Barbara Wersba
Valteris Pasakojimas apie draugystę ir išmintį
Valteris
Pasakojimas apie draugystę ir išmintį
Versta iš: Barbara Wersba WALTER: THE STORY OF A RAT Boyds Mills Press, Honesdale, 2005
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). © Tekstas, Barbara Wersba, 2005 © Iliustracijos, Donna Diamond, 2005 Visos teisės saugomos. Pirmą kartą 2005 metais anglų kalba pavadinimu Walter: The story of a rat Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido Boyds Mills Press. Lietuvių kalba išleista susitarus su Boyds Mills Press, kuri yra Highlights Press, Inc. leidybos ženklas, ir Highlights for Children International, Inc. © Vertimas į lietuvių kalbą, Virgilijus Čepliejus, 2015 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 ISBN 978-609-441-364-3
Barbara Wersba
Valteris
Pasakojimas apie draugystę ir išmintį
Iliustravo Donna Diamond Iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus
Vilnius 2017
V
alteris buvo senas žiurkinas, gyvenantis pas rašytoją Amandą Pomroi. Ponia Pomroi nežinojo, kad Valteris įsikūrė pas ją, nes jis pasirodydavo tiktai naktimis. O Valteriui rašytojos namai patiko labiausiai iš visų jo gyventų vietų. Taip buvo dėl to, kad ponia buvo rašytoja ir turėjo begales knygų. Dėl nežinomos priežasties Valteris gimė jau mokėdamas skaityti. Jis niekada nesutiko kitos žiurkės su tokiais gabumais, bet vos tik pramerkęs akis jau mokėjo suvokti išspausdintus žodžius. Jaunystėje jis gyveno šalia miesto šiukšlyno, ten perskaitė visą kišeninį žodyną ir dar dvi knygas, parašytas sero Valterio Skoto1. Kaip dauguma kitų žiurkių, jis neturėjo normalaus vardo, bet nuo to laiko nusprendė pasikrikštyti Valteriu. „Tas Skotas tikrai garsus žmogus, – pamanė Valteris, – nes jo knygos, nors ir aptriušusios, įrištos oda.“ Didžiumą odos Valteris sugraužė, bet puslapius paliko sveikus. Valteris skaitė, kas tik pakliūdavo – komiksus, meilės romanus, apybraižų knygą, parašytą tokio Leonardo Vulfo. Perskaitė ir Stiveno Kingo romaną, taip pat tris Ednos St. Vinsent Milėj eilėraščius. Dar paskutinį Viljamso Tenesio pjesės aktą ir Eleonoros Ruzvelt2 biografiją. Šių skaitymų nenuoseklumas buvo ne jo kaltė. Skaitė tai, ką pajėgė parsitempti iš šiukšlyno ar iš bibliotekos knygų išpardavimų, kurie vykdavo lauke pavasarį. Walter Scott Leonard Woolf, Stephen King, Edna St. Vincent Millay, Williams Tennessee, Eleanor Roosevelt.
1 2
7
Valteris buvo rudoji arba pilkoji žiurkė – taip jis buvo vadinamas gamtos pažinimo knygose. Jam labiau patiko rudoji negu pilkoji, nes gerai žinojo, kad nėra nereikšmingas. Kartais mėgdavo tituluoti save lotyniškuoju vardu, kuris skambėjo Rattus norvegicus.
Valteris buvo dvidešimt penkių centimetrų ilgio, rusvo kailio, kiek šviesesnio papilvėje. Uodega plona ir be plaukų – ne pati gražiausia kūno dalis, nors kartais ir neblogai pasitarnaudavo. Jo skleidžiami garsai buvo cypimas, švilpimas, čirpimas, tačiau prabildavo jis itin retai – mat buvo visiškai vienišas. Nuo pat vaikystės jį labai slėgė vienas dalykas – prasta reputacija, dėl kurios kentėjo jo gentis. Kartais po pietų, kai ponia Pomroi sėdėdavo svetainėje ir žiūrėdavo televizorių, Valteris ištipendavo iš savo slėptuvės ir ramiai tupėdavo kampe. Ponia Pomroi – mintyse ji jam visad buvo ponia – labai mėgo senus filmus ir gana dažnai juose koks 8
aktorius, norėdamas ką nors užgauti, iš ekrano surikdavo: „Ak tu, bjauri žiurke!“ Kartą prieš daugelį metų šiukšlyne Valteris išgelbėjo dalį knygos pavadinimu „Trumpas smulkių žinduolių žinynas“, ir štai ką perskaitė apie žiurkes: Pilkosios žiurkės yra neapsakomai bjaurūs padarai. Jos iš prigimties nemandagios ir neturi jokio padorumo. Nuo jų keliamos grėsmės neapsaugotas joks perintis paukštis. Jos yra agresyvios ir... minta beveik viskuo – nuo atliekų šiukšlių krūvoje iki gležno volungės kiaušinio. Jos platina tokias ligas kaip dėmėtoji šiltinė, salmoneliozė ir buboninis maras. Nuo tokių žodžių Valteris net apsiverkė, nes jis pats ir dauguma jo giminaičių visada buvo geri, švarūs ir draugiški. Jei ir platino kokias ligas, tai patys to nežinodami. Kiek pats prisiminė, Valteris buvo padaręs tik vieną nusikaltimą. Kankinamas alkio ir nežinios kartą suėdė dvi savo atžalas, bet tada jis buvo tik aštuonių mėnesių – jauna besiblaškanti žiurkė, ir daugiau tai nepasikartojo. Pas ponią Pomroi Valteris gyveno jau šešis mėnesius. Šalia virtuvės buvo sandėliukas, jame – grindyse po sena komoda – skylė. Iš tos skylės ėjo paties Valterio pasidarytas koridorius, iš jo – angos į kelis kambarius. Vienas jų buvo miegamasis, kitas skirtas maisto atsargoms. Trečias, didesnysis kambarys, buvo biblioteka, kur jis laikė knygų ir žurnalų 9
Barbara Wersba (g. 1932 m.) – žymi ir gausiai apdovanota amerikiečių rašytoja, parašiusi bent 30 knygų vaikams ir paaugliams. Jos istorijų herojai neretai būna labai individualūs, kartais nesuprasti aplinkinių ar tiesiog kitokie nei visi, tačiau tai jiems niekada netrukdo užmegzti netikėtų draugysčių. Ne išimtis ir „Valteris“. Tai istorija apie inteligentišką žiurkiną, kuris labai mėgsta skaityti, bei ponią Pomroi – kiek įnoringą pagyvenusią rašytoją, į kurios namus ir atsikrausto Valteris. Ar pavyks šiems dviems keistuoliams susidraugauti?
Redaktorė Ieva Puluikienė Korektorė Nijolė Čijauskienė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
„Pilkosios žiurkės yra neapsakomai bjaurūs padarai. Jos iš prigimties nemandagios ir neturi jokio padorumo.“ Nuo tokių žodžių Valteris net apsiverkė, nes jis pats ir dauguma jo giminaičių visada buvo geri, švarūs ir draugiški. Valteris – gerų manierų, ypač tvarkingas ir intelektualus žiurkinas. Deja, jis – gana vienišas, tad nenuostabu, kad laisvalaikį mėgsta leisti... skaitydamas knygas! Ir būtent todėl Valteriui neapsakomai pasiseka, kai jis atsikrausto į ponios (rašytojos) Pomroi namus. Ar nesusipyks žiurkinas su namų šeimininke, kai šioji sužinos, kad namie apsigyveno prašalaitis? O gal tai kaip tik galėtų tapti neįprastos draugystės pradžia?..
ISBN 978-609-441-364-3