Statyba
tis anglies dioksidas reaguoja su kalio skystuoju stiklu, aukštesnėje aplinkos temperatūroje ir saulės spindulių veikiamas iš dažų sluoksnelio garuoja vanduo, ilgainiui susidaro stabilūs ir netirpūs vandenyje bei plėvelę sudarantys junginiai. Tokių dažų receptūroje gali būti ir vadinamųjų silikatizatorių – minėtosios plėvelės susidarymą spartinančių medžiagų. Pavyzdžiui, silikatizatoriumi gali būti cinko oksidas, t. y. cinko baltalas, kuris kartu yra ir biocidas – dumblių, samanų, grybelio augimą po ir ant dažų sluoksnio stabdanti medžiaga. Ekologiniu požiūriu priimtinesniu silikatizatoriumi laikomas natūralus ar sintetinis geltonasis pigmentas iš geležies hidrooksidų ir oksidų. Statybinių medžiagų rinkai tiekiamų silikatinių dažų sudėtis dažnai skiriasi. Šių dažų skirtingų gamintojų naudojamų komponentų santykinis kiekis gali būti labai įvairus, todėl silikatiniams dažams būdingas skirtingas galiojimo laikotarpis, o apie jį informuojantis užrašas visuomet turėtų būti vertinamas rimtai dėl to, kad prasidėjusių dažų pakuotėje silikatizacijos reakcijų sustabdyti visiškai nebeįmanoma ir joks jos turinio maišymas tikrai nepadės.
silikatinius dažus gali fasuoti į kur kas didesnę nei anksčiau tarą. Dėl to laimi ir ekonomijos siekiantys silikatinių dažų naudotojai – ne tik dažytojai mėgėjai, bet ir profesionalai, nes jie gali dažyti didelius plotus nesibaimindami spartaus dažų džiūvimo ir nesuardomos plėvelės paviršiuje susidarymo. Kita vertus, pagerėja ne tik technologinės, bet ir kai kurios eksploatacinės tokių modifikuotų silikatinių dažų savybės. Pavyzdžiui, gerokai padidėja jų plėvelės hidrofobiškumas – viena svarbiausių pastatų apdailai savybių „atstumti“ drėgmę. Silikatinių dažų naudojimas statybose tikrai įvairus. Jais galima dažyti keraminių ir silikatinių plytų mūrą, betono paviršius, gamtinį akmenį, daugelį vertikalių pastatų fasadinių paviršių. Viena iš statybininkams parankiausių silikatinių dažų technologinių savybių yra ta, kad jie geriau nei kiti tinka dažyti šviežiai cementiniu ir sudėtiniu (cemento ir kalkių) tinku nutinkuotiems paviršiams. Šarminis šių dažų plėvėdaris puikiai susiderina su dar nespėjusiu karbonatizuotis – virsti kalcio karbonatu – tinko
Dar prieš kelis dešimtmečius silikatiniai dažai buvo ruošiami dažyti prieš pat dažymo darbų pradžią. Skystasis stiklas buvo maišomas su miltelių pavidalo parinktais komponentais. Iš jų sumaišytas kompozicijas buvo galima naudoti ne ilgiau nei 8–12 valandų. Kai kurie silikatinių dažų gamintojai iki šiol ruošia tokias preliminariai sumaišomas profesionaliai naudoti skirtas silikatinių dažų receptūras, tačiau siūlo ir alternatyvių sprendimų – jau iš anksto sumaišytų, vartoti paruoštų ir buitiniam naudojimui skirtų silikatinių dažų pakuotes. Šiuo metu daugumą prekyboje esančių silikatinių dažų sukurtų atmainų derėtų vadinti modifikuotaisiais silikatiniais dažais. Prekyboje jie įvardijami silikatiniais emulsiniais dažais. Pastarųjų savybės ir pritaikymas priklauso nuo dažuose esančio skystojo stiklo ir polimerinių priedų santykinio kiekio. Įvairiais priedais (lėtikliais) ir papildomais rišikliais modifikuotuose silikatiniuose dažuose komponentų tarpusavio reakcijos (plėvelės susidarymo) gerokai sulėtinamos, o dažų sandėliavimo laikotarpis – gerokai pailginamas. Prekybininkai modifikuotus Kai kuriose fasado plokštumose dažų
plėvelės ilgalaikiškumą lemia ne tiek dažų atmaina ir kokybė, kiek paties pagrindo savybės (kalkiniu tinku padengtas yrantis cokolis).
37