174
175
Dainuojanti rezistencija
Viktoras Denisenko
Kokiu destruktyviu reiškiniu bebūtų karas, jis geba pažadinti ir kūrybines galias. Gal net tiksliau būtų pasakyti, jog kūryba gali tapti atsaku į karo destruktyvumą, o taip pat galimybe jį apmąstyti, įveikti traumuojančią patirtį ir panašiai. Be to, karas kaip labai aiškus ribinės patirties vaizdinys sutinkamas daugelyje dainų. Ši tema leidžia sustiprinti dainos turinį, suteikti jai tam tikro papildomo dramatizmo. Apie karo temą dainose aš pirmą kartą susimąsčiau gana atsitiktinai. Kai tik pramokau groti gitara, pirmiausiai išmokau kai kurias (nelabai sudėtingas) dainas iš savo mėgstamų rusiško roko grupių repertuaro. Viename vakarėlyje, pagrojęs visą savo programą, susilaukiau netikėto klausimo: „O kodėl visos tavo (pagrotos) dainos apie karą?“ Tada mintyse peržiūrėjau savo pramoktą repertuarą ir turėjau pripažinti, kad klausimo autorius yra visiškai teisus. Dauguma mano mėgstamų ir, atitinkamai, pramoktų groti dainų iš tikrųjų buvo arba apie karą, arba turėjo karinių motyvų: pradedant „Akvariumo“ daina „Traukinys ugnyje“ (”Поезд в огне”) ir baigiant „DDT“ „Nešauk“ (”Не стреляй”). Ką jau kalbėti apie tai, jog ir beveik visų žinoma ir mėgstama „Žvaigždė Saulės vardu“ (”Звезда по имени Солнце”) grupės „Kino“ irgi pasakoja apie „Du tūkstančius metus vykstantį karą…“. Suprantama, kad praeito amžiaus devinto dešimtmečio rokeriai (o iš esmės iš to laikmečio visos čia paminėtos dainos) kariavo ideologinį, o ne realų karą. Kalbant apie rusišką roką, verta paminėti, kad įkvėpimo šaltiniu tokio pobūdžio dainoms iš dalies tapdavo ir realūs kariniai konfliktai. Tas pats grupės „DDT“ lyderis Jurijus Ševčiukas yra minėjęs esą dainą „Nešauk“ jis parašė apie 1980 metus, kai iš Afganistano į jo gimtąjį Ufos miestą atkeliavo pirmi karstai su „internacionalinę pareigą“ vykdžiusių karių kūnais. Žlungant Sovietų Sąjungai atsirado ir daugiau konflikto židinių – jau ir pačioje posovietinėje erdvėje. Iš visų minėtų rusiško roko grupių aštriausiai į tai reagavo minėta „DDT“ dainomis „Pilietinio karo nuojauta“ (”Предчувствеи гражданской войны”), „Vaikinai“ (”Пацаны”) ir „Miręs miestas. Kalėdos“ (”Мёртвый город. Рождество”) – pastaroji daina jau Pirmojo Čečėnijos karo atspindys. Beje, savo muzikinį atsaką Pirmojo Čečėnijos karo metu (įnašą į dainuojančią rezistenciją) sukūrė ir Ičkerijos respublika. Kalbama pirmiausiai apie Timūro Mucurajevo dainas. Šis atlikėjas buvo čečėnų pasipriešinimo dalyvis, o jo dainų klausėsi tiek čečėnų kovotojai, tiek rusų kariai (gana unikalus reiškinys, ypač atsižvelgiant į situaciją). Mintis apie muziką kaip kūrybinės rezistencijos formą šiandien kursto ir situacija Ukrainoje. Per didžiausius politinius (ir ne tik politinius) sukrėtimus ši valstybė irgi savotiškai ėjo kartu su muzika. Dar Oranžinės revoliucijos metu, besibaigiant 2004-iems, Maidane stovėjo scena, kurioje mitinguojantiems žmonėms grojo ir dainavo žinomi šalies atlikėjai.
Viktoras Desinesko