Vaiko pažintis su pasauliu by Nieko rimto

Heather Alexander

Meredith Hamil o v a r ton st Iliu

Vaiko pazintis su

pasauliu Geografija, kulturos, zmones

l nterAktyvl knygA su nuotraukomis, papildančiomis žemėlapius!

Vaiko pazintis su

pasauliu

Versta iš: Heather Alexander, Meredith Hamilton CHILD’S INTRODUCTION TO THE WORLD: GEOGRAPHY, CULTURES, AND PEOPLE – FROM THE GRAND CANYON TO THE GREAT WALL OF CHINA Black Dog & Leventhal Publishers, New York, 2010

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). © Tekstas, Heather Alexander, 2010 © Iliustracijos, Meredith Hamilton, 2010 Pirmą kartą 2010 metais anglų kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose pavadinimu Child’s Introduction to The World: Geography, Cultures, and People – from the Grand Canyon to the Great Wall of China išleido Black Dog & Leventhal Publishers, Hachette Book Inc. padalinys. Išleista susitarus su Black Dog & Leventhal Publishers, Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, Gabija Karpauskaitė, 2018 © Programavimas, Vykintas Valužis, 2018 ISBN 978-609-441-522-7

Heather Alexander

Vaiko pazintis su

pasauliu Geografija, kultūros ir žmonės

nuo Didžiojo Kanjono iki Didžiosios kinų sienos

Iliustravo Meredith Hamilton Iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla ir Gabija Karpauskaitė

Vilnius 2018

Kaip naudotis programėle? 1. Atsisiųsk nemokamą programėlę „Pažink pasaulį“ į išmanųjį įrenginį iš „Google play“ arba „App store“ internetinių parduotuvių. 2. Nukreipk įrenginio kamerą virš knygos puslapio su žemėlapiu. 3. Ekrane pamatysi nuotrauką su įžymia vieta, pažymėta žemėlapyje:

Kas tai?

4. Paliesk nuotrauką ir perskaityk jos aprašymą:

Petra Jordanijoje. statant šį senovinį miestą naudotas išskirtinis raudonai švytintis smiltainis.

Surask šią ! vietą žemėlapyje

Žemėlapius papildančių nuotraukų ieškok antrosios dalies „Sveikas, pasauli!“ puslapiuose su žvaigždute: 38, 42, 44, 47, 49, 51, 52, 55, 56, 59, 60, 62, 63, 65, 66, 69, 71, 73, 74, 77, 78, 81, 82, 85, 87, 89, 91, 92.

Livei, Fi ir „Džo“ – jūs mano pasaulis. H. A.

Visoms vietoms, kuriose turėjau laimės gyventi: Ostinui Teksase, Bruklinui Niujorke, Kušingo salai Meine, Paryžiui Prancūzijoje ir Singapūrui. M. H.

Turinys Pirma dalis: Kurgi esu? KURGI ESU? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8–9 IŠ PRADŽIŲ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10–11 ATLEISKIT, RODOS, PLAUKIAM! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12–13 IŠVYKOME TYRINĖTI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14–15 GYVENAME RUTULYJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16–17 KOKIU LAIKU GYVENAME?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18–19 ŽEMĖLAPIO ISTORIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 KAIP SKAITYTI ŽEMĖLAPĮ?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21–23 AUKŠTYN ŽEMYN . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24–25 PLAUKIAM PASROVIUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26–28 JEI KITUR, TAI IR KITAIP . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29–31 DAROSI ANKŠTOKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32–33 KAS ESAME? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 –35

Antra dalis: sveikas, pasauli! ŽEMYNAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36–37 ŠIAURĖS AMERIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38–51 Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0–41 Rytinės Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . . . 42–43 Centrinės Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . 44–45 Vakarinės Jungtinės Amerikos Valstijos . . . . . . . . . . . . . . 46–47

Kanada . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50–51 Meksika, Centrinė Amerika ir Karibų regionas . . . . . . . 50–51 PIETŲ AMERIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52–57 Šiaurinė Pietų Amerika ir Brazilija . . . . . . . . . . . . . . . . . 54–55 Pietinė Pietų Amerika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56–57 EUROPA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58–67 Jungtinė Karalystė ir Airija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60–61 Šiaurės Europa ir Rytų Europa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62–63 Vakarų Europa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64–65 Pietų Europa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66–67 AZIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 8–79 Rusija ir Centrinė Azija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70–71 Viduriniai Rytai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72–73 Pietų Azija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74–75 Pietryčių Azija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76–77 Rytų Azija . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78–79 AFRIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80–87 Šiaurės Afrika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82–83 Vakarų Afrika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84–85 Centrinė ir Pietų Afrika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86–87 AUSTRALIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88–90 Okeanija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 1 ANTARKTIDA IR ARKTIES REGIONAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92–93 RODYKLĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94–95

Pirma dalis

kurgi esu? Į

sivaizduok: vieną rytą pabudęs atsiduri naujoje neaiškioje žemėje. Nenutuoki, kaip čia atsidūrei ir kodėl taip nutiko (įsitrauk į žaidimą, sutariam?). Nėra jokių žmonių. Nėra pastatų. Nieko aplink neatpažįsti.

1 užuomina: žemė

2 užuomina: klimatas „KURGI ESU?“ – surinki. Neturi mobiliojo telefono, esi visiškai vienas. Kas toliau? Teks ieškoti užuominų tave supančiame pasaulyje. Nusprendi pavaikštinėti aplinkui. Yra kalnų ir slėnių, ar aplinkui lygi žemė? Pastebi, kur auga tam tikri medžiai ir augalai. Apžiūri apylinkėse bruzdančius gyvūnus. Atkreipi dėmesį į oro sąlygas ir temperatūrą. Ar netoliese yra vandens? Jis sūrus ar gėlas? Ieškai gėlavandenio upelio, pasižymi kelią iki jo – vėliau vėl prireiks susirasti vandens. Čiumpi pagaliuką ir, kad vėliau prisimintum, žemėje įbrėži visa, ką išmokai apie šią naują žemę.

3 užuomina: augalai

4 užuomina: gyvūnai 8

skirtingų kultūrų, kurių kiekviena su savais papročiais ir tradicijomis. Tai, kas tau atrodo „normalu“, kitapus pasaulio esančiam vaikui gali būti nesuprantama. Sužinoti apie šalies kultūrą – jos Pažinkime šventes, papročius, maistą, santrumpas kalbą ir gyvenimo būdą – geriausia, kaip gali pažinti šalį Kartais nelieka vietos ir jos gyventojus. visam žodžiui įrašyti, Tačiau vieno nedarysime – nemokysime ir neįkyrėsime tad jį trumpiname. dalykais, kurių negali suprasKeletas santrumpų, ti. Pažinti pasaulį ir užsiimti kurios gali praversti: geografija turi būti smagu. Tai m – metras juk apie žemę, ant kurios stocm – centimetras vi, apie šalį, kurioje gyveni, istorijas, kurias esi skaitęs, ir km – kilometras tolimas, per televiziją matytas ° – laipsnis vietas.

Tiesa, tu vis dar įstrigęs neaiškioje vietovėje, tačiau dabar bent jau geriau pažįsti naują aplinką. Ir kodėl gi? Ką tik pasitelkei geografiją! Dauguma vaikų mano, kad geografija – tik bandymas įsiminti, kur kokia šalis yra ir kokie jų sostinių pavadinimai. Iš tiesų tai daug daugiau... Žodis „geografija“ kilęs iš graikų kalbos. „Geo“ reiškia Žemę, o „grafija“ – „rašyti“ arba „aprašyti“, todėl žodžio „geografija“ reikšmė – „Žemės aprašymas“. Iš tikrųjų yra teigusių, kad geografija mėgina suprasti visa, kas vyksta Žemės paviršiuje. Vaje! Tai juk milžiniška tema! Nesirūpink – mes ją įveiksime. Iš esmės geografija yra visa, iš ko galima sudaryti žemėlapį – Žemės paviršius, ten gyvenantys žmonės bei gyvūnai, orai ir klimatas, taip pat visos uolienos, mineralai, augalai, reljefas ir vandenynai. Dauguma geografų (geografijos tyrėjų) bando atsakyti į tris klausimus:

C – Celsijus

1. Kur? 2. Kodėl ten? 3. Kodėl mums tai rūpi? Šioje knygelėje atsakymus surasime. Drauge tirsime pasaulį: nuo didžiausių vandenynų iki sausiausios sausumos ar mažiausios šalelės. Sužinosime, kaip sudaromi žemėlapiai, ir įgusime jais naudotis. Susivoksime, kur šią akimirką esame, ir susipažinsime su įstabiomis vietovėmis, kurias ateityje galbūt panorėsi aplankyti. Išsiaiškinsime, kaip tave veikia Žemė ir kaip Žemę veiki tu pats. Vis dėlto pasaulyje svarbios ne tik vietovės. Svarbūs ir žmonės. Pasaulį sudaro daugybė skirtingų žmonių,

Iš pradžių...

radėkime nuo pradžių – Žemės susiformavimo. Mokslininkai aptiko itin senų uolienų, nustatė jų amžių ir apskaičiavo, kad Žemei apie 4,6 milijardo metų. Šis skaičius atrodo taip: 4 600 000 000. Tai bent senumo! Kad geriau suprastum, kiek ji sena: dinozaurai po Žemę klajojo maždaug prieš 230 000 000 metų. Žmonės atsirado maždaug prieš 100 000 metų. Pirmasis lėktuvas buvo išrastas prieš kiek daugiau nei 100 metų.

Trečioji planeta nuo Saulės Žemė – mažytė planeta neaprėpiamoje visatoje. Ši apima visa, kas tik kur nors yra! Saulės sistema – mūsų dalis visatos. Joje aštuonios planetos, skriejančios apie milžinišką, itin karštą žvaigždę, kurią vadiname Saule. Žemė yra trečia planeta nuo Saulės ir penkta didžiausia Saulės sistemoje. Saulės sistema drauge su maždaug 100 milijardų žvaigždžių sudaro galaktiką, vadinamą Paukščių Taku. Manoma, kad taip ji pavadinta todėl, kad driekiasi migruojančių paukščių kryptimi. Pasaulyje paplitęs ir kitas pavadinimas – Pieno Takas. Žmonės tokio

Saulė

tis ema

pavadinimo kilmę aiškina šitaip: jeigu giedrą naktį įsižiūrėsi į dangų, žvaigždžių visetas atrodys lyg išlieto pieno bala. Mes nė nenutuokiame, kokia didelė kitų galaktikų gausybė – ir visos jos sudaro visatą.

Namie geriausia Žemė – vienintelė planeta (bent jau vienintelė mums žinoma), kurioje gali išgyventi žmonės, augalai ir gyvūnai. Tai dėl to, kad Žemės atmosferoje yra deguonies. Įsivaizduok atmosferą it Žemę supančią oro antklodę. Ši visa, kas gyva, Žemėje saugo nuo didžiulio Saulės ir kitų atvirame kosmose skriejančių objektų karščio – lyg lovoje užsidengiant galvą, kad būtų saugu ir jauku.

Kodėl Žemė vadinama Mėlynąja planeta?

Pažvelki į kosminę Žemės nuotrauką – pamatysi vyraujant mėlyną ir šiek tiek žalios spalvos. Kas gi visas tas mėlis? Žinoma, vanduo. Septyniasdešimt vieną procentą Žemės dengia vanduo. Iš tiesų Žemėje tiek daug vandens, kad ji turėtų būti vadinama Vandens planeta! Žalios spalvos lopinėliai – tai sausuma, pasidalijusi į septynis žemynus – milKiekvienoje planetoje žiniškus žemės plotus.

metai trunka nevienodai. Štai Neptūnas Saulę apskrieja per 60 225 dienas — tai 165 Žemės metai. (Taigi, jeigu gyventum Neptūne, nesulauktum nė pirmojo savo gimtadienio!)

Faktai apie Žemę Plotas: 510 066 000 kv. km

žemė vanduo

Sausuma: 148 647 000 kv. km Vanduo: 361 419 000 kv. km

a k T o g a l ų a ktika i č š k u a P ulės a S ų s ū M tema sis

is ⁄4 + 1 Matematin ⁄4 + 1 smūgis

⁄4 +

Žemės laikas Vienas apsisukimas apie Saulę – 1 metai

⁄ = 4 = 1 diena ⁄4

1 4

Diena ir naktis

Di e

Tuo pat metu, kai skriejame aplink Saulę, mūsų planeta sukasi ir apie savo pačios ašį. Ašis – tai įsivaizduojama linija per Žemės centrą. Apie savo ašį Žemė visiškai apsisuka kas dvidešimt keturias valandas, dieną keisdama naktimi, o naktį – vėl diena. Saulės šviesa krinta ant besisukančios Žemės, tačiau vienu metu ji teapšviečia pusę planetos. Daugumai žmonių kiekvieną parą tenka apie dvylika valandų šviesos ir dvylika valandų tamsos. Tai suteikia laiko eiti į mokyklą, dirbti ir žaisti, o vėliau lieka laiko poilsiui ir miegui.

Na k

Mūsų Žemė nuolat juda ratu. Žemės kelias apie Saulę – 950 milijonų kilometrų. Sykį ją apskrieti užtrunka 365,25 dienos – tai vadiname metais. Tačiau kas nutinka su kasmet liekančia 0,25 dienos dalimi? Jeigu į ją nekreiptume dėmesio, dienos likučiai kasmet vis kauptųsi, kol galiausiai metų laikai nebeatitiktų savų mėnesių. Protingas vyrukas Julijus Cezaris nusprendė kas ketverius metus kalendoriuje įrašyti papildomą dieną. Ji pridedama vasario 29, mat kadaise kalendoriniai metai baigdavosi vasario mėnesiu, taigi suprantama, kodėl papildoma diena buvo įterpiama būtent ten. Metai su papildoma diena vadinami keliamaisiais, o pridedama diena – keliamąja.

t is

Sukamės ir sukamės

gėja n a P

Atleiskit, rodos, plaukiam!

Prieš

(milijonus metų)

Pietų iki Šiaurės ašigalio ir per ten pargrįžti atgal!)

au žinai, kad Žemė nuolat sukasi, tačiau ar numanei, kad sausuma ir vandenynai taip pat juda? Pažvelk į popierinį gaublį iš vidinės knygos viršelio dalies. Įsivaizduok, kad renki dėlionę. Ar pastebi, kaip žemynus būtų galima sudėti drauge? Jeigu Pietų Ameriką patemptume link Afrikos? O jei Šiaurės Ameriką sukabintume su Šiaurės Afrika? Mokslininkų manymu, prieš 250 milijonų metų paskirų žemynų nebuvo – Žemę tesudarė viena didžiulė vandens apsupta sausumos masė. Vokiečių geologas (tai žmogus, tyrinėjantis Žemės istoriją iš uolienų) Alfredas Vėgeneris šį superžemyną pavadino Pangėja, graikų kalba tai reiškia „visa žemė“. Pangėja buvo C formos, ji driekėsi nuo vieno Žemės galo iki kito. (Tai reiškia, kad dinozaurai galėjo nuklysti nuo

Štai kodėl visa pasislinko... Žemę sudaro trys sluoksniai: branduolys, mantija ir pluta. Žemės pluta nėra vientisa. Ji suskilusi į maždaug dvidešimt milžiniškų gabalų – tektoninių plokščių. Jos veikia tarsi masyvūs ant mantijos skysčio plūduriuojantys plaustai. Didžiulis šio skysčio karštis ir slėgis priverčia plokštes nuolat slinkti įvairiomis kryptimis. Tai vadinama žemynų dreifu. Per pastaruosius 220 milijonų metų plokštės nuslinko iki ten, kur yra dabar. • Pluta – tai išorinis, ploniausias sluoksnis. Jį sudaro dirvožemis ir uolienos. Plutos dalys yra ir žemė, kuria vaikštome, taip pat žemė po vandenynais. • Mantija – tai vidurinis sluoksnis. Jį sudaro itin karštos skystos uolienos – magma. • Branduolį (esantį centre) sudaro dvi dalys: išorinis ir vidinis

Dabar

branduoliai. Išoriniame branduolyje – skysta geležis, vidiniame – kieta. Vidinis branduolys yra karščiausia Žemės dalis – jis beveik toks pat karštas kaip Saulė.

Kaip plokštėms aišku, kur keliauti?

Tektoninės plokštės

Ogi joms ir nėra aišku. Kartais praslinkdamos plokštės viena į kitą atsitrenkia ar susiduria. Tai sukelia žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus. Kartais plokštės susiduria kaktomuša ir persidengiant jų kraštams iškyla kalnai. Pavyzdžiui, kadaise Indija buvo atskiras sausumos darinys. Prieš maždaug 120 milijonų metų jis pradėjo judėti link šiaurės, kol po truputį susijungė su Azija. Tiesą sakant, susidūrimas, matyt, buvo nemenkas, mat jai įsirėžus iškilo Himalajai.

Pabūk saldumynų geologu PASIĖMĘS BATONĖLĮ SUŽINOK, KAIP VEIKIA TEKTONINĖS PLOKŠTĖS. 1. PIRMIAUSIA NUSIPLAUK RANKAS. PAĖMĘS „MILKY WAY“

Ar vis dar judame?

AR „SNICKERS“ BATONĖLĮ, PADĖK JĮ ANT POPIERINĖS

Taigi kad taip. Jei tiksliau – slenkame. Žemės plokštės per metus tepajuda nuo 1 iki 10 centimetrų. To nepajusi – juk tai dar lėčiau, nei auga nagai. Kasmet Indija pasislenka šiaurės link, o Himalajai paauga 2,5 cm! Geologų nuomone, Atlanto vandenynas platėja, Šiaurės Amerika slenka tolyn nuo Europos ir Afrikos. Taip pat jie teigia, kad Australija juda link šiaurės ir susidurs su Azija. Tačiau jei jūs dabar ten, neskubėkite išsitraukti šalmo – tam turbūt prireiks dar 100 milijonų metų. Kai kurie geologai numato, kad per 220 milijonų metų galime vėl susijungti į naują Pangėją. Tada pasaulis bus išties mažytis?

SERVETĖLĖS. AR JAU NUTUOKI, KURI BATONĖLIO DALIS KURĮ ŽEMĖS SLUOKSNĮ ATVAIZDUOJA? • ŠOKOLADAS VIRŠUJE – ŽEMĖS PLUTA. • KARAMELĖS SLUOKSNIS – MANTIJA. • ŠVIESIAI RUDAS SLUOKSNIS (NUGA) – IŠORINIS BRANDUOLYS. • APATINIS ŠOKOLADO SLUOKSNIS – VIDINIS BRANDUOLYS. 2. NAGU ŠOKOLADINĖJE BATONĖLIO „PLUTOJE“ PADARYK KELETą LŪŽIŲ. TAI – PLOKŠTĖS. 3. ŠVELNIAI PAĖMĘS UŽ ABIEJŲ BATONĖLIO GALŲ JĮ PERSKIRK. DABAR STUMTELK IŠ VIENOS PUSĖS, TADA – IŠ KITOS IR VĖL SUDĖK BATONĖLĮ. AR PASTEBĖJAI, KAIP PLOKŠTĖS SUSITRENKIA, SUSIDURIA IR ATSISKIRIA? TAIP VYKSTA IR SU ŽEMĖS PLOKŠTĖMIS. 4. NEPAMIRŠK ŠIOS ŽEMĖS SUVALGYTI – NIAM!

Išvykome tyrinėti

sivaizduok, kad gyvenai prieš tūkstančius metų. Tada viskas buvo visiškai kitaip. Nei televizorių, nei kompiuterių, nei automobilių. Gyvenai mažame kaimelyje ir niekad nenukeliavai toliau, nei galėtum nueiti pėsčiomis. Nužvelgęs kaimo vieškelį matei viską plokštumoje, tad tikriausiai tikėjai, kad Žemė taip pat plokščia. Naujiena! Taip nėra. Kaipgi žmonės išsiaiškino tiesą?

Tačiau ar ne Kristupas Kolumbas įrodė, kad Žemė nėra plokščia? Ir taip, ir ne. Aristotelis ir jo išmintingi graikai draugai žinojo Žemę esant apvalią dar tūkstančius metų iki Kolumbo. Klaudijus Ptolemajas sudarė pirmąjį pasaulio žemėlapį 150 metais ir parašė garsią knygą apie Žemę kaip sferą – rutulį. Galybė žmonių tada manė Aristotelį ir Ptolemają klystant. Jie įtikino ir kitus, todėl neilgai trukus Aristotelio ir Ptolemajo žemėlapiai bei knygos buvo numesti ar paslėpti. Po kelių šimtų metų žmonės pamiršo apie šiuos protingus graikų vyrukus ir patikėjo (vėl), kad Žemė yra plokščia. Tada pasirodė Kristupas Kolumbas. 1479 metais nedidelėje saloje prie Portugalijos krantų jis braižė žemėlapius. Kolumbas surado Ptolemajaus žemėlapius ir girdėjo istorijų apie apvalų pasaulį. Iš keliautojų jis taip pat prisiklausė apie turtus Indijoje (Azija). Iki tol europiečiai norėdami pasiekti Aziją privalėjo įveikti ilgą, sunkų kelią, vadintą Šilko keliu. Kolumbas buvo įsitikinęs, kad Indiją pasieks greičiau plaukdamas laivu per vandenyną į vakarus.

Pirmiausia paaiškėjo Aristoteliui Aristotelis – ketvirtame amžiuje pr. Kr. gyvenęs graikų filosofas (filosofas bando rasti atsakymus į sudėtingus gyvenimo klausimus). Jam tyrinėjant dangų vyko Mėnulio užtemimas. Tai reiškinys, atsirandantis, kai Žemė skrieja tarp Saulės ir Mėnulio užstodama Mėnuliui Saulės šviesą. Šešėlis, kurį jis pastebėjo, buvo apvalus. Aristotelis buvo protingas vyrukas, tad puikiai suprato, kad apvalų šešėlį gali mesti tik apvalūs objektai. Taigi... Žemė buvo apvali, o ne plokščia.

Jis įkalbėjo Ispanijos karalių su karaliene suteikti jam maisto atsargų, tris laivus (Niña, Pinta ir Santa Maria) ir aštuonių vyrų įgulą tiriamajai kelionei. Jis nesiekė įrodyti, kad pasaulis apvalus (tai jis ir taip jau žinojo). Jo tikslas buvo rasti greitesnį kelią iki gėrybių. Išplaukė jis 1492 m. rugpjūčio 3 d. 1492 m. spalio 12 d. Kolumbas su įgula priplaukė salą, galiausiai pavadintą San Salvadoru. Jis nebuvo visiškai tikras, kad pasiekė Indiją. O ir nepasiekė – toli gražu. Jis ką tik „atrado“ Naująjį pasaulį, kuris netrukus bus pavadintas Šiaurės Amerika.

Tad kas nenusisekė? Kolumbas naudojosi Ptolemajaus žemėlapiais, kuriuose Žemės apskritimo ilgis buvo 11 000 km mažesnis, negu yra iš tiesų. Vargšelis Kolumbas – manė Aziją daug arčiau esant. Jis taip pat nė nenumanė, kad didžiulis sausumos plotas (Šiaurės ir Pietų Amerika) jam užkirs kelią.

Magelanas užbaigia dvejones Aristotelis įrodė, kad pasaulis apvalus. Taip pat ir Ptolemajas ir Kolumbas. Tačiau Ferdinandas Magelanas surengė kelionę, užbaigusią plokštumo ir apvalumo debatus visiems laikams. Magelanas buvo portugalų atradėjas, 1519 m. plaukęs į vakarus nuo Ispanijos, kad pasiektų rytinę Indiją – tai, ką bandė padaryti Kolumbas. Magelanas ir jo dviejų šimtų penkiasdešimties vyrų įgula apiplaukė Pietų Amerikos smaigalį ir įplaukė į Ramųjį vandenyną. Jis plaukė dar toliau. 1521 m. Magelanas išsilaipino Filipinuose, kur svaidydami užnuodytas strėles vietiniai jį pražudė. Įgula judėjo be Magelano ir 1522 m., praėjus trejiems metams nuo tada, kai išplaukė iš Ispanijos, aštuoniolika įgulos narių į ją sugrįžo. Tai buvo pirmoji kelionė aplink pasaulį, įrodanti, kad Žemė iš tiesų apvali.

Kolumbui išsilaipinus Šiaurės ir Pietų Amerikoje gyveno apie 40 milijonų žmonių. Jis teigė atradęs naujus plotus, tačiau kaip gali ką nors atrasti, jei milijonai žmonių jau apie tai žino?

Kristupas Kolumbas

Ferdinandas Magelanas

Antra dalis

sveikas, pasauli! žemynai D

abar, kai jau susipažinai su sausuma ir vandenimis bei aplinkos visuma, iš kurios sudaryta mūsų žemė, atidžiau pažvelkime į kiekvieną iš septynių žemynų. Žemynas apibūdinamas kaip nepertraukiamas sausumos masyvas, visiškai apsuptas vandens. Ar tau patinka šis apibrėžimas? Pažvelk į žemėlapį. Paimkime Europą. Ji atrodo tarsi Azijos dalis. Geografai mano, kad jos išties yra vienas žemynas, vadinamas Eurazija. O kaip dėl Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos – ar jos neturėtų

būti vienas žemynas? Gal žemynų suskirstymas ir neturi prasmės, bet dauguma mokslininkų ir geografų sutaria, kad turime septynis žemynus... taigi, septynis, vadinasi, septynis. Kiekviename žemyne yra daug šalių (išskyrus Antarktidą, kurioje tėra Antarktida). Šalis – tai vienos valdžios valdoma teritorija. Nepriklausoma valdžia reiškia, kad jokia kita šalis jai nekuria taisyklių. Šiuo metu pasaulyje yra 195 nepriklausomos šalys.

E uropa

Š iaurės A merika

A zija

A frika P ietų A merika A ustralija

A ntarktida

Šalys būna skirtingų formų ir dydžių. Trys didžiausios pasaulio šalys yra Rusija, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Trys mažiausios – Vatikanas, Monakas ir Nauru. Kai kurios teritorijos atrodo kaip šalys, bet iš tikrųjų tokios nėra. Jos vadinamos priklausomomis teritorijomis. „Priklausyti“ reiškia „remtis kažkuo kitu“. Šios teritorijos neturi visiškos nepriklausomybės. Jų valdymas, apsauga ir įvairi pagalba priklauso nuo didesnės, galingesnės šalies. Kiekviena šalis turi miestų. Tai gyvenamoji vietovė, turinti daug žmonių ir įmonių. Jos yra įvairaus dydžio. Pavyzdžiui, Niujorkas pagal teritoriją, tai yra pagal tai, kiek vietos jis užima, yra vienas didžiausių miestų pasaulyje. Mumbajus (Indija) yra miestas, turintis didžiausią gyventojų skaičių. Laikoma, kad Humas Kroatijoje yra mažiausias miestas, nes ten gyvena mažiau nei dvidešimt žmonių – tai greičiausiai beveik tiek pat žmonių, kiek mokinių yra tavo klasėje! Dabar turėsime trumputę pamoką. • Sostinė* – tai miestas, kuriame yra šalies valdžios centras. • Kapitolijus (seimas) – tai pastatas sostinėje, kuriame darbuojasi valdžios žmonės. Žinoma, dar yra miestelių ir kaimų. Dauguma žmonių sako, kad miestelis yra didesnis negu kaimas, bet mažesnis negu miestas.

Tavo teritorijos pusėje Dvi šalis arba du miestus žemėlapyje skiria linija. Ji vadinama siena. Tačiau, kai važiuojate automobiliu, mama sako: „Mes ką tik išvažiavom iš Prancūzijos ir dabar esame Belgijoje“, * Angl. capital – sostinė, angl. capitol – kapitolijus. Angliškai žodžių žaismas (vert. past.).

Gamtinė siena

Politinė siena

kodėl nematai storos linijos, žyminčios sieną gatvėje? Todėl, kad yra du sienų tipai: gamtinė siena ir politinė siena. • Gamtinė siena yra kažkas gamtoje – upė, vandenynas ar kalnų grandinė, skiriantys dvi vietoves. Pavyzdžiui, Reino upė skiria Vokietiją nuo Šveicarijos – tai gamtinė siena. • Politinė siena yra sutartinė bei įsivaizduojama linija žemėlapyje. Pavyzdys galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados siena (arba tavo mamos nubrėžta riba ant automobilio sėdynės tam, kad tu ir tavo broliai bei seserys nustotų muštis!).

Juokingi miestų pavadinimai PERŽIŪRĖK ŠIUOS TIKRUS PAVADINIMUS IŠ VISO PASAULIO!

LOONEYvILLE (KVAILMIESTIS) TEKSASE, JAV. MIDDLEFART (VIDURBEZDIS) DANIJOJE. KIAUŠINIŲ IR KUMPIO PAPLŪDIMYS AUSTRALIJOJE.

WIMP (IŠTIŽĖLIS) KALIFORNIJOJE, JAV. BOOGERTOWN (SNARGLIAMIESTIS) ŠIAURĖS KAROLINOJE, JAV.

GOOSEPIMPLE (ŽĄSIES ODOS) SANKRYŽA VIRDŽINIJOJE, JAV.

BACKSIDE (UŽPAKALIS) ŠKOTIJOJE. DISAPPOINTMENT (NUSIVYLIMAS) KENTUKYJE, JAV. SANTA CLAUS (KALĖDŲ SENELIS) INDIANOJE, JAV. BEAR BOTTOM (MEŠKOS UŽPAKALIS) TEKSASE, JAV. PORKCHOP (KIAULIENOS KOTLETO) KYŠULYS KANADOJE. PUKE (VĖMALAS) ALBANIJOJE. HAT HEAD (SKRYBĖLĖTA GALVA) AUSTRALIJOJE. SPITTAL (SPJOVYKLA) ANGLIJOJE.

G renlandija

Aukščiausias taškas: Makinlio kalnas* (Aliaska)

Arkties vandenynas K anada Didžiausias ežeras: Aukštutinis ežeras (Jungtinės Amerikos

* Nuo 2015 m. oficialiai pervadintas į Denalio kalną (vert.past.).

ai ini uol

J ungtinės A merikos V alstijos

pa la

ai ln ka

Ilgiausia upė: Misisipė (Jungtinės Amerikos Valstijos)

R Ė DR MA

Didžiausias miestas: Meksikas (Meksika)

Atlanto vandenynas

Ramusis vandenynas

M i s i s i p ė s

Žemiausias taškas: Mirties slėnis (Kalifornija)

Didžiausia šalis: Kanada

Valstijos ir Kanada)

Mažiausia šalis:

Meksikos įlanka

Sent Kitsas ir Nevis Bahamai Dominikos (Karibai)

Kuba

M eksika

J amaika Belizas Hondūras Gvatemala Salvadoras

Haitis

Karibų jūra

Nikaragva

Kosta Rika 38

respublika

Panama

Puerto Rikas

šiaurės amerika

iaurės Amerika yra trečias pagal dydį žemynas, bet ilgą laiką likusi pasaulio dalis nežinojo, kad ji egzistuoja. Žinoma, ir anksčiau milijonai čiabuvių čia gyveno, bet niekas apie tai nežinojo. Kai europiečių tyrinėtojai galiausiai atburiavo vandenyno mėliu ir trenkėsi į šį didžiulį žemės kraštą, jie pavadino jį Naujuoju pasauliu. Nuo to laiko Šiaurės Amerika tapo vienu labiausiai pažengusių ir turtingiausių žemynų planetoje. Šiaurės Amerikoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Centrinė Amerika, Karibų salos ir Grenlandija. Žemyną juosia Atlanto vandenynas rytinėje pusėje ir Ramusis vandenynas vakarinėje. Uoliniai kalnai

tęsiasi 3 000 mylių (4 828 km) nuo Aliaskos iki Kanados žemyn per vakarines Jungtines Amerikos Valstijas iki Naujosios Meksikos. Šie kalnai jauni, todėl jų sniegu nuklotos viršūnės yra smailios ir dantytos. Šiaurės Ameriką kolonizavo imigrantai. Imigrantas – tai žmogus, įsikėlęs į naują šalį. Dauguma imigrantų į Šiaurės Ameriką atvyko iš Europos ir Azijos, norėdami rasti laisvę ir susikurti geresnį gyvenimą sau ir savo šeimoms. Bet ne visi žmonės atvyko čia savo noru. Daug juodaodžių amerikiečių nuo 1619 iki 1808 m. buvo atvežti iš Afrikos kaip vergai. Vergija galiausiai buvo panaikinta 1865 metais.

Kal p Amerl ka gavo savo pavadl nl mą? Kodėl Amerika vadinama Amerika? Tai dėl vokiečių kartografo, vardu Martinas Valdzemiuleris. Jis buvo pirmasis kartografas, teigęs, kad Kolumbas nepasiekė Azijos, bet atrado žemėlapyje nepažymėtą teritoriją. 1507 m. jis nubraižė žemėlapį, žymintį naująją žemę, ir pavadino ją Amerika pagerbdamas Amerigą Vespučį, italų tyrinėtoją, nuplaukusį į Naująjį pasaulį po Kolumbo. Nors Kolumbas ten ir nusigavo pirmas, Vespučis suvokė, kad buvo Naujajame pasaulyje, o ne Azijoje. Valdzemiulerio žemėlapis tapo labai populiarus (tai buvo kaip tik tuo metu, kai buvo išrasta spausdinimo mašina, kuri palengvino kopijų darymą). Greitai žmonės iš visos Europos vadino Naująjį pasaulį Amerika. Praėjus daug metų Valdzemiuleris prisipažino suklydęs ir Naująjį pasaulį turėjęs pavadinti Kolumbo vardu. Tačiau buvo per vėlu – visiems labiau patiko Amerikos pavadinimas.

europa

uropa – tai antras pagal mažumą žemynas, tačiau ji labiausiai apgyvendinta. Šį žemyną sudaro keturiasdešimt šešios šalys ir jos visos tankiai apgyvendintos žmonių, dažniausiai gyvenančių miestuose ir miesteliuose. Europa yra šiaurės pusrutulyje ir ribojasi su Atlanto ir Arkties vandenynu, Norvegijos, Baltijos ir Viduržemio jūromis. Pakrantę skalaujantis vanduo sukuria dantytas įlankas ir pusiasalius. Aukščiausi Alpių kalnai tęsiasi per visą žemyną. Didžiausi miškai išlikę prie šiaurės poliaračio, o puikūs paplūdimiai pietinėse vietovėse palei Viduržemio jūrą. Europa vienintelis žemynas, neturintis dykumos. Europa prijungta prie Azijos ir kartais juodvi vadinamos Eurazija. Siena tarp dviejų žemynų eina prie Uralo kalnų, Uralo upės ir Kaspijos jūros. Ji padalija Rusiją ir Turkiją, kurios yra dviejuose žemynuose. Šioje knygoje jas priskyrėme prie Azijos (gali paieškoti jų vėliau). Mokslininkai mano, kad žmonės į Europą pirmiausia atsikraustė prieš trisdešimt šešis tūkstančius metų. Europa dažnai vadinama Vakarų civilizacijos gimtine, nes čia vyko pagrindiniai mokslo, technologijų, menų ir, žinoma, geografijos atradimai bei plėtra. Dabar šiame mažame žemyne yra gausybė skirtingų kultūrų. Europoje kalbama daugiau nei penkiasdešimt kalbų ir dauguma europiečių kalba daugiau nei viena kalba.

Kas yra euras? DAUGUMA EUROPOS ŠALIŲ MAŽOS. ČIA ŽMONĖS LENGVAI KELIAUJA IŠ VIENOS ŠALIES Į KITĄ. ILGUS AMŽIUS KIEKVIENA ŠALIS TURĖJO SAVUS PINIGUS. TAIGI KASKART, KAI ŽMONĖS NORĖJO KAŽKĄ NUSIPIRKTI NETOLIMOJE ŠALYJE, NETGI MAŽIAUSIĄ DAIKČIUKĄ, TOKĮ KAIP KRAMTOMOSIOS GUMOS GABALIUKAS, JIE TURĖJO IŠSIKEISTI PINIGUS, KAD GAUTŲ ŠALIES, KURIOJE LANKOSI, BANKNOTUS IR MONETAS. KEISTI PINIGUS BUVO PROBLEMA, BE TO, TAI KAINAVO. METAIS

2002 metais DAUG EUROPOS ŠALIŲ SUSIBŪRĖ IR SUKŪRĖ VIENĄ VALIUTĄ, KURIA NAUDOJASI. JI VADINAMA EURU .

Arkties vandenynas Norvegijos jūra

Š iaurės E uropa Rusija

J ungtinė karalystė ir A irija

Didžiausias miestas: Londonas

Antras pagal žemumą taškas: Princo Aleksandro polderis

Žemiausias taškas: Lamefjordas

Baltijos jūra

Atlanto vandenynas

Didžiausia šalis: Ukraina

R ytų E uropa V akarų E uropa Aukščiausias taškas: Monblanas

Ilgiausia upė: Dunojus Mažiausia šalis: Vatikanas

P ietų E uropa

Viduržemio jūra

Artimieji rytai

Afrika 59

viduriniai rytai

emės apie Viduržemio jūrą ir Persijos įlanką vadinamos Viduriniais Rytais. Pavadinimą sugalvojo senovės graikai – žvelgiant iš jų teritorijų šios žemės buvo Viduriniai Rytai, o Indija ir Kinija – Tolimieji Rytai. Viduriniai Rytai – tai dykumos, nafta, religija, senovės gyventojai, modernūs miestai ir smėlio audros. Daugiau kaip pusė Arabijos pusiasalio (Saudo Arabija, Jemenas, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras ir Kuveitas) – dykumos. Rub al Chalis („tuščiasis ketvirtis“) – didžiausia smėlio dykuma pasaulyje. Nafudas – Saudo Arabijos dykuma, pagarsėjusi milžiniškomis smėlio kopomis. Šimtus metų su savo kupranugarių ar ožkų kaimenėmis šiuose Saudo Arabijoje į viešumą plotuose klajoja beišeinančios merginos turi duinai – dykumų prisidengti šydu. Kai kurie klajokliai. Vidujų dengia tik veidą, kiti — riniuose Rytuose visą kūną. sunku rasti vandens,

todėl dauguma šalių bando vandenį gėlinti – iš jūros vandens pašalina druską. Viduriniai Rytai turtingi naftos. Apie 65 proc. pasaulio naftos atkeliauja būtent iš čia. Iš žemės gelmių ją siurbia naftos gręžiniai. Daugiausia aptikta po Arabijos dykuma. Dėl naftos Vidurio Rytai tapo labai turtingi, o už gautus pinigus pasistatė modernių, prabanga tviskančių miestų. Vidurio Rytai – senovės žemė. Mesopotamija – viena seniausių mums žinomų civilizacijų palei Tigro ir Eufrato upės krantą – yra dabartinis Irakas. Senovės Persija – dabartinis Iranas. Viduriniuose Rytuose užgimė trys pagrindinės religijos: krikščionybė, islamas ir judaizmas. Ir vis dėlto, nors netrūksta nei turtų, nei istorijos, šiame regione metų metais kyla neramumų: dėl valstybių sienų, religinių praktikų, valdymo būdo, naftos ir gėlo vandens.

Ką derėtų žinoti apie Vidurinius Rytus? • Pagrindinis derlius: alyvuogės, pistacijos, datulės, žaliosios citrinos, granatai.

• Keli čionykščiai gyvūnai: turkinė angora, kupranugaris, arabinis arklys, oriksas.

• Pagrindinės kalbos: arabų, persų, hebrajų, kurdų. • Kultūrinės šventės: Çocuk Bayramı (vaikų diena), Chanuka, Pascha, Roš Hašana, Ramadanas, Novrūzas.

• Mėgstamos sporto šakos: futbolas, motosportas, kupranugarių rungtynės.

• Mėgstamas maistas: humusas (avinžirnių užtepas), šiškebabas, baklažanai, baklava, kibe.

• Išradimai: kvepalai, kilimai.

Kas gero iš naftos?

Libanas – vienintelė Vidurio Rytų šalis be dykumos.

Jeruzalė Izraelyje – judaizmo, krikščionybės ir islamo šventasis miestas.

Kai žiemą šalta, negi nemalonu namie įsijungti šildytuvą? Jei nori nuvykti į Disneilendą, argi ne geriau keliauti automobiliu ar skristi lėktuvu, užuot keliavus pėsčiomis? Kuras namams ar mokykloms šildyti, automobiliams, lėktuvams ar laivams varyti gaminamas iš naftos. Gliti juoda iškasena energija aprūpina daugiau nei pusę dalykų planetoje. Štai kodėl žmonės pasiryžę už ją mokėti didelius pinigus. Tačiau nafta neatsinaujina. Jei visą planetos naftą išeikvosime, Žemė jos daugiau nepagamins.

Turkija – tai Europos ir Azijos žemynus jungiantis sausumos tiltas. K

Bagdadas Irake – jau daugybę amžių islamiškos kultūros centras. a

Turkija

Ankara Tau ro ai kaln

i g

Žmonės iš Irano vadinami persais. Jie žymūs rankomis austais kilimais.

Iranas – iš čia kilo viena seniausių kačių veislių – persiška katė.

r o

so Elbur

ė u p

Damaskas Sirijoje seniausias iki šiol tebegyvenamas miestas.

Sirija

Teheranas

Irakas

Damaskas

Beirutas

Bagdadas

Jordanija

Iranas g

Amanas

Jeruzalė

f r E u

Libanas Izraelis

kalnai

t o

u p ė

Kuveitas

Negyvoji jūra taip pavadinta todėl, kad jos ypač sūriame vandenyje negali gyventi nei žuvys, nei gyvūnai. Beje, iš tiesų tai nė nėra jūra – tai ežeras.

Saudo Arabija

Bahreinas Manama Kataras Doha

Rijadas

Abu Dabis

Jungtiniai Arabų Emyratai Maskatas

Petra Jordanijoje – statant šį senovinį miestą naudotas išskirtinis raudonai švytintis smiltainis. Meka ir Medina Saudo Arabijoje – šventieji islamo religijos miestai.

Raudonoji jūra

Omanas

Jemenas – čia atsirado kavos gėrimas.

Raudonoji jūra kartais atrodo raudona, mat joje yra raudonų dumblių.

Jemenas Sana

Arabijos jūra

Omane datulinis finikas toks vertingas, kad valdžia sudaro sąrašą, kam kuris medis priklauso.

Dubajus Jungtiniuose Arabų Emyratuose – šiuolaikiškas miestas su įspūdingais dangoraižiais ir uždarų patalpų slidinėjimo centru!

centrinė ir pietų afrika

pietus nuo Sacharos nusidriekusios žemės vadinamos Užsachariu. Rytinę Afrikos pakrantę nuo Etiopijos iki Mozambiko dengia Didysis Riftinis slėnis. Tai milžiniškas, milijonus metų menantis Žemės trūkis, susiformavęs atsiskyrus dviem požeminėms tektoninėms plokštėms. Didysis Riftas – tai gilių slėnių juosta su plačiomis savanomis ir milžiniškais ežerais. Kilimandžaras – aukščiausias Afrikos kalnas – taip pat priklauso Didžiajam Riftiniam slėniui. Geltonų žolynų platybėse esama pačių nuostabiausių gyvūnų. Didžiuliai savanos plotai paversti saugomais nacionaliniais parkais, pavyzdžiui, Serengetis Tanzanijoje ar Masajų Mara Kenijoje.

Ką derėtų žinoti apie Centrinę ir Pietų Afriką? • Pagrindinis derlius: riešutai, arbatžolės, kava, maniokai, batatai, kokosai.

• Keli čionykščiai gyvūnai: strutis, liūtas, žirafa, gepardas.

• Pagrindinės kalbos: suahilių,

prancūzų, anglų, portugalų, afrikanų.

• Kultūrinės šventės: N’Cvala, Kenijatos diena, Didvyrių diena, Darbininkų diena, Tarptautinė moters diena.

• Mėgstamos sporto šakos: futbolas, kriketas, regbis.

• Mėgstamas maistas: kepta

mėsa (nyama choma), kaimiškos dešrelės (boerewors),kukurūzų košė.

• Išradimai: baseino siurblys, širdies persodinimas, kompiuterinė tomografija.

Piečiausiuose Afrikos plotuose yra dvi didžiulės dykumos – Kalahario ir Namibo. Kalahario dykumoje prieglobstį radę bušmėnai – viena paskutiniųjų medžiotojų-rankiotojų genčių pasaulyje. Namibo dykumoje (pavadinimas reiškia „nieko vieta“) yra milžiniškų raudono smėlio kopų. Didžioji Centrinės ir Pietų Afrikos dalis – kaimiškos vietovės. Žmonės gyvena kaimeliuose, gano gyvulius ir užsiaugina maisto šeimai pamaitinti. Pietiniame smaigalyje įsikūrusios Botsvana ir Zimbabvė – turtingiausios šalys, mat jose esama deimantų ir aukso kasyklų.

2007 m. Pietų Afrikoje rastas 7 000 karatų deimantas!

Madagaskaras Madagaskaras – išskirtinė sala netoli Pietų Afrikos krantų. Tai vietovė, kurioje tarpsta niekur kitur neaptinkami augalai ir gyvūnai, pavyzdžiui, lemūrai ar labai savitos orchidėjos. Pusė pasaulio vanilės (o tai labai svarbi vanilinių ledų dalis!) taip pat išgaunama šioje saloje.

Per brakonierius — į užmarštį

Brakonieriavimas — nelegali gyvūnų medžioklė — didžiulis Afrikos rūpestis. Centrinės ir Pietų Afrikos miškai ir savanos kadaise knibždėte knibždėjo milžiniškų laukinių gyvūnų. Tada, aštuntame ir devintame XX amžiaus dešimtmetyje, brakonierių gaujos pradėjo medžioti dramblius dėl jų ilčių, liūtus ir gepardus dėl kailių, raganosius dėl ragų, gorilas — dėl letenų ir galvų trofėjų. Devintame dešimtmetyje išžudyta daugiau kaip aštuoni šimtai tūkstančių dramblių, raganosių populiacija smuko 83 proc. Gorilų populiacija perpus mažesnė, nei buvo kadaise — laisvėje beliko apie 880 gorilų. Tyrinėtojai prognozuoja: jei brakonieriavimas nesiliaus, dauguma Afrikos gyvūnų rūšių išnyks per penkiolika metų! Ar įsivaizduoji Afriką be dramblių, be liūtų ar gorilų? Nepirkdami dramblio kaulo dirbinių, egzotinių gyvulių mėsos ir kailių visi kartu brakonierius galime sustabdyti.

Ruanda – kalnų gorilų buveinė.

Čadas Kampaloje, Ugandoje, lyja apie 242 dienas per metus!

Ndžamena

Kamerūno futbolo komanda – viena geriausių Afrikoje.

Centrinės Afrikos Respublika

Kamerūnas Jaundė

Pusiaujo Gvinėja

Kampala

Kongo Demokratinė Respublika

Burundis

Bužumbūra

Brazavilis Kinšasa

Zanzibaras – nuo Madagaskaro nutolusi sala, kurioje išauginama daugiausia gvazdikėlių (tai prieskonis) pasaulyje!

Nairobis

Kigalis Ruanda

a n u d l m ka ža a r s ni y v ni a s s

Dodoma

Tanzanija Luanda

Angola

Lusaka

Mozambikas

b e z ė s Z a m

u p ė

Hararė

Namibija

Antananaryvas

Zimbabvė

MA KU DY

Mbabanė Blumfonteinas

Maseru

Lesotas o

Pietų Afrikos Respublika k o n Keiptaunas

ln ai

o ib

io ar h Botsvana a l a a m Gaboronas k u k y Pretorija d

Madagaskaras

Vindhukas

a dr

Stalo kalnas Keiptaune, Pietų Afrikos gale, panašus į stalą! (Argi ne šaunu, kai pavadinimas būtent tai ir reiškia?)

Griaučių kalnas – netoli Namibo dykumos esančios pakrantės pavadinimas. Rūke skęstančiame paplūdimyje gausu negyvų banginių ir ruonių griaučių, į krantą išplautų laivų duženų.

Malavio ežeras – jame daugiau žuvų rūšių nei bet kuriame kitame pasaulio ežere.

Malavis Lilongvė

Zambija

Viktorijos krioklys Zambijoje ir Zimbabvėje – milžiniško didumo.

Kenija

Uganda

Atlanto vandenynas

Gabonas

San Tomė

Librevilis

K o

San Tomė ir Prinsipė

Kongas

Malabas

Nairobis Kenijoje – turistinių safarių centras.

Bangis

Maputu

Svazilandas

Mozambike išauginama daugybė anakardžių.

Indijos vandenynas

Spalvota, pilna žemėlapių ir įdomybių enciklopedija paskatins domėtis pasauliu, geografija, įvairių šalių kultūra ir suteiks daugybę naudingų žinių ne tik apie tai, kaip susidarė žemynai, kas yra klimatas ir kokios jo zonos, bet ir ką įvairiausiose pasaulio šalyse žmonės valgo, kokias šventes švenčia, kaip sveikinasi, kokiu sportu domisi. Šmaikštūs palyginimai, aiškūs piešinėliai ir daug smagių faktų padės tapti puikiu pašnekovu – draugams galėsi papasakoti netikėtų ir linksmų dalykų, pavyzdžiui, apie juokingiausius miestų pavadinimus pasaulyje, kur švenčiama Bandelių diena ir kas sveikinasi pasitrindami nosimis. Knygos turinį papildo programėlė išmaniesiems įrenginiams „Pažink pasaulį“. Nukreipęs įrenginio kamerą į knygos puslapius su žemėlapiais, pamatysi 28 nuotraukas su įžymiomis pasaulio vietomis. Pasitikrink, ar visas jas įsidėmėjai!

Kas tai?

Redaktorė Edita Birulienė Korektorė Eglė Devižytė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Kurios šalies gyventojai suvalgo daugiausiai makaronų? kiek beždžionių rūšių gyvena amazonės atogrąžų miškuose? kokiame paplūdimyje gali grožėtis ir tekančia, ir besileidžiančia saule? Kur yra miestelis pavadinimu snargliamiestis? o vidurbezdis? kiek dabar valandų kinijoje? kas išrado šokoladą?

Pasiruošk nuostabiai kelionei, kurios metu aplankysi tolimas vietas, sutiksi įdomius žmones ir sužinosi viską apie žemynus, valstybes, klimatą. Šioje knygoje rasi ir įdomių faktų apie gyvūnus, sportą, maistą, išradimus ir kokios šventės švenčiamos visame pasaulyje. Atrask atsakymus į įvairiausius klausimus, o programėlėje išmaniesiems įrenginiams „PAžin k PAsAu lį“ peržiūrėk 28 nuotraukas, kurios papildo knygos žemėlapius.

ISBN 978—609—441—522—7

9 786094 415227