„Tinkamai suformuotas kraštovaizdis gali veikti
žmogaus psichikos sveikatą“, – teigia žaliųjų erdvių įtaką žmogaus smegenims tirianti kraštovaizdžio architektė dr. Agnieszka Olszewska-Guizzo.
A. Olszewskos-Guizzo asmeninio archyvo nuotr.
A TAS, VAI
A. Olszewska-Guizzo savo moksliniuose tyrimuose susieja neuromokslą ir architektūrą. Pagrindinis mokslininkės tyrimų objektas – kraštovaizdžio elementai miesto erdvėse, nes, pasak jos, daugelis urbanistikos darinių, kaip pastatai, infrastruktūros tinklas, triukšmas, tarša, pernelyg didelis įvairiapusis stimuliavimas, neigiamai veikia mūsų psichiką. „Tokioje aplinkoje sveikatą sugadinti yra daug lengviau nei puoselėti, nes vos keletas elementų gali teikti jai naudos. Žaliosios erdvės – vienos iš jų“, – teigia A. Olszewska-Guizzo. Jos atliktos metaanalizės atskleidžia, kaip miesto aplinka susijusi su psichikos sveikata. Pavyzdžiui, miestiečiams rizika susirgti psichikos ligomis (depresija, nerimu, įvairiomis priklausomybėmis) yra 40 proc. didesnė nei gyvenantiesiems neurbanizuotose teritorijose. „Jei kalbėtume apie urbanistinius sprendimus, manyčiau, tai yra vienintelė priemonė, įvairiapusiškai naudinga žmogaus sveikatai. Gamta, įterpta mieste, – labai perspektyvus erdvės dizaino elementas: tinkamai naudojamas, jis gali suteikti didžiulės naudos ir individui, ir visai bendruomenei“, – įsitikinusi A. Olszewska-Guizzo.
163