Kodėl
GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI
net moderniuose energiškai efektyviuose daugiabučiuose
žmonės kenčia nuo triukšmo?
VALSTYBĖ SKELBIA AMBICINGUS TIKSLUS – LEISTI STATYTI TIK A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATUS, TIKINDAMA, KAD TAI DARO ATSIŽVELGDAMA Į KLIMATO KAITOS PROBLEMAS IR SIEKDAMA KOMFORTIŠKO GYVENIMO ŽMONĖMS. TAČIAU KOMFORTIŠKO GYVENIMO IDILĘ SKLAIDO GARSUI PRALAIDŽIOS SIENŲ PERTVAROS IR PERDANGOS TARP AUKŠTŲ. SUSIDARĖ PARADOKSALI SITUACIJA: SANDARIUOSE, ENERGIŠKAI EFEKTYVIUOSE NAMUOSE ŽMONĖS KENČIA NUO TRIUKŠMO, SKLINDANČIO IŠ KAIMYNINIŲ BUTŲ – NET PER KELIS AUKŠTUS.
A
rchitektas prof. Gintaras Čaikauskas pastebi, kad žmogus, sumokėjęs nemenkus pinigus už modernų 21 a. būstą, viliasi išvengti sovietmečio blokinio „kortų namelio“ problemų su kištukiniais lizdais, kuriuose garso izoliaciją atstodavo vata, kuriuose į radiatorius beldžiamas šluotkotis buvo tradicinis ženklas, prašant tylos. Tačiau pasirodė, kad net itin aukštos energinės klasės daugiabučiai tik atrodo moderniai – garsas, tiesa, dabar beveik sandariai uždarytas pastato viduje, nevaržomai sklinda ne tik iš šalia esančių butų, bet ir per kelis aukštus virš ar po. Kaimynai šluotkočiais radiatorių nebedaužo – santykius aiškinasi socialiniuose tinkluose arba skambina į policiją: pernai pradėta 7801 teisena dėl viešosios rimties trikdymo, 2019 m. – 7907. Statybininkai įvaldo BIM metodologiją; statybos pramonė gamina pasitelkusi aukštąsias technologijas; garso normas, kaip tvirtina Aplinkos ministerija, nustatė mokslininkai, įvertinę ir apibendrinę mokslinių tyrimų rezultatus, Lietuvos ir Europos teisės aktų nuostatas. Kodėl garsas vis dar neįveikiamas? Aplinkos ministerija triukšmo reglamentavimą žada peržiūrėti Šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas (toliau STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“
nustato reikalavimus ir rodiklių vertes, kad triukšmas pastatuose ir šalia jų nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Šiuo STR privalo vadovautis garso matavimus atliekančios įmonės, jis privalomas visiems statybos dalyviams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Be abejo, reglamentas privalomas visoms statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės įstaigoms ir institucijoms. „Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių – A, B, C, D ir E – garso klasių arba akustinio komforto sistema. Joms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, vienbučių pastatų, turinčių bendrą sieną su kitu vienbučiu pastatu, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. STR nustato, kad matavimai vykdomi bent 5% pastato ir / arba jo elementų, bet matavimo zona turi apimti ne mažiau kaip 3% . Kurios pastato konstrukcijos ir elementai turi būti vertinami, sprendžiama kiekvieno konkretaus pastato atveju. „Norint suteikti daugiabučiui vidaus aplinkos garso klasę, – ne žemesnę kaip C, – turėtų
būti nustatytas ir smūgio garso izoliavimo rodiklis, tačiau minėtas rodiklis ne visada nustatomas“, – sako Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas. Ministerijos vertinimu, kaip aiškina D. Čergelis, neretai garsai, sklindantys iš kaimyninių butų, leidžia manyti, kad tai yra ne reglamentavimo nepakankamumas ar teisinės spragos, o policijos įsikišimo reikalaujantys atvejai. Nors ministerija tikina, kad triukšmo reglamentavimas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose yra pakankamas, tačiau, atsižvelgdama į technologinius ir rinkos pokyčius, vis tik žada šiemet arba iki kitų metų vidurio peržiūrėti reglamentavimą. Gyventojams svarbios ne normos, o komfortiškos sąlygos „Projektuojant pastatus, privalomai vertinami įvairūs garso šaltiniai: aplinkos foninis ir momentinis triukšmas, garso izoliacija tarp patalpų, lokalūs triukšmo šaltiniai pastatų išorėje ir viduje. Šių faktorių visuma lemia ir konkrečius sprendimus“, – sako architektas prof. G. Čaikauskas (UAB „Architektūros linija“). Visi reglamente numatyti dydžiai yra objektyviai tiriami, tiksliai apskaičiuojami, o šiuolaikinės techninės priemonės suteikia galimybes juos realiai patikrinti užbaigus objektus.
31