Ruduo - 탑iema www.isic.lt www.isic.org
Kur galima įsigyti ISIC Vilnius
Zigzag Travel J. Basanavičiaus g. 30 I-V 9:00-18:00
Pasaulio lietuvių centras S. Daukanto g. 11 I-V 9:00-18:00
ZIP Travel Klaipėdos g. 7B-12 I-V 9:00-18:00
VDU SRT S. Daukanto g. 27 (210 kab.)
Kelionių laikas Kalvarijų g. 14 I-V 8:00-18:00 Kiveda Gedimino pr. 1 I-V 8:30-17:30 Megaturas Ozo g. 25 I - VII 10:00 - 22:00
Kaunas
Zigzag Travel E. Ožeškienės g. 27 I-V 9:00-18:00 ZIP Travel Kęstučio g. 57-1 I-V 9:00-18:00
Megaturas Karaliaus Mindaugo pr. 49 I - VII 10:00 – 21:00
Klaipėda Zigzag Travel J. Janonio g. 16 I-V 9:00-18:00
Šiauliai
Zigzag Travel Vytauto g. 90 I-V 9:00-18:00 SEB banko filialai ISIC
ISIC Tu rasi: Ieškoti savęs – į saulėtąją australiją 6 Kaip išgyventi iš studentiško biudžeto? 8 Vasara festivaliuose! 10 Svajonės pildosi: nepamirštama 14 vasara amerikoje! J. Kumpienė: „inžinerija yra 26 ateities profesija“ Su Sportland tikslo link! 28 Kitokie pasikalbėjimai 30 ISIC nuolaidos 32 Savanorystė – gyvenimo dalis 36 ir naudinga patirtis Studijos 38 Kaip sugyventi drauga (bendra)butyje? 41 Žiemos atostogos kalnuose 44 Kaip sutaupyti?
Žurnalą parengė: Vyr. redaktorė: Laura Domarkė Dizainas: Donatas Gvildys Tekstai: Lina Skersytė, Daiva Bartusevičiūtė.
Keliauk
Ieškoti savęs – į saulėtąją Australiją
6
Iš Kudirkos Naumiesčio kilusi Indrė Valaitytė niekada negalvojo, kad pasiryš tęsti mokslus toliau nei už dešimties tūkstančių kilometrų nuo namų, tačiau baigusi lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (VU KHF) leidosi į avantiūrą ir pakėlė sparnus į Australiją. „Viskas susiklostė labai netikėtai. Dabar jau buvus grupiokė užsiminė apie galimybę išvykti studijuoti į Australiją, o kartu ir pakeliauti bei pažinti tolimą šalį, kitą kultūrą. Kai tik pradėjau galvoti rimčiau apie šį dalyką, sutapo, jog tuo pat metu Kaune vyko seminaras apie studijas Australijoje. Po seminaro iškart pradėjau pildyti reikiamus dokumentus. Trumpai tariant, viskas įvyko labai spontaniškai ir labai greitai, nes visus dokumentus susitvarkiau maždaug per du mėnesius ir tada jau kėliau sparnus“, – prisimena Indrė.
Kremta marketingo mokslus Išvykusi į Australiją, mergina pasirinko mokslus tęsti Sidnėjaus Strathfieldo koledže, kur ją labiausiai patraukė du metus trunkančios marketingo studijos. Australijos mokymo sistemą jau pažinusi Indrė dabar lengvai ją gali palyginti su mūsų šalies mokymo įstaigomis. „Studijos Lietuvoje ir čia, iš tikrųjų, skiriasi. Konkrečių paskaitų nėra, koncentruojamasi į tą dalyką, kurį mokaisi. Papildomų dalykų dėl bendro išprusimo čia mokytis nereikia, skirtingai nei Lietuvos mokymosi įstaigose. Čia svarbiausia laiku atlikti užduotis, jas įkelti į sistemą ir padoriai lankyti paskaitas, kad lankomumas nebūtų mažesnis nei 80 %“, – mintimis dalijosi Indrė.
Teko įveikti kalbos barjerą Didžiausias sunkumas, su kuriuo susidūrė į Australiją atvykusi Indrė, buvo kalbos barjeras, tačiau jį pavyko įveikti per pirmus porą mėnesių. „Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susidūriau, buvo kalba. Anksčiau mokiausi vokiečių, o ne anglų kalbą, todėl „persilaužimui“ reikėjo papildomų keturių savaičių anglų kalbos kursų Australijoje. Lengva tikrai nebuvo, tuo labiau, jog atvykau viena – jokių pažįstamų, jokių draugų. Teko pradėti viską nuo nulio – susirasti naujų draugų, pažįstamų, įsilieti į visuomenę, pritapti prie naujo gyvenimo tempo. Sunku buvo gal pirmus porą mėnesių, vėliau susiradau darbą, atsirado naujų pažįstamų - tiek lietuvių, tiek užsieniečių - ir situacija ėmė gerėti“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Per laiką praleistą Australijoje Indrei teko patirti ir kuriozinių situacijų bei dažnų studijų draugų klausimų – tai kur gi ta Lietuva? „Visiems labai įdomu, iš kur esu, o kai pasakau, jog iš Lietuvos, dažniausiai visi net neįsivaizduoja, kuriame pasaulio krašte yra tokia šalis. Kai per dieną dešimtam žmogui tekdavo aiškinti ir pasakoti, kur yra Lietuva, tai vienuoliktam jau sakydavau, kad Pietų Afrikoje, ir nežinau kodėl, bet daugiau klausimų nekildavo“, – juokavo Indrė. Visgi apie vietinius australus mergina gali atsiliepti tik kuo geriausiai: „Žmonės čia geri, draugiški, visada padės, jei paprašysi pagalbos. Prisimenu, pačią pirmą dieną klajojau po miesto centrą su žemėlapiu rankose, išpūstomis pasimetusiomis akimis. Neilgai reikėjo laukti, kol priėjo vienas australas ir pasiteiravo, ar viskas gerai, ar nepasiklydau. Labai nustebino šis dalykas, kad ir čia, dideliam mieste, kur, atrodo, visi skuba, vis tiek žmonės turi laiko paklausti, ar tau viskas gerai, nors ir mato tave pirmą kartą gyvenime.“
Jokie iššūkiai nebaisūs! Tiems, kurie nedrįsta leistis į panašias avantiūras, Indrė siūlo pagaliau nugalėti savo baimes: „Patarčiau perlipti per save ir pagaliau išeiti iš savo komforto zonos bei atsiplėšti nuo mamos kotletų. Išvykti mokytis svetur vienam – tai be galo didelė gyvenimo mokykla, kurios niekada nepamiršite. Patikėkite manimi, jei jau sugebėsite čia atvykti, tai gyvenime tikrai jokie iššūkiai nebebus baisūs. Tuo labiau, jog tai be galo graži šalis, oras net kvepia kitaip, o ką jau kalbėti apie galimybę aplankyti visas Indonezijos salas, kurios ranka pasiekiamos. Reikia tik šiek tiek drąsos ir pirmyn ieškoti savęs!“
Straipsnio autorė Lina Skersytė
Keliauk
Tai kur gi ta Lietuva?
7
Studentiški iššūkiai 8
Kaip išgyventi iš studentiško biudžeto? Didelis miestas – daug pramogų, daug veiklos. Ne visada užtenka laiko aplankyti viską, bet dar dažniau tam pritrūksta pinigų. Tad kaip išnaudoti savo biudžetą tinkamai? Pirmiausia prisimink, kad esi studentas, o studentams taikoma daugybė nuolaidų ir privilegijų. Nuolaidos studentams taikomos įvairiose vietose, pradedant viešojo transporto nuolaidomis ir baigiant nuolaidomis renginiuose. Nuolaidos studentams yra taikomos beveik visur – nepamiršk to ir naudokis jomis.
Tradiciškai tėvai studentams skiria tam tikrą sumą pinigų vienai savaitei arba mėnesiui. Atlikę apklausą apie tėvų skiriamą finansavimą, padarėme išvadą, kad vidutinė pinigų suma savaitei asmeninėms išlaidoms yra apie 30 Eur. Tačiau į šią sumą neįskaičiuojamas mokestis už bendrabutį ar nuomojamą kambarį. Taip pat studentai paminėjo, kad suma skiriasi priklausomai nuo to, ar tėvai deda maisto lauknešėlius iš namų.
IŠLAIDOS MAISTUI: nepamiršk suplanuoti išlaidų,
skirtų užkandžiams ir maistui universitete.
TRANSPORTO IŠLAIDOS: skaičuojamas ne vien mėnesinis bilietas, bet ir tarpmiestinės kelionės. HIGIENOS PRIEMONĖS: dantų pasta, muilas, šampūnas ir kt. būtinosios higienos priemonės. IŠLAIDOS PRAMOGOMS: numatyk, kiek pinigų gali leisti savo pramogoms, ir neviršyk nustatytos sumos. KOMUNALINĖS PASLAUGOS IR NUOMOS MOKESČIAI: įprastai mokami vieną kartą per mėnesį,
dažniausiai pirmoje mėnesio pusėje.
KITA: į čia surašyk visas likusias išlaidas: kopijavimo paslaugas, makiažą (jei naudoji), skolas ar kitus mėnesio pirkinius. Nenori taip savęs varžyti? Net ir studijuojant gali uždirbti papildomų lėšų. Paprasčiausias būdas uždirbti papildomų pajamų - mokymasis. Pasidomėk, koks balas reikalingas norint gauti stipendiją. Aukštosios mokyklos nurodo skirtingą pažymių vidurkį, kurį reikia turėti norint gauti stipendiją už gerą mokymąsi. Nesakome, kad tai lengviausias būdas, bet tai tikrai įmanoma. Juk ne veltui sakoma: „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“. Dar vienas pajamų šaltinis - korepetitoriaus darbas (korepetitorius – privačiai samdomas asmuo, papildomai rengiantis moksleivius tam tikram tikslui). Jeigu manai, kad kuris nors dalykas tau gerai sekasi, naudokis galimybe. Nors ir esi tik studentas bei pradėjai mokytis visiškai naujų dalykų, tu jau žinai šiek tiek
daugiau nei mokinys. Padėk abiturientams ruoštis egzaminams, jaunesniems moksleiviams ruošiant namų darbus ar užpildant spragas. Taip galėsi darbą derinti su studijomis ir bent keliasdešimt eurų prisidėti prie gaunamų pajamų. Didesniuose miestuose yra nemažai trumpalaikio darbo, labai mėgstamo studentų. Galimų darbų spektras labai platus: pagalba renginiuose, skrajučių dalinimas, filmavimasis reklamų ar filmų masinėse scenose, klientų aptarnavimas telefonu, prezentacijos prekybos centruose ir pan. Vieni darbai turės pastovų grafiką, kitus darbus galėsi derinti prie savo paskaitų grafiko ir norų. Darbo patirtis, įgyta studijų metu labai svarbi. Jei įgysi patirties, darbo rinkoje būsi paklausesnis absolventas nei tavo kolegos, neturėję jokios praktikos. Naudinga dalyvauti ir studentiškose veiklose, projektuose, renginiuose ar konkursuose. Užimtumas yra pagirtinas dalykas. Dažnai ši veikla būna įvertinta ir apdovanota ne tik gerais įspūdžiais, nuotaika ar patyrimu, bet ir materialine bei praktine nauda. Apibendrinant teigiame, kad išmokti elgtis su pinigais – sudėtingas procesas, kurio kartais nevaldo ir suaugusieji. Jei jau pirmoje savaitės pusėje išeikvoji visos savaitės biudžetą, nenuleisk rankų ir bandyk kitą savaitę. Visi darome klaidų besimokydami. Svarbiausia iš jų mokytis ir stengtis nekartoti.
Studentiški iššūkiai
Jeigu nori lengvai tvarkytis su išlaidomis kiekvieną savaitę, susiplanuok. Pildydamas visiškai paprastą lentelę išmoksi kontroliuoti išlaidas ir skirstyti prioritetus.
9
Vasara su ISIC
Kokia vasara su ISIC? Vasara festivaliuose!
10
Vasara su ISIC – projektas, skirtas apžvelgti karščiausius šių metų festivalius: muziką, atlikėjus, atmosferą, maistą, gėrimus ir visa kita, kas gali būti įdomu nerimastingam vasaros festivalių entuziastui. Jei nespėjai aplankyti visų vasaros festivalių, ISIC tai padarė už tave. Visą vasarą mūsų reporteriai dalinosi įspūdžiais Facebook paskyroje ir ISIC.lt tinklalapyje realiu laiku. Šitaip visos naujienos galėjo būti sekamos gyvai ir nedalyvaujant pačiame festivalyje.
Festivaliai kūnui, protui ir sielai Žodis „festivalis“ dažniausiai savaime reiškia linksmybes, draugus, pramogas, aukštus muzikos dažnius ir naktinėjimus iki paryčių. Tačiau kiekvieną vasarą Lietuvos festivalių sezonas pasipildo naujais vardais. „Mandala“, „Masters of Calm“, „VAROM!“ – tai tik keli festivaliai, kuriuose apsilankė ISIC vasaros reporteriai. Šie festivaliai propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Juose kreipiamas dėmesys ne tik į kūno sveikatą, tačiau ir į psichologinius bei dvasinius procesus. Tai dar gana nedideli, jaukūs ir labai bendruomeniški festivaliai, kuriuose galėjo lankytis įvairaus amžiaus ir pažiūrų žmonės, siekiantys pagerinti savo sveikatą ir gyvenimo kokybę. „Važiuoji į festivalį, bet su kitu tikslu.“ – vertina ISIC reporteriai.
Mandala
Didžiąją festivalių kalendoriaus dalį užima populiariąją muziką propaguojantys festivaliai „Galapagai“, „Granatos“, „Loftas FEST“ ir kiti panašios muzikinės formos renginiai. Pastarieji bandė vienas kitą pranokti savo muzikinės programos „headline‘riais“: Jessie Ware, Jungle, The Petebox ir kitų svarių pasirodymų metu siaučiantis jaunimas paliko visą savo energiją. Jei šiuose festivaliuose „duona“ laikysime muzikinius pasirodymus, tai liaudžiai reikėjo ir žaidimų. Bene visuose populiariosios muzikos festivaliuose pramoginė dalis buvo itin plati ir įvairiapusė: nuo pokerių turnyrų iki šunų lenktynių.
Sunkesnės muzikos gerbėjams Alternatyvios muzikos melomanus šiemet džiugino festivaliai „Devilstone“, „Roko naktys“. „Vieningu ilgamečių festivaliautojų sutarimu, šiemet jų lūkesčius labiausiai išpildė puiki muzikinė programa.“ – atskleidžia reporteriai. Devil stone Roko naktys
Galapagai
Vasara su ISIC
Populiarumas
11
Vasara su ISIC
Newman
12
Varom
Naujienos. Ar prigijo?
Galioja visiems
Šio sezono naujokas „NEWMAN“ , ISIC reporterių nuomone, buvo pirmas, bet tikrai ne prisvilęs blynas. Festivalis savo futuristine aplinka kvietė ir atitinkamą publiką, kurios, kaip pirmam kartui, buvo nei daug, nei mažai. Lietuvos alternatyvios kultūros istorija prasidėjo šią vasarą Druskininkuose – nuo šiol šis miestas yra „the new cool“.
Dar nenuslogus euforijai galima tvirtai teigti, kad Lietuvos festivalių kalendorius yra margas. Kiekvienas festivaliautojas ras savo mėgiamą „spalvą“ muzikoje, pramogose, užsiėmimuose ar tiesiog vietoje, kur tai vyksta.
Granatos
Šviežiai skrudinta „Vero Cafe“ kava – jei negalite gyventi be kavos Kam gerti bet kokią kavą, jei gali mėgautis itin kokybiška ir šviežiai skrudinta kava. Kava – mažas, bet labai svarbus dienos ritualas. Vienus ji žadina, kitiems suteikia šypseną, o sekančius skatina bendrauti. Didžioji dalis žmonių neįsivaizduoja savo dienos be kavos puodelio, tačiau daugelio iš mūsų žinios apie šį tonizuojantį gėrimą – itin skurdžios. Nėra ko stebėtis, juk parduotovėje radus platų kavos pasirinkimą daugelis renkasi ne pagal kokybę, o pagal „vardo“ žinomumą. Bet norėdami ne tik mėgautis kavos puodeliu, bet ir žinodami, kad gėrimas paruoštas iš geros kavos, dauguma lietuvių renkasi vieną didžiausių kavinių tinklą „Vero Cafe“. „Mes padarome viską, kad mūsų svečiai mėgautųsi kokybiška kava. Būtent todėl kava kavinėse ruošiama tik iš šių metų derliaus kavos pupelių. Į kavines pristatome tik šviežiai skrudintas pupeles, o jas sumalame kiekvienam puodeliui atskirai. Tik tada atsi-
skleidžia visos gerosios šio gėrimo savybės, aromatai, ilgai išlieka malonūs poskoniai.“, - sakė „Vero Cafe“ direktorė Laima Vėželienė. „Vero Cafe“ filosofija – žmonės turi žinoti, ka jie geria, ir jie yra verti gerti tik kokybišką kavą. Suprasti, kas yra gera kava ir mokėti ją atskirti, kavinių svečiams visada padeda profesionalūs kavos meistrai – baristos. Ne tik kokybiška kava ar profesionali kavos ruošimo technika yra sėkmės receptas. Nuolatiniai baristų mokymai leidžia atsakyti į įvairius žmonių klausimus apie kavą, jos paruošimą, pateikimą ir skonį. Juk visada smagiau mėgautis gėrimu, kai žinai, ne tik jo ištakas, bet ir paruošimo būdo subtilybes. Žinios praverčia ir ruošiant kavą namuose. „Vero Cafe“ svečiai žino, jog dalelę kokybės galima parsinešti ir į savo namus – kiekvienoje kavinėje galima įsigyti rinktinių kavos pupelių ar jau maltos kavos, skirtos ruošti namuose. Vertinantiems šviežią ir kokybišką kavą „Vero Cafe“ siūlo mėgautis ja ir kavinėse, ir namuose. Kaip pasirinkti tinkamą kavą ir kaip patiems atskirti gerą kavą, visada patars patyrę baristos, dosniai dalinantys vertingus patarimus.
Tikrai Tavo, „Vero Cafe“
Keliauk 14
Svajonės pildosi: nepamirštama vasara Amerikoje! Turbūt sunku būtų rasti bent vieną žmogų, kuris nesutiktų su senu kaip žmonija teiginiu – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra svajonių šalis. Lygiai taip pat sunku būtų rasti studentą, kuris nebūtų girdėjęs apie programą „Work and Travel“, leidžiančią vasarą jaunuoliams ne tik užsidirbti, bet ir pažinti išvajotąją šalį iš arčiau. Savo studijų metu šią programą išbandė ir tuo metu trečiakurse studente buvusi Dalia Giedraitytė, kuri dabar drąsiai teigia – pasinaudoti šia galimybe tiesiog būtina!
Suviliojo draugų pasakojimai ir nuotraukos Kaune studijavusią merginą labiau domėtis „Work and Travel“ programos galimybėmiss paskatino vyresni draugai, kurie šia galimybe buvo jau pasinaudoję ir galėjo atsiliepti tik
teigiamai. Tačiau juk geriau ne kitų klausytis, o viską išbandyti savo kailiu. „Vyresni draugai ne vienerius metus dalyvavo šioje programoje, tad iš jų pasakojimų ir nuotraukų viskas pasirodė labai įdomu. Kaip galima nesusižavėti galimybe pamatyti tolimą šalį, užsidirbti, pakeliauti ir pažinti kitą kultūrą. Tad ir aš nusprendžiau pasinaudoti programa ir viską susitvarkius išvykau į Kalifornijos valstiją“, – programos privalumus vardijo Dalia. Tiesa, mergina į tolimą kraštą leidosi ne viena – kartu jai kompaniją palaikė ir draugė, todėl beveik keturi mėnesiai svajonių šalyje buvo kupini įsimintinų akimirkų: „Labai džiaugiuosi, kad į šią ilgą kelionę leidausi kartu su drauge, kuri padėjo nugalėti namų ilgesį ir labai padėjo. Kartu patyrėme visam gyvenimui įsiminusių akimirkų.“
Sunkus darbas ir įgyvendintos svajonės Nors viešėdama JAV mergina turėjo galimybę pramogauti bei pažinti šalį, tačiau perspėja nusiteikti ir darbui, ypač jei turite daug svajonių, kurias norėsite įgyvendinti nuvykę, bei tam užsidirbti pakankamai pinigų.
Keliauk „Pasinaudojus programa išvykti nebuvo sudėtinga, tačiau sunkumų kilo norint susirasti darbą, nes iš pradžių mėginome tai padaryti savarankiškai. Nusprendėme pasinaudoti agentūros pasiūlymu ir išvykome į Kaliforniją, kur mums su drauge pasiūlė kambarinių darbą“, – pasakojo mergina. Tiesa, visiems tikslams įgyvendinti tokio uždarbio nebūtų užtekę, tad nieko nelaukusios ėmė ieškotis ir antro darbo, kuris turėjo atverti kelius svajonės išsipildymui – aplankyti Havajus: „Praėjus kelioms dienoms nuo atvykimo, pradėjome ieškotis antro darbo. Įtampa buvo labai didelė, buvo neramu, kad negausime antro darbo, o vieno darbo atlygio neužteks mūsų svajonėms įgyvendinti – nuvykti dešimčiai dienų į Havajus, o prieš tai apkeliauti visą vakarinę pakrantę ir aplankyti ten visas žinomas vietas. Tačiau viskas baigėsi gerai. Dabar tai net kelia šypseną, kai viskas, ką planavome, buvo įgyvendinta su kaupu. Visi tokie vargai tik užgrūdina jauną žmogų, ko ir linkėčiau visam jaunimui.“
15
Keliauk 16
Vakarinė pakrantė – kaip ant delno Pasinaudojusi „Work and Travel“ programa, merginoms atsivėrė puiki galimybė pažinti svajonių šalį. Dalia viešėdama JAV ne tik įgyvendino savo svajonę ir aplankė Havajus, tačiau pažino ir visą vakarinę šalies pakrantę. „Pamatėme išties labai daug, aplankėme visą vakarinę pakrantę: Las Vegasą, Los Andželą, Disneilendą, Arkų (Arches) nacionalinį parką, Havajus, Holivudą, San Franciską, Didįjį Kanjoną. Viskas paliko neišdildomą įspūdį. Šalis ir gamta labai gražios, miestai įspūdingai gražūs“, – įspūdžiais dalijosi Dalia.
Apie vietinius mergina susidarė dviprasmišką nuomonę – nors visi ir daug šypsosi, tačiau ne visada tai būna itin nuoširdu, tačiau šypsena „užkrėtė“ ir lietuvaites: „Amerikoje žmonės nuolat labai daug šypsosi – tai jų nacionalinis bruožas, nesvarbu, sunku ar lengva. Įprotis šypsotis vėliau užkrėtė ir mane su drauge.“ Ar ryžtųsi dar kartą pasinaudoti „Work and Travel“ galimybe? Dalia drąsiai taria „taip“: „Kiekvienam studentui siūlyčiau pasinaudoti tokia galimybe. Tai puikus šansas save išbandyti, nes per visą šį laikotarpį susikaupia labai daug skirtingų patirčių. Pati tikrai dar kartą tam ryžčiausi, tačiau pasirinkčiau kitą vietą, kad ir vėl atrasčiau kažką naujo.“
Straipsnio autorė Lina Skersytė
Studijos
Švedijos universiteto profesorė J. Kumpienė:
„Inžinerija yra ateities profesija“
26
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventė, šiuo metu Liuleo technologijos universitete (Švedija) dirbanti profesorė Jūratė Kumpienė, kadaise darbą grožio industrijoje iškeitė į mokslininkės karjerą ir to visai nesigaili. Ji įsitikinusi, jog inžinerija yra ateities profesija, apimanti pačias įvairiausias sritis – nuo nanotechnologijų iki išskirtinio nagų lako kūrimo.
Grožio pasaulis nesužavėjo „Niekada nemaniau, kad darysiu karjerą mokslo srityje. Neturėjau tokių ambicijų, tačiau viskas susiklostė savaime. Noras atsirado pamažu, ypač magistro studijų VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete metu pagal „Erasmus“ programą išvažiavus į Švediją. Sužavėjo čia mokslininkams sudaromos sąlygos. Čia suteikiami priėjimai prie visų įmanomų laboratorijų, galima naudotis geriausia technika. Doktorantai gauna atlyginimą, turi visas socialines garantijas, jiems kaupiasi stažas ir pensija. Prie viso to jie dar gauna ir visas studentiškas privilegijas. Būtent todėl, gavusi pasiūlymą Švedijoje studijuoti doktorantūrą, ilgai nedvejojau“, – pasakojo J. Kumpienė. Apie mokslininkės karjerą moteris dabar kalba su džiaugsmu. Jaunystėje modelio kelią pasirinkusi J. Kumpienė tikino to nesigailinti – ne tik užsidirbo, bet ir aplankė nemažai pasaulio šalių. Tiesa, karjera grožio industrijoje padėjo suvokti – šiame pasaulyje esi toks, koks esi. Kažkas tave vertina pagal tavo išvaizdą, kurią gali pakeisti tik minimaliai. Tuo tarpu mokslo pasaulyje viskas priklauso tik nuo tavo paties pastangų ir pasiekimų. Tuo mokslininko darbas ir sužavėjo moterį.
Dėmesys moksliniam darbui Su VGTU J. Kumpienė bendradarbiauja nuo pat darbo Liuleo technologijos universitete pradžios – padeda organizuoti dėstytojų ir studentų mainus, kartu dalyvauja įvairiuose projektuose, dalyvauja baigiamųjų darbų gynimuose, taip pat skaito paskaitas lietuvių studentų grupėms. Kalbėdama apie Švedijos mokslo sistemą, ji visų pirma pastebi didelį dėmesį mokslinei veiklai. „Švedijoje universiteto darbuotojas visų pirma siejamas su mokslininko vardu. Lietuvoje kol kas jam dažniau priskiriamas dėstytojo statusas. Taip yra ir dėl to, jog dėstytojavimo krūviai Lietuvos universitetuose yra labai dideli. Tuo metu Švedijoje mokslininkas dėsto vieną, kartais du ar tris kursus. Likusį laiką skiria moksliniams tyrimams“, – pasakojo J. Kumpienė. Mokslininkė apgailestavo, jog Lietuvoje kol kas trūksta ir pagarbos pedagogams. Toks požiūris visuomenėje, jos teigimu, vyrauja jau kelintą dešimtmetį, todėl ir jam pakeisti prireiks nemažai laiko. Žinoma, J. Kumpienė pripažįsta, jog ir Švedijoje mokslininko kelias nėra vien tik rožėmis klotas. Nors čia labai skatinamas bendradarbiavimas su verslu bei pramone, o tai yra labai naudinga, tačiau kartais tokios taisyklės mokslininką įspaudžia į rėmus. Privalai nuolatos galvoti, kokią naudą tavo tyrimai duos pramonei ar visuomenei čia ir dabar. Tai, kas aktualu šiuo metu, nebūtinai bus aktualu ir po kelerių metų, todėl atsiradus naujiems poreikiams, įdirbio ties jais nebelieka. „Švedijoje iš mokslininkų taip pat reikalaujama būti universaliais, tačiau ne kiekvienas gali būti visų sričių specialistas. Norima, kad mokslininkai būtų ne tik geri dėstytojai, tyrėjai, bet ir puikūs oratoriai, galintys savo darbus pristatyti
Inžinerija – ateities specialybė O štai studentai, anot J. Kumpienės, tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje yra labai panašūs. „Lietuvių studentai savo potencialu nė kiek nenusileidžia kitų pasaulio šalių jaunimui. Man tenka skaityti paskaitas įvairiose pasaulio šalyse. Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Aš dažniau dirbu su vyresnių kursų studentais, dažniausiai su magistrantais ir doktorantais. Jie jau žino, ko nori. O su bakalaurantais viskas kiek kitaip – jie dažnai dar kiek blaškosi. Tačiau pedagogo darbas yra išlaikyti jų dėmesį. Juk tai būsimųjų mokslininkų karjeros pradžia. Juk ir patys puikiai atsimename, kad mums dažniausiai buvo įdomūs tie dalykai, kurių dėstytojai buvo geri“, – mano Švedijos universiteto profesorė. Mokslininkės teigimu, inžinerinių specialybių studentai Švedijoje yra ypač vertinami. Liuleo technologijos universitetą baigę studentai išgraibstomi akimirksniu, mat yra laikomi prestižinių profesijų atstovais. Vis dėlto J. Kumpienė
pripažino, jog Švedijoje, kaip ir mūsų šalyje, egzistuoja ta pati problema – jaunimas prisibijo inžinerinių mokslų, manydami, kad sunku mokytis. „Švedijoje valstybė skyrė daug dėmesio inžinerinių mokslų populiarinimui – važinėta po mokyklas, supažindinta su specialybėmis, organizuoti susitikimai su pramonės atstovais. Pastangos davė rezultatų – po poros metų studentų inžinerinėse specialybėse padaugėjo“, – pasakojo VGTU absolventė. Anot profesorės, būtina rasti populiarių būdų inžinerinių mokslų pasirinkimo skatinimui. J. Kumpienės manymu, ypač svarbu inžineriją patraukliai pateikti merginoms, kurių šios srities specialybėse labai trūksta. „Inžinerija apima labai daug sričių. Inžinierių sukurtos medžiagos ir pažangios technologijos (pvz., nanotechnologijos) naudojamos netgi kuriant kosmetiką, tekstilę, baldus, buities reikmenis. Merginų idėjos, kūrybingumas ir išmonė gali stipriai pagerinti įvairių medžiagų ir produktų funkcionalumą, kai kūrimo procese atsižvelgiama į jų pačių vartojimo įpročius ir poreikius. O dabar labiausiai koją kiša nežinojimas, ką su inžinerija galima daryti. Inžinieriaus kalba – unikali visame pasaulyje. Vieną kartą išmokus, susikalbėsi su visais. Tuo metu humanitariniai dalykai – lingvistika, teisė ir kt. – visur skirtinga. Jei esi linkęs keliauti, inžinerija pati geriausia sritis“, – sako J. Kumpienė.
Studijos
ne tik studentams, bet ir verslui. O juk daugelis mokslininkų yra intravertai, jiems labai sunku kalbėti viešai. Be viso to, mokslininkai dar yra ir nuolat kritikuojami, kaip ir politikai“, – pasakojo profesorė.
27
Interviu 28
Su SPORTLAND tikslo link!
Būk pirmas! Su tokiu šūkiu tarptautinis sporto prekių parduotuvių tinklas „Sportland“ Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dirba jau ne vienerius metus, sėkmingai aprengdamas ir apaudamas ne tik profesionalius sportininkus, bet ir mėgėjus, o sezono sporto inventorių čia mielai perka ir jaunas, ir senas. Tačiau „Sportland“ parduotuvėse gyvena ne tik prekės - čia dirba atsidavę ir nepaprastai savo darbą mylintys žmonės, kurie sportu gyvena ir darbe, ir laisvalaikiu. Apie įmonės siekius ir projektus „ISIC Pulsas“ kalbasi su „Sportland“ marketingo vadybininku Donatu Korsakovu. Donatai, „Sportland“ labai rimtai žiūri į sporto kultūros populiarinimą. Turite ne tik apgalvotas ir modernias prekybos vietas, bet ir leidžiate vienintelį Lietuvoje sporto žurnalą „Sportland Magazine“, tokiu pačiu pavadinimu turite nuolat atnaujinamą sporto portalą, esate aktyvūs socialiniuose tinkluose, remiate šimtus renginių. Kam visa tai? Mūsų tikslas - įkvėpti jauną žmogų ir kartu su pasirinktomis prekėmis jam atiduoti emociją, kuri stiprina ambicijas sunkiai dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Mes norime išauginti tikrus čempionus, kurie garsintų savo šalį visame pasaulyje. Be to, siekiame, kad dėl sportinio azarto jauno žmogaus gyvenimas būtų įdomus. Nuolat galvojame apie naujus projektus, investuojame į kokybišką turinį ir renginius. Ir ne tik dirbame - patys nuolat sportuojame. Pavyzdžiui, visada remiame ir dalyvaujame bėgimo maratonuose. Bėgimas tapo savotišku socialiniu reiškiniu, todėl dalyvauti privalome. Mums smagu būti ten, kur yra mūsų pirkėjai. Juk atstovaujame galingiems sporto prekių ženklams – „Nike“, „Adidas“, „Heli Hansen“, „Roxy“, „O’Neil“, „Convers“ ir kitiems. Visi jie skirti aktyviam ir ambicingam žmogui.
Kartais atrodo, kad lietuvių sportiškumas baigiasi ties vienintele sporto šaka – krepšiniu. Visos investicijos tik krepšiniui. Ką pasakytumėte apie tai? Paprieštaraučiau, nes be krepšinio lietuviai yra labai aktyvūs ir kitose sporto šakose. Investicijos taip pat skiriamos ne tik krepšiniui. Druskininkuose kyla naujas olimpinis sporto centras, kuris netrukus taps pagrindine mūsų šalies olimpiečių treniruočių baze. Vilniuje, Ignalinoje, Anykščiuose ir tuose pačiuose Druskininkuose turime puikias sąlygas žiemos sportui. Atsidaro vis daugiau modernių sporto klubų visoje Lietuvoje. Taip pat laukiame jau parengtų profesionalių baseinų projektų. Na, vasarą žmonės sportuoja ypač aktyviai lauke – bėgimas, buriavimas, irklavimas, tiesiog plaukimas, o dviračiai sostinėje tapo kone viešuoju transportu. Tampa labai populiaru tiesiog sveikai gyventi ir sportuoti. Akivaizdu, kad mūsų šalies čempionai daro labai didelę įtaką sporto kultūrai ir atskiroms jo šakoms. Ar bendradrabiaujate su sportininkais? Žinoma! Ir bendradarbiaujame, ir remiame, ir visaip kitaip palaikome. Apie šalies atletus daug rašome savo žurnale „Sportland Magazine“, kuris debiutavo šią vasarą.
Interviu 29 Jau rengiame antrą numerį žiemai. Neįsivaizduojame žurnalo turinio be tokių sportininkų kaip Rūta Meilutytė, Jevgenijus Šuklinas, Akvilė Paražinskaitė, Jonas Valančiūnas, Deividas Česnauskis, Simona Krupeckaitė, Edita Pučinskaitė ir kiti. Tai mūsų pasididžiavimas ir įkvėpimas. Visose parduotuvėse esame iškabinę didžiules sportininkų fotografijas – norime, kad juos pastebėtų, jais didžiuotųsi mūsų pirkėjai, o tuo pačiu suprastų, jog siekiant savo tikslo tiesiog būtinos nuolatinės treniruotės ir savęs tobulinimas. Nesvarbu, ar tu profesionalas, ar tiesiog aktyviai gyvenantis žmogus. Kokias dar iniciatyvas palaikote? Bendradarbiaujame su sporto klubais, futbolo, krepšinio, riedlenčių klubais, kūno kultūros institutais, atskirais sporto talentais ir aistruoliais. Siekiame būti ten, kur esame reikalingiausi. Norime būti arčiausiai jauno žmogaus, turinčio potencialo ir ambicijų sportuoti, varžytis ir laimėti. Pagaliau, norime būti pirmi!
Surask mus: www.facebook.com/SPORTLAND.LT www.instagram.com/SPORTLANDLT www.sportland.lt www.sportlandmagazine.lt
Sėkmės istorija 30
Kitokie pasikalbėjimai Norėjau sukurti tai, kas paliktų gilų įspaudą žemėje
Prieš kelerius metus iš gimtųjų Šiaulių į Kauną studijuoti atvykęs Mantas Bertulis, veikiausiai, neįtarė, kad netrukus taps vieno populiariausio internetinio pokalbių šou autoriumi. „Kitokių pasikalbėjimų“ sumanytojas, dvidešimt vienerių metų vaikinas, sugebėjo padaryti tai, kas ne visada pavyksta televizijos vilkams – į pokalbių laidą pasikviesti pačias iškiliausias Lietuvos pramogų pasaulio personas bei žinomiausius žmones. Didžiules minias į „Kitokius pasikalbėjimus“ pritraukiantis Mantas svajoja, kad vieną dieną jam pavyks į šią laidą pasikviesti ir šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Mantai, kaip kilo idėja pradėti „Kitokius pasikalbėjimus“? Galbūt dar vaikystėje ir pats svajojai tapti laidos vedėju? Viskas prasidėjo nuo to, jog aš prieš pradėdamas „Kitokius pasikalbėjimus“ jau dirbau pusketvirtų metų krepšinio žurnalistu, tad interviu menas man nebuvo svetimas. Kilo idėja organizuoti pokalbių laidas, kurios vyktų gyvai, o jas galėtų atvirai stebėti ir žmonės. Vaikystėje tikrai nebuvo specialaus noro tapti laidos vedėju, nes aš anksčiau buvau daug uždaresnis, bet labai pasikeičiau persikėlęs studijuoti iš Šiaulių į Kauną.
Koks buvo šio projekto tikslas? Aš visada norėjau turėti kažką savo. Sukurti tai, kas būtų siejama su tavimi ir galėtų ateityje palikti gilų įspaudą žemėje. Šio projekto tikslas išsigrynino tik bėgant laikui, kuomet
supratau, kad tai gali tapti neblogu pokalbių šou, kurio Lietuvoje iki šiol nebuvo.
Su kokiais sunkumais susidūrei „Kitokių pasikalbėjimų“ pradžioje? Žinoma, projekto pradžioje buvo šiek tiek sunku tai, jog išgirdę žmonės apie tokią idėją, tiesiog labai rimtai į tai nežiūrėjo. Būdavo sunku ir svečius pasikviesti į niekam nežinomą projektą, kol bėgant laikui apie „Kitokius pasikalbėjimus“ sužinojo dauguma.
„Kitokiuose pasikalbėjimuose“ galima išvysti daug žinomų Lietuvos žmonių, kuriuos, veikiausiai, kartais sunku pasikviesti ir patyrusiems televizijos prodiuseriams. Kaip tau pačiam pavyksta? Ar pats esi už tai atsakingas? Taip, aš dažniausiai kviečiu svečius pasitaręs kartu su Justinu Jankevičiumi. Kaip pats Donatas Motiejūnas užkulisiuose prasitarė, jog „Kitokie pasikalbėjimai“ yra pirma pokalbių laida po kelių metų pertraukos, į kurią jis atėjo, kadangi kitose laidose stengiamasi tiesiog sudirbti žmones. Tokius žodžius buvo smagu girdėti. Manau, daug žinomų žmonių jau žino šią laidą, todėl neprieštarauja atvykti. Be to, Justino talentas ir autoritetas yra aukščiausio lygio.
Kokį pašnekovą ir kodėl buvo sunkiausia pasikviesti? Nepasakyčiau, jog kažkurį buvo labai sunku pasikviesti. Tiesiog dažniausiai nutikdavo taip, kad neišeidavo suderinti laiko. Pavyzdžiui, Beatą Nicholson į „Kitokius pasikalbėjimus“ kviečiau kokius aštuonis mėnesius, kol galiausiai pokalbis įvyko. Gabrieliaus Liaudansko-Svaro iki šiol vis dar nepavyksta pasikviesti.
Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Jei rimtai, tai sėkmės paslaptis yra gerokai paprastesnė. Bendraukite su žmonėmis. Pažintys yra vienas didžiausių kelių į sėkmę. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tik per pažintis galite gauti norimą darbą, bet jeigu sujungsite reikiamoje vietoje reikiamus taškus, tam tikri žmonės jums gali atverti daug durų.
Kokie tavo ateities planai? Galbūt išvysime ir daugiau tavo inicijuotų projektų? Teko girdėti, kad norėtum į „Kitokius pasikalbėjimus“ pasikviesti ir prezidentę. Ko pats labiausiai norėtum paklausti šalies vadovės?
Dažniausiai nežinau, ką veiksiu už mėnesio ar poros, tačiau dabar situacija kitokia. Nuo rugpjūčio vidurio turėčiau pradėti prodiusuoti vieną televizijos laidą. Kalbant apie „Kitokius pasikalbėjimus“, tai nereikia, kad vieną dieną jie taptų geriausia vėlyvojo vakaro pokalbių šou laida Lietuvoje. Bet daug į priekį neplanuoju, nes geriausi dalykai nutinka spontaniškai.
Jeigu atsidurčiau Justino vietoje, paklausčiau prezidentės apie jos eilinę dieną: kada keliasi, koks mėgstamiausias pietų patiekalas, kokius filmus žiūri prieš miegą. Ir dar pasiūlyčiau pažaisti šachmatais.
„Login 2015“ apdovanojimuose laimėjai metų starto nominacijoje. Ką tau reiškia toks apdovanojimas? Man tai reiškia daug, nes šį tikslą buvau užsibrėžęs nuo pat Naujųjų Metų ir jį įvykdžiau! Be abejonės, be galo smagu tapti nugalėtoju „Metų starto“ kategorijoje, užlipti ant scenos prieš tūkstantinę publiką ir atsiimti prizą. Tai įpareigoja mus dar labiau stengtis ir judėti pirmyn.
Ko palinkėtum jaunam žmogui, kuris turi idėjų, tačiau vis dar dvejoja dėl jų įgyvendinimo? Idėjos yra XXI a. auksas. Ji gali vos per dieną iš tavęs padaryti žvaigždę ar milijonierių, tad visos idėjos turi būti aptartos ir įvertintos bent siaurame draugų rate. Mano viena mėgstamiausių citatų yra: „Work so hard that one day your signature will be called an autograph“. Ir būtinai – daug keliauti!
Straipsnio autorė Lina Skersytė
Sėkmės istorija
Esi jaunas ir iniciatyvus, sukūrei pasisekusį projektą, keliauji, tavo socialiniai tinklai mirga nuo nuotraukų su žinomais Lietuvos pramogų pasaulio atstovais. Kur tavo sėkmės paslaptis?
31
ISIC nuolaidos 32
Nuolaida
Adresas
Nuolaida
Adresas
Nuolaida
Adresas
10%
institutfrancaislituanie.com
15%
optikavizija.lt
5-10%
kompiuteriu taisymaskaune.lt
5%
iDeal.lt
1025%
interoptika.lt
5-10%
balticunion.com
20%
termopasta.lt
15%
eaglevision.lt
7-22%
stampline.lt
1012%
linguaperfecta.lt
5%
knygos.lt
10%
officeday.lt
15%
centrumlingua.lt
20%
rotas.lt
5%
minmax.lt
5%
ames.lt
1050%
kalba.lt
15%
copypro.lt
15%
linguainn.com
20%
blucase. etsy.com
10%
galvosukis.lt
7%
toktok.lt
5-7%
svajoniu australija.lt
92%
subscriptions. economist.com/ISIC
1520%
ispanukalbos namai.lt
2-15%
pc-help.lt
90%
isic.onthehub.com
100%
kalbalengvai.lt
5-30%
kompiuteriu taisykla.lt
90 dien킬
benefits.isic.org/en/ ef_education_first
50%
itmc.lt
1-5%
kilobaitas.lt
90%
benefits.isic.org/en/ isicavira2013
5%
lensor.lt
40%
skytech.lt
96%
benefits.isic.org/aft
15%
zynky.lt
ISIC ISIC M. ITIC
ISIC ISIC M. ITIC
ISIC ISIC M. ITIC
Ar tu save laikai MOKSLIUKU?
ISIC nuolaidos 33
Nuolaida
Adresas
Nuolaida
Adresas
victoriagym.lt
15%
kaidens.lt
10%
boohoo.com
1015%
49%
mezon.lt
20%
powergymclub.lt
20%
amberclinic.lt
20%
acmemedia.lt
7-10%
westgym.lt
20%
dorkanas.lt
50%
eli-fit.com
1020%
raudonajuoda.lt
10%
kombine zonai.lt
Spec.
apelsinas.lt
1020%
effectus moterims.lt
12%
meandmine.lt
20%
gym.lt
5%
sil.lt
10%
madosguru.lt
20%
impuls.lt
12%
expedition.lt
12%
style4u.lt
10%
winnersport.lt
10%
crank.lt
Spec. kaina 1012%
produktai sportui.lt
3%
kineziterapija.org
10%
tripshop.lt
Iki 22%
fankas.lt
1015%
labamba.lt
15%
papuosalai.lt
Spec. kaina
dainavos sportoklubas.lt
10%
equador.lt
5-10%
manodviratis.lt
iki 15%
groziocentras.lt
ISIC ISIC M. ITIC
Adresas
ISIC ISIC M. ITIC
Nuolaida
ISIC ISIC M. ITIC
Gal labiau esi SAVARANKIŠKO DARBO „MĖGĖJAS“?
ISIC ISIC M. ITIC
ISIC ISIC M. ITIC
LIETUVOS MEDICINOS IR FARMACIJOS ISTORIJOS MUZIEJUS
Nuolaida
Adresas
50%
nėra
Nuolaida
Adresas
50%
cezariogrupe.lt
15%
laipiojimo centras.lt
skalvija.lt
50%
lnm.lt
garsas.lt
Spec.
9forto muziejus.lt
cinamonkinas.lt
5-10%
sanatorija.lt
ktromuva.lt
50%
lam.lt
kinopasaka.lt
50%
neringos muziejus.lt
20%
klaipedos muzikinis.lt
Nemokamai
ausros muziejus.lt
parati.lt
Spec.
telsiuteatras.lt
50%
kulturpolis.lt
25%
facebook.com/ golfinlietuva
20%
gmgyvai.lt
50%
mlimuziejus.lt
10%
modeliukai.lt
10%
nuotykiu akademija.lt
50%
istorine prezidentura.lt
50%
aura.lt
30%
lokespeda.lt
50%
pgm.lt
20%
mazasisteatras.lt
20%
unopark.lt
40%
zam.mch.mii.lt
50%
koncertusale.lt
15%
biliardas.lt
Spec.
maironio muziejus.lt
Spec.
miltinio-teatras.lt
Spec.
sportvision.lt
5-40%
kmn.lt
2040%
kamerinis teatras.lt
Spec.
foosin.lt
50%
litrail.lt
20%
vkamerinis teatras.lt
Spec.
noriunoriunoriu.lt
50%
genocid.lt/ muziejus
~30%
keistuoliai.lt
5-10%
makeup2go.eu
10%
ecolines.lt
Spec.
kldteatras.lt
Spec.
wegoproject.lt
2%
lwc.lt
20%
menu spaustuve.lt
10 %
ecotennis.lt
iki 35%
zigzag.lt
20%
okt.lt
50%
muziejai.lt/klm/ index.htm
20%
undine.lt
20%
uzupioteatras.lt
50%
muziejus.lt
10%
stalotenisas kaune.lt
20%
dramosteatras.lt
10%
galerijavartai.lt
1020%
upiu-labirintas.lt
50%
jaunimoteatras.lt
50%
llbm.lt
5%
surfhouse.lt
5080%
filharmonija.lt
50%
trakaimuziejus.lt
1015%
topdviratis.lt
20%
lvso.lt
50%
vdkm.limis.lt
1525%
bicycle.lt
Nuolaida
Adresas
10%
menufabrikas.lt
iki 17%
mankablys.lt
20%
breakroom.lt
50%
flashdance.lt
20%
funkyhouse.lt
12%
tinadance.lt
20%
danzam.lt
1 pamoka
0,58 € bilietas
2,32 € bilietas
3,47€ bilietas
2,32€ bilietas
3,77€ bilietas
ISIC ISIC M. ITIC
Ar Esi VEIKLOS MANIAKAS?
DRAUGAS?
Nuolaida
Adresas
Nuolaida
Adresas
10%
atsargus.lt
10%
universiteto pub.lt
15%
x
8%
prezervatyvai.net
10%
fb.com/YumYum FrozenYogurt
Spec.
ziptravel.lt
8%
sargiai.lt
15%
fb.com/YOYOLT
20%
eurolines.lt
10%
safesex.lt
10%
yogis.lt
0,29
nesteoil.lt
20%
somemagic.lt
Iki 15%
avis.lt
3035%
zigzag.lt
8%
facebook.com/ Netradicine Parduotuve
11%
carent.lt
15%
benefits.isic.org/ en/equa-isic
10%
artmanija dovanos.lt
10%
cheapauto.lt
10%
fotoservisas.lt
Spec.
mcd.lt
1530%
zalgiris.lt
Spec.
rebuild.lt
10%
baltidrambliai.lt
10%
centrehotel.lt
10%
3dstikle.lt
15%
chocolade.lt
10%
vilniushotel.eu
Spec.
feminabona.lt
10%
indierockbar. com
10%
facebook.com/ pogohostel
20%
campaigns.isic. org/kinleaves. html
8%
bzzpizza.lt
registracija
benefits.isic.org/ en/hostelsclub
1022%
pandavalymas.lt
10%
verocafe.lt
10%
klaipedahostel. com
10%
tamsta.lt
10%
charlie.lt
Spec.
fabrikclub.lt
10%
mokesciu grazinimas.lt
10%
pizzatogo.lt
20%
lazertronas.lt
7%
sveikiproduktai.lt
10%
kybynlar.lt
20%
apollo.lt
10%
presto.lt
10%
2bistro.eu
20%
kegliai.lt
5%
Nuolaida agentūroje “Zigzag Travel”
1030%
bix.lt
iki 20%
vilniuscitytour. com
1015%
brodvejus.lt
25%
eventumgroup.lt
1030%
artistai.lt
1020%
vaiduokliai.lt
10%
manoguru.lt
30%
puntojazz.lt
10%
fokuspica.lt
10%
pitstoppizza.lt
10%
carskojeselo.lt
euro ct/l
ISIC ISIC M. ITIC
KITOS NUOLAIDOS
ISIC ISIC M. ITIC
Ar labiau esi VISŲ
Savanoriauk
Savanorystė – gyvenimo dalis
36
ir naudinga patirtis „Jei pasirenki savanorystės šaką, kuri tau labiausiai patinka, tai išvis yra palaima“, – taip apie savonorystę atsiliepia 22 metų Edgaras Daukšys, kuris pastaruosius šešerius metus neįsivaizduoja savo gyvenimo be šios veiklos. 2009 metais pirmą kartą Europos vaikinų iki 16 metų krepšinio čempionate savanoriškai dirbęs vaikinas iki šiol yra aktyvus sporto projektų bei renginių savanoris. Aktyviai sportu besidomintį vaikiną labiausiai traukė būtent sporto pasaulio renginiai, todėl atradęs savo mėgstamą nišą nusprendė įstoti į „Sporto savanorių sąjungą“, kurią vienija daugiau nei trys šimtai oficialių narių. Nors, kaip teigia pats Edgaras, per didžiuosius renginius dažniausiai prisijungia ir pašalinių žmonių, kuriems tai būna pirma patirtis.
Savanoriavo daugiau nei 100 renginių Per šešerius metus vaikinui pavyko sukaupti jau ne menką patirtį. Kaip teigia pats Edgaras, jo savanoriavimo sąskaitoje – daugiau nei šimtas įvairiausių renginių, todėl išskirti vieną, kuris paliko didžiausią įspūdį, sunku. „Kadangi pradėjau padėti Lietuvos futbolo federacijai koordinuoti savanorius, dažniausiai tenka darbuotis Lietuvos rinktinės futbolo rungtynėse, kituose su futbolu susijusiuose renginiuose. Labai sunku išskirti labiausiai patikusį renginį, nes per mano savanorystės metus jų buvo labai daug. Gal labiausiai įstrigęs atmintyje yra 2013 metų Europos vaikinų
iki 19 metų futbolo čempionatas, vykęs Lietuvoje. Niekada dar neteko matyti, kad žmonės būtų taip susidomėję futbolu, neskaitant Lietuvos rinktinės rungtynių. Tai buvo kažkas neįtikėtino, tas renginys buvo kaip geriausias sapnas“, – įspūdžiais dalijosi vaikinas. Nors kol kas kaunietis savanoriavo tik Lietuvoje, tačiau netolimoje ateityje planuoja save išmėginti ir užsienyje – jau užpildė anketas dalyvauti 2016 metų Europos futbolo čempionate Prancūzijoje.
Džiaugiasi Lietuvoje kintančia savanorystės samprata Aktyviai savanoriaujantis Edgaras neslepia – kartais sunku rasti norinčių padėti viename ar kitame renginyje, nes dažniausiai tikimasi už viską gauti piniginį atlygį. Tačiau vaikinas džiaugiasi, kad toks supratimas kinta. „Kiekvienas žmogus, nesvarbu, jaunas ar senas, yra vertinamas tokioje veikloje. Kiekvienas gali kažkuo prisidėti, ne-
Pats savanoris tikina, kad užsiimti šia veikla ne tik naudinga, bet ir labai smagu. Beveik kiekviename renginyje nutinka įvairiausių smagių nutikimų, kurie atmintyje išlieka ilgam. „Kiekviename renginyje įvairiausių smagių nutikimų būna „per akis“, bet gal labiausiai prisimenu, kaip po vieno čempionato nutarėme padaryti vandens karą. Arena plaukė nuo vandens. Po vienos dvikovos vienas savanoris buvo išvežtas net į ligoninę. Nieko rimto nenutiko, tiesiog koją pakišo slidi arenos danga“, – dabar jau su šypsena prisimena Edgaras.
Savanoriavimas – veikla, padedanti apsispręsti dėl ateities Ilgametę patirtį sukaupęs vaikinas tikina, kad savo gyvenimo be šios veiklos neįsivaizduoja: „Savanoriavimas man jau tapo gyvenimu. Tiesiog neįsivaizduoju savo laisvo laiko be
savanorystės, o jeigu pasirenki savanorystės šaką, kuri tau labiausiai patinka, tai išvis yra palaima. Jaunimui tai gali suteikti ir organizavimo įgūdžių, drausmės, atsakomybės, šioje veikloje žmogus gali klysti, mokytis, nes aplink visada bus tų, kurie padės tobulėti“. Savanorystė yra ta sritis, kuri tikrai praplės kiekvieno jaunuolio pažinčių ratą, kuris bus naudingas ateityje, o galbūt net padės apsispręsti dėl tolimesnės veiklos. „Kuris žmogus nenorėtų matyti, kaip organizuojami krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo čempionatai iš vidaus? Būdamas savanoriu, tu gali matyti viską. Žinoti, didžiuotis savimi, kad tu prie to prisidėjai. Be abejo, su kiekvienu renginiu platėja tavo pažinčių ratas, įgauni naujos, reikiamos patirties. Kartais net savanoriška veikla padeda apsispręsti, ką žmogus nori veikti toliau gyvenime“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Straipsnio autorė Lina Skersytė
Savanoriauk
būtinai fizine jėga. Tačiau kartais kyla keblumų randant savanorių renginiams, nes dar Lietuvoje vyrauja toks mąstymas, jog kaip aš galiu eiti dirbti ten, kur nemoka pinigų? Tačiau, kaip pastebiu, kuo toliau, tuo daugiau žmonių imasi šios veiklos. Ir tas labai džiugina“, – mintimis dalijosi vaikinas.
37
Studijos 38
Menininkė M. Dirsytė: nereikia bijoti būti kitokiu, reikia siekti užsibrėžtų tikslų Dvidešimt šešerių menininkė, performansų meistrė Monika Dirsytė tik laimingo atsitiktinumo dėka pasirinko skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA), tačiau, kaip dabar teigia pati mergina, tai buvo geriausias jos gyvenimo pasirinkimas: „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad skulptūros studijos man suteiks galimybę būti savimi.“ Visada svajojusi apie tapybos studijas, šią svajonę įgyvendino visai neseniai ir pasirinko šios srities magistrantūros mokslus. Be studijų mergina vieną po kito įgyvendina savo meninius performansus, o šįmet vykusioje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius 2015“ su savo kūriniu „Aš tavo saulė“ buvo išrinkta geriausia menininke bei pelnė komisijos ir žiūrovų simpatijas.
„Šis apdovanojimas man reiškia labai daug. Žmonių neabejingumas man, kaip kūrėjai, yra pati didžiausia dovana. Tai skatina toliau judėti į priekį. Negalėjau patikėti, kad žiūrovai mane išrinko. Meno kūrinys be žiūrovo neegzistuoja, todėl šis įvertinimas man yra pats svarbiausias“, – džiaugėsi jauna menininkė.
Nebijojo būti nepopuliari Baigusi mokyklą Monika iškart žinojo, kad jos gyvenimas pasuks į menus, todėl net nemėgino žvalgytis į populiaresnes ir dažniausiai studentų pasirenkamas specialybes. Kaip teigia pati mergina, ji niekada nesiekė būti tokia kaip visi, todėl ir jos pasirinkimas nebuvo tradicinis.
Ne vieną išraiškingą ir išsiskiriantį kūrinį pristačiusi Monika tikina, kad visada savo kūryboje akcentuoja žmogiškumą bei stengiasi, kad kiekvienas žmogus pajustų, ką norima tuo kūriniu pasakyti. „Aš kalbu apie pačius skaudžiausius savo ir kitų žmonių taškus. Kalbu atvirai, kad būčiau suprasta ir pajausta. Mene labiausiai akcentuoju žmogiškumą. Būti žmogumi – tai vienu metu būti stipriam ir labai pažeidžiamam“, – kūrinių subtilybes vardina menininkė. Specialių kūrybos ir įkvėpimo paslapčių ar mūzų merginai ieškoti nereikia. Kaip ji pati teigia, įkvėpimas slypi jos sieloje: „Manau, kad įkvėpimas yra mano sieloje, nieko specialiai nedarau ir neieškau. Tai tiesiog yra vidinis troškimas kurti. Pats gyvenimas diktuoja, ką kurti.“
Ateities tikslai? Užkariauti pasaulį! Paklausta apie ateities tikslus mergina nepraleidžia progos pajuokauti. Jei ko ir siekt, tai tik užkariauti pasaulį! „Labai sunku susikurti ateities įsivaizdavimą. Kaip menininkė, norėčiau galbūt būti produktyvesnė. O tikslai išlieka kaip visada – užkariauti pasaulį!“, – šypsosi menininkė. Dabar jau patyrusi kūrėja visiems, kurie nuspręs savo ateitį sieti su menu, siūlo neišsigąsti – meno pasaulis gali būti ir žiaurus, tačiau nieko nėra geriau, kaip siekti savo tikslo. „Niekada nebuvau populiari, greičiau – priešingai. Dėl to ir mano pasirinkimai niekada nebuvo populiarūs. Negalvojau ir apie pinigus. Maniau, jų vis tiek bus. Galvojau, kursiu meną, o šalia to – dirbsiu padavėja. Visgi tai sunkiai suderinama, bet aš taip gyvenau ir nesiskundžiau. Manau, pelnas, pinigai ateina tada, kai nuoširdžiai dirbi. Tiesa, pirmuosius pinigus uždirbau gal po penkerių metų“, – prisimena Monika. Merginai dėl savo pasirinkimo niekada neteko gailėtis, o apie skulptūros studijas ji atsiliepia tik geriausiais žodžiais: „Mokantis patiko dėstytojų požiūris į studentą, nes čia nuo pirmo kurso buvo juo pasitikima ir žiūrima kaip į kolegą. Buvo skatinamos pačios geriausios studento savybės, vertinamas individualumas bei savitumas. Taip pat didelis privalumas, kad studentas beveik viską gali rinktis laisvai, nėra privalomų dalykų. Skulptūros katedroje peržiūros visada vyko atvirai, jų metu nori nenori buvai priverstas išmokti kalbėti apie savo darbus, diskutuoti ir analizuoti.“
„Jauniems menininkams gali būti pradžioje sunku, nes reikia nemažai laiko įrodyti, atskleisti save. Net jeigu ir esi talentingas, nebūtinai reiškia, kad tavęs kažkas lauks išskėstomis rankomis. Meno pasaulis yra gana žiaurus ir, galbūt, ne visada teisingas. Dar vienas sunkumas, su kuriuo susiduria jaunas menininkas – tai finansai. Manau, kad menas yra brangus, be to, reikalauja nemažai laiko. Tačiau kiekvienam jaunam žmogui palinkėčiau atkakliai siekti savo tikslo ir visai nesvarbu, koks jis. Ir nebijokite pasirinkti kitaip negu visi“, – pasakojimą baigė Monika.
Straipsnio autorė Lina Skersytė
Studijos
Įkvėpimą randa sieloje
39
Studentiški iššūkiai
KAIP SUGYVENTI DRAUGA(BENDRA)BUTYJE? Kad ir kur atsidurtum, bendrabutyje ar nuomojamame bute, greičiausiai teks gyventi su „kambariokais“ (kambario draugais) arba „butiokais“ (buto draugais).
– tai nepažįstama sąvoka, o jų gyvenimas – amžini vakarėliai kambaryje. Jeigu bendrabutyje kliuvo gyventi su „monstru“, neišsigąsk ir nekentėk. Kalbėk su juo pačiu, o jei nepadeda, kreipkis į bendrabučio administraciją arba rašyk prašymą ir tikrai būsi perkeltas.
Dauguma studentų į pirmąjį studentišką butą kraustosi su savo draugais. Nepervertink draugystės, kai susiduri su buitimi! Dėl to, kad esate geri draugai, dar nereiškia, kad galite gerai sugyventi. Retas kuris žino savo draugo buitinius įpročius: tvarkos ir triukšmo supratimą, maisto gaminimo įpročius ar paprasčiausias kojinių skalbimo subtilybes (tikrai būsi maloniai nustebintas, jei tavo naujasis kambario draugas kojines „sandėliuos” koridoriaus kampe), todėl prieš apsigyvendami kartu, atsisėskite ir aptarkite savo buitinius įpročius.
Turi suprasti, kad persikrausčius iš savo miesto ar miestelio tavo gyvenimo būdas turės pasikeisti. Nauji sutikti žmonės gali pasirodyti keisti: kita tarmė, kitokie įpročiai ir pomėgiai. Turėtum nenustebti ir išlikti tolerantiškas. Nepamiršk, kad ir jiems atrodai „tas keistesnis“. Taigi, prasidėjus kitam gyvenimo etapui gali būti, kad reikės prisitaikyti ir atrasti savo individualumą.
Svarbu! Ne tave vieną erzina kai kurie kambario draugo įpročiai. Greičiausiai net nenutuoki, kokių turi kitus erzinančių pomėgių. Bendrabutyje kambario draugai parenkami atsitiktine tvarka. Žinoma, jeigu su draugu gaunate tą patį bendrabutį, galite rašyti prašymą ir jus apgyvendins tame pačiame kambaryje. Kartais pasitaiko tokių kambario draugų, kurie negerbia nei „kambarioko“ laisvės, nei teisių. Tvarka jiems
Renkantis asmenis, su kuriais reikės gyventi, prioritetus turi išsikelti pats, t.y. pagal savo būdo savybes. Ar mėgsti ramybę ir tvarką? Ar negali pakęsti svetimų žmonių bute? Ar kietai miegi? Ar tau netrukdo šviesa, kuri reikalinga rytojaus egzaminui besiruošiančiam kambario draugui? Nebijok bendrauti ir klausk. ISIC komanda ilgai svarstė, kokį patarimą tau galėtume duoti. Ilgai diskutavę, priėjome išvadą, kad apsigyvenus kartu geriausia yra sudaryti bendros tvarkos taisykles. Taisyklės turėtų būti paprastos ir ilgainiui papildomos. Nesilaikantiems sutartų taisyklių sugalvokite pinigines ar paslaugų nuobaudas. Pavyzdžiui, neišnešus laiku šiukšlių – dedate 1 Eur į bendrą taupyklę buto/kambario reikmėms arba turite išplauti grindis. Pasidarykite grafiką, kas už ką ir kada atsakingas. Svarbu būti tolerantiškam, gerbti kito erdvę ir privatumą. Visada galima rasti kompromisą. Nebijokite diskutuoti.
41
Studentiški iššūkiai 42
Taisyklių pavyzdys 1. Nepalikti indų kriauklėje. 2. Tuščius alaus butelius sudėti į dėžę balkone. 3. Šiukšles išnešti, kai jos tik užpildo šiukšlių kibirą. 4. Nepalikti maisto likučių ant stalo. 5. Sekmadienis - buto tvarkymosi diena. Prisijungia visi buto gyventojai. Sėkmės ieškant „kambariokų“ ir „butiokų“! Daugiau patarimų rasite: http://www.isic.lt/pirmakursio-zinynas/
Svarbu! Ne tave vieną erzina kai kurie kambario draugo įpročiai. Greičiausiai net nenutuoki, kokių turi kitus erzinančių pomėgių.
Keliauk 44
Žiemos atostogos kalnuose. Kaip sutaupyti? Artėjant žiemai daugelis pradeda galvoti apie žiemos atostogas kalnuose, skriejant nuo kalno su slidėmis ar snieglente bei smagiai leidžiant laiką su draugų kompanija kalnų kurortuose. Tačiau žiemos sporto mėgėjai patiria įvairiausių pojūčių: nuo malonaus vėjelio prisilietimo prie skruostų, adrenaliną gaminančio greičio trasose iki lengvo šoko pamačius kelionių, slidinėjimo abonementų, inventoriaus ir kitų reikmenų kainas. Slidinėjimas ir snieglenčių sportas nėra pigus, tačiau tiems, kurie nori išmėginti šį sportą ir neišleisti visų savo santaupų, turime kelis patarimus, kurie sumažins jūsų kelionės išlaidas.
KUR KELIAUTI Išbandykite naujoves. Rinkitės ne tik Alpes ar Tatrus, bet ir kitus Europos kalnus. Pradedantiesiems slidinėti mažas kainas ir puikias trasas siūlo Bulgarija (Bansko ir Pamporovo), Lenkija (Zakopanė), Ukraina (Bukovelis), Gruzija (Gudauri) ir kt.
KADA KELIAUTI Venkite šventinių ir masinių atostogų laikotarpių, ypač per mokinių atostogas (tuo metu kainos itin šokteli, laisvų vietų sunku rasti). Po žiemos švenčių, sausio mėnesį būna mažai žmonių, sniego pakankamai, slidinėti patogiausia, pigiausia, nereikia stovėti eilėse, nakvynės vietos neperpildytos. Vasarį, po truputį pradedant šilti orams, žmonių daugėja, ypač paskutinėmis savaitėmis, kai daugelyje Europos šalių prasideda atostogos.
Keliauk 45
Daugiau apie slidinėjimą
TRANSPORTAS Pasirinkite transporto priemonę, kaip vyksite iki pasirinkto kalnų kurorto. Jei kompanija didesnė, laikas labai nespaudžia, verta rinktis savo transportą arba nuomotis autobusiuką ir keliauti kartu. Jei keliaujančių mažiau, iš anksto pasirūpinkite pigiais lėktuvų bilietais pasirinkta kryptimi. Nelaukite, nes lėktuvų bilietai nepinga. Trumpesnius atstumus galima įveikti keliaujant autobusais ar traukiniais. Tačiau būkite atidūs – dažnai taikomi papildomi mokesčiai slidinėjimo įrangos transportavimui. Be to, reikia numatyti išlaidas pervežimams tarp oro uostų ar stočių ir kalnų kurortų.
APGYVENDINIMAS Kuo aukščiau kalnuose apsistosite – tuo daugiau mokėsite. Nors ir patogu gyventi viešbutyje, iš kurio vos tik išėjus ga-
lima slidinėti, ši privilegija itin pakelia apgyvendinimo kainą. Išimtis taikoma Prancūzijai, kur daugelis viešbučių yra šalia trasų, tad kainų dydžius labiau lemia kitos sąlygos. Apsigyvenę artimiausiame miestelyje sutaupysite tikrai nemažai. Be to, dauguma kalnų kurortų siūlo nemokamas nuvežimo iki artimiausių keltuvų autobusu paslaugas. Tad pasitarkite su kelionių agentu ir išsirinkite patį tinkamiausią kurortą bei gyvenamąją vietą.
KELIONIŲ PAKETAI Bendras kelionės autobusu ar lėktuvu, apgyvendinimo, pervežimų, keltuvų abonementų paketas dažnai būna kur kas pigesnis nei užsisakant visas paslaugas atskirai.
Keliauk 46 INVENTORIUS
NUOLAIDOS
Kalnų kurortuose visuomet yra galimybė išsinuomoti slides, snieglentę, batus ir viską, ko gali prireikti. Tačiau tai kainuoja nemažai. Todėl pigiausias būdas yra pasiskolinti reikiamą inventorių iš draugų. Jei ketinate nuomotis, atminkite, kad kainos mažesnės yra Lietuvoje. Be to, galite ir nusipirkti naudotą įrangą pigiau. Tad įmanoma viską susirinkti dar būnant namuose. Tačiau įvertinkite transportavimo išlaidas, atsižvelgdami į jūsų pasirinktą kelionę ir transportą.
Daugybė slidinėjimo centrų taiko nuolaidas perkant abonementą iš anksto, studentams, grupėms ir kt. Itin pravartu įsigyti tarptautinį studento pažymėjimą ISIC. Įvairiuose Latvijos, Lenkijos, Austrijos, Čekijos, Italijos, Slovakijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kitų šalių slidinėjimo kurortuose su ISIC gausite nuolaidą slidinėjimo abonementams (iki 33 %), apgyvendinimui (iki 15 %), inventoriaus nuomai, instruktorių paslaugoms (10 % ir daugiau) ir kt. Be to, kelionių agentūroje „Zigzag Travel“ su ISIC taikomos išskirtinės nuolaidos iki 5 % kelionių paketams, iki 35 % kelionių draudimui. Slidinėjant kelionių draudimas, ypač dėl medicininių išlaidų, nelaimingų atsitikimų bei civilinės atsakomybės, yra tiesiog privalomas, nes nelaimės atveju turėsite ne tik didelių finansinių nuostolių, bet ir daug papildomų rūpesčių.
Pavyzdžiui, pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ taiko papildomus mokesčius už skraidinamą inventorių – 40 Eur (skrydžiui į vieną pusę) mokestis už slidinėjimo įrangą iki 20 kg, 50 Eur už snieglentės ir batų komplektą. „Wizz Air“ už vieną skrydį taiko 30 Eur mokestį. Kelionių organizatoriai „Novaturas“ ir „Teztour“ išankstinių pardavimų metu užsisakiusiems kelionę inventorių gabena nemokamai. Leidžiama skraidinti 1 inventoriaus komplektą 1 asmeniui.
INVENTORIAUS PAKAVIMAS Snieglentės pakavimas. Jums reikės kelioninio krepšio. Didesnis krepšys visuomet pravers norint sutalpinti daugiau daiktų. Norint skraidinti dvi snieglentes patariama nuimti nors vienus apkaustus, kad būtų galima jas suglausti ir sutaupyti vietos nesubraižant lentų. Metalines detales rekomenduojama apkaišyti rankšluosčiais, kad jos nesitrintų į pačią lentą. Slidžių pakavimas. Norint sutalpinti dvi poras slidžių, patogiausia pirmąją porą dėti į krepšio dugną, o antrosios poros slides dėti į krepšio šonus. Taip liks vietos slidininko batams ir šalmui įdėti. Metalines detales taip pat galite apkaišyti minkštu audiniu – taip išvengsite subraižymų.
LAISVALAIKIS PO SLIDINĖJIMO Trumpai tai vadinama après-ski. Tačiau nebūtina sėdėti baruose ir už taurę karšto vyno ar puodelį arbatos mokėti kosminę kainą. Kodėl gi nesusiruošus į iškylą ant sniego su nuostabiais kalnų vaizdais?
DARBAS KALNUOSE Jeigu svajojate apie ilgalaikį slidinėjimą, susiraskite darbą kalnų kurortuose? Čia visuomet reikalingi virėjai, valytojai, auklės, keltų operatoriai, instruktoriai ir kt. Nors atlyginimas nėra itin didelis, viską atperka nemokamai suteikiami slidinėjimo abonementai, įranga bei apgyvendinimas. Tavo kelionių partneris – „Zigzag Travel“