Musės ir uodai
Lapkočio minamusė – Phytomyza rufipes Meig. Kenkėjas, pažeidimai Rapsinė lapkotinė minamusė, taip pat vadinama kopūstine minamuse, yra iki 3 mm ilgio. Balta bekojė ir begalvė lerva užauga iki 6 mm ilgio. Pažeisti lapai pageltonuoja, nuvysta ir per anksti sunyksta. Ant viršutinės lapų pusės matomi išgraužti minų tipo takai, besitęsiantys išilgai lapo gyslų, o vėliau į jas prasiskverbiantys. Kartais lervos iš karto įsigraužia į lapo gyslą, o išoriškai nematyti jokių simptomų. Musių lervos su rapsinės spragės ler-
vomis (P. chrysocephala) gali kartu minuoti lapus. Jas paprasta atskirti nuo spragių lervų, nes musių lervos yra bekojės. Rapso pagrindinis stiebas nepažeidžiamas. Biologija / ekologija Rapsinė lapkočio minamusė išsirita balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Per metus išsivysto maždaug trys generacijos. Prieš žiemą lervos keliauja į dirvą, kur virsta lėliukėmis.
Paplitimas, reikšmė Minamusė yra plačiai paplitusi. Rapsus dažniausiai pažeidžia rudenį, bet stiebas lieka nepažeistas. Žieminiams rapsams pakenkiama menkai. Vasariniuose rapsuose lapkočio minamusė aptinkama dažniau. Kovos priemonės iki šiol nebuvo būtinos. Žalingumo slenkstis • Nenustatytas
Minos lape: pradžioje – išilgai lapo gyslų, vėliau įsiskverbia į vidų; viršutinis ir apatinis lapo epidermis išlieka
116