15 minute read

off-grid Namai, keliaujantys kartu su savo šeimininku

NAMAI,

keliaujantys kartu su savo šeimininku

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Ar šiais laikais galime pabėgti į gamtą ir gyventi joje kokybiškai? Globalios pandemijos sukelti visuotiniai kelionių apribojimai privertė žmones permąstyti tai, ko jie tikisi iš savo atostogų, laisvalaikio ar tiesiog kasdienybės. Koks tas šiuolaikinis keliavimo ir gyvenimo būdo modelis? Naudojantis saulės ir vėjo energiją, vietinius išteklius, atstovaujantis minimalizmui, bet leidžiantis patirti maksimalius besikeičiančios aplinkos potyrius. Namas ant ratų, keliaujantis kartu su šeimininku, o galbūt savarankiškai įrengtas kemperis, leidžiantis norimą gyvenimo tarpsnį skirti kaimyninių šalių pažinimui. Keliaujantys namai – pastaruoju metu sparčiai auganti tendencija. Ypač aktualūs šiandieniniame kontekste, tokie namai gali suteikti privatumo, saugumo ir, svarbiausia, laisvės jausmą.

Į gamtą neatsisakant namų komforto

Vis labiau nykstant ribai tarp gyvenamosios ir darbo erdvės, o namams apskritai tampant vis mažesniems, skleidžiasi naujos architektūrinės idėjos. Mobilumas vertinamas daugelyje gyvenimo aspektų, todėl nieko keisto, kad jis vis dažniau pritaikomas vietai, kurioje praleidžiame daugiausia laiko– namams. Augantis žmonių poreikis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui gamtoje, toliau nuo miesto šurmulio sėkmingai populiarina modulinių namų projektus. Modulių naudojimas leidžia statyti greitai, paprastai, ekonomiškai ir tvariai, o turbūt labiausiai žmones žavi modulinės konstrukcijos pastatų likvidumas – prireikus juos galima transportuoti iš vienos vietos į kitą. Bet kurį modulinį namą galima paversti mobiliuoju namu neatsisakant kokybės ir komforto. Šiuolaikiniai dizaino sprendimai leidžia architektams suprojektuoti kompaktiškus, bet visą reikiamą namų ar darbo įrangą turinčius namus, kurie gali keliauti kartu su savo šeimininku į bet kurį pasaulio kampelį.

Pabrėžiamas ne dydis, o dizainas

Mobilieji namai neabejotinai susiduria su dydžio apribojimais. Jie turi būti pritaikomi transportavimui, todėl svarbus ne tik statinio svoris, tūris, bet ir visa architektūrinė forma. Architektūroje vyraujantis minimalizmas atspindi tokio nesėslaus gyvenimo principus, kai varomoji jėga yra orientuota į kuklumo ir išsaugojimo, sąmoningumo, savarankiškumo ir gyvenimo nuotykių troškimus. Skatinamas mažesnis vartotojiškumas, paprastesnis gyvenimo būdas, sumažinamas ekologinis poveikis gyventojams.

Paprastai keliaujančių namų dydis neviršija 40 kv. m. Modernūs mobilieji namai įkūnija tikslingai suprojektuotą erdvę ir pabrėžia kruopštaus dizaino, o ne pastato dydžio svarbą. Dažnai panaudojami dvejopos paskirties elementai, daugiafunkciai baldai ir technologinės pažangos siūloma vietą taupanti įranga. Vertikalus erdvės optimizavimas taip pat yra dažnas tokių namų bruožas, tačiau jų dizainas pritaikomas individualiems poreikiams, stilių, tvarumo lygį, įmantrumą, naudojamas medžiagas ir konfigūraciją lemia namo savininko pageidavimai.

Neatsibostantis vaizdas pro langą

Šiuometinėje pandemijos kasdienybėje, kai daugiausia laiko praleidžiame tarp savo namų sienų, ypač reikšmingas tapo pro langus matomas kraštovaizdis ar nuosavo kiemo aplinka. Mobilieji namai leidžia matomą kraštovaizdį keisti taip dažnai, kaip tik norisi, o savo namų kiemu paversti atokiausius gamtos kampelius. Žmogų, norintį būti kiek arčiau gamtos, toks projektas gali nugabenti tiek į mažą sodo sklypelį, tiek į tėvų ar senelių sklypą, mišką ar vaizdingą vietovę kalnuose, prie upių ar ežerų. Kompaktiška interjero erdvė duoda galimybę mėgautis beribiu reljefu, skirtingais vaizdais ir kitokiu gyvenimo būdu, nei gyvenant įprastu miesto ritmu.

Studio Edwards nuotr.

Darnus ryšys su supančia aplinka

Žmonės, gyvenantys keliaujančiuose pastatuose, yra tiesiogiai susiję su aplinka pirmiausia dėl mažo pastato dydžio ir ranka pasiekiamos aplinkinės ekosistemos. Per nuolatinį kontaktą, namo šeimininkui suteikiama galimybė geriau pažinti gamtą ir jos aspektus. Kuriamas ryšys, kuris leidžia plėsti tvarumo svarbos suvokimą.

Kaip ir modulinių namų, taip ir namų ant ratų vienas pagrindinių tvarumo aspektų slypi medžiagiškume, ypač jeigu statoma naudojant medieną ar perdirbto metalo elementus. Tiek medienos, tiek metalo konstrukciniai elementai gali būti išmontuoti ir perdirbti pasibaigus jų naudojimui, todėl neabejotinai yra aplinką tausojantis pasirinkimas. Keliaujantys namai projektuojami iš aplinką tausojančių ir atsinaujinančių medžiagų. Dauguma mobiliųjų namų yra suprojektuoti taip, kad jiems reikalingos elektros, vandens, santechnikos sistemos kuo mažiau paveiktų supančią aplinką. Įrengiami biotualetai, vandens filtravimo sistemos, saulės kolektoriai, todėl gali būti ne tik energiškai efektyvūs, bet ir ekologiški.

Savarankiškas energijos šaltinis

Dėl mažo dydžio statiniams ant ratų būdingas ir mažas energijos poreikis. Jų pritaikytos konstrukcijos ir mažesnė energijos paklausa lemia tai, kad tokie pastatai geba patys apsirūpinti reikiamu energijos kiekiu, dažniausiai iš saulės kolektorių, montuojamų ant stogo. Ypač dėl nuolat krintančios saulės kolektorių kainos mobilieji namai yra vienas iš sėkmingai pasiteisinusių, alternatyvių „off-grid“ (nuo inžinerinių tinklų nepriklausančių) gyvenimo pavydžių.

Namelis minimalizmo ir gamtos mėgėjams

Dizainerės Anna Busch ir Monika Binkowska pristatė savo kurtą projektą „Projekt Datscha“ – medinį namelį ant ratų, sukurtą mėgstantiems minimalizmą ir gamtą. Šiuo metu Austrijoje, Štirijoje, stovintis namelis gali būti nugabentas į bet kurią norimą vietą ir savo šeimininkams suteikti patogią, šiltą, visiškai įrengtą gyvenamąją erdvę. Esminiu savo tikslu dizainerės A. Busch ir M. Binkowska įvardija gamykloje surenkamo namo projektą, kuris neprarastų unikalumo ir galimybės individualiai pritaikyti dizainą. Norint gauti vilkimo leidimą, statinys pagal maksimalų aukštį, plotį ir svorį turėjo atitikti tuos pačius teisinius reikalavimus kaip ir sunkvežimio priekaba. Medinis karkasas ir metalinės atramos suteikia namui reikiamą konstrukcinį vientisumą, kad kelyje galėtų atlaikyti 120 km/h vėją, o tam, kad nebūtų viršyta leistina 3,5 t svorio riba, buvo naudojamos tik lengvosios statybinės medžiagos.

Pagrindinė projekto „Datscha“ konstrukcinė medžiaga yra vietinė mediena, pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis. Mediena suteikia unikalią estetiką, taip pat manoma, kad gyvenimas medinėse erdvėse yra naudingas

Magdos Tracz nuotr.

Šiuo metu Austrijoje, Štirijoje, stovintis „Projekt Datscha“ namelis gali būti nugabentas į bet kurią norimą vietą ir savo šeimininkams suteikti patogią, šiltą, visiškai įrengtą gyvenamąją erdvę.

psichinei sveikatai. Apšiltinimui naudota ir PIR izoliacija, ir stiklo vata. „Deja, nė viena iš šių medžiagų nėra gaminama tvariai, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas energiniam naudingumui. Kadangi projekto sienos yra tik 8 cm storio, reikėjo pasirinkti medžiagą, pasižyminčią išskirtinėmis izoliacinėmis savybėmis, tokią kaip PIR. Ji išlaiko savo savybes net ir sušlapusi, tačiau neleidžia sienoms kvėpuoti. Todėl ją derinome kartu su stiklo vata – labai lengva ir orui pralaidžia medžiaga“, – pasakoja projekto autorės.

Visa namuose naudojama elektros įranga – šaldytuvas ir lemputės turi aukštą energinio naudingumo klasę, o daug energijos suvartojančių buitinių prietaisų, tokių kaip plaukų džiovintuvas ar elektrinis virdulys, atsisakyta išvis. Maistui ruošti įrengta spiritinė viryklė, bekvapiam biotualetui nereikia prisijungti prie nuotekų įrenginių. Ant grindų įrengtos infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės. Toks šildymas yra reguliuojamas, patogus naudoti ir neužima daug vietos. Infraraudonųjų spindulių technologija nesukelia šilumos perdavimo nuostolių, nes sunaudojama 100 proc. šilumos, kuri sugeneruojama grindims šildyti.

Architektūriniam tūriui pasirinkta dvišlaičio stogo konstrukcija. A. Busch ir M. Binkowskos manymu, tai yra standartiškiausia, visiems žinoma gyvenamojo namo atvaizdavimo forma. Visi išoriniai elementai, tokie kaip lietaus latakai ir langinės, yra įmontuoti taip, kad leistų išlaikyti minimalią, aptakią formą. Apdailai pasirinktos šviesios, neutralios spalvos harmoningai dera prie natūralios aplinkos. Dideli langai leidžia šviesai prasiskverbti į interjerą, o stoglangis – naktį stebėti žvaigždes. „Vienas iš didžiausių iššūkių projektuojant tik 4 m aukščio ir 2,55 m pločio namą buvo visų norimų funkcijų pritaikymas tokioje mažoje erdvėje, – pabrėžia projekto dizainerės. – 18 kv. m. interjere yra pagrindinė svetainės erdvė su virtuve, miegamoji erdvė ir vonios kambarys. Norėdamos sutaupyti vietos, įrengėme pagal užsakymą pagamintą sulankstomąjį stalą ir miegamąją sofą, tačiau vengėme kitų

Erdviame ir estetiškame „ESCAPE One XL“ iš visų keturių pusių suprojektuoti langai leidžia persipinti vidaus ir lauko erdvėms, šeimininko pasirinkta aplinka tampa jo namų interjero dalimi.

transformuojamųjų baldų, nes mums jie atrodo nepraktiški.“ Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemai ir vandens katilui reikalinga prieiga prie elektros, tačiau jei maitinimo nėra, namas vis tiek sėkmingai veikia nepriklausydamas nuo inžinerinių tinklų dėl spiritinės viryklės ir bekvapio biotualeto. Šis nedidelis, tačiau funkcionalus statinys gali būti surinktas vos per 3 mėnesius, atgabentas į bet kurią norimą vietą ir suteikti tikrų, šiltų, visiškai įrengtų namų jausmą.

Modernus požiūris į „mikronamų“ tipologiją

Australų architektūros studija paprastą A formos kabiną pavertė mobiliuoju namu aptakia gumine oda. „Base Cabin“ – medinis vadinamasis mikronamas ant ratų yra labai tolimas tipiniam nameliui ar priekabai. Melburne įsikūrusi „Studio Edwards“ teigia, kad mobilusis, su savo šeimininku keliaujantis namelis turėtų būti panašesnis į minimalų, šiuolaikišką pastatą.

Architekto Beno Edwardso manymu, A formos rėmo konstrukcija suteikia pastatui aiškią asimetrinę geometriją, tačiau taip pat daro ją konstituciškai efektyvesnę. „Geometriją įkvėpė A rėmo kabinos ir žymiosios „Airstream“ priekabos derinys, – pasakoja architektas. – A rėmui sunaudojama mažiau medžiagų nei įprastų formų pastatams. Tai buvo svarbus aspektas atsižvelgiant į bendrą pastato masę – jis turėjo būti lengvai transportuojamas.“

Kaip ir „Airstream“ poliruoto aliuminio fasade, „Base Cabin“ fasade vyrauja ir akį traukia viena medžiaga. Juoda guma suteikia statinio struktūrai vienodą estetiką, taip pat išlaiko atsparumą įvairioms oro sąlygoms. „Ši medžiaga buvo pasirinkta dėl savo patvarumo, neprovokuojančios išvaizdos ir galimybės ištisai aptraukti visą kampuotą statinio formą“, – sakė B. Edwardsas.

Mobiliajame namelyje suplanuoti trys kambariai. Vonios kambarys pačiame centre skiria pagrindinę gyvenamąją ir valgomojo erdvę nuo nuošalesnės miegamojo zonos. Virtuvėje yra kriauklė, šaldytuvas ir įvairios spintelės, o vonios kambaryje – dušas, tualetas ir kriauklė. Dėl nestandartiškai kampuotos išorinės geometrijos viduje susidaro nuožulnios sienos, suteikiančios intymumo, jaukumo jausmą. Tai sukuria trikampę, į palapinę panašią erdvę miegamajame. Medinės plokštės – pagrindinis interjero apdailos elementas – išklotos ant visų sienų, o viršutiniame stogo taške esantis stoglangis įneša papildomos dienos šviesos į visus tris kambarius. Natūralių medžiagų naudojimas interjere kuria šiltą, jaukią ir apčiuopiamą erdvę.

Minimalaus poveikio kraštovaizdžiui ir lengvai perkeliamas, modernus namelis ant ratų suteikia naują dizaino požiūrį į vadinamųjų mikronamų tipologiją. Šiandien tokia mobilioji kabina gali užtikrinti artimą ryšį ne tik su gamta, bet ir su aktyvia veikla lauke. „Base Cabin“ siūlo ekonomiškai efektyvią alternatyvą, palyginti su kitomis gyvenamųjų būstų statybų alternatyvomis. Unikalus jo dizainas skatina norą gyventi ir dirbti mažoje erdvėje, atsisakyti šiuolaikinio vartotojiškumo. Projekto architektas B. Edwardsas įsitikinęs, kad, norint mėgautis pabėgimo į gamtą malonumais, nereikia pernelyg didelės erdvės. „Svarbiausia kokybė, o ne kiekybė. Mūsų projektuojami namai ne tik suteikia išskirtinę patirtį, bet ir darniai įsilieja į gamtinį kraštovaizdį.“

Netipinis erdvumo pojūtis ant ratų

„ESCAPE Homes“ – didžiausia Jungtinių Amerikos Valstijų kelionėms tinkamų namelių ant ratų statytoja kelia pabėgimo į gamtą komforto lygmenį. Jų namelis „ESCAPE One XL“ suprojektuotas taip, kad galėtų vienu metu apgyvendinti net iki 8 žmonių.

Šiek tiek mažiau nei 36 m2 name išties vyrauja erdvumo ir estetikos pojūtis. Daugiau nei 3 m aukščio lubos, su dviem dideliais viršutiniais loftais, rodos, apibūdina visai ne mobilųjį namelį ant ratų. Miegamieji loftai turi daugiau nei 1,5 m aukščio lubas, įrengta pilno dydžio virtuvė ir vonia bei pirmo aukšto daugiafunkcės gyvenamoji ir valgomoji zonos. Iš visų pusių suprojektuoti langai leidžia persipinti vidaus ir lauko erdvėms, šeimininko pasirinkta aplinka tampa jo namų interjero dalimi. Vonios kambaryje yra 1,5 m vonia-dušas, didelė kriauklė ir tualetas. Visa erdvė po laiptais, vedančiais į miegamuosius, tikslingai išnaudota įmontavus spintą ir ištraukiamuosius stalčius. „ESCAPE One XL“ konstrukcijose panaudota efektyvi šilumos izoliacija ir vidaus mikroklimato kontrolės galimybės, leidžiančios atlaikyti didelius karščius ar

„ESCAPE One XL“ fasadų apdailai pasirinkta „Shou sugi ban“ – japoniška apdegusių dailylenčių technika, o interjerui - natūralios pušų dailylentės, kuriomis išklotos grindys, sienos ir lubos.

šaltį keliaujant. „Energijos suvartojimas šiame projekte yra minimalus, o vandens, elektros ir komunalinių paslaugų prijungimas trunka vos kelias minutes, todėl toks namas su savo šeimininku keliauti gali bet kada užsigeidus.“ Nors suprojektuotas lyg kotedžas, pagal įstatymą „ESCAPE One XL“ yra rekreacinė transporto priemonė, todėl nereikalauja jokių pamatų ir gali būti pastatoma bet kur.

Projekto fasadų apdailai pasirinkta „Shou sugi ban“ – japoniška apdegusių dailylenčių technika, o interjeras apdailintas natūraliomis pušų dailylentėmis. Dideli langai, atveriantys vaizdą, ir šviesios, stiklinės lauko durys įsileidžia maksimaliai natūralios dienos šviesos. Įmonės dizainas plačiai pripažintas tiek dėl estetikos, tiek dėl erdvės panaudojimo. Žurnalas „Forbes“ šį projektą įvardijo kaip estetiškiausią mobilųjį namelį pasaulyje.

Lietuvių pora savo mobiliajame namelyje patys įsirengė visus reikiamus patogumus: patogią ir gan erdvę virtuvę, biotualetą su dušu ir stacionarią dvigulę lovą su daiktų sandėliavimo spintelėmis po ja.

Stilingais ir patogiais namais gali tapti ir paprastas mikroautobusas

Didesniu ar mažesniu mobiliuoju nameliu ant ratų galima apkeliauti ne vieną šalį, bet tai galima daryti ir su paprastu, savo rankomis įrengtu kemperiu. Tai įrodė lietuvių pora Justina Glembockytė ir Audrius Dzimidavičius. Daug ir dažnai keliavusi pora pasvajodavo, kad keliavimas galėtų tapti jų gyvenimo būdu. Tačiau nuolatos keliauti yra brangu, todėl, pradėję ieškoti ekonomiškiausio varianto savo svajonei įgyvendinti, nusprendė patys įsirengti mobiliuosius namus ant ratų.

Prieš pradedant visus įrengimo darbus, reikėjo surinkti daug informacijos, kaip teisingai juos atlikti, kadangi ši sritis abiem buvo visiškai nauja. „Internete gausu informacijos anglų kalba šia tema, daugelis pasaulinės bendruomenės narių dalijasi savo patirtimi, tačiau visgi nėra vieno teisingo modelio įsirengiant namus ant ratų, nes viskas priklauso nuo asmeninių poreikių. Galiausiai išanalizavę surinktą informaciją pradėjome dėliotis savo įrengimo planą ir ieškoti sprendimų, kaip kuo praktiškiau išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą ir paruošti tokią minimalistinę erdvę nuolatiniam gyvenimui ir keliavimui, – pasakoja J. Glembockytė. – Kadangi įsigijome keleivinį autobusiuką, reikėjo išardyti visą gamyklinį vidaus įrengimą, o jau vėliau ėjo automobilio kėbulo izoliacijos darbai – vibroizoliacija bei šilumos ir garso izoliacijos. Taip pat įrengėme ir garų barjerą, kad automobilyje nesikauptų kondensatas. Tik atlikę visus šiuos paruošiamuosius darbus galėjome pereiti prie apdailos, elektros sistemos ir santechnikos darbų bei baldų gamybos.“

Kadangi savo mobiliuosius namus ruošė nuolatiniam keliavimui, J. Glembockytė ir A. Dzimidavičius stengėsi įsirengti juos taip, kad turėtų visus patogumus, kuriuos turėjo ir namie. „Įsirengėme patogią ir gan erdvią virtuvę maistui ruošti, kurioje turime dujinę viryklę, šaldytuvą, kriauklę ir ventiliatorių orui ištraukti. Miegamojoje zonoje įsirengėme stacionarią dvigulę lovą, po kuria palikome gan erdvų „garažą“ keliavimo įrangai bei mažiau naudojamiems daiktams ir įrankiams. Taip pat turime ir biotualetą bei dušą su karštu vandeniu.“ J. Glembockytės manymu, dauguma keliautojų dažniausiai atsisako dušo, nes vandens atsargos visgi yra ribotos ir jį reikia visuomet taupyti. „Įrengdami savo namus ant ratų norėjome, kad viskas būtų praktiška, tad nusprendėme, kad jei jau įrengiame dušą, tai jis turi būti ir dažnai naudojamas. Taip kilo idėja pasirinkti kelių pakopų vandens filtravimo sistemą, kuria galėtume išvalyti tą patį vandenį, kuriuo maudomės, ir panaudoti jį vėl. Tokiai dušo sistemai užtenka penkiolikos litrų vandens, kuriuo galime abu maudytis duše neribotą laiką ir nesijaudinti, kad pasibaigs vandens atsargos, – pasakoja pašnekovė. – O prisijungti prie elektros dar nei karto neprireikė. Turime tris gilaus iškrovimo baterijas, kurias krauna 400 vatų saulės moduliai, važiuojant baterijos taip pat kraunasi nuo mašinos generatoriaus, taigi turime pakankamai energijos net ir lietingomis dienomis.“ Visi šie patogumai leidžia keliautojų porai būti nepriklausomai nuo vietos ir jaustis kaip namuose, nesvarbu, kad ir kur keliautų.

Tokio kemperio tipo namelio įrengimas ir techninis paruošimas porai kainavo apie 8000 eurų. Skirtingai nuo keliaujančių pastatų, įsirengiant gyvenamąją erdvę

automobilyje, nėra keturių lygių sienų, todėl viskas interjere turi būti pritaikyta ir pagaminta specialiai. Lietuviai patys gamino baldus, atliko visą apdailą, įsirengė elektros sis temą ir santechniką. Neturint patirties visose šiose srityse, tai gali tapti tikrai nemenku iššūkiu. „Medžiagas, tokias kaip mediena, tvirtinimo detalės ir pan., pirkome statybinių medžiagų parduotuvėse, o visą specialią įrangą, kuri naudojama kemperiams įrengti, užsisakėme iš užsienio. Lietuvoje, kadangi paklausa nėra didelė, įrangos pasirinkimas gana mažas arba daugumos dalykų čia tiesiog nėra galimybės įsigyti, – paaiškina keliautojai ir priduria: – Labiausiai džiaugiamės radę įsirengti dyzelinį oro šildytuvą. Keliaujame ne tik šiltuoju sezonu, yra tekę nakvoti ir snieguotose kalnų viršūnėse prie minusinės temperatūros, tai turėti šiltus namus, kuriuose gali komfortabiliai leisti laiką bet kur, nepriklausomai nuo oro sąlygų, yra tikrai labai didelis privalumas.“

Kelyje jau daugiau nei pusę metų, pagyvenusi septyniose skirtingose šalyse, pora teigia, kad kasdienybė šiek tiek skiriasi nuo sėslaus gyvenimo name, bet toks gyvenimas tikrai nėra lyg nesibaigiančios atostogos, kaip gali pasirodyti iš šalies. Nemažai laiko jie praleidžia prie automobilio vairo, judėdami nuo vieno taško iki kito. Vis dėlto didžiausias tokio gyvenimo ir keliavimo būdo pliusas, pasak J. Glembockytės ir A. Dzimidavičiaus, yra laisvė, kurią jis suteikia. Galimybė skirti daugiau laiko vietoms, kuriose iš tiesų gera būti. „Jausmas, kad nereikia niekur skubėti ir kad viskam yra laiko, labai išlaisvina ir leidžia visai kitomis akimis pažvelgti į patį keliavimą apskritai.“

Apibendrinant

Keliaujančių namų judėjimas, orientuotas į mažų, mobiliųjų namų statybą, atsirado JAV dar 70-aisiais. Per pastaruosius kelerius metus jis vis labiau populiarėjo Europoje, ypač Vokietijoje ir Skandinavijoje. Žmones įkvepia minimalizmas ir lankstumas, kurį tokie namai reprezentuoja, o šiandieniame globalios pandemijos kontekste jie plinta kaip ypač aktuali pabėgimo į gamtą namų tendencija. Namų ant ratų grožis tas, kad juos galima surinkti iš anksto, pakrauti į sunkvežimį ir išsiųsti į atokiausius žemės kampelius. Kadangi statybos darbai neatliekami vietoje, sutaupoma lėšų ir paprastai laiko. Gyvenimas tokiame namelyje plečia supratimą apie laiką, tvarumą ir išteklius. Leidžia sulėtinti savo gyvenimą ir priartėti prie gamtos.