margas
2012 m. birþelio 12 d.
Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. birþelio 12 d., antradienis
Portretas
G GYVENIMAS YVENIMAS margas
Rûpestis paveldu – palikimas ateièiai
Tai ádomu
505
Auðra MALINAUSKIENË
Paveldosaugininkui rûpesèiø dël kraðto paveldo palikimo niekada nepritrûks. Nepaisant to, kad ðioje srityje yra daugiau problemø nei dþiaugsmø, Këdainiø rajono savivaldybës paminklosaugininkë Margarita RUKÐI ENË nemano, kad jos RUKÐIENË darbas yra tarsi kova su vëjo malûnais. Atvirkðèiai Atvirkðèiai,, specialistë dþiaugiasi dþiaugiasi,, galëdama prisidëti prie to, kad naujam gyvenimui atgytø vis daugiau senøjø paveldo objektø.
– tiek ið viso ðiandien yra kultûros vertybiø, átrauktø á respublikiná kultûros vertybiø registrà, Këdainiø rajone.
280 – ðitiek mûsø kraðte yra nekilnojamø kultûros vertybiø: pastatø, statiniø, kapiniø, paminklø ir kt. Likusio yra kilnojamosios vertybës: paveikslai, skulptûros, vargonai ir kt.
Galimybë gauti paramà
26
– Kaip pastaraisiais metais, kai jûs dirbate, pasikeitë rajono paveldo padëtis? – Per tuos penkerius metus, kaip ir visoms mûsø rajono sritims, turiu omenyje kelius, infrastruktûrà, visuomeniniø pastatø rekonstrukcijà, remontà, taip pat áskaitant ir paveldà, pasisekë ta prasme, kad atsirado galimybë gauti Europos Sàjungos (ES) paramà. Savivaldybës biudþeto ir ES paramos lëðomis jau atlikti kai kurie tvarkybos ir kultûros paveldo objektø restauravimo darbai. – Gal galite plaèiau papasakoti apie tai kas nuveikta.
– baþnyèios ir koplyèios: evangelikø liuteronø ir reformatø, cerkvë ir kt., ið jø 11 yra Kultûros vertybiø registre. Nuosavybæ yra áteisinusios Këdainiø evangelikø liuteronø ir reformatø bei Ðv. Juozapo baþnyèios ir cerkvë (staèiatikiø parapijos baþnyèia).
12 – tiek mûsø kraðte piliakalniø átraukta á Kultûros vertybiø registrà. Ið jø 10 turi aukðèiausià ávertinimà – archeologijos paminklo statusà.
/Nukelta á 9 psl./ Prieð keletà dienø M. Rukðienë lankësi ant Vosbuèiø piliakalnio. /Nuotr. ið asmeninio archyvo/
Vasaros sezonà pradëjo... „kelione“ á Italijà Blykstë
Irma BAJORÛNË
Restoranas „Grëjaus namas“, ne tik maitinantis këdainieèius ir miesto sveèius, bet ir kvieèiantis á originalius renginius, vasaros sezonà pradëjo... „kelione“ á Italijà.
Ðeðtadienio vakarà èia skambëjo italiðka muzika, atliekama Antonio Palmisani, buvo siûlomi italiðki patiekalai ir vynas. Teminis vakaras „Kartà Italijoje…“ pratæsë dar pernai pradëtà kelioniø po pasaulá tradi-
cijà. Pasak restorano bendrasavininkës Lenos Petrulienës, jau „pabuvota“ Ðkotijoje, Prancûzijoje, Amerikoje, dar laukia kitos ðalys. Vasarà „Grëjaus namo“ kiemelis tradiciðkai kvies sporto gerbëjus. Futbolo sirgaliai èia galës þiûrëti netrukus prasidësianèio Europos futbolo èempionato rungtynes, vëliau dideliame ekrane bus transliuojami Londono Olimpiados renginiai. Planuojami ir gyvos muzikos vakarai, jaunimo renginiai. „Grëjaus namo“ ðeimininkai nori pagyvinti Didþiàjà gatvæ, todël neapsiriboja staliukais uþdarame kiemelyje, bet kelis pastato ir gatvëje prieð áëjimà á vieðbutá–
restoranà. Èia galima iðgerti puodelá kavos ar tauræ vyno stebint praeivius ir groþintis pagrindine senamiesèio gatve, kaip áprasta Vakarø Europos miestuose. Muzikantas ir dainininkas A. Palmisani lydëjo „Grëjaus namo“ sveèius „kelionëje“ á Italijà. /Nuotr. autorës/
8
margas
2012 m. birþelio 12 d.
Kûryba
„Pasaulá senà iðardysim“
Sveikai gyventi – smagu Imtasi iniciatyvos atskleisti moksleiviams sveikos gyvensenos paslaptis. Kol medikai medikai,, specialistai ir sprendimus priimantys asmenys dejuoja dël vaikø sveikatos problemø, „Sveikatiada“ realiai padeda. „Tiek jauni, tiek brandaus amþiaus lietuviai neturi sveikos mitybos tradicijø“, – prie tokios iðvados priëjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be ðiø problemø pastebëta, kad 1/3 Lietuvos vaikø turi antsvorio, o 95 proc. jaunuoliø uþ antsvorá turëtø „padëkoti“ netinkamai mitybai ir gyvenimo bûdui.
Atskleidë svarbà „Kaip rodo PSO tyrimai, mityba ir fizinis aktyvumas – svarbiausi sveikatà lemiantys veiksniai. Bûtina akcentuoti, kad mityba lemia apie 50 proc., o fizinis aktyvumas – net apie 20 proc. svei-
katos“, – apie mitybos ir fizinio aktyvumo svarbà pasakoja mitybos specialistas Almantas Kranauskas. Pasak specialisto, minëtiems sveikatos sutrikimams daugiausiai átakos turi spartus jaunuoliø gyvenimo ritmas, „greitas maistas“ ir aktyvumo stoka. Dël ðiø prieþasèiø 2008 metais iniciatyvos ëmësi „Sveikatiada“, siekdama atskleisti moksleiviams sveikos gyvensenos receptà.
Ieðkojo ir rado „Bûtina ne tik kalbëti apie problemas, bet ir ieðkoti geriausiø sprendimo bûdø. Visuomenëje ásisenëjæ stereotipai, jog sveikas gyvenimo bûdas yra sudëtingas, nuobodus ir praktiðkai neámanomas. Taip já supranta ir vaikai. „Sveikatiados“ iniciatyva, gimusi privaèiø kompanijø dëka,
moko jaunuolius smagiai atrasti sveikà gyvensenà. Juk taip gyventi ne tik smagu, bet ir naudinga!“, – pasakoja „Sveikatiados“ organizatoriai. Iniciatyvos autoriai pastebëjo, kad mokiniai noriai imasi sveikos gyvensenos pokyèiø kartu su aplinkiniais: mokytojais ar klasës draugais. „Per vienà ið „Sveikatiados“ iniciatyvø sukûrëme ðûká ,,Ðokti Zumbà dar smagiau, kai per sniegà palakstau“. Mokiniai mankðtinosi ne tik drauge su mokytojais, bet ir mokyklos direktoriumi, kuris drauge bëgiojo basomis per sniegà!“, – pasakoja Këdainiø rajono Dotnuvos pagrindinës mokyklos mokytoja L. L auciuvienë. Moksleiviai, dalydamiesi áspûdþiais, akcentavo, jog sveikas gyvenimo bûdas ne tik pagerino jø savijautà, bet ir labiau subûrë klasës kolektyvà. „Per surengtà „Pusryèiø fiestà“ drauge valgëme ir diskutavome apie pusryèiø naudà. Nuo ðiol visada pusryèiuju ir jauèiuosi kur kas guvesnis“, – dþiaugiasi pokyèiais Kauno J. Basanavièiaus gimnazijos gimnazistas Paulius.
Projektas sparèiai iðpopuliarëjo Projektas per keturis veiklos metus tarp Lietuvos mokiniø ir mokytojø sparèiai iðpopuliarëjo. Paskutiniais veiklos metais per mënesá ðià iniciatyvà palaikë vidutiniðkai apie 10 tûkst. moksleiviø ir 400 mokytojø ið 100 Lietuvos mokyklø. Jeigu tiek dalyviø sustotø vienas ðalia kito, tai bûtø kur kas didesnis atstumas nei kelias nuo Vilniaus iki pat Egipto! Populiariausi „Sveikatiados“ renginiai:
„Darþoviø ir vaisiø mitingas“ Moksleiviai drauge ieðkojo, kokiais vaisiais ir darþovëmis galima pakeisti greitus bei nesveikus uþkandþius. Ðià temà jaunuoliai gvildeno diskusijose, viktorinose, rengë pieðiniø bei nuotraukø parodas. Iniciatyvà vainikavo akcija „Pasidalink obuoliu su draugu“, jos metu vaikai vaiðinosi obuoliais ir siekë obuoliø valgymo rekordo. Ðiai iniciatyvai pritarë ir aktyviai dalyvavo per 17 tûkst. moksleiviø ir apie 700 mokytojø ið 133 Lietuvos mokyklø.
„Mankðtiada“ Lietuvos moksleiviai drauge su mokytojais ir tëveliais mokësi naujø mankðtos bûdø. Renginio kulminacija – finalinë mankðta, per kurià vaikai drauge demonstravo visus mankðtos stebuklus! Dalyvavo per 8 tûkst. moksleiviø ir apie 300 mokytojø ið 94 Lietuvos mokyklø.
„Judam muzikos ritmu“ Moksleiviai pasinërë á judesio ritmà bei sëmësi þiniø apie ðokiø naudà bei istorijà. Jaunuoliai iðmëgino ávairiausiø kultûrø ðokius, o renginá vainikavo tarptautinës ðokio dienos paminëjimas. Prie iniciatyvos prisidëjo ir profesionalus ðokëjas Andrius Butkus. Á ðokiø ir mankðtos sûkurá ásisuko per 5 tûkst. moksleiviø ir 196 mokytojø ið 88 mokyklø. Sandra NAVICKAITË, Projekto „Sveikatiada“ vadovë
Genovaitë ÞUKAUSKAITË – Þinai, vartau kalendoriø ir nerandu áraðo, kada bus Tëvo diena, – skundþiasi Augustinas Leonorai. – O kam tokio áraðo reikia? Juk atmintinai þinai, kad birþelio pirmà sekmadiená, – paaiðkina þmona. – Taigi – birþelio treèià dienà. O kalendoriuje uþraðyta – „Sàjûdþio diena“. – Matyt, svarbiau, negu Tëvo diena, – daro iðvadà Leonora. – Nors ðalimais uþraðytø „Tëvo diena“, – ginèijasi Augustinas. – Be tëvo pasaulio nebûtø. O „Sàjûdis“ – tai tik Lietuvoj. Dar neþinia, ar ið viso jis reikalingas buvo, kai dabar tokia tvarka. Gal ið kitur jis buvo importuotas... – Kà èia ðneki? Juk ir tu ðaukei, kad uþ laivæ reikia kovoti, – prieðtarauja Leonora. – Tai kur dabar ta laisvë? Laisvë plepëti kà nori, tik niekas tavæs negirdi, – piktinasi Augustinas. – O ana valdþia girdëjo? – Nenusileidþia Leonora. – Uþ kalbas á kalëjimà sodino. – Tai nors þinojai kas tavo prieðas. O dabar, atrodo, savi valdþioj, o tvarkos nëra, – dësto savo Augustinas. – O kokios tu tvarkos nori? Pensijà gauni ir gyvenk. Badu juk nemirðti. O valdþia – ji naujà pasaulá kuria, ateinanèioms kartoms kitoká. – Daug liks tø ateinanèiø kartø, kai kûryba apsiriboja tik griovimu. Juk ir komunistai dainavo: „Pasaulá senà iðardysim ið paèiø pamatø ir tuo naujai pasaulá atstatysiu: kas buvo nieks, tas bus viskuo“, – uþdainuoja ir Augustinas. – O kaip sukurti naujà, seno nesugriovus? Juk naujà namà pasistatëme nugriovæ senà lûðnà... – vis prieðtarauja Leonora. – Taigi pirmiausia pastatëm naujo sienas, susidëjom langus, duris... Tik tada senà ið vidaus iðgriovëm. O dabar sujudo, sukruto „iðmintinguoliai“ viskà sugriauti ir nieko naujo nepastatyti. Svajoja apie ateitá kaip apie dangiðkus migdolus, o kà gero þmonëms davë ta valdþia? Kà kolektyviai buvome sukûræ, atëmë gobðuoliai, viskà iðsidalino, o paprastam darbo þmogui ðpygà paliko ir griuvësius. Ar nematai kuo virsta mûsø kaimas? Girtuokliø lizdai jame sukrauti. Ið jø apsiplunksnavæ vaikai skrenda svetur laimës ieðkoti... – vos ne paskaità iðdroþia Augustinas þmonai. – Tai tu nori pasakyti, kad per daugiau kaip dvideðimtá metø mes nieko gero nelaimëjom? – klausia vyro iðvedþiojimais susidomëjusi þmona. – Kaip ne? Að taip nesakau. Gaila, kad pakeliauti, kaip senais laikais, neturime uþ kà. Pamatytum, kiek paupiais, paeþeriais naujø vilø pridygo. Tik prie jø nei prieisi, nes privaþiuosi. Tuoj priþiûrë-
tojai sustabdys. Kaþkas mûsø geru pasinaudojo. O mes, kuo toliau, tuo didesni vargðai tampame. Greitai knygà parsineðti paskaityti gausime eiti uþ deðimèiø kilometrø. Kaimuose jau jokiø socialiniø-kultûriniø ástaigø neliko... – Betgi kaimo þmonës á bendrijas buriasi: ðoka, dainuoja, senoviðkais amatais uþsiima, kai kà ir naujo sukuria... – bando praðviesinti Augustino nûrià nuotaikà Leonora. – Taigi sugriauna mokyklas, pastatytas uþ milijonus, o uþ bendruomeniø veiklà ið nuosavø kiðeniø sugeba pasiûlyti tik kokiø dvideðimt tûkstantukø. Iðkopia visokie sukèiai á virðûnes ir toliau pildo sau kiðenes ið visø þmoniø sukaupto gero, – nenusileidþia në kiek Augustinas. – Argi uþ tokià Lietuvà mes këlëme vëliavas, neðëme patys save kaip ðvieèianèius þiburius á ateitá? – Nepradëk tik eiles deklamuoti kaip senais laikais prie didvyriø kapø, – ðaiposi Leonora. – Dabar kiekvienas uþ save atsakingas. – Taigi kad bûtø atsakingas... Vienø kiðenëse milijardai ir milijonai vartosi. Uþ juos jie visokiø nedorybiø prisigalvoja. O kiti galo su galu nesuduria. Tai kur tas teisingumas? – Tai tu nori, kad vël gráþtumæ á lygiavos laikus? – ásmeigia akis á vyrà þmona. – Jokiais laikais lygiavos nebuvo. Tik teisingumo ir atsakomybës tai daugiau buvo, – atsidûsta Augustinas ir klesteli uþ stalo vël niûniuodamas: „Pasaulá senà iðardysiu...“ – Tai vël revoliucijà daryti?.. – ðaiposi Leonora. – Tai kad jau padaryta... O nauja dar nepribrendo. Nors reikëtø kokio nors Tado Blindos, kad nors pagàsdintø tuos, kurie tik savo, savo vaikø ir anûkø kiðenes pildo. O kaip jø tarnai gyvena – jiem visai nerûpi... Ið istorijos þinome, kiek turtuoliai baþnyèiø yra pastatæ, kiek meno vertybiø sukaupæ, kiek parkø árengæ... O kà dabar? Net prie upës ar eþero neprileis, jei ten koks turtuolis ásikûrë... Atvedë tas sàjûdis á tokius laikus, kai kai þmogus neieðko savyje dievybës, o tampa sugyvulëjusiu padaru. Ið èia ir þiaurumas, ir visokios kitokios blogybës... – Neblogas lektorius bûtum, – pertraukia ðaipydamasi þmona. – Tik ar ne per daug pykèio neðiojiesi? – Gerai tau, kai niekas nerûpi... Visà ûká pats vienas tvarkau... – griebia Augustinas kepuræ nuo kablio ir jau ruoðiasi sprukti pro duris. – O að tau valgyt verdu, – nenusileidþia Leonora, bet paskutiniø þodþiø Augustinas gal ir neiðgirsta, nes nuo durø trinktelëjimo suskamba visas namas.
margas 9
2012 m. birþelio 12 d.
Rûpestis paveldu – palikimas ateièiai /Atkelta ið 7 psl./ – Ágyvendintas senamiesèio projektas – penkiems objektams parengta techninë dokumentacija: poilsio parkui prie minareto sutvarkymo; pësèiøjø-dviraèiø tilto per Nevëþá (vietojo dabartinio siauro ir neiðvaizdaus) statybos ir pritaikymo turizmo reikmëms; deðiniosios Nevëþio krantinës sutvarkymo detalusis planas; naujos prieplaukos pastatymo ir jos pritaikymo turizmui. Be to, pastatyti, árengti ir rekonstruoti trys ádomûs objektai. Tai senajame miesto parke sukurta aktyvaus poilsio infrastruktûra prie minareto. Buvo iðvalytas Dotnuvëlës upelis ir salos, rekonstruoti du á salas vedantys tilteliai, pastatytas vienas pësèiøjø-dviraèiø tiltelis, jungiantis minaretà su parku, taip pat nutiesti pësèiøjødviraèiø takai, árengta dviraèiørieduèiø ir riedlenèiø trasa, pastatyti suolai, árengtas apðvietimas, árengtos aktyvaus poilsio aikðtelës suaugusiems ir vaikams. Þmoniø patogumui parke prie minareto ir Këdainiø senamiestyje pastatyti informaciniai þenklai bei árengtas dviraèiø takas, vedantis link Paminklinio akmens rezistentams, senamiestyje iki Nevëþio uþtvankos. Taip pat buvo atliktas Nevëþio upës ir krantø valymas, kurio metu nuo technogeniniø medþiagø buvo iðvalyta upë, bet ir atstatyta jos vaga, suformuoti ðlaitai. Iðvalytas Dotnuvëlës upelis ir jo krantai, tokiu bûdu buvo pagerinta ekologinë ir cheminë jo bûklë. Rekonstruotas 1863 metø sukilimo muziejus, taip pat buvo iðsaugotas istorinis Paberþës dvaras, kuris pritaikymas kultûros, turizmo ir kitoms vieðosioms reikmëms.
Pritaikyti þmoniø poreikiams – Kokie projektai ágyvendinami ðiuo metu? – Du projektai, susijæ su kultûros paveldu. Vienas jø yra kompleksinë Akademijos miestelio vieðosios infrastruktûros plëtra. Projekto tikslas – per vieðosios infrastruktûros plëtrà Akademijos miestelyje didinti kaimo ir miesto sanglaudà, kompleksiðkai spræsti aktualias kaimo vietovës problemas, gerinant gyvenamàjà bei darbo aplinkà ir sudarant palankias bendruomeninës veiklos sàlygas. Ðiuo projektu siekiama spræsti aktualias Këdainiø rajono kaimo vietovës vieðosios infrastruktûros kokybës ir prieinamumo problemas. Antrasis projektas – Arnetø namo pritaikymas visuomeninei paskirèiai ir vieðiesiems turizmo poreikiams. – Kas pasikeistø atlikus numatytus darbus? – Akademijos miestelio vieðosios infrastruktûros bûklë yra gana prasta. Kultûros centro pastatas – tai valstybës saugomas Dvaro sodybos ir Akademijos statiniø komplekso objektas, kuriame vyksta ávairûs miestelio rengi-
baus projekto, bet kuruoju Bakainiø piliakalnio tvarkybos darbus, padedu Vietos veiklos grupei rengiant paraiðkà Vosbuèiø piliakalnio pritaikymui bendruomenës reikmëms. Parengiau dvi paraiðkas Kultûros paveldo departamentui gauti finansinæ paramà Europos paveldo dienoms ir leidinio „Senieji Këdainiø kraðto keliai“ parengimui.
Informacija – interneto svetainëje
Paminklosaugos dienà Ðiauliuose prie Ch. Frenkelio vilos M. Rukðienë (centre) su kolegëmis.
niai ir bendruomenës nariø susibûrimai, pritraukiantys ne tik miestelio, bet ir aplinkiniø kaimø gyventojus, paskutiná kartà kapitaliðkai remontuotas 1971 metais. Todël jo techninë bûklë ne tik netenkina gyventojø poreikiø, bet ir kelia grësmæ saugumui bei neatitinka pagrindiniø higienos standartø reikalavimø. Be to, nesutvarkyta kultûros namø aplinka maþina pastato patrauklumà, prieinamumà. Miestelyje trûksta universaliø sporto aikðtynø, vaikams pritaikytos aktyvaus poilsio infrastruktûros, kuriø sukûrimas leistø padidinti kaimo vietoviø gyventojø, ypaè vaikø ir jaunimo, uþimtumà, uþtikrinti geresnes veiklos galimybes. – Kokià veiklà numatyta vykdyti Arnetø name? – Arnetø namo projekto tikslas – pritaikyti já visuomeninei paskirèiai ir vieðiesiems turizmo poreikiams, iðsaugant pastatà kaip unikalø kultûros paveldo objektà. Tikslas bus pasiektas ágyvendinus uþdaviná – rekonstravus Arnetø namo pastatà ir já pritaikius vieðojo turizmo infrastruktûrai. Èia bûtø árengtos turistams, sveèiams ir kitiems þmonëms unikalios kultûros paveldo patalpos, kurios atskleis Këdainiø miesto istorijà. Ðiame pastate bûtø galima vykdyti ðvietëjiðkà – edukacinæ, kultûrinæ veiklà; taip pat organizuoti renginius, susijusius su miesto kultûros propagavimu ir konferencijas.
Numatyti keli projektai – Kokiø turite planø? – Parengta nemaþai techninës dokumentacijos paveldo ir turizmo objektø rekonstrukcijai, restauravimui ir atstatymui, kuria remiantis galima teikti paraiðkas, siekiant ES paramos. Tai – trys techniniai projektai, ágyvendinant senamiesèio projektà, kuriame parengta Nevëþio regiono turizmo vystymo galimybiø studija, specialusis dviraèiø takø planas, paplûdimiø plëtros galimybiø studija, Didþiosios rinkos aikðtës sutvarky-
mo techninis projektas. Taip pat planuojama teikti paraiðkas ir gauti paramà Didþiosios rinkos aikðtës sutvarkymui, dviraèiø takø nutiesimui nuo Skongalio iki Vaivorykðtës tilto ir Norvegø fondui, kuris remia medinës architektûros tvarkybà ir jau restauruojamø objektø pabaigos darbus. Ðiuo metu vyksta darbai, finansuojami valstybës ir savivaldybës biudþetø: rekonstruojama biblioteka, sutvarkytas miesto rotuðës rûsys, o dabar vyksta ir fasadø restauravimo darbai. Taip pat planuojama keisti Kraðto muziejaus stogà. Këdainiø evangelikø liuteronø baþnyèioje buvo konservuotas sienø mûras, kuriam pakenkë èia buvæs odø fabriko sandëlis. Ypaè nukentëjo freskos. Todël ðiemet kartu su evangelikø liuteronø parapija planuojame teikti Kultûros paveldo departamentui paraiðkà dël finansinës paramos freskø ir baþnyèios interjero restauravimui. – Gal rajone yra tokiø objektø, prie kuriø kasmet tenka darbuotis? – Kiekvienais metais savivaldybës biudþeto lëðomis tvarkomi paminklai þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. 2011 metais sutvarkyti kapitono Jono Kairiûno kapas Kauno g. kapinëse, perlaidotø Lietuvos partizanø antkapinis paminklas ir kapai Surviliðkio kapinëse bei Vyèio apygardos partizanø Donato KlièiausÞibutës ir Antano Mingailos-Þaibo antkapinis paminklas Ðëtoje. Prieð porà metø restauruotas paminklas Dotnuvos g. kapinëse, dar anksèiau sutvarkytas Povilo Lukðio kapas bei pastatyti antkapiniai kryþeliai Dotnuvos g. savanoriø kapinëse ir paminklas þuvimo vietoje Tauèiûnuose bei antkapinis paminklas dviems neþinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinëse ir penki antkapiniai kryþeliai Gudþiûnø savanoriø ka-
riø kapinëse. Ðiemet planuojama parengti ir iðleisti Këdainiø kraðto partizanø, rezistencijos dalyviø kautyniø ir þûties vietø informaciná þemëlapá. Taip pat numatyta daugybë kitø paveldosauginiø darbø.
Dþiugina atlikti darbai – Kas Jus neramina paveldosauginiame darbe? – Atsiþvelgiant á ekonominæ situacijà, apmaudu, kai negali pasinaudoti regis ranka pasiekiama Europos Sàjungos fondø parama. Këdainiø rajone yra 26 baþnyèios ir koplyèios. Ið jø vienuolika átrauktos á Kultûros vertybiø registrà, bet tik keliø ið jø yra sutvarkyti nuosavybës dokumentai. Neáteisinus nuosavybës, kultûros objektø valdytojams (parapijoms) nëra jokios galimybës gauti finansavimà ið valstybës ar kitø fondø, o patys lëðø tvarkymo darbams sako, kad neturi. Kadangi kitose ðalies savivaldybëse padëtis panaði, problema skubiai turi bûti sprendþiama valstybiniu lygiu. – O kas dþiugina? – Be abejo, kai pavyksta padaryti kà nors naudingo. Pavyzdþiui, pagaliau á Kultûros vertybiø registrà áraðytas namas Þydø gatvëje 2, patikslintos Këdainiø evangelikø liuteronø baþnyèios komplekso ir Apytalaukio baþnyèios vertingosios savybës. Kà tai duoda? Þydø g. 2 savininkas gaus ið KPD reglamentà ir þinos pastato rekonstrukcijos galimybes, o evangelikø liuteronø parapija gali tikëtis finansinës paramos freskø, kurios yra labai blogos bûklës ir baþnyèios interjero restauravimui. Apytalaukio baþnyèios parapija taip pat gali tikëtis finansinës paramos atrastø freskø uþ altoriaus restauravimui, jeigu susitvarkys nuosavybæ. – Prie kokiø projektø darbuojatës dabar? – Ðiuo metu nedirbu prie stam-
– Ar Jûsø nevargina situacija, kai norisi nuveikti daug, bet amþinai trûksta lëðø? – Nesinorëèiau labai plëstis, bet kaip matote paveldosaugos sritis – labai plati, taigi ir ávairiausiø problemø yra daug. Savivaldybës svetainëje nuo ðiø metø pradþios yra rubrika „Kultûros paveldo sritis“, kurioje stengiuosi pateikti visuomenei reikalingà ir ádomesnæ informacijà apie kultûros paveldà. Galiu kaip pavyzdá pateikti vienà didþiausià problemà. Didþioji dalis sunykusiø ar nepriþiûrimø kultûros paveldo objektø savininkø yra privatûs asmenys ir kai kurie jø netinkamai priþiûri pastatus. Tokiais atvejais savivaldybës su KPD suraðo reikalavimus iðsaugoti kultûros paveldà, taèiau nëra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai daþnai kreipiasi á savivaldybæ praðydami ávertinti objektø bûklæ ir padëti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinës bûklës. Savivaldybës neturi galimybiø skirti lëðø privaèiø objektø remontui, o savininkai daþnai nëra suinteresuoti arba neturi galimybiø juos vykdyti. – Kokie kultûros paveldo objektai geriausi priþiûrimi Këdainiø rajone, o kuriems trûksta dëmesio ir lëðø? – Þinoma, geriausiai rûpinamasi savivaldybei priklausanèiais pastatais, infrastruktûra, nes jais naudojasi visuomenë. Natûralu, kad rajono vadovybë tam teikia prioritetà, nes taip rodomas pavyzdys ir privatûs savininkai skatinami rûpintis savo nuosavybe. Labiausiai dëmesio trûksta sakraliniam paveldui ir privatiems dvarams.
Ðeima – visas pasaulis – Jeigu turëtumëte galimybæ, ar keistumëte darbo pobûdá ir rinktumëtës kità sritá? – Këdainiuose tai tikrai ne (ðypsosi). – Kas Jums teikia malonumà? – Mano hobis visada buvo ir yra ðeima. Joje atrandu visà pasaulá. Visa kita irgi ádomu: pradedant dvasiniais dalykais, taip pat gamta, knygomis, menu, muzika, gerais filmais ir visuomeniniais – tuo, kas vyksta ne tik Lietuvoje ir Këdainiuose, bet ir kitame kontinente, kitoje ðalyje, savivaldybëje bei baigiant politika.
Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia
10
margas Valgiø receptai
2012 m. birþelio 12 d.
Naudingi patarimai
Ið kvapniøjø braðkiø… Vandens kristalai – pagalba augalams Braðkës – vienos pirmøjø kvapniausiø, skaniausiø ir maistingiausiø vasaros pradþios uogø, kurias mëgsta valgyti ir vaikai vaikai,, ir suaugusieji V rengiami braðkiø suaugusieji.. Apie jas dainuojamos dainos, JA JAV festivaliai festivaliai,, o Belgijoje veikia braðkiø muziejus. Salotos su uogomis ir sûriu Reikës: 2 dideliø gûþiniø salotø, 250 gramø oþkø sûrio, 250 g braðkiø, 100 g rukolos salotø, 20 rausvøjø pipirø þirneliø, 4 ðaukðtø moliûgø sëklø, po ðaukðtelá kapotø rozmarinø ir èiobreliø, 1 ðaukðtelio maltø saldþiøjø paprikø, 2 ðaukðteliø saldþiøjø garstyèiø, 2 ðaukðtø alyvø aliejaus, 2 ðaukðtø vaisiø acto. Nuplautas abiejø rûðiø salotas suplëðykite kàsnio dydþio gabalëliais, dar syká gerai nuvarvinkite, sudëkite á lëkðtes. Ant salotø paberkite po rausvøjø pipirø þirnelius ir po porcijà uogø. Moliûgø sëklas sumaiðykite su kapotais èiobreliais, rozmarinais ir á aðtuonias dalis padalytu oþkø sûriu bei pakepinkite iki 220 laipsniø ákaitintoje orkaitëje ant vienkartiniø groteliø padëklo maþdaug 5 minutes. Patiekiant salotas apðlakstykite acto, aliejaus ir garstyèiø miðiniu, uþdëkite po du gabalëlius skrudinto ðilto sûrio.
Braðkiø padaþas su mëtomis Reikës: 300 g braðkiø, 100 g miltinio cukraus, 45 mililitrø citrinø sulèiø, nedidelio ryðelio mëtø. Mëtø lapelius nuskinkite nuo stiebeliø. Braðkes nuplaukite, nuskabykite vaiskoèius. Keletà lapeliø ir 2-3 uogas atidëkite. Braðkes sutrinkite elektriniu plaktuvu, supilkite citrinø sultis, miltiná cukrø, 1/2 stiklinës ledinio vandens ir smulkintus mëtø lapelius. Tada dar kartà suplakite. Padaþà krëskite á indà, ant virðaus iðdëliokite stambiai supjaustytas likusias braðkes ir siauromis juostelëmis sukapotus mëtø lapelius. 10-15 minuèiø palaikykite.
Kondensuoto pieno pyragas su braðkëmis Ðeðioms porcijoms reikës: 1 skardinës kondensuoto pieno, 0,5 arb. ð. kepimo milteliø, 2 kiauðiniø, 8 valg. ð. miltø, 10 vnt. braðkiø. Iðplakite kiauðinius, supilkite kondensuotà pienà, miltus ir kepimo miltelius bei viskà gerai iðmaiðykite. Ant paruoðtos skardos sudëkite braðkes (ðaldytas arba ðvieþias) ir supilkite paruoðtà masæ. Orkaitæ ákaitinkite iki 175 laipsniø ir kepkite apie 20 min. Skanaus!
Jeigu kur nors iðvykstate ilgesniam laikui ir neturësite galimybës laistyti savo augalø, gëlininkai jums siûlo tikrà iðsigelbëjimà – vandens karoliukus, kurie neleis augalams nunykti nunykti,, kol atostogausite. Atiduoda drëgmæ Vandens karoliukai – tai vandens kristalai, sudaryti ið bekvapio, saugaus ir nekenksmingo biogelio, todël yra daugkartinio naudojimo. Kristalai puikiai sugeria vandená, o po to po truputá atiduoda drëgmæ ir naudingàsias medþiagas ávairiems naminiams augalams bei maþëja patys. Jiems sumaþëjus maþdaug per pusæ, tiesiog uþpilkite juos dar kartà vandeniu ir palaikykite kelias valandas.
Kaip juos paruoðti Kaip naudojamas ðis magiðkas iðradimas? Vienà maiðelá rutuliukø uþpilkite 0,5 litro vandens ir palikite 8-12 val. (arba nakèiai). Rutuliukams prisigërus vandens, nupilkite pertekliø ir vandens kristalai jau yra paruoðti naudojimui. Ið vieno maiðelio gaunami maþiausiai 0,33 litro grynø vandens kristalø. Beje, rutuliukø skersmuo prieð ádedant á vandená yra vos 1,5-2,5 milimetro, o iðtraukus ið vandens – 10-15 mm.
Vandens karoliukai ne tik drëkins gëles, bet ir papuoð namus.
Tinka ir skintoms gëlëms
Tinka ir dekorui
Tuomet vandens kristalus sudëkite á pasodintos gëlës vazonà ant dirvoþemio, jie po truputá atiduos vandená augalui ir taip já drëkins. Vandens karoliukus galima naudoti ir skintoms gëlëms, taèiau joms reikia ðiek tiek daugiau drëgmës, todël á vazà ápilkite ir vandens, kad gëlës kotas bûtø drëkinamas labiau. Taip pat vandens karoliukus galite sumaiðyti su dirvoþemiu ir pasodinti augalà, tuomet jo nereikës taip daþnai laistyti. Kai kuriuos augalus, kuriø prieþiûrai reikia labai daug drëgmës, galima sodinti tiesiai á vandens kristalus be jokios þemës.
Be to, jie ne tik iðtikimai rûpinasi gëlëmis, bet kartu ir puoðia namø interjerà. Ávairios spalvø paletës: oranþinius, bespalvius, þalius, mëlynus, raudonus ar ávairiaspalvius, vandens karoliukus puikiai tinka ir ávairioms kompozicijoms kurti, namams dekoruoti. Juo galite supilti á stiklinæ vazà, padëti ant lëkðtutës ir pastatykite norimoje vietoje. Tokiu bûdu papuoðite savo namø interjerà. Tiesa, dël vandens kristalø spalvingumo ir groþio juos laikykite atokiau nuo maþø vaikø, kad maþyliai jø nesuvalgytø. Parengë Auðra MALINAUSKIENË
„Kaðtonø“ vaistinëje (J. Basanavièiaus g. 10)
Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!
birþelio 19 d., antradiená, nuo 11 val. dël karpø ir nuospaudø konsultuos pëdø prieþiûros specialistë
B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojaiinstruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.
Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.
Asta MARTINKUVIENË. Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje.
.
UAB „L angø era“ „Langø siûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasës profilio (1 kv. m kaina – nuo 259 Lt),
Liepos 19–29 d. organizuojama kelionë autobusu á Rumunijà – Serbijà (9 nakvynës vieðbuèiuose su pusryèiais) Iðvykstame ið Këdainiø ir parveþame atgal á Këdainius. Marðrutas: Lenkija – Zakopanë, Rumunija – Sighetul Marmatei, Sapata, Barsana vienuolynas, Targu Mures, Sigiðoaras, Braðovas, Bran pilis (Drakula), Sinajos kalnø kurortas, vienuolynas, Konstanca (vienos dienos poilsis prie Juodosios jûros), Serbija – Dþerdap nacionalinis parkas, plaukimas Dunojumi, Novi Sad, Slovakija – Beðeniovo terminiai baseinai. Detalesnë informacija tel. 8 687 20 490, R. Gargasas.
taip pat balkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius nuo vabzdþiø. Tel.: (8 347) 53 811, 8 686 59 036. Adresas: Liaudies g. 29, Këdainiai.
Tel. 8 609 77 355. El. paðtas info@languera.lt
SKUBUS DETALIØ PRISTATYMAS. Darbo laikas: I–V – nuo 8 iki 18 val., VI – nuo 8 iki 14 val. Januðavos a. 2, tel.: 55 330, 8 674 93 202 www.kedainiuautodalys.lt El. paðtas info@kedainiudalys.lt