Johanna Sinisalo
Troliu mumiu slenio paslaptys
TROLIU MUMIU slenio paslaptys
UDK 821.511.111-93 Si98
Johanna Sinisalo TAPAHTUI MUUMILAAKSOSSA Tammi, Helsinki, 2009
Knygos vertimą remia FILI – Finnish Literature Exchange
ISBN 978-609-441-258-5
© Moomin Characters™ Visos teisės saugomos. Tekstas, Johanna Sinisalo Iliustracijos, Jukka Murtosaari Pirmą kartą 2009 metais suomių kalba pavadinimu Tapahtui Muumilaaksossa išleido Tammi Publishers, Suomija. Lietuvių kalba išleista susitarus su Bulls Press. © Vertimas į lietuvių kalbą, Martyna Bražiūnaitė, 2014 © Leidykla „Nieko rimto“, 2015
Tapani Bagge
TROLIU MUMIU slenio paslaptys
Iliustravo Jukka Murtosaari Iš suomių kalbos vertė Martyna Bražiūnaitė
Vilnius 2015
Turinys
VIDURNAKČIO BLYNŲ PUOTA
7
MALKINĖS PASLAPTIS
21
SALDIEJI MANDARINAI
31
DYKADIENIS 41 FREKEN SNORK ŠOKIS
49
LABIAUSIAI MIGDANTYS DALYKAI
59
VIDURNAKČIO BLYNŲ PUOTA – Puikiai suprantu, kad kils rūpesčių, – nervingai tarė Filifjonka. Ji stovėjo trolių Mumių namo virtuvėje, tarp trijų savo vaikų ir šešių lagaminų. – Bet tai nutiko taip netikėtai! – Ji tikrai gali likti pas mus, – atsakė Muminuko mama. – Palėpėje yra mažas jaukus kambarėlis, jis niekam nenaudojamas. Nebus sunku pasirūpinti mažąja... – Filijana, – tarė Filifjonka. – Daviau jai šį vardą vienos savo pusseserių garbei. Reikėjo gi jai susirgti vėjaraupiais! Šiaip ji jau pasitaisė, bet, manau, keliauti dar neturėtų. O mes jau tikrai turime išvykti. Matote, mano anyta... Filifjonka tampė savo rankinės dirželį. – Suprantu, giminaičiai kartais truputį vargina, – pasakė Muminuko mama. – Bet mažoji Filijana tikrai gali likti čia. Juk kalbam tik apie keletą dienų!
9
Muminuko mama pripylė stiklinę aviečių sulčių. – Turbūt ištroškai, brangute, – pasakė ji ir ištiesė stiklinę Filijanai. Ši tūptelėjo ir paėmė stiklinę. – Ačiū, – padėkojo. – Jei mergaitė taip puikiai išauklėta, mums nėra ko nerimauti, – pasakė mažoji Miu. Mažoji Filijana tikrai buvo gerai išauklėta. Iš pradžių ji negalėjo patikėti, kad žaidžiant galima triukšmauti, verstis kūliais ir laipioti į medžius. Ir kad Muminuko mama tikrai paskolintų puodų šalmams pasigaminti, jei vaikai norėtų rengti kieme riterių turnyrus. Bet dar saulei nenusileidus jos drabužiai buvo ištepti žole, o letenėlės – sakais, ir ji jautėsi labai laiminga ir pavargusi. Vakare po maudynių Muminuko mama parodė Filijanai jos kambarį. Tai iš tiesų buvo dailus palėpės kambarėlis. Nedidelį langą dengė mėlynos kaip dangus klostuotos užuolaidos, o lova buvo užtiesta Muminuko mamos siūta dygsniuota antklode. Filijana buvo pakerėta. – Visada norėjau atskiro kambario, – atsiduso ji. – Esu jau tokia didelė, tad galbūt ir namie gausiu tokį. – Juk tai puiku, brangute, – pasakė Muminuko mama. – Pro langą matysi, kaip tau mirksi vakarinė žvaigždė. Labos nakties, Filijana!
10
– Labos nakties, – atsakė Filijana, kai Muminuko mama žengė pro duris. Po šilta antklode buvo jauku ir norėjosi miego. O iš temstančio dangaus pro užuolaidas draugiškai žybčiojo vakarinė žvaigždė. Buvo tylu. Pernelyg tylu. Filijana buvo įpratusi, kad jos jaunėlės seserys šnarpščia ir vartosi per miegus, be to, namie vaikų kambaryje tiksi sieninis laikrodis. Apsivertusi ant kito šono, Filijana išgirdo, kad tyla ne tokia jau tyli – ji kupina tykių garselių.
11
Iš kur sklinda tas vos girdimas girgždesys? Tarsi kas liptų laiptais. Bet niekas negali būti toks lengvas. Nebent pelė. Arba vaiduoklis. Filijanai kaipmat išlakstė visi miegai. Negana to, už lango kažkas garsiai triokštelėjo. Filijana atsisėdo lovoje ir vos nespygtelėjo. Kažin koks tamsus siluetas grėsmingai siūbavo už lango. Ar tai kažkieno ranka? Filijana čiupo antklodę ir puolė bėgti. Ji neliks šiame vaiduoklių kambaryje daugiau nė akimirkos! Freken Snork pabudo. Kažkieno drebanti letena purtė ją už peties. Ji lėtai prasimerkė ir pamatė šalia lovos stovinčią Filijaną, prie krūtinės spaudžiančią antklodę. – O Dieve, kas nutiko? – paklausė freken Snork ir nusižiovavo truputį suirzusi, nes ji, reikia pripažinti, buvo kietai įmigusi. – Kambaryje vaidenasi, – suvapėjo Filijana. – Vaidenasi? Kas vaidenasi? – sukluso freken Snork. Filijana papasakojo apie triukšmą ir baugų siluetą lange. Freken Snork ramindama patapšnojo jai leteną: – Visi namai šnabžda per miegus, – pasakė ji. – O tas siluetas – kieme augančio medžio. Šviečiant mėnuliui šakos šešėlis krenta ant lango. Filijana linktelėjo, bet tebebuvo išblyškusi. – Na jau, na jau, – pasakė freken Snork ir šiek tiek pasislinko lovoje. – Eikš. Šiąnakt gali miegoti su manim, bet žiūrėk, nesispardyk.
12
Dėkinga Filijana įsitaisė šalia freken Snork ir susisupo į antklodę. Per pusryčius freken Snork buvo mažumėlę paniurusi. – Puikiai suprantu, kad Filijana įpratusi miegoti su kitais viename kambaryje, tačiau aš daug kartų prabudau. Antklodė nuslydo ant grindų, o tada Filijana per miegus nutraukė mano apklotą. – Apgailestauju, – sukuždėjo Filijana ir įsistebeilijo į savo lėkštę. Į košę paptelėjo ašara. – Neverk, brangute, – pasakė Muminuko mama. – Nori, perkelsim tavo lovą į freken Snork kambarį? Tada nesivaidysit dėl apkloto, niekas nesiskųs, kad spardaisi, o tu nesijausi vieniša. Filijana akimirką patylėjo.
13
– Jūs labai draugiški, bet kaip man vienai seksis, kai namie gausiu atskirą kambarį? Taip smarkiai jo norėjau, kad nieku gyvu nedrįsčiau partipenti atgal pas jaunėles seseris, net jei staiga išsigąsčiau... Troliai Mumiai susižvalgė. – Va tas ir blogiausia, kad kartais norai išsipildo. Suvaldyk juos, kad gudrus, – pareiškė mažoji Miu ir pakabino dar vieną šaukštą košės. – Aš žinau, ką daryti, – pasakė Muminukas. – Jei Snusmumrikas neprieštarautų. – Kodėl gi, – atsakė Snusmumrikas. – Visai patogiai galiu šiąnakt išsimiegoti hamake, rytas toks gražus, neatrodo, kad lis. – O aš miegosiu palapinėje? Lauke? Visą naktį? – paklausė Filijana. – Taigi, – pasakė mažoji Miu. – Kai pamiegi įvairiose vietose, kuriose girdi skirtingus garsus ir skirtingą tylą, tai, nors ir keista, išmoksti juos prisijaukinti. – Aš eisiu kartu! – sušuko freken Snork. – Jau senokai nakvojau palapinėje, o tai labai įdomu. – Tu tikra narsuolė, – pasakė Filijana, žvelgdama į freken Snork susižavėjusi. Freken Snork kukliai išsisuko: – Na, nėra ko slėpti, esu patyrusi keletą nuotykių, – pasakė ji. – Malonu, kad galiu pagelbėti!
14
Statyti palapinę buvo labai linksma. Muminuko mama atnešė iš malkinės miegmaišius, o iš nereikalingų antklodžių paruošė minkštus paklotus. Muminuko tėtis paskolino žibintuvėlį. – Pasiimsime ir kortas, – pasakė freken Snork. – Juk reikės kuo nors užsiimti prieš einant miegoti! – Pasiimkit butelį vandens troškuliui numalšinti, – patarė Snusmumrikas. – Tada nereikės bėgioti į namus atsigerti.
15
Sinisalo, Johanna
Si98 Trolių Mumių slėnio paslaptys / Sinisalo, Johanna; iš suomių kalbos vertė Martyna Bražiūnaitė; iliustravo Jukka Murtosaari. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 64 p.: iliustr.
Suomių autorės Johannos Sinisalo (1958) knygelė – dovana jauniesiems trolių Mumių gerbėjams. Muminuką ir jo draugus vėl lydi nuotykiai. Gerai pažįstami herojai ragauja dar nematytą vaisių, klausosi nakties garsų miegodami palapinėje, rengia vidurnakčio blynų puotą, mokosi šokti baletą... Nauji potyriai, paslaptys ir daugybė įvykių – visa tai nutinka Mumių slėnyje.
Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Guoda Rudnickaitė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 3500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius
www.niekorimto.lt
Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
17
.
nakti lyja, – pasake Muminukas. – – Smagu, kai . . . Tuomet didele tikimybe, kad kita diena švies saule! Kai temsta ir lietus barbena į stogą, pats metas sekti vakaro pasaką. Šešiuose apsakymuose troliai Mumiai jaukinasi miegą, baido vaiduoklius ir rengia vidurnakčio blynų puotą. Mumių slėnyje nuolat nutinka kas nors įdomaus – freken Snork tampa balerina, Snifas turi labai didelę paslaptį. O koks trolių Mumių dykadienis?
Kiti Mum. iu nuotykiai slenyje:
ISBN 978-609-441-258-5 Akcijos ir ypatingi pasiūlymai