Alma Karosaitė
Kaip išnešti uodegytę? Iliu
st
a Tumi k i r oE v a r
enė
Eilėraščių rinktinė
Kaip išnešti uodegytę?
UDK 821.172-93 Ka458
Knygos leidimą remia Kultūros rėmimo fondas
ISBN 978-609-441-110-6
© Tekstas, Alma Karosaitė © Iliustracijos, Erika Tumienė, 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, 2013 © VšĮ „Menų valtys“, 2013
Alma Karosaitė
Kaip išnešti uodegytę? Eilėraščių rinktinė
Iliustravo Erika Tumienė
Vilnius 2013
I
NosytÄ—s tiesumu
5
6
NUKENTĖJO… Šile meškiukas Dručkis Nosytę šlapią pūtė. Į tokią skaudžią vietą Įgėlė jam bitutė. „Ir koks buvau aš kvailas, Kam uosčiau tą žiedelį, Bet man pasivaideno, Kad ten medaus būt gali…“ Pravirko vargšas Dručkis Per visą girią žalią, Ir ašarėlės vilgė Išpampusią noselę… „Ir kaip kiti išlaižo Medučio po statinę – Ir nieks jiems neįkanda, Ir nosys neištinę?..“
7
8
NOSYTĖS TIESUMU Neranda meškis Dručkis Mamytės nei namų, Nors kiaurą dieną bėga Nosytės tiesumu. Prabėgo jau kirtimą. Pasibaigė kelmai. Suspaudė Dručkiui širdį – Tai kurgi tie namai? Mat vakar jis sumanė Pasilakstyt šile. Turbūt namai bus likę Visai kitam gale…
9
S A M B O* Du lokiukai girioj žaidė sambo. Gynėsi ir griovė vienas kitą. Treneris lokys už eglės kampo Vis skaičiavo, kas kiek kartų krito. O sirgalių – trys girininkijos! Kiškiai ir šernai šeimom susėdę. Vaipės lapė, vilką atsivijus: „Neužstok sambistų man, begėdi!“ Ir staiga lokys sukomandavo: „Baigėsi savigynos imtynės!“ Žvėrys čempionui šaukė bravo, O varžovas lankstės nusiminęs… Taip norėjo gaut ir jis medalį, Bet įveikt stipresniojo negali…
*Sambo – savigynos imtynės. 10
11
KAIP IŠNEŠTI UODEGYTĘ? Lyja. Žaibas veja žaibą Ir perkūnas spiria. Sunkūs debesys užklojo Visą tankią girią. Tupi zuikis tarp brūzgynų Ir su baime klauso, Kaip iš tos audros išnešti Uodegytę sausą…
12
PROTO DANTIS Skauda vilkui proto dantį. Kaip tą skausmą išgyventi? Bet dėl šitokio danties Pilkis viską iškentės. Duotų dešimt paprastų Už tą vieną su protu.
13
PI EV Ų M U Z I K A N TA S Aš – smilgos paukštelis. Giesmelė žolės. Garsus muzikantas Iš pievų šalies. Ir jūs juk pritylat, Išgirdę mane: Smuikuoja žiogelis... Gražumas, ar ne?..
14
SARGIUKAS P usryč iai Sargiukas jau papusryčiavo. Išlaižė dubenėlį savo. Au, kaip tie pusryčiai gardu. Sutiktų pusryčiaut už du… Pasilakstymas Kas laisvas kaip vėjas, kaip paukštė, kaip aidas? Tai mūsų senelių Sargiukas palaidas! Atsek tik dirželį – žiūrėk – jau nudūmė! Kažkur tolumoj sujudėjo pakrūmė… Žiūrėk – uodegytę iškėlęs jau grįžta. Išgąsdina gaidį, nes grybšteli vištą… Ir dar jis aplėktų bent dvidešimt ratų! – Sargiukas juk jaunas! Neturi nė metų! Kiek mūsų seneliams su juo būna vargo – Negali pririšt įsišėlusio sargo!
K ei č iasi mada Nerišk Sargiuko taip tvirtai. Jo laisvę varžo pasaitai. Greit rišamas jis nesiduos. Rišimas eina iš mados. Protingi žmonės perka spyną Ir saugiai turtą užrakina.
16
N aktinė sargyba Sargiuk, ar daug žvaigždelių degė Viršum įmigusių namų? Ir kaip tu pastebėjai vagį, Kai taip visam kieme ramu? Tai šeškas slinko į klojimą. Tikėjos – gal kiaušinių ras! Bet, lyg nudegintas lojimo, Paspruko šelmis į aušras. Sargiuk, prisnūsk bent valandžiukę. Man gaila knapsinčio tavęs. Pala pala – Žaloji mūkia… Gal Baltažvaigždį atsives?..
17
D V Y N I A I Sargiukas ir Margiukas Du broliai, du dvyniai. Abu vienodai loti Išmoko neseniai. Margiukas pažadėtas Labai geriem vaikam, Ir jis paliks gimtinę, Au au visiem laikam. Sargiukas tai numano Ir jam labai graudu, Bet niekas juk sodybų Nesaugoja po du…
18
BET SYKĮ… Tu gausi to sūrio, varnele. Pasieksi tas vynuoges, kūma. Rainiuk, tu sugausi tą pelę Be vargo, be jokio sunkumo… Bet sykį… Iškris tau tas sūris, varnele. Laput, pražiopsosi tą kekę. Rainiuk, tu prasnausi tą pelę… Ką veiksit, laimikių netekę? Laimikiai – tai laimės dalykas. Ne vienas sugrįžtame dykas, Ieškoję su nuotykiais jų… Bet noris ir noris naujų…
19
ŽUVYČIŲ SKUNDAS UPIŲ DIREKTORIUI Gerbiamasis Direktoriau! Kaip laimingai mes, žuvytės, Plaukiojom upe gimta. Bet nustebtumėt išvydęs, Kuo pavirto ši vieta. Bebras užvertė upelį, Bestatydamas namus. Bebras išvaikyti gali Iš tos vietos Jus ir mus. Gerbiamasis Direktoriau! Prašom bebrą apsvarstyti Už gadinamus medžius. Jei jis nesiliaus statyti, Ši svarbi vieta išdžius.
20
O, užvertęs šį upelį, Ir kitas upes sudrums. Reik nubaust tą savavalį. Laukiam. Atsakykit mums.“ Bet žuvytės gavo raštą: „Jūsų upė per siaura. Nereikšminga mūsų kraštui. Net direktoriaus nėra.“
21
VA K A R A S S O D Y B O J E Bitutė jau užlipdė korį. Ir tranas ilsis avily. O Sargis vakarienės nori. Ar tu nunešt ko negali? Padėk jam gilų dubenėlį. Gal dar koks kaulas atsiras? Tamsa gesina tako smėlį, Užtemdo pakraščių žaras... Sakai, nebegirdi Sargiuko, Tiktai kitų šunų balsus?.. O gal dirželis jam nutrūko? Tada joks alkis nebaisus... Tada gali lakstyt laisvai, Kur niekad dieną nebuvai...
22
MARGĖ IR PRUNCIUKAS Štai senelė melžia Margę, O šalia Prunciukas verkia. O šalia Prunciukas miaukia Ir saldaus pienelio laukia. Margė žiūri į kačiuką: „Mū, palauk gi trupučiuką!“ Ir taip kasdien per žalią vasarėlę… Vėl senelė melžia Margę, O šalia Prunciukas verkia. O šalia Prunciukas miaukia, Net saulutė apsiniaukia… Margė žiūri į kačiuką: „Mū, palauk gi trupučiuką!“ Ir taip kasdien per žalią vasarėlę…
23
ŽARIJĖLĖ Oi, koks virtuvėj triukšmas kilo – Murkliukui uodega apsvilo. Palei viryklės dureles Jis sukinėjos kiaurą rytą. O žarijėlė tiktai plest – Ant galo uodegos užkrito. Katė mama, jį guosdama, Pati visai susigraudino Ir ką daryti nebežino – Tokia nelaimė jai pirma. Murkliukas rėkė taip plonai, Kad užvirė didysis puodas. O kiek apdegę – ką žinai, Kai uodegos galiukas – juodas...
25
TURINYS I nosytės tiesumu Nukentėjo ... 7 Nosytės tiesumu ... 9 Sambo ... 10 Kaip išnešti uodegytę? ... 12 Proto dantis ... 13 Pievų muzikantas ... 14 Sargiukas ... 15 Pusryčiai ... 15 Pasilakstymas ... 15 Keičiasi mada ... 16 Naktinė sargyba ... 17 Dvyniai ... 18 Bet sykį ... 19 Žuvyčių skundas upių Direktoriui ... 20 Vakaras sodyboje ... 22 Margė ir Prunciukas ... 23 Žarijėlė ... 25 Šarka sinoptikė ... 26 Trakšt ir Brakšt ... 27 Rainių mokykla ... 28 Kas aukštai ir kas žemai ... 29 Drąsūs, stiprūs, vikrūs arba atvirkščiai ... Briedis eina į svečius ... 32
30
Medžiotojai ... 34 Ketvirta pusnis ... 35 Po ilgo miego ... 36 II SAKYKI, MOTULE Kur pasakėlė? ... 39 Vaikai ... 40 Sakyki, motule ... 41 Kregždžiukas ... 42 Gudrusis lapiukas ... 44 Šiuolaikiniai katinėliai ... 45 Dvidešimt žąsyčių ... 46 Raibės Ciepsis ... 47 Protingas augimas ... 48 Asilėlis ... 50 Asilėlio Beno mamos lopšinė ... Pažymys ... 52 Zuikelis apie patyčias ... 53 Kaip graužti? ... 54 Vėjo vaikas ... 55 Sūnus ... 57 Tikras turgus ... 58 Radybos ... 60 Po audros ... 61 Neklaužada ėriukas ... 62 Miliūno gandras ... 63 Iš mažo debesies ... 64
51
III striksio diktantas Šešiaeiliai Jauna bitutė ... 67 Du grūdai ... 68 Kas kiek paauga? ... 69 05 ar 50? ... 70 Striksio diktantas ... 71 Drąsus kregždžiukas ... 72 Mados ... 73 Išdidus gaidys ... 74 Į ambulatoriją ... 75 Žirgelis ... 76 Šarkos silpnybė ... 77 Labdara ir kėkštas ... 78 Ėriukai vasaros pievoje ... 79 Tikras užsispyrimas ... 80 Atsargūs paukšteliai ... 81 Upės veidrodėlis ... 82 Jauno vėjo galybė ... 83
Karosaitė, Alma Ka458
Kaip išnešti uodegytę?: eilėraščių rinktinė / Karosaitė, Alma; iliustravo Erika Tumienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 88 p.: iliustr.
Alma Karosaitė – žinoma ir mėgstama poetė, išleidusi daugiau nei dvidešimt knygelių vaikams, apdovanota K. Kubilinsko, A. Matučio literatūros premijomis. Jos kūryba vertinama už ypač lengvą žodžių sąskambį, linksmas ir žaismingas situacijas, taiklų humorą. Daugelis autorės eilėraščių yra tapę vaikiškomis dainomis. Rinktinė „Kaip išnešti uodegytę?“ sudaryta iš trijų dalių. Knygelėje – šiltai Almos Karosaitės aprašyti mieli jos poezijos personažai.
Korektorė Irena Plaušinaitytė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 2500 egz.
Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, 11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, 08217 Vilnius
Kai zuikis pakliūva į bėdą, jam terūpi išnešti sveiką uodegytę. Bet su tomis uodegytėmis – vienas vargas. Štai Murkliukas ją virtuvėj apsvilo, du Rainiukai turi saugoti nuo drėgmės ir aukštai išriesti, brisdami per tirštą miglą, o rašydamas diktantą tik ir žiūrėk, kad žodyje „kiškis“ jos neužkabintum ten, kur nereikia... Nemanykit, kad ši Almos Karosaitės knygelė vien apie uodegytes. Joje rasite eilėraštukų ir apie meškiuką Dručkį, kuriam į skaudžią vietą įgėlė bitutė, ir apie asilėlį, nenorintį būti asilo vaiku, ir apie šarką sinoptikę, kuriai vos pranešus giedrą, girioj kyla vėtra... Mažieji greitai įsimins paprastus ir žaismingus posmelius, mokysis atskirti gera ir bloga, o svarbiausia – išlikti savimi, kad ir kas nutiktų. ISBN 978-609-441-110-6
El. knygynėlyje – geresnės kainos!
9 786094 411106