VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS
ARCHITEKTŪROS KATEDRA
Gabriela Koreivo
REKREACINĖARCHITEKTŪRA: POILSIO KOMPLEKSAS RUSNĖJE RECREATIONARCHITECTURE: RECREATION COMPLEX IN RUSNĖ
Vilnius, 2025
3.3.8.
45
48
63
ĮVADAS
Temos problematika ir aktualumas
Žmonės vis dažniau pajunta norą bent trumpam pabėgti nuo kasdienės miesto rutinos, nuo
triukšmo, skubėjimo, perpildytų erdvių. Poilsis gamtoje yra aktualus ir vertinamas, tampa ne tik mados dalyku,betirrealiuporeikiu.TokiosvietovėskaipRusnė,pasižyminčiosišskirtiniukraštovaizdžiu,artumu vandeniui, ramybe, savaime traukia tuos, kurie ieško atokvėpio ir nori atkurti santykį su gamta. Todėl svarbu kurti erdvę, kuri organiškai susilietų su aplinka, kurioje žmogui norėtųsi pailsėti ir atsiriboti nuo miesto šurmulio. Tokia aplinka skatintų sąmoningesnį, tvaresnį santykį su gamta. Todėl vis svarbesnis tampa ne tik estetinis ar funkcinis pastatų aspektas, bet ir tai, kaip pastatas sąveikauja su gamta. Ypač reikšmingi tampa vandens elementai, biofiliniai principai, natūralių medžiagų, ypač medienos, naudojimas.
Tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo objektas - rekreacinės architektūros poilsio centras Rusnėje, esantis šalia upės. Siekiama, kad pastatas ne tik patenkintų funkcinius poreikius, bet ir veiktų kaip tam tikras tarpininkas tarp žmogaus ir aplinkos, skatintų įsižiūrėti į gamtą, ją pajausti.
Darbo tikslas - suprojektuoti estetiškai patrauklų ir funkcionalų pastatą. Norima pritraukti vandenį arčiau žmogaus, kad vandens elementai sujungtų architekturą su gamta ir sukurtų vientisą erdvę. Natūralios medžiagos, tokios kaip mediena taptų elementais, kurie jautriai pabrėžia vietos tapatumą. O biofiliniai sprendimai, tarp jų augalai, vaizdai į aplinką - padėtų sukurti erdvę, kur žmogus nesijaustų atitrūkęs, bet kaip tik - tarsi grįžęs į kažką savą, į kažką, ko ilgėjosi.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti vandens vaidmenį architektūroje ir jo poveikį žmogaus emocinei bei fizinei būklei.
2. Išnagrinėti biofilinių principų integravimo galimybes rekreaciniuose pastatuose.
3. Ištirti Rusnės miestelio sklypo ypatybes, įvertinti jo aplinkos kontekstą ir identifikuoti vertingus bruožus.
4. Remiantis analize, parengti poilsio centro projektą, pritaikytą sklypo specifikai ir nagrinėtoms temoms.
Darbo metodika ir uždaviniai
Šiame darbe tyrimas grindžiamas teorinės literatūros analize, kurioje gilinamasi į tai, kaip vanduo, biofiliniai principai ir natūralios medžiagos daro įtaką architektūros sprendimams. Remiamasi įvairiais
šaltiniais siekiant susidaryti kuo platesnį vaizdą apie šių elementų vaidmenį erdvės formavime bei jų poveikį žmogaus patirčiai.
Toliau pereinama prie konkretaus - Rusnės sklypo - aplinkos analizės. Čia stengiamasi ne tik
įvertinti vietovės fizines ypatybes, bet ir pajusti aplinkos charakterį, jos ritmą, sąsajas su gamta. Greta to atliekami ir empiriniai tyrimai: dirbama su eskizais, maketais, taip pat vykdomi meninio pobūdžio
eksperimentai - bandoma, kaip įvairios medžiagos ir vietovei būdingi siluetai formuoja aplinką
Viso projektavimo metu ieškoma architektūrinės formos, kuri būtų ne tik estetiškai paveiki, bet ir natūraliai gimusi iš visų šių tyrimų. Tai - bandymas sujungti teorines žinias su praktiniais bandymais, kad rezultatas būtų ne abstrakti idėja, o išgryninta, vietai jautri architektūrinė išraiška.
1. PROJEKTINĖ DALIS
1.1. Sklypo analizė
1.1.1. Vietos ir sklypo pasirinkimas
Projektuojama teritorija yra Rusnės miestelyje, Šilutės rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje (42 pav.). Ši vieta buvo pasirinkta poilsio komplekso projektavimui dėl kelių priežasčių. Projektuojant rekreacinėspaskirtieskompleksąlabaisvarbiyraaplinka,kuriateityjesupssuprojektuotuspastatus.Rusnė - tai miestelis su išskirtine padėtimi, jis yra įsikūręs Lietuvos didžiausioje saloje. Vienintelis kelias į miestelį, tai tiltas, kuris jungia salą su kita Lietuvos dalimi. Miestelį supa dvi didelės upės: Atmata ir Skirvytė. Rusnė ir aplinkinės teritorijos yra vienas iš svarbiausių taškų Lietuvoje, kur galima stebėti paukščių migraciją. Čia stebima apie 300 skirtingų paukščių rūšių. Rusnė patenka į Nemuno deltos regioninį parką, kuris saugo unikalią upių sistemą, florą: pievas, pelkes, visą augaliją
Dar vienas svarbus ir autentiškas faktas apie Rusnę - tai miestelio ryšys su žuvininkyste. Pagrindinisvietiniųgyventojųpragyvenimošaltinisbuvožvejyba.IkišiųlaikųRusnėsmiestelisneprarado savo autentiškumo: žvejų nameliai, vandens tematika - visa tai daro šią vietą patrauklią turistams ir tinkamą poilsio kompleksui įkurti
1 pav. Sklypo padėtis Lietuvoje ir apskrityje (sudaryta autorės)
1.1.2. Istorinė raida
Rusnė - seniausia gyvenvietė Nemuno deltoje, įsikūrusi dar XIII a., žinoma dėl artimo ryšio su vandeniuiržvejyba.Miestelisistoriškaibuvosvarbusprekybosiržvejyboscentras,ojogyventojai garsėjo kurėnų - tradicinių medinių valčių - gamyba ir naudojimu (43 pav.).
Rusnės miestelio vardas yra labai senas ir kilo iš žodžio „rusenti “, kuris reiškia „lėtai tekėti“turima omenyje lėtai tekančią upę. Pirmą kartą Rusnės vardas paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus (90-168 m. po Kr.) žemėlapyje. Rusnė - seniausia gyvenvietė Nemuno deltoje. XV a. tai buvo kuršių gyvenvietė, vėliau - Vokiečių ordino valdos. 1498 m. čia jau veikė smuklė, kurią valdė Immanuelio Kanto prosenelis. 1792 m. Rusnei suteiktas miestelio statusas (44 pav.). (Bielskis, 2022)
XX amžius ėmė po truputį keisti Rusnės veidą. Miestelyje liko gyventi vos keletas vokiečių, anksčiau sudariusių daugumą rusniškių (45 pav.). 1974 m. Rusnės seniūnijos teritorijai apsaugoti nuo potvynių buvo įrengta polderių ir vandens kėlimo stočių sistema, pastatyti pylimai, upių krantai sutvirtinti gelžbetoninėmis plokštėmis. 1988 m. Rusnėje veikė žvejybos uostas su laivų remonto įmone, žuvų
apdirbimo įmonė, vandens siurblinės, žuvininkystės ūkis (46 pav.). (Bielskis, 2022)
5 pav. Rusnės miestelis XX a. pabaiga. (sudaryta autorės)
1.1.3. Gamtinio karkaso analizė (vandens telkiniai, želdynai, reljefas)
Rusnės miestelio gamtinis karkasas yra svarbi Lietuvos gamtinio karkaso dalis, pasižyminti unikaliu kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir ekologiniu stabilumu (47 pav.). Ši teritorija yra integruota į
Nemuno deltos regioninį parką, kuris saugo upių deltų ekosistemas, užliejamas pievas, šlapynes ir paukščių migracijos kelius. Atmatos upės slėnis Rusnės apylinkėse yra svarbus regioninis ir rajoninis migracijos koridorius, leidžiantis laisvai judėti gyvūnams ir palaikantis ekologinius ryšius tarp buveinių. Šis koridorius yra ypač svarbus paukščių migracijai ir žuvų nerštui.
6 pav. Gamtinių sąlygų vertinimas (sudaryta autorės)
1.1.4. Dominuojančio morfotipo nustatymas
Rusnės miestelyje dominuoja sodybinis užstatymas. Tai rodo, kad miestelyje dar išliko istorinė
Mažosios Lietuvos gyvenviečių struktūra, kai pastatai statomi atokiai vienas nuo kito, kiekvienas sklypas turi savo kiemą, daržą ar sodą. Centrinėje miesto dalyje duominuoja perimetrinis ir laisvo planavimo užstatymas (48 pav.).
7 pav. Dominuojančio morfotipo nustatymas (sudaryta autorės)
1.1.5. Susisiekimas
Projektuojamas sklypas yra strategiškai patogioje vietoje - šalia pagrindinio kelio, vedančio į Rusnės miestelį. Šis kelias užtikrina lengvą susisiekimą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems lankytojams. Miestelyje veikia trys autobusų stotelės, kurios paskirstytos patogiai įvairiose vietose, o tai užtikrina sklandų viešojo transporto prieinamumą. Taip pat Rusnėje įrengtos dvi prieplaukos, kurios atveria galimybes vandens transportui ir stiprina vietos rekreacinį bei turizmo potencialą.
Rusnės miestelis pasižymi kompaktišku urbanistiniu audiniu - atstumai čia nedideli, todėl visos svarbiausios vietos pasiekiamos pėsčiomis. Miestelyje išplėtotas pėsčiųjų takų tinklas, kuris leidžia patogiai ir saugiai judėti ne tik kasdien, bet ir rekreaciniais tikslais, tyrinėjant aplinką. Toks išdėstymas skatina lėtąją rekreaciją, darnią judėjimo kultūrą ir stiprina žmogaus ryšį su vieta bei aplinka (49 pav.).
49 pav. Susisiekimas (sudaryta autorės)
1.1.6. Esamų statinių vertinimas
8 pav. Esamų statinių vertinimas (sudaryta autorės)
Miestelyje yra tik keli pastatai, kurie siekia tris ar daugiau aukštų, o likusi Rusnės užstatymo dalis - tai 1 - 2 aukštų pastatai (50 pav.). Jie hormoningai įsilieja į aplinką, nedominuoja joje, bet jąpapildo.
Šlaitiniaipastatųstogai,medinėapdailairmažas aukštissukuriajaukiąirramiąerdvęgyvenimuiirpoilsiui (51 pav.)
9 pav. Miestelio fotofiksacijos (sudaryta autorės) (sudaryta autorės)
1.2. Variantinis projektavimas
1.2.1. Pirmas variantas
Šis variantas buvo inspiruotas Rusnės miestelio gamtos, o būtent upių struktūros ir dinamikos (52 pav.). Upės,kurios supaRusnės salą, formuojalabai dinamiškąsiluetąirskaido šaliajų esančius žemynus.
Analizuojant upių kontūrus buvo suformuota schema, pagal kurią pavyko išgryninti penkias būsimų pastatų formas. Pastatų kontūrai - tai tarsi suskylusi žemė, kurios siluetą suformavo vandens jėgos (53 pav.).
10 pav. Pastatų formų kūrimas (sudaryta autorės)
11 pav. Pirmo varianto idėjinė schema (sudaryta autorės)
Pastatų kompleksas išsidėstytų sklypo viduryje. Iki sklypo bus nuvestas vandens kanalas ir suformuotas ežeras, kuris sujungtų visą pastatų grupę į bendrą visumą (54 pav.).
12 pav. Pirmo varianto sklypo plano schema (sudaryta autorės)
Poilsio komplekso fasadai primena aptakias salų formas (55 pav.). Pagrindinis vieno aukšto pastatas skirtas žmonių priėmimui, administracijai ir restorano zonai. Antras vieno aukšto pastatas - tai SPA centrui skirtos patalpos: baseino zona ir pirčių zonos. Taip pat ten įsikūrusios sporto salė ir vandens sporto centras. Kiti du dideli pastatai yra skirti žmonių apgyvendinimui, opats mažiausias tūris -tai kavinė ir masažo kambariai (56 pav.).
1.2.2. Antras variantas
Antras poilsio centro idėjinis variantas - tai prieplaukos motyvai, būdingi Rusnės miesteliui, laivų
siluetų, vandens integracija į kompleksą. Pastatų formos buvo inspiruotos kurėnų burių siluetais, kurie formuoja trikampius tūrius, yra nesimetriški ir siaurėja į viršų (57 pav.).
15 pav.Antro varianto pastatų vizualizacija (sudaryta autorės)
Poilsio kompleksas yra išskaidytas į pagrindinį pastatą ir į atskirai stovinčius gyvenamuosius
namukus. Prie sklypo yra privestas vandens kanalas, kuris formuoja dinamiškas vandens formas. Iš esmės kompleksasprimenaprieplaukosmotyvus,opastataisimbolizuojakadaiselabaipopuliariuskurėnųlaivus, stovinčius prieplaukoje (58 pav.).
16 pav.Antro varianto sklypo vizualizacija (sudaryta autorės)
Sklypo plane matome, kad pagrindiniai komplekso pastatai yra išsidėstę ties sklypo riba, prie pagrindinio kelio, vedančio į sklypą. Gyvenamieji namukai yra toliau nuo gatvės šurmulio, formuoja vidines sklypo erdves ir jungiasi takeliais, kurie veda link pagrindinio pastato. Kanalas veikia kaip pagrindinė ašis, prie kurios tvirtinasi visi pastatai. Kanalas taip pat yra naudingas tuo, kad juo naudodamiesi lankytojai gali tiesiai iš savo namukų išplaukti į Rusnės upę (59 pav.).
17 pav. Antro varianto sklypo planas (sudaryta autorės)
Pagrindiniame pastate išsidėstę holas, registratūra, administracijos patalpos, atskiras restorano ir baro blokas, daugiafunkcė salė, vandens sporto centras, ir baseino blokas su pirčių zona, sporto sale ir terapijos kambariais (60 pav.).
18 pav. Antro varianto suplanavimo schema (sudaryta autorės)
Yra trijų tipų gyvenamieji namukai. Pirmas tipas - tai vienbučiai pastatai. Antras tipas - blokas iš keturių atskirų apartamentų su atskirais įėjimais iš lauko pusės. Trečias tipas - tai blokas iš aštuonių, atskirų, nedidėlės kvadratūros kambarių.
1.3. Projekto aiškinamasis raštas
1.3.1. Koncepcija
„Prieplauka“ - tai projektuojamo poilsio komplekso pavadinimas. Šis pavadinimas pasakoja lankytojams apie komplekso idėją ir mintį. Rusnės miestelis nuo senų laikų buvo glaudžiai susijęs su vandens stichija. Dėl to kasdienė salos gyventojų rutina buvo smarkiai susijusi su laivais Dėl nuolatinių potvynių kartais vienintelis būdas patekti į salą buvo plaukti laivu - tai buvo pagrindinė gyventojų susisiekimo priemonė. Žmonės užsiėmė žuvininkyste ir leisdavo laisvą laiką šalia vandens. Dabartinėje Rusnėje vis dar išlikusi gausybė senų laivelių, dauguma jų tapo vietinėmis skulptūromis ir gatvių dekoracijomis. Tai Rusnės istorija, kuri iki šiol yra aktuali ir gyva: vietiniai gyventojai gerbia ją ir puoselėja. Laivai visada bus neatsiejama šio krašto dalis. Dėl to, projektuojant poilsio kompleksą, buvo svarbu atkreipti atvykstančių į Rusnę poilsiautojų dėmesį į vietos autentiškumą ir istoriją.
Komplekso pastatų formos buvo išgrynintos iš vietinių Rusnės laivų - kurėnų siluetų. Būdingos trikampės burių formos atsikartoja pastatų formose. (61 pav.).
61 pav. Schemos (sudaryta autorės)
Sklypo viduryje formuojamas tvenkinys simbolizuoja artimą vietinio žmogaus ir vandens ryšį bei istorinį žvejų gyvenimo būdą šalia vandens.
3.3.2. Objekto integralumas esamoje situacijoje
Pastatų kompleksas harmoningai įsilieja į aplinkinį užstatymą. Pagrindinio pastato forma ir mastelis parinkti taip, kad derėtų prie aplink esančių mažesnio tūrio pastatų - tai padeda išlaikyti kontekstualų ryšį su aplinka. Toks pastatų išdėstymas sklype natūraliai formuoja jaukų vidinį kiemą, kurį supa poilsio nameliai ir tvenkinys. Ši erdvė sukuria ramybės bei privatumo pojūtį ir kviečia lankytojus atsipalaiduoti artimoje sąveikoje su gamta. (62 pav.).
19 pav. Situacijos planas (sudaryta autorės)
3.3.3. Sklypo plano sprendiniai
Sklypo planas yra pailgos formos. Šiaurės vakaruose yra pagrindinis įvažiavimas į sklypą, automobilių stovėjimo aikštelė ir parkas. Taip pat sklype yra įrengtas kelias su apsisukimu, užtikrinančiu patogumą lankytojams. Lankytojai, kurie išsinuomuos namelį, galės privažiuoti arčiau prie savo namelio, išsikrauti daiktus, o vėliau palikti automobilį pagrindinėje stovėjimo aikštelėje
Pagrindinis pastatas turi du įėjimus, kurie formuoja patogų lankytojų srautą. Žmonės gali patekti į poilsio centrą tiek iš stovėjimo aikštelės, ties iš vidinės sklypo dalies. Sklype yra 12 dvibučių gyvenamųjų namelių, kiekvienas iš jų turi atskirą išėjimą į terasą (63 pav.).
20 pav. Sklypo planas (sudaryta autorės)
Pagrindinis pastatas turi dvi terasas: viena terasa priklauso restoranui ir veikia kaip jo pratęsimas lauke. Kitojeterasojeyra dvi sūkurinės vonios.Terasajungiabaseino patalpas su lauku,tuo pačiu kurdama papildomą poilsio zoną su gultais lauke. Taip pat sklype yra dar keturios poilsio zonos: laužavietės zona, vaikų aikštelė, mini golfo aikštelės ir ramaus poilsio zona (64 pav.).
64 pav. Sklypo funkcinė schema
Siekiant užtikrinti, kad visi gyvenamieji namukai turėtų vienodai įspūdingą vaizdą į tvenkinį, tačiau kartu išlaikytų privatumą, tvenkinio forma buvo sukurta nestandartinė - natūraliai vingiuota ir asimetriška. Tokie krantų išlinkiai ir salelės leidžia subtiliai integruoti žalumą, už kurios gali pasislėpti priešais stovinčių namukų langai, taip sukuriant harmoningą pusiausvyrą tarp atvirumo ir jaukios asmeninės erdvės.
Pastatų kompleksas kuriamasišskirtinėjegamtinėjeaplinkoje -jį supa medžių masyvai, o netoliese teka upė. Siekiant dar labiau pabrėžti gamtos artumą ir sustiprinti ryšį su aplinka, sklype projektuojamas tvenkinys. Jis jungia visą pastatų kompleksą, kurdamas vizualinį ryšį su vandeniu (65 pav.).
65 pav. Gamtinės aplinkos schema (sudaryta autorės)
3.3.4. Funkciniai - planiniai sprendiniai
Sklype yra 13 pastatų: pagrindinis pastatas ir 12 gyvenamųjų namelių. Į pagrindinį pastatą galima patekti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir iš vidinio kiemelio pusės. Vestibiulyje yra registratūra ir pagrindinė laiptinė į antrą aukštą. Taip pat iš vestibiulio tęsiasi koridorius, kuriuo galima patekti į visas technines pastato patalpas, tokias kaip katilinė, elektros skydinės patalpa, vėdinimo patalpa ir sandėliukas. Į technines patalpas taip pat galima patekti iš lauko pusės.
Išvestibiuliožmonėsgalipatektiįrestoraną,kurisišsidėstęspirmameirantramepastatoaukštuose. Restorano patalpa turi savo atskirą laiptinę ir du išėjimus į lauką. Iš antro aukšto atsiveria vaizdas į lauką ir į pirmame aukšte esančius staliukus. Toks erdvės suskaidymas per du aukštus kuria jaukią, atvirą vietą bendravimui ir maloniam maisto ragavimui.
Jei iš vestibiulio pasukus į dešinę pastato pusę, žmogus patenka į koridorių, kuris veda į persirengimo patalpas. Persirengęs poilsio komplekso lankytojas gali rinktis tolesnę maršruto kryptį. Šalia persirengimo patalpų yra sporto salė, taip pat galima patekti į terapijos kambarių bloką. Jame yra masažo kambariai,haloterapijos kambarys, flotacijos kambarysirpoilsio erdvė,kuriojegalimaatsipalaiduoti prieš ir po procedūrų. Taip pat iš persirengimo patalpų galima patekti į baseino patalpą su pagrindiniu, giliu baseinu, vaikams skirtu baseinu ir sūkurine vonia. Baseino erdvė išsidėsčiusi per du aukštus, antrame aukšte yra antresolė, kurioje įrengtos poilsiui skirtos erdvės ir vandens čiuožykla. Šiaurinėje baseino patalpos zonoje išsidėsčiusi techninė baseino patalpa ir pirčių zona. Yra penkios pirčių patalpos: infraraudonųjų spindulių pirtis, aroma pirtis, turkiška pirtis ir suomiška pirtis. Taip pat baseino zonoje yra atskiras baras ir ledo kambarys (66 pav.).
66 pav. Pirmo aukšto funkcinė schema (sudaryta autorės)
Į antrą aukštą galima patekti kylant pagrindine laiptine arba liftu. Antrame aukšte formuojama atvira erdvė, kuri jungiasi takeliais virš pirmo vestibiulio aukšto. Atvira erdvė padalyta į ramią poilsio zoną su augalų grupėmis ir skirtingo tipo sėdimomis vietomis bei į aktyvią poilsio zoną su stalo futbolo ir
biljardo stalais. Taip pat antrame aukšte išsidėsčiusios keramikos studija, mini kinoteatras, administracijos patalpos, jogos patalpa, vaikų žaidimų kambarys ir techninės patalpos. (67 pav.).
67 pav.Antro aukšto funkcinė schema (sudaryta autorės)
Visa pastato planinė struktūra formuojama taip, kad šiaurinėje pastato dalyje būtų patalpos, reikalaujančios mažiausiai saulės spindulių (68 pav., 69 pav., 70 pav.).
Gyvenamasis pastatas sudarytas iš dviejų atskirų tūrių, kuriuose įrengti du savarankiški dviejų aukštų gyvenamieji vienetai - kiekvienas su atskiru įėjimu ir terasa. Pirmasis tūris skirtas vienam arba dviem žmonėms poilsiauti. Pirmame aukšte yra svetainės ir virtuvės zonos, taip pat atskiras tualetas.
Antrame aukšte išsidėsčiusi antresolė su dvigule lova ir atskirai stovinčia vonia. Kitas tūris yra didesnis ir pritaikytas žmonių grupei iki keturių asmenų. Pirmame aukšte išsidėsčiusios svetainės ir virtuvės zonos, taip pat tualeto patalpa. Antrame aukšte yra du atskiri miegamieji ir tualeto patalpa.
3.3.5. Fasadų sprendiniai
Poilsio komplekso fasadams buvo pasirinktos lakoniškos ir ramios medžiagos. Norėta išgauti fasadų vientisumą ir sujungti pastatus su juos supančia gamta, todėl kaip pagrindinė fasadų medžiaga pasirinkta mediena. Fasado ir stogo apdailai pasirinkta vienoda medžiaga - medinės dailylentės, kurios buvo papildomai apdorotos impregnavimo būdu, siekiant sustiprinti jų atsparumą aplinkos poveikiui bei išryškinti natūralų medžio faktūros grožį. Pastato struktūroje numatytas dvigubas stogas: pirmasisfunkcinis, užtikrinantis pastato sandarumą ir konstrukcinį stabilumą, antrasis - dekoratyvinis, dengiantis tik išorę. Šis sprendimas padeda išlaikyti vizualinį vientisumą tarp stogo ir fasado, nes dekoratyvinis sluoksnis leidžia tęsti apdailos medžiagą nepertraukiamai nuo sienų iki stogo. Pastatų langai suprojektuoti nestandartinių, dinamiškų formų, kurios savo siluetais primena burių kontūrus. Viršutinė langų dalis vizualiai susilieja su stogo linija - tarp lango viršaus ir stogo įrengtas emaliuotas dekoratyvinis stiklas. Toks sprendimas sukuria optinę iliuziją, kad langai tęsiasi iki pat kraigo, o tai suteikia pastatų tūriams lengvumo, skaidrumo ir asociacijų su burėmis (71 pav.).
3.3.6. Interjero sprendiniai
Pastato interjere, kaip ir fasado sprendimuose, naudojamos natūralios medžiagos: mediena ir akmuo. Interjere dominuoja smėlio, žemės, pilkšvi ir rusvi atspalviai. Naudojamos mediena, akmuo ir natūralūs audiniai (72 pav.). Interjere vengiama plastiko, ryškių spalvų ir blizgių paviršių. Tokia stilistika buvo įkvėpta japandi stiliaus. Toks interjero projektavimas tinka erdvei, sukurtai poilsiui ir ramiam laiko praleidimui (73 pav.).
3.3.7. Gaisrinė sauga
Poilsio centro komplekso saugos ir evakuacijos sprendimai suprojektuoti vadovaujantis
pagrindiniais gaisrinės saugos reikalavimais. Pagrindinis pastatas yra dviejų aukštų, jame numatytos dvi evakuacinės laiptinės, užtikrinančios saugų žmonių pasišalinimą iš antro aukšto. Baseino ir restorano zonose suplanuoti atskiri evakuaciniai išėjimai - po dvejas duris, vedančias tiesiai į lauką. Kiekvienas gyvenamasis blokas turi savarankišką išėjimą į lauką, taip užtikrinant aiškius ir greitus evakuacijos kelius visoje komplekso teritorijoje.
3.3.8. Statinio prieinamumas. Žmonių su negalia poreikių tenkinimo sprendiniai
Projektuojamaspoilsiocentrassuformuotas atsižvelgiantįžmoniųsunegaliaporeikius,užtikrinant visų erdvių prieinamumą bei patogų naudojimąsi visomis komplekso funkcijomis. Pagrindinio pastato vestibiulyje numatytas keleivinis liftas, pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Vidaus praėjimai, durys ir sanitariniai mazgai projektuojami pagal statinių prieinamumo reikalavimus, atitinkančius žmonių su negalia naudojimosi standartus. Visame sklype suplanuoti takai su kieta, lygiagrečiai pritaikyta danga, leidžiančia patogiai judėti tarp visų pastatų. Automobilių stovėjimo aikštelėse suprojektuotos A tipo parkavimo vietos, skirtos žmonėms su negalia.
3.3.9. Pagrindiniai techniniai rodikliai
• Sklypo plotas - 180 000 m²
• Užstatymo plotas - 2 820 m²
• Sklypo užstatymo tankis - 0,02
• Bendras pastatų plotas - 3 588 m²
• Aukščiausias pastatas (taškas) - 9,00 m
3.3.10. Projektinės dalies išvados
• Sklypas Rusnėje, pasižymintis artumu vandeniui ir autentišku kraštovaizdžiu, nulėmė poreikį sukurti architektūrinį sprendimą, jautriai įsiliejantį į aplinką. Vietos gamtinės charakteristikosvandens telkiniai, želdynai - ne tik nubrėžė projektavimo kryptį, bet ir padiktavo pastato orientaciją, formą bei struktūrą.
• Poilsio centras kuriamas kaip tarpininkas tarp žmogaus ir gamtinės aplinkos, siekiant skatinti emocinį atsipalaidavimą, fizinį atsigavimą ir sąmoningą buvimą gamtoje. Biofiliniai dizaino principai - vaizdai į gamtą, natūralios medžiagos, augalų integracija - padeda sukurti harmoningą atmosferą.
• Į projektą integruotas vanduo sustiprina erdvinį patyrimą. Vanduo naudojamas ne tik kaip terapinis elementas,betirkaip architektūrinissimbolis,kuriantisemocinępusiausvyrąirveikiantisžmogaus pojūčius.
• Medienos, akmens ir stiklo dermė architektūroje sustiprina estetinį vientisumą ir perteikia šilumą bei jaukumą. Medienos naudojimas ne tik mažina ekologinį pėdsaką, bet ir kuria emocinį ryšį su aplinka, o jos tekstūra, kvapas ir spalva turi teigiamą poveikį žmogaus psichologijai.
• Sukurtas pastatas nevirsta dominuojančiu objektu, o išauga iš vietos - jo tūriai, stogų nuolydžiai, medžiagiškumas ir erdvinė kompozicija reaguoja į gamtinius elementus ir vietos istoriją. Architektūra veikia ne kaip savitikslis meninis objektas, bet kaip gamtinio ritmo tęsinys.