Mykolo Romerio universitetas
2013
Rugsėjo mėnesį MRU vyko Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tarp tautinė konferencija „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“. Renginyje dalyvavo apie 400 įtakingų Europos mokslininkų, mokslo strategų ir politikų, asociacijų atstovų, tarp ku rių – Europos įgaliotinė mokslui ir inovacijoms dr. Maire Geoghegan Quinn, Europos mokslo ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius dr. Robertas Janas Smitsas, Euro pos mokslo tarybos prezidentė prof. Helga Nowotny. Konferencijoje priimta Vilniaus deklara cija, pagal kurią numatoma modeliuoti Europos mokslo politikos ateitį. Vilniaus deklaracijos akcentas – integruotas požiūris ir tarpdiscipliniškumas, technologinių, fizinių ir socialinių bei humanitarinių mokslų bendradarbiavimas. Vilniaus deklaracija žymi naują socialinių ir huma nitarinių mokslų raidos etapą. Europos mokslo politika anksčiau buvo labiau paremta gamtos ir tiksliųjų mokslų potencialu. Akivaizdu, jog to nepakanka. Inovacijų variklis turi veikti dviem taktais, o ne vienu. Būtina atsižvelgti į socialines ir vertybines misijas, kurias gali įgyvendinti socialiniai ir humanitariniai mokslai, – tai demokratijos plėtra, pilietiškumas, žmogaus gy venimo įprasminimas. Europos įgaliotinė mokslui ir inovacijoms Maire Geoghegan Quinn lankydamasi Universitete pabrėžė, kad modernios technologijos pateikia daug atsakymų į iššūkius, su kuriais mes susiduriame, tačiau jos vienos nėra pajėgios išspręsti kompleksinių visuomenės problemų. Žinių visuomenėms būtinas savęs pažinimas, o socialiniai ir humani tariniai mokslai yra raktas į tą pažinimą. MRU, keletą metų analizavęs darbo rinką ir visuomenės poreikius, atrado perspektyvią socialinių technologijų nišą. Įkurtas atitinkamas fakultetas, kuriame atidaryta jungtinė sociali nių technologijų programa su Londono Midlsekso universitetu, kuriama jungtinė studijų prog rama su Pietų Korėjos Dongseo universitetu. Įgyvendindamas savo svarbiausią tikslą – kurti paklausias studijų programas, MRU įver tina šalies ūkio struktūrą ir pasaulines ūkio raidos tendencijas. Pasaulis išgyvena įprastinių pa radigmų virsmą: ilgą laiką tikėję, jog visuomenės gerovę kuria technologijos, o socialiniai ir hu manitariniai mokslai neduoda apčiuopiamos pridėtinės vertės, imame suvokti, jog taip nėra. Pasaulio ir ES valstybių raida patvirtina, kad vystantis ekonomikai, diegiant inovacijas, gamybos sferos indėlis BVP struktūroje mažėja ir auga paslaugų sektoriuje sukuriamo BVP dalis. Šiuo metu Lietuvoje tik 3,3 proc. BVP sukuriama žemės ūkyje, 28,4 proc. – pramonėje ir 68,4 proc. – paslaugų srityje. Vidutiniškai ES paslaugų sektoriuje sukuriama 73,4 proc., o JAV – 79,7 proc. BVP. Poindustrinėje epochoje paslaugų sektoriaus plėtra yra augančios ekonomikos požymis. Vien šiame sektoriuje ES pastaraisiais metais daugėja sukuriamų naujų darbo vietų. Daugelyje ES šalių paslaugų sferos ryšys su dirbančiaisiais socialinių, humanitarinių, informatikos ir analo giškose srityse akivaizdus, todėl MRU čia regi savo studijų programų plėtotės perspektyvas. Ga lima prognozuoti, kad Lietuvoje paslaugų sektoriaus įnašas į BPV artimiausioje ateityje didės, o tai padidins socialinių ir humanitarinių mokslų vertę bei atsakomybę. Viso pasaulio aukštojo mokslo laukia labai rimti pokyčiai. Europoje labai mažėja aukštojo mokslo rinka. Lietuvos laukia demografinė duobė: šiais metais vidurines mokyklas baigia apie 50 tūkst. abiturientų, o 2020 m. jų bus maždaug 20 tūkst. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose Europos šalyse. Anglijos, Vokietijos universitetai pradeda stokoti studentų, todėl invazija į Lietuvos rinką bus vis aktyvesnė. Šiuo metu reikia galvoti ne apie tai, kaip apsaugoti vieną ar kitą Lietuvos universitetą, bet apie visą aukštojo mokslo sektorių. Juk universitetas – viena stipriausių institucijų, puoselėjančių Lietuvos tapatybę. Tai ypač svarbu, kai gilėja demografinė duobė, tiesiogiai paveikianti ir mokyklas, ir universitetus. Nors atvyksta studentų iš kitų šalių, jie nekompensuos mažėjančio lietuvių studentų skaičiaus. Reikia gerai išstudijuoti pasaulines aukštojo mokslo
6