Musės ir uodai Pavasarinė kopūstinė musė – Delia radicum L. Kenkėjas, pažeidimai Rapsams kenkia pavasarinė kopūstinė musė (Delia spp.). Ji panaši į kambarinę musę ir yra apie 5–6 mm ilgio, su raudona dėme ant sidabriškai baltos spalvos kaktos. Patinėlis – juodai pilkas, patelė – rudai pilka. Geltonai balta begalvė ir bekojė lerva yra apie 7–8 mm ilgio. Rudos bosinės lėliukės ilgis –nuo 4 iki 7 mm. Šaknies kaklelyje ir jaunų bei senų rapsų augalų šaknyse matomi parudavimai ir puviniai; dalis šoninių šaknų sunykusios ir, išrovus augalą, sunkiai atpažįstamos. Išorinėje ir vidinėje šaknies kaklelio srityje randa-
ma išgraužtų landų ir sunykusių audinių, kuriuos graužia pavasarinių kopūstinių musių lervos. Smarkiai užkrėsti rapsų augalai nebeauga ir gali sunykti.
Pavasarinė kopūstinė musė: 5–6 mm ilgio
114
Biologija / ekologija Pavasarinė kopūstinė musė balandį ar gegužę išlenda iš dirvos, kur peržiemojo kaip bosinė lėliukė. Maždaug po savaitės patelė padeda 1 mm ilgio baltus kiaušinėlius – apie 100 vnt. – į mažas angas ant augalo šeimininko šaknies kaklelio arba į gretimus tarpus dirvoje. Praėjus 4–8 dienoms po kiaušinių padėjimo išsirita lervos. Iš pradžių jos minta šoninėmis šaknimis, o vėliau ima graužti augalo šeimininko pagrindines šaknis ir šaknies kaklelį. Po 3–4 savaičių lervos palieka augalą ir virsta lėliukėmis – paprastai dirvoje, bet
Pavasarinė kopūstinė musė deda kiaušinius
kartais ir pažeidimo vietose. Antra generacija pasirodo liepą ar rugpjūtį, trečia – rugsėjį ar spalį. Pastaroji gali apsigyventi ant pasėtų arba nulinkusių rapsų. Pavasarinė kopūstinė musė gyvena nuo 8 iki 15 dienų.
Ant šaknies kaklelio padėti kiaušiniai
Musės ir uodai
(= D. brassicae, Hylemya brassicae) Augalai šeimininkai Ne tik rapsai, bet visų pirma žemės ūkio bastutiniai augalai, pvz., kopūstai, brokoliai, griežčiai, ir daugybė laukinių bastutinių augalų, pvz., dirviniai garstukai, laukiniai ridikai ir dirvinės čiužutės. Paplitimas, ūkinė reikšmė Pavasarinių kopūstinių musių ekonominė reikšmė rapsams dar nėra žinoma. Pastaraisiais metais pavasarinių kopūstinių musių buvo aptinkama šiaurės Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos, 2003 m. – Tiuringijos regionuose, kur jos dauginosi ir periodiškai smarkiai pažeisdavo rapsus. Rapsams dažniausiai pakenkia pirmoji
Bekojė ir begalvė lerva
kopūstinių musių generacija, ypač jei gegužę ar birželį stoja sausra. Esant dideliam pažeidimui rudenį, kai sunaikinama daugiau nei pusė augalų šaknų paviršiaus, augalai nulinksta. Pastebėta, kad pažeisti būna ir tie rapsai, kurie išauga iš išbyrėjusių sėklų javų pasėliuose. Todėl reikėtų vengti rapsų sėklų išbyrėjimo.
Literatūra
BRUMEL, E., 1983: Le colza et la mouche du chou. – 6.me Congr.s International sur le Colza. Paris. ERICHSEN, E., 1998: Rapsschädlinge. RAPS 16 (1) 20–22. ZOHREN, E., 1968: Laboruntersuchungen zu Massenzucht, Lebensweise, Eiablage und Eiablageverhalten der Kohlfliege. Chorthophila brassicae Bouché (Diptera, Anthomyiidae). Z. Angew. Entomol. 62, 139–188.
Žalingumo slenkstis • Nenustatytas Natūralūs priešai Kopūstinė pavasarinė musė turi daug priešų. Prie pagrindinių grobuonių priskiriami įvairūs maži žygiai.
Išgraužtos angos šaknyje
Ant rapso pagrindinės šaknies matomos rudos dėmės; dalis šoninių šaknų sunykusios
115