NOTARIATAS
KONSULTACIJOS KLAUSIMAS Kokiais atvejais įpėdiniams pagal testamentą atkuriamos nuosavybės teisės į žemę? Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 2.2 punktas ir 5 punktas nustato, kad asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai, įgyja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tokiu būdu šiuo teisės aktu įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu testatorius paliko testamentu dalį nekilnojamojo turto (namo), tai jis kartu testamentiniam įpėdiniui paliko ir teises į žemę. Ar galima šią prezumpciją notarams pritaikyti praktikoje? ATSAKYMAS Paveldėjimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 5 knygos normos. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, vadovaujasi būtent civilinio kodekso normomis, o ne nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiu specialiu įstatymu. Notaras neturėtų testamento turinio aiškinti plečiamai. Todėl jei asmuo, kuris buvo kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paliko testamentu ne visą savo turtą, o dalį jo (pvz., namą), notaras negali taikyti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo analogijos ir pripažinti, kad šiam įpėdiniui, kuriam paliktas namas, pereina ir teisė atkurti nuosavybės teises į žemę. Jei asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises, visą savo turtą testamentu paliko konkrečiam asmeniui (ar asmenims), tai ir teisė atkurti nuosavybės teises pereis testamentiniam įpėdiniui. Tačiau jei testamentu buvo palikta tik konkretus turtas ar dalis turto, tai atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pereis įstatyminiams įpėdiniams.
KLAUSIMAS Kaip turėtų būti įforminta testamentinė išskirtinė? Koks dokumentas turi būti išduodamas testamentinės išskirtinės gavėjui?
ATSAKYMAS Testamentinę išskirtinę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 5.23–5.25 straipsniai. Testamentinė išskirtinė yra glaudžiai susijusi su paveldėjimu: 1. Tai yra testatoriaus įpareigojimas įpėdiniui; 2. Testamentinė išskirtinė vykdoma neviršijant paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus; 70