 52,0 50,0

46,5 42,6 40,5

40,0 31,0 27,6

% 30,0

2013

25,4 20,7 17,2

20,0

2009

20,2 14,0 9,510,6 9,3

2016 2020

10,9

10,0 2,2 0,0 Iki 10 min.

10-30 min.

30 min. ir daugiau

Neatsakė

85 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Jei iš mokyklos grįžti pėsčias, kiek laiko užtrunki?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Kaip leidi savo laisvalaikį?

Pastaruoju metu mažai kinta respondentų atsakymai į klausimą ,,Kaip leidi savo laisvalaikį?“ – mokiniai vis nurodo nemažai pasyvių veiklų: skaitymą, televizoriaus žiūrėjimą, žaidimus kompiuteriu ir tam iki 1 val. skiria mažiau laiko negu virš 1 val. ir 2020 m. tik kiek daugiau kaip trečdalis apklaustųjų atsakė, kad fiziniam aktyvumui ir pagalbai tėvams namų ruošoje skiria iki 1 val., ir mažiau kaip kas antras – daugiau nei 1 val. per dieną.

Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ar kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus?

Palyginus su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, 2020 m. išaugo su fiziniu aktyvumu susijusius būrelius lankančių mokinių dalis (86 pav.).

67 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ar kitus su fiziniu atyvumu susijusius užsiėmimus?

59,7 55,0

54,8

60,0

47,5 50,0

52,5 45,2

45,0

38,4 2009

40,0

2013

% 30,0

2016 2020

20,0 10,0

2,0

0,0

0,0 0,0

0,0 Taip

Ne

Neatsakė

86 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,, Ar lankai sporto mokyklą, sporto ar šokių būrelį, sporto klubą ar kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla?

Stebima, kad, nors per pastarąjį dešimtmetį (2009–2020 m.) vaikų, lankančių su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus, skaičius mažai kito, tačiau ženkliai padidėjo vaikų, juose praleidžiančių ilgesnį laiką, pvz., užsiėmimuose praleidžiančių 3 val. ir daugiau 2009 m. buvo 16,3 proc., o 2020 m. – 32,5 proc. (87 pav.).

68 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla?

70,0

63,2 57,1

60,0 50,0 40,0

38,736,8

32,132,5

% 30,0 20,0

4,7

10,0

13,715,0 8,8

13,715,615,7

2009 2013 2016

20,4 16,3

2020

8,2

0,0 1 val/sav

2 val/sav

3 ir daugiau val/sav

Neatsakė

87 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Kiek laiko trunka užsiėmimai sporto mokykloje, sporto ar šokių būrelyje, sporto klube ar kita su fiziniu aktyvumu susijusi veikla?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar, tavo nuomone, esi pakankamai fiziškai aktyvus? Šių ir ankstesnių tyrimų duomenimis, tik maždaug kas antras mokinys mano, kad yra fiziškai aktyvus (88 pav.).

Ar tavo nuomone esi pakankamai fiziškai atyvus?

70,0 60,0

65,4 60,6 52,9

56,0

50,0

2009

40,0

31,5

29,4

% 30,0

21,8

20,0

10,0

12,0

2013 28,6

2016 2020

15,5 15,3

10,0 0,0 Taip

Ne

Neatsakė

69 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

88 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar, Tavo nuomone, esi pakankamai fiziškai aktyvus?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

Ar norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?

Stebime, kad mažai kinta mokinių, manančių, jog nori daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, skaičius, ir pastaruoju metu netgi didėja skaičius vaikų, nenorinčių apie tai daugiau sužinoti (89 pav.). Iš dalies galbūt tai galima būtų paaiškinti labai didele gausa viešojoje erdvėje esančia informacija ir galima vaikų daroma išvada, kad šios informacijos pakanka ir jiems.

Ar norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?

69,3 70,0 60,0

59,0 53,0 49,0

50,0 41,0 37,0

40,0

%

27,7

30,0

2009 2013

30,0

2016 21,0

2020

20,0 10,0 10,0 0,0

0,0 0,0

3,0

0,0

0,0

0,0 Taip

Ne

Nežinau

Neatsakė

89 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą ,,Ar norėtum daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą?“ 2009 m., 2013 m., 2016 m. ir 2020 m.

70 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

V. IŠVADOS IR APIBENDRINIMAS

1.

Apibendrinus atlikto tyrimo duomenis, matome, kad, nors labai daug dėmesio skiriama

siekiant sukurti tinkamą aplinką vaikų sveikai gyvensenai, dar ne visų 6–7 klasių mokinių mityba bei fizinis aktyvumas atitinka rekomendacijas.

2.

Rekomenduojama, kad vaikai valgytų 4–5 kartus per dieną, tačiau tik kas trečias 6–7

klasių mokinys nurodė, kad tiek kartų per dieną reikia valgyti ir tiek kartų per dieną valgo. Nors labai nedaug mokinių mano, kad reikia valgyti 2 kartus per dieną, tačiau net kas šeštas jų pasakė, kad valgo tik 2 kartus per dieną ir stebima, kad taip valgančių nežymiai didėja. Išlieka tendencija, kad didžioji dalis mokinių ir mano kad reikia ir valgo 3–4 kartus per dieną.

3.

Pagal rekomendacijas vaikai pusryčius turėtų valgyti kasdien, tačiau jau eilę metų

kasdien pusryčiauja tik du trečdaliai vaikų. Dažniausiai pusryčiams vaikai renkasi košę, pusryčių dribsnius, pieno produktus (jogurtą, sūrelius, varškę), vaisius.

4.

Karštus pietus mokykloje valgo taip pat tik mažiau kaip kas antras mokinys ir stebima,

kad per dešimtmetį taip valgančiųjų nežymiai mažėja. Mokinių nurodytos pagrindinės priežastys, kodėl jie nevalgo mokykloje karštų pietų – pietauju namie ir neskanus arba atvėsęs maistas taip pat išlieka nepakitusios jau eilę metų.

5.

Įvertinus 6–7 klasių mokinių žinias apie tai, kaip reikėtų maitintis, matome panašią

tendenciją, kad didžioji dalis mokinių žino, kokius maisto produktus reikia vartoti kasdien: mokiniai mini, kad kasdien reikia valgyti daržoves, vaisius, grūdinius bei pieno produktus. Nepriklausomai nuo to, kad mokiniai žino, tačiau dar nepakankamai dažnai vartoja daržoves, nors per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo retai bei padidėjo kasdien vartojančių skaičius, iš jų – ypač kelis kartus per dieną daržoves vartojančių.

6.

Vaikai dažniau vartoja vaisius negu daržoves ir vaisių vartojimo dažnumas per eilę metų

taip pat beveik nepakito.

71 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

7.

6–7 klasių mokinių pieno ir pieno produktų bei mėsos ir mėsos produktų vartojimo

dažnumas kinta labai nežymiai ir didžioji dalis – maždaug trys ketvirtadaliai kasdien ir kelis kartus per dieną vartoja šiuos produktus.

8.

Nors rekomenduojama daržovių ir vaisių valgyti ženkliai dažniau negu pieno ir mėsos

produktų, tačiau matome, kad tyrime dalyvavę vaikai dažniau vartoja ir rečiau beveik iš viso nevalgo gyvūninės negu augalinės kilmės produktų.

9.

Nors tik pavieniai mokiniai nurodo, kad saldumynus reikia valgyti kasdien, tačiau

kasdien ir kelis kartus per dieną juos vartoja kas antras mokinys, iš kurių beveik kas penktas – kelis kartus per dieną. Stebima, kad per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2020 m., nors labai nežymiai, tačiau padidėjo retai valgančių ir nevalgančių saldumynų vaikų skaičius.

10.

Mokinių užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) bei

pasirinkimo kokius užkandžius dažniausiai renkasi tendencija taip pat išlieka beveik tokia pati: didesnė pusė vaikų užkandžiauja kartais, o apie trečdalis – kasdien ir dažniausiai užkandžiams renkasi vaisius, bandeles, pieno produktus (jogurtus, sūrelius), tačiau maždaug kas šeštas mokinys užkandžiams dar renkasi ir saldumynus arba bulvių traškučius.

11.

2020 m. beveik kas antras mokinys pasakė, kad jų mokykloje yra gėrimų-užkandžių

automatai arba bufetai ir trečdalis mokinių pasakė, kad perka ką nors iš jų. Kadangi ugdymo įstaigose draudžiama tiekti vaikų maitinimui saldumynus arba bulvių traškučius, galima daryti prielaidą, kad sveikatai nepalankius užkandžius vaikai atsineša iš namų arba perka netoli mokyklų esančiose prekybos vietose.

12.

Nustatyta, kad tik mažiau kaip kas antras 6–7 klasių mokinys mano, kad per dieną reikia

išgerti 4–6 ir daugiau stiklinių įvairių gėrimų ir kas šeštas–septintas netgi mano, kad pakanka 2 ar net vienos stiklinės, galimai todėl tik kas antras–trečias vaikas nurodė, kad kasdien pirmumą teikia ir dažniausiai geria vandenį.

72 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

13.

Nors draudžiama tiekti vaikų maitinimui ugdymo įstaigose ir parduoti vaikams iki 18 m.

amžiaus energinius gėrimus, 2020 m. tyrimo duomenimis, kas septintas 6–7 klasių mokinys nurodė, kad geria energinius gėrimus ir, pasak vaikų, jiems juos nuperka vyresni draugai, tėvai ir net nepažįstami žmonės.

14.

Įvertinus mokinių nuomonę, ar jie gerai ir pakankamai maitinasi, kad augtų sveiki ir

būtų gerai fiziškai išsivystę, stebime per pastarąjį dešimtmetį nežymiai, tačiau mažėjantį vaikų, vertinančių savo mitybą kaip tinkamą, ir didėjantį manančių, kad maitinasi nepakankamai ir nežinančių, kaip vertinti savo mitybą, skaičių.

15.

Daugiau berniukų negu mergaičių mano, kad jie maitinasi tinkamai – nors daugiau

berniukų negu mergaičių kasdien pusryčiauja, kasdien vartoja pieno ir mėsos produktus, tačiau berniukai rečiau negu mergaitės vartoja daržoves ir vaisius, užkandžiauja bei dažniau valgo saldumynus ir geria energinius gėrimus.

16.

Palyginus kai kuriuos vaikų mitybos įpročius priklausomai nuo gyvenamosios vietos,

matome, kad kaime ir mieste gyvenančių vaikų valgymo per dieną bei vaisių ir daržovių vartojimo dažnumas nesiskiria, tačiau daugiau mieste negu kaime gyvenančių vaikų kasdien pusryčiauja, vartoja pieną ir jo produktus, užkandžiauja ir rečiau vartoja mėsos produktus bei saldumynus.

17.

Vaikams ir paaugliams rekomenduojama kasdien bent 60 minučių užsiimti vidutinio

intensyvumo ar intensyvia fizine veikla. Išanalizavus 6–7 klasių mokinių fizinės veiklos (mankšta, ėjimas, fizinis aktyvumas mokykloje, būreliai, aktyvūs žaidimai, aktyvus laisvalaikis, fizinis darbas namuose ir pan.) ypatumus, nustatyta, kad rytinę mankštą daro didžioji dalis vaikų, iš kurių beveik trečdalis mankštinasi kasdien ir didėja kasdien darančių mankštą ir mažėja jos nedarančių vaikų skaičius.

18.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose pabrėžiama, kad atstumas nuo namų iki ugdymo

įstaigos reikšmingai siejasi su vykimo į ar iš mokyklos būdais, esant trumpesniam atstumui vaikai turi galimybę į ir iš mokyklos vykti pėsčiomis arba dviračiu, o toliau nuo mokyklos gyvenančius dažniau 73 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

nuvežami tėvai arba jie vyksta viešuoju transportu. Nustatyta, kad 2020 m. didžioji dalis 6–7 klasių mokinių į mokyklą ir iš mokyklos eina pėsčiomis – maždaug kas trečias iki autobusų stotelės ir kas antras iki pat mokyklos ar namų; tik labai nedidelė dalis vaikų į ugdymo įstaigą arba iš jos važiuoja dviračiu ir kas ketvirtą vaiką į mokyklą ir kas dešimtą iš mokyklos parveža tėvai.

19.

Daugiau į ar iš mokyklos pėsčiomis eina mieste gyvenančių vaikų, o daugiau kaime

negu mieste gyvenančius nuveža tėvai.

20.

Į ar iš mokyklos eidami pėsčiomis, vaikai dažniausiai užtrunka tik iki 10 min., kas

penktas – 10–30 min. ir kas dešimtas – 30 min. ir ilgiau.

21.

Nors dauguma 6–7 klasių mokinių nurodo, kad dažniausiai fiziškai aktyvūs jie yra per

kūno kultūros pamokas, tačiau jie yra dar nepakankamai aktyvūs tiek pertraukų metų mokykloje, tiek po pamokų laisvalaikiu.

22.

Stebima, kad per dešimtmetį net padidėjo fiziniam aktyvumui išnaudojančiųjų tik vieną

pertrauką ir sumažėjo išnaudojančiųjų visas pertraukas.

23.

Laisvalaikiu vaikai vis dar daugiau laiko skiria pasyvioms veikloms: skaitymui,

televizoriaus žiūrėjimui, žaidimams kompiuteriu ir pan., negu fiziniam aktyvumui ar pagalbai tėvams namų ruošoje.

24.

Nors vaikų, lankančių su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus, skaičius mažai kinta,

tačiau džiugu, kad ženkliai padidėjo vaikų, juose praleidžiančių ilgesnį laiką – 3 val. ir daugiau.

25.

Įvertinus subjektyvią mokinių nuomonę, stebima, kad tik maždaug kas antras mokinys,

daugiau berniukai negu mergaitės mano, kad yra fiziškai aktyvūs.

26.

Mokinių nuomone, labiausiai skatina ar galėtų paskatinti juos sportuoti ar mankštintis

laisvalaikiu tėvų palaikymas, noras būti gražiam, draugai bei noras gerai jaustis.

27.

Dauguma mokinių pasakė, kad apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam jie

sužinojo iš tėvų, beveik kas penktam (18,6 proc.) apie tai papasakojo mokytojai ir 7,2 proc. šią informaciją perskaito internete.

74 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.

28.

Kad mokiniai sveikai maitintųsi ir būtų fiziškai aktyvūs, daugumai (62,9 proc.) jų

svarbiausia tėvų ir kas ketvirtam (25,3 proc.) – jų pačių nuomonė.

APIBENDRINIMAS Išlieka tendencija, kad bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mityba dar nėra palanki sveikatai ir mokiniai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs.

Ne visi mokiniai laikosi mitybos režimo bei kasdien pusryčiauja, nepakankamai dažnai vartoja daržovių bei vaisių, net kas antras kasdien valgo saldumynus, per mažai geria vandens.

Vaikai, eidami į ar iš mokyklos pėsčiomis, dažniausiai užtrunka 10 min., per mažai pertraukų išnaudoja fiziniam aktyvumui bei daugiau laiko skiria pasyviai negu aktyviai veiklai laisvalaikiu.

Stebimos kai kurios teigiamos tendencijos: nežymiai didėja daržovių, ypač kelis kartus per dieną, bei taip pat nežymiai mažėja saldumynų vartojimo dažnumas; ženkliai padidėjo vaikų, darančių mankštą kasdien ir su fiziniu aktyvumu susijusiuose užsiėmimuose praleidžiančių 3 val. ir daugiau, skaičius.

75 Projektas yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija.