NOTARIATAS
Vaidota Majūtė Lietuvo notarų rūmų konsultantė - teisininkė
ĮGALIOJIMAI NOTARO DARBE: PRAKTINIAI KLAUSIMAI Notaras, vykdydamas profesinę veiklą, su įgaliojimais susiduria dviem atvejais: 1) tvirtindamas įgaliojimą notariškai; 2) per atstovą atlikdamas kitus veiksmus.
notarinius
praktikoje bendro pobūdžio įgaliojimai sukelia abejonių, ar įgaliotinis gali atlikti konkretų veiksmą. Pvz., jei įgaliojime bus nurodyta „įgalioju valdyti mano turtą ir sudaryti bet kokius sandorius“, tai vargu ar įgaliotinis galėtų parduoti ar padovanoti įgaliotojo turtą, nes ne visada turto perleidimas reiškia atstovaujamojo interesų apsaugą.
I. Notarinis įgaliojimo tvirtinimas Įgaliojimo turinys Tvirtinant įgaliojimą notarine forma, notarui svarbu išsiaiškinti, kokias teises įgaliotojas nori suteikti įgaliotiniui. Atsižvelgiant į įgaliotiniui suteiktų teisių turinį ir apimtį, įgaliojimai būna: – vienkartiniai (išduodami vienam konkrečiam veiksmui ar konkrečiam sandoriui sudaryti); – specialieji (išduodami keliems tam tikros srities veiksmams ar vienarūšiams sandoriams atlikti, pvz., atstovauti teisme, kas mėnesį atsiimti pensiją); – bendrieji (išduodami įvairiems veiksmams ir sandoriams sudaryti, pvz., valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju turtu). Labai svarbu įgaliojime aiškiai apibrėžti įgaliotiniui suteikiamas teises, jų apimtį ir turinį. Jei įgaliojime teisės nėra aiškiai apibrėžtos, tai atstovas galės atlikti tik tokius veiksmus, kurie būtini atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto priežiūrai vykdyti (CK 2.137 str. 2 d.). Dažnai 62
Civilinis kodeksas (toliau – CK) nurodo, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovas neturi teisės sudaryti tokio sandorio ar atlikti kito teisinio veiksmo, kurio negali atlikti pats atstovaujamasis. Notaras, tvirtindamas įgaliojimą, netikrina faktų, ar įgaliotojas turi konkrečią teisę, kurią nori perduoti atstovui. Pvz., jei įgaliotojas duoda įgaliojimą perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, notaras netikrina, ar įgaliotojas to turto turi, ar turi teisę jį perleisti ir pan. Tai notaras išsiaiškins, kai įgaliotinis su šiuo įgaliojimu ateis atlikti notarinį veiksmą. Tačiau jei notaras tvirtina perįgaliojimą, jis turi atsižvelgti ir į įgaliojimo, kurio pagrindu duodamas perįgaliojimas, turinį ir netvirtinti perįgaliojimo, jei juo suteikiamos teisės, nenumatytos pirminiame įgaliojime. Jei įgaliojimo turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat jei akivaizdu, kad per atstovą norimas sudaryti sandoris yra asmeninio pobūdžio (pvz., įgalioja sudaryti testamentą), ar įstatyme numatyta, kad asmuo tam tikrą veiksmą gali atlikti tik asmeniškai, notaras turi atsisakyti tvirtinti tokį įgaliojimą. Gana dažnai į notarus
