Page 1

Dvisavaitinis žurnalas

Nr. 18 (118) | 2017 rugsėjo 5 | Kaina 0,69 Eur

14 p.

Rudeninis augalų tręšimas 8 p.

Stogo danga: kas svarbu renkantis 12 p.

Grįžta daugiamečių gėlynų mada 20 p.

Vėlyvosios šilauogių veislės 26 p.

Sodo karutis – būtina priemonė 36 p.

Jurginų magija

10 p.


aktualu

Organizuojama Europos atliekų mažinimo savaitė Prasidėjo ketinančiųjų dalyvauti rengiant Europos atliekų mažinimo savaitę, kuri lapkričio 18–26 d. vyks daugumoje ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje, registracija. Aplinkos ministerija organizuoti renginius kviečia visus, kam rūpi atliekų mažinimo ir tvarkymo reikalai, – savivaldybes, valstybės institucijas, privačias įmones, švietimo įstaigas, bendruomenes, pavienius gyventojus. Akcijos tikslas – skatinti visuomenę vengti

Nuostoliai dėl orų didesni nei pernai

atliekų susidarymo, mažinti kenksmingų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose, daiktus naudoti pakartotinai ar pailginti jų naudojimo laiką. Šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama antriniam daiktų panaudojimui.

i

NORINČIUOSIUS DALYVAUTI REGISTRUOJA APLINKOS MINISTERIJA (ATLIEKŲ DEPARTAMENTO VYRIAUSIOJI SPECIALISTĖ LINA VALINTĖLĖ, LINA. VALINTELE@AM.LT, TEL. 8~706 61 863). DALYVIŲ REGISTRACIJA VYKS IKI LAPKRIČIO 12 D. 

Permainingi ir stichinėmis liūtimis paženklinti šių metų vasaros orai pridarė daug nuostolių gyventojams ir verslui. Draudikai suskaičiavo, kad, palyginti su praėjusių metų vasara, šiemet gamtos stichijų nuostoliai turtui vidutiniškai 30 proc. didesni, o labiausiai nukentėjo pietrytiniai šalies regionai. Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos Karpovos teigimu, vasarą Lietuvoje užfiksuota 1,7 karto daugiau dėl gamtos stichijų įvykusių draudžiamųjų  įvykių nei pernai. Didžiausius nuostolius dėl šių metų gamtos stichijų siautėjimo patyrė verslas: įmonės nukentėjo 2,7 dažniau nei pernai. Šią vasarą 1,5 karto dažniau stichijos niokojo ir gyventojų turtą: per liūtis skendo transporto priemonės, buvo užpilti rūsiai ir butai, nuo stipraus vėjo ant tvorų, automobilių, ūkinių pastatų ir gyvenamųjų namų virto medžiai.

LEIDIMAS STATINIUI GRIAUTI Norint statyti statinį dažniausiai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Tačiau yra nustatyta atvejų, kai panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį, tam tikromis ypatybėmis pasižymintį ar kultūros paveldo pastatą, inžinerinį statinį, taip pat reikia šių dokumentų. Jais nepasirūpinus, griovimo veiksmai būtų laikomi savavališkais, kiltų problemų norint nugriautą statinį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Pagal Statybos įstatymą statinio griovimas yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti (iš-

montuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Jei planuojama griauti kultūros paveldo statinį, SLD visada privalomas. Be SLD galima nugriauti nesudėtingą atskirai stovintį neypatingą statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali būti išardomas statinio savininko noru be SLD statiniui griauti. Administracinių teisės nusižengimų kodeksas už statinio savavališ-

Redakcijos žodis Kad ir ką sakytų liūdintieji, jog vasara baigėsi, rugsėjis – labai gražus, spalvingas mėnuo. Ir subtilus. Rudens pradžios saulės nutviekstas sodas, jo kiek pablukusios, akvareliškai susiliejančios spalvos sukelia ypatingų emocijų. Nebūtinai melancholiškų, bet su juntamu švelnaus graudumo pamušalu. Jurginai – ryškūs, įvairiaspalviai – visada skelbia rudenį ir kartu stebina savo žiedų tobulumu. Tikrai verta stabtelėti jais pasigėrėti (p. 10). Ruduo nenuplauna ir natūralistinio stiliaus želdinių grožio. Į madą grįžta daugiamečiai gėlynai, itin populiarios tampa žydinčios pievos. Čia, kaip ir pačioje gamtoje, visais metų laikais gražu. Apie tai kalba apželdinimo žvaigždė iš Didžiosios Britanijos dr. Noelis Kingsburis (p. 12). Beje, nereikia pamiršti pasirūpinti ir savo grožiu bei sveikata. Sodo ir daržo augalai – štai paprastos, bet veiksmingos priemonės, kurių poveikis ne mažesnis nei brangių pirktinių preparatų (p. 30). Na, o lauko darbai nesibaigė. Rudenį ypač praverčia karutis, tik svarbu išsirinkti tinkamą (p. 26). Nepamirškite, kad augalams dar reikia trąšų, bet būtinai tinkančių rudeniui (p. 14). Ir šiaip dar laukia daugybė darbų ir daug saulėtų dienų. ką griovimą numato tokias baudas: už neypatingo statinio – nuo 600 iki 1 450 eurų, už ypatingojo – nuo 2 900 iki 5 800 eurų. Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

3


svetainė

Bendruomeniškumą stiprina sodelis Genovaitė PAULIKAITĖ Net įtarti būtų sunku, kad esama sąsajų tarp Andrioniškio, prisiglaudusio prie Šventosios Anykščių rajone, ir Škotijos, Jungtinės Karalystės, Australijos, Naujosios Zelandijos, Olandijos, Tenerifės, Rio de Žaneiro, Fortalezos ir net Rusijos laivyno. Visų jų vėliavose vaizduojamas šv. Andriejaus kryžius. Tad Andrioniškis visai pagrįstai pretenduoja tapti visų Andrių sostine, o į miestelį atlydėjęs Anykščių mero patarėjas Donaldas Vaičiūnas pabrėžia, kad čia įdomių žmonių gyvenama. Matyt, neatsitiktinai miestelis nešioja pirmojo Kristaus pašaukto apaštalo Andriejaus vardą. Pasak seniūnės Laimos Repečkienės, čia nėra tuščių namų. Išėjusiuosius senbuvius labai greitai pakeičia naujakuriai iš kitų Lietuvos vietovių. Prieš kelerius metus įsikūręs poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis rengia edukacines stovyklas vaikams. Į miestelio gyvenimą įsiliejo režisierius Linas Mikuta, fotografė Kristina Sereikaitė, tautodailininkas Vykintas Motuza,

Monarda

4 Namie ir Sode

2017 m. Nr. 18

Iš arbatžolių ir prieskoninių augalų darželio kvapių lapelių gali pasiskinti kiekvienas miestelio gyventojas

Andrioniškio vėliavoje, kaip ir herbe, vaizduojamas šv. Andriejaus kryžius

atkūręs senąjį peilininko amatą ir lietuvišką peilininkystę. „Andrioniškyje atsirado Lietuvą savo muilais ir kosmetikos priemonėmis žavinti „Gamtos pilnatvė“. Jos steigėjos, gyvendamos Andrioniškyje, žoleles savo gaminiams pradėjo rinkti šio miestelio apylinkėse, kaip pačios teigia, protėvių žemėje – ant Šventosios upės kranto, kvapioje pievoje, šimtamečių ąžuolų apsuptyje“, – seniūnę papildo mero patarėjas D. Vaičiūnas.

Darželis kiekvienam Kas, jei ne arbatos puodelis, gali labiausiai suartinti žmones? Tad prieš ketverius metus Andrioniškio bendruomenė sumanė įrengti arbatžolių ir prieskoninių augalų darželį, iš kurio kiekvienas miestelio gyventojas galėtų kvapių lapelių pasiskinti. „Idėja užveisti prieskoninių augalų darželį buvo labai paprasta – parodyti žmonėms, kokį turtą turime, – apžiūrint šį darželį pasakoja Andrioniškio seniūnės pavaduotoja Raminta Čelkauskienė.  – Iš  pradžių žmonės labai dažnai čia užsukdavo, užsukę ir po atžalą iš čia pasiimdavo, kad savo sodyboje pasisodintų. Dabar iš bendruomenės parsineštų augalų prie kiekvienos sodybos auga.“

Įrengiant darželį konsultavęs Traupio botanikos sodo įkūrėjas, Anykščių rajono mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius sako, kad gerai žinodamas Andrioniškio dirvožemio ypatumus jam tinkančius augalus parinko. Dalį jų davė iš Traupio botanikos sodo kolekcijos.

Mėtų įvairovė Andrioniškio bendruomenės darželyje auga kelių rūšių mėtos. Tarp jų – ir ananasinės. „Traupio botanikos sode auga apie 60 mėtų veislių. Pasaulyje jų suskaičiuojama apie 600. Yra šokolado, pipirų, apelsinų, citrinų, greifrutų ir daugybės kitų skonių mėtų“, – prie daugelio sodybų gaivų kvapą skleidžiančių augalų įvairovę pristato S. Obelevičius. Be mėtų, bendruomenės darželyje auga citrininių melisų, medetkų, kurių kelių žiedlapių užtenka norint gražia geltona spalva nudažyti sviestą. Šie nuo vasaros pradžios iki rudens ryškiais geltonais žiedais žydintys augalai Indijoje nuo senų laikų vadinami šventais augalais, o Kinijoje – ilgaamžiškumo simboliu. Medetkų arbata malšina skausmus, atpalaiduoja spazmus. Žolininkai tvirtina, kad medetkų preparatais galima išgydyti sunkiai gyjančias žaizdas, nudegimus,


svetainė PROFESIONALO PATARIMAI

Pievų ir pamiškių lobis

išbėrimus, egzemą ir net sustabdyti piktybinių auglių augimą. Mėlynais žiedeliais pasipuošę šalavijai naudojami kaip prieskoniai ir kaip vaistažolės. Juose gausu vitaminų K ir A provitamino – beta karoteno, taip pat lakiųjų aliejų, flavonoidų ir kitų naudingų medžiagų. Andrioniškio bendruomenės prieskonių sodelyje auga mažųjų kraujalakių, kalninių dašių, agurklių, vaistinių balzamitų, dažniausiai vadinamų skaisteniais.

Darželių gėlės „Gal tik jurginai – maistui nenaudojamos mūsų darželiuose augančios gėlės, nors skaičiau, kad ir juos kažkur naudoja. Rožių žiedai tinka desertams, salotoms gardinti, marinatams ruošti. Smulkiųjų serenčių lapus ir žiedus galima naudoti žuvų patiekalams ir salotoms gardinti. Salotoms tinka ir daugiametės saulutės, – daugelio auginamų augalų naudingąsias savybes vardija S. Obelevičius. – Taip jau susiklostė, kad senovėje žmonės, brangindami žemę, darželiuose augino ne tik tai, kas gražu, bet ir kas naudinga sveikatai. Nors kai kas ir pamiršta. Pavyzdžiui, seniau populiarius pastarnokus dabar dažniau sulaukėjusius pakelėse pamatysime nei daržuose. Prieš kelerius metus vienoje dvarvietėje aptikau seną salierinį augalą – gumbuotąjį gurgždį.“ Traupio botanikos sodo įkūrėjas pataria pasidairyti tarp pačių auginamų gėlių, nes kiekviena jų – gausus vitaminų, naudingų medžiagų rinkinys. „Daugelis augina storalapes bergenijas. Po žiemos jų pajuodavusių lapų nereikėtų išmesti, o nuplovus ir nudžiovinus naudoti skaniai tonizuojamajai arbatai, – atskleistomis gamtos paslaptimis dalijasi S.  Obe-

Kaip teigia S. Obelevičius, dažnai net nesusimąstome, koks sveikatos šaltinis auga šalia mūsų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. „Štai kad ir mūsų pievose augančios pavasarinės raktažolės. Tai labai daug vitamino C sukaupiantys augalai. Poros raktažolių lapelių užtenka norint gauti visos paros vitamino C normą. Jų lapelius galima naudoti arbatai, kelis lapelius įdėti į salotas. Žiemai raktažolių lapelių galima susidžiovinti ir jų miltelius naudoti kaip prieskonius salotoms. Tai labai vertingi augalai, kuriuos galima auginti ir savo darželiuose, – gamtos turtus pristato Traupio botanikos sodo įkūrėjas. – Dabar miškų proskynose žydi gauromečiai. Daugelis juos vadina ožkarožėmis. Iš jų lapų galima pasigaminti puikių arbatžolių. Pasakojama, kad Petras I net organizavęs gauromečių paruošas ir šių augalų arbatą eksportuodavęs į Vakarų Europą.“ Gauromečiai auga pamiškėse ir saulėtose vietose. Jų lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų, gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų, o vitamino C kiekiu jie nenusileidžia juodiesiems serbentams. Tyrimais nustatyta, kad gauromečiai – puiki priemonė nuo uždegimo. Jie slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje

levičius. – Dabar nemažai sodybų puošia raudoni monardų žiedai. O juk tai ne tik gražūs, bet ir labai naudingi augalai.“ Pašnekovo teigimu, monardų būna labai įvairių rūšių: mėtalapių, citrininių, vamzdinių. Lietuvoje labiausiai paplitusios raudonosios monardos. Jų tėvynė – Šiaurės Amerika. „Indėnai nuo amžių gerdavo jų arbatą. Ir dabar monardų arbata (dar vadinama Osvigo arbata) populiari JAV, Jungtinėje Karalystėje. Manau, šį augalą vertėtų auginti kiekviename darželyje“,  – pataria S.  Obelevičius, primindamas, kad monardos nėra rei-

Gaurometis gauromečių arbata naudojama norint pagerinti medžiagų apykaitą, valyti odą, numalšinti galvos skausmus, išsivaduoti nuo nemigos. Gauromečių lapus galima fermentuoti, o gauta juodoji arba žalioji arbata skoniu nenusileidžia atvežtinėms arbatoms. Švieži jaunų gauromečių lapai ir ūgliai tinka salotoms, o virti ar troškinti valgomi kaip daržovės. Anksti pavasarį dygstantiems ūgliams būdingas malonus salsvas kvapas ir skonis. Vasarą maistui vartojami jauni žiedynai su žiedpumpuriais. Jų dedama į salotas ir mišraines. Visose siauralapių gauromečių dalyse daug vitaminų A ir C.  Gauromečių žiedai turi daug nektaro. Teigiama, kad tankiame hektaro plotą užimančiame gauromečių sąžalyne bitės surenka apie 300 kilogramų nektaro. Medus iš šių augalų nektaro būna skaidrus, žalsvo atspalvio, malonaus skonio ir kvapo. 

klios augavietei. Jos ilgiausiai žydi saulėtoje vietoje, bet nemėgsta tiesioginių svilinančių vidudienio saulės spindulių. Joms patinka kiek drėgnokas dirvožemis. Sumaniusius savo darželius papildyti gražiais ir naudingais augalais Traupio botanikos sodo įkūrėjas ragina paskubėti. Rugpjūčio antroji pusė tinkama įsiveisti daugiamečiams kereliais dauginamiems augalams. Prie namų galima įsiveisti ir pievose, pamiškėse augančių augalų, tad raktažolės, gauromečiai puikiausiai jausis augdami šalia žmogaus. AUTORĖS NUOTR.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

5


idėjos namams 35,38’,$0$6Æ9,(67 89$6

V

okiečių dizaineris Teo Mioleris su kolegomis sumanė pagaminti pripučiamuosius šviestuvus, kuriuos būtų galima nesunkiai sumontuoti, išmontuoti, pervežti ir laikyti suvyniotus, kad neužimtų daug vietos. Ant plastikinio pailgo šviestuvo korpuso priklijuojama šviesos diodų šviestukų juosta. Norint naudotis tokiu šviestuvu, pirmiausia reikia jį pripūsti, pakabinti norimoje vietoje, prijungti prie elektros tinklo ir įjungti. Jei šviesos reikės tik trumpą laiką, net nereikės rūpintis šviestuvo prikabinimu – jį galima paprasčiausiai pastatyti atremtą į sieną. Pasak šviestuvo kūrėjų, jo skleidžiama šviesa yra stipri, bet nevargina akių, nes yra išsklaidyta.

Iki centimetro Ar tikrai esate matę namą, kurio gyvenamoji erdvė būtų panaudota iki kiekvieno kvadratinio centimetro? Neblogas pavyzdys galėtų būti Japonijos bendrovės „MUU Store Design Studio“ suprojektuotas dviejų aukštų namo interjeras. Projektuotojai puikiai susidorojo su iššūkiu: pastatyti namą 60 m2 ploto sklype. Žvelgiant iš šalies neatrodo, kad namo gyvenamasis plotas yra 100 m2. Stengdamiesi kuo efektyviau jį panaudoti, projektuotojai padalijo erdvę į įvairius lygius, natūraliai atskirdami skirtingos paskirties erdves be įprastinių pertvarų. Pirmajame aukšte taip atribota svetainė nuo šeimininkų miegamojo, antrajame – virtuvė ir valgomasis nuo antrojo miegamojo. Podėliai įrengti po kambarių grindimis, o interjeras suprojektuotas taip, kad gyvenamoji erdvė būtų kuo šviesesnė ir didesnė.

6 Namie ir Sode

2017 m. Nr. 18


Ratuotas dviaukštis Gražiausiu pasaulyje mažuoju nameliu amerikiečių bendrovės „Escape Homes“ suprojektuotą „Escape Home XL“ pavadino įtakingas JAV verslo žurnalas „Forbes“. Amerikoje pastaraisiais metais smarkiai išpopuliarėjo

kilnojamieji namai. Daugiausia tai lėmė besikeičiantis požiūris į gyvenimo mobilumą ir vis didesnį žmonių prieraišumą prie materialių dalykų, konkrečių vietų, aplinkos ir gyvenimo būdo. „Escape Home XL“ yra dviaukštis 36 m2

ploto namas ant ratų. Jį galima vežioti automobiliu kaip standartinę priekabą. Namelyje gali nakvoti 8 žmonės, čia įrengti du miegamieji. Lubos virš jų yra 1,5 m aukštyje, o centrinėje namelio dalyje jos yra 3,4 m aukščio. Vidus iškaltas medžiu, yra virtuvė su dujine virykle, šaldytuvu, tualetas, vonia, dušas, šildymo ir oro kondicionavimo įranga, elektros generatorius. Pasak gamintojų, tokie nameliai gali būti naudojami įvairiomis klimato sąlygomis – jiems nebaisus nei didelis šaltis, nei karštis.

/š.Æ7š6$3*$9,.š6

B

ritų dizaineriai, pasirėmę seniai žinoma psichologų įžvalga, kad iš tikrųjų valgome akimis, sukūrė didelių maisto porcijų iliuziją sukuriančius indus. Žvelgiant į juose patiektą maistą galima pasisotinti akimis ir taip apgauti skrandį, nes iš tikrųjų maisto gausa tėra iliuzija. Ją sukuria išmoningai lėkštėse įmontuoti veidrodiniai vertikalūs ir horizontalūs paviršiai. Jeigu jų nebūtų, iškart susivoktume, kad porcija maža ir nuo stalo pakilsime iki soties nepavalgę. Tokia vizualinė manipuliacija padeda psichologiškai priprasti prie mažesnio maisto kiekio ir palengvina pastangas mesti svorį. Galbūt skrandis po tokių pietų neliks labai patenkintas, tačiau svarbiausia – akys valgančiuosius bus įtikinusios, kad jie pasisotino.

SKIRTUKAS. Nedidelėse patalpose būna sunku padalyti erdvę į skirtingas zonas, nes tiesiog trūksta vietos interjero skirtukams. Tokiais atvejais gelbėja paprasti, bet elegantiški sprendimai: pavyzdžiui, miegamąjį nuo likusios patalpos dalies galima atskirti pastačius dekoratyvinę medinę širmą, gerai praleidžiančią šviesą, ir paaukštinus grindis po lova. Jei tam būtų panaudota medinė platforma, po ja galima įrengti jaukų LED šaltinių apšvietimą, kuris ne tik vizualiai atribos miegamąjį nuo svetainės, bet ir padės sukurti įspūdį, tarsi lova sklendžia ore. PARENGĖ MARIUS DIKČIUS

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

7


mano namai

Renkamės stogo dangą

Stogui keliami reikalavimai Architektūrinio sprendimo atitiktis. Stogų dangos turi atitikti stogo konstrukciją ir pasirinktą dizainą. Šlaitinių stogų forma būna nuo paprastų dvišlaičių stogų iki sudėtingos konfigūracijos, daug kampų ar įlinkių turinčiu paviršiumi.

Tvirtumas. Stogas turi būti atsparus atmosferos ir eksploatacijos poveikiui. Jam tenka atlaikyti saulės radiaciją, vėją, lietų, sniegą ir žmogaus veiklos padarinius. Sandarumas. Stogas negali praleisti nei lietaus vandens, nei sniego, nei triukšmo, nei vėjo. Stogo garso ir šilumos izoliuojamosios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos norminių dokumentų reikalavimus.

Tarnavimo laikas. Šiuolaikinių stogų dangų tarnavimo laikas yra skirtingas. Ekspertų nuomone, stogo ilgaamžiškumas iki 90 procentų priklauso nuo pasirinktų medžiagų ir montavimo darbų kokybės.

Ekologiškumas. Stogo plotas dažniausiai atitinka naudingą namo plotą, todėl svarbu, kad jo danga būtų ekologiška ir nekenktų nei žmogui, nei aplinkai. Stogui turi būti naudojamos patvarios ekologiškos medžiagos.

Saugumas. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Ant stogo privalo būti įrengtos ugniai atsparios priešgaisrinės kopėčios. Ekonominis kriterijus. Stogas sudaro apie ketvirtadalį namo kainos, todėl investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Stogo konstrukcija ir stogo danga parenkamos tokios, kurios atlaikytų kiek įmanoma ilgiau.

Saulius BARASA Stogas – namo vizitinė kortelė ir svarbus eksterjero dizaino elementas. Jis saugo mus nuo nepalankių atmosferos veiksnių: saulės spindulių, karščio, šalčio, lietaus, sniego, vėjo. Po juo praleidžiame didelę dalį savo gyvenimo, tad savaime suprantama, kad stogą būtina pasirinkti tinkamai. Renkantis stogo dangą, svarbu atsižvelgti į pastato paskirtį ir stogo konstrukciją. Jeigu ketinate dengti naują stogą, pasirinkimą dažniausiai lemia ilgaamžiškumo veiksnys, ekologinė medžiagos būklė ir apsauginė funkcija. Idealiai tinkančio ar universalaus sprendimo visiems atvejams nėra. Pirmiausia

8 Namie ir Sode

2017 m. Nr. 18

svarbu atsižvelgti į tai, koks tai pastatas: vasarnamis, gyvenamasis namas, ūkinis ar techninės paskirties. Stogo dangos tarnavimo laikas turėtų atitikti numatomą pastato eksploatacijos lai-

ką – nėra tikslo dengti stogą amžiams, jei pastatas skirtas ūkio reikmėms. Taigi, atsižvelgę į stogui keliamus reikalavimus, nesunkiai galėsite pasirinkti priimtiniausią variantą.

Populiariausios stogo dangos ir jų savybės PLIENINĖ STOGO DANGA – universali medžiaga, turinti didelę spalvų ir profilių įvairovę. Ji viena dažniausiai pasirenkamų stogo dangų Lietuvoje. Skardai būdingos įvairios formos, spalvos bei padengimas. Populiariau-


mano namai sia iĹĄ jĹł yra Ä?erpiĹł imitacija. Teigiama, kad tai viena pigiausiĹł stogo dangĹł. Ji uĹžsakoma pagal konkretaus stogo matmenis, o profiliuojama ir iĹĄkertama gamybos ceche. Danga yra lengva, palyginti su kitomis, taÄ?iau lyjant lietui kelia triukĹĄmÄ…, todÄ—l reikia ÄŻrengti storesnÄŻ sluoksnÄŻ ĹĄilumos izoliacijos, kuri atliks ir garso izoliacijos funkcijÄ….

PRANAŠUMAI: greitas ir nebrangus montavimas, atspari mechaniniams poveikiams, lengva (3–5 kg/m3), patogi eksploatuoti (neskilinėja, nelōŞta), patraukli kaina, graŞus estetinis vaizdas. TRŪKUMAI: kelia triukťmą, jeigu nenaudojama papildoma garso izoliacija, didelės skardos sąnaudos montuojant sudėtingesnės konstrukcijos stogus, todėl galutinė sąmata gerokai iťauga.

BITUMINÄ–S ÄŒERPELÄ–S – gaminiai, iĹĄkirsti iĹĄ gatavos ritininÄ—s bituminÄ—s stogo dangos. Tai viena populiariausiĹł stogo dangĹł Amerikoje. Ji pasiĹžymi graĹžiu estetiniu vaizdu bei formĹł ir spalvĹł ÄŻvairove. SkaiÄ?iuodami stogo sÄ…matÄ… turime Ĺžinoti, kad renkantis bitumines Ä?erpeles papildomai reikÄ—s OSB3 plokĹĄtÄ—s bei pakloto, dÄ—l to stogo kaina smarkiai iĹĄauga. RitininÄ— stogo danga gaminama naudojant pagrindÄ… ir medĹžiagas, kuriomis ÄŻmirkomas ir padengiamas pagrindas. VirĹĄutinis sluoksnis yra neorganiniĹł medĹžiagĹł pabarstai. Pagrindas gaminamas iĹĄ nedegaus stiklĹŤno, o jÄŻ iĹĄ abiejĹł pusiĹł dengia bitumas. Ĺ i medĹžiaga yra degi, taÄ?iau bituminiĹł Ä?erpeliĹł degumas priskiriamas E klasei.

PRANAĹ UMAI: nelĹŤĹžta, neskilinÄ—ja, plastiĹĄka medĹžiaga, gera garso izoliacija, montuojant lieka nedaug nuopjovĹł. TRĹŞKUMAI: blunka veikiama ultravioletiniĹł spinduliĹł, sudÄ—tinga montuoti esant Ĺžemai temperatĹŤrai, samanoja, reikia papildomĹł ÄŻrengimo priemoniĹł, tokiĹł kaip OSB plokĹĄtÄ—s ir pakloto, todÄ—l pabrangsta darbĹł kaina.

KERAMINÄ–S IR BETONINÄ–S ÄŒERPÄ–S – tai maŞų matmenĹł vienetiniai gaminiai. ÄŒerpÄ—s nuo senĹł laikĹł buvo laikomos prabangos Ĺženklu ir pasiĹžymÄ—jo ilgaamĹžiĹĄkumu, tad buvo naudojamos Lietuvoje piliĹł ir dvarĹł pastatĹł stogams dengti. Jos bĹŤna dviejĹł tipų – betoninÄ—s ir keraminÄ—s. AbiejĹł tarnavimo laikas yra labai panaĹĄus, taÄ?iau skiriasi atspalvis, pavirĹĄius ir gamybos technologijos. BetoninÄ—s Ä?erpÄ—s gaminamos iĹĄ pigmentuoto betono ir daĹžomos iĹĄ iĹĄorÄ—s. KeraminÄ—s Ä?erpÄ—s gaminamos iĹĄ molio, iĹĄdegto aukĹĄtoje temperatĹŤroje. Jos padengiamos apsauginiu sluoksniu – daĹžomos arba glazĹŤruojamos. ÄŒerpÄ—s gali bĹŤti ÄŻvairiausiĹł spalvĹł ir gaminamos labai skirtingĹł formĹł.

PRANAŠUMAI: gera garso izoliacija, nedegi ir nerōdijanti medŞiaga, ilgaamŞiťkumas – daugiau nei 120 Şiemos ciklų, konstrukcija leidŞia stogui kvėpuoti, pigi stogo eksploatacija, platus spalvinis spektras. TRŪKUMAI: didelis svoris reikalauja tvirtesnės stogo karkaso konstrukcijos, brangios komplektuojamosios detalės, samanoja.

BANGUOTI Ĺ IFERIO LAKĹ TAI (BEASBESTÄ– DANGA) – puiki alternatyva anksÄ?iau stogams naudotai ĹĄiferio dangai. Ĺ iferis Lietuvoje yra populiari stogo danga dÄ—l savo ilgaamĹžiĹĄkumo ir patikimumo. Viena iĹĄ ĹĄiferio sudedamĹłjĹł daliĹł anksÄ?iau bĹŤdavo asbestas, taÄ?iau jis buvo pakeistas ÄŻ sintetinÄŻ pluoĹĄtÄ…. Dabar ĹĄi stogo danga gaminama pagal naujÄ… technologijÄ… nenaudojant asbesto. PagrindinÄ— Ĺžaliava – aplinkos poveikiui atspari medĹžiaga cemento pagrindu, armuota sintetiniais plauĹĄais. IlgaamŞė danga yra saugi Ĺžmogaus sveikatai bei

aplinkai. Naudojant hidraulinÄ™ riĹĄamÄ…jÄ… medĹžiagÄ… pagaminti gaminiai atsparĹŤs drÄ—gmei, nerĹŤdija ir neyra dÄ—l ĹĄalÄ?io poveikio. Jų faktiĹĄkai neveikia aukĹĄta temperatĹŤra, banguoti lakĹĄtai nedega (degumas priskirtas A klasei).

PRANAĹ UMAI: lengvai pritvirtinama, montuojant lieka nedaug nuopjovĹł, santykinai pigi ir lengva. TRĹŞKUMAI: blunka veikiama ultravioletiniĹł spinduliĹł, prasta garso izoliacija, medĹžiaga gana trapi. AUTORIAUS NUOTR.

3GSMCUGOGMWCFSCUKOKVTNGUSVTPTUPIè Aklai nepasitikÄ—kite naujomis pardavÄ—jĹł giriamomis medĹžiagomis – idealiai tinkanÄ?iĹł bet kokioms eksploatavimo sÄ…lygoms medĹžiagĹł nebĹŤna. Tad pasikonsultuokite keliose prekybos vietose ir tik tada rinkitÄ—s. IĹĄsiaiĹĄkinkite naudojamĹł medĹžiagĹł geras ir blogas savybes: kurios jĹł yra svarbios renkantis medĹžiagÄ… jĹŤsĹł pastato stogui, koks turi bĹŤti minimalus ir maksimalus stogo pasirinktos dangos nuolydis. SusipaĹžinkite su bendrosiomis montavimo taisyklÄ—mis, iĹĄsiaiĹĄkinkite, kaip reikia paruoĹĄti stogÄ… dangai montuoti (gegniĹł montavimas, grebÄ—stavimas, ĹĄiltinimas, hidroizoliacija ir kt.). Pagal rekomendacijas rasite ÄŻmonÄ™, kuri teisingai atsakys ÄŻ jĹŤsĹł klausimÄ…: „Kiek kainuoja stogas?“ Teisingas atsakymas ÄŻ ĹĄÄŻ klausimą – tai sÄ…mata, apimanti visus stogo dengimo darbus ir komponentus: dangÄ…, montavimo, papildomas medĹžiagas ir jĹł pristatymÄ…, garantinius ÄŻsipareigojimus.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

9


Tai, ką esame įpratę vadinti jurgino žiedu, pasirodo, yra žiedynas. O jei kalbėsime botaniškai tiksliai, tai yra graižas – žiedynas, kurį sudaro liežuviški ir vamzdiški žiedai, atrodantys kaip paprasti lapeliai. Toks pavienis lapelis yra tikrasis jurgino žiedas.

Jurginų jūra Loreta URBAITĖ Vasarai baigiantis ir visą rugsėjį mus džiugina įvairiaspalviai jurginų žiedai. Kartais prarandantys savo populiarumą, užgožiami naujoviškų įmantrių augalų ir vėl iškylantys „ant bangos“ jie niekada nepalieka mūsų gėlynų, sodybų ir parkų. Viena priežasčių, kodėl šios gėlės visada turi savo uolių augintojų ir mylėtojų, matyt, yra stulbinama jurginų įvairovė. Jie tiesiog niekada nepabosta. Žiūrėk, pasižada rudenį koks gėlėms neabejingas sodininkas daugiau nesiterlioti su tais jurginų iškasinėjimais, bet ateina pavasaris ir vėl virpančia širdimi traukia iš

10 Namie ir Sode

rūsio šakniagumbius: „Ar tik gerai per- ‘Karalius Mindaužiemojo?“ – ir tikriausiai neatsispiria pa- gas’, ‘Lietuvos Knygundai įsigyti dar porą naujų veislių. gnešiams’, ‘Ačiū’, ‘BaltiKai pamatai Vilniaus universiteto Kai- jos Kelias’, ir daugybė kitų. rėnų botanikos sode žydinčių jurginų jūrą, atidžiau įsižiūri į pavienes veisles, Kaip suvaldyti įvairovę dar kartą pasijunti priblokštas žiedynų Jurginų tėvynė yra Centrinė Ameriformų ir spalvingumo, pagalvoji, kad ka, Meksikos, Kolumbijos aukštikalnės. jurginai išties turi kažkokios magiškos Ten auga laukinių jurginų rūšys, iš kurių traukos. Nors po porą krūmelių auga kilo visa jurginų įvairovė. Dabar pasauprie dažnos sodybos, o kiek Lietuvo- lyje suskaičiuojama dešimtys tūkstanje gėlininkų mėgėjų, kurie turi sukau- čių jų veislių. Jurginai taip skiriasi savo pę didžiules jurginų kolekcijas. Turime žiedų forma, dydžiu, spalvomis, kad jau ir mūsų selekcininkų išvestų lietuviš- XIX a. viduryje mėginta suklasifikuoti kų jurginų veislių. Su  daugeliu jų gali- visą šį margumyną. Daugiausia dėmema susipažinti Kairėnuose. Čia galima sio kuriant klasifikacijas skiriama žieišvysti aukštaūgį veislės ‘Sabonis’ krū- dyno formai ir dydžiui. Po  Kairėnų somą, apsipylusį raudonais žiedais, čia ir dą vedžiojantis dr. Darius Ryliškis juo-

2017 m. Nr. 18


graĹžus gÄ—lynas kauja, kad visos tos klasifikacijos reikalingos ne botanikams, o sodininkams ir selekcininkams, kad parodose dalyvautĹł, prizus laimÄ—tĹł. O ten jau vertinami ir idealĹŤs Ĺžiedyno aukĹĄÄ?io ir skersmens santykiai, Ĺžiedo forma. O kaip sulyginti tokius skirtingus Ĺžiedus kaip, tarkim, tuĹĄÄ?iavidurÄŻ ir kaktusinÄŻ? ÄŒia ir pagelbÄ—ja klasifikacija. Dabar pasaulyje vyrauja kelios skirtingos sistemos, iĹĄ kuriĹł populiariausios yra amerikieÄ?iĹł ir britĹł. KairÄ—nĹł botanikos sode naudojama Amerikos jurginĹł augintojĹł draugijos (American Dahlia Society – ADS) klasifikacija. Pagal jÄ… jurginai skiriami ÄŻ 12 grupiĹł: dekoratyvĹŤs (dailiaĹžiedĹžiai), nimfiniai, pusiau kaktusiniai, kaktusiniai, chrizantemiĹĄki, rutuliĹĄki, pomponiniai, bijĹŤniĹĄki, anemoniniai, apykakliniai, orchidÄ—jiĹĄki ir tuĹĄÄ?iaviduriai jurginai. Kai kuriose grupÄ—se jurginai skirstomi dar ÄŻ pogrupius (pagal Ĺžiedyno dydÄŻ). Eiliniam gÄ—liĹł mÄ—gÄ—jui tie skirtumai kartais atrodo tokie menki ir sunkiai pastebimi, pavyzdĹžiui, pomponiniĹł jurginĹł lieĹžuviĹĄki Ĺžiedai buki, susisukÄ™ iki pagrindo, o rutulinių – ovalĹŤs, palinkÄ™ ÄŻ vidĹł maĹžiau negu iki pusÄ—s.

Ateiviams iť Meksikos reikia globos Kai kurie net ťias gėles labai mėgstantys sodininkai nesiryŞta auginti jurginų dėl didelio vargo – jų iťkasimo kiekvie-

nÄ… rudenÄŻ, o dar daugiau rĹŤpesÄ?iĹł kyla, kai reikia iĹĄlaikyti ĹĄakniagumbius per ĹžiemÄ…. IĹĄÂ tiesĹł tam reikalinga tinkama patalpa. Jurginams nepatinka per didelis drÄ—gnis – jie pradeda pĹŤti. Kita vertus, per sausas rĹŤsys Ĺžiemoti irgi netinkamas. Ĺ akniagumbius per ĹžiemÄ… geriausia laikyti gerai vÄ—dinamoje patalpoje, kurioje drÄ—gnis – 70 proc., o temperatĹŤra laikosi 4–7 °C. Tinkamas jurginĹł iĹĄlaikymas ĹžiemÄ… lemia didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ jĹł auginimo sÄ—kmÄ—s. Kuo trumpiau ĹĄakniagumbiai gulÄ—s rĹŤsyje, tuo jiems bus geriau, todÄ—l nereikia skubÄ—ti jurginĹł iĹĄkasti rudenÄŻ. Sausais orais jie gerai iĹĄtveria vÄ—sÄ… ir nieko blogo neatsitiks, jei silpnos ĹĄalnos rugsÄ—jo pradĹžioje pakÄ…s lapĹł galus – jurginai dar gali gana ilgai ĹžydÄ—ti. TaÄ?iau negalima ir susivÄ—lint jĹł nukasti. Paprastai jie kasami po tikrĹł pirmĹłjĹł ĹĄalnĹł, geriausia saulÄ—tÄ… dienÄ…, pirmoje jos pusÄ—je. Kadangi jurginai kaĹžkada atkeliavo iĹĄ ĹĄiltĹłjĹł kraĹĄtĹł, jie yra ĹĄviesomÄ—giai, todÄ—l jĹł augimo vieta turi bĹŤti apsaugota nuo vÄ—jĹł, gerai apĹĄviesta. Negalima jurginĹł sodinti arti dideliĹł medĹžiĹł, ypaÄ? lapuoÄ?iĹł, kurie sudaro pavÄ—sÄŻ ir nualina dirvÄ…. Dirva tinkamiausia puri, laidi vandeniui ir orui. Jurginai gerai auga priesmÄ—lio dirvose. Dirvos rĹŤgĹĄtingumui jurginai nÄ—ra itin jautrĹŤs, taÄ?iau geriau auga silpnai rĹŤgĹĄÄ?iuose ir neutraliuose dirvoĹžemiuose (pH 6,5–7,5). AUTORÄ–S NUOTRAUKOSE KAIRÄ–NŲ BOTANIKOS SODAS

ƒ—Â?•‹Â?‡ÂŒĂłÂ•Ăˇ ’‡Â?Â?–ƒ†‹‡Â?ÆČ‹Â”Â—Â‰Â•ÂˇÂŒÂ‘Í•Í™Â†Ç¤ČŒ͕͔Ǥ͔͔Ȃ͖͔Ǥ͔͔Â˜ÂƒÂŽÇ¤ÇĄ ĂŚÂ‡ĂŚÂ–ÂƒÂ†Â‹Â‡Â?ÆČ‹Â”Â—Â‰Â•ÂˇÂŒÂ‘Í•ÍšÂ†Ç¤ČŒÍœÇ¤Í”Í”Č‚Í–Í”Ç¤Í”Í”Â˜ÂƒÂŽÇ¤ÇĄ

Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode auga 400–600 (nelygu tų metų gamtos sąlygos) uŞsieninės ir lietuviťkos kilmės jurginų veislių

,‹ƒ̗”Â?—Ž‹—‘•‹ÌĂ†Â˜ÂƒÂ‹Â”Â‹ÂƒÂ—Â•Â‹Ăˇ‹‡–—˜‘•Â?ƒÂ?’‡Ž‹á Â•Â—Â˜ÂƒÄ Â‹ÂƒÂ˜Â¸ĂłÂ?‹Â?‹Â?Â?ÂƒÂ‹ÇĄ‰¡Ž‹áƒ—‰‹Â?Â–Â‘ÂŒÂƒÂ‹ÇĄ•‘†‹Â?‹Â?Â?ƒ‹Ǥ

ÂƒÂŽÂˇÂ•Â‹Â–Â‡•—Œƒ‹•’ƒ„‡Â?Â†Â”ÂƒÂ—Â–Â‹ÇĄÂ’ÂƒÂ•Â‹Â‰Â”Â‘Ä ÂˇÂ–Â‹‹” ƕ‹‰›–‹†ƒ—‰‹ƒÂ?‡‹á‰¡Ž‹áǥ”‡–‡•Â?‹á˜ƒ‹•Â?”óÂ?‹áƒ” •‡Â?Â?ƒ†‹‡Â?ÆČ‹Â”Â—Â‰Â•ÂˇÂŒÂ‘Í•Í›Â†Ç¤ČŒÍœÇ¤Í”Í”Č‚Í•ÍšÇ¤Í”Í”˜ƒŽǤ ˜ƒ‹•Â?Â‡Â†Ä Â‹ĂˇÇ¤‡Ž‹Â?•’ƒÂ?‹”Ì–‹‹”Â˜ÂƒÂ‹Â•Â–ÂƒÄ Â‘ÂŽÂ‹ĂˇÂ?ÂˇÂ‰ÂˇÂŒÂƒÂ‹ÇŁ ‹Â?‹Â?¡•ǥÂ?Ġ̋Â’ÂƒÂ”Â‘Â†ÂƒÇŚÂ?—‰¡Â’ÂƒÂ†ÂˇÂ•’Ž¡•–‹†‡Â?‘”ƒ–›˜‹Â?‹á Â•Â—Ä Â‹Â?‘•‹–‡ǥÂ?ƒ‹’ƒ—‰‹Â?–‹‹”Â’Â”Â‹Ä Â‹ĂłÂ”ÂˇÂ–Â‹˜ƒ‹•–‹Â?‹—• ÂƒÂ—Â‰ÂƒÂŽĂˇƒ—‰‹Â?‹Â?‘Â˜Â‡Â”Â•ÂŽÂŚÇĄÂ?ó•áÂ?Â”ÂƒĂŚÂ–Â‡Â’ÂƒÂ‰ÂƒÂ—Â•ÂˇÂ•Â‰Â”ÂƒÄ Â‡Â•Â?‹á ÂƒÂ—Â‰ÂƒÂŽÂ—Â•ÇĄÂ‰ÂƒÂŽÂˇÂ•Â‹Â–Â‡ÂŒĂˇƕ‹‰›–‹Ǥ—•Â?‡”ƒÂ?‹Â?‘•†‹”„‹Â?‹áǥ Ä Â‡ÂŽÂ†Â›Â?áǥ†‹†¡•†‡Â?‘”ƒ–›˜‹Â?‹áÂƒÂ—Â‰ÂƒÂŽĂˇƒ•‘”–‹Â?‡Â?–ƒ•Ǥ ƒÂ?Â?‡Â?••Â?—Ž’–ó”áǤ


Viename gėlyne neturėtų būti daugiau kaip 6 rūšių augalų, o dominuotų tik dviejų

Į darželius veržiasi laukiniai augalai Meilė TARAŠKEVIČIENĖ „Geltono karučio“ Vilniuje organizuotoje aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ (liet. „Sodo stilius“) viešėjo ypatingas svečias, apželdinimo žvaigždė iš Didżiosios Britanijos dr. Noelis Kingsburis. Renginio sumanytoja ir organizatorė Lina Liubertaitė pristatydama lektorių pabrėžė, kad jis yra knygų apie šiuolaikišką aplinkos kūrimą autorius, kartu su kolega olandu Pietu Oudolfu išplėtojęs ir išpopuliarinęs natūralistinio apželdinimo, dar vadinamo olandiška banga, stilių ir koncepciją ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Iš pirmų lūpų, kas yra natūralistinis apželdinimas, kaip jis taikomas įvairiose šalyse ir kaip jis gali atrodyti mūsų kiemuose, šįkart galėjo sužinoti ir daugybė gražios aplinkos ir gėlių mylėtojų Lietuvoje.

Daugiamečiai gėlynai vėl madingi Pasak dr. N. Kingsburio, daugelyje šalių smarkiai pażeista augalų bioįvairovė, todėl siekiama visomis įmano-

12 Namie ir Sode

momis priemonėmis ir būdais ją atkurti, ypač viešosiose erdvėse. Augalai sodinami ne tik dėl grožio, jie padeda mažinti oro taršą, tam tikrose vietose – vandens perteklių, atlieka daugybę kitų funkcijų. Lektoriaus tvirtinimu, daugelyje Europos šalių grįžtama prie senosios mados  – daugiamečių gėlynų. Juos tiek įrengti, tiek prižiūrėti yra kur kas paprasčiau, sutaupoma nemažai lėšų ir laiko. Daugiamečiais gėlynais jokiu būdu nesiekiama išstumti tradicinių želdynų, tai tiesiog puiki jų alternatyva. Naujo daugiamečio gėlyno įrengimo metodikų ir būdų yra keletas. Vienas populiaresnių – žydinti pieva, kurią 1–2 kartus per sezoną būtų naudinga nušienauti. Tokioje pievoje paprastai turėtų dominuoti tik keletas kul-

2017 m. Nr. 18

AUTORĖS NUOTR.

Dr. N. Kingsburis: „Daugybėje Europos šalių pievas primenantys žolynai yra vieni populiariausių“

tūrinių augalų. Daugiametė pieva su prisitaikiusiais joje augti kultūriniais augalais gali akį džiuginti daugybę nusiteikti pokyčiams, kurių metų, nors investicijų ir dar- dalis – ne itin malonūs. Nebo panaudota minimaliai. retai pasitaiko, kad kai kurių Pasak N.  Kingsburio, nerei- rūšių augalai, neatlaikę konkia norėti, kad jau pirmai- kurencijos, nunyksta, todėl siais metais želdynas suspin- juos vėl tenka atsodinti. Sodo dėtų visu gražumu. Būtina augalai gyvena savo ritmu ir

Pastaruoju metu leidžiama nesilaikyti nusistovėjusių taisyklių ir augalus kieme susodinti taip, kad per gėlyną galėtume vaikščioti


darni aplinka mūsų norams jie nepavaldūs. Vis dėlto naujo želdyno likimas yra prižiūrinčio jį žmogaus rankose. Svečias pabrėžė, kad net 50 proc. galutinio rezultato lemia tinkama augalų priežiūra, tačiau labai dažnai mėgėjams nepakanka žinių ir kompetencijos. Ypač jos reikia prižiūrint specifinį seną gėlyną. Todėl pravartu nuolat domėtis pačiam, jei įmanoma, prašyti konsultantų patarimų. N. Kingsburis taip pat akcentavo, kad daugiametė pieva turi daug privalumų. Pirmiausia žavi jos bioįvairovė ir estetinis vaizdas, kurį suteikia pasikartojantys pasodintų kultūrinių augalų spalvų deriniai. Pievą nesunku prižiūrėti. Vienintelis keblumas, kuris kyla bandant sukultūrinti pievą, yra tinkamo augalų mišinio parinkimas. Labai svarbu, kad naujai pasodintų augalų nenustelbtų ar neužgožtų jau augantys. Švelnesnio klimato šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, vegetacija

ilgesnė nei šiauresnėse, todėl sodinami augalai lengviau prigyja. Augalams įsitvirtinti svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir dirvožemis. Suprantama, derlingesnėje žemėje kultūriniams augalams prasimušti į saulę bus kur kas lengviau. Tačiau daugeliui dekoratyvinių augalų derlinga žemė nebūtina. Patiriantis stresą augalas, kad išliktų, sutelkia visas jėgas, todėl prisitaiko ir prie nepalankių sąlygų. O gausioje maisto medžiagų, patręštoje dirvoje piktžolės irgi nesnaudžia. Želdinimo projektus įvairiose pasaulio vietovėse analizuojantis anglas pateikė natūralios pievos su žydinčiais kultūriniais augalais įrengimo pavyzdį Kazachstane, kur tai padaryta buvusiame bulvių lauke.

Lyderiai vokiečiai Pastaraisiais metais įvairių gėlių mišiniai želdynuose sparčiai populiarėjo daugelyje valstybių, ypač Vokietijoje ir Šveicarijoje. Štai Vokietijoje, skyrus valstybės finansavimą, moksliniai tyrimai, kurie padėtų sudaryti pačius geriausius skirtingų augalų derinius, pradėti dar 2000 m. Jau sukurta daugiau kaip 50 mišinių. Siekta sukurti ir universalų mišinį. Mokslininkai net dešimtmetį kantriai dirbo, į tyrimus įtraukdami ir praktikus, kol jiems pavyko pasiekti savo tikslą. Mišiniai sudaromi taip, kad nė vienas augalas nepradėtų dominuoti. Vokietijoje gėlių mišinių sukurta labai daug, todėl net ir įnoringiausias pirkėjas suranda atitinkantį jo poreikius ir galimybes. Olandijoje taip pat sparčiai plinta minėtų gėlių mišinių

DAUGIAU .Ó5<%26 Mėgstantis būti pradininku želdinimo specialistas sakė, kad po kiek laiko tas pats gėlynas pabosta, todėl jį galima atnaujinti pasitelkus savo vaizduotę ir patirtį. Gėlių mišinį galima pamėginti sukurti ir pačiam, tik reikia žinoti, kad viename neturėtų būti daugiau kaip 6 rūšių augalų. Augalus reikėtų itin kruopščiai atsirinkti, labai svarbu surasti šalia vienas kito galinčius augti draugiškai. Šiuo atveju idealus patarėjas – gamta. Siūloma atkreipti dėmesį, kur ir kokiomis sąlygomis augalai auga natūraliomis sąlygomis. Iš pradžių patariama sudaryti savo aplinkos želdinimo planą, remiantis vonios plytelių dėliojimo metodu. Madingas tampantis natūralistinis dizainas nuo klasikinio, tradicinio skiriasi tuo, kad neliko konkrečios gėlynų išdėstymo struktūros, pavyzdžiui, gėlyno viduryje kiemo, gėlyno palei taką ar

gėlyno klomboje. Pastaruoju metu leidžiama nesilaikyti nusistovėjusių taisyklių, raginama žvelgti kūrybiškiau. Juk galima susodinti augalus taip, kad, pavyzdžiui, per gėlyną galėtume vaikščioti. N. Kigsburis pataria sumažinti dalį vejos ir panaudoti ją natūraliam želdynui sukurti. Tam tikslui galima panaudoti ir savaime pasisėjančių daugiamečių gėlių. Labai įspūdingai atrodo ir dekoratyvinės žolės. „Leiskime augalams gyventi savo gyvenimą, netrikdykime jo“, – ragina svečias ir pabrėžia, kad įvairių gėlių mišiniai ateityje tik populiarės, o gražiausi augalų deriniai jam yra atsitiktiniai.

želdynai, tačiau šioje šalyje Pasak N. Kigsburio, gerai sumokslinei veiklai skiriama formuotas želdynas gerai atmažiau dėmesio bei lėšų. rodo ir gyvai, ir nuotraukoĮvairių gėlių mišinių želdy- se. Tačiau gėlių mišiniai sunais pirmiausia siekta suma- kurti tik tam tikro klimato žinti išlaikymo išlaidas. Gė- zonoms, todėl ne visose šalynas, kuriame naujų augalų lyse vienodai gali gerai augti. nereikia sodinti dešimt metų, „Dar vis kuriami tokie augalų iš tiesų padeda sutaupyti ne- mišiniai, kurie puikiai augtų mažus pinigus. Be to, tokiuo- įvairiomis klimato sąlygose želdynuose beveik neauga mis, kad juos galėtų sėti ir piktžolės. Taigi, sumažėja ir neprofesionalai“,  – dėstė želnemalonių ravėjimo darbų. dinimo specialistas.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

13


Kokių trąšų reikia rudenį? Rima MARCINKEVIČIENĖ Kiekvienu metų laiku augalams reikia vis kitokių trąšų. Vieni elementai skatina lapų augimą, kiti padeda šaknims, treti stiprina ląstelių funkcijas ir palengvina maisto medžiagų įsisavinimą, todėl visada svarbu tręšti subalansuotomis ir tam sezonui pritaikytomis trąšomis. Tad kokių trąšų reikia rudenį?

Rudeninis augalų maistas Rudenį tręšiama siekiant paskatinti augalų įsišaknijimą, padidinti atsparumą ligoms, paankstinti pavasarinę vegetaciją, todėl rudenį svarbiausi elementai yra fosforas ir kalis. Fosforas atsakingas už šaknis, o kalis skatina ląstelių funkcijas ir mikroelementų įsisavinimą. Azoto rudenį reikia, tačiau labai nedaug: jis skatina žaliosios masės augimą, todėl šiomis trąšomis dirvožemį patariama tręšti nuo pavasario iki vidurvasario. Rudenį galima tręšti azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) trąšomis atskirai, tačiau patogiau naudoti subalansuotus rudeninius mineralų kompleksus, kuriuos gali pasiūlyti bemaž kiekvienas trąšų gamintojas. Daržininkams paprasčiausia, kai patiems

14 Namie ir Sode

nereikia sukti galvos, kiek ir kokių trąšų berti. Labai patogu rinktis granuliuotas trąšas, kurių vienoje granulėje pateikiama visų augalui reikalingų medžiagų. Beriant trąšas į dirvą medžiagos pasiskirsto tolygiai, tad visas plotas pamaitinamas vienodai. Renkantis trąšas svarbu atkreipti dėmesį į trąšų formules ant pakuočių, o ypač į tris skaičius: pavyzdžiui: 5–15– 25. Šie skaičiai rodo medžiagų santykį – atitinkamai: N–P–K. Rudeniniam tręšimui skirtose trąšose yra daugiau fosforo (15) ir kalio (25), o pavasarinėse trąšose rastume daugiau azoto (18). Pavasarinė formulė atrodytų maždaug taip: 18–9–12. Nors ir nedideliais kiekiais, augalams reikalingi mikroelementai: manganas, boras,

2017 m. Nr. 18

varis, magnis, geležis, molibdenas. Šių mikroelementų yra mėšle, medžių pelenuose, kompleksinėse mineralinėse trąšose. Kokybiškose šiuolaikinėse trąšose paprastai nėra chloro. Verta atkreipti į tai dėmesį: bechlorės trąšos ekologiškesnės, jos tausoja gamtą, nekenkia sveikatai ir garantuoja puikų derlių. Geresnio rezultato visada sulaukiama ir tada, kai dirva prižiūrima nuolat: kuo mažiau ji nualinta, tuo geriau augalai įsisavina maisto medžiagas. Todėl geriau tręšti dažniau ir po mažiau.

Ar galima rudenį tręšti mėšlu? Nors visi ekologiško ūkininkavimo šalininkai balsuotų už organinių trąšų naudojimą, kartais paprasčiausias mėšlas gali būti daug kenksmingesnis nei mineralinės trąšos. Pavasarį, prieš pat sėją ar sodinimą, jokiu būdu negalima tręšti šviežiu mėšlu, kuriame gausu dirvos struktūrą gerinančio azoto, tačiau labai mažai kalio, fosforo ir mikro-

Rudenį įterpiant trąšas jų kiekis būtinai turi būti reguliuojamas atsižvelgiant į dirvos derlingumą. Jei dirva ir taip ganėtinai derlinga, joje gali pakakti vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasėti sideratų – garstyčių, rugių, saulėgrąžų, žirnių, lubinų, facelijų ir pan. Šie sideratiniai augalai papildys dirvą organiniais junginiais, skatins mikroorganizmų dauginimąsi, gerins fizines dirvožemio savybes. Iki spalio pradžios sideratai spėja užauginti pakankamai žaliosios masės, vėliau ji įterpiama į dirvą.

Facelijos

elementų. Šviežias mėšlas gali sudeginti daugelio augalų šaknis, jame gausu piktžolių sėklų. Todėl šviežiu mėšlu dirvą galima tręšti tik rudenį ją iškart perkasant. Šviežią mėšlą leidžiama rudenį įterpti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūginių šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Jeigu mėšle daug šiaudų, tai pirmais metais po jo įterpimo daržovėms reikės azoto trąšų, nes šusdamos organinės medžiagos naikina azotą. Šviežiame


mano daržas mėšle paprastai būna daug piktžolių sėklų, todėl įterpus jį rudenį didžioji dalis piktžolių spėja suželti ir jas galima sunaikinti prieš sodinant pagrindinę kultūrą. Be to, šviežią mėšlą įterpus rudenį, per žiemą jis prisigeria drėgmės, pamažu pradeda šusti ir gerai susimaišo su dirvožemiu. Dar geriau naudoti perpuvusį mėšlą. Perpuvęs mėšlas nėra pavojingas augalams, jame jau nėra piktžolių, nes jos pūvant mėšlui taip pat supūva. Perpuvusiame mėšle yra bakterijų ir grybelių, maistines medžiagas perdirbančių taip, kad augalai jas galėtų labai lengvai įsisavinti. Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kai įterpiame rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, užtat organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą ir vėliau lengvai susimaišo su dirvožemiu. Po  avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitomis daugiametėmis kultūromis perpuvusį mėšlą ir kompostą rekomenduojama įterpti rudenį, nuėmus derlių. Be to, šių organinių trąšų galima nemaišyti su dirvožemiu, o išbarstyti kaip mulčią – žiemą jis saugo nuo šalčio. Dažnai daržininkai nepaiso rekomendacijų ir mėšlu dirvožemį tręšia per dažnai. Mėšlu patariama tręšti kas 2–3 metus, nes jų poveikis trunka 3–4 metus.

Kalkinta dirva geriau įsisavina trąšas Kultūriniai augalai gali normaliai augti ir derėti tik nerūgščios reakcijos dirvožemiuose, turinčiuose pakankamai maisto medžiagų. Kai dirvos pH mažesnis nei 5, dau-

Durpės – tik priedas Įsitikinimas, kad durpės taip pat yra visavertės organinės trąšos, klaidingas. Iš tiesų durpėse visai mažai maistinių medžiagų, tačiau jos – puikus dirvožemį gerinantis priedas. Patariama durpes įterpti rudenį arba jas naudoti tik kaip mulčiavimo medžiagą. Aukštapelkių kimininės durpės būna gelsvai rusvos spalvos, jos pasižymi dideliu poringumu (apie 95 proc.) ir puikiai sugeria drėgmę (60–70 proc.). Aukštapelkių durpės yra ilgaplaušės, todėl jose ilgiau išlieka mineralinės trąšos. Šios durpės paprastai yra rūgščios (pH 2,8–3,6) ir dažnai naudojamos norint parūgštinti pagrindinį gruntą. Žemapelkių durpės paprastai būna juodos. Jos sukaupia daugiau mineralinių medžiagų, yra neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos (pH 4,2–4,7). Žemapelkių durpės linkusios susigulėti, sulipti į gniužulus ir įmirkti, todėl dirva šiomis durpėmis dažniausiai gerinama maišant mišinius su kompostu ir mineralinėmis trąšomis. Durpės palengvina sunkų molingą dirvožemį, palaiko oro cirkuliaciją dirvoje, o smėlingame dirvožemyje padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo nuo dirvos išdžiūvimo, palaiko medžiagų gerąsias savybes. Sausos durpės sunkiai drėksta ir labai lėtai sugeria vandenį, todėl kartais sunku jas vienodai paskirstyti dirvožemyje.

gelis kultūrinių augalų skursta, gelsta, gaunamas menkesnis derlius, atsiranda samanų. Todėl, jei dirva rūgšti, rudenį pats laikas ją kalkinti. Kalkinimas padeda neutralizuoti dirvožemio rūgštingumą, pagerinti struktūrą, padidinti fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio bei magnio kiekį, o augalams žalingo judriojo

aliuminio sumažėja. Kalkinta dirva daug geriau priima ir įsisavina įvairias trąšas. Kalkinti galima akmens klintmilčiais, kalkėmis, kreida, dolomitmilčiais ar pelenais. Gesintos kalkės į dirvožemį įterpiamos tik rudenį, dolomitmilčius, kreidą galima įterpti bet kuriuo metu, o pelenus – geriau pavasarį,

nes juose yra vandenyje tirpių maistinių medžiagų, kurias polaidžio vanduo išplauna. Specialistai dažniausiai rekomenduoja kalkinti dolomitmilčiais, nes tuomet dirva papildoma kalciu ir magniu, stiprinančiais augalų šaknų sistemą, suaktyvėja fotosintezė, augalai geriau įsisavina trąšas. Jais rudenį pakalkinus dirvą iki pavasario dolomitmilčiai susimaišo dirvožemio sluoksnyje ir dirvos struktūra pagerėja. Per gausus vienkartinis kalkinimas gali būti ir žalingas, todėl dirvą kalkinti geriau saikingai, tačiau kelerius metus iš eilės. Rūgščią dirvą verta kalkinti kasmet, vidutinę – kas 3–4 metus, o mažo rūgštingumo – kas 5–6 metus. Kai dirva smėlio, priesmėlio ar lengvo priemolio ir vidutinio rūgštingumo (pH 4,65), rekomenduojama orientacinė kalkinimo medžiagų norma arui  – 60–80 kg, o mažo rūgštingumo dirvoms (ph 5,1–5,5) – apie 40 kg.

JEI DIRVA LABAI SKURDI arba seniai tręšta, tai 10 m² reikėtų apie 100 kg organinių trąšų ir ant pakuotės nurodyto mineralinių trąšų kiekio. JEI DIRVA VIDUTINIŠKAI DERLINGA, tai 10 m² pakaktų apie 40 kg organinių trąšų ir mineralinių trąšų priedo. MOLINGAI ŽEMEI palengvinti ir papurenti galima įterpti medžio drožlių, pamirkytų amonio salietros tirpale (200 g trąšų / 10 l vandens). O PERNELYG LENGVĄ ARBA LABAI SUNKIĄ ŽEMĘ patariama pagerinti nemažu komposto kiekiu. Norint neprarasti maistingųjų medžiagų, kompostą reikėtų barstyti prieš pat sukasant dirvą.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

15


mano daržas

Citrinų kvapas VAISTINĖS MELISOS (Melissa officinalis) priskiriamos prie daugiamečių augalų, kurie gerai jaučiasi pusšešėlyje. Tačiau, prasidėjus žydėjimui, į subtilų citrinos aromatą įsipina nemalonus muilo kvapo dvelksmas, todėl augalus verta nupjauti prieš pat atsirandant pumpurams.

CITRININIAI SERENČIAI (Tagetes lemmonii) pasižymi sodriai aitriu citrinos aromatu. Gardinti patiekalus šių augalų valgomaisiais žiedeliais ir lapais reikia saikingai. Nors šie serenčiai daugiamečiai, žiemoti jie gali tik neįšąlančiose patalpose.

CITRININIAI BAZILIKAI (Ocimum ×citriodorum) – vienmečiai augalai, kuriuos lengviausia užauginti iš sėklų. Jei skinsite naudojimui tik pavienius lapelius virš pažastų, augalas liks kompaktiškas, o žydėjimas nusikels vėlesniam laikui.

CITRINŽOLĖS (Cymbopogon) – pagrindinis prieskonis azijietiškoje virtuvėje. Šalčiui jautrios citrinžolės auginamos vazonėlyje ir laikomos saulėtoje vietoje arba pusšešėlyje balkone ar terasoje. Prieš žiemą šias švelnias žoleles reikia parsinešti į namus.

N

emažai prieskoninių žolių turi citrusų aromatą. Stipriai kvepiantys tokie augalai kiekviename sode sukuria gyvenimo džiugesiu alsuojančią atmosferą ir atveria naujas galimybes juos naudojant kulinarijoje.

Citrinų aromatas gaivina, atpalaiduoja ir suteikia nerūpestingumo pojūtį – tai, ko ir reikia visaverčiam laisvalaikiui. Šį  efektą galėsite pajusti lysvės ar gėlyno kampelį apsodinę įvairiais citrinų aromatą skleidžiančiais augalais. Taip kvepiančių augalų ne tiek jau ir mažai, o ir atrodo jie labai dekoratyviai. Kaip ir daugelis prieskoninių žolių, jie mėgsta saulėtas vietas ir vandeniui pralaidžią silpnai rūgščios ar neutralios reakcijos dirvą. Vazonėlyje juos geriausia augin-

Ç Citrininės aloyzijos tinka džiovinti. Arbatai tiks paskiri lapeliai, prieskonių puokštelei šakeles suriškite ti specialiame prieskoninių žolių substrate arba daigams skirtame grunte. Galima ir patiems pasiruošti mišinį iš išsijoto sodo dirvožemio, stambaus smėlio ir subrendusio komposto (lygiomis dalimis). Gryniausiu citrinų aromatu keri citrininės aloyzijos (Aloysia thriphylla), dar va-

Dauginimas auginiais

Prieskonines žoles, kurių ūgliai prie pagrindo sumedėja, pavyzdžiui, dašius, mėtas, melisas ir čiobrelius, galima lengvai dauginti viršūniniais auginiais. Šiam tikslui prireiks maždaug 10 cm

ilgio ūglių viršūnių, ant kurių dar nesukrauti pumpurai. Ūglį nupjaukite žemiau tarpubamblio. Apatinius lapus atsargiai pašalinkite, stengdamiesi nepažeisti vietos prie pagrindo. Stambialapių


mano daržas dinamos citrininėmis verbenomis. Jų siauri lapai turi tiek daug eterinių aliejų, kad užtenka menkiausio prisilietimo ir oras prisipildo malonaus, citriną primenančio kvapo, stiprumu lenkiančio kitų citrinomis kvepiančių žolelių aromatą. Viduržemio jūros regiono prieskoninių žolių, tokių kaip citrininiai čiobreliai ir citrininiai kalnų dašiai, citrusų kvapo nata nėra pagrindinė, tik harmoningai papildo sodrų aitrų arba saldų aromatą. Tokie žalumynai lepina visa aromatų puokšte. Beje, nepavyks deramai įvertinti citrinų kvapo augalų, jei jų nepaliesite  – ne tik citrininės aloyzijos , bet ir pelargonijos, čiobreliai išskiria eterinius aliejus tik patrynus lapelius tarp pirštų ar tiesiog prie jų prisilietus. Virtuvėje visus šiuos minėtus augalus galima naudoti patiekalams, kuriuose pageidaujamas citrusų skonis, tik be rūgšties, pavyzdžiui, padažuose, sriubose, salotose, žuvų patiekaluose ir desertuose.

rūšių, pavyzdžiui, citrininių aloyzijų, kitus lapus iki pusės sutrumpinkite, kad sumažėtų vandens garinimas. Vazonėlius pripildykite substrato daigams arba smėlio ir komposto mišinio lygiomis dalimis, įsmeikite į substratą viršūninius ūglius maždaug 5 cm gylyje, žemę aplink auginius gerai suspauskite, palaistykite. Vėliau nuolat stebėkite, kad substratas neperdžiūtų. Kai auginiai įsišaknys ir išleis jaunų ūgliukų, juos galima išsodinti į atskirus vazonėlius.

Svogūnų lukštų antpilas – ilgam agurkų derėjimui Į

vasaros pabaigą agurkų lysvės vaizdas nebedžiugina: jų ūsai pradeda gelsti, o ir derėti jie ima gerokai prasčiau. Daržininkus liūdina mažas derlius, o jie dar norėtų lepinti savo šeimą šviežiais agurkėliais. Jeigu norite agurkų gausa juo ne tik duobeles, bet ir vidžiaugtis kiek įmanoma il- są agurkų lysvę. Tokią progiau, patręškite augalus svo- cedūrą atlikite kartą per sagūnų lukštų antpilu. Ketvir- vaitę. Be to, atskiestas antpitadalį 10 l talpos kibiro pri- las augalus saugo ir nuo ligų. dėkite svogūnų lukštų. Pa- Agurkams būtina šiluma ir kaitinkite vandenį iki 90 ºC drėgmė, tad augalus laisty(neužvirkite) ir užpilkite juo kite tik šiltu vandeniu. Indą lukštus iki kibiro viršaus. Pa- su vandeniu saulėtą dieną rą antpilą palaikykite šešėly- šildykite saulėje, o kai saulės je. Turinį reikia nuolat pa- nėra, vandenį reikėtų pašilmaišyti: tarkime, einate ta- dyti. Dėl šalto vandens agurkeliu, pamatėte kibirą  – pa- kų užuomazgos gali susisukmaišykite, prisėdote pailsėti ti, o patys vaisiai apkarsti. šešėlyje – vėl pamaišykite... Kad būtų daugiau drėgmės Po paros nuspaustus lukš- šiltnamiuose ir šiltadaržiuotus išdėliokite į agurkų duo- se, pastatykite kibirą vanbeles. Litrą antpilo perpilki- dens. Per karščius galima te į kitą kibirą, ten pat įpilki- laistyti takelius tarp lysvių. te šilto vandens. Palaistykite Po laistymo apnuogintas ša-

TAI ĮDOMU

Abejoti nauda neverta Agurkai XVIII a. pradžioje Anglijoje buvo didelė retenybė, o tuometiniai gydytojai varžėsi tarpusavyje ieškodami blogųjų šių augalų savybių. Vieni agurkus laikė šiaip nuodingais, o kiti priskirdavo jiems įvai-

rių klastingų savybių, pavyzdžiui, manyta, kad šios daržovės suvalgytos „atšaldo“ žmogų ir sukelia įvairių peršalimo ligų. Tačiau laikui bėgant apie agurkus vis daugiau galima buvo išgirsti gerų naujienų. Nustatyta, kad agurkai vandeningumu lenkia daugybę vaisių ir daržovių – jų sudėtyje vandens yra net 97 proc., bet likusiuose 3 proc. gausu nau-

knis nuolat užberkite žemėmis. Stebėkite temperatūrą. Neleiskite, kad temperatūra nukristų žemiau 14 ºC. Jeigu temperatūra nukrito, pastatykite ten šildytuvą. Kai dienos karštos, atverkite šiltnamio duris, langus, nuimkite rėmus arba plėvelę. Nakčiai šiltnamio duris ir langus uždarykite. Apie derlių reikėtų pagalvoti dar prieš sodinant agurkus, nes sėklas galima sėti kas tris savaites. Kai nustos derėti vieni, kiti dar džiugins šviežiais agurkėliais. Atlikę tokius nesudėtingus darbus, traškių agurkėlių derliumi džiaugsitės net rugsėjo viduryje. dingų medžiagų. Juose yra ląstelienos, azotinių ir kitų naudingų medžiagų, kalio druskų, šiek tiek vitaminų D, B2, B2, PP ir provitamino A. Agurkai nėra labai maistingi, bet gerina apetitą, padeda organizmui geriau pasisavinti riebalus ir baltymus. Šviežiai spaustos agurkų sultys vartojamos kaip raminamoji ir skausmą malšinanti priemonė.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

17


5LPD0DUFLQNHYLþLHQơ

2017 m. rugsėjo 5 d.

'DUåLQLQNơV GLHQRUDãWLV

Svogūnai turi išdžiūti Ačiū gamtai už gražią vasaros pabaigos ir rudens pradžios sandūros savaitę! Jau atrodė, kad teks atsisveikinti su daugeliu permirkusių daržovių ir žalumynų, tačiau rudenėjanti saulutė dar suteikė šiokių tokių vilčių…

Svogūnai džiovina kakliukus ir rengiasi marškinėliais Lietus tapo tikru išbandymu vis dar lysvėse likusiems mano svogūnams, kuriems vasaros pabaigoje labiau norėjosi sausros, nei mirkyti savo užpakaliukus baloje. Tačiau su gamta nepasiginčysi. Todėl išaušus sausoms ir saulėtoms paskutinėms rugpjūčio dienoms išskubėjau gelbėti svogūnų. Juos išroviau ryte ir visą dieną palikau džiūti saulėje. Iškastus svogūnus visada džiovinu kartu su laiškais – nurovus negalima iš karto nupjauti lapų. Jei naktys nebūtų tokios vėsios, o dirva būtų ne tokia drėgna, joje išdėliotus svogūnus palikčiau keletui parų. Dabar rytais iškrenta gausi rasa, tad drėgmės ir taip sumirkusiems svogūnams yra per daug. Todėl per dieną apdžiūvusius svogūnus toliau džiūti sudėjau terasoje prie pirties po stogeliu: paklojau storo popieriaus lakštus ir išdėliojau

Gražuolis šalavijas galvas su laiškais. Rytais čia nebūna drėgna ir nuolat pučia vėjelis. Po 2–3 dienų svogūnus pernešiau į gerai vėdinamą sandėliuką, tačiau palikau džiūti subertus vienu sluoksniu. Dabar nuolat užeinu jų pavartyti. Laiškus ir šaknis nupjausiu tik tada, kai visiškai sudžius laiškai. Beje, jei matysiu, kad svogūnai vis dėlto drėgni, teks jiems „pakūrenti pirtelę“ ir maždaug tris savaites džiovinti 30–35 0C temperatūroje. Vargas! Tačiau svogūnai turi suformuoti lukštus – „marškinėlius“. Tik tada būsiu tikra, kad derlius nesupus. Juk gerai laikosi tik tokie svogūnai, kurių lukštai ir kakliukai yra visiškai sausi. Jei lieka drėgmės, svogūnai pradeda pūti.

Gardus maistas ir spintos be kandžių! Manęs laukia prieskonių darželyje įsitaisę žalumynai. Šiemet suvešėjo du nemaži krūmai vaistinių šalavijų, tad kvapiųjų lapelių pakaks ir virtuvėje, ir namų vaistinėlėje, ir drabužių spintoje. Vasarą šalavijų lapelius maistui vartoju žalius, o žiemai susidžiovinu. Šalavijais man patinka gardinti kiaulienos ir avienos patiekalus, nes šis prieskonis turi savybę neutralizuoti riebalų skonį, to-

dėl net pats riebiausias patiekalas, paskanintas šalavijais, atrodo visiškai „nekaltas“. Taip pat šalavijų kartais dedu gamindama silkę ar kitokias žuvis, nes jie suteikia malonų aromatą ir paryškina žuvies skonį. Beje, šalavijus labai tinka derinti ir su kitais prieskoniais iš lietuviško daržo: melisomis, mėtomis, katžolėmis, bazilikais. Pati dar nebandžiau, tačiau iš patyrusių šeimininkių girdėjau, kad ypač skanūs ankštinių daržovių (žirnių, pupų) patiekalai su šalavijais, šiais prieskoniais galima gardinti paštetus, marinatus, paukštienos valgius, baltuosius padažus, salotas, konservus, omletus. Maistui aromatizuoti šalavijų reikia labai nedaug, nes jų kvapas gana intensyvus. Todėl dalį dabar džiovinti nuskintų šalavijų lapelių galėsiu panaudoti, jei žiemą užpuls ligos: kvėpuoti šalavijų garais ar gerti šalavijų arbatas tinka viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Be to, mano odontologė užsiminė, kad nėra geresnio burnos skalavimo skysčio kaip natūralus šalavijų užpilas! Reikės išbandyti. Šalavijų lapelių profilaktiškai įdedu į drabužių spintą. Nors kandžių savo spintose neaptinku, atsarga gėdos nedaro: juk šie sparnuotieji parazitai labai bijo šalavijų kvapo, tad vienas kitas šalavijo lapelis tarp drabužių tikrai bus naudingas. Sėklas greitai subrandins mano prieskonių darželio naujokai – kuminai. Dabar juos reikės atidžiai prižiūrėti, nes peraugę augalai labai greitai išbarsto sėklas, todėl derlių būtina nuimti laiku. Tiesa, sėklų turėsiu vos porą saujų, tačiau jau galėsiu pasigirti kuminais iš savo daržo! Kuminais ir anksčiau gardindavau plovą, sriubas, mėsos troškinius, keptas bulves ir pan. Šią vasarą išbandžiau žalius šių prieskonių lapelius: dėjau į salotas ir sriubas. Kuminų žalumynai dažniausiai naudojami indų virtuvės patiekalams, tačiau man patiko ir su lietuviškomis salotomis.

Sodo gėrybės virsta žiemos gardumynais


sodo bičiuliai GERO DERLIAUS PASLAPTIS

T

rakų r. gyventojos, nuolatinės žurnalo skaitytojos Rūtos Buivydienės stikliniame šiltnamyje šiemet išaugo įspūdingo dydžio pomidoras. Jis svėrė net 1,374 kg! Skaitytoja džiaugiasi, jog pomidoras visiškai natūraliai sunoko ant krūmo, buvo skanus ir mėsingas. Didžiulių pomidorų užaugdavę ir anksčiau, tačiau tokio svorio gigantą ji nuskynė pirmą kartą. Sodindama pomidorų daigus Rūta visada deda gerai perpuvusio arklių mėšlo su šiaudais ir medžio pelenų. Tačiau pagrindine gero derliaus paslaptimi daržininkė laiko papūdytą žuvį! Visą žiemą gamindama žuvies patiekalus Rūta neišmeta nei žuvies galvų, nei kaulų, o deda juos į šaldiklį. Pavasarį, prieš sodindama pomidorus, visas sukauptas žuvų atliekas neša į šiltnamį ir ten saulutėje laiko kelias dienas. „Laukiu, kol žuvis prasmirs, ir kiekvienam pomidorui po šaknimis įdedu po tokią kvapnią dovanėlę“, – juokiasi Rūta.

RUGSĖJO mėnesio darbų kalendorius DATA, MĖNULIS ZODIAKO ŽENKLE

REKOMENDUOJAMI DARBAI

5 d. Žuvų 08.28

Rekomenduojama ruošti sėklas, virti uogienes, konservuoti daržoves. Puikus metas kultivuoti ir tręšti.

6 d. Žuvų Pilnatis 10.03

Nerekomenduojama sėti ir persodinti.

7–8 d. Avino 15.01

Nerekomenduojama sėti ir persodinti. Patariama naikinti kenkėjus, ravėti, rinkti šakniavaisius, vaisius, uogas, gydomąsias kultūras, džiovinti daržoves ir vaisius.

9–10 d. Jaučio 19.22

Rekomenduojama sodinti žieminius česnakus, svogūnus. Tinkamas metas genėti medžius ir krūmus. Vaisiai, uogos ir daržovės, taip pat grybai, surinkti tuo metu, tinka žiemos atsargoms ruošti.

11–13 d. Dvynių 22.29

Nerekomenduojama sodinti ir persodinti žolinių kultūrų. Efektyvu šalinti nereikalingus ūglius, šienauti, ravėti, kultivuoti. Palankus metas rinkti gydomąsias žoles, šakniavaisius, vaisius ir uogas.

14–15 d. Vėžio 01.12

Rekomenduojama ruošti žalumynus ir gydomąsias žoleles, kurie bus džiovinami. Šiomis dienomis renkama viskas, kas netinka ilgai laikyti. Tinkamas metas konservuoti.

16–17 d. Liūto 04.09

Nerekomenduojama sėti ir persodinti sodo ir daržo kultūrų. Patariama rinkti ir džiovinti vaisius ir šakniavaisius, ypač kasti bulves. Tinkamas metas ruošti lysves sodinti, kovoti su kenkėjais, genėti medžius.

18–19 d. Mergelės 07.52

Nerekomenduojama sėti ir persodinti. Patariama purenti, kultivuoti dirvą.

20 d. Svarstyklių 13.06 Jaunatis 08.30

Nerekomenduojama sėti ir persodinti.

21–22 d. Svarstyklių

Rekomenduojama ruošti gumbų ir sėklų atsargas, sodinti kaulavaisinius vaismedžius.

23–24 d. Skorpiono 20.40

Nerekomenduojama dauginti augalų šaknimis, rinkti žolių ir sodinti medžių. Efektyvu genėti medžius ir uogakrūmius, tręšti, purenti dirvą. Tinkamas metas konservuoti vaisius ir daržoves.

25–26 d. Šaulio 07.01

Patariama rinkti daržoves, vaisius, uogas ir sėklas. Puikus metas džiovinti daržoves ir grybus.

27–29 d. Ožiaragio 19.24

Rekomenduojama sodinti ir persodinti medžius ir krūmus, ypač slyvas ir kriaušes. Palankus metas purenti, tręšti dirvą, skiepyti medžius, šienauti.

30 d. Vandenio 07.40

Nerekomenduojama sėti ir persodinti. Patariama apipurkšti sodą nuo žiemojančių ant augalų kenkėjų.

KAIP PAŽABOTI KRIENUS

K

rienai – nereiklūs augalai, tačiau pačios sultingiausios šaknys išauga derlingoje žemėje. Vieni sako, kad krienai geriausiai auga saulėtoje vietoje, kiti – kad pavėsyje. Apskritai krienams gerai ir vienur, ir kitur, tik saulėtoje vietoje augančių krienų lapuose atsiranda skylučių, o pavėsyje lapai būna vešlesni. Mano sklype jie auga lysvėje ties sodo ir daržo riba – čia jie niekam netrukdo. Kad šaknys neišplistų už lysvės ribų, pagal jos ilgį 50–70 cm gylyje įkasiau senus šiferio lakštus. Pavienius augalus galima apriboti juos sodinant į senus kibirus be dugno arba net į Viktoras gilų vazoną.

PERTEKLIUS – Į ŠALDIKLĮ

G

eras būdas sudoroti greit gendantį pomidorų derlių – juos užšaldyti. Pirmiausia pomidorus trumpai paverdu puode be vandens, kad suminkštėtų. Tada pertrinu per sietelį, kad atsiskirtų odelės ir sėklytės. Gautą tyrę šaldau įvairaus dydžio indeliuose. Ypač tinka formelės ledui šaldyti – tokį kubelį galėsite įmesti į daugelį gaminamų patiekalų, o sušaldyti didesni gabalai tiks sriuboms, makaronų padažams ir pan. Mano manymu, pomidorų kubelių kvapas ir skonis gerokai pranoksta bet kokią Dangė, Panevėžys pirktinę pomidorų pastą. Kviečiame visus skaitytojus pasidalyti savo idėjomis, sukaupta patirtimi. El. paštas namieirsode@savaite.lt

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

19


darbai sode Rita BIELSKĖ Vieni sodininkai tik teiraujasi, kaip auginti šilauoges, ieško jų sodinukų, kiti jau senokai džiaugiasi uogomis. Jos – gardžios, turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, o jų krūmas dekoratyvus visais metų laikais. O pastaruoju metu mėgstančių eksperimentuoti dėmesį traukia ne tik ankstyvosios, bet ir vėlyvosios šilauogių veislės, pailginančios naudingų uogų sezoną.

Pastaraisiais metais šilauogės – vienos populiariausių sodo augalų

Neprastas derlius Ypač daug dėmesio selekciniam darbui bei kolekcijai sukurti ir jai prižiūrėti skiria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, kuriame šiemet užderėjo itin gausus šių uogų derlius. Vertingų uogų sezonas čia tęsiasi iki vėlyvo rudens. Pasak VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus vadovo dr. Remigijaus Daubaro, šiemet šilauogės dėl šilumos trūkumo pavasarį ir vasaros pradžioje pradėjo nokti maždaug dviem savaitėmis vėliau nei kasmet. Įprastai ankstyvųjų šilauogių veislių uogos sirpti pradeda jau pirmąjį liepos dešimtadienį. Laimei, šilauogėms,

Pasak dr. R. Daubaro, šiemet šilauogių derlius – itin gausus Sodinės šilauogės yra kultūriniai augalai, kilę iš JAV. Europoje šilauoges auginti pradėta 1923 m., o veislių tyrimo darbus – tik 1964 m. Į Lietuvą sodinės šilauogės atkeliavo 1969 m., kai Botanikos institutas įvežė keletą sodinių šilauogių veislių. Šiuo metu Lietuvoje sodines šilauoges augina ir tiria 3 įstaigos: Botanikos institutas, VU Botanikos sodas Vilniuje ir VDU Botanikos sodas Kaune. VDU Botanikos sode, Pomologijos mokslo sektoriaus šilauogių kolekcijoje, dabartiniu metu suskaičiuojama arti 70 veislių. Sodinių šilauogių tyrimai atliekami nuo 1995 metų.

20 Namie ir Sode

Šilauogių sezoną galima pratęsti kitaip nei kaulavaisiams ar kitiems sodo augalams, nepakenkė pavasario šalnos, todėl gausus šių uogų derlius atpirko ilgą jų laukimą. „Pirmosios šilauogyne sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po savaitės uogos pradeda nokti ant aukštaūgių šilauogių veislių krūmų – ‘Earliblue’, ‘Duke’, ‘Weymouth’, ‘Reka’,  – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė. – Vėlyvosios veislės ‘Aurora’, ‘Liberty’, ‘Lateblue’ uogas nokina rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis ne visos uogos spėja sunokti, todėl pastarąsias veisles geriau įkurdinti šiltnamyje.“

Nusipelnė pripažinimo Botanikos sode nuo 2002 metų vykdoma ir pusiau aukštaūgių šilauogių selekcija. Pastaruoju metu galima pasidžiaugti ir lietuviškomis šilauogių veislėmis ‘Danutė’ ir ‘Freda’, kurios gerai įvertintos atlikus tarptautinę ekspertizę Lenkijos centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų

2017 m. Nr. 18

Dr. L. Česonienė pataria vėlyvąsias šilauoges įkurdinti šiltnamyje tarnyboje (COBORU), atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo reikalavimus. Jų krūmai pasižymi gero skonio uogomis, dideliu derliumi, lengvai dauginami atžalomis, ištvermingi žiemą. Lietuviškų sodinių šilauogių (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) veislių autoriai – VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininkai dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė – tvirtina, kad tai viso kolektyvo ir Vytauto Didžiojo universiteto administracijos nuopelnas. Naujausių veislių kolekciją padėjo įrengti atliekantys praktiką Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai. Parinkti pirmoms lietuviškoms šilauogių veislėms vardus nebuvo sunku. Niekam nekilo abejonių, kad pati geriausia veislė turėtų būti pavadinta ‘Danutė’, pagerbiant šviesaus atminimo šilauogių kolekcijos pradininkę VDU Botanikos sode dr. Danutę Budriūnienę. Kita veislė pavadinta ‘Freda’, mat šioje Kauno miesto


darbai sode

‘DANUTĖ’ – labai ankstyva veislė, uogos skinamos liepos pradžioje. Uogos apvalios, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, labai skanios, pasižymi maloniu aromatu. Odelė tamsiai mėlyna, padengta intensyvia vaškine apnaša. Sunokusiose uogose yra apie 15,1 proc. sausųjų medžiagų, 10,2 proc. cukrų, 324 mg/100 g antocianinų. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Kekės sudėtinės, ilgos ir tankios. Krūmai vidutinio augumo, platūs. Išaugina daug šakninių atžalų. Vidutinis derlius – 3,3 kg nuo krūmo. Veislė labai gerai dera kasmet, atspari grybinėms ligoms, vėlyvoms pavasarinėms šalnoms ir ištverminga žiemą. dalyje įsikūręs Botanikos sodas. Lietuviškos selekcijos šilauogių veislės dauginamos tik VDU Botanikos sodo medelyne. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra suteikusi teisinę šių veislių apsaugą iki 2042 m.

Noksta rudenį VDU Botanikos sodo kolekcijoje augančių svetimšalių vėlyvųjų šilauogių veislių ‘Herbert’, ‘Lateblue’, ‘Liberty’, ‘Aurora’ uogos pradeda nokti rugpjūčio 10–30 dienomis. Naujos vėlyvosios šilauogių veislės šių vertingų uogų sezoną gali pailginti tiek mėgėjų, tiek mėgstančių nestandartinius sprendimus soduose. Derlinga vėlyva veislė ‘Herbert’ tinka šilauogių uogų sezonui pratęsti. Tai viena vėlyviausių rudeninių veislių, pradedanti derėti rugpjūčio viduryje. ‘Herbert’ už gerai žinomą ‘Bluecrop’ veislę vėlyvesnė 8–12 dienų. Uogos labai stambios (apie 20–22 mm skersmens), mėlynos, su vaškine apnaša, malonaus aromato, labai skanios. Kekės didelės, retos. Krū-

mas 1,8–2,0 m aukščio, augus, išsikerojęs. Derlius – 5–9 kg nuo krūmo. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Vėlyvosios veislės ‘Lateblue’, ‘Liberty’ ir ‘Aurora’ Lietuvoje ne kiekvieną rudenį sunokina uogas. Reikėtų nusiteikti, kad mūsų krašte rudenį sunokusios uogos būna ne tokios skanios ir kvapios nei vasarą prisirpusios ankstyvųjų ar vidutinio ankstyvumo veislių. Juk rudenį joms nokti trūksta saulės šviesos ir šilumos. Pasitaiko, kad mūsų klimato sąlygomis jos iki galo ir nesunoksta. Nieko tokio, jei vėlyvo nokimo uogos prieš šalnas įgaus violetinę spalvą.

Vėlyvosios šilauogių veislės ‘Lateblue’ – vėlyva, derlinga šilauogių veislė. Palankiais orais pradeda nokti rugpjūčio pabaigoje, tačiau kartais rugsėjo pradžioje uogos būna dar visiškai žalios. ‘Liberty’  – vėlyva, derlinga šilauogių veislė. Uogos sirpsta rugsėjį. Pirmosios būna stambesnės, kitų skynimų – smulkesnės. Kekės, parankios skinti, – retesnės. Išauga gražus krūmas. ‘Aurora’ – vėlyva šilauogių veislė. Uogos pradeda nokti rugsėjį. Jos būna gana skanios, šviesiai mėlynos su vaškine apnaša, tvirtos. Kad šios uogos sklandžiai noktų, ne kasmet būna palankūs orai rudenį, todėl galima būtų auginti vazonuose, o prasidėjus rudeniui įnešti į šiltnamį. Kekės gražios, tankios su stambiomis uogomis. Uogos ilgai laikosi vėsioje patalpoje. Nuo krūmo galima priskinti iki 6–7 kg. Krūmai užauga apie 1,8 m aukščio.

Išeitis – šiltnamis Vėlyvą šilauogių derlių galima išauginti augalus su konteineriais pernešus į šiltnamį ir taip apsaugant nuo ankstyvųjų rudeninių šalnų. Tinkamiausi 200 l talpos konteineriai su rūgščių durpių substratu. Augalai gali žiemoti šiltnamyje, apšiltintame daržo plėvele ar kita medžiaga, konteineriai apipilami durpėmis arba įkasami į gruntą, nes šilauogių šaknys jautrios šalčiui. Jei žiema švelni, augalai nešildomame šiltnamyje žiemoja papildomai nepridengti. O jei žiemą šalčiau (10–15 0C šalčio), kad augalai neiššaltų, reikia pasirūpinti geresne jų priedanga. Pavasarį šiltnamyje lai-

komos šilauogės pradeda anksčiau žydėti, o nuo ankstyvųjų šalnų jas apsaugo būtent toks jų auginimo pasirinkimas. O kad žydėjimas ir mezgimas būtų visavertis, reikia pasirūpinti bitėmis arba privilioti kamanes, kad apdulkintų žiedus. Tuomet augalai gausiau derės ir uogos bus stambesnės, sunkesnės, jose bus daugiau sėklų. Pasibaigus šalnų laikotarpiui, šilauogės su konteineriais išnešamos į lauką ir ten vasaroja iki rugsėjo pradžios. Paskui vėl gabenamos į šiltnamius. O kad būtų patogiau augalus su konteineriais transportuoti, prie jų galima įtaisyti ratukus. Auginamus konteineriuose augalus reikės dažniau laistyti, kad nepritrūktų drėgmės. Tai aktualu auginant ir ankstyvąsias šilauogių veisles, kurių derlių galima paankstinti apie 2–3 savaites.

‘FREDA’ – labai ankstyva veislė, uogos taip pat skinamos liepos pradžioje. Jos apvalios, vidutinio didumo, paskutinio rinkimo smulkesnės. Odelė tamsiai mėlyna, tvirta, vaškinė apnaša vidutinio intensyvumo. Uogos yra gana tamsios spalvos, skanios, lengvai skinamos. Sunokusiose uogose yra 13,6 proc. sausųjų medžiagų, 8,6 proc. cukrų, 330 mg/100 g antocianinų. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Kekės sudėtinės, trumpos, gana retos. Krūmai vidutinio augumo. Veislė pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą, atspari vėlyvoms pavasarinėms šalnoms, grybinėms ligoms. Išaugina mažai šakninių atžalų. Vidutinis derlius – 2,7 kg nuo krūmo, dera kasmet. Šių veislių atranka prasidėjo nuo kelių dešimčių įvairiausių sėjinukų tyrimų. Teko atmesti daug vertingų sėjinukų, kol buvo atrinkti patys geriausi.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

21


darbai sode

Medžiai, užaugantys per dieną Eglė CIBIENĖ Įsivaizduokite: pasistatote namą, jį įsirengiate, pasisodinate gėlyną ir nusprendžiate gražiu vaizdu pasimėgauti nuo terasos ar pro langą, gurkšnodami arbatą. Tačiau viskas, ką mato jūsų akys, yra kaimynų namai, tvoros, vienas kitas augalėlis. Gerai, jei sklype prieš statybas augo medžiai, kurie ir toliau džiugina lapų šlamesiu, žaluma ir pavėsiu karštą dieną. Tačiau naujų statybų kvartaluose paprastai namai

Pasaulyje dideli medžiai persodinami jau kelis dešimtmečius

statomi plynuose laukuose, o medžius užsiauginti turi patys naujakuriai, pasitelkę di-

Jei sodinsite didelį medį Nusprendę pasisodinti prie namų didelį medį ar net visą giraitę, pirmiausia išrinkite jiems tinkamiausią vietą. Turėkite galvoje, kad medis jau iš karto bus aukštas, todėl gerai pagalvokite, ar tinkamai kris šakų šešėlis, ar medis neužgoš kitų sodo akcentų, nebus pernelyg arti pastatų, gatvių, elektros stulpų, kaimynų sklypo ribos. Be to, atsižvelgę į visą aplinką, savo norus ir augimo sąlygas nutarkite, kokios rūšies medį ar medžius ketinate sodinti. Jei persodinti norimo medžio neturite, pasidomėkite medelynų siūlomais augalais. Sodinant medį jam reikalinga gana didelė ir gili duobė, atitinkanti šaknų gniužulo dydį. Tuo pasirūpina medelynų specialistai, jie ir atveža išsirinktą medį, saugodami nuo įvairių pažeidimų gabenant. Pasodinti medžiai neretai dar pririšami prie stambių kuolų, ypač jei yra išstypę, liaunais kotais, kad lengviau atlaikytų stiprius vėjus. Persodintas medis, kaip ir bet koks kitas augalas, kurį laiką būna šiek tiek jautresnis aplinkos sąlygoms, todėl svarbu nepamiršti jo palaistyti, ypač jei tuo metu laikosi karšti ir sausi orai. Svarbu stebėti medį metus po persodinimo, nes vidutiniškai per tiek laiko paaiškėja, ar jis naujuose namuose įsikūrė sėkmingai.

22 Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

delę kantrybę. Tie, kurie nenori laukti 15–20 metų, kol jų pasodinta rykštelė taps didingu medžiu, gali iš karto pasisodinti vešlų kelių metrų aukščio medį, įsigytą medelyne. Lygiai taip pat galite prie namų pasisodinti iš senelių, tėvų sodybos ar nuosavo miško atsivežtą sentimentus keliantį, su gražiais prisiminimais susijusį medį. Ir nors viskas skamba kaip stebuklas, iš tiesų tai – realybė. Be abejo, šio darbo nepadarysite su kastuvu, nes dideliam medžiui sodinti ar persodinti reikia ir specialios technikos, ir žinių. UAB „Medeinės parkai“ direktorius Kęstutis Kuoras teigia, kad gana nesudėtinga perkelti į kitą vietą medį, kurio kamieno skersmuo maždaug 1 m aukštyje yra 20–25 cm. Tokio medžio aukštis gali siekti 6–7 m. Įmanoma persodinti ir didesnius medžius, tačiau tada procesas jau tampa sudėtingesnis, nes kuo medis didesnis, tuo sunkiau jį ir pakelti, ir vežti, ir tinkamai įleisti į sodinti paruoštą vietą.

Svarbu išsaugoti šaknis „Medeinės parkų“ specialistai medžius sėkmingai persodina pasitelkę specialią techniką. Žinoma, medis neturėtų augti visiškai nepasiekiamoje vietoje, nes technika tokiu atveju tiesiog negalės prie jo privažiuoti. Pasirinktas medis tarsi išpjaunamas iš žemės specialiu agregatu su keturiais plačiais peiliais, kartu ir apgaubiančiais, ir iškeliančiais iškastą medį. Taip, beveik nepažeidžiant šaknų sistemos, medis su visu aplink jį esančiu gruntu ir mikroflora perkeliamas į naują vietą. „Persodinimo sėkmė priklauso nuo šaknų sistemos išsaugojimo, taip persodinamo medžio šaknys pažeidžiamos minimaliai, paprastai jis netenka iki 30 proc. savo šaknų, o tai iš tiesų yra labai nedaug. Net ir augančio miške medžio šaknys gali nukentėti nuo įvairių kenkėjų, ligų, todėl tokius nuostolius medžiai išgyvena neskausmingai“,  – pasakoja K.  Kuoras. Anot pašnekovo, žmonės nori persisodinti įvairiausius medžius: pušis, ąžuo-


darbai sode kai tinkamoje vietoje, jį būtų galima ir dar sykį persodinti.

Medžiai specialiai ruošiami perkelti

lus, beržus, įvairius užaugusius dekoratyvinius medžius, vaismedžius. Paklaustas, nuo ko priklauso persodinto medžio prigijimo sėkmė, K. Kuoras teigia, kad kokios nors ypatingos priežiūros tokiam medžiui nereikia, nebent jį gali tekti paramstyti, jei kamienas itin liaunas. Beje, jaunus medelius esame įpratę sodinti pavasarį arba rudenį, o štai dideli medžiai gali būti persodinami kone visais metų laikais. O jei laikui bėgant paaiškėtų, kad medis pasodintas nevisiš-

Lietuvoje didelių medžių sodinimo paslauga išpopuliarėjo per pastaruosius kelerius metus. Dažniausiai jau užaugusius medžius įsigyja visuomeniniai ar komercinės paskirties objektai, tokiais gražuoliais puošiami miestų parkai ir gatvės, tačiau vis dažniau ir prie individualių namų galima pamatyti vos per valandą kitą „išdygusią“ kelių metrų aukščio pušį ar liepą. Lietuvoje galima rasti medelynų, kurie augina ir paruošia didelius medžius sodinti. Tai gali būti ir įvairiausių rūšių lapuočiai, ir spygliuočiai, taip pat riešutmedžiai, kiti vaismedžiai. Dažniausiai tokiuose medelynuose siūloma

įsigyti iki 3–7 m aukščio medžių su jau gražiai suformuota laja ir specialiai persodinti paruoštomis šaknimis. Medelynuose persodinti skirti dideli medžiai ruošiami nukertant jiems šaknis. Prieš vegetacijos sezoną tam tikru atstumu nuo medžio iškasamas iki metro gylio ir pusės metro pločio griovys, kurį kasant nukertamos visos toliau einančios šaknys. Griovys pripilamas purios kompostinės žemės ar kitos pasirinktos tam tinkančios medžiagos, o kitąmet griovio kasimas kartojamas, tik jau maždaug 10 cm arčiau medžio kamieno. Taip medžiai ruošiami persodinti kelerius metus, atsižvelgiant į jų lepumą, atsparumą ir kitas sąlygas. Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Megaplantas“, kuri specializuojasi sodinti didelius medžius ir krūmus, atsto-

vas Andrius Galuška sako, kad yra daug niuansų, lemiančių didelio medžio pasodinimo sėkmę – ir grunto savybės, ir medžio rūšis, jo amžius. Tačiau bene svarbiausias  – persodinant kuo mažiau pažeisti šaknis, kuo mažiau jų nukirsti. Skirtingų rūšių medžiai formuoja nevienodą šaknyną. Štai eglės šaknys yra paviršinės ir plečiasi į šonus, o pušys turi vieną pagrindinę gilyn besiskverbiančią šaknį. „Mūsų medelyne auginami medžiai yra specialiai ruošiami persodinti. Jiems specialiais įrankiais reguliariai kelerius metus nukapojamos šaknys, kad naujos, maitinančios šaknelės augtų tik tam tikrame plote, atkirstame dirvožemio gumule. Toks medis persodinimą pakelia lengvai, nes kartu su žemės gumulu į naują vietą iškeliauja visas jo šaknynas“, – pasakoja specialistas.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

23


ATSAKO: „Žalia

stotelė“ ekspertė Gražina Anusevičienė

Kiekvieną paskutinį mėnesio trečiadienį nuo 10 iki 11 val. ji konsultuoja tel. (8 5) 270 9020

Cukinijos mezga, bet pūva

Baltosios garstyčios – visada puikūs sideratai

Kodėl cukinijos užsimezga, paauga ir pradeda pūti? Giedrė Tikriausiai tai bus grybelis.Tik laiku apsaugojus cukinijas nuo ligas sukeliančio grybelio galima išauginti gausų derlių. Grybeliai lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius, todėl itin svarbi daigų kokybė. Ypač nepatariama augalų pertręšti azoto trąšomis, nes jų audinių sienelės nuo azoto pertekliaus tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius. Cukinijas gali pažeisti netikroji miltligė, kekerinis puvinys, fuzarinis puvinys, septoriozė. Ant lapalakščio atsiradusios 0,5–1,5 cm dydžio rudos, kampuotos dė-

Ar išrovus svogūnus iškart galima sėti sideratus? Kadaise nusipirkau didelę pakuotę baltųjų garstyčių sėklų, tai dabar ir sėju jas jau kelerius metus iš eilės. Ar tai gerai, ar reikėtų sideratus kaitalioti, kaskart sėti vis kitokius? Kokius juos patartumėte sėti? Veronika Išrovus svogūnus iš karto galima sėti sideratus. Kaitalioti juos visada galima, tačiau jei turite garstyčių sėklų, siūlyčiau jas ir sunaudoti. Garstyčios suformuoja geras šaknis, kurios aeruoja dirvą, jos užaugina gerą žaliąją masę, dezinfekuoja dirvą, tad yra puiki ir itin populiari žalioji trąša. Taigi jei turite garstyčių sėklų, siūlyčiau sunaudoti turimas, kol jos neprarado daigumo ir gerųjų savybių.

mės su būdingu šviesios spalvos apvadu įspėja apie rauplių atsiradimą. Po kiek laiko sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti. Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras. Rauplių ir kitų ligų sukėlėjai žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratą perneša vėjas, vabzdžiai, perduodama ir per augalų priežiūros įrankius. Norint apsisaugoti nuo ligų reikia laikytis tinkamos sėjomainos. Be to, iš rudens ruošiamą dirvą galima suarti tik sunaikinus visų augalų liekanas. Profilaktiškai reikėtų beicuoti sėklas, daigus sodinti pakankamu atstumu, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius – purkšti fungicidais.

Svogūninių musių padaryta žala Pasakykite, kodėl svogūnus puola kirmėlės ir kodėl formuojasi žyduoliai. Ką reikėtų kitąmet daryti kitaip, kad taip nenutiktų? Aldona Mikulėniėnė Svogūninės musės yra vieni žalingiausių kenkėjų, pridarančių bėdos svogūninėms daržovėms: iš sėklų, sėjinukų ir galvų auginamiems svogūnams, rečiau – porams. Daugiau žalos jos padaro drėgnais metais. Pirmosios kartos musės pradeda skraidyti žydint alyvoms, deda kiaušinius prie augalų dirvoje, taip pat ant lapų pagrindo ar ant sausų sėjinukų lukštų, kyšančių virš dirvos paviršiaus. Lervos pagraužia jaunus svogūnų daigus ir jie žūsta. Antrosios kartos musių lervos, įsigrauždamos į bręstančio augalo ropelę, sukelia puvinį, nes yra puvinių pernešėjos. Didelis pavojus išplisti šioms musėms yra tuomet, kai nesilaikoma sėjomainos. Kai sėjomaina negalima,

24 Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

reikia rinktis atsparias svogūnų veisles ir naudoti insekticidus. Jei nenorima naudoti cheminių apsaugos priemonių, vos pamačius pažeistus ir vystančius svogūnus, juos reikia išrauti ir sunaikinti. Taip sunaikinamos ir musių lervos – iš jų nebeišsiris naujos musės. Atbaidyti svogūnines muses galima medžių pelenų ir tabako dulkių mišiniu, pabarsčius jo aplink augalus.


ATSAKO: Vytautas Pėstininkas, VšĮ „Vytauga“ konsultantas agrochemikas

Kada skinti pomidorus? Matau ant savo pomidorų krūmo keletą įtartinų vaisių, bijau, kad jie nebūtų pažeisti kokios ligos. Ar galima pomidorus nuskinti anksčiau, nelaukiant, kol jie visai prinoks? Anelija Jurkštienė Patys skaniausi pomidorai – sunokę ant krūmo lauke. Šiltnamiuose auginami pomidorai irgi turi ganėtinai gerą skonį – tai priklauso nuo tręšimo. Nokinant pomidorus ant augalo derlius būna mažesnis, nes menkiau vystosi maži pomidorai. Nuolat skinant pomidorus skatinamas mažų pomidorų augimas. Desertinių veislių pomidorai, sunokę ant krūmo, greitai tyžta ir genda. Nuskinti vos pradėję nokti net ir desertinių veislių pomidorai netrūkinėja ir taip greitai negenda. Tokie pomidorai sunoks per dvi dienas, jeigu juos laikysite šiltoje patalpoje, o skonio savybės bus artimos pomidorams, sunokusiems

ant krūmo. Vėsioje patalpoje pomidorų vaisiai noks lėčiau. Geriausia pomidorus sudėti į kartonines dėžutes vienu sluoksniu, o dėžutes galima sudėti vieną ant kitos. Jeigu derlius pažeistas maro, nuskinti neprinokę pomidorai greičiau supus negu sunoks. Tad skinti neprinokusių ligos pažeistų, įskilusių pomidorų tikintis juos sunokinti neverta. Net jei maras pažeidė dar tik vieną kitą pomidorą ant krūmo, likusieji, atrodytų dar sveiki, nuskinti paprastai supūva. Galima tokius pomidorus palikti ant krūmo, tik būtina nuskabyti lapus. Tada bus matyti – kaip bus, taip bus. Gelbstint likusį derlių galima nuskintus žalius po-

Neskanūs pomidorai Stikliniame šiltnamyje auginu įvairių rūšių pomidorų. Dalis sunokusių pomidorų netinkami valgyti – vidus baltas ir kietas (žr. nuotraukas). Norėčiau paklausti, kokių imtis priemonių, kad ateityje tai nesikartotų. Daiva Mikšėnienė

Iš pateiktų nuotraukų galima daryti išvadą, kad derantiems pomidorams trūko kalio ir magnio arba jiems pakenkė azoto perteklius. Dėl kalio ir

magnio trūkumo prie vaiskočio formuojasi žalia dėmė, vaisiai noksta nevienodai (tai rodo jų spalva), susidaro tuštumų, sumažėja vaisių rūgštingu-

Jei turite klausimų, susijusių su augalų pasirinkimu, auginimu, priežiūra, skambinkite arba rašykite ir į Jūsų klausimus žurnale atsakys mūsų specialistai.

midorus iškart konservuoti. Sveikus žalius pomidorus skinti galima tada, kai jie jau būna pasiekę būdingą veislei svorį. Tokie pomidorai sunoks vėliau, nelygu veislė ir laikymo temperatūra. Žali nuskinti rugsėjo pradžioje ir sudėti vėsioje patalpoje pomidorai noksta ir tinkami vartoti porą mėnesių. Tad faktiškai šiomis daržovėmis galima mėgautis iki lapkričio pradžios.

mas ir kvapumas. Trūkstant šių elementų pomidorai būna ne tokie atsparūs kekeriniam puviniui. Dabar taisyti klaidas jau vėlu, nes augimas eina į pabaigą, nebent šiltnamius naktimis šildysite ir pomidorus auginsite iki lapkričio pradžios. Tokiu atveju reikia patręšti kalio ir magnio trąšomis (geriau – tirpiomis). Galima skinti neprinokusius vaisius ir juos nokinti šiltoje patalpoje. Visada reikia prisiminti, kad stambiavaisiai pomidorai sunaudoja daug maisto medžiagų, o gero pomidorų derliaus neužauginsime be kalio ir magnio. Vien komposto nepakanka. Sodinant daigus reikia naudoti kalio magneziją ar kitas trąšas, turinčias daugiau kalio ir magnio.

tel. (8 5) 246 0685 el. p. namieirsode@savaite.lt

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

25


DARŽO KARUTIS: vienratis pagalbininkas

Rima MARCINKEVIČIENĖ Kiekvieno daržininko įrankių kolekcijoje tikrai rasime kastuvą, grėblį, laistytuvą ir kitų darbui darže būtinų įrankių. Tačiau kartais pamirštamas dar vienas nepamainomas sodo bei daržo atributas – karutis. Ypač jo prireikia tuomet, kai tenka suvežioti kokias nors birias medžiagas: kompostą, žemes, durpes. Įpratus dirbti su karučiu jau sunkiai galima įsivaizduoti daržininkavimą be jo. Renkantis karutį sodo darbams derėtų žinoti, kad karučių paskirtis gali būti įvairi, todėl esama įvairių šio „transporto“ tipų. Kiekvienas yra skirtas atlikti tam tikriems darbams, todėl daržininko užduotis – išsirinkti labiausiai jam tinkantį. Taip pat reikėtų apgalvoti, kur karutis bus laikomas, ir į tai atsižvelgti renkantis jo dydį ir medžiagą, iš kurios jis pagamintas. Paprastai karučiai klasifikuojami pagal kelis pagrindinius kriterijus: paskirtį, ratų skaičių, karučio formą ir medžiagą. Pagal paskirtį karučiai skirstomi į sodo ir statybinius karučius. Iš  pirmo žvilgsnio atskirti juos nelengva. Dažnai teigiama, kad visi sodo karu-

26 Namie ir Sode

2017 m. Nr. 18

Rekomenduojama rinktis trapecijos formos karutį su plokščiu dugnu ir smailesniu priekiu čiai vienračiai, o dviračiai labiau tinkami darbui statybose. Tačiau pažvelgus į gamintojų siūlomus karučius su tuo galima pasiginčyti: dabar esama ir nedidukų plastikinių dviračių sodo karučių. Sodo ir statybinius karučius dažniausiai skiria jų svoris, dydis ir gamybai panaudota medžiaga. Sodo karučiai yra skirti žolei, kompostui, lapams, sodo instrumentams, bulvėms, svogūnams, malkoms

ir kitiems ne itin sunkiems kroviniams vežti, todėl jie būna gana kompaktiški, nedidelėmis rankenomis ir mažesnės talpos. Tokie karučiai dažniausiai sveria ne daugiau kaip 15 kg. Statybiniais karučiais vežamas smėlis, cementas, skalda, lentos ir kitos statybinės medžiagos, todėl tokių karučių konstrukcija turi būti ypač tvirta. Statybiniai karučiai masyvesni, sunkesni, didelėmis tvirtomis rankenomis.


sodyboje Geriausias variantas konkrečiam sklypui SKLYPO CHARAKTERISTIKA

Mažas sklypas (6–10 arų) Siauros lysvės Sezoninis darbas sklype Statybos darbų nedirbama Daržininkauja pagyvenę žmonės

Vidutinio dydžio sklypas (10–25 arai) Siauros ir plačios lysvės Sezoninis darbas sklype Statybos darbų nedirbama Dirba jauni arba vidutinio amžiaus žmonės

Didelis sklypas (apie 0,5 ha) Dirbama dažnai arba nuolat Erdvios lysvės ir takai, tarp augalų nemaži tarpai. Planuojami nedideli statybos darbai Dirba dažniausiai jauni ir stiprūs žmonės

Grožis ar praktiškumas? Skiriasi ir medžiagos, iš kurių gaminami sodo bei statybiniai karučiai. Sodo karučiams labai svarbus atsparumas drėgmei (pradėjus lyti, vežant šlapią žolę ar gruntą ir pan.), todėl jų korpusas dažniausiai gaminamas iš aliuminio, cinkuoto metalo arba plastiko. Statybiniai karučiai dažniausiai būna plieniniai (cinkuoti arba dažyti). Cinkuoto metalo karučiai puikiai tinka vežti žemėms, skaldai, mėšlui ar maišams su kompostu. Jie yra pritaikyti intensyvesniam darbui bei sunkesniems kroviniams, stumiami kelia daugiau triukšmo, yra ne tokios partauklios išvaizdos. Gražiau atrodo dažyto metalo karučiai, tačiau taip yra tik tol, kol jie nauji: tokie karučiai nelabai atspa-

KARUČIO TIPAS Kompaktiškas, lengvas (iki 10 kg) vienratis karutis trapecijos formos korpusu Talpa – apie 80 l Keliamoji galia – iki 100 kg Ne mažesnis kaip 40 cm skersmens ratas Aliumininis arba plastikinis karutis Būtinos atramos, leidžiančios karutį patogiai pastatyti Masyvesnis (apie 15 kg svorio) vienratis karutis su trapecijos arba stačiakampio formos dugnu Talpa – 100–110 l Keliamoji galia – 150–180 kg Aliumininis karutis Būtinos atramos Masyvus (apie 18–20 kg svorio) karutis (praverstų ir dviratis statybinis) Talpa apie – 110 l Keliamoji galia – 200–220 kg Cinkuoto plieno arba aliuminio karutis Ne mažesni kaip 40 cm skersmens ratai

rūs aplinkos poveikiui, įbrėžimams bei rūdims. Plastikiniai karučiai būna įvairiaspalviai, lengvi ir pakankamai tvirti. Jie puikiai tinka nesunkiems sodo darbams. Vis dėlto plastikas nuo stipraus smūgio gali skilti, ypač naudojant karutį šaltesniais orais. Be to, plastikinis karutis būtinai turi būti iš ultravioletiniams spinduliams atsparios medžiagos. Renkantis karučio medžiagą, pirmiausia reikia atsižvelgti į savo poreikius ir kam karutis bus naudojamas.

Konstrukcija paprasta – vertinimo kriterijų daug Net ir tokia paprasta konstrukcija kaip karutis turi nemažai svarbių savybių, į kurias būtina atsižvelgti renkantis tinkamą modelį.

Vienas ratas, antras ratas Nors sode esame įpratę prie tradicinių vienračių karučių, gamintojai siūlo nemažai karučių dviem ratais. Todėl kyla klausimas: kokį geriau pasirinkti? Vienračiai karučiai – patys greičiausi ir manevringiausi, jie labiausiai tinkami, kai žemės paviršius yra nelygus arba kai galimybes dirbti riboja siauri takeliai bei tarplysviai. Vienratį karutį lengva iškrauti – pakanka jį kilstelėti ir išversti į norimą pusę. Tačiau tokie karučiai turi ir trūkumų: jie gana nestabilūs, todėl juos tenka nuolat prilaikyti, be to, stumti puriu gruntu juos yra sunkiau, nes ratas kartais klimpsta.

Dviračiai karučiai stabilesni, juos lengva stumti, krovinio svorio beveik nejusti. Jie ypač patogūs tuomet, kai reikia vežti sunkius ir didelius krovinius. O štai manevringumas – tokių karučių trūkumas. Valdyti tokį karutį gerokai sudėtingiau. Taigi, jei karučiu daugiausia važinėsite tvirtu bei tiesiu taku, patogesnis bus dviratis karutis, o jei dirbant sklype reikia manevringumo, verčiau rinktis gerai subalansuotą vienratį modelį. Tiesa, šiandien siūlomi ir karutį savo korpusu labai primenantys keturračiai ar triračiai vežimėliai, tačiau tai jau labiau sodo vežimėliai nei karučiai. Bet kuriuo atveju ratai – viena svarbiausių ir pažeidžiamiausių karučio dalių, todėl ypač reikia atkreipti dėmesį į ratų tipą bei kokybę. Karutis gali būti su ratais pripučiamomis padangomis. Tokie ratai tinka važiuoti bet kokiu paviršiumi, tačiau visada yra tikimybė juos pradurti. Pradurtos karučio padangos remontas ar keitimas neretai kainuoja panašiai kaip ir mašinos padangų remonto darbai. Todėl sodininkams parankesni karučiai su vientisais ratais. Svarbiausia, kad toks ratas būtų pakankamo pločio, nes karučius siaurais vientisais ratais sunku stumti minkšta žeme. Svarbus ir ratų dydis: kuo didesnis ratas (ratai), tuo geresnė amortizacija. Paprastai disko skersmuo siekia 30–50 cm.

Forma daug lemia, ar karutis bus patogus ir efektyvus. Karučiai būna trapecijos, stačiakampio formos arba ovalūs. Rekomenduojama rinktis trapecijos formos su plokščiu dugnu ir smailesniu priekiu. Tokia forma ne tik leidžia prikrauti daug krovinio, bet ir pa-

skirsto jį taip, kad 10–30 proc. tektų rankoms, o likusi dalis – ratams. Trapecijos formos karučiai yra gana stabilūs, nes jų svorio centras yra žemiausiai. Karučio talpa rodo maksimalų medžiagų tūrį, kurį galima vežti karučiu. Paprastai ji matuojama biriomis Æ

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

27


sodyboje

Antras karučių gyvenimas Savo aktyvų darbą baigusių, parūdijusių ar aplūžusių karučių neverta skubėti atsikratyti. Jų gyvenimą galima pratęsti suteikiant jiems kitokią praktinę arba dekoratyvią funkciją. Taip senas karutis gali virsti kepsnine, gėlių lysve arba sodo „kriokliu“.

visiškai kitokios paskirties daiktu:

Atkelta iš 27 p. medžiagomis ir svyruoja nuo 60 iki 130 l. Optimali daržo karučio talpa yra 80–100 l. Tiesa, tai gana sąlyginis rodiklis: juk karutį galima prikrauti su kaupu arba pridėti sausų šakų, kurios užima daug vietos. Karučio keliamoji galia parodo maksimalų svorį, kurį gali išlaikyti karutis. Nors galingu karučiu galima pervežti daugiau krovinio vienu kartu,

stumti tokį karutį ir juo manevruoti yra gerokai sunkiau. Daržininkams optimalia laikoma 60–120 kg karučio keliamoji galia. Karučio matmenys (ilgis, plotis, gylis) taip pat labai svarbūs. Juos reikia pritaikyti savo reikmėms: juk nepatogu, kai karutis nepravažiuoja pro vartelius, sandėliuko duris arba stumiamas takeliu laužo aplinkinius augalus.

www.bomstal.com

Tel. +370 647 13 430

Karučio rankenos privalo būti ilgos, patogios, turėti guminius arba plastikinius antgalius. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tilptumėte patys į tarpą tarp rankenų – tik tokiu atveju karutis bus patogus.

AKCIJA!

Geriausias pasirinkimas – tvirtas, nekrintantis į akis ir kokybiškai pagamintas karutis. Juk pirmiausia tai – darbo priemonė.

*$5$æ$, Kioskai Voljerai Vartai 





Pristatymas visoje Lietuvoje nemokamas

VOLJERAI nuo 317 Eur

GARAŽAI įvairių spalvų 650 Eur

GARAŽAI cinkuoti 550 Eur


darbai sode Jau sunoko vaisiai Dabar – pats vaisių derliaus metas. Skinti rudeninių veislių obuolius ir kriaušes pradedama pirmoje rugsėjo dekadoje. Vaisius skinti reikia labai atsargiai, nelaužant šakelių. Kai obuoliai ir kriaušės nuskinti, galima nuimti vaismedžių atramas. Nuo žemės surinkite visus nukritusius obuolius – taip neleisite plisti ligoms ir kenkėjams. Riešutaudami lazdyno nekrėskite, tik pagaliu palenkite krūmą ir atsargiai nuskinkite riešutus – antraip jie nukris dar nesubrendę.

MS GIAUSIE IŠRADIN TOJAMS AUGIN is prizus. e e tr m skirsim s padovanosi jam to ė im a L žurnalo ankį ir sodo įr ie ir sode“ m a „N eratą. prenum

konkursas n2SKIKOC\K\ZTWùm

Uogakrūmių priežiūra Agrastų ir serbentų krūmus reikia retinti. Atidžiai juos apžiūrėkite ir pašalinkite šakas, pažeistas skydamarių (jie paprastai puola serbentus) ir miltligės (būdinga agrastams). Nupjaukite visas juodųjų ir geltonųjų serbentų šakas, senesnes nei 4 metų, o raudonųjų serbentų ir agrastų – senesnes nei 6 metų. Įsišaknijusias agrastų atlankas iškaskite ir pasodinkite į vietą. Uogakrūmių tarpueiliuose ir eilėse dirvą perkaskite bei įmaišykite į ją organinių ir mineralinių trąšų.

Augalai puikiai auga plastikiniuose vazonuose ir senos dušo kabinos padėkle. LIUDMILA DIGLIENĖ, Gargždai.

Sodiname medžius ir krūmus Iki rugsėjo vidurio sodinkite spygliuočius medžius ir krūmus. Paruoškite vietas naujiems sodinukams. Duobė, skirta sodinti, gali būti apskrita ar stačiakampė, maždaug 0,5 x 0,5 m dydžio krūmams ir 0,6 x 0,6 m dydžio medžiams. Svarbiausia, kad šaknys joje galėtų laisvai tilpti. Jei ruošiatės sodinti augalus nedideliu atstumu vieną nuo kito, verčiau iškaskite tranšėją.

DAR SPĖSITE. Paskutinį kartą šį sezoną sode galima nugenėti gyvatvorę, suteikiant jai norimą formą.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

29

Savo pakeltų lysvių daržu tikriausiai nieko nenustebinsiu, bet mūsų šeima tai pabandė pirmą kartą. Vyras sukalė stačiakampio formos lysves iš lentų, pripylėme gero dirvožemio ir komposto, su vaikais pasėjome, laistėme. Daržovės augo greitai, nereikalavo daug dėmesio, o paravėti porą kartų buvo vienas malonumas, nes žemė puri ir lengva, priešingai nei mūsų priemolio žemė. Džiaugiuosi, kad šiemet derliumi man pavyko pranokti mamą. Taigi pakeltų lysvių daržas visiškai pasiteisino. MIGLĖ GYLIENĖ, Ignalinos r. Siunčiu savo „lysvę“, kurioje auginau bulves. Sodinau į komposto ir biohumuso mišinį, sodindamas po 2  ‘El mundo’ veislės bulves. Vienas maišas užaugino apie 6,7 kg bulvių! Visų trijų maišų derlius buvo net 20,190 kg! TAUTVYDAS BILIUS. Nesvarbu, ar jūsų lysvė viso labo tik lovelis balkone, ar šiltlysvės vaga, – pasidalykite savo patirtimi apie netradicinius auginimo būdus. SIŲSKITE SAVO LYSVIŲ NUOTRAUKAS (galite pridėti ir aprašymą) el. paštu namieirsode@savaite.lt arba jomis dalykitės „Facebook“ profilyje www.facebook.com/Namieirsode iki spalio 1 d.


būkime sveiki

Kosmetika iš rudenėjančios lysvės SU CUKINIJOMIS Beveik kiekviename darže auginamos cukinijos, nes jos auga tarsi pačios, nesukeldamos daržininkams didelių rūpesčių. Be galimybės paruošti gausybę skanių patiekalų, šios daržovės gali pasitarnauti ir grožio procedūroms. Receptai visiškai paprasti, kaip ir cukinijų auginimas. Odai drėkinti, valyti, tonizuoti ruošiamos cukinijų kaukės.

y Kiaušinio trynys gerai ištrinamas ir sumaišomas su

Daržo kosmetika maitina, valo, minkština ir balina odą Marija NAUDŽIŪNIENĖ Nuo seno žmonės siekė išlaikyti kūno bei veido grožį ir jaunystę pasitelkdami gamtos dovanas. Tad kodėl, prisiminus mūsų protėvių patirtį, nepasinaudoti ekologiškomis gamtos gėrybėmis, augančiomis čia pat, mūsų daržuose? Beje, biologinis naminių priemonių poveikis ne ką mažesnis nei brangių pirktinių preparatų. Nuolat naudodami šias priemones pastebėsime nuostabių rezultatų.

Paprasta, bet veiksminga Jau antikos laikais graikai sodo ir daržo augalus naudojo medicinos ir kosmetikos tikslams. Mūsų prosenelės nesinaudojo pramoninės kosmetikos priemonėmis, nesilankė grožio salonuose, tačiau visada turėjo savų paslapčių, leidžiančių išlaikyti ir puoselėti moterišką grožį. Nors šiandien parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių kremų, losjonų,

30 Namie ir Sode

kaukių ir kitų kosmetinių priemonių, pačios natūraliausios priemonės vis dėlto yra tos, kurias suteikia gamta. Natūralios gamtinės kosmetikos pranašumas yra tai, kad visada žinai, kokie ingredientai sudaro paties paruoštą priemonę. Augalai iš savo sodo sukaupia daugybę naudingų aliejų, aromatinių medžiagų bei dažiklių, padedančių puoselėti odą ir plaukus. Po darbingų dienų sode

2017 m. Nr. 18

šaukšteliu cukinijų sulčių. Kaukė užtepama ant veido, palaikoma 15–20 min. ir kruopščiai nuvaloma vatos tamponėliu, iš pradžių sudrėkintu šiltu, o po to šaltu vandeniu. y Cukinijos minkštimas smulkiai sutarkuojamas, gauta košelė lygiu sluoksniu uždedama ant marlės ir toks kompresas dedamas ant veido. y 2 šaukštai smulkiai sutarkuotos cukinijos sumaišomi su šaukštu į miltus sumaltų avižinių dribsnių. Kaukė tepama ant veido bei kaklo ir laikoma 20 min. Tada vatos tamponėlis sudrėkinamas pienu ir juo nuvaloma kaukė. Lupdami cukiniją neišmeskite odelės. Plonos ilgos žievelių juostos dedamos ant veido bei kaklo 20 min. Tuomet veidas nuplaunamas pienu. renkant ir perdirbant užderėjusias gėrybes atvaizdas veidrodyje dažnai nedžiugina. Pabandykime rasti minutėlę laiko sau ir savo grožiui puoselėti. Juolab kad viskas, ko tam reikia, auga čia pat, mūsų sode. Receptų yra nesuskaičiuojama galybė, tačiau visada ieškome kuo paprastesnio, greičiau paruošiamo, bet efektyvaus varianto. Šį kartą pažvelkime į rudenėjantį sodą ir daržo lysves: kiek nepaprastų grožio receptų jos slepia.

Plastikos chirurgai tiesiai nuo šakos Obuoliai – be abejonės, populiariausi mūsų sodų vaisiai. Jie ne tik skanūs, bet

ir itin naudingi sveikatai: stiprina imuninę sistemą, gerina žarnyno veiklą, regėjimą, saugo nuo streso... Jau seniai pastebėta, kad obuolių preparatai stangrina, gaivina ir jaunina odą. Obuoliai gali paskaistinti veido odą ir net kilstelėti užkritusius akių vokus! Tam pakanka šviežio obuolio skilteles švelniai priglaudus palaikyti ant vokų, pamasažuoti veidą bei kaklą. Stangrumo ir atsparumo aplinkos poveikiui odai suteikia veido losjonas, pagamintas iš šviežiai išspaustų obuolių sulčių ir glicerino. Šie komponentai maišomi santykiu 5:1 ir tokiu mišiniu valomas veidas.


būkime sveiki

Agurkai ramina ir vėsina pavargusias akis, todėl vos 10–20 min. ant užmerktų akių palaikę agurko griežinėlius pajuntame malonų gaivinamąjį poveikį

Daržovė kosmetologė

ras ir sudarančios galimybę atsirasti spuogams. Pomidoro skiltele nuolat valydami riebiausias ir nešvariausias odos vietas išvengsime nemalonių bėrimų. Ištrynus odą pomidoru vėliau ją reikia nuplauti drungnu vandeniu. Šviežiose pomidorų sultyse yra rūgščių, kurios tarsi ištirpdo viršutinį suragėjusį odos sluoksnį, todėl prausdamiesi šviežiomis pomidorų sultimis visada turėsime gaivią ir lygią odą.

Agurkai – bene geriausiai žinomos ir dažniausiai kosmetiniams tikslams naudojamos daržovės. Taip yra neatsitiktinai: 95 proc. agurko sudaro vanduo, kuriame gausu vitaminų C, B1, B2, PP. Toks vanduo nuostabiai veikia odą. Odą valo, drėkina ir gaivina labai paprastas agurkų losjonas. Jam smulkiai sutarkuotas nedidelis agurkas užpilamas 100 ml degtinės ir mišinys palaikomas keletą parų. Prieš naudojant ištrauka praskiedžiama atvėsusiu virintu vandeniu santykiu 1:1. Visai nesunku pagaminti ir keletą paprastučių kaukių ar kremą su agurkais. y Nuostabų tandemą sudaro agurkai ir varškė: agurkas tonizuoja ir drėkina odą, o varškėje esantys proteinai lygina odą. Tokiai kaukei agurką reikia supjaustyti griežinėliais. Pirmiausia ant odos užtepamas nestoras varškės sluoksnis, o tada ant jo išdėliojami agurko griežinėliai. Kaukė laikoma 10 min., o vėliau veidas nuplaunamas šiltu vandeniu. y Puiki ir agurkų kaukė su citrinų sultimis. Sutarkuotas agurkas sumaišomas su išplaktu kiaušinio baltymu ir keliais lašais citrinų sulčių. Kaukė užtepama ant veido ir laukiama, kol išdžius. Išdžiūvusi kaukė lengvai nuvaloma servetėle. y Galima pasigaminti agurkų kremą, savo savybes išlaikantį gana ilgai. Jam 300 g agurkų ir 1 citrina permalami mėsmale ir užpilami 1 stikline degtinės. Laikoma 1 parą vėsioje vietoje. Tada mišinys perkošiamas ir sumaišomas su gerai ištrintais 3 kiaušinio tryniais ir 20 g medaus. Toks skystas kremas puikiai tinka riebiai ir normaliai veido odai. Gaivina ir jaunina odą paprastos obuolių kaukės. Į sutarkuoto obuolio masę reikia įdėti šaukštelį medaus ir šaukštą grietinės. Tokia kaukė užtepama ant veido bei kaklo ir, palaikius 30 min., nuplaunama šiltu vandeniu.

Pomidorai – nuo spuogelių Pomidoruose esančios rūgštys veiksmingai kovoja su pertekliniais riebalais ant veido odos. Riebioje ir blizgančioje odoje tarpsta įvairios bakterijos, užkemšančios po-

Žalumynas, menantis antikos gražuoles Nemažai kosmetinių priemonių su petražolėmis receptų atkeliavo dar iš antikos laikų. Petražolės nuo seno yra svarbi kremų, losjonų, kaukių sudedamoji dalis. Na, o namų kosmetikoje jos tiesiog nepakeičiamos. Iš šio augalo paruoštos priemonės maitina ir balina odą, stabdo jos senėjimo procesą, lygina raukšles. Balinamajai kaukei pagaminti sugaišime visai nedaug laiko, o efektas bus pastebimas iš karto. Šiai kaukei dvi saujos petražolių lapų smulkiai supjaustomos, užpilamos 1 stikline vandens ir verdama 15 min. Tuomet nuoviras perkošiamas, į jį dedamas šaukštelis medaus, kiaušinio trynys ir viskas gerai išmaišoma. Kaukė tepama ant veido, laikoma 15 min. ir nuplaunama šiltu vandeniu. Riebiai odai padeda petražolių losjonas. Keturios saujos petražolių lapų susmulkinamos, užpilamos 0,5 l verdančio vandens ir laikoma 1 val. Ištrauka perkošiama ir ja prausiamas veidas.

3$5<à,(7 ,Æ.26 3$6/$37 <6 Svogūnus paryžiečiais laikome dėl garsiosios svogūnų sriubos, tačiau jie naudojami ir grožiui puoselėti. Svogūnų ir agurkų losjonas – tikras išsigelbėjimas sausai odai. Reikia sumaišyti po šaukštelį svogūnų ir agurkų sulčių, užpilti stikline šalto virinto vandens ir šiuo mišiniu švelniai ištrinti veidą. Svogūnų sultimis galima išnaikinti riebias pleiskanas. Sultis lygiomis dalimis reikia sumaišyti su degtine ir 2–3 kartus per savaitę įtrinti galvos odą. Plaukai tampa tarsi šilkiniai, gražiai blizga. Paryžietiška vadinama ir raugintų kopūstų kaukė. Ant veido reikia 30 min. palaikyti raugintų kopūstų saują ir juos nuplauti šaltu vandeniu. Tokia kaukė tinka ir sausai, ir normaliai, ir riebiai odai. Ji pasižymi gaivinamuoju, valomuoju poveikiu, sutraukia poras, suteikia odai švelnumo. 

Morkų kosmetika susijusi su markize de Pompadur, kuri kiekvieną dieną pradėdavo morkų sultimis patepdama veidą. Iš tiesų morkų sultys ar kaukės su oda daro stebuklus. Tiesa, jomis lepintis galima tik 1–2 kartus per savaitę, nes oda nuo morkų įgyja oranžinį atspalvį. Paprastai kaukei 2 šaukštus smulkiai sutarkuotų morkų sumaišykite su 2 šaukštais pieno. Kaukė laikoma 20 min., o vėliau nuplaunama šiltu vandeniu.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

31


derliaus kraitė

Kiaušiniai ir daržovės – visada geras pasirinkimas FLORENTIETIŠKI KIAUŠINIAI

P

Jūratė RUDINSKIENĖ Kad kiaušiniai ir daržovės – puikus derinys, ko gero, nesiginčytų niekas. Šie produktai puikiai vieni kitus papildo ir leidžia sukurti daugybę to paties patiekalo variantų. Pagardinta skirtingomis sezoninėmis daržovėmis paprasta kiaušinienė kiekvienąkart „suskambės“ kitaip, antra vertus, įtraukdami kiaušinius galime sugalvoti daugiau būdų, kaip patiekti daržoves ant kasdienio ar šventinio šeimos stalo. Daržovės ir kiaušiniai dera ne tik kulinarijoje – jie vienas kitą papildo ir maistiniu aspektu. Mokslininkai teigia, kad kiaušinių tryniai mūsų organizmui padeda geriau pasisavinti šviežiose daržovėse ir vaisiuose esančius karotenoidus, ypač beta karoteną – stiprų antioksidantą, padedantį puoselėti odą, saugantį nuo vėžinių ląstelių atsiradimo, regėjimo silpnėjimo, stimuliuojantį visą imuninę sistemą. Tiesa, tryniai kartais kaltinami, esą jie didina cholesterolio kiekį kraujyje, sunkina kepenų veiklą. Vis dėlto įrodyta, kad kiaušinių derinys su žaliomis nekrakmolingomis daržovėmis neutralizuoja cholesterolio grėsmę.

32 Namie ir Sode 2017 m. Nr. 14

asūdytame vandenyje išvirkite nuskustas bulves, supjaustykite storais griežinėliais ir svieste apkepkite iš abiejų pusių. Išėmę iš keptuvės sudėkite ant popierinio rankšluosčio. Kiekvieną kiaušinį sumuškite į atskirus dubenėlius (trynys neturi pasileisti). Puodelyje į verdantį vandenį supilkite actą. Vandenį šaukšteliu smarkiai išsukite, kad viduryje susidarytų tarsi piltuvėlis. Labai atsargiai įleiskite į vandenį kiaušinį, besisklaidantį baltymą sulaikykite šaukšteliu. Virkite 3 min., tada atsargiai išimkite. Keptuvėje įkaitintame svieste 2 min. apkepinkite špinatus, suberkite smulkiai tarkuotą sūrį, viską sumaišykite, pasūdykite ir pabarstykite pipirais. Bulvių griežinėlius išdėliokite

Omletas, kiaušinienė ir kitaip kepti kiaušiniai yra paprasčiausias būdas suderinti kiaušinius ir daržoves. Atrodo, viskas labai paprasta, bet į keletą subtilumų verta atsižvelgti. Prieš ruošiant kiaušinius būtina palaikyti kambario temperatūroje, kad jie nebūtų per šalti. Geriau kiaušinių trynius ir baltymus išplakti atskirai ir tada juos vėl atsargiai sumaišyti, kad nenusėstų baltymų puta. Jei pilsite

4 kiaušiniai, 2 didelės bulvės, 250 g špinatų, 150 ml grietinėlės (iki 20 proc. riebumo), 50 g kietojo sūrio, sviesto, šaukštelis baltojo vyno acto, maltos paprikos, druskos, maltų piprų.

lėkštėje, ant jų – špinatus, truputį paspauskite. Uždėkite kiaušinius. Prieš pat patiekdami perpjaukite baltymą, kad ištekėjęs trynys būtų kaip padažas, pagardinkite paprika, jei reikia – dar druska ir pipirais.

kokio nors skysčio (pvz., pieno), jo turi būti mažiau nei kiaušinių plakinio. Greičiausiai kiaušinius galima iškepti keptuvėje, tačiau tai ne pats sveikiausiais būdas. Geriau omletą gaminkite garuose ar kepkite orkaitėje. Paprastai pirmiausia pakepamos daržovės, tada ant jų užpilami kiaušiniai. Išilgai pjaustytas saldžiąsias paprikas, svogūnų žiedus galite panaudoti kaip formas, į kurias keptuvėje įmuškite kiaušinius.

OMLETAS SU CUKINIJOMIS 2 mažos cukinijos, svogūnas, 2 šaukštai aliejaus, 6 kiaušiniai, 75 g tarkuoto čederio, druskos, maltų pipirų. Svogūną susmulkinkite, cukinijas supjaustykite plonais griežinėliais. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite svogūnus ir kepkite apie 2 min. Suberkite cukinijas ir kepkite 4 min., kol pagels. Dubenyje išplakite kiaušinius su druska ir

pipirais ir supilkite plakinį į keptuvę su daržovėmis. Pakepkite apie 1 min. vis pajudindami keptuvę. Suberkite sūrį ir kepkite 2 min., kol paviršius ims burbuliuoti ir gražiai apskrus.


2–3 šaukštai kubeliais pjaustytų mėgstamų daržovių, ½ šaukšto stambiai pjaustytų prieskoninių žolių, šaukštas tarkuoto sūrio, šaukštas grietinėlės, 2 kiaušiniai, sviesto ar aliejaus kepti, druskos, maltų pipirų.

KEPTI KIAUŠINIAI SU DARŽOVĖMIS

N

edidelę keptuvę ar kepimo indą ištepkite sviestu ar aliejumi. Suberkite daržoves, ant viršaus – prieskonines žoleles ir sūrį. Pirštais atskirkite į dvi dalis ir suformuokite du lizdus. Į juos įmuškite po kiaušinį, supilkite grietinėlę, pagardinkite druska ir pipirais. Dėkite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 4–6 min. iki norimos kiaušinių konsistencijos.

BALTYMŲ „BOMBA“

derliaus kraitė KUSKUSAS SU KIAUŠINIAIS IR DARŽOVĖMIS

M

oliūgą nulupkite ir supjaustykite kubeliais, papriką, cukiniją, svogūną, česnaką irgi susmulkinkite. Į dubenį suberkite kuskusą, šaukštą aliejaus, įberkite druskos ir pipirų. Užvirkite 300 ml vandens ir supilkite ant kuskuso, gerai išmaišykite, uždenkite apversta lėkšte ir palaikykite 10 min., kol vanduo susigers. Supilkite likusį aliejų į kepimo skardą, sudėkite supjaustytą moliūgą, svogūną, papriką. Pašaukite skardą į įkaitintą orkaitę ir kepkite 10 min. Sudėkite cukiniją, česnaką ir kepkite dar 10 min., kol daržovės suminkštės. Kiaušinius sumuškite, pagardinkite druska, pipirais, gerai išmaišykite ir supilkite į skardą ant daržovių. Kepkite apie 15 min. Išimkite skardą iš orkaitės, gerai išmaišykite kiaušinius ir daržoves. Sudėkite kuskusą, suberkite petražoles, gerai sumaišykite, jei reikia – įberkite dar druskos ir pipirų. Patiekite šiltą arba šaltą.

!

Karotenoidų turinčius produktus išduoda jų spalva – jie yra tamsiai žali, oranžinai, geltoni ir raudoni. Taigi jei norite iš tokių spalvų daržovių pasisavinti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, ruošdami patiekalus maišykite jas su kepamais ar virtais kiaušiniais.

75 g kuskuso kruopų, 2 šaukštai alyvuogių aliejaus, 500 g kvapiojo moliūgo, raudonasis svogūnas, raudona saldžioji paprika, nedidelė cukinija, česnako skiltelė, 6 kiaušiniai, 3 šaukštai smulkintų petražolių, druskos, pipirų.

KIŠAS SU BRIUSELINIAIS KOPŪSTAIS IR SPANGUOLĖMIS

K K

iaušinius sudėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu, užvirkite ir pavirkite 7 min. Sutrinkite avokadą ir sudėkite į gilią lėkštę. Pridėkite špinatų, sėklų, aitriųjų paprikų dribsnių, įpilkite aliejaus, citrinos sulčių, įberkite druskos. Viską sumaišykite. Išvirusius kiaušinius perliekite šaltu vandeniu ir nulupkite. Perpjaukite juos pusiau ir sudėkite ant daržovių.

2 kiaušiniai, ½ avokado, 25 g špinatų lapelių, 25 g sėklų mišinio, ½ žaliosios citrinos sulčių, alyvuogių aliejaus, žiupsnelis aitriųjų paprikų dribsnių, druskos.

epimo indą (geriausia apvalų, 23 cm skersmens) išklokite tešlos lakštu taip, kad jis pasiektų visus kampus. Supjaustykite briuselinius kopūstus į keturias dalis. Į keptuvę įdėkite šaukštą sviesto, suberkite kopūstus ir pakepkite, kol pradės ruduoti (8–10 min.). Palikite atvėsti. Suberkite spanguoles ant tešlos, sudė-

kite briuselinius kopūstus, ant viršaus užtrupinkite sūrio. Kiaušinius gerai išplakite su pienu, pagardinkite druska ir pipirais. Supilkite į kepimo indą ant kišo ruošinio. Kepkite iki 180 ºC įkaitintoje orkaitėje apie 45 min., kol kišas gražiai pagels. Atsargiai išimkite jį iš kepimo indo ir patiekite šiltą arba atšalusį.

Pakuotė sluoksniuotos ar kitokios mėgstamos tešlos, šaukštas sviesto, 50 g džiovintų spanguolių, 225 g briuselinių kopūstų, 100 g puskiečio sūrio, 6 kiaušiniai, 200 ml pieno, druskos, pipirų.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

33


pasidaryk pats Kiekviena šeimininkė stalčiuje ar spintelėje laiko keletą praplėštų maišelių su kruopomis. Ir tikrai niekam ne paslaptis, kad jos pačiu netinkamiausiu metu ima ir pabyra.

IŠRADINGUMAS IR KRUOPOS

Užtrukę vos keletą minučių, galite pasidaryti patogų maišelio kamštelį. Praktika parodė, kad šis metodas geriausiai tinka tik smulkioms kruopoms, tokioms kaip manų, grikių. Tiesa, ir maišelis, kurį norėsite užkimšti, turi būti apytuštis.

1

Išgėrę pieną, jogurtą ar sultis, išplaukite ir išdžiovinkite plastikinį butelį. Kuo butelio kaklelis platesnis, tuo bus patogiau.

2

Žymikliu pasižymėkite pjovimo ar kirpimo liniją. Atstumas nuo kaklelio

Telefono laikiklis – tai aksesuaras, kurį verta turėti savo automobilyje. Reikiamu momentu jo nepasiėmėte? Ne bėda! Keli po ranka pasitaikantys buityje naudojami daiktai padės išsisukti iš padėties.

NAVIGACIJA AUTOMOBILYJE

Jums prireiks: kanceliarinio metalinio spaustuko ir gumutės.

Darbo eiga: Prie apatinės automobilio ventiliatoriaus grotelių dalies prisekite metalinį spaustuką. Nesekite grotelių viduryje arba

34 Namie ir Sode

2017 m. Nr. 18


mezgimas viršaus gali būti 10–15 cm, atsižvelgiant į turimų kruopų kiekį bei butelio plotį ties kakleliu.

3

Žymėti patogu pasidėjus reikiamo aukščio mažą indelį – jis naudojamas kaip atrama. Tereikia butelį apsukti ratu.

4

Nupjaukite ar perkirpkite plastikinę detalę pagal pažymėtą liniją.

5

Ištraukite kruopų maišelį per butelio kakliuką. Laisvus maišelio galus užlenkite. Jei atrodo nepatikimai, galite dar užklijuoti lipniąja plėvele.

6

Pabandę, kaip kruopos byra pro naująjį kamštelį, maišelį užsukite. Nuo šiol kruopos bus saugiai uždarytos. TEKSTAS IR NUOTR S. BARASA

viršuje, nes jos kartu su telefonu nulinks. Ant viršutinės spaustuko ąselės užnerkite kanceliarinę gumutę. Praplėtę spaustuko ąseles, įstatykite tarp jų telefono aparatą. Užnerkite gumutę ant apatinės spaustuko ąselės. Sveikiname! Pasidarėte telefono laikiklį ir be vargo galite naudotis navigacijos sistema. Saugios kelionės! TEKSTAS IR NUOTR S. BARASA

Megzta tunika Šį kartą mezgimo salonas-siūlų krautuvėlė „Madutė“ siūlo megzti universalų drabužį – tuniką. Ji labai patogi, tinka vilkėti prie kelnių ar tamprių, o kartu ir puošni, nes lino ir viskozės pluošto derinys pasižymi subtiliu žvilgesiu ir leidžia drabužiui elegantiškai kristi. M dydžio gaminiui reikės 200 g lininių siūlų (100 g – 450 m) ir 200 g tokios pat spalvos viskozinių siūlų (50 g – 260 m), taip pat 2,5 nr. metalinių virbalų. Skirtingo pluošto siūlai sudedami kartu ir mezgama gana tampriai: 10 cm – 20 akių. Pagrindinis mezginio raštas – lygusis mezgimas: gerojoje pusėje mezgama gerosiomis akimis, išvirkščiojoje – išvirkščiosiomis. Priekiui apmetamos 108 akys (54 cm) ir mezgama tiesiai lygiuoju mezgimu 2,5 cm. Tada išvirkščiojoje pusėje viena eilė išmezgama gerosiomis akimis – tai bus perlenkimo linija, per kurią baigus megzti visą gaminį palenkiama apačia ir prisiuvamas palankas. Toliau iki pažastų mezgama tiesiai 40 cm. Tada pradedamas formuoti reglanas: gerojoje pusėje 2 akys nuleidžiamose, 1i, 2 akys sumezgamos iš apačios (į kairę), toliau mezgama gerosiomis akimis ir eilės pabaigoje 2 akys sumezgamos iš viršaus (į dešinę), 1i, 2 akys nuleidžiamos. Toliau kiekvienoje mezginio gerosios pusės eilėje, dešiniame krašte, 1 akis nukeliama, 1i, 2 akys sumezgamos iš apačios, eilės gale 2 akys sumezgamos iš viršaus, 2i. Taip mezginys tolygiai siaurėja. Reglano juostos ilgis – 19 cm. Nuo pažastų pamezgus 11 cm, for-

muojama kaklo iškirptė. Analogiškai mezgama ir nugara, tik neformuojama kaklo iškirptės, o kaklo linija nuleidžiama tiesiai nuo pažastų pamezgus 14 cm. Rankovei apmetamos 55 akys (27 cm). Kaip ir mezgant priekį, numezgama palenkimo linija. Iki pažasties mezgama 24 cm šonuose kas 6 eilės paplatinant – pridedant po 1 akį. Tuo pačiu principu, kaip ir mezgant priekį, formuojamas reglanas. Baigus megzti visos dalys susiuvamos iš viršaus, sukabinant kiekvieną kraštinės akies šoninę dalį. Gaunama graži dekoratyvinė siūlė. Tunikos puošmena – kiauraraščiu megzti apvadai. Priekinė juosta mezgama 9 cm ilgio, o nugaros – 15 cm. Juostų apačia ir šonai, kad nesiriestų, 1,5–2 cm mezgami ripsu (iš abiejų pusių gerosiomis akimis). Galima kraštus suapvalinti. Toliau mezgama nesudėtingu kiauraraščiu: 1 eilė: *1 užm., 2 akys sumezgamos gerai iš apačios*; visos porinės eilės mezgamos išvirkščiosiomis akimis. Priekio ir nugaros

juostos prisiuvamos prie mezginio apačios jų tarpusavyje nesusiuvant. Kaklo juosta mezgama 6 cm ilgio iš viršaus į apačią. Pradedama tampriai megzti ripsu, baigiama laisviau, pabaigoje mezgamos 2 eilės paprastuoju mezgimu ir užbaigiama. Kaklo apvadas sutvirtinamas apneriant vąšeliu, o paskutinė eilutė kruopščiai prisiuvama vadinamuoju ketliavimo būdu. Tikimės, kad šią tuniką jūs tikrai pamėgsite, nes ji tiks ir atvėsus orams, ir vėl sulaukus vasaros (lino ir viskozės pluoštas ir šildo, ir vėsina). Be to, esame tikri, kad toks drabužis jums tarnaus ir puoš jus ne vienus metus. Tad sėkmės jį mezgant!


meškeriotojai

Lieptas – ideali žūklavietė

Per kelias rytinio kibimo valandas skiaurėje gali atsidurti svarus laimikis

Viktoras ARMALIS Šiltojo meškeriojimo sezono metu ežerų priekrantėse, ties vandenžolių riba, reguliariai lankosi visų rūšių žuvys, ypač šiltomis naktimis. Meldų prižėlusiose seklumose gausu maisto ir žuvys čia būriuojasi, kol prasideda šalnų sezonas. Todėl ne tik ankstyvais rytais ar prieš sutemas, bet dažnai iki pusiaudienio zona aplink lieptus – ideali vieta meškerioti karšius, karpius, lynus, kuojas.

Punktualumo svarba Kai dangus virš horizonto linijos ima šviesėti, kuojų, karšių, lynų, karosų būreliai palieka meldų atvašynus, tačiau toli nekeliauja – susiranda patogius duburiukus kelių metrų gelmėje, kur nesiekia saulės spinduliai, ir laukia vakaro vėsos. Tai, kad jos toli neplaukia, nereiškia, kad žuvys šviesiuoju paros metu nesimaitina. Ypač žuvys mėgsta duburius, esančius už dugną nugulusio vandenžolių kilimo ribos. Štai kodėl sėkmin-

36 Namie ir Sode

gai meškerioti karpines žuvis galima priekrantės zonoje ir nebūtina plaukti valtimi į tolimus ežerų plotus, kur stambios taikios žuvys ims būriuotis rudeniop, o dabar tik trumpam stabteli, migruodamos iš vieno ežero galo į kitą. Žuvys priekrantėje lankosi pagal bioritmų diktuojamą grafiką, priklausantį nuo šviesiosios paros dalies trukmės, tačiau jis nebūtinai turi sutapti su maitinimosi grafiku, todėl, norint nepražiopsoti geriausio kibimo, patariama

2017 m. Nr. 18

masalą užmesti sulig aušra, o pavakare – likus kelioms valandoms iki sutemų.

Nuolatinis jaukinimas Priekrantėje meškerioti galima dvejopai – įsibridus iki tos vietos, kur baigiasi meldų atvašynai ir dugnas staigiai pagilėja, arba nuo liepto. Pasak Ignalinos krašto meškeriotojo Rimo Poškaus, kuris pirmąjį savo lieptą susikalė prieš dvi dešimtis metų, geri abu variantai, tačiau lieptas  – geriau. Pirmiausia todėl, kad kiekvieną vakarą, turėdamas laisvą minutę, gali nuo liepto galo pažerti kelias saujas šutintų grūdų ar žirnių, įmesti porą kukulių duonos, suminkytos su perlinėmis kruopomis. Žuvys greitai įjunksta lankytis prie nemokamų gėrybių stalo ir nuolat aplinkui sukinėjasi. Kai jaukas pilamas tiksliai į tą pačią vietą, o ne išdrabstomas

kąsniais plačiais mostais, atsiranda nematomas pašalinio akiai lopinėlis, kuriame žuvys maitinasi, o už jo ribų kimba daug prasčiau. Jei kas nors bandys meškerioti nuo jūsų liepto nežinodamas šios subtilybės, ne kažin ką peš, nes atsitiktinai aptikti kibimo taškus gana sunku. Kada žuvys rytą atplauks prie liepto, priklauso pirmiausia nuo to, ar toli jų nakvynės vieta. Antra, jei žūklės išvakarėse gardžių kąsnelių pažersite gausiau nei paprastai, žuvys ilgiau laikysis meškeriojimo vietoje. Žuvis reikia jaukinti ne tik šiltąjį sezoną, bet daryti tai labai reguliariai. Jei neturite galimybės kiekvieną vakarą pažerti į vandenį jauko, darykite tai kas antrą vakarą, o prieš meškeriojimą – kelis vakarus iš eilės.

Tinkama vieta Ne visos vietos tinkamos lieptams ręsti. Pasak meškeriotojo iš Dūkšto apylinkių Juozo Simanavičiaus, lieptai paprastai statomi prie pirčių, tačiau jie dažniausiai tinka meškerioti tik berniūkščiams. Specialiai meškerioti skirti lieptai statomi kruopščiai parinktoje vietoje. Dažniausiai jie nutiesiami per meldų atvašyną iki atviro vandens, kur netoli kranto – duburiai ar staigiai į gelmę nyrantys dugno skardžiai. Meškeriojimo lieptai taip pat statomi ties užutėkių žiotimis, priešais sėklius, iki kurių galima paprasta plūdine užmesti masalą, palei upelių žiotis. Be  to, parenkant tokiam lieptui vietą, atsižvelgiama į vyraujančias toje


meškeriotojai Lieptas – lyg muzikos instrumento rezonatorius. Jis sustiprina kiekvieną bilstelėjimą, treptelėjimą ar nukritusio įrankio trinktelėjimą, todėl visi reikmenys turi būti po ranka, o įrankiai – pritvirtinti.

Ç Jei prie liepto prikalsite kelias trinkeles, galėsite naudotis universaliu meškerių laikikliu, pritvirtinamu per porą minučių

Ç Reguliuojamo aukščio stalelis atstoja masalinių laikiklį ir tinka pasidėti kabliukų išėmiklį, laidynę ir kitus reikiamus instrumentus. Ant jo užklojamas rankšluostis, kad niekas neskimbčiotų.

Ç Kad jaukas neišsidrabstytų dideliam plote, specialia laidyne jauko rutuliukus sušaudysite į vieną tašką

Ç Bandymai užkelti ant liepto stambų laimikį valu baigiasi nesėkmingai, todėl būtina turėti graibštą

apylinkėje vėjo kryptis ir pagal galimybes šis statinys sukalamas ten, kur dažniausiai būna užuovėja, kad galima būtų patogiai meškerioti net

pučiant stipriam vėjui. Paprastai lieptai įrengiami ten, kur iš patirties žinoma, kad greta – žuvų takas. Lieptai, pastatyti prie žuvų migraci-

Meškeriojimo lieptai statomi ten, kur eina žuvų migracijos maršrutai

jos maršrutų, kuriais jos keliauja į vieną pusę rytą, o atgal – vakare, yra geriausios meškeriojimo vietos.

Triukšmas nepageidaujamas Lieptų pranašumas – ne tik strateginė vieta. Lieptu prie žuvingos vietos galima pritykinti labai tyliai, be jokio garso. Brendant prie meškeriojimo vietos per meldų atvašyną pliuškantis vanduo ir lūžtančių meldų traškesys baido žuvis. Jei atplauki valtimi, žuvis gali išbaidyti irklų pliumpsėjimas ir gramzdinamų inkarų triukšmas. Lieptu galima žengti taip atsargiai, kad nepasigirs jokio garso, o kad tikimybė paslysti ar kitaip sukelti triukšmą būtų kuo mažesnė, ant liepto patariama patiesti seną tinklą. Net per smarkią liūtį tinklu aptiestu lieptu galima vaikščioti visiškai saugiai. Tais pačiais sumetimais galima ant liepto susikalti patogų suolelį su atlošu, kad nereikėtų kaskart neštis išardomos kėdės, kurią išskleidžiant galima neatsargiai trinktelėti į lentinį liepto paklotą  – bildesys įpratusias netrikdomoje tyloje gyventi žuvis gali pabaidyti. Kad netrinksėtumėte, geriau pasidaryti ir pritvirtinti prie liepto krašto laikiklius meškerykočiams padėti, graibštui atremti, žiedą skiaurei prisegti. Pravers susikaltas nedidelis staliukas reikmenims, gal net daiktadėžė, kurioje laikysite atsarginius meškeriojimo įrankius, jauko kubilėlius. Jei reguliariai meškeriosite nuo liepto, bus būtina masalinė. Tam reikalui puikiausiai tinka standartinės masalinės ant strypo su laikikliu dviem trims indeliams su dangteliais. Būtina ir erdvi skiau-

rė, kurios ilgis būtų toks, kad siektų vėsaus vandens zoną. Kad skiaurė gulėtų ant dugno ir būtų ištempta tiek, kiek reikia, jos gale pritvirtinkite gramzdą. Prieš meškeriojimą ant liepto po kojomis pasiklokite seną šlapią rankšluostį. Tada ne tik nepaslysite, o svarbiausia, neatsargiai treptelėję, sukelsite daug mažesnį triukšmą.

Laidynė ir gertuvė Kai žuvys jaukinamos žūklės išvakarėse, galima sulipdyti didelius jauko rutulius ir sumesti juos į reikiamą tašką. Taip sutaupoma laiko, tačiau auštant stambius rutulius mesti į vandenį nepatariama, nes rutulių pliumpsėjimas gali išbaidyti žuvis. Jauką geriau berti pabirą, bet ranka jo toli nenusviesi, todėl ne pro šalį įsigyti specialią laidynę, kuria jauko rutuliukai arba pabiras jaukas iššaunami tiksliai ten, kur reikia. Beje, laidynę lauko sąlygomis galima pasidaryti iš dvišakės lazdos ir medicininės gumos atraižos. Paprastai meškeriojimas nuo liepto trunka ne vieną valandą, o iš namų išeinama paskubomis, nepusryčiavus. Laukiant, kol pradės kibti žuvys, ant liepto galima labai smagiai papusryčiauti romantiškoje aplinkoje – nė įmantriausias restoranas jos neatstos. Jei turėsite ant liepto staliuką, pusryčiai bus ne tik nepakartojami, bet ir komfortiški. Norint pusryčius nusigabenti į vietą pravers šaltkrepšis su pora kišenių, universalus įrankis su šaukštu, šakute ir peiliu. Na, o jei įsidėti pusryčius pritrūks laiko ar noro, nepamirškite nors gertuvės, nes įdienojus pajusite troškulį. AUTORIAUS NUOTR.

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

37


pažink aplinką Kur ieškoti ISZDķ" Dauguma populiariausių grybų yra mikoriziniai, tai yra šie grybai patys savaime negali užsiauginti vaisiakūnio ir yra priklausomi nuo ryšio su medžiu. Todėl vienokių ar kitokių grybų patariama ieškoti šalia tam tikros rūšies medžių.

Grybai stebina spalvomis ir skoniu

Lepšių (paberžių) reikėtų dairytis ten, kur auga berželiai, tačiau jų greičiausiai niekuomet nerasite spygliuočių miške.

Tikrinių baravykų dairykitės šalia pušų, eglių bei ąžuolų, galima jų kartais aptikti ir po kitais lapuočiais medžiais.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

auga po įvairiais lapuočiais, ypač ąžuolais.

Permaininga vasara, liūtys, kurias keitė šiluma, – palankus metas grybams augti. Jų įvairovė Lietuvoje ir džiugina, ir stebina. Ko jau ko, o voveraičių šiemet buvo per akis, todėl grybautojai džiaugėsi atradę kitokių gal neįprastų, bet valgomų grybų.

Rudakepuriai aksombaravykiai auga po pušimis

Kirtavietėse grybų ieškoti neverta

Paąžuoliai baravykai

ir eglėmis.

Raudonviršiai labiausiai mėgsta augti po beržais, rečiau – po drebulėmis, juodalksniais arba ąžuolais. Kazlėkai ir žaliuokės auga po pušimis.

Rudmėsės būna pušyninės ir eglyninės – po lapuočiais šių grybų nerasite. Ūmėdžių ir voveraičių galima rasti kone visur, tačiau didesnė tikimybė – spygliuočių miškuose.

Žinoma, visada galioja taisyklė: „Jeigu nieko nežinai apie grybą, geriau nerizikuok.“ Šią taisyklę patvirtina ir Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vedėja Jurga Motiejūnaitė. Ji teigia, kad rugsėjį dar sulauksime daugiau ir įvairesnių grybų, nes šiemet viskas vėluoja, pavasaris buvo šaltas. Paklausta, kuriuose Lietuvos regionuose gausiausia grybų, specialistė sakė: „Įprasta sakyti, kad grybingiausias yra Varėnos rajonas, kuriame plyti Dzūkiją garsinantys miškai. Ne veltui Varėnoje kasmet rengiamos grybų šventės. Bet štai pernai atsitiko taip, kad varėniškiai skundėsi visiškai neturintys grybų, o tuo metu Žemaitijoje grybų buvo daug. Koks ra-

38 Namie ir Sode

jonas šiemet turės daugiausia grybų, dar pamatysime. Viskas priklausys nuo to regiono orų ir kritulių kiekio. Gamtoje viskas tarpusavyje susiję. Lietuva atrodo maža, bet jos regionuose klimatas skiriasi.“ Mikologė apgailestauja, kad Lietuvoje sparčiai kertami miškai ir kirtavietėse, anot jos, neverta ieškoti grybų. Mat iškirtus mišką, kol jis neataugs, grybų nebus. „Kiek bus iškirsta miško, tiek sumažės grybingų vietų. Traukiasi seno miško plotai, mažėja tam tikrų rūšių grybų“, – sako J. Motiejūnaitė. Pasak bene populiariausių tarp grybautojų Dzūkijos apylinkių – Marcinkonių kaimo gyventojų, vargu ar šiemet baravykai nurungs voveraites, ar jie bus sveiki ir nesukirmiję. Nors prognozės dažnai nepasitvirtina, o patyrę

2017 m. Nr. 18

grybautojai pabrėžia, kad baravykų didysis dygimas prasideda rugsėjo 10–15 dienomis.

Lietuvą pamėgo grybai atėjūnai Botanikos instituto mokslininkė teigia, kad grybautojai drąsiai renka naujų rūšių grybus, kurie yra emigrantai iš kitų šalių ar net žemynų. „Žinomiausias atvejis – iš Amerikos žemyno persikraustę į Europą raudonkepuriai aksombaravykiai, arba raudonieji baravykai. Jų pirmiausia atsirado Kuršių nerijoje dar prieš 30 metų, o dabar jie paplitę po visą Lietuvą, mat plinta labai greitai. Apskaičiavome, kad per 10 metų faktiškai iš Lietuvos, kur buvo pirmą kartą aptikti, jau išplito iki Vokietijos ir iki Estijos sienos,  – pasakoja mokslininkė.  – Tam įtakos gali turėti daug priežasčių. Viena jų ta, kad patys žmonės „perneša“ šiuos grybus. Štai jie atvažiuoja poilsiauti į Kuršių neriją ir prisirenka šių grybų. Vėliau juos vežasi į žemyninę Lietuvą ir išmeta grybų liekanas. Taip paskleidžiamos spo-


pažink aplinką Iš Amerikos žemyno pas mus atkeliavusių raudonkepurių baravykų pirmiausia atsirado Kuršių nerijoje. Jų sezonas trumpas, bet per patį dygimą per valandą galite prisipjauti didelį krepšį

ros, kurios agresyviai plinta ir konkuruoja su baravykais.“ Neįprastu korėtu kotu ir raudonų plytų spalvos kepurėle besipuikuojantys invaziniai grybai taip paplito Neringos miškuose, kad specialistai ėmė nerimauti, jog gali išnykti baravykai ir šilbaravykiai. Šie svetimžemiai grybai esą iki šiol buvo žinomi Šiaurės Amerikoje ir galbūt Taivane. „Europoje jų anksčiau nebuvo aptikta. Manau, kad į šiuos kraštus grybai pateko su gruntu. Gal koks vietinis žmogus atsivežė į savo sodybą dekoratyvinį sodinuką, kurio substrate ir buvo šio grybo sporų“, – spėja Mikologijos laboratorijos vedėja. Pasak jos, Botanikos instituto specialistai ne kartą mėgino užauginti šį grybą laboratorijoje, tačiau jiems nepavyksta išsaugoti jo sporų. Šiuos raudonkepurius, kurių mie-

lai prisigrybauja poilsiautojai, vietiniai neringiškiai vadina balsevičiais – pirmo šį grybą radusio ir suvalgiusio neringiškio Balsevičiaus vardu. Pasak vietos gyventojų, šie grybai skaniausi jauni, dar nespėję suaugti. Raudonkepuriai savo skoniu panašūs į lietuviškuosius šilo baravykus. Jie dygsta labai gausiai, tačiau jų sezonas labai trumpas. Specialistai šiuos grybus linkę vadinti baravykūnais, arba raudonaisiais baravykais.

Grybai vakarienei netinka Sveiką maistą valgantys žmonės, tarp jų ir vegetarai, mielai vartoja grybus, tačiau žino saiką. Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau juose gausu baltymų, aminorūgščių. Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuviai. Dažnai pavalgę grybų jaučiamės apsunkę, nors patys grybai nėra kaloringi – 100 g šviežių grybų tėra apie 40 kcal.

Grybai sunkiau virškinami dėl juose esančio chitino, tad vėlyvai vakarienei šis patiekalas nėra pats tinkamiausias. „Iš visų grybų, žinoma, išsiskiria baravykai – maistingumu, geru skoniu. Jie prilygsta mėsai ar žuviai. Taip pat dėl maistinių medžiagų sudėties vertinami pievagrybiai ir rudmėsės. Maistinių medžiagų daugiausia yra grybų kepurėlėje, kotuose  – gerokai mažiau. Todėl jei grybas jaunas, gali valgyti jį visą, jei senesnis  – kotelius geriau nupjauti ir išmesti“,  – sako sveiko maisto žinovė, interneto svetainės „Rojaus daržas“ įkūrėja Lilija Lukminaitė. Anot jos, labai svarbu, kaip tuos grybus paruošiame. „Grybų ir riebalų duetas  – tikras iššūkis virškinimo sistemai, tad venkite įvairių grietinės ar grietinėlės padažų. Grybams kepti geriausiai tinka augaliniai riebalai. Jei norite maksimaliai išsaugoti naudingąsias grybuose esančias medžiagas, ką tik surinktus grybus džiovinkite, sumalki-

• Aštuoni stulbinantys faktai apie žmogaus smegenis • Penki neįtikėtini faktai apie mus supančias dulkes • Ar ryžiai gali išgelbėti sušlapusį telefoną? • Kaip asteroido smūgis gali įžiebti gyvybę?

Jau prekyboje!

Patarimai grybautojams y Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant. Tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni.

y Grybauti tinka balaninės ir plastikinės pintinės su tarpeliais dugne.

y Grybai greitai kirmija, todėl parvykus iš miško negalima grybų palikti kitai dienai.

y Baravyko kepurėlėje daugybė skirtingų vabzdžių sudeda kiaušinius, iš kurių per kelias valandas išsivysto lervos, paversdamos grybą judančia mase.

y Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nerekomenduojama grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose. te į miltelius ir jais apibarstykite patiekalus“, – pataria L. Lukminaitė.


DĖL REKLAMOS TEIRAUKITĖS: KITAS NUMERIS PREKYBOJE

| reklama@savaite.lt Nijolė DILIENĖ, tel. 8 640 28 139 Valentinas BUTKUS, tel. 8 656 77 732 Jolanta JACKEVIČIENĖ, tel. 8 677 14 622

SOODINIINKAM MS

2017 rugsėjo 19 d. Profesionalus vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas, dekoratyvinių augalų formavimas. Tujų ir kitų gyvatvorių karpymas, įvairūs sodo priežiūros darbai.

Tel. 8 670 54 032 Kraštotvarkos inžinierius profesionaliai geni vaismedžius, konsultuoja priežiūros klausimais.

Vilnius, tel. 8 678 82 103 Vilniuje, Kalvarijų turgavietėje, KZ45 paviljone, prekiaujame daržovėmis, žalumynais. Stragių ekologinis ūkis.

Tel. 8 616 42 626

Nebrangiai atvežame žvyro, skaldos, juodžemio, smėlio. Savivarčių ir „Bobcat“ nuoma.

Trinkelių, klinkerių klojimas, aplinkotvarka, žolės sėjimas. www.nepakartojamaskiemas.lt

Vilnius, tel. 8 647 19 437

Tel. 8 677 44 255

Architektas projektuoja gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, interjerą.

Artezinių vandens gręžinių įrengimas. Prijungimas, montavimas. Nuotekų valymo įrenginiai. Geoterminis šildymas.

Tel. 8 652 83 774 Įrengiame fasadus, montuojame metalo konstrukcijas, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 604 05 801 Plastikiniai langai, šarvuotosios durys, prekyba išsimokėtinai. www.olas.lt

Tel. 8 655 58 512 Vilniaus susivienijimas „Sodai“ konsultuoja sodo bendrijas, ruošia dokumentus.

vilniaussodai@gmail.com Tel. (8 5) 262 5483

Teikiame kraštovaizdžio projektavimo paslaugas, organizuojame aplinkos tvarkymo darbus.

Durpės šilauogėms ir rododendrams, „Sulinkiai“ durpyno atstovas Vilniuje, UAB „Akumva“.

Tel. 8 690 69 055

Tel. 8 689 60 481

Aplinkos apželdinimas, tvarkymas ir priežiūra. Ūkio darbai.

Vilnius, tel. 8 648 04 764

STTATYYBA

Polikarbonatiniai šiltnamiai. Įvairių matmenų. Mažos kainos. Pristatymas. Garantija. www.perchina.lv.

Klijuoju įvairių rūšių tapetus. Kombinuotasis klijavimas. Elitiniai ir fototapetai. Montuoju poliuretano dekorą: karnizus ir puošybos juosteles.

Tel. 8 606 13 383

Vilnius, tel. 8 656 08 904

LEIDĖJAS – UAB „SAVAITĖ“ ISSN 2335-7266

Žurnalą spaudė UAB „Spaudos kontūrai“ Tiražas   egz. Viršelyje L. Urbaitės nuotr.

Redakcija Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius tel.   namieirsode@savaite.lt, www.namieirsode.lt

Vyriausioji redaktorė Loreta Urtė Garbuzienė Vyr. redaktorės pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Reklama Loreta Urbonienė

Numerį rengė: Asta Jelinskienė, Rima Marcinkevičienė, Arūnas Marcinkevičius, Giedrė Milkevičiūtė, Saulius Barasa, Laimius Stražnickas Kalbos redaktorės: Audra Jusevičienė, Beatričė Jaroševičienė, Rita Zujienė

40 Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

Projektuojame ūkininkų sodybas, gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus visoje Lietuvoje.

Tel. 8 650 20 005 Plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotosios durys, roletai. Garantija. Išsimokėtinai. Išvežame. www.languera.lt.

Tel. 8 609 77 366 Plastikiniai, mediniai langai, šarvuotosios durys namams ir butams. Dirbame Kauno apskrityje.

Tel. 8 646 27 314 Meistras atlieka remonto darbus Vilniuje (vidaus apdaila, santechniko, elektriko, staliaus darbai).

Tel. 8 640 75 555

TRRANSPPORTASS Brangiai superkame automobilius. Tvarkome dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Be poilsio dienų.

Tel. 8 602 43 432 Superkame automobilius geromis kainomis (ir nevažiuojančius). Be poilsio dienų.

Tel. 8 608 98 561 Automobilių supirkimas (1970–2011 m.). Gali būti su defektais. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 675 71 801 Superkame įvairios būklės automobilius. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Tel. 8 611 33 626 Parduodamos vasarinės padangos 175/65/R14 (4 vnt., naudotos; kaina 10 Eur/vnt. ).

Vilnius, tel. 8 639 94 309

Tel. 8 616 82 207

ĮVVAIRRŪS

Glaistome, dažome, klijuojame tapetus, tinkuojame, apdailiname langokraščius Vilniaus apsk.

Skulptorius profesionaliai pagal užsakymą sukuria ir pagamina paminklus.

Tel. 8 605 18 654

Tel. 8 607 08 757

Dizainerė maketuotoja Erika Padvarietienė Skaitytojų klausimų, pageidavimų ir patarimų laukiame adresu UAB „Savaitė“ („Namie ir sode“), Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius, el. paštu namieirsode@savaite.lt Žurnalą galite nusipirkti visur, kur prekiaujama

spauda. Pigiau (0,55 Eur) galite įsigyti redakcijoje. Čia rasite ir ankstesnių numerių.

Elektroninės versijos prenumeratą rasite www.namieirsode.lt. Žurnalas pristatomas Žurnalą galite užsiprenumeruoti į visus Lietuvos miestus ir kaimus Lietuvos pašto skyriuose, Mėn. 1 3 6 12 sk. 5552 NAMIE IR SODE (kaimas), Kaina, 1,49¹ 4,49 8,99 17,89 5551 NAMIE IR SODE (miestas), Eur 1,59² 4,79 9,49 18,99 www.prenumeruok.lt, 1 miestų gyventojams, 2 kaimų gyventojams www.prenumerata.lt., facebook.com/Namieirsode „Lietuvos ryto“ redakcijos biure.


Parduodu pusę medinio namo Rokiškyje, J. Gruodžio g., šalia centro (55 kv. m, per 2 aukštus, yra krosnis, sklypas). 4 500 Eur.

Tel. 8 685 12 244 Geodeziniai, kadastriniai matavimai, žemės keitimo projektai. Lvovo g. 89, Vilnius. www.capitalmatininkai.lt

Tel. 8 626 24 888

Gintaro supirkimas aukso kainomis iki 5 000 Eur visoje

Nekilnojamojo turto brokeris padės parduoti arba išnuomoti Jūsų butą, namą. Mielai padėsiu.

Lietuvoje. Tel. 8 648 022 73

Tel. 8 685 12 244

Kolekcininkas perka: ženkliukus, monetas, paveikslus, apdovanojimus ir t. t. Vilniuje. Tel.: 8 617 81 272, 8 652 60 665 Pigiai parduodame įvairių rūšių geras skaldytas malkas. Vilniuje ir Vilniaus r. atvežame nemokamai.

Tel. 8 652 93 999

Konservuotos

vasaros

dovanos – kiekvieno stalui

Vilniuje reikalingi valytojai (-os) dirbti prekybos centruose ir kituose objektuose. Įdarbiname arčiau namų (ir turinčius neįgalumą). Galimybė dirbti 0,5 ir 1 etatu.

Tel.: 8 640 70 771, (8 5)247 9837 Dirbti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje reikalingi apsaugos darbuotojai. Reikalavimai: ne žemesnis nei pagrindinis išsilavinimas, geras fizinis ir psichologinis pasirengimas, atsakingumas, punktualumas. Darbo pobūdis: saugomų objektų apsauga, tvarkos objekte užtikrinimo kontrolė. El. p. info@grifsag.lt

Tel. 8 618 22 610

NEEKILLNOOJAAMASIIS TUURTAAS Visoje Lietuvoje superkame menkaverčius krūmynus iš apleistų pievų, nuo 1 ha.

Tel. 8 616 11 603 Tikrai brangiai perkame miškus visoje Lietuvoje. Domina įvairaus brandumo ir sudėties miškai. Atsiskaitome iš karto. UAB „Girystis“.

Tel. 8 626 26 363

Namie ir Sode 2017 m. Nr. 18

41


Laimėtojui atiteks 1 knyga. Prizą įsteigė leidykla „Briedis“. Kryžiažodžio konkurso, paskelbto „Namie ir sode“ 2017 m. 16 numeryje, nugalėtoja burtų keliu išrinkta Rima Ragauskienė. Manfred von Richthofen Raudonasis baronas Tai legendinio vokiečių lakūno Manfredo von Richthofeno (1892–1918) užrašai. Ši  knyga  – karo atsiminimų žanro klasika. Vos per kelerius metus trukusią karinę tarnybą šis padangių asas numušė 80 priešo lėktuvų ir buvo įvertintas pačiais garbingiausiais apdovanojimais. Kilmingos vokiečių giminės palikuonis M. von Richthofenas į aviaciją atėjo iš kavalerijos. Nepatyręs kuklus pilotas greitai tapo profesionalu. 1917 m. vasarį, pradėjęs vadovauti eskadrilei, jis nudažė savo lėktuvą raudonai. Ši iš toli pastebima spalva buvo savotiškas iššūkis priešams. Pasakojama, kad britai, norėdami numušti Raudonąjį baroną, net subūrė specialią naikintuvų eskadrilę. Nors priešą Raudonasis baronas atakuodavo ryžtingai ir piktai, jis pats bei jo vadovaujamos eskadrilės pilotai išsiskyrė džentelmenišku elgesiu, laikėsi nerašyto garbingos kovos kodekso. Pamuštas priešo lėktuvas niekada nebuvo persekiojamas, į bandančius išsigelbėti beginklius pilotus nešaudyta. Už tokį M. von Richthofeno bei jo vyrų elgesį juos gerbė ir britai, ir prancūzai. Atsakymus siųskite ne vėliau kaip 14 dienų po kryžiažodžio paskelbimo, admin@savaite.lt, tema: „Namie ir sode“ kryžiažodžio atsakymas. Dėl prizo atsiėmimo kreipkitės per 30 dienų el. paštu admin@savaite.lt. Nr. 17 kryžiažodžio atsakymai. Vertikaliai: Minkė. Aksomas. Spora. Vapsvos. Santaika. Spis. Avesta. Imitavo. Vaisynas. Amatolas. Sai. Ratilis. Soda. Bėgsena. Atvaja. Mei. Vainilaitis. Išark. Gerins. Mykolas. Atašė. Aidas. Akėsi. Horizontaliai: Oktava. Išdaiga. Kortas. Atneš. Avys. Virė. Aviena. Ali. Saksai. Jana. Pats. Baisi. Iks. Argai. Klojimas. SMS. Mater. Itin. Ika. Epistola. Šok. Pali. Malė. Kreivas. Eras. SOS. Aiksi. Pažymėtuose langeliuose: Skalpelis.

KALENDORIUS 09 05, antradienis. Saulė teka 6.30, leidžiasi 20.05. Dienos ilgumas 13.35. Pilnatis. Mėnulis Žuvų ženkle. 09 06, trečiadienis. Saulė teka 6.32, leidžiasi 20.02. Dienos ilgumas 13.30. Pilnatis. Mėnulis Žuvų ženkle.

09 07, ketvirtadienis. Saulė teka 6.34, 09 11, pirmadienis. Saulė teka 6.41, leidžiasi 20.00. Dienos ilgumas 13.26. Pilnatis. Mėnulis Avino ženkle. 09 08, penktadienis. Saulė teka 6.36, leidžiasi 19.57. Dienos ilgumas 13.21. Pilnatis. Mėnulis Avino ženkle. 09 09, šeštadienis. Saulė teka 6.38, leidžiasi 19.55. Dienos ilgumas 13.17. Pilnatis. Mėnulis Jaučio ženkle. 09 10, sekmadienis. Saulė teka 6.40, leidžiasi 19.52. Dienos ilgumas 13.12. Pilnatis. Mėnulis Jaučio ženkle.

leidžiasi 19.49. Dienos ilgumas 13.08. Pilnatis. Mėnulis Dvynių ženkle. 09 12, antradienis. Saulė teka 6.43, leidžiasi 19.47. Dienos ilgumas 13.04. Pilnatis. Mėnulis Dvynių ženkle. 09 13, trečiadienis. Saulė teka 6.45, leidžiasi 19.44. Dienos ilgumas 12.59. Delčia. Mėnulis Dvynių ženkle. 09 14, ketvirtadienis. Saulė teka 6.47, leidžiasi 19.42. Dienos ilgumas 12.55. Delčia. Mėnulis Vėžio ženkle.

09 15, penktadienis. Saulė teka 6.49, leidžiasi 19.39. Dienos ilgumas 12.50. Delčia. Mėnulis Vėžio ženkle. 09 16, šeštadienis. Saulė teka 6.51, leidžiasi 19.37. Dienos ilgumas 12.46. Delčia. Mėnulis Liūto ženkle. 09 17, sekmadienis. Saulė teka 6.52, leidžiasi 19.34. Dienos ilgumas 12.42. Delčia. Mėnulis Liūto ženkle. 09 18, pirmadienis. Saulė teka 6.54, leidžiasi 19.32. Dienos ilgumas 12.38. Delčia. Mėnulis Mergelės ženkle.


PAGALVĖ 50 x 60 cm

100 % merino vilna

31 EUR

16

EUR

1 sluoksnio ANTKLODĖ 140 x 200 cm

1 sluoksnio ANTKLODĖ 200 x 220 cm

75 EUR

39

113 EUR

65

EUR

EUR

Royal Dream – seniai žinomas vardas vilnos patalynės rinkoje. Geriausi Italijos dizainerių pavyzdžiai susijungia su skandinavišku praktiškumu. Mūsų produktai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės merino vilnos. Visi gaminiai turi bendrą bruožą – aukščiausią kokybę ir stilingą išvaizdą. Minkšta ir jauki patalynė gali būti naudojama ištisus metus – žiemą šildo, o vasarą vėsina. Vilnos šereliai mažina įtampą ir skausmą; neutralizuoja žalingus organizmui teigiamus jonus, kurie sukelia nuovargį ir galvos skausmą. Sertifikatai: OEKO-TEX® ir WOOLMARK®.

ANTČIUŽINIS 140 x 200 cm

86 EUR

49

ANTČIUŽINIS 160 x 200 cm

99 EUR EUR

58

149 EUR EUR

2 sluoksnių ANTKLODĖ 200 x 220 cm

2 sluoksnių ANTKLODĖ 140 x 200 cm

75

224 EUR EUR

109

EUR

Pasiūlymas galioja iki rugsėjo 30 d. Užsakyti galite telefonu 8 688 123 89, el. paštu prekyba@baltmax.eu ir Dovana.lt svetainėje Prekių siuntimas nuo 4 eurų • Prekių kiekis ribotas • Pardavėjas UAB „Baltmax“ Dėl popieriaus ir spausdinimo skirtumų reali prekių spalva gali skirtis nuo matomų nuotraukoje.


TRYS AKCIJOS RUUKKI® 50 PLUS KLASĖS STOGO DANGOMS! KURIĄ RENKATĖS JŪS?

-15% -20%

užsakant

tik stogo dangą užsakant

stogo dangą ir lietaus nutekėjimo sistemą užsakant

IR % -20 SRAIGTAMS -99%

stogo dangą, lietaus nutekėjimo sistemą ir bent vieną iš stogo saugos elementų

STOGO DANGOS IR SPALVŲ PARINKIMO ĮRANKIS

LIETAUS VANDENS NUTEKĖJIMO SISTEMOS VIDEO PRISTATYMAS

Užsakant to paties gamintojo komplektaciją (dangą, lietaus nutekėjimo sistemą, stogo saugos, tvirtinimo ir kt. elementus) užtikrinamas stogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų vientisumas. Šios akcijos galioja nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31. Išsamias akcijų taisykles rasite internete www.ruukki.com/ltu/akcijos, arba sužinosite paskambinę telefonu į bet kurį Ruukki arba įgaliotųjų kompanijos atstovų skyrių.

Daugiau informacijos www.ruukkistogas.lt

Žurnalas NAMIE ir SODE  
Žurnalas NAMIE ir SODE  

Žurnalas NAMIE ir SODE - viskas, kas darbus darže ir sode paverčia malonumu bei gausa. Daržas, sodas, augalai, vaismedžiai, daržovės, uogos,...

Advertisement