Ligos dėl maistinių medžiagų trūkumo Rapsams, kaip ir visiems bastutinių šeimos augalams, reikia daug pagrindinių maistinių medžiagų – azoto (N), fosforo (P), kalio (K), sieros (S), kalcio (Ca) ir magnio (Mg), taip pat mikroelementų – boro (B), molibdeno (Mo), mangano (Mn), vario (Cu) ir cinko (Zn). Rapsai su-
vartoja trigubai daugiau maistinių medžiagų nei javai, o kalcio jiems reikia net penkis kartus daugiau. Rapsai pasisavina iš dirvožemio kur kas daugiau pagrindinių maistinių medžiagų, pvz., kalio, kalcio ir magnio, nei jų grąžina su augalų liekanomis po derliaus nuėmimo.
Priklausomai nuo dirvožemio tipo arba auginimo technologijos intensyvumo, rapsų pasėliuose gali pasireikšti ryškus arba paslėptas (latentinis) vieno ar kelių maistinių elementų trūkumas. Esant dideliam maistinių medžiagų trūkumui, simptomai yra matomi. Kai maistinių
medžiagų trūkumas paslėptas (o taip būna dažniau), išoriškai pastebėti šiuos simptomus sunku. Paslėptą maistinių medžiagų trūkumą galima tiksliai nustatyti tik atliekant dirvožemio ir augalų tyrimus. Maistinių medžiagų trūkumas siejamas su įvairiomis priežastimis.
Fosforo trūkumas Fosforas, kaip ir azotas, yra ląstelių sudėtinė dalis, pvz., baltymų struktūrinis elementas. Priežastys, simptomai Rapsų lapų pakraščiai būna intensyvios purpurinės spalvos,
o vėliau įgauna ryškiai raudoną arba oranžinį atspalvį. Pirmiausia simptomai išryškėja ant senesnių lapų. Jei trūkumas ilgalaikis, augalai auga lėčiau, stiebai būna labai ploni, per anksti nukrenta senesni lapai.
Lapų pakraščiai įgauna purpurinį atspalvį, vėliau tampa ryškiai raudoni arba oranžiniai
147