Žurnalas Medžiokle, Balandis 2020

Page 1



Turinys

68 6

32

2 Redaktorės skiltis 3 Medžiotojų naujienos 6 Tikroji vilkų populiacijos padėtis – slepiama? 8 Aplinkos ministerijos susitikimas su medžiotojais 10 Aktualu. Žinios 12 Smarkiai krito trofėjų vertinimo rodikliai 14 Medžioklės profesoriaus pėdsakais... 18 Slapti stumbrės skandalo motyvai ir pasekmės 22 Aplinkos ministerija prašo padidinti elninių limitą 24 Užsienio žinios

Medžioklės reikmenys

Patirtis

32 Bešviniai šoviniai – ką naujo siūlo gamintojai 34 Visi kraustosi iš proto! Ant bangos – anglies pluoštas 38 Naujienos medžiotojams

46 Safario istorija. Į Turkiją – šernų, sniego ir šalčio 54 Latvių erelis Amerikoje – Janis Pūtelis

32 38

26 Kokia situacija? Ką daryti uždraudus šviną? 27 Kalibro apribojimai 28 Bešvinės amunicijos privalumai 30 Nesimokyk fizikos, ir pasaulis bus pilnas stebuklų!

AB „Latvijas Mediji“. Valdybos pirmininkas Guntaras KLIAVINSKIS. Žurnalo vyriausioji redaktorė Linda Dombrovska, tel. +371 294 15834. Informacija telefonu +371 670 96600, faksas +371 670 96645.

Pasidaryk pats

40 Asmenybė. Algimantas Šindeikis: „Medžioklėje svarbiausia žmonės, jų kultūra ir atsakomybė“

Bešvinė amunicija

Mėnesinis žurnalas medžiotojams. Leidėjas AB „Latvijas Mediji“. Redakcijos adresas: Dzirnavu iela 21, Ryga, LV-1010, Latvija. El. paštas: redakcija@latvijasmediji.lv. Interneto svetainė: www.la.lv. El. paštas: linda.dombrovska@latvijasmediji.lv.

46 58 Receptas. Elnienos čeburekai su žalumynais 60 Patarimai 62 Medžioklė ir nuotraukos – kur etikos ribos? 65 Laižalas arba saldainis ant vamzdžio 66 5 patarimai kaip gyventi ir medžioti ekologiškiau

Patirtis

60

68 Jubiliejinė 5-oji fazanų medžioklė Švenčionių rajone 72 Medžiotojo mintys 76 Nebūna šernų tokiais ragais! 79 Medžioklės kalendorius 80 Juokaujame

Reklamos agentūra „Latvijas Mediji“. Informacija telefonu +371 670 96698, tel. / faks. +371 670 96670. Skelbimai priimami Rygoje, Dzirnavu iela 21, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

1 viršelio nuotrauka: Shutterstock

Platinti tik su AB „Latvijas Mediji“ rašytiniu leidimu.

balandis 2020 | Medžioklė

|1


redaktorės skiltis

balandis

Redaktorės pasirinkimas balandį

1

Peilis kaulams atskirti

Medžioklės centras Purnavu muiža siūlo puikų peilį kaulams atskirti už labai protingą kainą – 20 Eur. Geras peilis medžiotojų namelyje ar virtuvėje – galimybė greitai ir efektyviai apdoroti laimikį.

Įveikti krizę…

Gražuolis Sako S20

uošiant žurnalo balandžio numerį, dėl COVID-19 situacija kinta ne dienomis, o valandomis, ir kai šis numeris pasieks savo skaitytoją, nežinia, kas bus nutikę… Sienos uždarytos, paskelbtas karantinas, žmonės turi saviizoliuotis. Verslai užsidaro, laukiama sunkios ekonomikos krizės, žmonės pasaulyje ir Europoje skuba pirkti druską ir tualetinį popierių. JAV gyventojai perka amuniciją, ruošdamiesi apokalipsei. Tačiau šis laikas, kad ir koks iššūkis kiekvienam, medžioklei tam tikra prasme išėjo į gera. Kai Vyriausybė svarstė įvairias priemones ir kilus isterijai visi skubėjo į parduotuves užsipirkti maisto produktų, medžiotojai turbūt buvo vieni iš nedaugelio ir niekur neskubėjo. Iki šiol pagrindinis nemedžiotojų argumentas buvo tas, kad šiais laikais norint išgyventi medžioti nebūtina – mėsos galima nusipirkti. Ir štai jiems teko prikąsti liežuvį, kai paaiškėjo – tereikia vienos dienos, vieno Vyriausybės sprendimo, kad prasidėtų maisto atsargų krizė. Tik medžiotojams maisto tikrai netrūksta. Taip išgaravo dar vienas reto bukumo argumentas. Argi netekdavo išgirsti frazės: „Gal jūs badaujate? Mėsos juk parduotuvėje pilna!“ Kaip jau sakiau, tereikia vieno sprendimo, kad tokia lengvabūdiška puikybė tiesiog išgaruotų. Taip, šiuo metu medžiotojai gali pasijuokti iš tų, kurie bėga į parduotuvę pirkti konservų. Net jeigu medžiotojui baigiasi mėsos atsargos ir šalį apima visuotinė krizė, jis visada turi galimybių maisto susimedžioti. Tačiau aš kviečiu medžiotojus pagal galimybes padėti kitiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, jeigu jie negali gauti maisto. Aišku, nepamirškite savo ir kitų saugumo! Medžiotojai visada geba disciplinuotai susiorganizuoti ir skubėti į pagalbą. Būkime atsakingi, galvokime apie savo artimuosius ir aplinkinius!

Sako man visada patiko – kažkuo šis suomių prekės ženklas paslaptingai ypatingas. Naujasis S20 iš tiesų atkreipia dėmesį. Kam patinka klasika ir tradicinės vertybės, šis ginklas tikrai lips prie širdies. Atrodo iš tiesų puikiai! Kitoks požiūris į gyvenimą.

R

2

Neopreniniai auliniai Remington

3

Bebrų medžioklės laikas jau visai netoli, o šioje medžioklėje svarbiausia – kad kojos būtų šiltos ir sausos. Šie neopreniniai auliniai lengvi, patogūs ir praktiški. Yra įvairių variantų ir pasiūlymų – verta apžiūrėti!

• Linda Dombrovska

Numeryje publikuotų straipsnių autoriai:

Linda Dombrovska 2|

balandis 2020 | Medžioklė

Kataryna Šterna

Indulis Burka

Emilija Mariševa

Ramūnas Leonavičius

Vertėjas: Laimonas Dzikaras Kalbos redaktorė: Justina KaralevičiūtėTreigienė Korektorė: Martyna BražiūnaitėJelisejeva

Reklaminės nuotraukos

Medžioklė


Medžiotojų

naujienos

Patarimai medžiotojams siautėjant COVID-19:

DĖ M E S I O!

medžioti galima, bet reikia laikytis karantino taisyklių!

NUOTRAUKa: kataryna šterna

Ar

medžioklę galima laikyti viešuoju renginiu? Ar medžiotojai gali medžioti, o žvejai – žvejoti? Praeitą mėnesį, kai Vyriausybė patvirtino Valstybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą laikinai uždrausti visus viešuosius renginius stabdant COVID-19 plitimą, šie klausimai nuvilnijo medžiotojų bendruomenėje ir sukėlė nerimą, kad dėl visuomenės saugumo medžioklė irgi galėtų būti uždrausta. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Jonas Talmantas teigia: „Noriu pakviesti medžiotojus saugoti save, savo artimuosius, kolegas ir draugus bei laikytis valstybėje įvestų karantino taisyklių. Pirmiausia, nepamirškime moralinės atsakomybės prieš visuomenę. Antra, turėkime galvoje, kad už taisyklių nesilaikymą gali būti taikomos piniginės baudos, o įrodžius, kad asmuo užkrėtė daug žmonių, – ir baudžiamoji atsakomybė. Manau, kad medžiotojai šiuo nepaprastu laiku turi elgtis atsakingai prieš save ir visuomenę. Svarbu vengti susitikimų su kitais žmonėmis ir būtina laikytis higienos reikalavimų. Jeigu medžioklės instinktas ar poreikis vis dėlto neleidžia likti namuose, medžiotojai gali eiti į individualią medžioklę. Šiuo metu medžiotini bebrai. Kviečiu medžiotojus vykti į plotus po vieną. Svarbiausia – nesusitikti su kolegomis ir kitais

žmonėmis. Būtent dėl šios priežasties galbūt nereikėtų medžioti šernų: jeigu kris didesnis individas, medžiotojui gali prireikti kitų žmonių pagalbos, todėl atsiranda pavojus sveikatai.“ Medžioklės rūšių įvairovė leidžia medžiotojams pasirinkti karantino laikui tinkamą ir saugų užsiėmimą. „Medžiotojų kolektyvai turi susilaikyti nuo talkų ir kolektyvinių medžioklių. Negalima organizuoti lapių medžioklės, kurioje dalyvauja keli žmonės, ar fazanų, išpopuliarėjusių pastaruoju laikotarpiu. Jose susirenka daug medžiotojų, o per pietus jie sueina arti vienas kito ir taip kyla infekcijos grėsmė. O štai individualiai medžioti lapes ar bebrus, laukti šernų bokštelyje nedraudžiama. Jei medžiotojas vienas, jo sveikatai pavojaus nėra. Reikia pasirūpinti savo saugumu ir laikytis įstatymų“, – dabartinę situaciją komentuoja medžiotojų sąjungos Gamta pirmininkas Raimondas Ribačiauskas. Lietuvos moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė pateikia tokias rekomendacijas: „Nors pastaruoju metu buvo daug spekuliacijų dėl medžioklės sustabdymo per karantiną, tačiau oficialiai medžioklė nėra masinis renginys ir ji nedraudžiama. Reikia laikytis jau visur minėtų bendrųjų rekomendacijų. Norėčiau pridurti, kad medžiotojai neturėtų važiuoti į medžioklę po kelis viename automobilyje, tik kiekvienas atskirai. Nenaudokite tų pačių stalo

įrankių, rašiklių, nesisveikinkite paspausdami ranką, tik per saugų atstumą. Medžiotojų namelyje ir lupykloje prie durų būtinai padėkite dezinfekcinės priemonės. Visus paviršius ir instrumentus reikia dezinfekuoti. Nekvieskite į medžioklę žmonių, kurie ką tik grįžo iš užsienio. Jeigu patys parvykote iš kelionės, prisiminkite, kad turite laikytis saviizoliacijos apribojimų. Šiuo laikotarpiu geriausia apsieiti be medžioklės, bet po dviejų savaičių gyvenimas tęsis, kaip įprasta.“ R. Juknytė priminė ir seną medžiotojų pareigą dalytis su tais, kurių galimybės gauti maisto ribotos: „Parduotuvėse išpirkta daug maisto produktų, įskaitant grikius ir mėsą. Su grikiais padėti gal ir negalėsime, bet mėsos kiekvienas medžiotojas tikrai turi. Pasidalykime su tais, kuriems mūsų pagalbos reikia, remkime draugus, artimuosius ir galbūt kokį vienišą senolį.“ Lietuvos medžiotojų draugija išsiuntė savo nariams trumpas rekomendacijas dėl koronaviruso: • Medžioklės lapai išdalinami individualiai. Nenaudokite bendrų medžioklės lapų ir bendrų rašymo priemonių. • Prie įėjimo į lupyklas, medžioklės namelius ir bokštelius įrenkite vietą dezinfekcijos skysčiui ir valykite rankenas ir rankas kiekvieną kartą. • Lupyklose dezinfekuokite rankas, peilius, gerves, stalviršius, šaldiklio rankenas ir kitus liečiamus daiktus.

Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos atstovai į klausimą, kokie apribojimai taikomi medžioklei, atsakė trumpai ir aiškiai: „Specifinių rekomendacijų žvejams ir medžiotojams nėra, tačiau jie turėtų vadovautis sprendimu Dėl elgesio parkuose ir kitose viešose erdvėse, kuriuo nutarta: 1. Uždrausti parkuose ir kitose atvirose viešose erdvėse būriuotis didesnei nei 5 asmenų grupei. 2. Įpareigoti parkuose ir kitose atvirose viešose erdvėse laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 min. kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas). 3. Uždrausti vaikų žaidimų aikštelėse vienu metu žaisti daugiau nei vienos šeimos vaikams.“

• Nekvieskite į medžioklę svečių, ypač užsieniečių. • Užsienyje ar potencialiai pavojingose vietose buvę medžiotojai turi 14 dienų likti karantine. • Venkite nereikalingų susirinkimų, o smulkią fauną (bebrą) dorokite ne bendroje lupykloje. • Naudokite vienkartinius ar tik savo stalo įrankius, indus (įskaitant stiklines). • kataryna šterna balandis 2020 | Medžioklė

|3


AUŠČIAUSIOS VAIZDO KOKYBĖS STANDARTAS Pulsar antros serijos prietaisai su naujuoju NETD <40 mK šiluminiu jutikliu apibrėžia naują termovizorių aukščiausios vaizdo kokybės standartą!

4690 € Termovizorinis binoklis su lazeriniu tolimačiu


IMAGING

Termovizorius

3590 € 

Patentuota „Image Boost“ vaizdo išryškinimo technologija

Itin spalvingas, šalčiui atsparus „AMOLED“ ekranas

Aukštos raiškos 640x480 / 17 µm šiluminis jutiklis

8 skirtingos spalvų paletės

Greitai pakeičiamos įkraunamos baterijos

„Vaizdo vaizde“ funkcija

Integruotas nuotraukų ir vaizdo įrašymo įrenginys

4 stebėjimo režimai

„Wi-Fi“ integracija su „iOS“ ir „Android“ prietaisais

Visiškai atsparus vandeniui – IPX7 klasė

@pulsar.vision


Medžioklė

aktualu

europa

Kas šešerius metus, kaip numato Buveinių direktyva, ES narės turi pranešti apie įvairių rūšių populiacijų padėtį, ypatingą dėmesį skiriant turinčioms buveinių ir rūšių apsaugos statusą. Šalys narės iki pernai rugpjūčio turėjo pateikti pranešimus apie 2013–2018 metų laikotarpį. Šiuos pranešimus dabar vertina ir peržiūri ES.

A

tsižvelgdama į pradines ataskaitas, Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) atliko pirminę analizę, ypatingą dėmesį skirdama rūšių apsaugos statusui, populiacijų tendencijoms ir Europos stambiųjų plėšrūnų rūšių buveinių būklei. Apskritai daugumos stambiųjų plėšrūnų rūšių statusas vertinamas gana pastoviai, jų pokyčiai minimalūs, tačiau labai įdomi situacija su vilkų populiacija ES.

Vilkų paplitimas ir buveinės 2018 metų žiemą į Belgiją po 100 metų pertraukos grįžo vilkai, taip pažymėdami ypatingą akimirką – šie plėšrūnai grįžo į visas žemynines Europos valstybes. Šiuo metu vilkai paplitę ir sėkmingai dauginasi, populiacija užtikrintai auga.

Ar šis prieauglis atspindimas ataskaitose? Viena vertus, taip. Nuo pirmos ataskaitos (2001–2006 metai) buvo pridėta 20 naujų vilkų populiacijų. 20! 2019 metų ataskaitose jau vardijamos 45 vilkų populiacijos. Be to, vilkų populiacija, buveinės ir paplitimas (trumpalaikis) vertinami kaip augantys ir teigiami. Nors Europa yra labiausiai žmonių sukurtos fragmentacijos paveiktas žemynas, vilkų populiacijos yra stabilios ar net bėgant metams linkusios augti. Greičiausiai todėl, kad vilkai – labai prisitaikanti rūšis.

Klaidinantis įspūdis Vis dėlto šios apskritai teigiamos tendencijos neatspindimos bendroje populiacijų apsaugos statuso ataskaitoje, turint omenyje geografinį populiacijų išplitimą. Būtent apsaugos statusas yra labai

Vokietijoje per pastaruosius metus smarkiai pagausėjo vilkų, taip pat jų atsirado ten, kur nematyta jau šimtą metų, bet to vis tiek nepakanka, kad būtų tinkamai įvertintos jų plitimo tendencijos.

svarbus kiekvienai populiacijai, nes pagal jį nustatoma, ar konkrečioje valstybėje vilkų populiaciją leidžiama tvarkyti. Nepaisant to, kad naujausioje ataskaitoje vilkų populiacijoms sekasi geriau, palankus apsaugos statusas sumažintas nuo 58 (2007–2012 m.) iki 40 proc. Be to, nepalankų apsaugos statusą turinčių vilkų populiacijų padaugėjo nuo 39 iki 43 proc. Todėl pagrįstas klausimas: ar išaugusi populiacija ir paplitimas irgi atsispindi rūšies vertinimų ataskaitoje? Ne! Keleto pastarųjų metų populiacijų prieauglis ir paplitimas ES šalių narių rūšių vertinime praktiškai neatspindimas. Remiamasi neaiškios kilmės duomenimis, skirtingais metodais arba per šį ataskaitinį periodą pagerintais vertinimo metodais, kaip Bulgarijos atveju. Lyginant antrojo ir trečiojo laikotarpio ataskaitas, aišku, kad vilkų populiacija Bulgarijoje padidėjo, bet bendra išvada valstybinėje ataskaitoje tokia – šios populiacijos ateities perspektyvos prastos ir neva populiacija apskritai išnyks. Įtraukiant į ataskaitą naują populiaciją, pavyzdžiui, tą, kuri per keletą pastarųjų metų atsirado Liuksemburge, kol kas neįmanoma jos vertinti kaip populiacijos su palankiu apsaugos statusu (ir taip dar bus kurį laiką), todėl gausėja tos populiacijos, kurių statuso negalima laikyti palankiu. Dėl visų šių priežasčių susidarė klaidingas įspūdis apie bendrą vilkų populiacijos padėtį Europoje. Apskritai vilkų populiacijos Europoje atsinaujina neregėtais tempais, o ši išvada liko nepastebėta bendrame informacijos sraute dėl neteisingos interpretacijos. • Linda Dombrovska

6|

balandis 2020 | Medžioklė

NUOTRAUKA: shutterstock

Tikroji vilkų populiacijos padėtis – slepiama?


Z8i TOBULAI SUKURTAS PUIKAUS DIZAINO SEE THE UNSEEN


Medžioklė

aktualu

susitikimas

Pagrindinis kovo įvykis, leidžiantis galvoti apie sėkmingo ir dinamiško bendradarbiavimo plėtrą tarp medžiotojų organizacijų ir Aplinkos ministerijos bei Vyriausybės apskritai, buvo susitikimas VDU Žemės ūkio akademijoje, kur dalyvavo medžiotojų organizacijų, Ginklų pirklių asociacijos, atskirų medžiotojų klubų atstovai, mokslininkai, pareigūnai ir, aišku, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika bei viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė.

Aplinkos ministerijos susitikimas su medžiotojais

P

agrindinės aptartos temos buvo poreikis tikslinti medžioklės plotų vienetų ribas, Medžioklės taisyklių pataisų projektas, medžiotojų asociacijų siūlymai ir pastabos dėl teisės aktų, elektroninė medžioklės registravimo sistema, galimybė finansuoti kurapkų, pilkųjų kiškių veisimo programas, mokomųjų šaudyklų įrengimą. Apie atliktus vilkų genetinės medžiagos tyrimus pasakojo dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė, o apie visus metus veikiančią stambiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) registravimo sistemą – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Uzdras. „Susitikimas vyko labai konstruktyviai. Praktiškai visos medžiotojų organizacijų bendrai parengtos ir aptartos Medžioklės taisyklių pataisos buvo priimtos toliau nagrinėti ministerijoje“, – sakė Lietuvos medžiotojų draugijos vadovas Gediminas Vaitiekūnas. „Mums atrodo labai svarbu atnaujinti panaikintą medžiotojų sąvadą ar bent sukurti naują medžiotojų registracijos elektroninę sistemą. Atšaukus

8|

balandis 2020 | Medžioklė

medžiotojų sąvadą prasidėjo visiška netvarka. Šiuo metu neįmanoma patikrinti, kieno medžiotojo bilietas pasibaigęs, kieno ne, kas išlaikė saugaus elgesio testą, kas ne. Manome, kad reikia sukurti elektroninį medžiotojų registrą. Tai dalykai, apie kuriuos kalbėjome susitikime“, – nurodė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovas Jonas Talmantas. Vienas iš ministerijos sprendimų, kuriuos ji pranešė susitikime, – atsisakyti valstybinių komercinės medžioklės plotų. Daugiau šia tema skaitykite šio numerio straipsnyje Slapti stumbrės skandalo motyvai ir pasekmės. Kai kurių medžiotojų organizacijų vadovų nuomone, šis sprendimas atrodo labai skubotas ir kelia klausimų. „Išsamiai aptarėme vilkų medžioklę. Vienas iš siūlymų buvo supaprastinti pranešimų apie stambiuosius plėšrūnus (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą) registravimo sistemą, kad kiekvienas medžiotojas galėtų tiesiog užregistruoti savo pastebėjimą. Apskritai susitikimą vertinu kaip labai sėkmingą. Kalbėjo ir ministras, ir viceministrė,

Svarbiausia, kad nuomonėmis būtų keičiamasi nuolat, taip visiems liks mažiau neaiškumų. Rasa Vaitkevičiūtė, aplinkos viceministrė

ir mokslininkai bei valstybinių įstaigų atstovai. Svarbiausia, kad ministerija pradėjo rimtai ir konstruktyviai kalbėti apie medžiotojus, išklausyti mūsų nuomonę ir atsižvelgti į siūlymus ruošiant naujus sprendimus srityse, kurios domina medžiotojus, ūkininkus ir miškininkus“, – sakė Kauno medžiotojų draugijos (LMD) pirmininkas Kęstutis Markevičius. Po susitikimo su medžiotojais R. Vaitkevičiūtė sakė: „Aplinkos ministerija jau ne pirmi metai organizuoja susitikimus su socialiniais partneriais, tačiau medžiotojams buvo skiriama mažai dėmesio. Tikrai pribrendo laikas surengti tokį renginį ir jiems. Vis dėlto pakeitimų laukia daug, keičiamos Medžioklės taisyklės,

planuojami medžioklės plotų vienetų ribų tikslinimo darbai ir kt. Pajutome, kad atėjo laikas išklausyti ir išgirsti, kuo gyvena mūsų šalies medžiotojai. Į renginį kvietėme visus norinčius atvykti iš įvairių Lietuvos kampelių ir pasidalinti savo mintimis. Išgirdome tikrai gerų pasiūlymų dėl numatomų pakeitimų.“ Į klausimą, ar ministerijos vadovybė patenkinta pasiektais tarpusavio komunikacijos gerinimo rezultatais, R. Vaitkevičiūtė atsakė: „Mums vertinti sunku, svarbiausia, kaip tokį renginį vertina patys medžiotojai – ar jie gavo iš to naudos? Tokių renginių reikia daugiau, tuo neabejojame. Jų reikia ne tik medžiotojams, bet ir mums, kad įsivertintume, ar teisingai dirbame medžiotojų bendruomenės labui. Esame atviri ir stengiamės būti kuo labiau pasiekiami medžiotojams, mus visada galima pakviesti į jų susirinkimus. Kai tik turime galimybę, mielai dalyvaujame, diskutuojame. Iškilus klausimų galima man tiesiogiai parašyti el. paštu, visada stengiuosi atsakyti pati.“ • kataryna šterna



Medžioklė

aktualu

žinios

Moterų medžiotojų klubas

Moterų medžiotojų klubo damos

MMK turėjo dar vieną intensyvų sezoną. Medžiotojos susirinko į tris bendras medžiokles su varovais. Pirmoji vyko Biržų rajone, Agluonos būrelyje. Kita, jau tradicija tampanti medžioklė vyko

Lekėčių klube (Šakių r.), o trečioji – MMK narės Audronės klube Santaka. MMK dalyvavo sąjungos Gamta 20-metyje ir medžioklinės sriubos virimo čempionate. Šiais metais medžiotojos suplanavusios dalyvauti bent dvejose sriubos virimo varžybose: gegužės 16 dieną trofėjų parodoje ir Kurtuvėnuose per Hubertines. Taip pat MMK organizuos kelias medžiokles su varovais kartu su būreliais, pas kuriuos nespėjo nuvykti

2019–2020 metų sezoną. Artimiausiuose planuose yra bendra medžioklė su Vilniaus medžioklinių ragu orkestru, kurie yra MMK draugai nuo pat klubo įkūrimo. Pernai klubo gretas papildė keturios naujos narės, ir šiais metais tikimasi, kad prisijungs dar bent 5–6 aktyvios medžiotojos. Taip pat MMK paruošė edukacinę programą mokiniams apie medžioklę ir medžiotojus. Jos tikslas

– supažindinti jaunuosius visuomenės narius su tuo, kas vyksta medžioklėje, kam ji reikalinga, ir pateikti neiškreiptą vaizdą, be to, ją populiarinti ir didinti teigiamai medžiotojų atžvilgiu nusistačiusios visuomenės dalį. Panašu, kad medžiotojų planus, kaip ir visos visuomenės, smarkiai sujauks koronavirusas, todėl MMK linki visiems likti sąmoningiems, atsakingai organizuoti medžiokles, saugoti save ir kitus.

visuomeninių organizacijų nariais. „Iš esmės nepriimta jokių sprendimų, tik pasikeista nuomonėmis. Gaila, tačiau ministerijos vadovybė jautriai reaguoja į kritiką“, – sakė Gamtos vadovas R. Ribačiauskas. Tą pačią dieną į bendrą posėdį susirinko Gamtos, Ginklų pirklių asociacijos, Kauno

ir Vilniaus medžiotojų draugijų vadovai, kad aptartų veiksmų planą, kaip visuomenėje pagerinti medžiotojų įvaizdį. Į Gamtos gretas įstojo Vilniaus medžiotojų klubas Ąžuolynas, dar septyni Pasvalio, Tauragės ir Vilniaus klubai šį klausimą svarstys artimiausiuose susirinkimuose.

Gamtos valdybos posėdyje aptarta ataskaitinio susirinkimo data ir darbotvarkė. Nuo šių metų kovo 14 d. kiekvieną 10 |

balandis 2020 | Medžioklė

savaitgalį vyksta medžioklės trofėjų apžiūros. Gamtos Pasvalio skyrius organizavo tradicinę fazanų medžioklę, joje dalyvavo daug vietos žemės ir miškų savininkų. Kovo 6 d. Aplinkos ministerija organizavo susitikimą su medžiotojus vienijančių

NUOTRAUKA iš asmeninio archyvo

Medžiotojų sąjunga Gamta


Medžiotojų

naujienos

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija įgimtų savybių bandymus Field Trial Derby jauniems britų vižlams. Daugiau informacijos – lmzd.lt.

Lapių gausos reguliavimo fotokonkurso rezultatas – septyni laimikiai Šunų darbo bandymai LMŽD kinologai ir Lietuvos medžioklinių paukštinių šunų mylėtojų klubas Vižlas balandžio 25 d. organizuoja pavasarinius vižlų ir mažųjų veislių

LMŽD, bendradarbiaudama su internetine žiniasklaida, suorganizavo konkursą, kuriame galėjo dalyvauti kiekvienas medžiotojas. Medžiotojai buvo kviečiami savaitę siųsti

kiekvienos sumedžiotos lapės nuotrauką, kurioje turėjo būti ir lapelis su tos dienos data. Lapių populiacijos kontrolės fotokonkurse užsiregistravo 21 medžiotojas iš įvairių Lietuvos regionų. LMŽD atstovai nurodo, kad dėl netipiškų šios žiemos sąlygų bendras konkurso laimikis buvo tik septynios lapės. Geriausiai sekėsi Žemaičių Naumiesčio (Šilutės raj.) medžiotojų klubo Šustis

medžiotojui Vytautui Mikloviui, kuris sumedžiojo ir nufotografavo keturias lapes. Jis gavo apdovanojimą – šaudymo lazdą 4 Stable Stick Bush Stick. Po vieną lapės nuotrauką atsiuntė medžiotojų klubo Gvaldai (Šilalės raj.) medžiotojas Vygandas Mylimas, Robertas Miliauskas iš Tamošiūnų medžiotojų būrelio (Biržų raj.) ir Martynas Galinaitis iš Gruzdžių medžiotojų būrelio (Šiaulių raj).

Lietuvos medžiotojų draugija

DĖ M E S I O!

LMD vadovybė organizacijos nariams išsiuntė patarimus koronaviruso karantino laikotarpiui: • Medžioklės lapai išdalinami individualiai. Nenaudokite bendrų medžioklės lapų ir bendrų rašymo priemonių. • Lupyklose dezinfekuokite rankas, peilius, gerves, stalviršius, šaldiklio rankenas ir kitus liečiamus daiktus. • Užsienyje ar potencialiai pavojingose vietose buvę medžiotojai turi likti 14 dienų karantine.

NUOTRAUKA: shutterstock

• Venkite nereikalingų susirinkimų, o smulkią fauną

LMD susirinkime buvo aptartos kelios ateities užduotys, o viena jų – bausmių sistemos pakeitimai. „Tiksliau

(bebrą) dorokite ne bendroje lupykloje. • Naudokite vienkartinius ar tik savo stalo įrankius, indus (įskaitant stiklines). • Prie įėjimo į lupyklas ir medžioklės namelius, bokštelius įrenkite vietą dezinfekcijos skysčiui ir kiekvieną kartą valykite rankenas ir plaukite rankas. • Nekvieskite į medžioklę svečių, ypač užsieniečių.

sakant, norime pradėti diskusiją dėl baudų, skiriamų už klaidingai sumedžiotą saugomos rūšies paukštį ar ne laiku sumedžiotą medžiojamosios rūšies gyvūną, t. y. už žalą gamtai. Mūsų teisininkai ištyrinėjo kitų valstybių praktiką ir nustatė, kad dauguma atvejų piniginė bausmė yra grynai simboliška“, – po posėdžio teigė LMD vadovas G. Vaitiekūnas.

Draugija pradeda ruoštis Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos įkūrimo metinėms. Ją 1921 metais įkūrė Lietuvos gamtininkas, rašytojas, biologijos mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Šaulių sąjungos narys Tadas Ivanauskas. Numatyta organizuoti įvairius renginius medžioklės tematika, kurie suburs ne tik medžiotojus ir žvejus, bet

ir visus kitus Lietuvos gyventojus. „Manome, kad ši didelė šventė turi vykti Vilniuje arba Kaune, kuris steigiant draugiją buvo laikinoji sostinė. LMD posėdyje nuspręsta, kad mūsų draugija šias metines paminės bendradarbiaudama su Valdovų rūmais Vilniuje. Šventė planuojama lapkričio 7 d.“, – atskleidė LMD vadovas. • kataryna šterna balandis 2020 | Medžioklė

| 11


Medžioklė

aktualu

žinios

Į redakciją kreipėsi skaitytojas, nurodydamas, kad Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba (CIC) atsiuntė laišką Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai (LMŽD), kuriuo prašė paaiškinti katastrofiškai sumažėjusį CIC duomenų bazėje registruotų trofėjų matavimų skaičių. Pabandėme išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Smarkiai krito trofėjų vertinimo rodikliai

O

12 |

balandis 2020 | Medžioklė

Trofėjai laukia vertinimo

visą skaidrumo, patikimumo ir naudingumo potencialą“, – rašoma CIC Gamtos apsaugos skyriaus atstovės Lunos Milatovic laiške. Didelėje trofėjų vertinimų duomenų bazėje CIC sukaupta informacija leidžia įvertinti medžiojamųjų gyvūnų populiacijos padėtį ir dinamiką CIC valstybėse narėse, taip pat

panaudoti gautus duomenis moksliniams tikslams. Reikiamos informacijos trūkumas griauna šią sistemą ir kenkia Lietuvos trofėjų ekspertų reputacijai. LMŽD gautame laiške priminta apie prieš dvejus metus CIC valdybos posėdyje priimtą sprendimą, kad toliau kiekvienas vyriausiasis trofėjų ekspertas ir

nuotraukos: Kataryna ŠternA

ficialiajame CIC laiške didžiausiai mūsų šalies medžiotojų organizacijai minima, kad 2019 m. CIC duomenų bazėje registruoti 3984 trofėjų vertinimai iš skirtingų CIC valstybių. Iš Lietuvos pernai sistemoje registruota tik 13 trofėjų protokolų. Lyginant su 2018 m., tai didžiulis kritimas: pagal CIC statistiką 2018 m. gauta 1319 vertinimo protokolų, 2017 m. – 238, 2016 m. – 0, o 2015 m. – 690. LMŽD vadovas Jonas Talmantas nurodė, kad trofėjų vertinimų, kuriuos ekspertai registruoja CIC duomenų bazėje, skaičius yra tiesiogiai proporcingas gautų vertinti tinkamų trofėjų skaičiui. „Medžiotojams vis labiau rūpi tauriųjų elnių ir kitų trofėjinių gyvūnų populiacijos kokybė, jie tausoja perspektyvius ir nori išauginti didelius, rimtų medalių vertus trofėjus, o ne medžioti bet ką. Kai bus daugiau trofėjų, bus ir daugiau vertinimų“, – teigė J. Talmantas. „Tikimės, kad Lietuvos ekspertai parodys didesnį susidomėjimą ir šiemet bus pateikta daug daugiau trofėjų vertinimų, ypač turint omenyje, kad 2020 metais planuojama rengti vyriausiųjų trofėjų ekspertų (angl. judge) kursus. Norime priminti, kad suvesti trofėjų duomenis yra kritiškai svarbu, kad CIC trofėjų vertinimo sistema pasiektų


Vilko trofėjaus matavimas

Stirnino ragai sveriami, matuojami ir nardinami į vandenį, siekiant nustatyti tūrį

sertifikuotas CIC trofėjų matuotojas kas trejus metus duomenų bazėje turės registruoti bent 15 skirtingų trofėjų vertinimų ir pateikti ataskaitą apie įsitraukimą į trofėjų parodų ekspertų komisijos darbą šiuo laikotarpiu. Priešingu atveju eksperto sertifikatas neteks galios ir bus atnaujintas tik dar kartą išklausius mokymus. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 73 aktyvūs trofėjų vertintojai: 7 vyriausieji trofėjų ekspertai ir 66 sertifikuoti CIC trofėjų matuotojai. Patyrinėjus prieinamą informaciją paaiškėjo, kad visų Lietuvos CIC trofėjų ekspertų liudijimai baigia galioti 2022 metais.

Prieš metus Vilniaus medžiotojų klubas Uosinta 10 danielių bandą išleido Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Juodkalnio miške. Dviem patinams buvo uždėti GPS antkakliai, kad klubai ir Žemės ūkio akademijos mokslininkai galėtų stebėti bei analizuoti danielių sėslumą ir judėjimą. Pradžioje keletas danielių žuvo, todėl vieną GPS siųstuvą nešioja jau trečias danielius. Nors danieliai buvo atvežti iš aptvaro, esančio už 3 km, prie jo jie nėjo ir patraukė į priešingą pusę. Danieliai lankėsi negyvenamose sodybose, apleistose fermose ir biržėse. Ant plento buvo nutrenktas vienas daržus pamėgęs danielius, bet jis buvo ne iš medžiotojų paleistos bandos (be auskarų). Auskarai buvo įverti siekiant identifikuoti paleistos bandos narius, tačiau realybėje labai retai pavykdavo pro žiūronus įžiūrėti auskarus, o arti danieliai neprisileisdavo. Su žiūronais buvo geriau matyti GPS siųstuvas, bet po kiek laiko, apie birželio mėnesį, kai atsivedami jaunikliai, patinai atsiskyrė nuo bandos ir surasti pateles su jaunikliais tapo daug sudėtingiau. Laikėsi patinai pievose, krūmynuose, tačiau vengė miškų. Danieliai iki paleidimo aptvare gyveno pievose, todėl gali būti, kad saugiau jautėsi laukuose, dėl to ir vengė miškų. Gretimame miške

NUOTRAUKA iš asmeninio archyvo

Paleistų danielių stebėjimas

Danieliaus (Dama dama) patinas

buvo sumedžioti keli vilkai, bet stebimų danielių vilkai nepapjovė, tik vieną danielių Daujočių kaime nušovė brakonierius. Nupjautą GPS siųstuvą ir peršautą kailį rado klubo medžiotojai. Vedantis patinas metus gyveno 7 km ruože, 1158 ha plote. Per rują teritorija padidėjo iki 3786 ha ploto, o po rujos vėl sumažėjo ir patinas grįžo į paleidimo vietą. Su vyresniu patinu dažniausiai buvo ir jaunesnis. Rujos metu patinai apsilankė prie toliau buvusių danielių aptvarų. • Mindaugas Jablonskis, Vilniaus medžiotojų klubo Uosinta prezidentas

• kataryna šterna

balandis 2020 | Medžioklė

| 13


Medžioklė

įvykiai

Įdirbis

Mokiniai mokosi matuoti barsuką

Tekstas: Jolanta Stankevičiūtė

Turbūt nesuklysime pasakę, kad Lietuvoje nėra aktyviai medžiojančių žmonių, kurie savo gyvenime vienaip ar kitaip nebūtų susidūrę – auditorijose, klasėse, televizijos laidose matę ar radijuje girdėję apie dr. Kęstutį Pėtelį... Tai žmogus, kuris didžiąją dalį, o galbūt net visą savo gyvenimą buvo paskyręs gamtai, gyvūnijai ir, aišku, medžioklei.

D

eja, šiame straipsnyje šį visiems žinomą žmogų tegalime minėti būtuoju laiku – VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas docentas K. Pėtelis į Amžinybę išėjo daugiau kaip prieš metus.

14 |

balandis 2020 | Medžioklė

Medžioklės profesoriaus pėdsakais... Per beveik tris dešimtis veiklos aukštojoje mokykloje metų jis paliko daug nuveiktų darbų, taip pat ir nužymėtą kelią, kuriuo toliau eina jo auklėtiniai, kolegos. Jausdami padėką ir pareigą savo buvusiam vadovui, Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai kreipėsi į VDU Žemės ūkio akademijos

(ŽŪA) senatą su prašymu suteikti Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos 102 kabinetui, kuris šių metų sausio 2 dieną oficialiai buvo atidarytas, „Doc. dr. Kęstučio Pėtelio laukinių gyvūnų populiacijų valdymo laboratorijos“ pavadinimą. Šiame kabinete sukaupta didžiausia K. Pėtelio


nuo kitų artimais giminystės ryšiais susurinktos mokymui skirtos retų ekspošiais metais ir vyksta stumbrų gaudymo, natų kolekcijos dalis. Renginys taip pat siję vilkai ir ar mūsų šalyje gyvena vilkų, migdymo ir perkėlimo darbai, kuriuose buvo skirtas doc. dr. K. Pėtelio pirmoturinčių vietinei populiacijai nebūdingų dalyvauja Medžioklėtyros laboratorijos sioms mirties metinėms pažymėti, jo genų, ir pan. Apatinio iltinio danties šadarbuotojai dr. Artūras Kibiša ir Kastytis Šimkevičius. knies gabalėlis parodo tikslų vilko ammetu buvo koncelebruotos mišios ŽŪA žių, o pagal gimdose matomas dėmes Nuo 2018–2019 metų medžioklės koplyčioje, aplankyta amžinojo poilsio vieta Liudvinavo kapinėse. Pagerbti buvo nustatyta, kad, pavyzdžiui, praėsezono Medžioklėtyros laboratorijoje atliekami sumedžiotų vilkų tyrimai. jusį sezoną jauniklius vedė tik pusė suK. Pėtelio atminimą į oficialiai atidarytą jo vardo kabinetą sunkiai tilpo susiaugusių patelių. Šiais metais pradedami Darbams vadovauja Lietuvos medžiorinkusi šeima, giminės, bendradarbiai, tojams gerai pažįstama dr. Renata Špindar platesni vilkų ekologijos tyrimai, apkytė-Bačkaitienė. Pasak jos, tyrimų reimsiantys visoje Lietuvos teritorijoje gymokiniai. Renginys buvo kaip reta šiltas ir atmintinas. Atmosfera buvo tikrai zultatai rodo, kad sumedžioto vilko venančius vilkus. Šiais darbais bus siekiama ištirti vilkų populiacijos struktūrą neįprasta į Amžinybę išėjusiam žmogui raumens gabalėlis atskleidžia konkretaus individo lytį, giminystės ryšius su ir būklę bei vilkų daromą poveikį gyvupagerbti – susirinkusiuosius telkė ne lininkystei ir laukinei faunai. kitais vilkais ar šunimis, ar jo tėvai neliūdesys, o optimizmas. Prisiminimais buvo giminiški, kiek toli nutolsta vieni Medžioklėtyros laboratorijos moksapie K. Pėtelį dalinęsi žmonės pabrėždavo, jog jo mintys, intencijos plėtolininkai, bendradarbiaudami su medžiojant kultūringos medžioklės tradicijas, tojais, tiria į laisvę išleidžiamų danielių taip pat siekiai gilintis į gyvosios gamparos aktyvumą, kokiu atstumu nuo patos reiškinius, atlikti mokslinius tyrileidimo vietos nutolsta šie gyvūnai, komus tikrai bus tęsiami toliau. kiose vietovėse linkę laikytis aptvare užNuo 2018–2019 metų augę danieliai. Tam tikslui antkakliais Ir šios kalbos paremtos realiais darmedžioklės sezono bais. Šiuo metu ŽŪA Medžioklėtyros lašiuo metu pažymėti keturi danieliai, išMedžioklėtyros laboratorijoje boratorijoje, nuo įkūrimo veikiančioje leisti į laisvę Kauno, Anykščių ir Radviatliekami sumedžiotų vilkų liškio rajonuose (4 pav.). Duomenis apie jau dvyliktus metus, dirba penki mokslininkai. Vienas paskutinių K. Pėtelio gyvūno buvimo vietą antkakliai siunčia tyrimai. Darbams vadovauja darbų, kuriuo jis aktyviai rūpinosi, buvo jau nuo 2018 metų. Lietuvos medžiotojams sukurti Lietuvoje gyvenančių stumbrų Taip pat jau trejus metus iš eilės gerai pažįstama dr. Renata populiacijos apsaugos ir tvarkymo plalaukinių ančių užsikrėtimą sarkosponą. 1969 m. iš Belovežo girios į aptvarą ridioze tiria dr. Jolanta Stankevičiūtė. Špinkytė-Bačkaitienė. Panevėžio rajone atvežus jau tuo metu mūsų krašte laisvėje išnykusius keletą stumbrų, Pristatyta naujai išleista docento Kęstučio Pėtelio bibliografijos knyga o 1973 m. dalį jų išleidus į laisvę, pradėjo formuotis laisvėje gyvenanti stumbrų banda. Šių stambių žinduolių populiacija per keletą pastarųjų dešimtmečių smarkiai pagausėjo ir dėl žalos gamtai bei ūkiniams pasėliams atsirado poreikis moksliniu požiūriu įvertinti ir valdyti stumbrų populiaciją. K. Pėtelio paruoštame Stumbro apsaugos plane, patvirtintame Aplinkos apsaugos ministerijos, buvo numatyta dalį laisvėje gyvenančių stumbrų perkelti į aptvarą VMU Telšių regioninio padalinio teritorijoje esančiame „Žvėrinčiuje“, kitą dalį – į naujai įrengtą aptvarą Dzūkijos nacionaliniame parke. Taigi, kaip tik balandis 2020 | Medžioklė

| 15


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.