Plėviasparniai Rapsinis pjūklelis – Athalia rosae L. (= A. colibri Christ.) Kenkėjas, pažeidimai Rapsinis pjūklelis, taip pat dar vadinamas griežtiniu pjūkleliu arba ropiniu pjūkleliu, yra nuo 6 iki 8 mm ilgio, neturi vapsvos talijos. Galvos ir vidukrūtinio šonai blizgiai juodos spalvos, pilvelis nuo geltonos iki geltonai oranžinės spalvos. Plėviški sparneliai ties pagrindu geltoni, priekinis kraštas tamsus. Nuo šviesiai pilkos iki šviesiai žalios, vėliau nuo tamsiai žalios iki juodos spalvos lerva turi 3 poras kojų ant krūtinės ir 7 poras kojų ant pilvelio, taip pat papildomą 1 porą užpakalinių kojelių. Šonai ir apačia pilkos spalvos. Lerva
užauga iki 18 mm ilgio. Ant jaunų rapsų jaunos lervos dažniausiai apatinėje lapo pusėje išgraužia didesnes ir mažesnes skyles, o senesni vikšrai apgraužia kraštus arba visai sugraužia lapus.
Rapsinis pjūklelis: vaizdas iš šono (viršuje) ir iš viršaus (apačioje)
120
Biologija / ekologija Rapsinis pjūklelis peržiemoja lervos stadijoje dirvoje kokone. Tik pavasarį jis virsta lėliuke, išsirita gegužę ar birželį. Patelė deda kiaušinėlius dažniausiai ant augalo šeimininko jaunų lapų: įpjauna lapo kraštą pjūkleliu ir į kiekvieną tokį kiaušinėlių krepšį padeda nuo 50 iki 300 kiaušinėlių. Po 6–10 dienų išsirita lervos ir pradeda graužti augalą. Kai trūksta maisto, lervos keliauja į gretimus pasėlius. Po keturių nėrimosi eetapo dienų lervos virsta lėliukėmis ir apsigyvena dirvoje 1–5 cm gylyje. Liepą ar rugpjūtį išsivysto antra pjū-
Kiaušinėlių kišenės ant lapo krašto kairėje, dešinėje – atsidariusios, matomas kiaušinis (rodyklė)
klelių generacija, dažniausiai apninkanti vasarinius rapsus, ridikus ir garstyčias. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, kai kada gali išsivystyti ir trečia generacija – ji labiau pažeidžia jaunus vasarinius rapsus.
Išsirita lervos (viršuje); tipiškos graužimo skylės su lerva, kuri iš pradžių būna šviesiai pilka (apačioje)
Plėviasparniai
Augalai šeimininkai Prie augalų, kuriais maitinasi rapsinis pjūklelis, be rapsų, priskiriama daug kitų žemės ūkio bastutinių, pvz., baltosios ir juodosios garstyčios, rapsukai, pašarinės ropės, valgomieji griežčiai, ridikai ir laukiniai bastutiniai augalai, pvz., dirviniai ridikai, dirviniai garstukai, dirvinės čiužutės ir įvairios pikulių rūšys (vaistinė pikulė, paprastasis poklius ir kt.).
Šviesiai žalia lerva ant ankštaros
Paplitimas, ūkinė reikšmė Rapsinio pjūklelio lervų aptinkama rapsų, rapsukų ir garstyčių, kurios auginamos kaip žaliosios trąšos, pasėliuose. Jei ruduo šiltas ir sausas, dažnai pakenkia smarkiai. Žieminių rapsų nuostolių patiriama rečiau ir kenkėjas reikšmės derliui dažniausiai neturi, bet galimi dideli vasarinių rapsų nuostoliai.
Žalingumo slenkstis Preliminari orientacinė reikšmė – nuo 1 iki 2 vikšrų ant augalo. Natūralūs priešai Rapsinio pjūklelio vikšrų priešai – įvairios parazitinės musės ir nematodai.
Lervos išgraužė augalą kaip skeletą (viršuje); vėlyvos stadijos lerva: visa juoda, vaizdas iš arti (apačioje)
Literatūra
OHNESORGE, B., 1977: Beobachtungen zur Biologie der Rübsenblattwespe, Athalia rosae L. (Hym. Tenthredinidae). – Anz. Schädlingskd. Pflanzenschutz Umweltschutz 52, 70–73. REICH, R., 1961: Beiträge zur Biologie der Rübsenblattwespe, (Athalia rosae L.). – Nachrichtenbl. Dtsch. Pflanzenschutzdienst (Berl.) NF 15, 161–175.
Lervos visiškai nugraužė lapus
121