Issuu on Google+

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO 2010-2014 M. MOKSLO PROGRAMA

Teisingumas, saugumas ir ţmogaus teisės

Vilnius, 2011


Mokslo programos komitetas: Vadovas – prof. dr. Vidmantas Egidijus Kurapka, Teisės fakulteto Baudţiamojo proceso katedros profesorius, el. p.: ekurapka@mruni.eu. Nariai: prof. dr. Eglė Bilevičiūtė, Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros profesorė, el. p.: eglek@mruni.eu; doc. dr. Asta Dambrauskaitė, Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros docentė, el. p.: asta.dambrauskaite@mruni.eu; prof. dr. Viktoras Justickis, Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros profesorius, el. p.: vjust@mruni.eu; prof. dr. Mindaugas Kiškis, Socialinės informatikos fakulteto Elektroninės valdţios katedros profesorius, katedros vedėjas, el. p.: mkiskis@mruni.eu; prof. dr. Algirdas Miškinis, Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Finansų ir mokesčių katedros profesorius, katedros vedėjas, el. p.: algirdasmiskinis@mruni.eu; prof. dr. Jūratė Morkūnienė, Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedros profesorė, el. p.: jurate.morkuniene@mruni.eu; doc. dr. Birutė Pitrėnaitė, Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, Vadybos katedros docentė, el. p.: birute.pitrenaite@mruni.eu; prof. dr. Birutė Pranevičienė, Viešojo saugumo fakulteto Teisės katedros profesorė, el. p.: praneviciene@mruni.eu; doc. dr. Agota Giedrė Raišienė, Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros docentė, el. p.: agotar@mruni.eu; prof. dr. Justinas Ţilinskas, Teisės fakulteto Lyginamosios teisės katedros profesorius, katedros vedėjas, el. p.: justisz@mruni.eu; prof. dr. Rita Ţukauskienė, Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros profesorė, el. p.: rzukausk@mruni.eu; Egidijus Ţironas, apeliacinis@apeliacinis.lt.

Lietuvos

Apeliacinio

Teismo

pirmininkas,

el.

p.:


3

PROGRAMOS TURINYS I. Analitinė apţvalga .................................................................................................................. 4 II. Tikslas, temos, uţdaviniai, įgyvendinimo priemonės, laukiami kokybiniai rezultatai .......... 9 III. Laukiami kiekybiniai rezultatai ........................................................................................ 201 IV. Sąsajos su veikiančiomis ir kuriamomis studijų programomis, dalykais ........................... 21 V. Mokslo programos preliminarus biudţetas.......................................................................... 22 VI. Galimas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ..................................................... 235


I. ANALITINĖ APŢVALGA Strateginiai dokumentai: - LR Seimo 2008 m. gruodţio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“; - Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategija; - 2010-2014 m. daugiametė programa dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (Stokholmo programa); - Pasaulis 2025 m. strategija; - 2010 m. Europos Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Paţangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“; - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos inovacijų 2010-2020 m. strategijos; - Europos Sąjungos sutartis; - Europos bendrijos steigimo sutartis ir kt. Programos svarba. Dar 2007 m. geguţės mėn. MRU Senatas buvo patvirtinęs fakultetų mokslo programas 2007-2011 m. Šias mokslo programas fakultetų mokslininkų grupės parengė, atlikusios išsamią Lietuvos ir pasaulio ţinių ekonomikos poreikių analizę, ištyrusios studijų ir rinkos poreikius bei galimybes, įvertinusios turimus ţmogiškuosius išteklius. Numatydamos mokslinės veiklos tikslus, uţdavinius, veiklos planus, mokslininkų grupės siekė mokslo ir studijų vienovės, kokybės bei veiklų tarptautiškumo ir plėtros. Tokios išsamios ir pagrįstos tiek teoriškai, tiek praktiškai mokslo programos MRU buvo parengtos pirmą kartą, remiantis kitų Europos universitetų patirtimi, ieškant tinkamiausio mokslo programos modelio, kuris uţtikrintų sėkmingą MRU vizijos ir misijos įgyvendinimą. Tad šios mokslo programos „Teisingumas, saugumas ir ţmogaus teisės“ tikslas išlieka tęsti pradėtus tyrimus, orientuoti juos į tarpfakultetinį bei tarpkatedrinį bendradarbiavimą. Tematika siekiama efektyviai prisidėti prie subalansuotos ir tvarios visuomenės plėtros, veiksmingos ir konkurencingos ekonomikos, sklandţios šalies integracijos į ES ir pasaulio socialines, politines bei ekonomines struktūras. Atliktų tyrimų pagrindu bus formuluojamos rekomendacijos valdţios institucijoms, teisę kuriančioms ir teisę taikančioms institucijoms. Suformuluotos rekomendacijos padės spręsti dabartines valstybės ir teisės problemas, bus kaip atsakas į dabartinius ir ateityje iškilsiančius iššūkius. Mokslinių tyrimų rezultatai kiekvienoje mokslo programos temoje bus skelbiami bendrose mokslininkų grupių parengtose monografijose ar mokslo studijose. Vykdoma mokslo programa betarpiškai siesis su Mykolo Romerio universitete vykdomomis bakalauro ir magistro studijų programomis, integruos trečiosios studijų pakopos metu vykdomus mokslinius tyrimus.


5

Programos aktualumas. Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje išlieka vienu svarbiausių valstybės tikslų bei uţdavinių, siekiant Lietuvos ekonominės gerovės, politinio stabilumo ir socialinio gėrio. ES plėtra sukūrė dar platesnę stabilumo ir gerovės erdvę Europoje – erdvę, kurioje yra uţtikrinta demokratija ir teisės viršenybė ir kurioje gerbiamos ţmogaus teisės. Pagarba ţmogaus teisėms yra esminė visų tarptautinių sutarčių, kurias šiuo metu pasirašo Europos Sąjunga, dalis. Socialinių-ekonominių santykių reguliavimas Europos Sąjungos teisėje, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisinių sistemų suderinamumas yra neatsiejama eurointegracijos dalis. Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė-narė, turi sugebėti valdyti teisinę ir ekonominę riziką, susijusią su ekonominiais ir teisiniais veiksniais bei pokyčiais, vykstančiais valstybių narių rinkose, socialinėje aplinkoje. 2009 m. gruodţio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, įtvirtinanti teisinį pagrindą ir priemones, reikalingas ateities problemoms spręsti ir piliečių poreikiams tenkinti. Lisabonos sutartimi įtvirtinta teisių ir vertybių, laisvės, solidarumo ir saugumo Europa, kurioje skleidţiamos Sąjungos vertybės, į pirminę Europos teisę įtraukiama Pagrindinių teisių chartija, numatomi nauji solidarumo mechanizmai ir uţtikrinama geresnė Europos piliečių apsauga. Lisabonos sutartimi išsaugomos dabartinės teisės ir įtvirtinama naujų. Visų pirma ja garantuojamos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėţtos laisvės ir principai, o Chartijos nuostatos, susijusios su pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, tampa teisiškai įpareigojančios. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas rezoliucija dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa) patvirtino 2010-2014 m. daugiametę programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Šioje programoje išdėstyti ateinančių penkerių metų Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (Area of Freedom, Security and Justice) raidos prioritetai. Kuriant ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ilgainiui į šią sąvoką bus įtraukti tokie aspektai kaip ES pilietybė, asmens judumas, prieglobstis, imigracija, vizų politika, ES išorės sienų valdymas.

Bus

skatinamas

ir

glaudus

policijos,

teisminių

institucijų

ir

muitinių

bendradarbiavimas. Sukūrus šią erdvę, bus galima uţtikrinti, kad ES piliečiams, lankytojams ir imigrantams iš trečiųjų šalių taikomi teisės aktai būtų vienodai įgyvendinami. Vienas iš ţymių Europos Sąjungos laimėjimų yra tas, kad per praėjusią pusę amţiaus jai pavyko sukurti didţiulę valstybių sienų nevarţomą erdvę, kurioje ţmonės gali judėti netrukdomi pasienio kontrolės. ES piliečiai gali laisvai pasirinkti, kurioje ES šalyje jie nori gyventi ir dirbti. Tačiau, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti šiomis teisėmis ir laisvėmis, ţmonės turi gyventi ir dirbti kasdienius darbus saugioje aplinkoje. Jie turi būti apsaugoti nuo tarptautinio nusikalstamumo bei terorizmo ir turėti vienodas sąlygas kreiptis į teismą bei teisę reikalauti, kad pagrindinės jų teisės būtų uţtikrinamos visoje Europos Sąjungoje. Be to, imigracija iš trečiųjų


6

šalių turi būti reguliuojama sąţiningai ir nuosekliai. ES turi veiksmingai valdyti savo išorines sienas. Jos nacionalinės teisminės institucijos ir policijos pajėgos turi glaudţiai bendradarbiauti siekdamos, kad ţmonės bet kurioje ES vietoje jaustųsi vienodai saugiai, turėtų vienodas galimybes kreiptis į teismus ir galėtų visiškai naudotis savo teisėmis. Prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo prisideda ir privatinės teisės instrumentai, sutartys kaip pagrindinė priemonė, kurią pasitelkdami asmenys reguliuoja tarpusavio ekonominius santykius. Dabartiniame teisės harmonizavimo etape Europos privatinės teisės tikslai apibrėţiami labai plačiai: teisingumas, laisvė, ţmogaus teisių apsauga, ekonominė gerovė, solidarumas ir socialinė atsakomybė, vidaus rinkos skatinimas, kultūrinio ir lingvistinio pliuralizmo išsaugojimas, taip pat protingumo, teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir efektyvumo siekimas. Sutarčių teisės funkcija inter alia yra prisidėti prie ES piliečių laisvės ir socialinio saugumo bei ekonominės gerovės didinimo. Sutarčių teisė turi remtis rinkos ekonomikos principais, laisva konkurencija, tokiu būdu uţtikrinant optimalų prekių ir paslaugų paskirstymą rinkoje. Specifinės ES sutarčių teisės funkcijos - vidaus rinkos skatinimas (plėtra), kliūčių pagrindinėms keturioms laisvėms šalinimas, palankių sąlygų sudarymas vienos valstybės ribas perţengiančioms sutartims, vienodų veiklos sąlygų sukūrimas. Stokholmo programoje pabrėţiama būtinybė panaudoti visas bendrosios rinkos teikiamas galimybes pasitelkiant Europos sutarčių teisę. Europos Komisija raginama paspartinti darbą Europos sutarčių teisės srityje, kuris atliekamas remiantis teoriniu Bendros pagrindų sistemos projektu (DCFR), taip pat kitais moksliniais darbais Europos sutarčių teisės srityje. Stokholmo programoje nemaţai dėmesio skiriama civilinei teisenai – siūloma skatinti elektroninį teisingumą, alternatyvų ginčų sprendimą, kiek įmanoma supaprastinti procesą. Skatinama taikyti abipusio pripaţinimo principą, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pagrindas, todėl reikia abipusio pasitikėjimo ir pasitikėjimo kitų šalių teisinėmis sistemomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 m. programoje įtvirtinti siekiai gerinti teisingumo prieinamumą - skatinti alternatyvių (neteisminių) ginčų sprendimo būdų sistemą, siekiant greitesnio ir patogesnio ginčų sprendimo, taip pat sumaţinti teismams tenkantį krūvį. Vyriausybės programos prioritetiniais tikslais išlieka ir e-teisingumo sistemos sukūrimas ir jos veikimo uţtikrinimas. Europos Sąjunga rengia dar labiau koordinuotą prieglobsčio teikimo ir imigracijos politiką, kad prieglobsčio prašytojams būtų vienodai taikoma derama tvarka, o legalūs imigrantai, kurių reikia Europos Sąjungai, būtų integruojami į Europos bendruomenes. Taip pat reikia imtis veiksmų uţkirsti kelią piktnaudţiavimui ir sustabdyti nelegalią imigraciją. Be to, ES šalys tik dirbdamos drauge gali veiksmingai kovoti su tarptautiniais nusikaltimais ir terorizmu. Visa tai


7

uţtikrins, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų visiems būtų viena bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Veiksminga organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kontrolė yra viena iš prielaidų sėkmingam valstybės vidaus saugumo uţtikrinimui bei regiono valstybių bendradarbiavimui. Vykdant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kontrolę, didelis dėmesys turi būti skiriamas baudţiamojo proceso dalyvių teisių ginčiai. Tai tiesiogiai siejasi su prevencinio poveikio nusikalstamumui veiksmingumu, o visapusiška ţmogaus teisių apsauga yra būtina sąlyga demokratijos plėtrai. Pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje formuoja prielaidas nusikalstamumo ir atskirų, itin probleminių jo rūšių - korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo pokyčiams. Pasirinktų nusikalstamumo rūšių analizė ekonominių pokyčių kontekste atveria galimybes analizuoti baudţiamojo proceso dalyvių teisių ginties lygmenį bei teikti rekomendacijas dėl adekvačios teisėsaugos institucijų reakcijos į nusikalstamumą. Viešojo saugumo sektoriaus institucijos vis dar turi labai ribotus gebėjimus adaptuoti mokslo pasiekimus ir naujas vadybos technologijas savo veikloje. Kiekvienoje valstybėje neišvengiamai kyla socialiniai konfliktai, ginčai ir nesutarimai, todėl reikia sukurti mechanizmus, uţtikrinančius atskirų socialinių grupių sugyvenimą ir bendradarbiavimą. Uţkertant kelią šių konfliktų atsiradimui, jų atsiradimo prieţasčių bei pasekmių šalinimui pasitelkiamos teisės ir kitų socialinių mokslų pasiekimai. Turi būti tiriama, kiek efektyviai galiojantys įstatymai įtakoja šiuos procesus, kokie būtini jų pakeitimai ar papildymai siekiant galutinio tikslo – socialinio sugyvenimo. Empiriniai tyrimai ir asocialaus bei nusikalstamo elgesio mechanizmus aiškinančios koncepcijos yra atskleidusios daugelį rizikos ir apsauginių veiksnių, prognozuojančių asocialų ir/ar nusikalstamą asmens elgesį. Tačiau kokią naują riziką sukuria globalizacijos sąlygomis vykstantys pokyčiai, stebimi visose pasiturinčiose „globalizuotose“ visuomenėse (socialinių ir pilietinių vertybių transformacijos, komunikacinių technologijų plėtra, agresyvėjanti ţiniasklaida ir kt.), kokias pasekmes individo lygmeniu jos sukelia? Atsakymams į šiuos klausimus reikalingos naujos ţinios apie asocialaus elgesio genezę naujomis gyvenimo sąlygomis. Kitaip tariant, tam, kad būtų valdomos (kontroliuojamos, maţinamos) asocialaus elgesio apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje, būtini ir nauji jo riziką didinančių bei ją maţinančių veiksnių tyrimai. Ţvelgiant globaliu mastu, pasaulyje pastarąjį dešimtmetį daţnėja gamtinės ir technologinės ekstremalios situacijos, didėja jų griaunamasis poveikis. Be to, tęsiasi ir uţsiplieskia nauji socialinio pobūdţio neramumai bei kariniai konfliktai, atsiranda naujos grėsmės, kurioms valdyti tradicinių priemonių nebepakanka. Panaikinusios nepriteklių, visuomenės tampa technomokslinio progreso „įkaitėmis“, nes postmodernistinio pasaulio paţanga ne tik skatina jau egzistuojančios rizikos didėjimą, bet ir sukuria anksčiau nepaţintus globaliai plintančius pavojus.


8

Todėl socialinės gerovės siekianti visuomenė virsta rizikos visuomene. Šie pokyčiai verčia politikus ir mokslininkus visame pasaulyje ne tik daugiau dėmesio skirti saugumo uţtikrinimo problemoms, bet ir priimti kintančių saugumo pavidalų sukeltus iššūkius. Lietuvai, kaip bet kuriai kitai paţangiai šaliai, būdingi rizikos visuomenės bruoţai: grėsmių globalizacijos kontekste gerovės siekimą papildo naujas visuomenės plėtros tikslas – siekti saugumo. Situacija pasaulyje ir Lietuvos specifinės aplinkybės reikalauja didesnių politikų ir mokslininkų pastangų plėsti pasirengimą tinkamai veikti ekstremaliomis situacijomis. Rizikos visuomenės paradigma tampa kompleksinių tyrimų ir specifinių atvejų analizių metodologiniu pagrindu siekiant paţinti ir apibūdinti šiuolaikinio pasaulio reiškinius, jų prieţastis ir padarinius. Visuomenė, buvusi kultūrinėje-geografinėje izoliacijoje, patiria itin staigias socialines bei vertybines transformacijas, tad teisė, viena vertus, tampa tokių transformacijų liudijimu, kita vertus – instrumentu, leidţiančiu sušvelninti arba valdyti tokių transformacijų pasekmes. Rytų ir kitų sąlyginai jaunų civilizacijų stiprėjimo ir vis aktyvesnio santykio su Vakarų ir Rytų civilizacija kontekste, globalizacijos ir migracijos procesuose bei socialinių pokyčių procesuose teisė patiria neišvengiamą poveikį ir turi atliepti naujiems socialiniams iššūkiams. Lyginamoji teisė – vienas iš instrumentų, leidţiančių surasti sąryšius tarp skirtingų civilizacijų ir kultūrų, siekti jų civilizuoto bendradarbiavimo ir susikalbėjimo. Moksliojoje

visuomenėje

informacinės

technologijos

sukuria

naujas

teisinio

reglamentavimo galimybes, naujas turto formas, keičia vertybių sistemą. Individo laisvė ir jos suvokimas turi tiesioginę įtaką jo turtinių, šeimos ir kitų asmeninių neturtinių santykių, kaip socialinio bendravimo ir ţmogaus savirealizacijos formos, suvokimui. Postmodernizmas ir jo iššaukti socialiniai pokyčiai (demografiniai pokyčiai, naujų turto formų, naujų šeimos formų, naujų verslo ir viešosios vadybos instrumentų atsiradimas; globalizacijos iššauktos teisės harmonizavimo ir unifikavimo tendencijos pasaulyje ir ypač Europoje) lemia, kad nacionalinė teisės sistema nebegali tenkintis status quo, o turi nuolat atsinaujinti pritaikant teisę ir teismų praktiką prie nuolat besikeičiančių poreikių. Atliekant mokslinius tyrimus siekiama kompleksiškai ištirti teisės naujus uţdavinius ir naujas funkcijas, susijusias su socialiniais ir ekonominiais pokyčiais Lietuvai efektyviai integruojantis į pasaulinę erdvę. Programos paskirtis. Sutelkti universiteto mokslininkus į tarpdisciplinines tyrėjų grupes, galinčias vykdyti kompleksinius mokslinius tyrimus, siekiant numatytų programos tikslų, sudaryti sąlygas mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinei sklaidai vykdant bendrus projektus su uţsienio partneriais, organizuojant tarptautines konferencijas ir kitus mokslo renginius. Programos moksliniai tyrimai plėtos holistinį poţiūrį į šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir integruos skirtingų mokslo sričių ir krypčių ţinias, mokslinius tyrimus vykdančios tarpdisciplininės tyrėjų grupės kurs


9

naujas ţinias, kurių pagrindu kuriamos atsiras naujos arba bus atnaujintos esamos studijų programos. Moksliniai tyrimai atspindės globalius iššūkius, atitiks valstybės ir visuomenės bei asmens poreikius, skatins ekonomikos ir visuomenės paţangą. Programa siekiama efektyviai prisidėti prie subalansuotos ir tvarios visuomenės plėtros, veiksmingos ir konkurencingos ekonomikos, šalies sklandţios integracijos į ES ir pasaulio socialines, politines bei ekonomines struktūras. Atliktų tyrimų pagrindu bus formuluojamos rekomendacijos valdţios institucijoms, teisę kuriančioms ir teisę taikančioms institucijoms. Suformuluotos rekomendacijos padės spręsti ne tik dabartines valstybės ir teisės problemas, bet bus ir atsakas į ateityje iškilsiančius iššūkius. Moksliniai tyrimų rezultatai kiekvienoje mokslo programos temoje bus skelbiami bendrose mokslininkų grupių parengtose monografijose ar mokslo studijose, mokslo straipsniuose. Programos perspektyvos. Vykdoma mokslo programa betarpiškai siesis su Mykolo Romerio universitete vykdomomis bakalauro ir magistro studijų programomis, integruos trečiosios studijų

pakopos

metu

vykdomus

mokslinius

tyrimus,

sudarys

sąlygas

tarptautiniam

bendradarbiavimui siekiant jungtinių studijų programų ir per bendrus projektus aktyvaus įsitraukimo į Europos ir pasaulio mokslo ir studijų erdvę.

II. Tikslas, temos, uţdaviniai, įgyvendinimo priemonės, laukiami kokybiniai rezultatai Tikslas

kompleksiškai

tirti

teisingumo

įgyvendinimo

teisinius,

socialinius,

ekonominius, politinius ir kultūrinius veiksnius, šiuolaikinius ţmogaus teisių apsaugos mechanizmus, saugumo uţtikrinimo garantijas, globalizacijos ir socialinio teisingumo kontekstuose analizuoti verslo aplinkos dinamiką, asmens ir valstybės finansinį saugumą, ekonominių sukrėtimų pasekmių įveikimo būdus ir prevenciją, efektyvų ginčų sprendimą ir konfliktų valdymą, moksliosios visuomenės įtaką teisingumo įgyvendinimui. Tyrimų rezultatais bus grindţiami asmens, visuomenės ir valstybės interesus atitinkantys moksliniai siūlymai, kaip spręsti tirtas problemas. Programoje numatytais tyrimais siekiama aktyviai įsijungti į pasaulio mokslo ir studijų erdvę, tyrimų rezultatų pagrindu kurti naujas ir tobulinti naujas ir esamas studijų programas. Programos aprėptis. Programos dalyviai vykdo mokslinius tyrimus teisės, filosofijos, sociologijos, vadybos, ekonomikos, psichologijos ir kitų mokslų poţiūriais šiose mokslui aktualiose ir praktikai reikšmingose srityse: -

teisingumą lemiantys veiksniai (pagarba pagrindinėms teisėms, konstitucinė justicija,

romėnų teisės potencialas, teisės į gynybą uţtikrinimas baudţiamajame procese, teisės taikymas, atkuriamasis teisingumas, privatinės teisės internacionalizacija, teisminis bendradarbiavimas,


10

valstybės garantuojama teisinė pagalba, teisminių sistemų veiksmingumas, teismo sprendimų vykdymas, abipusio pripaţinimo principo taikymas, administracinis teisinis reguliavimas, nusikalstamų veikų tyrimas, civilinė atsakomybė, teismo sprendimų vykdymas, teisingumo įgyvendinimo politika ir kt.); -

žmogaus teisių apsauga ir darni visuomenė (ţmogaus teisių filosofinė samprata,

vaiko teisių apsauga, prekybos ţmonėmis prevencija, šeimos apsauga, teisė kreiptis į teismą, teisės į teisminę gynybą, administracinio proceso dalyvių teisės, ţmogaus teisių apsaugos sistema, diskriminacija, baudţiamojo proceso dalyvių teisės, ţmogaus teisių paţeidimų prevencija, skurdo maţinimas, darbo santykių lankstumo ir uţimtumo garantijų pusiausvyra, socialinės apsaugos ir pensijų sistemos, socialinė įmonių atsakomybė, imigracija, visuomenės edukacija, klimato kaita, šeimos santykiai, nepilnamečių justicija, alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, psichologiniai veiksniai teisėje, asocialus ir rizikingas elgesys ir kt.); -

asmens, organizacijos, valstybės ir tarptautinis saugumas (viešojo intereso gynimas,

teisinės valstybės kūrimas, sąţiningas verslas, alternatyvus ginčų sprendimas, biotechnologijų praktinis taikymas, darbo teisė, geresnės verslo aplinkos kūrimas, autorių teisių uţtikrinimas, prekių ţenklų sistema, sutarčių teisė, nusikalstamumas, ginkluotieji konfliktai, nepaprastųjų situacijų valdymas, kova su organizuotu nusikalstamumu, globalizacijos įtaka finansų sektoriui, korupcijos prevencija, nusikalstamo elgesio prevencija ir korekcija, ţmogaus saugumo uţtikrinimo prielaidos, verslo teisė, biotechnologijos ir sveikatos prieţiūra, nusikaltimų tyrimas, eismo saugumas, valstybės biudţetas, finansinis saugumas ir kt.). Vertinimo principai. Mokslo programos įgyvendinimas bus vertinamas remiantis šiais principais: tarptautiškumas (moksliniai tyrimai aktualūs ir pripaţįstami tarptautinėje mokslo bendruomenėje, mokslinius tyrimus vykdo tarptautinės mokslininkų grupės, mokslinių tyrimų rezultatai spausdinami tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose), tarpdiscipliniškumas (moksliniai tyrimai plėtoja holistinį poţiūrį į pasaulio iššūkius ir integruoja skirtingų mokslo sričių ir krypčių ţinias, mokslinius tyrimus vykdo tarpdisciplininės tyrėjų grupės), originalumas (moksliniais tyrimais yra sukuriamos naujos ţinios, kurių pagrindu kuriamos naujos arba atnaujinamos esamos studijų programos), aktualumas (moksliniai tyrimai atspindi globalius iššūkius, atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, skatina ekonomikos ir visuomenės paţangą), mokslo kultūra (mokslinių tyrimų etiškumas ir skaidrumas, intelektinės nuosavybės apsauga). Kiekybinė mokslo programos išraiška bus vertinama pagal mokslo publikacijų, suorganizuotų mokslo renginių, mokslo projektų skaičių.


11

Teisingumas, saugumas ir ţmogaus teisės

MOKSLO PROGRAMOS TEMOS, UŢDAVINIAI

1. Teisingumo įgyvendinimo teisiniai, socialiniai, ekonominiai, politiniai ir kultūriniai veiksniai (Vadovai: Prof. dr. J. Ţilinskas, justisz@mruni.eu, prof. dr. A. Dambrauskaitė, asta.dambrauskaite@mruni. eu, doc. dr. A. G. Raišienė, agotar@mruni.eu)

1.1. Lyginamoji teisė kaip civilizacijų komunikacinio diskurso instrumentas (Vadovas: prof. dr. J. Ţilinskas, justisz@mruni.eu) 1.2. Teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo politika ir jos poveikis valstybės raidai (Vadovas: doc. dr. G. Šapoka, gsapoka@mruni.eu) 1.3. Teisė į teisminę gynybą, e-teisingumas ir teisingumo vykdymo kokybė (Vadovas: prof. dr. E.Stauskienė, stauskiene@mruni.eu) 1.4. Konstitucionalizmo raidos, teisės konstitucionalizacijos, konstitucinės justicijos problemos (Vadovas: prof. dr. V. Sinkevičius, v.sinkevicius@mruni.eu) 1.5. XXI a. iššūkiai ir besikeičianti tarptautinė teisė: problemų identifikavimas ir sprendimų būdai (Vadovas: prof. dr. S. Katuoka, skatuoka@mruni.eu) 1.6. Privatinės teisės institutų kaita globalizacijos įtakoje (Vadovė: prof. dr. A. Dambrauskaitė, asta.dambrauskaite@mruni.eu) 1.7. Socialinio teisingumo transformacijos (Vadovas: dr. J. Bieliauskaitė, jolanta.bieliauskaite@yahoo.com) 1.8. Baudţiamosios justicijos optimizavimo perspektyvos nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu (Vadovas: doc. dr. R. Jurka, rjurka@mruni.eu) 1.9. Šeimos santykių socialinio turinio ir formos tyrimai (Vadovas: doc. dr. A. Sagatys, sagatys@mruni.eu ) 1.10. Teisingumo, saugumo ir ţmogaus teisių terminijos ir retorikos mokslinė problematika (Vadovas: prof. dr. G. Akelaitis, gintautas.akelaitis@mruni.eu) 1.11. Konkurencijos politika, konkurencijos teisės taikymas ir jos poveikis ekonominei raidai (Vadovas: doc. dr. R. Moisejevas, raimundas11@yahoo.com) 1.12 Europos Sąjungos vidaus rinkos vystymosi tendencijos ir jos įgyvendinimas Lietuvoje (Vadovas: doc. dr. I. Daukšienė, dauksiene@mruni.eu)

2. Šiuolaikiniai ţmogaus teisių apsaugos mechanizmai: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai (Vadovai: prof. dr. E. Bilevičiūtė, eglek@mruni.eu, prof. dr. J. Morkūnienė, jurate.morkuniene@mruni. eu, prof. dr. M. Kiškis, mkiskis@mruni.eu)

2.1. Alternatyvaus teismui ginčų sprendimas ir atkuriamasis teisingumas (Vadovė: prof. dr. E. Bilevičiūtė, eglek@mruni.eu) 2.2. Ţmogaus teisių filosofiniai pagrindai ir ţmogaus saugumas (Vadovė: prof. dr. J. Morkūnienė, jurate.morkuniene@mruni.eu) 2.3. Civilinio, administracinio ir baudţiamojo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų uţtikrinimas: saugumo prielaida ir ţmogaus teisių apsaugos garantas (Vadovė: doc. dr. J. Zajančkauskienė, zajan@mruni.eu) 2.4. Biomedicinos ir biotechnologijų pasiekimų įtaka ţmogaus teisių apsaugai (Vadovas: prof. dr. J. Juškevičius, jjusk@mruni.eu) 2.5. Naujų technologijų bei medijų taikymas ţmogaus teisių apsaugai (Vadovas: prof. dr. M. Kiškis, mkiskis@mruni.eu) 2.6. Vartotojų teisių apsaugos sistemų kūrimo ir funkcionavimo prielaidos (Vadovė: doc. dr. L. Novikovienė, linan@mruni.eu)

3. Saugumo uţtikrinimas globalizacijos procese (Vadovai: prof. dr. V. Justickis vjust@mruni.eu, prof. dr. V. E. Kurapka ekurapka@mruni.eu, doc. dr. B. Pitrėnaitė birute.pitrenaite@mruni.eu , prof. dr. Birutė Pranevičienė praneviciene@mruni.eu)

3.1. Kompleksinės gyventojų saugumo stebėjimo, įvertinimo ir kontrolės sistemos Lietuvai ir Europai sukūrimas (Vadovas: prof. dr. V. Justickis, vjust@mruni.eu) 3.2. Naujos nusikaltimų tyrimų technologijos ir ţmogaus saugumas (Vadovas: prof. dr. V. E. Kurapka, ekurapka@mruni.eu) 3.3. Šiuolaikinės vidaus ir išorės grėsmės ir jų valdymas civilizacijų sandūroje (Vadovas: doc. dr. A. Survila, arvydas.survila@zebra.lt ) 3.4. Institucijų veiklos inovacijos uţtikrinant visuomenės saugumą (Vadovas: doc. dr. S. Greičius, s.greicius@mruni.eu) 3.5. Kompleksiniai su nusikalstamumu susiję veiksniai, jų valdymas ir nusikalstamumo rizikos vertinimas (Vadovė: doc. dr. J. Sondaitė, jsondait@mruni.eu)


12

1 TEMA: TEISINGUMO ĮGYVENDINIMO TEISINIAI, SOCIALINIAI, EKONOMINIAI, POLITINIAI IR KULTŪRINIAI VEIKSNIAI 1.1. Uţdavinys Lyginamoji teisė kaip civilizacijų komunikacinio diskurso instrumentas. Įgyvendinimo priemonės 1.1.1.Lyginamosios teisės makrokomporatyvistiniai tyrimai: Islamo kultūros ir Vakarų teisės tradicijų santykis šiuolaikiniame pasaulyje. Teisės suvokimo, kultūrinio reliatyvizmo, vaidmens, ideologiniai suvokimo kontekstai. 1.1.2. Lyginamosios privatinės teisės potencialas: naujosios ekonominės galios (Kinija, Indija, Indonezija, Brazilija, kt.) ir jų įtaka nacionalinėms ir tarptautinės teisės sistemoms. Laukiami kokybiniai rezultatai  Studija „Islamo kultūra ir Vakarų teisės tradicija“.  Studija „Socialiniai pokyčiai ir politinės transformacijos arabų pasaulyje bei jų įtaka ES“. 1.2. Uţdavinys Teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo politika ir jos poveikis valstybės raidai. Įgyvendinimo priemonės 1.2.1. Lietuvos valdţios institucijų teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo politika, jos raida ir perspektyvinės gairės. 1.2.2. Valdţios institucijų teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo padarinių paţinimo ir vertinimo tyrimai. 1.2.3. Parlamento įgaliojimų, struktūros ypatumų analizė. 1.2.4. Teisėkūros proceso tobulinimo galimybių studijos. 1.2.5. Įstatymų leidybos procesų ir subjektų tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Teisėkūros metmenų parengimas.  Teisės aktų rengimo metodika. 1.3. Uţdavinys Teisė į teisminę gynybą, e-teisingumas ir teisingumo vykdymo kokybė. Įgyvendinimo priemonės 1.3.1. Teisės į teisminę gynybą prigimties analizė. 1.3.2. Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo garantijų ir ribojimų tyrimai. 1.3.3. Teismo procedūrų gerinimo ir paprastinimo gairės. 1.3.4. Teismų darbo krūvio maţinimo ir teisėjų darbo nukreipimo išimtinai teisminių pareigų vykdymui tyrimai. 1.3.5. Teisingumo ir visuomenės studijos. 1.3.6. Teisėjo atsakomybės probleminių aspektų tyrimai. 1.3.7. Proceso pagreitinimo priemonės. 1.3.8. E-teisingumo sistemos kūrimas ir jos veikimo uţtikrinimas. 1.3.9. Valstybės pareigos sukurti efektyvią teismo sprendimų vykdymo sistemą tyrimai. 1.3.10. Vieningas teismų sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. 1.3.11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos uţtikrinimo teismo sprendimų vykdymo procese uţsienyje studijos. 1.3.12. Laikinosios apsaugos priemonės - teismo sprendimo įvykdymo prielaidų analizės. 1.3.13. Piniginių lėšų, esančių kitų ES valstybių narių bankų sąskaitose, arešto problemų tyrimai. 1.3.14. Antstolis, išieškotojas, skolininkas - interesų balanso tyrimai. 1.3.15. Alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir jų realizacijos, bausmių vykdymo efektyvumo stiprinimo tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Kriterijų, kaip pagerinti teismų veiklą, šalims uţtikrinant prieinamas, paprastesnes ir greitesnes teisminio nagrinėjimo sąlygas ir ginant jas nuo piktnaudţiavimo bei vilkinimo, o


13

teismams suteikiant įgaliojimus efektyviau nagrinėti bylas, paieškos.  Strategijos, kurios galėtų padėti sumaţinti ţmogiškųjų išteklių poreikį ir teismų darbo krūvį, pagerinti informacijos teikimą ir apsikeitimą informacija moderniųjų technologijų pagalba ir atitinkamai padidinti visos teisingumo sistemos efektyvumą.  Veiksmingo teismo sprendimo privalomumo įgyvendinimo, kaip vieno iš pagrindinių teisinės sistemos elementų, prielaidų ir sąlygų paieškos ir įtvirtinimas. 1.4. Uţdavinys Konstitucionalizmo raidos, teisės konstitucionalizacijos, konstitucinės justicijos problemos. Įgyvendinimo priemonės 1.4.1. Konstitucinės justicijos raidos Europos Sąjungos valstybėse tyrimai. 1.4.2. Konstitucinės atsakomybės studijos. 1.4.3. Konstitucinio teisminio proceso analizė. 1.4.4. Konstitucinės jurisprudencijos tyrimai. 1.4.5. Parlamentinės kontrolės galimybių studijos. 1.4.6. Rinkimų, referendumų teisės ypatumų analizė. 1.4.7. Europos Sąjungos valstybių konstitucinių sistemų ir institutų tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Studija ,,Europos Sąjungos valstybių konstitucinės sistemos“.  Pasiūlymai dėl konstitucinio skundo įteisinimo. 1.5. Uţdavinys XXI a. iššūkiai ir besikeičianti tarptautinė teisė: problemų identifikavimas ir sprendimų būdai. Įgyvendinimo priemonės 1.5.1. Kosovo konflikto, Kosovo, kaip tarptautinės teisės subjekto, Kosovo pripaţinimo tarptautinė teisinė analizė. 1.5.2. Tranzito su Kaliningrado sritimi tarptautinis teisinis reguliavimas. Tranzito teisinė koncepcija. Tranzito teisinio reguliavimo korekcijos. Tarptautinio servituto pripaţinimas tarptautinėje teisėje. 1.5.3. Tarptautinių sutarčių problematikos analizė. Valstybių tarptautinių sutarčių kolizijos. Tarptautinių sutarčių reguliavimo aktualijos. Tarptautinių sutarčių vieta Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. 1.5.4. Tautinių maţumų apsaugos tarptautinė teisinė koncepcija. Tautinių maţumų apsaugos Lietuvoje būklės analizė. 1.5.5. Jungtinė veikla tarptautinėje privatinėje teisėje. Jungtinės veiklos koncepcija. Jungtinės veiklos reguliavimo tobulinimo perspektyvos. 1.5.6. Tarptautiniai ir nacionaliniai jūros erdvių teisinio reţimo aspektai ir perspektyvos. 1.5.7. Tarptautinės teisės šaltiniai: sąvoka, sistema. Tarptautinės teisės šaltinių sistematizacija ir kodifikacija. 1.5.8. Teisės į būstą turinys pagal Europos socialinę chartiją. Teisės į būstą analizė teismų bei kvaziinstitucijų sprendimuose. Priverstinis iškeldinimas iš būsto, kaip teisės į būstą paţeidimas. 1.5.9. Pabėgėlių ir migrantų teisių apsaugos problematika Europos Sąjungos ir tarptautinėje teisėje. Tarptautinės apsaugos išplėtimo teisinės galimybės. Teisės į prieglobstį įtvirtinimas Europos Sąjungos ir tarptautinėje teisėje. Valstybių bendros prieglobsčio politikos iššūkiai ir sprendimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.  Tranzito su Kaliningradu teisinė koncepcija. Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.  Teisinio reguliavimo bei kolizijos spragos tarptautinių sutarčių teisėje. Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.  Tautinių maţumų apsaugos koncepcija. Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.  Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas dėl jungtinės veiklos teisinio


14

reguliavimo koncepcijos ir tobulinimo.  Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas dėl vidaus vandenų, teritorinės jūros, gretutinės zonos reguliavimo.  Teorinė tarptautinės teisės šaltinių analizė. Pagrindinių tarptautinės teisės šaltinių sistematizacija.  Rekomendacijų dėl teisės į būstą realizavimo, atsiţvelgiant į teisinius kvaziinstitucijų sprendimus teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.  Rekomendacijų dėl pabėgėlių bei migrantų apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas. 1.6. Uţdavinys Privatinės teisės institutų kaita globalizacijos įtakoje. Įgyvendinimo priemonės 1.6.1. Privatinės teisės harmonizavimo ir vienodinimo, tarptautinių dokumentų įtakos Lietuvos privatinei teisei tyrimai. 1.6.2. Lyginamosios sutarčių teisės analizė. 1.6.3. Atskirų sutarčių rūšių tyrimai. 1.6.4. Informacinių ir komunikacinių technologijų įtakos sutarčių teisei studijos. 1.6.5. Sutarčių teisės principų turinio (sampratos) tęstinumo ir kaitos šiuolaikinėje sutarčių teisėje tyrimai. 1.6.6. Daiktinės teisės institutų raidos ir vystymosi tendencijų tyrimai. 1.6.7. Romėnų privatinės teisės ir pagrindinių šiuolaikinės privatinės teisės principų bei institutų genezės studijos. 1.6.8. Kanonų teisės ir šiuolaikinės civilistikos sąsajos tyrimai. 1.6.9. Deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniuose santykiuose teorinių ir praktinių problemų analizė. 1.6.10. Atstovavimo teisinių santykių dalyvių civilinės atsakomybės ypatumų tyrimai. 1.6.11. Neįgalioto ar įgaliojimus viršijančio asmens deliktinės atsakomybės tyrimai. 1.6.12. Civilinės atsakomybės įgyvendinimo teismų praktikoje teorinių ir praktinių aspektų analizė. 1.6.13. Civilinės atsakomybės taikymo ir realizavimo ypatumų teikiant sveikatos prieţiūros paslaugas studijos. 1.6.14. Deliktų teisės harmonizavimo tendencijų Europoje tyrimai. Civilinės atsakomybės ribojimo ar pašalinimo teorinių ir praktinių problemų analizė. 1.6.15. Atlikti pasikeitusių aplinkybių instituto komercinių sutarčių teisėje tyrimus- ištirti nuo šalių valios nepriklausančių pasikeitusių aplinkybių įtaką sutarties vykdymui. Laukiami kokybiniai rezultatai  Parengtos rekomendacijos Lietuvos Respublikos teismams ir įstatymų leidėjui dėl tolimesnės sutarčių, deliktų ir daiktinės teisės raidos perspektyvų atsiţvelgiant į Europines tendencijas.  Išanalizuota, kaip Europos privatinė teisė prisideda prie ES piliečių laisvės ir socialinio saugumo bei ekonominės gerovės didinimo, socialinio teisingumo raidos.  Romanistikos tyrimų pagrindu įneštas teorinis - mokslinis indėlis privatinės teisės unifikavimo procesuose (paveldėjimo, prievolių ir sutarčių teisės europeizacija).  Kanonų teisės srityje atliktų tyrimų rezultatais bus grindţiami asmens, visuomenės ir valstybės interesus atitinkantys moksliniai siūlymai, kaip spręsti problemas taikant šiuolaikinius ţmogaus teisių apsaugos mechanizmus, saugumo uţtikrinimo garantijas, taip pat problemas, susijusias su globalizacija ir socialiniu teisingumu, asmens saugumu.  Mokslo apie asmens (tame tarpe ir negimusiojo), piliečio, šeimos sampratą istoriniu poţiūriu ir šiuolaikinius iššūkius tradicinėms vertybėms. 1.7. Uţdavinys Socialinio teisingumo transformacijos. Įgyvendinimo priemonės 1.7.1. Socialinio teisingumo įgyvendinimo švietime ir socialinės apsaugos sistemoje tyrimai.


15

1.7.2. Diskriminacijos apraiškų švietime ir socialinės apsaugos sistemoje analizė. 1.7.3. Tvarios socialinės ekonominės plėtros integruojant ir resocializuojant socialiai paţeidţiamas visuomenės grupes ir individus studija. 1.7.4. Interdisciplininio bendradarbiavimo gerinant asmenų, patiriančių socialinę riziką, gyvenimo kokybę tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Socialinių darbuotojų poreikio pagrindimas.  Diskriminacijos apraiškų veiksniai ir rodikliai.  Sukurta koncepcija tarpkryptinei studijų programai. 1.8. Uţdavinys Baudţiamosios justicijos optimizavimo perspektyvos nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. Įgyvendinimo priemonės 1.8.1. Nusikalstamų veikų finansų, ekonomikos srityje ir elektroninėje erdvėje teorinių bei praktinių problemų tyrimai. 1.8.2. Nusikalstamų veikų tyrimo ir kvalifikavimo ypatumų ES šalyse studijos. 1.8.3. Baudţiamojo proceso optimizavimo galimybių ir perspektyvinių krypčių nustatymas. 1.8.4. Įrodymų ir įrodinėjimo proceso šiuolaikiniame baudţiamajame procese tyrimai. 1.8.5. Atskirų procesinių formų baudţiamajame procese efektyvumo didinimo studijos. 1.8.6. Atskirų baudţiamojo proceso principų aiškinimo ir taikymo studijos. 1.8.7. Nepilnamečių justicijos problemų analizė. 1.8.8. Socializacijos centrų veiklos ypatumų vaiko reintegracijos procese tyrimai. 1.8.9. Alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir jų realizacijos, bausmių vykdymo efektyvumo stiprinimo tyrimai Laukiami kokybiniai rezultatai  Teisinės ekspertizės ir pasiūlymai įstatymų leidėjui. 1.9. Uţdavinys Šeimos santykių socialinio turinio ir formos tyrimai. Įgyvendinimo priemonės 1.9.1. Baţnytinės santuokos reglamentavimas Lietuvoje: kanonų ir pasaulietinės teisės reguliavimo konkurencija. 1.9.2. Alternatyvūs šeimos kūrimo modeliai. 1.9.3. Šeimos teisės unifikavimo ir harmonizavimo tendencijos Europoje. 1.9.4. Sutuoktinių atsakomybė pagal turtines prievoles. 1.9.5. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo problemos. 1.9.6. Santuokos nutraukimo pasekmės. Laukiami kokybiniai rezultatai  Kintančios šeimos modelių pagrindimas.  Pasiūlymai įstatymų leidėjui. 1.10. Uţdavinys Teisingumo, saugumo ir ţmogaus teisių terminijos ir retorikos mokslinė problematika. Įgyvendinimo priemonės 1.10.1. Teisės terminų kalbinės sistemos, sandaros, vartosenos dėsningumų analizė. 1.10.2. Teisės terminų studijos lyginamuoju aspektu. 1.10.3. Lotynų kalbos įtakos dabartinei teisės terminijai tyrimas. 1.10.4. Teorinių, istorinių ir metodologinių retorikos aspektų analizė. Laukiami kokybiniai rezultatai  Uţtikrinti kalbiniu atţvilgiu problemiškų įvairių teisės sričių terminų stebėsena, atlikti tyrimą.  Pirmas lietuvių-lotynų ir lotynų-lietuvių kalbų teisės terminų ţodynas.  Atskleisti dėl globalizacijos intensyviai sudaromų naujų ir ypač skolinamų terminų kalbinė kokybė, konkuruojančių lietuviškų ir skolintų terminų semantines skirtybės ir konkurencinio


16

vartojimo ribos.  Pateiktos rekomendacijos dėl terminų motyvuotumo, taisyklingumo, sistemiškumo, perspektyvumo.  Atskleista klasikinės ir šiuolaikinės retorikos sąveika, naratyvo, grįsto vertybėmis, taikymas, apibendrinta geriausių Lietuvos teisininkų oratorinė praktika – teoriniu metodologiniu ir praktiniu pagrindu optimizuota teisinė iškalba. 1.11. Uţdavinys Konkurencijos politika, konkurencijos teisės taikymas ir jos poveikis ekonominei raidai. Įgyvendinimo priemonės 1.11.1. Konkurencijos teisės plėtojimo ir taikymo Lietuvoje problemų tyrimai. 1.11.2. Sąţiningą konkurenciją ribojančių verslo subjektų susitarimų tyrimai. 1.11.3. Rinkos galią turinčių ūkio subjektų konkurenciją ribojančio elgesio studijos. 1.11.4. Nesąţiningos konkurencijos formų ir apsaugos nuo nesąţiningos konkurencijos gynimo būdų tyrimai. 1.11.5. Rinkos galios koncentracijos, keliančios grėsmę konkurencijai, studijos. 1.11.6. Atsakomybės uţ konkurencijos teisės paţeidimus reglamentavimo ir taikymo tyrimai. 1.11.7. Teisinių spragų ir prieštaravimų konkurencijos teisėje identifikavimas. Laukiami kokybiniai rezultatai Tyrimų pagrindu pateiktos rekomendacijos dėl konkurencijos teisės aktų pakeitimų, dėl konkurencijos teisės taikymo naujovių, dėl ES teisminių institucijų patirties įdiegimo siekiant uţtikrinti verslo dalyvių sąţiningą konkurenciją Lietuvos ir Europos Sąjungos mastu. 1.12. Uţdavinys Europos Sąjungos vidaus rinkos vystymosi tendencijos ir jos įgyvendinimas Lietuvoje.

2 TEMA: ŠIUOLAIKINĖS ŢMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS: NACIONALINIAI IR TARPTAUTINIAI ASPEKTAI 2.1. Uţdavinys Alternatyvių ginčų sprendimo būdų taikymas pozityviai socialinei kaitai. Įgyvendinimo priemonės 2.1.1. Ištirti alternatyvių ginčų sprendimo būdų plėtojimo ir taikymo Lietuvoje problemas. 2.1.2. Išnagrinėti alternatyvaus ginčų sprendimo galimybes tiesioginės kreipties (on line) būdu. 2.1.3. Atskleisti alternatyvaus civilinių ginčų sprendimo procedūrų įvairovę ir jų paţangaus taikymo praktiką. Laukiami kokybiniai rezultatai  Tyrimų pagrindu pagrįstas poreikis ir sudarytos prielaidos (pasiūlytas modelis valstybinio valdymo lygmeniu) Lietuvoje taikyti alternatyvius fizinių ir juridinių asmenų ginčų sprendimo būdus (derybas, mediaciją, sutaikinimą, arbitraţą), kurie leistų sumaţinti teismų darbo apkrovas ir kaštus, paspartinti dvišalių bei daugiašalių konfliktų sprendimą ir pagerinti ginčų sureguliavimo paslaugų prieinamumą visuomenei. 2.2. Uţdavinys Mediacija socialinės politikos kontekste. Įgyvendinimo priemonės 2.2.1. Išanalizuoti mediacijos taikymo teorines ir praktines galimybes Lietuvos administracinėje ir baudţiamojoje teisėje. 2.2.2. Išnagrinėti mediacijos taikymo galimybes teisininko (advokato, notaro, teisėjo, antstolio ir kitų teisininkų profesijos atstovų) praktikoje. 2.2.3. Ištirti mediacijos vaidmenį socialinių modelių kontekste. 2.2.4. Išanalizuoti mediacijos įtaką valstybės sprendimams. Laukiami kokybiniai rezultatai Sudaryta taikinamojo tarpininkavimo (mediatorių) specialistų rengimo programa bei mediatorių


17

įgūdţių ugdymo metodika. 2.3. Uţdavinys Ţmogaus teisių filosofiniai pagrindai ir ţmogaus saugumas. Įgyvendinimo priemonės 2.3.1. Pagrindinių ţmogaus teisių įgyvendinimo šiuolaikinėje visuomenėje kriterijų ir rodiklių tyrimai. 2.3.2. Ţmogaus ir visuomenės filosofinės sampratos istorinės raidos sąryšyje su ţmogaus teisių teorijų kitimu studijos. 2.3.3. Šiuolaikinės ţmogaus teisių teorijos esmės ir kitimo prieţasčių analizė. 2.3.4. Teorinių ţinių sąsajos su dabarties ţmogaus teisių įgyvendinimo realijomis tyrimai. 2.3.5. Ţmogaus teisių politinėje filosofijoje studijos. 2.3.6. Ţmogaus teisių koncepcijos raidos europinės politinės filosofijos procese tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Naujos ţmogaus teisių pagrindimo sampratos gilinimas, kuriant sistemingą filosofinę koncepciją, tuo integruojantis į Europos ir pasaulio akademiniuose sluoksniuose vystomas inovacijas.  Ţmogaus teisių vaidmens modernios visuomenės susidarymo ir vystymosi procesuose perspektyvinių scenarijų nustatymas. 2.4. Uţdavinys Civilinio, administracinio ir baudţiamojo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų uţtikrinimas: saugumo prielaida ir ţmogaus teisių apsaugos garantas. Įgyvendinimo priemonės 2.4.1. Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudţiamajame procese iššūkių ţmogaus teisių apsaugos kontekste analizė. 2.4.2. Įtariamojo (kaltinamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos tyrimai. 2.4.3. Asmenų su specialiais poreikiais baudţiamajame procese teisinės padėties uţtikrinimo tyrimai. 2.4.4. Procesinės prievartos taikymo analizė. 2.4.5. Baudţiamojo proceso konstitucionalizacijos uţtikrinant teisingumo principų įgyvendinimą tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Teisinė ekspertizė ir pasiūlymai įstatymų leidėjui.  Mokslo studija ir metodinės rekomendacijos. 2.5. Uţdavinys Biomedicinos ir biotechnologijų pasiekimų įtaka ţmogaus teisių apsaugai. Įgyvendinimo priemonės 2.5.1. Biotechnologijos ir biomedicinos mokslų pasiekimų praktinio pritaikymo reglamentavimo studijos. 2.5.2. Sveikatos prieţiūros dalyvių teisių ir pareigų sveikatinimo procese tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Biotechnologijų ir biomedicinos srityse taikomų principų ir normų sisteminimas.  Teisinių spragų ir prieštaravimų sveikatos prieţiūroje identifikavimas.  Rekomendacijos teisiniams santykiams sveikatos prieţiūros srityje tobulinti. 2.6. Uţdavinys Naujų technologijų bei medijų taikymas ţmogaus teisių apsaugai. Įgyvendinimo priemonės 2.6.1. Naujų technologijų ir medijų taikymo teisiniuose procesuose studijos. 2.6.2. Technologijų ir medijų poveikio teisės sistemai, teisės šaltiniams, teisėkūrai, teisės aiškinimui ir taikymui tyrimai. 2.6.3. Teisės paţeidimų technologinių aspektų tyrimai.


18

2.6.4. Intelektinės nuosavybės teisių transformacijų tyrimai. 2.6.5. Socialinių santykių reguliavimo alternatyvių technologinių sistemų studijos. 2.6.6. Socialinių, teisinių ir technologinių reiškinių ir procesų konvergencijos tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Pateiktos metodikos, leisiančios analizuoti teisės paţeidimus technologinėmis priemonėmis.  Pasiūlyta koncepcija kompleksiškai integruojanti socialinius, teisinius ir technologinius sprendimus ţmogaus teisių apsaugai plėtoti. 2.7. Uţdavinys Vartotojų teisių apsaugos sistemų kūrimo ir funkcionavimo prielaidos. Įgyvendinimo priemonės 2.7.1. Vartotojų ir verslo subjektų teisių ir interesų pusiausvyros tyrimai. 2.7.2. Vartotojų teisių apsaugos uţtikrinimo problemų skirtinguose vartotojams teikiamų prekių ir paslaugų sektoriuose studijos. 2.7.3. Netinkamos kokybės produktu ar paslauga vartotojui padarytos ţalos atlyginimo tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai Rekomendacijos, kurios galėtų prisidėti prie vartotojų teisių apsaugos bei gynimo lygio Lietuvoje kėlimo, gerosios uţsienio šalių patirties įdiegimo.

3 TEMA: SAUGUMO UŢTIKRINIMAS GLOBALIZACIJOS PROCESE 3.1. Uţdavinys Kompleksinės gyventojų saugumo stebėjimo, įvertinimo ir kontrolės sistemos Lietuvai ir Europai sukūrimas. Įgyvendinimo priemonės 3.1.1. Svarbiausių valstybės, jos atskirų administracinių - teritorinių vienetų ypatumų gyventojų saugumo poţiūriu tyrimai. 3.1.2. Bendrų sąveikos tarp įvairių gyventojų saugumo parametrų dėsningumų ir šio ryšio ypatumų įvairaus lygio teritoriniuose-administraciniuose vienetuose studijos. 3.1.3. Bendrųjų asmens saugumo parametrų ir ryšio tarp įvairių saugumo parametrų formuojančių veiksnių tyrimai. 3.1.4. Tiriamų saugumo parametrų poveikio bendrajai saugumo situacijai, ir pastarosios grįţtamasis poveikio analizė. Laukiami kokybiniai rezultatai  Kompleksinė ES valstybės ar jos administracinio teritorinio vieneto gyventojų saugumo būklės stebėjimo įvertinimo ir kontrolės sistema.  Mokslinė studija ir rekomendacijos.  Pasiūlymai teisėkūrai. 3.2. Uţdavinys Naujos nusikaltimų tyrimų technologijos ir ţmogaus saugumas. Įgyvendinimo priemonės 3.2.1. Specialių ţinių taikymo nusikaltimų tyrime mokslinė koncepcija bei jos realizavimo krypčių nustatymas teisinės sistemos reformos kontekste. 3.2.2. Pasiūlymai harmonizuoti baudţiamojo proceso ir kitus įstatymus dėl specialių ţinių panaudojimo. 3.2.3. Kriminalistinių poveikio priemonių ir būdų, taikomų kriminogeniniams veiksniams koreguoti analizė, uţtikrinant asmens saugumą nuo nusikaltimų. 3.2.4. Nusikalstamumo statistikos ryšio su socialinės ir ekonomikos statistikos rodikliais analizė. 3.2.5. Ikiteisminio tyrimo teisinių, vadybinių ir kitų prielaidų atskleidimas ir uţtikrinimas baudţiamajame procese. 3.2.6. Ţmogaus teisių ir laisvių apsaugos uţtikrinimas tiriant nusikalstamas veikas.


19

3.2.7. Atskirų nusikalstamų veikų tyrimo teorinių, teisinių, kriminalistinių ir praktinių aspektų analizė. 3.2.8. Lietuvos ţmogiškųjų išteklių ekonominio ir socialinio potencialo įtakos nacionaliniam saugumui tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Specialių ţinių taikymo nusikaltimų tyrime mokslinė koncepcija ir pasiūlymai dėl jos įgyvendinimo.  Pasiūlymai teisėkūrai dėl įstatymų harmonizavimo.  Mokslinė studija ir metodinės rekomendacijos. 3.3. Uţdavinys Šiuolaikinės vidaus ir išorės grėsmės ir jų valdymas civilizacijų sandūroje. Įgyvendinimo priemonės 3.3.1. XXI a. ginkluotųjų konfliktų ir kitų krizinių situacijų teisinių problemų analizė. 3.3.2. Tarptautinių teismų ir kitų institucijų jurisprudencijos tyrimai Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo tikslais. 3.3.3. Pavojaus ir rizikos veiksnių nustatymo, saugumo uţtikrinimo priemonių veiksmingumo įvertinimo metodų analizė. 3.3.4. Nepaprastųjų situacijų, jų charakteristikų, raiškos sąlygų ir tendencijų tyrimai. 3.3.5. Saugių bendruomenių kūrimo ir plėtros Lietuvoje analizė ir vertinimas. 3.3.6. Nusikalstamumo būklės ir dinamikos stebėsena, prognozė ir prevencijos priemonių vertinimai. 3.3.7. Organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje būklės ir grėsmių analizė. 3.3.8. Kompleksiniai korupcijos prevencijos ir atvejų tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  Suformuluotos nusikalstamumo prevencijos kryptys.  Parengta nusikalstamumo Lietuvoje dėsningumų prognozavimo galimybių studija.  Pagrįstos organizuoto nusikalstamumo kontrolės ir operatyvinės veiklos tobulinimo gairės.  Pagrįsti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo problemų sprendimo būdai ir priemonės.  Plėtojama saugios savivaldybės koncepcija ir ugdoma gyventojų savisaugos kultūra.  Teikiami siūlymai gyventojų, turto ir aplinkos apsaugos institucijoms dėl rizikos ir nepaprastųjų situacijų valdymo procesų tobulinimo. 3.4. Uţdavinys Institucijų veiklos inovacijos uţtikrinant visuomenės saugumą. Įgyvendinimo priemonės 3.4.1. ES išorės sienų valdymo tyrimai. 3.4.2. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos uţtikrinimo srityje tyrimai. 3.4.3. Valstybės sienos apsaugos teisinio reguliavimo disfunkcijų, institucijų bendradarbiavimo problemų analizė. 3.4.4. Prievartos priemonių teisinė bazė ir teisės normų taikymo praktika, jų panaudojimo lyginamoji analizė. 3.4.5. Statutinių valstybės tarnautojų mokymo ir švietimo inovatyvios sistemos plėtros modeliai. 3.4.6. Policijos ir kitų teisėsaugos institucijų funkcijų ir disfunkcijų analizė. 3.4.7. Policijos prevencinės veiklos tyrimai. 3.4.8. Atsakingumą ugdančios edukacinės aplinkos rengiant policijos pareigūnus tyrimai. 3.4.9. Eismo saugumui keliuose įtaką turinčių veiksnių tyrimai. Laukiami kokybiniai rezultatai  ES išorės sienų apsaugos valdymo problemų diagnozė ir pasiūlymai valdymo tobulinimui.  Viešojo ir privataus sektorių inovatyvios partnerystės projektas, uţtikrinant viešąją tvarką.  Teisinės bazės tobulinimo siūlymai. Valstybės sienos apsaugoje dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo metodika, komunikacijos kanalų sistemos ir procesų analizė, disfunkcijų,


20

prieţasčių diagnozė.  KET pakeitimų pasiūlymai.  Lyginamoji LR ir ES teisinių normų analizė, LR teisinės bazės tobulinimo pasiūlymai. Prievartos priemonių panaudojimo metodika.  Inovatyvios (el. ir distancinio mokymo priemonėmis grįstos) sistemos modelis ir metodika, pasiūlymai pareigūnų mokymo ir švietimo planų ir metodikos gerinimui.  Pagrindinių PD funkcijų tyrimas, disfunkcijų ir rudimentinių funkcijų diagnozė. Pasiūlymai studijų programų ir teisinės bazės tobulinimui.  Prevencijos priemonių strategija, programa ir konkrečių priemonių projektai.  Pareigūnus ruošiančio personalo kvalifikacijos kėlimo metodiniai pasiūlymai ir programos. 3.5. Uţdavinys Kompleksiniai su nusikalstamumu susiję veiksniai, jų valdymas ir nusikalstamumo rizikos vertinimas. Įgyvendinimo priemonės 3.5.1. Kompleksinių su nusikalstamumu susijusių veiksnių studijos. 3.5.2. Pakartotinio nusikalstamumo prognozavimo kriminogeninių veiksnių pagalba galimybių studija. 3.5.3. Nusikaltimus atlikusių asmenų psichologinių ypatumų tyrimai. 3.5.4. Psichologinių veiksnių panaudojimo pasitikėjimo teisėtvarkos institucijomis stiprinti tyrimai. 3.5.5. Vaikų, paauglių ir suaugusių asmenų priklausomybių psichologinių prieţasčių bei pasekmių analizė. 3.5.6. Saviţudiško, asocialaus ir kito rizikingo elgesio paplitimo, psichologinių prieţasčių bei pasekmių analizė. 3.5.7. Intervencijos ir prevencijos priemonių bei tyrimo metodikų kūrimas, adaptavimas ir efektyvumo tikrinimas. Laukiami kokybiniai rezultatai  Tyrimų rezultatai naudojami studijų programų atnaujinimui.  Sukurtas ir patikrintas modelis, leidţiantis prognozuoti pakartotiną nusikalstamumą bei parengtos kriminogeninius poreikius leidţiančios įvertinti metodikos.  Parengtos standartizuotos metodikos nusikaltusių asmenų įvertinimui, sukurti mokymų moduliai, siūlomi dėstyti tęstinėse studijose besimokantiems asmenims.

III. LAUKIAMI KIEKYBINIAI REZULTATAI Rodikliai Mokslo straipsniai mokslo ţurnaluose, įtrauktuose į Thomson Reuters duomenų bazėje referuojamų leidinių sąrašą.* Mokslo straipsniai periodiniuose recenzuojamuose mokslo ţurnaluose, įtrauktuose į kitas tarptautiniu mastu pripaţintas duomenų bazes*. Tarptautiniu mastu pripaţintų mokslo leidyklų išleistos ne disertacijos pagrindu parengtos mokslo monografijos ir studijos. Kitose mokslo leidyklose išleistos ne disertacijos pagrindu parengtos mokslo

2011-2012 mokslo metai

2012-2013 mokslo metai

2013-2014 mokslo metai

Iš viso

7

8

9

24

65

70

75

210

2

3

4

9

4

5

6

15


21

monografijos ir studijos. Aukštųjų mokyklų vadovėliai Organizuoti tarptautiniai mokslo renginiai Organizuoti nacionaliniai mokslo renginiai Vykdomi uţsakomieji mokslo tyrimai Vykdomai tarptautiniai mokslo projektai Vykdomi nacionaliniai mokslo projektai

5 4

6 5

7 6

18 15

8

10

12

30

8 3 15

10 4 17

12 5 20

30 12 52

* Ne maţiau kaip 50 procentų mokslinės produkcijos parengiama uţsienio kalba (pirmenybė teikiama anglų kalbai).

IV. SĄSAJOS SU VEIKIANČIOMIS IR KURIAMOMIS STUDIJŲ PROGRAMOMIS, DALYKAIS Mokslo programos temos pavadinimas 1 tema: Teisingumo įgyvendinimo teisiniai, socialiniai, ekonominiai, politiniai ir kultūriniai veiksniai.

2 tema: Šiuolaikiniai ţmogaus teisių apsaugos mechanizmai: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai.

3 tema: Saugumo

Studijų programos pavadinimas 1. Teisė. 2. Teisė ir valdymas. 3. Administracinė teisė. 4. Verslo teisė. 5. Darbo ir socialinio aprūpinimo teisė. 6. Parlamento teisė ir valstybės valdţios institucijos. 7. Baudţiamoji teisė ir kriminologija. 8. Naujų technologijų teisė. 9. Šeimos teisė. 10. Mediacija 11. Teisė ir penitencinė veikla. 12. Lyčių ekonomika. 13. Socialinė politika. 14. Lyginamoji socialinė politika ir gerovė. 15. Gerovės sociologija. 16. Socialinis darbas. 17. Viešasis administravimas. 18. Vaiko teisių apsaugos studijų programa. 1. Teisė. 2. Tarptautinė ţmogaus teisių apsauga. 3. Bioteisė. 4. Intelektinės nuosavybės teisė. 5. Autorių teisės. 6. Naujų technologijų teisė. 7. Mediacija 8. Filosofija. 9. Socialinė politika ir administravimas. 10. Lyginamoji socialinė politika ir gerovė. 11.Gerovės sociologija. 12. Tarptautinė prekyba. 13. Specialybės kalbos studijų dalykas ir kt. 14. Vaiko teisių apsaugos studijų programa. 1. Teisė.


22

uţtikrinimas globalizacijos procese.

2. Teisė ir valdymas. 3. Baudţiamoji teisė ir kriminologija. 4. Nepaprastųjų situacijų valdymas (specializacija). 5. Tarptautinė teisė. 6. Europos Sąjungos teisė. 7. Europos Sąjungos teisė ir valdymas. 8. Europos verslo teisė. 9. Finansų valdymas. 10. Verslo sistemų kūrimas ir valdymas. 11. Mediacija. 12. Teisės psichologijos studijų programa. 13.Socialinės politikos ir administravimo studijų programa. 14.Naujų technologijų teisė. 15. Vaiko teisių apsaugos studijų programa.

V. MOKSLO PROGRAMOS PRELIMINARUS BIUDŢETAS Galimi finansavimo šaltiniai: MRU ir lėšos, gautos iš tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų, uţsakomųjų tyrimų.

Išlaidų pavadinimas Darbo uţmokestis

Bendra išlaidų suma 2 375449,99 Lt

Pagrindimas Profesoriaus etatų skaičius x bazinis atlyginimas x atlyginimo koeficiento vidurkis x programos vykdymo mėnesių skaičius / mokslinio darbo dalies bendroje darbo krūvio sistemoje 20 x 117,73 x 31,8 x 27 / 4 = 505414,89 Lt. Docento etatų skaičius x bazinis atlyginimas x atlyginimo koeficiento vidurkis x programos vykdymo mėnesių skaičius / mokslinio darbo dalies bendroje darbo krūvio sistemoje: 60 x 117,73 x 23,7 x 27 / 4 = 1130031,41 Lt. Lektoriaus etatų skaičius x bazinis atlyginimas x atlyginimo koeficiento vidurkis x programos vykdymo mėnesių skaičius / mokslinio darbo dalies bendroje darbo krūvio sistemoje: 45 x 117,73 x 18,7 x 27 / 4 = 668721,12 Lt. Asistento etatų skaičius x bazinis atlyginimas x atlyginimo koeficiento vidurkis x programos vykdymo mėnesių skaičius / mokslinio darbo dalies bendroje darbo krūvio sistemoje:


23

Lėšos, gautos iš tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų, Švietimo ir mokslo ministerijos, uţsakomųjų tyrimų, partnerių indėlio, privačių šaltinių, MRU

Leidyba

Lėšos gautos iš Mokslo tarptautinių ir renginiai nacionalinių mokslo projektų, specifinių Europos mokslo fondo, Lietuvos mokslo tarybos ir kitų institucijų mokslo renginių finansavimo schemų, uţsakomųjų mokslinių tyrimų, partnerių indėlio, privačių šaltinių. Lėšos gautos iš Tarptautinis tarptautinių ir mobilumas nacionalinių mokslo (staţuotės, projektų, specifinių komandiruotės) mokslininkų mobilumo finansavimo schemų (Marie Curie veiklos, Lietuvos mokslo tarybos mokslinių išvykų finansavimo mechanizmai ir pan.), partnerių indėlio, privačių šaltinių. Bendras programos vykdymo biudţetas

504 000 Lt

210 000 Lt

6 x 117,73 x 14,95 x 27 / 4 = 71282,57 Lt. Bendras mokslo monografijų, studijų, vadovėlių skaičius x vidutinė 1 leidinio kaina: 42 x 8000 Lt =336 000 Lt. Bendras mokslo ţurnalų skaičiaus x vidutinė 1 leidinio tiraţo kaina / 5 mokslo programų 70 x 12 000 / 5 =168 000 Lt. Tarptautinio mokslo renginio vidutinės išlaidos x renginių skaičius: 8000 Lt x 15 = 120 000 Lt. Nacionalinio mokslo renginio vidutinės išlaidos x renginių skaičius: 3000 Lt x 30 = 90 000 Lt.

600 000 Lt

Vidutinės 1 komandiruotės išlaidos x programos vykdytojų skaičius: 3000 Lt x 200 = 600 000 Lt.

3 689449,99 Lt

VI. GALIMAS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS Nr.

Pavadinimas Universitetai 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Aberdyno universitetas (Airija) Adomo Mickevičiaus universitetas (Lenkija) Ajou universitetas (Korėja) Altenholco aukštoji administravimo mokykla (Vokietija) Arizonos valstybinis universitetas (JAV) Aveiro universitetas (Portugalija)


24

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56.

Baku valstybinis universitetas (Armėnija) Baltarusijos Valstybinis universitetas (Baltarusija) Baltstogės technikos universitetas (Lenkija) Bergeno universitetas (Norvegija) Berlyno aukštoji ekonomikos ir teisės mokykla (Vokietija) Berno universitetas (Šveicarija) Bratislavos Ekonomikos ir vadybos viešojo administravimo mokykla (Slovakija) Brno Masaryko universitetas (Čekija) Budapešto Korvinus universitetas (Vengrija) Čekijos Respublikos policijos akademija (Čekija) Černivtsų Nacionalinis Jurijaus Fedkovičiaus universitetas (Ukraina) Edukologinių tyrimų asociacija (JAV) Eurazijos tarptautinis universitetas (Armėnija) Ewha universitetas (Korėja) Fatih universitetas (Turkija) Federalinė viešojo administravimo mokykla (Vokietija) Fernando Pessoa universitetas (Portugalija) Gangneung-Wonju nacionalinis universitetas (Korėja) Ganos universitetas (Gana) Gardino valstybinis Jankos Kupalos universitetas (Baltarusija) Graco universitetas (Austrija) Ilorino universitetas (Nigerija) Indonezijos Universiteto Teisės fakultetas (Indonezija) ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Johano Keplerio Linzo universitetas (Austrija) Jungtinių Tautų universitetas Kadizo universitetas (Ispanija) Kaliningrado valstybinis universitetas (Rusija) Kanakalės Onsekiz Mart universitetas (Turkija) Katovicų Karolio Adamieckio ekonomikos universitetas (Lenkija) Kauno technologijos universitetas Kazachstano nacionalinis pedagoginis universitetas (Kazachstanas) Kelno aukštoji mokykla (Vokietija) Kenijatos universitetas (Kenija) Kijevo valstybinis Taraso Ševčenkos universitetas Kingstono universitetas (Jungtinė Karalystė) Kipro universitetas (Kipras) Kylio Kristiano-Albrechto universitetas (Vokietija) Klaipėdos universitetas Kopenhagos verslo mokykla (Danija) Kordobos universitetas Korėjos universitetas (Korėja) KROK universitetas (Ukraina) Krokuvos Andţejaus Frico Modţevskio universitetas (Lenkija) Kubanės valstybinis universitetas (Rusija) Laplandijos universitetas (Suomija) Latvijos policijos akademija (Latvija) LCC Tarptautinis universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Lietuvos ţemės ūkio universitetas


25

57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85.

Linėjus universitetas (Švedija) Liono I universitetas (Prancūzija) Liono II (Prancūzija) Lochos technikos universitetas (Ekvadoras) Lodzės prekybos universitetas (Lenkija) Lugansko nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas (Ukraina) Lundo universitetas (Švedija) Malaizijos mokslo universitetas (Malaizija) Malmės universitetas (Švedija) Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas (Rusija) Maskvos universitetas (Rusija) Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos kriminalinė tarnyba (Vokietija) Moldovos laisvasis tarptautinis universitetas (Moldova) Moldovos valstybinis universitetas (Moldova) Nacionalinis Chengchi universitetas (Taivanis) Oldenburgo Karlo von Olszieski universitetas (Vokietija) Oslo aukštoji mokykla (Norvegija) Pendţabo institutų grupė (Indija) Piatigorsko valstybinis lingvistikos universitetas (Rusija) Pietų Ilinojaus universitetas (JAV) Rygos Stradina universitetas (Latvija) Rygos Transporto ir telekomunikacijų institutas (Latvija) Rytų Karolinos universitetas (JAV). Saksonijos aukštoji policijos mokykla (Vokietija) Salvadoro universitetas (Argentina) Sankt-Peterburgo valstybinis ekonomikos ir finansų universitetas (Rusija) Santaremo Politechnikos universitetas (Portugalija) Saragosos universitetas (Ispanija) Savojos universitetas (Prancūzija)

86. Siamo universitetas (Tailandas) 87. Silezijos Opavos universitetas (Čekija) 88. Sodertorno universitetas (Švedija) 89. Sofijos St. Kliment Ohridski universitetas (Bulgarija) 90. Stambulo Bilgi universitetas (Turkija) 91. Suleimano Demirelio universitetas (Turkija) 92. Šiaulių universitetas 93. T. C. Maltepe universtetas (Turkija) 94. Talino universitetas (Estija) 95. Tarptautinis demokratijos plėtros institutas (Vengrija) 96. Tbilisio Davido Agmašenebelio universitetas (Gruzija) 97. Tbilisio Ivano Javakišvilio valstybinis universitetas (Gruzija) 98. Tbilisio universitetas (Gruzija) 99. Tbilisio valstybinis ekonominių santykių universitetas (Gruzija) 100. Teksaso universitetas (JAV) 101. Trenčino Aleksandro Dubčenko universitetas (Čekija) 102. Trnavos Šv. Kirilo Metodijaus universitetas (Slovakija) 103. Ukrainos nacionalinio banko bankininkystės universitetas (Ukraina) 104. Upsalos universitetas 105. Vakarų Kazachstano Humanitarinių mokslų akademija (Kazachstanas) 106. Valensijos Politechnikos universitetas (Ispanija)


26

107. Varšuvos ekonomikos aukštoji mokykla (Lenkija) 108. Varšuvos Ryšardo Lazarskio prekybos ir teisės universitetas (Lenkija) 109. Versalio Saint-Quentin-en-Yvelines universitetas (Prancūzija) 110. Verslo administravimo mokykla "Turiba" (Latvija) 111. Verslo vadybos institutas (Pakistanas) 112. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 113. Vilniaus pedagoginis universitetas 114. Vilniaus universitetas 115. VIT universitetas (Indija) 116. Vytauto Didţiojo universitetas 117. Vokietijos aukšoji policijos mokykla (Vokietija) 118. Vrije Amsterdamo universitetas (Nyderlandai) 119. Vroclavo universitetas (Lenkija) 120. WHL Graduate School of Business and Economics (Vokietija) 121. Zagrebo universitetas (Kroatija) Valstybės institucijos 122. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 123. Europos investicijų bankas 124. Europos investicijų fondas 125. Europos Komisija 126. Europos mokslo fondas 127. Europos Parlamentas 128. Europos Sąjungos Teisingumo teismas 129. Kauno miesto savivaldybė 130. Klaipėdos miesto savivaldybė 131. Latvijos mokslų akademija 132. Lietuvos Apeliacinis Teismas 133. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 134. Lietuvos Darbo birţa 135. Lietuvos mokslo taryba 136. Lietuvos mokslų akademija 137. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 138. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija 139. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija 140. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 141. Lietuvos Respublikos Prezidentūra 142. Lietuvos Respublikos Seimas 143. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 144. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija 145. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija 146. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija 147. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 148. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 149. Lietuvos Respublikos Uţsienio reikalų ministerija 150. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerija 151. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 152. Lietuvos Respublikos Ţemės ūkio ministerija 153. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 154. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 155. Panevėţio miesto savivaldybė


27

156. Šiaulių miesto savivaldybė 157. Vilniaus miesto savivaldybė 158. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM Asociacijos, verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir pan. 159. Achema 160. Advokato E.Rusino kontora 161. Advokatų kontora ,,LAWIN“ 162. Advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 163. Advokatų profesinės bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ 164. Atsakingo verslo ir mentorystės institutas 165. Bitė 166. Britų Taryba 167. Darbo ir socialinių tyrimų institutas 168. Delfi 169. Dujotekana 170. Europos vartotojų centras 171. Europos universitetų asociacija 172. Getės institutas 173. Infobalt 174. Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM 175. Karo policija 176. Kėdainių verslo informacijos centras 177. Lietuvių kalbos institutas 178. Lietuvos advokatūros advokatų taryba 179. Lietuvos antstolių rūmai 180. Lietuvos ekonomistų asociacija 181. Lietuvos istorijos institutas 182. Lietuvos kalbų pedagogų asociacija 183. Lietuvos notarų rūmai 184. Lietuvos pramoninkų konfederacija 185. Lietuvos rytas 186. Lietuvos socialinių tyrimų centras 187. Lietuvos teisininkų draugija 188. Lietuvos turto vertintojų asociacija 189. LR teisėjų asociacija 190. Mokslinių tyrimų institutas ,,Inovatyvios medicinos centras 191. Nacionalinė finansinių paslaugų vartotojų asociacija 192. Nordea bankas 193. NordLB 194. Omnitel 195. Pasaulio universitetų asociacija 196. Pilietinės atsakomybės fondas 197. Pramonės, prekybos ir amatų rūmai 198. Prancūzų kultūros centras 199. Respublika 200. SEB bankas 201. Socialinių tyrimų institutas 202. Swed bankas 203. Švietimo mainų paramos fondas 204. Teisines informacijos centras


28

205. TEO 206. Transparency International Lietuvos skyrius 207. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM 208. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 209. Veidas 210. VU ligoninės Santariškių klinikos 211. Ţinių ekonomikos forumas


1 Mokslo programa