Stabiliai startavo Šarūnas Dmukauskas - 27 vieta sprinte ir 29 – ilgoje trasoje. Gerai vertinu Igno Ambrazo pasirodymą vidutinėje trasoje, taip pat ir Aido Žigilėjaus užimtą 19 vietą ilgoje trasoje. Mano dvi užimtos 11 vietos - taip pat neblogas rezultatas. Na o visi kiti - kaip ruošėsi taip ir pasirodė... Petras Andrašiūnas: Šiais metais lūkesčiai buvo žemesni, nei ankstesniais. Aukštesnius tikslus kėliau nebent Jonui Maišeliui ir Viktorijai Michnovič. Galbūt tikėtasi kiek aukštesnių rezultatų iš jaunimo merginų ir vaikinų komandų estafetėse. Prieš tai du metus vykę čempionatai – Estijoje ir Lenkijoje – buvo mums palankesnėse vietovėse, su tankesniu kelių tinklu ir „švelnesniu“ reljefu. Čekijoje buvo mažiau sudėtingesnės trasos, bet daugiau techniško važiavimo – sudėtingų pakilimų ir nusileidimų. Merginų komanda, palyginus su pernai, susilpnėjo. Estafetėse ne taip gerai pasirodė Viktorija, Patricija sirguliavo. Vaikinų komanda irgi smarkiai atjaunėjo. Jaunimo grupėse kartų kaita juntama „aštriau“, negu elite. Neturime daug jaunimo iš kurio galime rinktis. Praktiškai nieko ir nedarome, kad to jaunimo turėtumėme. Jaunimas tiesiog perviliojamas iš bėgikų. Trenerių neturime, kurie treniruotų dviratininkus. Dviratininkams reikia ir didesnių investicijų, išlaikymas, logistika kainuoja brangiau. Taip pat ir varžybų skaičius mažesnis. Treneriams, manau, dirbti su bėgikais yra paprasčiau. Tie praeitų metų rezultatai yra tiesiog nuostabūs, o šiemetiniai – paprasčiausiai atspindi realybę. Pasaulio čempionate kai kurių rinktinės narių fizinė forma atrodė toli nuo geriausios. Viešai buvo kriti-
48
ORIENTAVIMOSI SPORTAS
kuojamas Jonas Maišelis dėl neva netinkamo pasiruošimo (per daug treniruočių plente, mažai kalnų dviračiu, su žemėlapiu)? Kaip galėtum pakomentuoti? Ramunė Arlauskienė: Nemanau, kad kažkas visiškai nepataikė su fizine forma. Na gal... Vienas kitas... Manyčiau, kad blogesnius rezultatus lėmė, ne fizinė forma, o silpni orientavimosi įgūdžiai. Gerą rezultatą lemia ne tik fizinė forma, bet ir psichologinė būsena - kaip sekasi atlaikyti psichologinį spaudimą, kai iš tavęs tikisi tik gero ir labai gero rezultato, mokėjimas save priversti kentėti, kai jau nebegali kentėti. Aišku, jei esi prastos fizinės formos, tai tada atsiranda didesnė tikimybė padaryti orientavimosi klaidų, sunku nusiteikti, sunku kentėti. Suaugusių komanda ruošėsi kiekvienas individualiai pagal savo galimybes – laiko, finansines, kitas. Pati koordinavau jaunimo komandos pasiruošimą. Žinoma, labiau dėmesį kreipiau į merginų komandą. Tad vaikinai pasiliko lyg ir nuošaly. Bet jaunimo komandos pasiruošimas vyko pagal numatytą planą. Bent jau tokį, kaip įsivaizdavau. Pavasarinė stovykla Klaipėdoje, 5 dienų varžybos Čekijoje, stovykla prieš Pasaulio čempionatą taip pat Čekijoje. Vyko aibė varžybų Latvijoje ir Estijoje. Su merginų komanda stovyklavome Lenkijoje, kalnuose. Truputį trumpiau, nei norėjau. Gal todėl joms pritrūko dviračio valdymo technikos nusileidimuose, kas irgi labai stipriai įtakoja rezultatą, ypač tokiose trasose, kokios buvo Pasaulio čempionate. Dėl treniravimosi plente. Nematau nieko blogo, jei tai daroma saikingai. Labai gerai nesezono metu, taip pat atstatomosiose treniruotėse. Bet vis tiek esu nuomonės, kad savo treniruotes
turi priartinti prie tokių sąlygų, kokios tavęs laukia varžybose. Jei tau reikia dalyvauti bėgimo mišku varžybose, tai bėgioji mišku, o ne asfaltu. Bet Jonas manau gerai žino, kaip ir kiek jam reikia treniruotis. Jei šiemet jis kažko nepataikė - ar formos, ar pritrūko orientavimosi technikos - nieko tragiško. Svarbiausia gerai atlikti pasirengimo ciklo analizę, padaryti teisingas išvadas ir kitais metais, manau, bus pasiekti puikūs rezultatai. Petras Andrašiūnas: Pakankamai sunku atsakyti apie visus komandos narius. Prieš sezoną rinktinės kandidatų buvo prašoma užpildyti anketas, nurodant kaip jie ketina ruoštis sezonui, kokius tikslus kelia, kurios varžybos jiems svarbiausios. Deja, atsakymus gavome ne iš visų. Pavyzdžiui, nei Regimanto Kavaliausko, nei Šarūno Dmukausko, nei Egidijaus Pilybo planų ir tikslų nematėme. Žmonės suaugę, ruošiasi savarankiškai. Matyt jiems geriau žinoti. Kas akivaizdu, šį sezoną daugeliui rinktinės narių pritrūko aukšto lygio varžybų praktikos. Stovyklų lyg ir netrūko - prieš čempionatą Jonas Maišelis ir Tautvydas Zaliauskas 3 savaites sportavo Prancūzijoje, aukštikalnėse. Donatas Mickus stovyklavo Bohemijoje, Čekijoje. Jaunimas kartu su Ramune Arlauskiene nemažai laiko praleido stovyklose. Apie Joną Maišelį ir važinėjimą plentu. Pagrindinis Jono treneris – Vilniaus sporto centro dviračių sporto treneris Vytautas Juchnevičius. Tikiu, kad Jonui gerai tinka jo treniruočių planas. O važinėjimas plentu – tas pats kas bėgikams bėgiojimas stadione ar asfaltu. Tai yra būtina ir reikalinga. Plento varžybose atlieki tokį darbą, kurio būdamas vienas miške nepdarytum. Žinoma,