5 minute read
konkursas Tvarus demonstracinis pastatas
IDĖJŲ KONKURSAS
TVARUS DEMONSTRACINIS PASTATAS
Kaip gyvensime ir dirbsime rytoj?
Konkurso tikslas – paskatinti tarpdisciplinines studentų komandas pristatyti visuomenei tvarius sprendimus, lengvai įdiegiamus namuose, butuose ar biuruose.
Tikimasi, kad bendradarbiaujant su patyrusiais mentoriais ir statybų sektoriaus profesionalais parengti projektai vaizdžiai atskleis svarbiausius tvaraus pastato komponentus, jų sąsajas ir naudą sveikatai bei poveikį aplinkai. Planuojama, kad geriausios idėjos bus įgyvendintos „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto kieme planuojamame mobiliame demonstraciniame pastate, atvirame visuomenei.
VERTINIMO KRITERIJAI:
• pastato architektūros kokybė;
• pastato energinis naudingumas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas;
• tvarios statybinės medžiagos;
• projektavimas SIM (angl. BIM) aplinkoje;
• tvarūs kraštovaizdžio architektūros sprendimai (vietiniai želdiniai, lietaus vandens panaudojimas ir kiti);
• optimalaus pastato mikroklimato palaikymas (oro kokybė, apšvietimas, akustika ir kiti);
• išmaniųjų sistemų panaudojimas pastato valdymui.
AR ŽINOJOTE, KAD…
• Pastatai suvartoja apie 25 proc. vandens, 55 proc. visos medienos ir sukuria apie 40 proc. atliekų.
• 2050 m. apie 68 proc. žmonijos gyvens miestuose, kurie sudaro tik 3 proc. planetos paviršiaus, tačiau sunaudoja 78 proc. energijos ir išmeta 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
• Šiuo metu vidutiniškai 75 proc. pastatų ES yra energiškai neefektyvūs ir 80 proc. šiandieninių pastatų vis dar bus naudojami 2050 metais.
• Lietuvoje itin daug energiškai neefektyvių, renovuotinų pastatų – net 66 proc. jų yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.
KONKURSO KOMISIJA:
Doc. dr. Liutauras Nekrošius,
komisijos pirmininkas, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas
Artūras Abromavičius
UAB „SWECO Lietuva“ prezidentas
Eglė Randytė
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė
Evaldas Savickis
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas
Dr. Karolis Januševičius
VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ Energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas
Julius Lapinskas
UAB „2L Architektai“ partneris
SEKITE INFORMACIJĄ APIE KONKURSĄ
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos svetainėje
www.lzpt.lt
Informacinio partnerio žurnale ir portale https://sa.lt/tvaraus-pastato-konkursas/
KONKURSO ORGANIZATORIAI
KONKURSO PARTNERIAI
GENERALINIS PARTNERIS
PARTNERIAI PAGRINDINIS PARTNERIS
INFORMACINIS PARTNERIS
Ateities pastatuose –
tvarios inžinerinės sistemos
Tenko Baltic nuotr.
iuolaikinių inžinerinių sistemų pa-
Šgrindinė ir svarbiausia paskirtis – užtikrinti komfortišką mikroklimatą pastate visais metų sezonais. Tiek šiltuoju vasaros, tiek šaltuoju žiemos laikotarpiu ar pereinamuoju pavasario, rudens metu inžinerinės sistemos turėtų būti pritaikytos prie pastato patalpų mikroklimato poreikių.
Danų mokslininkas Povlas Ole Fangeris terminio patogumo standartą ISO 7730 lemiančiais dydžiais apibrėžė patalpos oro temperatūrą, vidutinę supančių paviršių spinduliavimo temperatūrą, santykinį oro judėjimo greitį patalpoje, jo drėgnumą, šilumos varžą ir žmogaus aktyvumo laipsnį. Tik maksimaliai suderinus šiuos veiksnius pavyksta užtikrinti optimalų mikroklimatą patalpoje.
Taip pat svarbu, kad inžinerinė sistema būtų nesudėtingai prižiūrima ir nereikalautų aukštų eksploatacinių sąnaudų. Kaip visa tai pavyksta suderinti šiuolaikiniuose, tvariuose pastatuose?
Energiškai efektyvios inžinerinės sistemos
„Šiandien rinkoje stebima tendencija, kad visų pastato patalpų funkcionavimą užtikrinančios vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei kitos inžinerinės sistemos ilgainiui tampa vis efektyvesnės ir taupesnės, nes joms keliami aukšti energinio naudingumo reikalavimai. Moderniuose statiniuose diegiamos pažangios, kompleksinės sistemos gerokai palengvina įrengimo procesą ir sumažina inžinerinių įrenginių eksploatavimo sąnaudas“, – tendencijomis dalijasi atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų inžinerinių sistemų srityje dirbantis „TENKO Baltic“ vyr. projektų vadovas Vidmantas Dedela.
Specialisto teigimu, inžinerinėms tvaraus pastato sistemoms priskiriami keli esminiai tvarumo principai: tai aukštas efektyvumas, aukšta vidaus klimato kokybė, mažos eksploatacijos ir priežiūros sąnaudos, ilgaamžiškumas, atsinaujinančios energijos panaudojimas.
Populiarėja kompleksiniai sprendimai
Specialistas V. Dedela teigia, kad tvari sistema pirmiausia turėtų kompleksiškai sujungti inžinerinius sprendimus: „Dažniausiai tvari sistema kompleksiškai sprendžia šilumos, vėsos, vėdinimo klausimus. Pavyzdžiui, būste integruojamas vienas įrenginys, kuris atlieka dvi – šildymo ir vėsinimo – funkcijas. Toks sprendimas leidžia išvengti papildomų projektavimo, montavimo, priežiūros sąnaudų.“
Anot „TENKO Baltic“ specialisto V. Dedelos, išskiriami ir modernioms sistemoms keliami papildomi kriterijai: tinkamas šilumos atgavimo sistemos (rekuperatoriaus) integravimas, kuriuo reguliariai pašildomas gaunamas šviežias oras, panaudojant energiją iš oro, kuris ištraukiamas iš kambarių. Šiuolaikiniai rekuperatoriai pasižymi aukštu iki 95 proc. šilumogrąžos efektyvumu ir labai nedidelėmis elektros energijos sąnaudomis. Jie kelia minimalų triukšmą ir užtikrina optimalų santykinį oro drėgnumą vidaus patalpose visais metų laikais.
Keičiasi vartotojų reikalavimai
„TENKO Baltic“ specialistas pažymi, kad ilgainiui kinta pačių vartotojų reikalavimai inžinerinėms sistemoms: „Tiek privataus, tiek verslo sektoriaus užsakovas orientuojasi į maksimalų gyventojų ar darbuotojų komfortą, optimalų mikroklimatą. Augančius lūkesčius didina ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos išteklius naujuose ir renovuojamuose pastatuose. Aukštą kartelę iškelia ir lietuviški energinio sertifikavimo standartai, raginantys tradicines sistemas pakeisti tvariomis.“
Kapiliarinis kilimėlis po ažūrinėmis lubomis. Ligoninėje Prancūzijoje Marne-la-Vallée įrengta kapiliarinių kilimėlių sistema higieniškam palatų ir operacinių šildymui bei vėsinimui
Iš naujo atrandamos technologinės inovacijos
Gamintojai, norėdami prisitaikyti prie besikeičiančios infrastruktūros ir vis labiau augančio domėjimosi žaliomis, tvariomis sistemomis, nuosekliai kuria ir tobulina technologijas. Kai kurios jų skaičiuoja daugiau nei kelis dešimtmečius, tačiau didesnio dėmesio susilaukia tik šiandien.
Pavyzdžiui, dar 1986 m. vokiečių inžinierius Donaldas Herbstas išrado ir patentavo kapiliarinių vamzdelių kilimėlius natūraliam patalpų klimatizavimui. Mokslininkas rėmėsi faktu, kad šilumos reguliavimas gamtoje vyksta vandenį cirkuliuojančiais kapiliarais, o vanduo perduoda šilumą tūkstančius kartų geriau negu oras, todėl daug kartų efektyviau. Gamtos įkvėpta kapiliarinių vamzdelių sistema – šildymo ir vėsinimo kilimėliai – šiandien tampa viena iš alternatyvų tradicinėms sistemoms.
Kapiliarinius šildymo ir vėsinimo kilimėlius šalies rinkai teikiančios įmonės „TENKO Baltic“ atstovo V. Dedelos teigimu, šie kilimėliai integruojami į lubas, grindis, sienas. Kapiliariniu tinklu teka šiltas arba šaltas vanduo ir šildo arba vėsina paviršius. Ši sistema ilgaamžė, nereikalauja priežiūros ir užtikrina aukščiausią mikroklimato kokybę gyvenamosiose ar biuro patalpose, taip pat suteikia galimybę išnaudoti vadinamąją pasyviąją geoterminę energiją.
Didesnės perspektyvos alternatyvioms inžinerinėms sistemoms
Kita vis labiau populiarėjanti alternatyva tradicinėms šilumos gamybos sistemoms – šilumos siurbliai – šiandien įrengiami tiek privataus, tiek verslo sektoriaus pastatuose. Specialistas V. Dedela pabrėžia, kad šilumos siurbliai tinka ir statantiems aukščiausios energinio naudingumo klasės pastatus, pasyviuosius namus, ir renovuojant ar modernizuojant statinius. Šilumos siurbliai šilumą ima iš grunto, vandens arba oro ir ją panaudoja pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir vėsinti.
Alternatyvių, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių inžinerinių sistemų skaičius rinkoje vis labiau auga. V. Dedela įsitikinęs, kad svarbiausia jas tinkamai pritaikyti ir integruoti ne tik naujai statomuose, bet ir renovuojamuose pastatuose: „Progresyviais sprendimais paremtos ir pastatuose įrengtos tvarios inžinerinės sistemos tarnaus ilgus dešimtmečius ir padės užtikrinti maksimalų mikroklimatą ir pastato gyventojų gerą sveikatą ir komfortą.“
UAB „TENKO Baltic“ – inovatyvi prekybos ir inžinerijos kompanija, jau 14 metų dirbanti atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų pastatų inžinerinių sistemų srityje. Įmonės specializacija: kompleksiniai pastatų inžinerinių sistemų sprendimai, geoterminis ir aeroterminis šildymas ir vėsinimas, rekuperacinės vėdinimo sistemos, kapiliarinių kilimėlių šildymo ir vėsinimo sistemos, užtikrinančios minimalias šių sistemų eksploatacijos sąnaudas, ilgaamžiškumą ir optimalų patalpų mikroklimatą ištisus metus. UAB „TENKO Baltic“ yra Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos narė.
