„Raps Assistant on Air“ tema: Ar fungicidai rapsuose – atgyvena iš praeities?
Diskusijoje, skirtoje aptarti rudeninio augimo reguliavimo efektyvumą, fungicidų pliusus ir minusus bei padėti pasirinkti geriausią strategiją 2020 metų rudeniui, dalyvavo René Brandas („Rapool” produktų vadovas, atsakingas už tarptautinę plėtrą), Vyginta Ralytė („Rapool” atstovybės Baltijos šalyse produkto vadovė aliejinės ir ankštinės kultūros) ir Arnas Radzevičius („Agrokoncernas“ produktų grupės vadovas). Šioje pokalbio santraukoje pateikiame jų išsakytas mintis, pastebėjimus ir patarimus. Jau keleri metai rapsų derlingumas nebedidėja, jo didinimo investicijos nepasiteisina, rapsams tenka augti vis sudėtingesnėmis sąlygomis – ypač sudėtinga tampa pasėliams įsitvirtinti rudenį. Be to, matome augančią politinę įtaką, kurios transliuojama žinia aiški: iki 2030 m. privaloma sumažinti pesticidų naudojimą 50 %, o tai keičia ir fungicidų naudojimo strategiją. Kita vertus, kaip rodo duomenys, didesnis kaip 50 % fungicidų panaudojimas rudenį nėra pelningas. Ką tai reiškia mums ir rapsams, kaip vieniems iš labiausiai paplitusių pasėlių Europos šalių sėjomainoje?
Situacijos apžvalga Šiomis savaitėmis (rugsėjo viduryje) lankantis Baltijos šalyse matyti, kad žieminių rapsų laukai visur panašūs: visose trijose šalyse rapsai buvo pasėti optimaliu laiku (40 % laukų) arba vėlesniu (60 % laukų). Pastebima situacija, kad anksčiau pasėtuose laukuose dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje susiformavo nevienodi augalai: galima pamatyti tiek gerai išsivysčiusius augalus su 4–5 lapeliais, tiek augalus vos su 2 lapeliais. Vėliau pasėti pasėliai yra vienodesni – dažniausiai apie 70 % lauko yra padengta pasėliais, tačiau augalai suformavę tik 2–3, 3–4 lapelius. Žieminiai rapsai vis dar yra pelningiausia kultūra mūsų šalyse, todėl reikia labiausiai patikrintos ir didžiausią ekonominę naudą suteikiančios strategijos, kurios pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Mūsų regiono ūkiai pasirenka skirtingas strategijas ir sugeba pasiekti tikrai aukštų rezultatų: kai kurie ūkiai naudoja pasiteisinusią ir pelningą intensyvią augalų priežiūros technologiją, kiti renkasi tvarųjį variantą – jų laukai stebėtinai gražūs, gal tik šiek tiek mažesnis derlius, tačiau ekonominis efektas yra pakankamai aukštas. Kalbant apie augalų reguliavimą, pastebimi progresyviai mąstančių ūkininkų strategijų pokyčiai: jie bando ieškoti alternatyvų nusistovėjusiam augimo reguliavimui, pasirinkdami ankstesnį laiką augimo reguliavimui ar produktus ir produktų kompleksus, kurie slopina augalų augimą.
Iššūkių kupini penkeri metai Per pastaruosius 5 metus po sėjos vyravo labai skirtingos augimo sąlygos. Keletą ankstesnių metų buvo labai sausa, tačiau dėl ankstyvesnio derliaus nuėmimo augalai buvo sėjami anksti. Kai kurie augalai buvo smarkiai išsivystę, o kiti – smulkučiai. Vieną, kartais net du kartus teko naudoti augimą slopinančius produktus (ASP). 2017 m. rudenį laukuose vyravo perteklinė drėgmė. Augalai negalėjo sudygti. Daugelis laukų taip pat nebuvo purškiami nei ASP, nei herbicidais. Dirvožemyje nebuvo deguonies, sudygimas ypač vėlavo, todėl augalai buvo gana silpnai išsivystę ir nebuvo jokio pagrindo naudoti bet kokius fungicidus/ASP. Beje, net į lauką įvažiuoti buvo techniškai neįmanoma, nes per šlapia. Vis dėlto mūsų žemės ūkio sektoriaus lyderiai – ūkininkai ir platintojai yra pakankamai įžvalgūs, kad šiuolaikiniame žemės ūkyje pasinaudotų unikaliausiais įrankiais – skirtingomis žemės ūkio augalų veislėmis. Kiekvieną veislę reikėtų auginti taip, kaip priklauso. Ankstyvos sėjos veislėms reikės daug mažiau išlaidų reguliavimui ir apsaugai. Vėlyvesnei sėjai skirtos sparčiai augančios veislės turėtų būti sėjamos antroje sėjos sezono pusėje.
Situacija svetur Remiantis pastaruoju žemės ūkio pramonės asociacijos pranešimu spaudai, pesticidų rinka Vokietijoje 2019 m. sumažėjo maždaug 7 %, t. y., 1,2 milijardo eurų, o jei pažvelgsime konkrečiai į fungicidų rinką, pamatysime, kad ji susitraukė beveik 13 % – 435 mln. eurų. Įdomu tai, kad rapsams naudojamų fungicidų kiekis sumažėjo 25 %, ir tą lengva paaiškinti: pavasario sąlygoms daugiausiai įtakos turėjo sausra, atitinkamai aukšta temperatūra, o sausoje aplinkoje rudenį nereikėjo intensyvaus augimo reguliavimo. Bet net ir ne taip intensyviai ūkininkaudamas, vokiečių ūkininkas sugebėjo gauti netikėtai aukštus derlingumus. Ar tai reiškia, kad fungicidai rudenį yra pervertinami?
„Raps Assistant on Air“ tema: Ar fungicidai rapsuose – atgyvena iš praeities?
Fungicidų panaudojimo Lietuvoje analizė 2019 m. buvo didelis iššūkis ne tik Baltijos šalių ūkininkams, bet ir visiems tiems, kurie ūkininkauja vakarinėje Europos pusėje. Mes patyrėme didžiulę sausrą. Laimei, derlius per daug nenukentėjo dėl puikaus 2018 metų rudens ir švelnios žiemos – galėjome sėti anksti. Ilgo ir šilto rudens metu augalai intensyviai augo ir suformavo ypač ilgas ir tvirtas šaknis. Tą patį rudenį įkurtas „Agrokoncerno“ Žemės ūkio inovacijų ir tyrimų centras, kuriame bandomos įvairios žieminių rapsų veislės ir įvairūs fungicidai bei rinkoje esančių augimo reguliatorių panaudojimo variantai. Po tų metų pastebėta, kad rudenį apsimoka vieną kartą nupurkšti fungicidais/AAR. Vidutiniškai investicijų grąža siekia 6–15 proc. Jei fungicidai panaudojami du kartus, galima tikėtis geresnės grąžos iš žieminių rapsų, kurie sėjami anksti ir pasižymi mažesne tolerancija fomozei. Grįžtant prie užduoto klausimo, vargu, ar fungicidai pervertinti. Kiekvienas produktas turi būti naudojamas tada, kai jį būtina naudoti. Tik tuomet jis duoda tai, ką turėtų duoti. Kai sausa, kai laikomasi sėjomainos, galima naudoti pigesnius produktus. Taip pat galima naudoti mažesnes normas. Po dvejų metų bandymų „Agrokoncerno“ specialistai padarė išvadą, kad įmanoma dirbti 30 proc. pigiau ir gauti tokį patį efektyvumą, kalbant apie augimo reguliavimą ir apsaugą nuo fomozės, jei tuos pačius produktus ar produktų mišinius panaudojame tinkamu laiku.
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – kada purkšti? Per paskutinį „Rapool“ žiemos seminarą buvo pateikti oficialūs Bavarijos valstybinio žemės ūkio instituto ilgalaikės analizės duomenys. Instituto darbuotojai tiria fungicidų poveikį rapsų derliui nuo 2001 m. Gauti tokie rezultatai: tik 45 % visų rudens purškimų buvo pelningi, taigi, vidutiniškai, turėdami omenyje išlaidas, gauname minus 2 €/ha ir tik ypač gerais metais ūkininkai gali dirbti pelningai naudodami fungicidus tokiu būdu. Kita vertus, prieš imdami pavyzdžius iš Vokietijos ar kitų Vakarų šalių, turime atsižvelgti į besikeičiančias aplinkos sąlygas čia, Baltijos šalyse. Kartais pasitaiko tokių žiemų, kai mūsų pasėliai negali toleruoti jokio stiebo pailgėjimo. Žieminių rapsų augintojai Baltijos šalyse negali leisti augalams peraugti. Augimo kūgelis negali viršyti jam keliamų reikalavimų (2-3 cm aukščio), todėl turime atsargiai pasirinkti tinkamą purškimo datą. Tolerancijos veiksniai, tinkantys Vokietijoje, daugeliu atvejų čia netiks. Praleidus rudeninį AAR/fungicidų purškimą Vokietijoje, augalas gali būti šiek tiek labiau paveiktas fomozės, kai tuo tarpu Lietuvoje tokio praleidimo pasekmė – žuvęs derlius. Puikus šios praktikos pavyzdys yra veislių bandymų stotys, kuriose tyrėjai netaiko augalų apsaugos produktų viename iš bandymų variantų. 2016 metai Kauno bandymų stotyje buvo tas pavyzdys, kad dauguma veislių tos žiemos neišgyveno. Tinkamos purškimo datos parinkimo svarbą liudija ir mūsų kasdieniai kontaktai su ūkininkais ar pardavimų kolegomis. Klausimas dėl tinkamos datos yra vienas iš dažniausiai užduodamų. Iš mokslinių publikacijų žinome, kad atliekant augimo reguliavimą 4–6 lapelių tarpsnyje pasiekiamas didžiausias efektyvumas. Deja, dažnai susiduriame su atvejais, kai ūkininkai purškia per vėlai. Remdamiesi selekcininkų patirtimi, žinome, kad vėlesni purškimai reiškia stipresnius, didesnę žalią masę užauginusius augalus, bet įprastai tuomet reikia didesnių augimą reguliuojančių produktų normų. Tiesa, kartais tinkamą datą praleisti verčia pas mus dažnai pasitaikančios lietingos / vėjuotos oro sąlygos. Remiantis vietos tyrimų patirtimi, AAR/fungicidai, naudojami mažesniems augalams, duoda geresnį efektyvumą, o apie fungicidų naudojimą galima pradėti galvoti jau 2/3 lapelių tarpsnyje. Vartotojai visada tuo stebisi. Paprastai šiame augimo etape augalai dar nedengia dirvožemio, tačiau mažesnės augimo reguliatorių/fungicidų normos veikia daug geriau. Pavyzdžiui, puikiai veikia 45 gramai metkonazolo. Nebūtina anksti naudoti stiprių produktų, tokių kaip „Caryx“. Kadangi jis veikia sparčiai, šis produktas paliekamas vėlesniam naudojimui 6–8 lapelių tarpsnyje, jei to reikia. Palyginus šiuos du produktus ankstyvuosiuose purškimuose išsiaiškinta, kad, kalbant apie augimo reguliavimą, skirtumo tarp jų nėra. Skirtumai atsiranda, kai šiuos du produktus naudojame BBCH 16 ir vėlesniuose tarpsniuose.
„Raps Assistant on Air“ tema: Ar fungicidai rapsuose – atgyvena iš praeities?
Augimo reguliavimo strategija 2020 m. rudeniui Geriausias augimo reguliatorius yra tinkamas sėklų skaičius viename m2 Tvirtoms veislėms, pasėtoms anksti – rugpjūčio 05 – rugpjūčio 13 – sėjos norma 40 sėklų m2, rekomenduojama: „Juventus“ 0,7 BBCH 13 – 14. Jei rugsėjo viduryje rapsai vis dar auga, galima nupurkšti „Caryx“ 1,0 Vidutinio / lėto augimo veislėms: „Juventus“ 0,7 BBCH 13 – 14. Ir to turėtų pakakti. Jei taip nėra, kiek vėliau nupurškus „Caryx“ 0,7, turėtų gerai veikti. Jei sėjote vėliau, pavyzdžiui, rugpjūčio 15–23 d., tvirtoms veislėms, pasėtoms 45 sėklų m2 norma, turėtų pakakti 0,7 „Juventus“ BBCH 13–14, o jeigu reikia, gana gerai veiks papildomas „Caryx“ 0,7. Vidutinio / lėto augimo veislės bus sustabdytos naudojant „Juventus“ 0,7 BBCH 13–14 tarpsnyje. To turėtų pakakti. Jei augalai sėjami vėliau, pavyzdžiui, rugpjūčio 24 d. ir dar vėliau, galima visai išvengti augalų augimo reguliavimo. Jei pasėjus augalai sparčiai augo ir pasižymi didele augimo energija, galima naudoti „Juventus“ 0,5 BBCH 14–15 tarpsnyje. Vietoje jo galima naudoti ir „Caryx“ 0,7. Jei ruduo šiltas ir drėgnas, gali pasireikšti pakartotinės fomozės infekcijos. Taigi, kai bus matomos pirmosios fomozės dėmės, rekomenduojama naudoti 0,5 l/ha „Folicur“ arba „Orius“, bet tik jei šiame lauke visiškai nebūtina kontroliuoti augalų augimo.
Čekijos ir Lietuvos patirtys Oficiali ilgalaikė Čekijos analizė rodo, kad intensyviai augančių rapsų veislių derlius padidėjo 13,5 %, palyginus su derliumi, kai fungicidai buvo nenaudojami. Įdomu tai, kad praktika rodo, jog „Caryx“ yra dominuojantis produktas rudenį, jo dalis rinkoje yra 45 %. Vis dėlto Praha yra už 1 100 km į pietus, jų žiemos daug švelnesnės, šaltasis laikotarpis būna daug trumpesnis ir prasideda gana vėlai, todėl ten pasodintiems augalams reikia šiek tiek stipresnio augimo reguliavimo. „Caryx“ yra puikus produktas, vienas perkamiausių ir Lietuvoje. Jis sparčiai kontroliuoja augalų augimą ir puikiai tinka vėlesniems purškimams čia, Baltijos šalyse. Jei pirmasis AAR panaudojimas yra BBCH 15–16 tarpsnyje, reikėtų naudoti „Caryx“. Tačiau jei veislė auga lėtai ar vidutiniška sparta ir sezonas jau gan vėlyvas, galima rinktis ir pigesnius variantus, tokius kaip „Juventus“. „Folicur“/„Orius“ yra puikūs produktai, tačiau jų registruotos normos Lietuvoje per mažos efektyviam poveikiui. Augimo reguliavimui nepakanka 0,5 l/ha.
„Raps Assistant on Air“ tema: Ar fungicidai rapsuose – atgyvena iš praeities?
Naujiems hibridams fungicidų naudojimo strategiją reikia parinkti individualiai Dėl klimato kaitos ir kitų veiksnių rapsų derlius nebedidėja. Tuo pat metu matome būsimą rapsų hibridų klasę – tvirtą, sveiką ir lanksčiai prisitaikančią prie pasėlių valdymo. TEMPTATION buvo vyraujantis hibridas Čekijoje 2019 m. ir 2020 m. Buvo gautas puikus intensyvumo bandymo SPZO 2019 rezultatas, kai TEMPTATION buvo išbandytas su keliomis kitomis veislėmis ir užsirekomendavo kaip vienintelis, kurio derlius viršija 5 t/ha, nenaudojant fungicidų. Kyla klausimas, ar naujosioms veislėms vis dar reikia fungicidų? Nėra abejonių, kad rinkos lyderės bus naujos, stiprios veislės, pasižyminčios naujo tipo atsparumais ir tolerancijomis. Ypač šiuo metu, kai visa Europa juda link aplinkai saugesnių sprendimų. Šiuolaikiniai pasėlių apsaugos produktai yra saugūs vartotojams, todėl jie ir naudojami. Vis dėlto geriausias būdas sutaupyti yra pasikviesti į lauką agronomą. Tai žmogus, kuris žino veislę, žino augalų apsaugos produktus ir gali priimti tinkamus sprendimus. Kartais pasėliai prašyte prašosi fungicido, o kartais galime apsieiti be jo. Pavyzdžiui, 2020 m. gegužę Lietuvoje buvo daug sniego. Tuo metu žydėję pasėliai permirko ir augaluose labai smarkiai išplito sklerotinis puvinys. Jis vienodai paveikė visas bandytas veisles, tačiau dauguma augalų apsaugos produktų veikė gerai ir užtikrino didelę vertę. Genetika labai svarbi, tačiau svarbiausia yra sinergija. Trumpas patarimas tiems, kurie dėl vėlyvo 2020 m. derliaus turi vėlai pasėtų rapsų ir susiduria su problemomis: mažiau augimo reguliatorių, daugiau dėmesio kenkėjams ir rapso pabiroms.