Vabalai
Juodasis kopūstinis stiebinis paslėptastraublis – Ceutorhynchus picitarsis Gyll. Kenkėjas, pažeidimai Apie 2,4–3,7 mm ilgio raudonkojis paslėptastraublis, priešingai nei panašiai atrodantis kopūstinis stiebinis paslėptastraublis, yra ne rudas, bet juodas, blizgantis, su šviesiais plaukeliais kūno apačioje. Lerva yra nuo 4 iki 5 mm ilgio, bekojė, balta, su tamsiai ruda, vėliau šviesiai geltona galva. Pavasarį, stiebo augimo tarpsniu, jei dėl šalčio per žiemą dar ne visai sunykę, pažeisti rapsų augalai auga kreivai ir formuoja daugybę šoninių stiebų. Tokius augalus perpjovus, šaknies kaklelyje randama
juodojo kopūstinio paslėptastraublio lervų arba pagraužtas augimo kūgelis. Toliau augdamas rapsas krūmijasi, o žydi ir bręsta netolygiai.
4 mm dydžio vabalai, vaizdas iš viršaus (viršuje) ir iš šono (apačioje)
104
Biologija / ekologija Juodasis kopūstinis paslėptastraublis, kaip ir rapsinė spragė, dauginasi šaltuoju metų laiku. Vabalas nuo rugsėjo vidurio skrenda į rapsų laukus (1). Maždaug po 4 savaičių pradeda dėti kiaušinius (2) ir, esant silpnai neigiamai temperatūrai, gali juos dėti visą žiemą iki kovo pabaigos. Dauguma kiaušinėlių įprastai padedami lapkočio pamato viršuje. Iš čia lervos prasigraužia iki augimo kūgelio (3 ir 3.1) ir iki pavasario jį sugraužia. Dėl to sunaikinamas būsimas pagrindinis stiebas ir, jei augalas
Lervos sunaikintame pagrindiniame ūglyje (kairėje)
žiemą nenušąla, pavasarį auga kreivas ir vietoje pagrindinio ūglio (4) išauga daug šoninių ūglių. Maždaug apie balandžio vidurį išaugusios lervos išlenda iš rapso (5) ir lenda į dirvą, kad virstų lėliukėmis (6). Lervas galima supainioti ir su rapsinių spragių (P. chrysocephala) lervomis, kurios taip pat randamos apatinėje augalo dalyje. Spragių lervos turi tamsią galvą ir šešias kojas, pagal tai jas lengva atskirti nuo bekojų paslėptastraublio lervų. Birželį vabalai pereina į vasarinį ramybės laikotarpį (7). Rudenį jie skrenda į rapsų laukus.
Vaizdas iš arti (dešinėje)
Vabalai Juodojo kopūstinio paslėptastraublio (Ceutorhynchus picitarsis Gyll.) ciklas
3.1 Vaizdas iš arti (viduje) 3 Lervų vystymasis augalo stiebo augimo kūgelyje
4 Sunaikintas pagrindinis stiebas, daugiaūgliškumas
žiema
2 Kiaušinių dėjimas į lapkočius (gali tęstis iki kovo vidurio)
Pavasaris
5 Lervos keliavimas į dirvą 6 Virtimas lėliuke dirvoje
Ruduo Vasara
1 Vabalų skridimas į rapsų laukus
7 Vabalų išsiritimas ir perėjimas į ramybės būseną vasaros laikotarpiui
105
Vabalai
Augalai šeimininkai Iš žemės ūkio bastutinių augalų juodojo kopūstinio paslėptastraublio mėgstamas augalas šeimininkas yra ne tik rapsas, bet ir ypač rapsukas.
Žalingumo slenkstis • Nežinomas Natūralūs priešai Vabalo lervų parazitai yra įvairios plėviasparnių rūšys.
Paplitimas, ūkinė reikšmė Po 30 metų juodasis kopūstinis paslėptastraublis vėl buvo pastebėtas Vokietijoje kai kuriuose rapsų laukuose aplink Miuncheną ir Meklenburge-Pomeranijoje. Iš Šveicarijos gauta informacijos apie jo padarytą ekonominę žalą žieminiams rapsams. Prancūzijos Luaro šiauriniame regione šis vabalas laikomas vienu iš pavojingiausių kenkėjų.
Dėl didelio kenkėjo išplitimo rapsai sunyksta
106
Literatūra
BÜCHI, R., 1986: Biologie und Bekämpfung des Schwarzen Triebrüsslers Ceutorhynchus picitarsis Gyll. (Col., Curculionidae). – Anz. Schädlingskde., Pflanzenschutz 59, 51–56. BÜCHI, R., RIDLY, P., 1984: Bekämpfung des Schwarzen Triebrüsslers. – RAPS 2 (4), 166–167. DOSSE, G., 1952: Zur Biologie und Morphologie des Schwarzen Triebrüsslers Ceutorhynchus picitarsis Gyll. Mit differentialdiagnostischen Angaben zur Unterscheidung von Ceutorhynchus napi Gyll., C. quadridens Panz. und C. picitarsis Gyll. – Z. Angew. Entomol. 34, 303–312. JOURDHEUIL, P., 1969: A props du charançon noir dʼhiver (Ceutorhynchus picitarsis Gyll.) – Bulletin Cetiom 38, 23–26. STECK, U., 1985: Der Schwarze Triebrüssler. Bisher nur im Umkreis München. – Pflanzenschutz-Praxis. (2), 30–31.
Daugelio šoninių ūglių susiformavimas po pagrindinio stiebo sunykimo