GYTIS SKUDŽINSKAS
SOME THESIS ON PHOTO GRAPHY KELIOS FOTOGRAFIJOS TIESOS
UDK 77.04(474.5)(084) Sk82
ISBN 978-609-95638-2-4 I M AGE S | VA I Z DA I Gytis Skudžinskas T E XT S | T EK STA I Jurij Dobriakov, Gytis Skudžinskas T R A NSL AT ION | V E RT I M A S Jurij Dobriakov, Tomas Čiučelis DE SIGN E R | DA I L I N I N K A S Gytis Skudžinskas PU BL I SH ED BY | I Š L EI D O VšĮ „Nerutina“ [NoRoutineBooks] PR I N T E D BY | SPAUSDI NO UAB „Druka“ PU BL I SH ED W I T H S U PORT F ROM | PA R Ė M Ė
Skudžinskas’ creative methodics and philosophy can be identified as a certain metaphysics of photography or even radiology of photography. He has no interest in the image as such; what is central in his work is the innards of the image, the underlying principles of its functioning, or its placement in a wider contextual system. Skudžinskas often abandons any physical artefacts of photography entirely by substituting them with the signs of a different kind—for example, texts. In other words, instead of capturing recognisable fragments of reality, his art focuses on the relational network between the images, their meanings and contexts, their margins and back sides, spaces both physical and imaginary, automatisms of perception, and cliches. The characteristic specificity of Skudžinskas’ art allows us to classify him not as a photographer, but rather as a conceptual researcher. Obviously, his methodical and consistent, at times nearly scientific approach will not please everyone, but it will definitely resonate with those viewers who are already reaching out beyond the stage of photographic fetishism—those who are able to enjoy the autopsy of the medium as much as they are enjoying an impressive photographic shot. We should also note that Skudžinskas’ creative research is not as formal and serious as it might seem: one can always sense a dose of an almost punk-ish humour. In a way, each of his artworks is a certain anecdote on
photography, its history, canons, and its current state, and everyone familiar with the context will always ‘get the joke.’ We will not find any polysemic mystifications nor conceptualist detective stories here—the meanings are always clear, simple, and, just like in the anecdote, right to the point. This is exactly how artist choses to demonstrate that the significance of photography can be stated without any unconditional worshiping, and that the conceptual dissection of the medium can be an effective way to approach its essence. JURIJ DOBRIAKOV
Gyčio Skudžinsko fotografinę metodiką ir filosofiją galima pavadinti fotografijos metafizika ar net fotografijos rentgenologija. Atvaizdas kaip toks jam praktiškai neįdomus; kur kas labiau autoriui rūpi jo viduriai, vidinis veikimo mechanizmas, arba vieta tam tikroje platesnėje kontekstualioje sistemoje. Neretai fotografija kaip fizinis objektas apskritai dingsta iš menininko darbų, užleisdama vietą į ją nurodantiems kitokios rūšies ženklams — pavyzdžiui, tekstui. Kitaip tariant, autoriaus kūryboje svarbūs ne konkrečius atpažįstamus realybės fragmentus fiksuojantis atvaizdai, o nematomi ryšiai tarp atvaizdų, jų reikšmių ir kontekstų, tų kontekstų paribių bei išvirkščiųjų pusių, skirtingų fizinių ir įsivaizduojamų erdvių, suvokimo ir matymo automatizmų bei klišių. Dėl tokio kūrybos pobudžio galima teigti, kad Gytis Skudžinskas yra veikiau ne fotografas, o konceptualus fotografijos tyrinėtojas. Jo metodiška ir nuosekli, gal net beveik moksliška prieiga greičiausiai tiks ne visiems, bet neabejotinai pradžiugins kiekvieną iš fotografinio fetišizmo stadijos išaugusį žiūrovą, kuriam toks fotografijos skrodimas teikia ne mažiau malonumo nei bet koks efektingas fotografinis atvaizdas. Be to, autoriaus fotografiniai tyrimai nėra tokie formaliai rimti ir sausi, kaip galėtų pasirodyti. Jiems būdingas ir beveik pankiškas humoras. Iš esmės beveik kiekvienas jo darbas yra savotiškas trumpas anekdotas apie
fotografiją, jos istoriją, kanonus ir šiuolaikinę situaciją, kurio prasmė yra nesunkiai perskaitoma išmanantiems kontekstą. Čia nerasime daugiaprasmiško mistifikavimo ir konceptualistinių detektyvų — reikšmė dažniausiai yra labai aiški ir paprasta, bet tuo pačiu ir anekdotiškai taikli. Tokiu būdu menininkas parodo, kad fotografijos reikšmingumą galima parodyti išvengiant besąlygiško jos garbinimo, o toks fotografijos vidurių preparavimas kaip tik leidžia maksimaliai prie jos priartėti. JURIJ DOBRIAKOV
BACK GROUNDS FONAI
F O N A I. 2011—tęsiamas
Kontaktiniai atspaudai ant sidabro želatino popieriaus. 240×300
Fotografijos darbų serijoje „Backgrounds“ tiriamos fotomenininkų bei institucijų studijos, kuomet jose nevyksta fotografavimo procesas. Čia stebėjimo objektu tampa fotoproceso aplinka (tiksliau — fotostudijos fono erdvė), legitimuojanti fotografuojamo objekto išskirtinumą, fotografijos vertę ar net fotomenininko statusą. „Išlaisvintas“ nuo tiesioginės paskirties fotografinis fonas tampa nepažinia erdve, bet kartu yra prisodrintas reikšmių, suteikiančių savaime svarbios ir įprasminančios zonos statusą.
B A C K G R O U N D S. 2011—ongoing
Contact prints on silver gelatin paper. 240×300
The photographic series Backgrounds focuses on photographers’ studios in the moment when the shooting process is not taking place. Here, the object of observation is the environment of the photographic process (more precisely, the background space of a photo studio), which legitimizes the exclusive nature of the photographed object, the value of a photograph, or even the status of a photographer. “Emancipated” from its direct purpose, the photographic background becomes an unfathomable space, yet at the same time is saturated with meanings that endow it with the status of an important and meaning-producing zone in itself.
DOCUMENTATION D O K U M E N TA C I J A
Iš atpažįstamų, bet susiliejančių fotokamerų garsų sukonstruotas ritmiškas garso koliažas priverčia visą laiką girdėti fotografijos alsavimą, bet neleidžia jos pamatyti. D O K U M E N T A C I J A. 2013, 2015 Garso takelis ir kontaktiniai sidabro želatino atspaudai Garso takelį galima paklausyti soundcloud.com/user257966662/gys-the-perfect-shot
D O C U M E N T A T I O N. 2013, 2015
Soundtrack & contact silver gelatin prints
Soundtrack soundcloud.com/user257966662/gys-the-perfect-shot
A rhythmic sonic collage assembled from recognizable yet blurred camera sounds forces the viewer to constantly hear the breath of photography without seeing the latter.
ON PHOTO GRAPHY APIE FOTOGRAFIJÄ„
A P I E F O T O G R A F I J Ą. 2011
Fotokopijos. 210×297
Retušuota Susan Sontag knyga „On Photography“ (first edition, Random House Publishing Group, 1978).
O N P H O T O G R A P H Y. 2011
Photocopies. 210×297
A retouched version of Susan Sontag’s book On Photography (first edition, Random House Publishing Group, 1978).
DAILY SETUP K A S D I E N I N I A I N U S TAT Y M A I
K A S D I E N I N I A I N U S T A T Y M A I. 2010—tęsiamas
Vietos instaliacija. Dydžiai kintantys
Ir problema, ir sprendimo būdai slypi pasirinktos medžiagos techninėje charakteristikoje bei konvencionaliuose suvokimo principuose.
D A I L Y S E T U P. 2010—ongoing
Site specific installations. Dimensions variable
Both the problem and the solution lie in the technical characteristics of the chosen material and in the conventional principles of perception.
RETOUCH RETUÅ AS
R E T U Š A S. 2014
Sidabro želatino atspaudai. 129×180
Retušuodamas skaitmenines fotografijas, vietoje kompiuterinės pelės kilimėlio naudoju sidabrinį fotopopierių. Baigęs darbą išryškinu popierių, kuriame išryškėja tik fotografijos tvarkymo ir tobulo atvaizdo siekiamybės pėdsakai. Pati retušuota fotografija lieka nematoma.
R E T O U C H. 2014
Silvergelatin prints. 129Ă—180
While retouching digital photographs, I use silver photographic paper instead of a mousepad. After I am finished, I develop the paper, which reveals only the traces of manipulation and the pursuit of a perfect image. The retouched photograph itself remains invisible to the viewer.
ALBUM ALBUMAS
A L B U M A S. 2013—2014
Rastų fotografijų koliažai medinėse dėžutėse. 300×360×100
Autorius parodos lankytojams pasiūlo savotišką fotoatspaudo pervertinimo žaidimą. Paprastai svarbiausia vizualinė informacija, šiuo atveju lieka nežinoma ir tik verbalinės nuorodos bei laiko slinkties ženklai suvokėjui leidžia atkoduoti pranešimų turinį. Taip kiekvieno lankytojo perskaityta kūrinio versija tampa unikalia ir neperadresuojama.
A L B U M. 2013—2014
Found photographs colleges in wooden boxes. 300×360×100
The authors invites the exhibition’s visitors to play a peculiar game of reapproaching photographic prints. The visual information, which is usually dominant, remains inaccessible here, and only verbal allusions and signs of the passing time allow the perceiver to decode the content of the messages. In this way, each visitor’s reading of the work becomes unique and unrelatable.
BANNERS T R A N S PA R A N TA I
T R A N S P A R A N T A I. 2014—tęsiamas
Vietos instaliacija. Dydžiai kintantys
Tekstai apie fotografiją nuolat plintantys aplinkoje, perduodami iš lūpų į lūpas, atkartojami ir cituojami socialiniuose tinkluose, perrašomi žurnaluose ir albumuose neretai praranda savo autorystę ir tampa visuotinai priimtinomis deklaratyviomis fotografijos tiesomis.
B A N N E R S. 2014—ongoing
Site specific installations. Dimensions variable
Texts about photography that constantly circulate in the environment, are passed by word of mouth, replicated and quoted in social networks, copied in magazines and albums often lose their authorship and become universally acceptable declarative photography truths.
PS SKETCHBOOK
P S. E S K I Z Ų K N Y G A.
P S. S K E T C H B O O K.