NOTARIATAS
Dalija Svirbutienė
Vilniaus raj. 1-ojo notaro biuro notarė
PALIKIMO PRIĖMIMO BŪDAI:
TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI Turto įgijimas nuosavybėn paveldėjimo būdu yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 2 d. (toliau - Civilinis kodeksas)). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastimi yra jo asmeniniai, buitiniai ar kiti poreikiai, jie lemia norą sudaryti sandorį. Vis dėlto sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidines valios, o būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Įtvirtindamas civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principą paveldėjimo teisėje, įstatymo leidėjas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimą sieja su paties įpėdinio valia šias teises priimti ar jų atsisakyti. Palikimo priėmimas yra universalus, t.y. įpėdinis priima ne tik turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą turtą, kuris priimant palikimą jam žinomas nebuvo, taip pat turtines teises, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio mėn. 9 d. nutartis Nr. 3 K-7-5/2006). Įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus kitiems asmenims ir kitų asmenų (kreditorių) reikalavimus palikėjui. Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo momento, o ne nuo priėmimo momento. Palikimo priėmimą reglamentuojančios normos ir teismų praktika patvirtina, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuosavybės teise nuo palikimo atsiradimo dienos, dėl to įpėdinio
12
nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas, bet vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo mėn. 17 d. nutartis Nr. 3K -3-347/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 29 nutartis Nr. 3K -3-528/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo mėn. 17 nutartyje Nr. 3K-3-347/2003 konstatuota, kad „kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamo turto Nekilnojamo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti“. Civilinio kodekso 1.75 str.: „įpėdinis, priėmęs palikimą, turi būti pripažįstamas palikimo savininku, tačiau prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę jis gali panaudoti tik įregistravęs ją viešame registre“. Taigi įpėdinis, priėmęs palikimą, turi būti pripažįstamas palikimo savininku, tačiau prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybes teisę jis gali panaudoti tik įregistravęs ją viešame registre, turtui, kuris registruojamas viešame registre. Palikimo priėmimas yra galutinis ir besąlyginis. Ši norma yra imperatyvi. Palikimas priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme numatytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, savo veiksmų neturi derinti su kitais asmenimis, kitais įpėdiniais, testamento vykdytoju, notaru ir t.t. Palikimo priėmimas išreiškiamas aktyviais įpėdinio veiksmais, todėl tylėjimas negali būti pripažintas valios priimti palikimą išreiškimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio mėn. 8 d. nutartis Nr. 3 K-3-7/2001). Pagal palikimo priėmi-
