Rinkosaikðtë 2012 m. kovo 10 d.
17-ieji leidimo metai
2012 m. kovo 10 d. Ðeðtadienis
Këdainiø rajono laikraðtis
Nr. 29 (2 394)
Kaina 1,20 Lt
Mieli Këdainiø kraðto þmonës! Á teismà keliaus jau antra chemikalø vagystës byla 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tarybai pasiraðius Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimo aktà, Lietuva vël atsirado pasaulio þemëlapyje ir vël ëmë kurti savo ðalies istorijà. Pasitikdami Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienà, bûkime verti tø pasiekimø ir iðgyvenimø. Tegul mums visiems uþteks iðminties ir geros valios toliau þengti laisvës keliu. Sveikinu visus mûsø kraðto þmones su Kovo 11-osios ðvente, linkiu sëkmingø darbø, prasmingø idëjø ir pilietinio aktyvumo. Rimantas DILIÛNAS, Këdainiø rajono savivaldybës meras
Kovo 11-àjà Lietuva ðvenèia savo laisvës ðventæ – Nepriklausomybës atkûrimo 22-àsias metines. Garbingoje mûsø valstybës praeityje daug reikðmingø ávykiø ir datø. Linkiu, kad Jus visuomet lydëtø iðkilios Kovo 11-osios dienos dvasia ir idëjos, kurios telktø jëgas naujiems darbams mûsø kraðto labui. Lai mûsø valstybës iðdidus Nepriklausomybës jausmas bûna perduodamas ið kartos á kartà. Ðia proga noriu palinkëti mums visiems tarpusavio supratimo, oraus patriotizmo iðreiðkiamo svariais ir nesavanaudiðkais darbais. Stiprinkime ir graþinkime savo kraðtà, kad mûsø vaikai ir anûkai èia, Lietuvoje, kurtø savo ateitá, o iðvykusieji gyventi svetur norëtø sugráþti... Lietuva bus tokia, kokie bûsime mes, kiekvienas ið mûsø. Tegul ði Kovo 11-oji bûna tikra ðventë mums visiems! Viktoras USPASKICHAS, Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas
Kovo 11-oji – atkurtos nepriklausomos Lietuvos gimtadienis. Jaunas, saulëtas, pilnas ryþto ir siekiø. Linkiu, kad kiekvieno mûsø ðirdys degtø noru kurti Lietuvos – savo laisvos valstybës – ateitá. Su nuostabia ðvente! Virginija BALTRAITIENË, Seimo pirmininko pavaduotoja, Darbo partijos Këdainiø rajono skyriaus pirmininkë
Sveikinu visus Këdainiø rajono savivaldybës gyventojus Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos proga! Prisiminkime visi kartu tà atmintinà 1990-øjø pavasará, kai buvome kupini tikëjimo savo Tëvynës ateitimi ir laisve. Ir palinkëkime vienas kitam bûti stipriems kartu – ir savo ðalyje, ir savo ðeimose. Linkiu visiems á rytdienà þvelgti giedru þvilgsniu, puoselëti taurias idëjas ir jas realizuoti. Romualdas GAILIÛNAS, Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktorius
Kartu su pavasariu á mûsø ðalá ir ðirdis ateinanti Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo diena tegul tampa kiekvieno þmogaus, kiekvienos ðeimos ðvente. Mûsø karta pasiekë, kad ðalis taptø laisva. Turime turtingà istorijà, galime kartu kurti graþesná, teisingesná, turtingesná gyvenimà sau, savo vaikams ir anûkams. Linkiu visiems Këdainiø kraðto þmonëms vienybës, stiprybës ir verþlumo! Juozas GAIDAMAVIÈIUS, koncerno VIKONDA UAB viceprezidentas, Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys
Apvogtos bendrovës „Litagros prekyba“ pavadinimas pernai ir ðiemet daugybæ kartø linksniuotas Policijos komisariate, prokuratûroje ir teismuose.
Jovita ÞEBRAUSKAITË
Ðiomis dienomis Këdainiø rajono apylinkës prokuratûroje bus suraðytas kaltinamasis aktas baudþiamojoje byloje, kurioje trys vyriðkiai átariami chemikalø vagyste ið bendrovës „Litagros prekyba“ sandëlio. V ienas ið Vienas átariamøjø ðiuo metu Policijos komisariato areðtinëje laukia, kada bus konvojuotas á pataisos namus, kuriuose turës atlikti laisvës atëmimo bausmæ, teismo skirtà anksèiau iðnagrinëtoje byloje. /Nukelta á 2 psl./
Restorane
„Novus Rex“ kiekvienà penktadienio vakarà Jums skambës gyva muzika ir kaskart vis kitoks, nenuspëjamas muzikos stilius. Mus rasite adresu: Didþioji g. 52, Këdainiai, Informacija telefonais: +370 347 55 555, +370 656 23 807, www.novusrex.lt, info@novusrex.lt
Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà, pagal Jûsø finansines galimybes !!! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime.
Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt
2
2012 m. kovo 10 d.
Á teismà keliaus jau antra chemikalø vagystës byla tø. Tiek kainuoja 860 litrø herbicido „Sekator“. Taigi per du kartus vyriðkiai pavogë ið viso 256 tûkst. 254 litø vertës turto.
/Atkelta ið 1 psl./
Vienà tyrimà sekë kiti du Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnø iðtirta ir kovo pradþioje prokuratûrai perduota baudþiamoji byla buvo pradëta pernai liepà, kai tiriant geguþës 15-àjà ir 21-àjà ávykdytà gana stambià chemikalø vagystæ paaiðkëjo, kad dalis chemikalø dingo kitu laiku ir kad dël to gali bûti kalti kiti þmonës. Pradëjus atskirà ikiteisminá tyrimà ëmë aiðkëti, kad dar prieð minëtàjà vagystæ trys átariamieji ið bendrovës „Litagros prekyba“ sandëlio pavogë chemikalø, kuriø vertë – apie 10 tûkst. litø. Neseniai, vasario 29-àjà, Policijos komisariate pradëtas treèias ikiteisminis tyrimas dël dar vienos dalies chemikalø vagystës, nes nebuvo árodyta, kad juos pavogë tie patys átariamieji.
Paaiðkëjo baigiantis geguþei Istorija, iðsirutuliojusi á tris baudþiamàsias bylas, prasidëjo pernai geguþës pabaigoje, kai paaiðkëjo, kad Biochemikø gatvëje esanèiame chemikalø sandëlyje trûksta pesticidø net uþ 400 tûkst. 299 litus. Vilniuje registruotos bendrovës „Litagros prekyba“ generalinis direktorius tada kreipësi á Këdainiø policijà, ir tyrëjams pavyko gana greitai uþèiuopti siûlo galà. Netrukus buvo sulaikyti trys átariamieji, kurie tarpusavyje buvo susijæ giminystës ryðiais: 53-ejø metø V. G. buvo 19-meèio L. B. patëvis ir 23-ejø metø G. G. dë-
Ieðkoma dingusioji
Uþfiksavo ir kameros
/Nuotr. R. Kazakevièiaus/
Këdainiø rajono apylinkës teismas kità savaitæ jau turëtø gauti dar vienà baudþiamàjà bylà, susijusià su chemikalø vagyste ið to paties sandëlio.
dë. Þinoma, dabar visi jie – jau metais vyresni.
Sutarë prasimanyti pinigø Du vyresni amþiumi vyriðkiai buvo susieti ir su „Litagros prekyba“ – jie dirbo bendrovës turto apsaugoje. Jau árodyta, kad Kaune registruotoje saugos tarnyboje „Tigro ðuolis“ dirbæs ir chemikalø sandëlio teritorijà saugojæs këdainietis G. G. susitarë su savo dëde, kaip prasimanyti pinigø. Vienà dienà G. G. budëjimo metu jiedu iðmëgino, kaip galima patekti á pastato vidø, o per kità budëjimà, geguþës 15-osios popiete, savo sumanymà ágyvendino. Vyriðkiai atsuktuvu atsuko sandëlio durø spynos laikiklá, áëjo vidun, prasibrovë iki chemikalø ir pagrobë 760 litrø fungicido „Fan-
dango“, kurio vertë siekë beveik 82 tûkst. litø. Dëþutes su chemikalais mikroautobusu á savo garaþus Truskavos seniûnijoje iðsiveþë dëdë, o sûnënas liko budëti toliau.
Laukia pataisos namai Pirmosios baudþiamosios by-
Nusprendë pavogti daugiau los tritomis jau, galima sakyti, viNors chemikalø sandëlyje árengtos slaptos kameros, po ðios vagystës nebuvo jokio sujudimo, todël vyriðkiai nusprendë pavogti dar daugiau chemikalø. Ðákart V. G. á pagalbà pasitelkë ir savo posûná, nes operacija nebuvo ið lengvøjø – reikëjo dëþutes su chemikalais ið pirmo aukðto virve traukti á treèià, neðti laiptais þemyn, krauti á automobilá, þodþiu, reikëjo fizinës jëgos. Trise ið tiesø nuveikë kur kas daugiau, tad geguþës 21 dienos grobis buvo vertas 174,3 tûkst. li-
siðkai uþbaigtas. Këdainiø rajono apylinkës teismas pernai lapkrièio 11-àjà minëtàjá G. G., kurá jau reikia vadinti buvusiu „Tigro ðuolio“ darbuotoju, nuteisë laisvës atëmimu trejiems metams ir ðeðiems mënesiams, o bausmæ atlikti paskyrë pataisos namuose. Jo dëdei V. G. teismas dvejiems metams apribojo laisvæ, o 19-meèiui L. B. laisvë apribota pusantrø metø. Visiems trims nuteistiesiems buvo priteista solidariai atlyginti bendrovei „Litagros prekyba“ pa-
Átariamieji kovo 4-osios rytà áþûliai vaþinëjo automobiliu, partrenkë dviraèiu vaþiavusià Ðiomis dienomis paaiðkëjo, kas TTiskûnuose iskûnuose partrenkë ddviratininkæ viratininkæ ir moterá, paliko jà abiem lûþusiomis rankomis ir ið ávykio vietos kas Këdainiuose sunkiai suþalojo vyriðká. Policijos pareigûnai, tirdami kius uþpuolæ 19-kos ir 21-eriø me- pabëgo. Paaiðkëjo ir galimas kito ávydviejø këdainieèiø sumuðimo by- tø vilainieèiai susijæ ir su kitu nukio kaltininkas. Ketvirtadiená polà, iðsiaiðkino, kad vëlø kovo 6- sikaltimu – dviratininkës suþalolicija sulaikë këdainietá, átariamà osios vakarà Tulpiø gatvëje vyrið- jimu Tiskûnø kaime.
Buvo policijos demaskuoti
Apeliaciná skundà atmetë „Litagros prekyba“ nesutiko su kai kuriomis teismo iðvadomis, kai kuriø bylos aplinkybiø vertinimu bei baudþiamøjø ástatymø aiðkinimu ir pateikë Panevëþio apygardos teismui apeliaciná skundà. Taèiau vasario 13-àjà bendrovës skundas buvo atmestas ir vasario 17-àjà Këdainiø rajono apylinkës teismas pateikë Policijos komisariatui patvarkymà vykdyti teismo nuosprendá. Laisvës atëmimo bausme nubaustam iki tol neteistam këdainieèiui G. G. tai reiðkë, kad nelaisvës dienos jau priartëjo – policijos pareigûnai turi já sulaikyti ir pristatyti á pataisos namus.
Átariamas vogæs ir su kitais Taigi ðiuo metu vyriðkio dienos slenka Këdainiø areðtinëje laukiant konvojavimo á pataisos namus, taèiau prieð akis – dar vienas teismo procesas. Kaip jau minëta, ðiomis dienomis Këdainiø prokuratûroje bus suraðytas kaltinamasis aktas antroje baudþiamojoje byloje, kurioje irgi trys vyriðkiai átariami chemikalø vagyste ið to paties sandëlio. Vienas ið átariamøjø – tas pats G. G. Ar jis bus átariamasis ir treèioje byloje, pradëtoje baigiantis ðiø metø vasariui, dar anksti spræsti. Policijos pareigûnai kol kas dar nenustatë, kas galëjo pernai sausio–geguþës mënesiais pavogti treèià dalá chemikalø, kuriø bendra vertë – irgi triþenklë. kovo 6-osios vakare sunkiai suþalojusá kità vyriðká. Pastarasis buvo skubiai operuotas, nes jam buvo sumuðti vidaus organai, nuo smûgiø plyðusi bluþnis. Nustatyta, kad tarpusavio konflikto metu vyriðká sumuðë 1976 metais gimæs këdainietis. „Rinkos aikðtës“ inf.
Raimundas Pikelis 1941-2012
SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA Ketvirtadiená á Policijos komisariatà kreipësi jonavietë, susirûpinusi dël Këdainiuose, P. Lukðio gatvës 2-ajame name, gyvenanèios savo dukters – 27-eriø metø Editos Narkevièienës. Moteris tvirtina nuo praëjusiø metø rugsëjo neturinti jokiø þiniø apie savo dukterá. Dingusioji – apie 165 centimetrø ûgio, vidutinio kûno sudëjimo, rudø plaukø, ovalaus veido, mëlynø akiø. Visø, þinanèiø, kur yra ði moteris, praðoma praneðti komisariato Kriminalinës policijos skyriaus tyrëjai Kristinai Arðtikytei (Këdainiai, A. Mickevièiaus g. 25, kabinetas 100) telefonu 68 725 arba anoniminiu pasitikëjimo telefonu 53 342.
Po antros vagystës ankstesnës ramybës vyriðkiai nesulaukë – prasidëjo inventorizacija, kuri parodë, kad sandëlyje – didþiulis chemikalø trûkumas. Tai, kad buvo vagiama, liko uþfiksuota ir sandëlio viduje árengtomis slaptomis kameromis. Kai policijos pareigûnai uþèiuopë, kas galëjo juos iðvogti, ir atliko kratà, tik dalá trijulës pavogtø chemikalø buvo suspëta parduoti, taip pat panaudoti ûkyje, kuriame dirbo V. G. su savo posûniu. Taigi daugiau kaip pusë vogtø chemikalø tàkart buvo gràþinta „Litagros prekybai“, taèiau toliau tiriant vagystæ liko neaiðku, kas ir kada pavogë kità didelæ dalá chemikalø, todël ir pradëtas antras ikiteisminis tyrimas.
darytà 48 tûkst. 383 litø þalà ir dar kompensuoti 3,7 tûkst. litø sumà, bendrovës iðleistà advokato paslaugoms. Konfiskuoti ir pinigai, uþdirbti ið nusikalstamos veikos.
KËDAINIØ RAJONO SAVIVALDYBËS ADMINISTRACIJA
PRANEÐIMAS APIE PASITARIMUS DËL BENDRØJØ PLANØ KONCEPCIJØ UAB „COWI Lietuva“ rengia Krakiø ir Ðëtos miesteliø bendruosius planus ir, siekdama ásiklausyti á Krakiø ir Ðëtos miesteliø bendruomeniø poreikius, organizuoja pasitarimus-diskusijas su visais suinteresuotais bendruomenës nariais, norinèiais teikti pasiûlymus miesteliø planavimo klausimais. Pasitarimas dël Krakiø miestelio bendrojo plano organizuojamas 2012 m. kovo 16 d. 15 val., Krakiø kultûros centre (Laisvës aikðtë 1, Krakiø mstl.). Iðsamesnæ informacijà apie rengiamà susirinkimà, galima gauti Krakiø seniûnijoje (Vilniaus g. 18, Krakës, tel. (8 347) 38 124). Pasitarimas dël Ðëtos miestelio bendrojo plano organizuojamas 2012 m. kovo 22 d. 15 val., Ðëtos seniûnijoje (Këdainiø g. 6, Ðëtos mstl.). Iðsamesnæ informacijà apie rengiamà susirinkimà, galima gauti Ðëtos seniûnijoje (Këdainiø g. 6, Ðëta, tel. (8 347) 35 265). Uþs. Nr. 745
Kovo 6 dienà mirë ilgametis Këdainiø „Nevëþio“ futbolo komandos þaidëjas ir kapitonas Raimundas PIKELIS. Raimondas Pikelis gimë 1941 sausio 5 dienà . Nuo 1958 metø atstovavo Këdainiø „Nemuno“, vëliau Elektros aparatûros gamyklos futbolo komandai. Nuo 1962 iki 1976 metø jis buvo „Nevëþio“ komandos narys. Daug metø R. Pikelis buvo komandos kapitonas. Su „Nevëþiu“ jis tris kartus tapo LTSR èempionu, penkis kartus laimëjo „Tiesos“ tauræ. Këdainiø rajono savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus specialistai, rajono futbolo bendruomenë uþjauèia R. Pikelio artimuosius. Dël ilgameèio futbolo þaidëjo Raimundo PIKELIO mirties nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðeimà ir artimuosius. Këdainiø futbolo veteranai
2012 m. kovo 10 d.
SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA
Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo diena 12 val. Këdainiø Ðv. Juozapo baþnyèioje – Miðiø auka uþ Lietuvà ir Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo akto signatarus. Po Miðiø – gëliø padëjimas ant Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo akto signataro Povilo Aksomaièio kapo Këdainiø miesto Kauno g. kapinëse. 14 val. Këdainiø kultûros centre – miesto vaikø ir jaunimo mëgëjø meno kolektyvø koncertas „Gimæ laisvi“. Uþs. Nr. 724
Planuoja perduoti keleiviø veþimà privatininkams Irma BAJORÛNË
Rajono savivaldybës vadovai ieðko bûdø, kaip pagerinti keleiviø veþimo vietiniais marðrutais paslaugos kokybæ. Savivaldybës meras Rimantas Diliûnas ir kiti vadovai susipaþino su Prienø, Vilkaviðkio savivaldybëse veikianèia vieðojo transporto sistema. Ðiose savivaldybëse keleiviø veþimo paslaugà teikia privatus veþëjas – uþdaroji akcinë bendrovë „Kautra“. „Ásitikinome, kad mûsø savivaldybë nëra pajëgi taip sutvarkyti sistemos, kaip tai padaryta ðiose savivaldybëse“, – „Rinkos aikðtei“ sakë meras. Svarstomi ávairûs variantai, tarp jø – ir savivaldybës valdomos bendrovës „Këdbusas“ privatizavimas.
Rajono savivaldybës vadovai sprendþia, kas rûpinsis keleiviø veþimu.
„Á bet kokius pokyèius keleiviø veþimo sistemoje þiûrime labai atsakingai, nes tai lieèia ir daugybæ keleiviø, ir „Këdbuso“ darbuotojus, ir rajone dirbanèius pri-
/Nuotr. R. Kazakevièiaus/
vaèius veþëjus“, – pabrëþë meras R. Diliûnas. Jei bus nutarta privatizuoti savivaldybës bendrovæ, tai bus atliekama konkurso bûdu.
3
Antstolë Ramunë Mikliuðienë skelbia areðtuoto turto varþytynes, kurios vyks balandþio 17 d. adresu Didþioji g. 36, Këdainiai Pirmosios varþytynës: 1. 0,3061 ha þemës sklypas, paskirtis – gyvenamosios teritorijos, uþstatyta teritorija 0,0820 ha, naðumo balas – 52.3, pastatas – gyvenamasis namas, 1 aukðto, sienos – su karkasu, apmûrytas, bendras plotas 68 kv. m, su priklausiniais (pastatais – ûkiniais pastatais (3 vnt.), kitais statiniais (inþineriniais) – ðuliniu), esantys Þemdirbiø g. 33, Pajieslio k., Këdainiø r., priklausantys Linui Varkalevièiui. Pradinë kaina – 33 600 Lt. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka, areðtas. Varþytyniø pradþia – 10 val. 2. 0,0763 ha þemës sklypas, naudojimo pobûdis – gyvenamosios teritorijos, uþstatyta teritorija 0,0333 ha, naðumo balas 56, pastatas – gyvenamosios namas, 1 aukðto, sienos – ràstai, bendras plotas 65,24 kv. m, su priklausiniais (pastatais – ûkiniais pastatais (2 vnt.), kitais statiniais (inþineriniais) – ðuliniu, lauko tualetu, tvora, rûkykla, kiemo aikðtele), esantys Þemaitës g. 3, Dotnuvos mstl., Këdainiø r., priklausantys Romualdui Karnatkai. Pradinë kaina – 12 000 Lt. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka, areðtas. Varþytyniø pradþia – 10.15 val. 3. 0,0520 ha þemës sklypas, paskirtis – þemës ûkio (sodø), esantis SB „Metalistas“, Daumantø k., Këdainiø r. priklausantis Loretai Kavaliauskienei. Pradinë kaina – 2 000 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 10.30 val. 4. 0,4800 ha þemës sklypas, paskirtis – þemës ûkio, naðumo balas 60.0, esantis Gudþiûnø k., Këdainiø r., priklausantis Jolantai Dirdienei. Pradinë kaina – 1 120 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 10.45 val. 5. Javø kombainas „Class Dominator 114“, variklio galia 210 kW, 1986 m., priklausantis Zigmui Sipavièiui. Pradinë kaina – 28 000 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 11 val. 6. Traktoriaus krautuvas, markë T-18A, 1985 m. gamybos, priklausantis Zigmui Sipavièiui. Pradinë kaina – 8 000 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 11.15 val. 7. Ratinis traktorius MTZ-1025, 2002 m. gamybos, variklio markë D-245, priklausantis Zigmui Sipavièiui. Pradinë kaina – 24 000 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 11.30 val. 8. ½ dalis þemës sklypo, paskirtis – gyvenamosios teritorijos, bendras plotas 0,2500 ha, uþstatyta teritorija 0,0870 ha, naðumo balas 49.8, ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, sienos ràstai, bendras plotas 78,76 kv. m su ½ dalimi priklausiniø (ûkiniø pastatø (4 vnt.), viralinës, statiniø (inþineriniø) – rûkyklos, lauko tualeto, ðulinio), esanèiø Jokûbaièiø g. 3, Gudþiûnø k., Këdainiø r., priklausantis Donaldai Puskepalienei. Pradinë kaina – 9 243 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 11.45 val. Antrosios varþytynës: 1. trijø kambariø butas su rûsiu, 1 aukðtas, bendras plotas 55,97 kv. m, esantis J. Basanavièiaus g. 13-14, Këdainiuose, priklausantis Sigitui Mozeriui. Pradinë kaina – 36 000 Lt. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka, areðtas. Varþytyniø pradþia – 13 val. 2. 0,2100 ha þemës sklypas (namø valda, namas sudegæs), naðumo balas 50.2, esantis Balsiø k., Gudþiûnø k., Këdainiø r., priklausantis Graþinai Kupcikevièienei. Pradinë kaina – 840 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 13.15 val. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstolei savo teises patvirtinanèius dokumentus. Varþytyniø dalyviai privalo ámokëti 10 proc. parduodamo turto kainos á antstolës depozitinæ sàskaità Nr. LT04 7182 3000 0060 9258, esanèià AB Ðiauliø bankas, banko kodas 71823.
4
2012 m. kovo 10 d.
Apie tai, kas rûpi visiems Irma BAJORÛNË
Kovo 10-àjà prasidës Seimo pavasario sesija. TTiek iek Seimo, tiek V yriausybës laukia Vyriausybës átemptas darbas. Ðios sesijos metu reikës priimti visà paketà energetikos ástatymø, ne maþiau svarbûs ástatymai ástatymai,, susijæ su pensijø re forma. reforma. Visa tai reikalaus susitelkimo ir konstruktyvaus darbo. Be to, 2012-ieji – rinkimø metai, ar sugebës politinës partijos susitelkti darbui? Su Këdainiø rinkëjams Seime atstovaujanèia Virginija BALTRAITIENE kalbëjome pastarojo meto aktualiausiomis temomis.
Kodël kyla politiniai nesutarimai? – Ðiandienos situacija Lietuvos politikoje, partinës rietenos akivaizdþiai parodo, kad sutarimo ir konstruktyvaus darbo sunku tikëtis, dar labiau atstumia gyventojus nuo dalyvavimo politiniame, visuomeniniame gyvenime. Vieðojoje erdvëje visi kalba apie Finansiniø nusikaltimø tyrimo tarnybos vadovø atleidimà, „Snoro“ banko nacionalizavimà ir bankrotà, bet niekas iki galo nepasako tiesos. Seimo antikorupcijos pirmininkas Ligitas Kernagis, komentuodamas tyrimà dël FNTT vadovø atleidimo, sakë, kad visuomenë turëtø nuspræsti, kas teisus, kas kaltas. Nesutinku su juo. Ar teisëtai pasielgë vidaus reikalø ministras R. Palaitis, atsakys teismas. Antikorupcijos komisijos darbas ir iðvados parodë, kad per daugiau nei 20 metø laisva Lietuvos valstybë niekaip negali iðsikapstyti ið paslapèiø ir neaiðkiø interesø liûno. Komisijos iðvados áneðë dar daugiau neaiðkumo ir nepasitikëjimo visomis valstybës institucijomis ir politinëmis partijomis, o visuomenë tikros informacijos taip ir negavo. Net dirbdama Nacionalinio saugumo komitete að taip pat neturiu visos informacijos ir vienareikðmiai atsakyti, kas teisus, tikrai negaliu, galiu tik daryti prielaidas. – Kaip manote, dël ko kilo skandalai? – Manau, kad ðis skandalas turi ne vienà prieþastá ir tikrà teisybæ suþinosime dar negreit. Pirmiausia konfliktas vyksta tarp valdanèiosios koalicijos partneriø. Koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalcentristai turëtø iðsispræsti juos tarpusavio susitikimuose, o ne vieðai drabstytis kaltinimais. Ðiuos veiksmus norisi pavadinti negraþiu þodþiu – „razborkë“ prieð rinkimus. Bûtø galima á tai nekreipti dëmesio, jei nebûtø á ðá skandalà
Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienë: „Pastarojo meto politiniai skandalai – tai valdanèiosios koalicijos partneriø siekis sumenkinti vieniems kitus prieð artëjanèius Seimo rinkimus.“ /Nuotr. ið „Rinkos aikðtës“ archyvo/
ávelta Generalinë prokuratûra, FNTT, VSD ir net Prezidentûra. Ar teisingai FNTT vadovai atleisti, turi spræsti teismas, o ne Seimo komisija. Jei Seimas norëjo detaliai iðsiaiðkinti, kas dedasi, turëjo suðaukti neeilinæ sesijà ir sudaryti naujà laikinàjà komisijà ir jai nustatyti, kokius klausimus turi iðnagrinëti. Kitas variantas – galima buvo iðplësti laikinosios komisijos, sudarytos „Snoro“ banko bankroto klausimams nagrinëti, ágaliojimus ir jos nagrinëjamø klausimø ratà. Antikorupcijos komisija atliko didelá darbà, bet jos iðvados teisiðkai nieko nereiðkia, o visi tie, kurie atsakinëjo á komisijos suformuluotus klausimus, neneða jokios atsakomybës uþ savo þodþius. Specialios komisijos statusas visai kitas ir á jos klausimus atsakinëjanèiø þmoniø atsakomybë didesnë. Antikorupcijos komisijos iðvadas vertinu politiniu aspektu, o ne teisiniu. Manau, bus pakeistas vidaus reikalø ministras kitu liberalcentristu ir koalicija dirbs toliau. Tuo labiau kad ir Prezidentë per ketvirtadiená vykusá susitikimà su Seimo vadovais pasakë, kad Vyriausybës ir Seimo laukia rimti sprendimai, nuo kuriø priklausys visos ðalies ateitis. – Koks viso to triukðmo tikslas? – Manau, kad jo organizatoriai nori nuslëpti kaþkà reikðmingo, nukreipti dëmesá nuo iðties svarbiø klausimø. Keliami skandalai smukdo visuomenës pasitikëjimà prokuratûra, Valstybës saugumo departamentu. Visa tai iðauga á didelá po-
litiná susiprieðinimà ir atgraso þmones nuo noro dalyvauti politikoje, rinkimuose. Manau, jog po tuo slypi ir interesas, kad kuo maþiau þmoniø ateitø á rinkimus, nes tik viena partija turi iðtikimà elektoratà, kuris ateina balsuoti bet kada. – Koks Prezidentës Dalios Grybauskaitës vaidmuo ðioje istorijoje? – Turime tvirtà ir svarià Prezidentës nuomonæ. Iki ðiol në vienas prezidentas neturëjo tiek átakos ðalies vidaus reikaluose. Gerai, kad Prezidentë nëra nuoðaly nuo tautos. Taèiau yra grësmë, kad gali bûti paminti parlamentinës valstybës pamatai, matau norà ávestá faktiná prezidentiná valdymà á ðalá nustumiant parlamentà. Jei valdþia susitelktø vienose rankose, kiltø autokratijos grësmë. – Kà ðiame kontekste manote apie kylantá visuomeniná judëjimà, rengiamas protesto akcijas? – Tie, kurie akcijø prieðaky vieðai kalba, tëra eiliniai kareiviai, o jø generolus pamatysime tada, kai jie patys to norës. Ðalyje vyksta intensyvus informacinis karas. Politiniø jëgø suprieðinimas – tai Rytø, Europos ir Amerikos tarpusavio konkurencijos rezultatas. Esame didþiøjø ðaliø interesø sankirtoje.
Pastatø renovacija – valstybinis reikalas – Kokius aktualiausius klausimus gyventojai kelia Jûsø priimamajame? – Bene aktualiausias klausimas – ðildymo kainos. O jos glaudþiai susijusios su pastatø renovacijos programa.
Kokybiðkai renovuoto pastato gyventojai daug maþiau moka uþ ðildymà. Didelë dalis pensininkø gauna kompensacijas uþ ðildymà ir jiems nesvarbu, kiek dar kils ðildymo kaina – jie mokës tiek pat, tik valstybë mokës didesnes kompensacijas. Darbo partijos frakcija ásitikinusi, kad valstybë turëtø privaloma tvarka atlikti daugiabuèiø renovacijà savo lëðomis. Po to buto savininkas turëtø gràþinti valstybei dalá jos iðleistø pinigø. Maþas pajamas gaunantiems gyventojams mokëti gal ir netektø, o valstybei iðleisti pinigai gráþtø, nes nebereikëtø mokëti kompensacijø. Þinoma, lëðø gràþinimo skaièiavimo mechanizmas turi atsiþvelgti á ávairias situacijas. Antras variantas – tartis su ðilumos tiekëjais, kad jie savo lëðomis atliktø visuotinæ renovacijà. Iðleistus pinigus ðilumos tiekëjai susigràþintø ið gyventojø per ðilumos kainà. Ðis kelias bûtø sudëtingesnis, nes gyventojai labai nepasitiki ðilumos tiekëjais. – Kokia nauda ið to visuomenei? – Masinë pastatø renovacija labai sumaþintø dujø poreiká ir priklausomybæ nuo vienintelës jø tiekëjos Rusijos. Taèiau kol nebus valstybës iniciatyvos, procesas nepajudës. Valstybë vienu metu ádëtø daug pinigø, bet vëliau sutaupytø per maþëjanèias kompensacijas.
Valstybës parama keièiantiems stogus – Mûsø skaitytoja domisi, kodël parama keièiant asbesto turinèià stogo dangà suteikiama tik kaimo gyventojams, o mieste gyvenantys jos negaus. – Dabar vykdomà paramos programà parengë ir vykdo Þemës ûkio ministerija, todël ji skirta tik kaimo þmonëms. Aplinkos ministerija prieð keletà metø buvo parengusi panaðià programà, kuri turëjo pasiekti visus gyventojus. Taèiau tuomet nebuvo pinigø. Ðioje programoje matau didelá trûkumà. Deklaruojama, kad pirmenybë pasinaudoti parama teikiama socialiai remtinoms, maþas pajamas gaunanèioms ðeimoms. Taèiau jos turi pakeisti stogo dangà uþ savas lëðas ir tik po to bus kompensuojama 50 procentø medþiagø kainos. Neásivaizduoju, uþ kokius pinigus maþas pajamas gaunanti ðeima gali ásigyti medþiagas ir atlikti darbus. Kaimuose kalbuosi su þmonëmis ir ásitikinau, kad tik vienetai galës pasinaudoti tokia parama. Tikiuosi, kad 2014–2020 metø Europos Sàjungos finansavimo laikotarpiu bus numatyta pinigø platesnio masto asbestiniø stogø keitimo programai ne tik kaimo
vietovëse.
Nesibaigianèios ðvietimo problemos – Gausi pedagogø bendruomenë kelia savo reikalavimus. Ar palaikote juos? – Ðvietimo darbuotojø profesinës sàjungos jau vykdë áspëjamàjá streikà ir að pritariu jo reikalavimams. Seime ne kartà diskutavome su profsàjungø atstovais, kvietëme dalyvauti ðvietimo ir mokslo ministrà. Profsàjungieèiams nereikia, kad ministras ateitø á renginá jø pasveikinti, jie nori bûti iðklausyti. Prezidentës replika, kad reikia kalbëtis, o ne gatvëje spræsti problemas, áþeidë kiekvienà pedagogà, nes jie në karto nëra iðëjæ á gatves. Mûsø þmonës yra labai ramûs, sakyèiau, net per daug ramûs. Jie tyliai kenèia arba susikrauna lagaminus ir iðvaþiuoja emigracijon netekæ vilties kà nors pakeisti. Galimybë þmonëms su nuomonæ iðreiðkianèiais plakatais, ðûkiais iðeiti á gatves, yra demokratijos iðraiðka. Visi pastebi, kad Vakaruose vyrauja kitoks poþiûris á þmogø. Ne tik didesni atlyginimai ten vilioja, bet ir poþiûris á þmogø. – Kasdienë Lietuvos ir mûsø rajono problema – mokyklø uþdarymas… – Mokyklos, ypaè kaimuose, uþdaromos dël vaikø skaièiaus maþëjimo. O jø maþëja dël mûsø ðalies ekonominës politikos, vykdytos visus 20 metø. Reiðkia, blogai valdome, jei þmonës iðvaþiuoja. Pas mus á visus klausimus þiûrima per didþiøjø miestø prizmæ. Maþa to, kad niekas nenori matyti kaimo mokyklø – dabar jau á tokiø rajonø centrø, kaip Këdainiai, situacijà neatsiþvelgiama. Mokyklà kaime matau ne tik kaip ðvietimo ástaigà, bet kaip socialiná centrà. Nemaþai ðeimø ásivaizduoja, kad jø vaikais privalo pasirûpinti valstybë: pamaitinti, aprengti, nuveþti á mokyklà ir á ekskursijà, mokytojo reikalas, ar vaikas lanko mokyklà. Jei mes sunaikiname kaime mokyklà, toks vaikas nebenueis á miesto mokyklà. Yra nemaþai uþdarø, droviø vaikø, kuriems nedràsu eiti á mokyklà, nes prasèiau apsirengæ uþ kitus. Yra psichologiniø problemø. Materialinë bazë, mokytojø kvalifikacija kaime ne prastesnë negu mieste. – Taèiau teigiama, kad kaimo mokyklos neiðsilaiko finansiðkai. – Mokinio krepðelio principas jau atgyvenæs savo paskirtá. Tà supranta visi, tik liberalø valdoma ministerija vis dar jo laikosi. Pritariu krepðelio metodikai tik skaièiuojant, kiek lëðø ið valstybës biudþeto reikia skirti savivaldybei. Toliau – savivaldybës reikalas. Pavyzdþiui, mûsø rajone keliose kaimo mokyklose vaikø skaièius pakankamas, bet krepðelio lëðø nepakanka. Jø uþtenka tik didmiesèiuose.