K
utis t s ę
Kasparavi
čiu
s
inginių šali
Kęstutis Kasparavičius
Tinginių šalis
Iliustracijos autoriaus
Vilnius 2015
UDK 821.172-93 Ka533
ISBN 978-609-441-291-2
© Thienemann Verlag (Thienemann Verlag GmbH), Štutgartas, Viena Pirmą kartą su šiomis iliustracijomis 1994 metais Vokietijoje išleista pavadinimu Schlaraffenland, Thienemann Verlag. © Originalus tekstas pagal Roswitha Fröhlich knygą Schlaraffenland, Kęstutis Kasparavičius, 2014 © Iliustracijos, Kęstutis Kasparavičius, 1994, 2014 © Leidykla „Nieko rimto“, 2015
Turinys pratarmė ...4 TINGINIŲ ŠALIES LINK ...7 DIDŽIOJI RYŽIŲ PUDINGO SIENA ...10 SIENOS ŠTURMAS ...14 EISMO TAISYKLĖS ...19 TORTAMIESTIS ...23 LEDAMEDIS ...26 TINGINIŲ VELYKOS ...30 APELSININĖS UPĖS KRANTINĖ ...35 APDARŲ PARKAS ...38 ŽYDROJI KŪDRA ...43 PINIGAMEDIS ...46 SAPNŲ RŪMAI ...49 JAUNYSTĖS BASEINAS ...50 PABAIGA ...54
pratarmė Kartą vienoje itin tolimoje šalyje, kuri, tiesą sakant, yra visai čia pat, gyveno trys tinginiai. Kai kas turbūt nustebs: – Negali būti! Tik trys tinginiai? Juk kiekvienam aišku, kad visur jų yra nepalyginamai daugiau. Kas iš mūsų nėra nė karto pramigęs (bent kartą...) pirmosios pamokos, net jeigu į mokyklą reikėjo eiti popiet? Arba apsimetęs, kad turi baisiai svarbių ir neatidėliotinų darbų kaip tik tada, kai mama paprašo išplauti indus ar susitvarkyti kambarį? Tačiau šią istoriją pradėsime nuo pasakojimo apie tris ypač tingius katinus. Vieną apsnūdusią vasaros dieną jie susirinko draugėn pasitarti. – Padėtis darosi nepakenčiama, – pradėjo Kniauklys Tingėnas, – kur tai matyta! Užuot ramiai sau snaudęs visą dieną, retkarčiais esu
4
tiesiog priverstas prabusti – vien tam, kad nusižiovaučiau ir apsiversčiau ant kito šono. – Aš irgi pastebėjau, kad gyventi tapo be galo sunku, – pritarė jam Murklys Smaližiūnas, – mano namuose šaldytuvas stovi kampe amžinai užsidaręs. Ir nė nebando atsidaryti, kad ir kaip graudžiai ir įtikinamai jo to prašytum. – Šaldytuvai tikrai turėtų būti atviresni ir atsiverti visiems, kas nori juos artimiau pažinti... – pridūrė ir Snaudalius Apvalinskas. – Tik kad jie tokiais atvejais taip greitai ištuštėja... – Nejaugi tik mes, katinai, esam tokie tinginiai? – svarstė Kniauklys ir atsiduso, – teko girdėti, kad ir tarp žmonių galima panašių sutikti. – Priešingai – nemaža dalis žmonių ir yra patys tikrieji tinginiai. Jie, žinoma, išeina rytais į vadinamąjį darbą, bet dauguma ten tiesiog pramiega už stalo kiaurą dieną, užsikloję popieriais, – piktinosi Murklys. Čia visi trys katinai trumpam susimąstė. – Kartą, snausdamas saulėkaitoje ant suolelio parke, nugirdau tokį pokalbį, – paslaptingu balsu sušnibždėjo Snaudalius, – apie šalį, kurioje dirbti griežtai draudžiama. – Ir aš girdėjau, – pagyvėjo ir Murklys, – šalį, kurioje galima smaližiauti, kiek tik širdis geidžia. – Aš irgi esu apie ją girdėjęs, – pridūrė Kniauklys, – daug kas apie ją slapčia svajoja, tik to nedrįsta garsiai pasakyti. O vadina ją Tinginių šalimi. – Puiku! Tai rytoj rytą ten ir iškeliaujam, – ryžtingai tarė Snaudalius, o Murklys su Kniaukliu pritariamai palinksėjo galvomis.
5
6
TINGINIŲ ŠALIES LINK Rasti Tinginių šalį nėra jau taip ir sudėtinga, kita vertus, niekas nepasakytų, kurioj pasaulio pusėj jos ieškoti. Kelio ženklais per daug pasitikėti neverta, nes nuo jų galima tik dar labiau susipainioti. Vis dėlto svarbiausia yra ne tiek kryptis, kurią pasirinksi, bet tinkamas nusiteikimas. Todėl geriau atsigulk, giliai įkvėpk, užsimerk... ir drožk iš karto į visas keturias pasaulio šalis.
7
Labai svarbu yra pasirinkti kelionei tinkamą metą. Geriausia ten keliauti vasarą, per pačius šalčius, ar tamsią mėnesienos naktį, plieskiant saulei. Ir reikia, kad bent savaitę būtų liję kaip iš kibiro, kad keliai būtų pakankamai pradžiūvę. Sunkiausias dalykas yra įveikti jūrą, kuri yra tokia plati, jog kitas krantas atrodo visai čia pat, nors jo nepamatysi net pro stipriausią žiūroną. O pati jūra tokia gili, kad galima perbristi ją nė nepasiraitojus kelnių. Tačiau, jeigu tas kelnes vis dėlto nuspręsi pasiraitoti, kaipmat nuskęsi gelmėje it kirvis. Kai kas ten keliauja nardančiu traukiniu ar vandens balionu, tačiau nė kiek ne prasčiau galima nuvykti ir garlaiviu, kuris, savaime suprantama, rieda geležinkeliu. Arba povandeniniu laivu, pakylančiu beveik iki pat debesų. Be to, yra ir daugybė kitų kur kas paprastesnių būdų bei transporto priemonių, kurias žino visi tikri tinginiai: skrajojančios kopėčios, vaikščiojantis krėslas, žingsniuojanti lova, motorinė vonia, plūduriuojanti pagalvė, propelerinis butelis ar tiesiog paprasta skraidanti šakutė...
8
Trys tingūs katinai, kad ir kaip bebūtų keista, kitą rytą nepramiegojo. Nors rytas išaušo (kaip jiems buvo gana įprasta) tik dienai įpusėjus. Pakilę iš lovų, katinai greitai susiruošė daiktus ir iškeliavo. Labai svarbu, keliaujant į Tinginių šalį, pasiimti ir stalo įrankių: šakutę ar šaukštą, ar bent jau mažą desertinį šaukštelį. Snaudalius čiupo didžiulę šakutę, Murklys užsimetė ilgą šaukštą ant peties, o Kniauklys pasiėmė žiūroną. – Įdomu, kaipgi tu ten valgysi su tuo savo žiūronu? – susidomėję klausė jo kiti du katinai. – Na, jau rasiu kaip! – nuramino juos Kniauklys. – O kad nereikėtų tuščiai vaikščioti, su žiūronu net ir iš labai toli išsirinksiu pačius skaniausius dalykėlius. Mat aš tikrai nesiruošiu ten šlamšti visko, kas tik paklius po ranka. Kniauklys, Murklys ir Snaudalius jūrą pasiekė pačiu laiku. Kaip tik pro šalį praskrido didelis pulkas išbadėjusių tinginių. Kiti dar tik rinkosi. O dar kiti nedvejodami kėlėsi per jūrą visais anksčiau aprašytais būdais.
9
DIDŽIOJI RYŽIŲ PUDINGO SIENA Ir štai tolumoje, tarp cukrinių kalvų, paskendusių saldžiame vaniliniame rūke, iškilo didingi Tinginių šalies mūrai ir bokštai. Tinginių šalį juosia Didžioji ryžių pudingo siena, aplieta saldžiu ir slidžiu aviečių padažu. Ir nėra toje sienoje nei vartų, nei durų, nė mažiausio langelio, pro kurį galima būtų prasibrauti vidun.
10
11
Užkopę ant paskutinės kalvos visai netoli Tinginių šalies mūrų, keliautojai trumpam sustojo atsipūsti. Tylu kalnuose, bet pačioje Tinginių šalyje miegantys tinginiai taip garsiai knarkia, kad net ryžių pudingo sienos dreba. Truputį apsidairius, pasidarė aišku, kad ten patekti nebus taip jau paprasta. O tinginiams, ko gero, visiškai nepaprasta. Juk jie kur kas labiau mėgsta daug ir skaniai pavalgyti bei pamiegoti, nei kažką sunkaus dirbti. Akivaizdu, kad jų laukė ilgas ir varginantis ryžių pudingo sienos šturmas. Tačiau visi tinginiai buvo nusiteikę itin ryžtingai, o ir pasiruošę neblogai. Vieni turėjo aukštas kopėtaites, kiti ilgas virves, kirtiklius ar kastuvus. O dar kiti svarstė, ar nepavyktų peršokti tą sieną smarkiai įsibėgėjus? Tik atrodo, kad šis būdas neteikė daug vilties... Gerai tiems, kuriems pasisekė užsiropšti ant kvapniųjų rožinių debesėlių. Tų debesėlių aplink Tinginių šalį nemažai sukiojasi, tik pasigauk juos kad gudrus. Kita vertus, ant jų prigulus ir užsnūdus, galima nejučia ir pro šalį prasklęsti... Kniauklys Tingėnas prisėdo ant žolytės, nukreipė savo žiūroną saldžiųjų bokštų link ir net apsilaižė.
12
„Vaje, kiek ten skanėstų matosi! Štai bokštas su šokoladine kepure, o tas kitas su didele raudona braške... O kaip viliojančiai atrodo tas mėnulio formos meduolis ant ano tolėliau stūksančio bokšto! Reikės man nedelsiant jį susirasti, – užsisvajojo jis. – Tik kaip tą kvailą ryžių pudingo sieną įveikti?“ Murklys ir Snaudalius, sulaikę kvapą, taip pat spoksojo Tinginių šalies bokštų link. – Gal galėtumei trumpam paskolinti savo žiūroną? – netikėtai paprašė Snaudalius Murklio, – niekaip negaliu įžiūrėti, kas ten ant to tolimojo bokšto viršūnės? – Ar ant to žalio, kur butelio formos? – Murklys apsimetė, kad nesuprato, apie ką kalbama. – Ne ne! Ant to, kur dešiniau, tolumoje, – įsiterpė į jų pokalbį ir Kniauklys. – Ak, ant to! Tai kad nieko negaliu įžiūrėti, kažkokia migla užplaukė. Tik nemanau, kad ten būtų kažkas tikrai skanaus. Kaip tyčia tuo metu papūtė kvapnus vėjas nuo aukštųjų šalies bokštų, ir visi tinginiai svajingai atsiduso...
13
SIENOS ŠTURMAS Truputį atsipūtę, tinginiai puolė artyn prie Didžiosios ryžių pudingo sienos. Ir kur nepuls – juk po ilgos kelionės visi jau spėjo praalkti. Prisiartinus paaiškėjo, kad toji siena dar kvapnesnė (bet, deja, ir žymiai aukštesnė...), nei atrodė iš toli.
14
15
Kadangi, kaip jau minėta, nei vartų, nei durų Tinginių šalies sienoje nėra, teko sugalvoti kitokių būdų, kaip patekti vidun. Pats pirmas prie sienos pribėgo Skrybėlėtasis Ilgšis, pasistatė kopėtaites ir kaipmat užsikorė viršun. Tada pasmeigė šakute pirmą pasitaikiusią avietę ir prisėdo ant jogurtinio kremo karnizo pailsėti. Ilgšis labai džiaugėsi, kad jam pavyko įveikti sieną taip lengvai ir greitai. Bet nuo jo nelabai atsiliko ir kiti tinginiai, net patys storiausi ir nerangiausi. Iš paskos tomis pačiomis kopėčiomis užlipo ir Snaudalius su Murkliu. – Ei! Čia ką, visur tik avietės? – šūktelėjo Murklys, ir iš jo balso galėjai pajusti, kad buvo kiek nusivylęs. – Ir kodėl gi tau nepatinka avietės? – nustebusi paklausė jo Smailianosė dama, išsitiesusi visu ūgiu čia pat ant uogų. – Lipk šen! Yra čia ir braškių, ir žemuogių, ir mėlynių, ir net bruknių, – nuramino jį Neplonojo Storumo balerina. Ji buvo neseniai pabėgusi iš baleto teatro, nes jai baisiai įgriso nuolatos badauti ir būti lieknai it nendrė. Ir kur neįgris, kai, kaskart išėjus po spektaklio į gatvę, ją bematant vėjas nupūsdavo kažin kur toli į laukus.
16
Vis dėlto, kaip gana greitai paaiškėjo, pats geriausias būdas įveikti aukštąją ryžių pudingo sieną, tai tiesiog pravalgyti joje skylę. Pakankamo dydžio, kad galima būtų pro ją patekti kiton pusėn. O tikram smaližiui tai padaryti vieni juokai. Kniauklys truputį palypėjo aukštyn ir visom keturiom letenėlėm skubiai pradėjo raustis į sieną ir lapnoti ryžių pudingą. Greitai išorėje beliko kyšoti tik jo spurdanti uodegėlė. Kiti tinginiai irgi ėmė brautis pro sieną, kas su kastuvu, kas su kirtikliu, o kas tiesiog plikom rankom. Viršuje už sienos trumpam kyštelėjo Tinginių šalies policininko galva. Tačiau jam tik rūpėjo, ką čia skanesnio greičiau prarijus, o ne kaip saugoti šalį nuo gausiai puolančių naujųjų tinginių. Ir tai visai suprantama. Skanėstų ten tokia galybė, kad jų tikrai neverta nuo nieko saugoti. Be to, kad ir kiek bevalgytum, visų tų gėrybių nuo to niekada nesumažėja. Netgi priešingai! Kartais jų pradeda sparčiai daugėti, ypač tada, kai tinginiai suminga popiečio. Todėl pabudus visiems reikia smagiai pasidarbuoti šaukštais ir šakutėmis, kad tų gardumynų nepasidarytų per daug.
17
UDK 821.172-93 Ka533
Kasparavičius, Kęstutis Tinginių šalis / Kasparavičius, Kęstutis. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 56 p.: iliustr.
Kęstutis Kasparavičius – visų pažįstamas ir mylimas daugiau nei 50 knygelių vaikams autorius bei iliustruotojas. Šįkart dailininkas mums siūlo leistis į nuostabią, spalvingą kelionę kartu su trimis katinais: Murkliu, Snaudaliumi ir Kniaukliu. Keliausime į fantazijos ir stebuklų kraštą – tinginių šalį, kur viskas įmanoma. Viskas, ko reikia, – tai „užsimerkti ir drožti iš karto į visas keturias pasaulio šalis“. Ir štai skanėstai jau patys byra į burną. Svarbiausia nepervargti besiilsint! Kitos leidyklos „Nieko rimto“ išleistos Kęstučio Kasparavičiaus knygos: Drebantis riteris Apie gyvūnus. Trumpos istorijos Apie daiktus. Trumpos istorijos Povandeninė istorija Sapnų katytė Mažoji žiema Baltasis Dramblys. Tolimų kraštų istorijos Kiškis Morkus Didysis Sodininkas Florencijus Dingęs paveikslas Braškių diena Trumpos istorijos Kvailos istorijos
Redaktorė Gražina Akelaitienė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Ar girdėjote apie šalį, kurioje dirbti griežtai draudžiama? Galiu kirsti lažybų, kad tai vienintelė vieta, kur tortai dygsta kaip grybai miške, o ledai noksta ant medžių it obuoliai. Kitur tenka pačiam pasiraitoti rankoves ir pasiruošti vakarienę. Negirdėtas įžūlumas! O štai tinginių šalyje už perdėtą darbštumą griežtai baudžiama. Kaip patekti į šią nuostabią šalį? Galėčiau jums papasakoti, tačiau... šiuo metu jaučiuosi siaubingai aptingęs. Teks paskaityti knygą ir sužinoti patiems!
ISBN 978-609-441-291-2
Akcijos ir ypatingi pasiūlymai 9 786094 412912