Vabalai
Rapsinis žiedinukas – Meligethes aeneus F. Kenkėjas, pažeidimai Rapsinis žiedinukas yra apie 1,5–2,5 mm ilgio. Kūnas – pailgai ovalios formos, juodos spalvos, nugarėlė mėlynai žalio atspalvio. Lerva geltonai balta, plona, apie 3,5–4,0 mm ilgio, su menkais šereliais ant kūno, juodai ruda galva ir trimis juodai rudų kojų poromis. Skirtingo dydžio išgraužtos angos netolygiai išsidėsto per visą butoną. Mažesni butonai visiškai sunaikinami, didesniuose matomos pragraužtos angos. Vabalas graužia butonus, kad pasiektų žiedadulkes,
kuriomis maitinasi. Pažeisti butonai su išgraužtomis angomis po kurio laiko pageltonuoja, nudžiūsta ir vėliau nukrenta, išlieka tik žiedų koteliai. Dėl to netaisyklingai formuojasi žiedai ir ankštaros. Kai butonai pažeisti nedaug, ankštaros gali išsivystyti, bet dažnai būna deformuotos ir susisukusios, tačiau niekada nebūna išsipūtusios ir neturi galų.
Biologija / ekologija Vabalas peržiemoja gerai vėdinamoje, pakankamai drėgnoje miškų ir krūmų dirvoje. Pavasarį pirmieji rapsiniai žiedinukai į rapsų laukus atskrenda po vieną, jei saulėta ir temperatūra siekia 10–12 °C (1). Kai dienos temperatūra pakyla iki 15 °C (2), vabalai masiškai skrenda į rapsų laukus ir apsigyvena pakraščiuose. Jei šviečia saulė ir šilta, jie itin greit išplinta visame pasėlyje. Vabalas maitinasi beveik vien žiedadulkėmis. Jas pasiekia tik prakandęs taurėlapį ir žiedlapius, šiek
Rapsiniai žiedinukai užpuolė rapsus butonizacijos tarpsnyje (kairėje) ir žydinčius (viduryje ir dešinėje)
110
tiek pažeisdamas ir mezginę – dėl to žūsta butonai (3). Nuo žydėjimo pradžios didesnės žalos nepadaro. Subrendusi patelė prasigraužia kelią prie butono pagrindo ir padeda 1–2 kiaušinėlius ant dulkinės ir stiebo. Lervos, kurios išsirita po 4–7 dienų, taip pat maitinasi žiedadulkėmis (4), bet žalos nepadaro. Po vystymosi laikotarpio, trunkančio nuo 19 iki 35 dienų, priklausomai nuo temperatūros, lerva išlenda iš žiedo (5), tada nukrenta ant dirvos ir po 2–4 dienų virsta lėliuke.
Vabalai Rapsinio žiedinuko (Meligethes aeneus) ciklas 4 Į butonus ir žiedus padeda kiaušinių, vystosi lervos
3 Maitinasi žiedadulkėmis žiedo butone
5 Lervos išlenda iš žiedo ir keliauja į dirvą
Pavasaris 2 Skrenda į rapsų laukus, esant 15 °C Žiema Ruduo Vasara 1 Vabalas palieka žiemojimo vietą, kai dirvos temperatūra maždaug 10 °C
8 Vabalai ieško vietos, kur galėtų peržiemoti purioje, su šiaudais dirvoje
6 Virtimas lėliuke
7 Jaunų vabalų atsiradimas, brendimas bastutinių ir kitų žydinčių augalų pasėliuose
111
Vabalai
Maždaug po 10–18 dienų išsirita jauni vabalai. Bręsdami jie graužia laukinius ir žemės ūkio augalus (7) ir gali padaryti didelę žalą vasariniams bastutiniams augalams, tokiems kaip vasariniai rapsai ir garstyčios. Nuo rugpjūčio vabalai ieško žiemojimo vietos pačiame viršutiniame dirvos sluoksnyje po miško paklote ir humusu miško pakraščiuose, prie krūmynų arba gyvatvorių (8). Per metus išsivysto tik viena rapsinio žiedinuko generacija.
Augalai šeimininkai Prie rapsinio žiedinuko augalų šeimininkų, be rapsų ir rapsukų, priskiriama daug kitų bastutinių augalų rūšių, pvz., sėjamoji jundra, aliejinis ridikas, juodosios ir baltosios garstyčios, kopūstinės daržovės, pašarinė ropė, griežtis, ridikėlis, ridikas ir laukiniai bastutiniai, kaip antai dirvinė garstyčia ir laukinis ridikas.
Vabalas įsigraužia į butoną (viršuje kairėje); kiaušinėliai (viršuje dešinėje); apgraužti butonai (apačioje)
112
Paplitimas, ūkinė reikšmė Rapsinis žiedinukas – vienas iš žalingiausių rapsų kenkėjų. Didelių nuostolių patiriama dažniausiai tada, kai rapsai anksti išdygsta ir lėtai vystosi iki žydėjimo. Vasariniams rapsams rapsinis žiedinukas žalingesnis nei žieminiams. Pasėliuose aptinkama ankštarų su skylutėmis.
Natūralūs priešai Įvairios boružių ir parazitinių vapsvų rūšys (Tersilochus heterocerus, Phradis interstitialis, P. morionellus). Jos plėšrios ir yra rapsinio žiedinuko lervų parazitai. Profilaktinės priemonės Rapsinio žiedinuko padaromą žalą gali padėti sumažinti visos priemonės, kurios skatina rapsų augimą ir trumpina butonizacijos tarpsnį.
Rapsinio žiedinuko lervos (viršuje); imago stadijos rapsinis žiedinukas, lerva ir lervų parazitai: T. heterocerus, P. interstitialis, P. morionellus (apačioje)
Vabalai
Žalingumo slenkstis Ar šių vabalų atskridę į rapsų laukus, galima nustatyti naudojant geltonus indus. Pasėliai turi būti tikrinami nuo butonizacijos tarpsnio iki žydėjimo pradžios (BBCH 51–59). Vertinama 10 augalų grupių po 10 augalų, einant įstrižai lauko. Nukratant į indą, nustatomas vabalų skaičius pagrindinio stiebo butonuose ir žieduose.
Žalingumo slenkstis: • Geros būklės pasėliai – BBCH 51: 3–4 vabalai augalui – BBCH 52–53: 7–8 vabalai augalui – BBCH 55–59: > 8 vabalai augalui • Silpnesni pasėliai – BBCH 51: 1–2 vabalai augalui – BBCH 52–53: 3–4 vabalai augalui – BBCH 55–59: > 4 vabalai augalui Šios žalingumo slenksčio reikšmės taikomos linijinėms veislėms, bet tinka ir hibridinėms veislėms.
Literatūra
FRITZSCHE, R., 1957: Zur Biologie und Ökologie der Rapsschädlinge aus der Gattung Meligethes. Z. angew. Entomol. 40, 222–280. GOULD, H.J., 1975: Surveys of pest incidence on oilseed rape in south central England, Annals of Applied Biology 79 (1), 19 –26. KAPOOR, K. S., LAMARQUE, C., BERRIER, J. 1993: Some aspects of the host-parasite between Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de Bary and rapeseed. – Proc. 6th Int. Rapeseed Conf., Paris, 991–994. KDIMATI, H., 1990: Untersuchungen zur Befallsprognose des Rapsglanzkäfers (Meligethes aeneus F.) an Winterraps. – Diss. Universität Rostock. KLINGENBERG, A., ULBER, B., 1994: Untersuchungen zum Auftreten der Tersilochinae (Hym., Ichneumonidae) als Larvenparasit einiger Rapsschädlinge im Raum Göttingen 1990 und 1991 und zu deren Schlupfabundanz nach unterschiedlicher Bodenbearbeitung. – J. Appl. Ent. 117, 287–299.
NIELSEN, P. S., AXELSEN, J., 1988: Developmental time and mortality of immature stages of the pollen beetle (Meligethes aeneus F.) under natural conditions. – J. appl. Entomol. 105, 198–204.
Didelis pažeidimas: bendras vaizdas (kairėje) ir vaizdas iš arti (dešinėje)
113