Ii kandidatu analize by Michail Maglov

Kandidatai į Europos Parlamentą ir rinkiminė kampanija Lietuvoje Dr. Ligita Šarkutė, Viešosios politikos ir administravimo institutas, Kauno technologijos universitetas

Kandidatų kėlimas ir teisė kandidatuoti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje kandidatus į Europos Parlamentą gali kelti partija, pagal Politinių partijų įstatymą įregistruota ne vėliau kaip prieš 185 dienas iki rinkimų ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus. 2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą yra pirmieji, kai kandidatus gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai. Rinkimų komitetas yra steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai1. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į Europos Parlamentą kitoje ES valstybėje narėje2. 2014 m. Europos Parlamento rinkimų dalyviai Lietuvoje. Lietuvoje 2014 m. geguţės 25 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 9 partijos (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos ţaliųjų partija, Tautininkų sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija) ir viena partijų koalicija (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“), t.y. iš viso 10 kandidatų į Europos Parlamentą sąrašų. Į Europos Parlamento mandatus iš viso pretendavo215 kandidatų (ţr. 1 lentelę). Aštuoniuose sąrašuose (LRLS, LRA/RA, DP, PTT, LŢP, LiCS, LVŢP, LSDP) buvo keliama po 22 kandidatus, tik dviejuose sąrašuose jų kelta maţiau – TS-LKD sąraše buvo 20 kandidatų, o Tautininkų sąjungos sąraše – 19 kandidatų. Pastarasis sąrašas yra trumpiausias. 1 lentelė Kandidatų skaičius 2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašuose Sąrašo numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Sąrašo pavadinimas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKDD) Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (LRA/RA) Darbo partija (DP) Partija Tvarka ir teisingumas (PTT) Lietuvos ţaliųjų partija (LŢP) Tautininkų sąjunga (TS) Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga (LVŢS) Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Iš viso:

Kandidatų skaičius 22 20 22 22 22 22 19 22 22 22 215

Šaltinis: lentelė sudaryta pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis.

Nepaisant didţiausios 2014 m. rinkimų naujovės, numačiusios, kad kandidatus gali kelti rinkimų komitetai, sudaryti ne maţesnio kaip dvigubo Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus rinkėjų, visi kandidatai buvo iškelti Lietuvos politinių partijų. Vieninteliam šiuose 1 2

Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymai, ţr. http://www.elections2014.eu/lt/in-the-member-states/Lithuania/electoral-law. Ten pat.

rinkimuose įregistruotam visuomeniniam rinkimų komitetui B neapvyko surinkti 10 tūkst. jį remiančių Lietuvos piliečių parašų ir jis nebuvo įregistruotas rinkimų dalyviu – šis komitetas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė 2,9 tūkst. parašų3. Pareiškęs norą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose rinkimų komitetas A, pradėjęs bylinėtis dėl pavadinimo„Uţ konstitucines gyventojų teises“, rėmėjų parašų net nerinko. Reikiamo parašų skaičiaus nepavyko surinkti ir „Drąsos kelio“ partijai(5,3 tūkst.parašų) ir Socialistiniam liaudies frontui (8,4 tūkst. parašų). Apskritai 2014 m. rinkimų dalyvių skaičius buvo maţiausias per visus Lietuvoje vykusius Europos Parlemento rinkimus. 2004 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 12 kandidatų sąrašų, iš kurių vienas koalicinis – jį sudarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija „Kartu mes jėga!“. Šiuose rinkimuose iškeltas 241 kandidatas. 2009 m. rinkimuose dalyvavo 15 partijų sąrašų, iš viso buvo iškelti 262 kandidatai. Nors kandidatų skaičius 2014 m. buvo maţesnis nei 2004 m., tačiau konkurencija dėl Europos Parlamento nario mandato buvo didesnė, nes Lietuvoje buvo renkamas maţesnis skaičius europarlamentarų – 2004 m. kandidatų skaičius į vieną mandatą siekė 18,5, o 2009 m. – 19,5 (ţr. 1 pav.). Didţiausia konkurencija dėl Europos Parlamento nario mandatą buvo 2009 m. rinkimuose – juose į vieną mandatą pretendavo 21,8 kandidatai. Visuose Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose kandidatų į renkamą vietą skaičius buvo maţesnis nei pastaruosiuose dvejuose Seimo rinkimuose – 2008 m. Seimo rinkimuose dėl vieno mandato konkuravo 22,5 kandidatai, o 2012 m. šis skaičius išaugo iki 26,7.

1pav. Kandidatų skaičiaus Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose palyginimas Šaltinis: „2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 31, ţr.http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5a-f480-476d-adf359c4b56be90e.

Kandidatų į Europos Parlamentą pasiskirstymas pagal lytį.Lyginant kandidatų sąrašus pagal moterų dalį juose pastebima, jog daugiausiai moterų buvo Lietuvos ţaliųjų partijos ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ sąrašuose – šiuose sąrašuose moterys sudarė net po pusę, t. y. 11, kandidatų (ţr. 2 lentelę).

„EP rinkimuose dalyvaus devynios partijos ir viena koalicija“, BNS informacija, http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/ep-rinkimuose-dalyvaus-devynios-partijos-ir-viena-koalicija625968#ixzz36woTtxAo.

ţr.

2 lentelė Moterų skaičius 2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašuose Sąrašo numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Sąrašo pavadinimas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (LRA/RA) Darbo partija (DP) Partija Tvarka ir teisingumas (PTT) Lietuvos ţaliųjų partija (LŢP) Tautininkų sąjunga (TS) Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga (LVŢP) Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Iš viso (vidurkis):

Moterų skaičius sąraše (dalis, proc.) 6 (27,3proc.) 4 (20,0 proc.) 11 (50,0 proc.) 6 (27,3 proc.) 6 (27,3 proc.) 11 (50,0 proc.) 3 (15,8 proc.) 3 (13,6 proc.) 4 (18,2 proc.) 8 (36,4 proc.) 62 (28,8 proc.)

Šaltinis: sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikus kandidatų sąrašus, ţr. http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/426_lt/KandidatuSarasai/index.html.

Maţiausia moterų dalis – tik po tris – buvo Liberalų ir centro sąjungos bei Tautininkų sąjungos sąrašuose. Liberalų ir centro sąjungos sąraše moterys apskritai sudarė maţiausią dalį lyginant su kitomis partijomis, kadangi LiCS sąrašas buvo ilgesnis ne Tautininkų sąjungos, tad santykinė moterų dalis LiCS sąraše buvo maţiausia (ţr. 2 pav.). Bendras santykinės moterų dalies sąrašuose vidurkis yra 28,8 proc. – daugiau nei vidutiniškai moterų savo sąrašuose iškėlė jau minėtos Lietuvos ţaliųjų partija ir Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, taip pat Lietuvos socialdemokratų partija – ši partija iškėlė 8 moteris. Kitų partijų sąrašuose moterų kandidačių santykinė dalis buvo maţesnė nei vidurkis – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir partija Tvarka ir teisingumas iškėlė po šešias moteris, o Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga – po keturias. Iš viso į Europos Parlamentą kandidatavo153 vyrai ir 62 moterys, kurios sudarė 40,5 proc. visų kandidatų skaičiaus. 60,0

50,0

36,4

40,0

27,3

30,0

27,3

27,3 20,0

20,0

18,2

15,8

13,6

10,0 0,0

LRA/RA LŽP

LSDP

LRLS

PTT

TS-LKD LVŽS

LiCS

2 pav. Moterų skaičius 2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašuose(proc.) Šaltinis: sudaryta pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikus kandidatų sąrašus, ţr. http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/426_lt/KandidatuSarasai/index.html.

Kandidatų į Europos Parlamentą pasiskirstymas pagal amžių.Jauniausią kandidatų sąrašą turėjo Lietuvos ţaliųjų partija – kandidatų amţiaus vidurkis siekė 42,1 metus (ţr. 3 pav.). Didţiausias kandidatų amţiaus vidurkis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše – vidutinis kandidato amţius jame siekė 56,3 metus. Taigi skirtumas tarp „jauniausio“ ir „vyriausio“ partijų sąrašų yra daugiau nei 14 metų. 50-ies metų amţiaus vidurkio nesiekė ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdţio, Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga ir Darbo partijos kandidatų sąrašai. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Liberalų ir centro sąjunga, Tautininkų sąjungos, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir Partijos Tarka ir teisingumas sąrašų kandidatai buvo vidutiniškai vyresni nei 50 metų amţiaus.

56,3

60,0 50,0

42,1

43,4

LŽP

LRLS

45,7

47,6

50,4

50,5

50,7

51,1

51,4

TS-LKD

PTT

40,0 30,0 20,0

10,0 0,0

LVŽS

LRA/RA LiCS

LSDP

3 pav. Kandidatų amžiaus vidurkis 2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašuose Šaltinis: sudaryta pagal „2014 m.geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengtą Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 2, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf.

Tarp kandidatų vyriausias buvoLRA/RA koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“sąraše įrašytas 76 metų sulaukęs Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys GabrielJanMincevič. Du vyresnio amţiaus kandidatus savo sąraše turėjo ir Partija Tvarka ir teisingumas: 2009-2014 m. kadencijos Europos parlamento narį 73 metų Juozą Imbrasą ir 71 metų Kauno miesto savivaldybės tarybos narį VytautąVasilenko. Jauniausias buvo Darbo partijos sąraše kandidatavęs Jaunimo organizacijos DARBAS vicepirmininkas Vilius Gruţauskas, kuris rinkimų dieną buvo 21 metų amţiaus. Šios partijos sąraše taip pat kandidatavo 23 metų Seimo pirmininkės Loretos Grauţinienės patarėja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Vieną jauniausių kandidatų savo sąraše taip pat turėjo ir Liberalų ir centro sąjunga bei Darbo partija. LiCS sąraše kandidatavo 22 metų individualia veikla uţsiimantis finansų konsultantas, Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narys Ignas Grizevičius4.

„2014 m. geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 1, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf.

3 lentelė Kandidatų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašuose

Šaltinis: „2014 m.geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 2, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf.

3 lentelėje pateikti duomenys rodo, jog daugiausiai, t. y. daugiau nei ketvirtadalis, arba 28,4 proc.,kandidatų į Europos Parlamentą priklausė 45-54 metų amţiaus grupei. Labai panašią dalį sudarė ir 55-64 metų amţiaus kandidatai. Beveik 15 proc. kandidatų į Europos Parlamentą priklausė 35-44 metų amţiaus kategorijai. Asmenys nuo 21 metų iki 34 metų sudarė penktadalį visų siekusiųjų europarlamentaro mandato, o vyresni nei 65 metų, kurių buvo maţiausia dalis, sudarė 8,4 proc. visų kandidatų. Kandidatų į Europos Parlamentą pasiskirstymas pagal tautybę.Absoliuti dauguma kandidatų į Europos Parlamentą buvo lietuviai (ţr. 4 lentelę). Tokią tautybę nurodė 85,12 proc. siekusiųjų europarlamentaro mandato. Lenkų tautybė kandidatų partijų sąrašuose buvo 14, rusų tautybės – 6. Rinkimų į Europos Parlamentą sąrašuose taip pat buvo po vieną armėną, ţydą ir baltarusį. 9 kandidatai savo tautybės nenurodė. 4 lentelė Kandidatų pasiskirstymas pagal tautybę2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašuose

Šaltinis: „2014 m.geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 3, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf.

Kandidatų į Europos Parlamentą pasiskirstymas pagal deklaruotą turtą.Visi kandidatai į Europos Parlamentą privalomo registruoti turto deklaravo uţ 88 mln. 125 tūkst. 660 Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių – uţ 171 mln. 824 tūkst. 213 Lt, piniginių lėšų – 36 mln. 648 845 Lt. Iš viso tai sudarė 296 mln. 598 tūkst. 718 litų, o vieno kandidato turto vidurkis siekė 1 mln. 379 tūkst. 529 litų5. 5

2014 m. geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 3,

Turtingiausias kandidatas buvo Liberalų sąjūdţio atstovas verslininkas Antanas Guoga, deklaravęs turto ir piniginių lėšų uţ 93 mln. 475 tūkst. 174 litus. Antras pagal didţiausią deklaruotą turtą buvo Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjungos kandidatas Ramūnas Karbauskis, kurio turtas siekė 41 mln. 917 tūkst. 571 litą, trečias – socialdemokratas Seimo narys Bronius Bradauskas, deklaravęs 26 mln. 851 tūkst. 63 litus, ketvirtas –Lietuvos ţaliųjų partijos kandidatas, bendrovės „Remta“ vadovas, Lietuvos biomasės energijos asociacijos įkūrėjas Remigijus Lapinskas (20 mln. 510 tūkst. 101 litas), penktas – tos pačios partijos atstovas, bendrovės „EMP Recycling“ vadovas Almontas Kybartas (9 mln. 121 tūkst. 500 litų). Darbo partijos narys Viktoras Uspaskichas pagal deklaruotą turtą buvo šeštas (5 mln. 434 tūkst. 120 litų), Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kandidatavęs Liberalų ir centro sąjungos sąraše – septintas(5 mln. 363 tūkst. 842 litų). Aštuntoje ir devintoje pozicijoje pagaldeklaruotą turtą buvo LiCS kandidatai buvusi europarlamentarė Danutė Budreikaitė (3 mln. 221 tūkst. 150 litų) ir bendrovės „Vesiga“ bendraturtisSaulius Grinkevičius (3 mln. 150 tūkst. 8 litai). LRLS narys Arminas Lydeka turto deklaravo uţ 2 mln. 230 tūkst. 988 litus6. Dešimt turtingiausių kandidatų į Europos Parlamentą iš viso valdo per 211 mln. litų turtą, visi likę kandidatai dalijasi 85 mln. litų. Net po tris dešimties turtingiausių kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo pozicijas uţėmė Liberalų ir centro sąjungos atstovai, po dvi – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdţio ir Lietuvos ţaliųjų partijos sąrašuose įrašyti asmenys. 5 lentelė Partijų pasiskirstymas pagal kandidatų į Europos Parlamento deklaruotą turtą 2014 m.

Šaltinis: „2014 m.geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 4, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf.

Pagal kandidatų į Europos Parlamentą deklaruotą turtą aiškus lyderis buvo Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdţio sąrašas – šios partijos kandidatai nurodė sukaupę per 101 mln. litų turto, o vidutinis šio sąrašo kandidato turtas siekė net 4,6 mln. litų (ţr. 5 lentelę). Antras pagal bendrą kandidatų turtą (daugiau kaip 50 mln. litų) buvoLietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjungos sąrašas, trečias – ţr.http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf. 6 Ten pat.

Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašas (daugiau kaip 40 mln. litų). Toliau rikiavosi Lietuvos ţaliųjų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Darbo Partijos, Partijos tvarka ir teisingumas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Tautininkų sąjungos sąrašai. Maţiausiai turto (maţdaug 4,7 mln. litų) buvo sukaupę Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso bloko kandidatai, kur vidutinis kandidato turto dydis siekė 213,5 tūkst. litų. Politinė kandidatų patirtis.Tarp partijų kandidatų 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą buvo ypač daug ministrų(ţr. 6 lentelę). LSDP kandidatų sąraše buvo įrašyti trys ministrai (Juozas Bernatonis, Bronius Bradauskas ir Juozas Olekas), Darbo partijos – du ministrai (Vigilijus Jukna ir AlgimantaPabedinskienė), o Tvarkos ir teisingumo – vienas ministras (Valentinas Mazuronis). 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 2 ministrai, o 2004 m. – 5 ministrai. 6 lentelė Politinės patirtis turinčių kandidatų į Europos Parlamento skaičius 2014 m. Sąrašo numeris 1 2

Sąrašo pavadinimas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai

Ministro pareigas einančiųjų skaičius -

Seimo nario pareigas einančiųjų skaičius 4

Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ Darbo partija

Partija Tvarka ir teisingumas

6 7 8

Lietuvos ţaliųjų partija Tautininkų sąjunga Liberalų ir centro sąjunga

1 -

Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga Lietuvos socialdemokratų partija

Iš viso:

Europos Parlamento nario pareigas einančiųjų/ėjusiųjų skaičius 1 (Eugenijus Gentvilas) 3 (Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Saudargas) 1 (Valdemar Tomaševski) 2 (Justina VitkauskaitėBernard, ViktorUspaskich) 2 (Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas) 1 (Danutė Budreikaitė) 2 (Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė) 12

Paskutiniuosiuose rinkimuose buvo stebima ir tokia tendencija, jog tik maţesnių ir politiniame gyvenime maţiauįtakingų partijų sąrašų lyderiai yra jų vadovai. Šiuo atveju išimtis yra tik Partija Tvarka ir teisingumas, kurią į Europos Parlamento rinkimus vedė Rolandas Paksas, kuris po Konstitucinio teismo sprendimo gali dalyvauti tik šiuose rinkimuose. 2014 m. geguţės 25 d. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą kandidatų sąrašuose buvo 44 Seimo nariai (20,5 proc. nuo visų kandidatų skaičiaus) arba 31 proc. nuo visų 2012-2016 m. kadencijos parlamentarų7. Tuo tarpu 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentąkandidatų sąrašuose buvo 43 Seimo nariai (16,3 proc. nuo visų kandidatų skaičiaus), o 2004 m. šiuose rinkimuose dalyvavo net 53 Seimo nariai (22 proc. nuo visų kandidatų skaičiaus) – tai didţiausias parlamentarų, dalyvavusių Europos Parlamento rinkimuose, skaičius Lietuvoje nuo jos įstojimo į ES (ţr. 4 pav.). 2014 m. 7

„2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 32, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5af480-476d-adf3-59c4b56be90e.

rinkimuose iš kandidatavusių parlamentarų 14 buvo išrinkti vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. 2009 m. tokių buvo 8, o 2004 m. – 21. Vienmandatėse apygardose rinkimus nugalėjusių parlamentarų išrinkimo į Europos Parlamentą atveju turėtų būti rengiami naujo Seimo nario rinkimai konkrečiose apygardose. Daugiausiai Seimo narių 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose buvo įrašyta LSDP sąraše – net 16 (ţr. 6 lentelę). 9 savo partijos parlamentarus kandidatais iškėlė Darbo partija, 7 – Tvarka ir teisingumas, 6 – konservatoriai. Nuo Liberalų sąjūdţio išrinktų Seimo narių kandidatų Į EuroposParlamentą sąraše buvo 4, po vieną Seimo narį buvo LLRA/RA bloko ir Ţaliųjų partijos sąrašuose.

4 pav. Seimo narių, dalyvavusių Europos Parlamento rinkimuose, skaičius Šaltinis: „2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 31, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5a-f480-476d-adf359c4b56be90e.

Kandidatuojant į europarlamentaro postą neabejotinai vertinga yra ankstesnė patirtis šioje pozicijoje. Daugiausiai Europos Parlamento nario pareigas ėjusių kandidatų buvo TS-LKD sąraše – Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Saudargas (ţr. 6 lentelę). L. Andrikienė Europos Parlamento nario pareigas ėjo abi ankstesnes šios institucijos kadencijas, tad šią politikę galima laikyti labiausiai patyrusia ES politikos srityje. Du 2009-2014 m. kadencijos Europos Parlamento nariai – Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė – buvo įrašyti LSDP rinkimų sąraše. Tiek pat jų buvo ir Darbo partijos sąraše – 2009-2014 m. kadencijoje Europos Parlemento nario pareigas ėjęs Viktor Uspaskich ir jį šiame poste pakeitusi Justina VitkauskaitėBernard. Partija Tvarka ir Teisingumas į savo sąrašą taip pat buvo įtraukusi Rolandą Paksą ir Juozą Imbrasą, dirbusius 20092014 m. kadencijos Europos Parlamente. 2004-2009 m. europarlamentaro pareigas ėję Eugenijus Gentvilas ir Danutė Budreikaitė buvo įtraukti į Liberalų sąjūdţio ir LiCS kandidatų sąrašus. LLRA/RA bloko sąrašą į rinkimus vedė 2009-2014 m. Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski. Lietuvos ţaliųjų partija, Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjunga ir Tautininkų sąjunga europarlamentaro darbo patirties turinčiais kandidatais savo sąrašuose pasigirti negalėjo. 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą perrinkimo siekė 9 iš 12 2009 m. rinkimuose į EP išrinktų narių. Šiuose rinkimuose nedalyvavo nuo Lietuvos įstojimo į ES europarlamentarų pareigas ėję konservatorius Vytautas Landsbergis ir socialdemokratas Justas Vincas Paleckis. Nekandidatuoti nusprendė ir su Liberalų sąjūdţiu 2009 m. į Europos Parlamentą išrinktas Leonidas Donskis. Trečią kartą rinkimuose į Europos Parlamentą iš viso dalyvavo 19 kandidatų, o tai sudarė 8,8 proc. visų kandidatų (LSDP – Z. Balčytis, Gediminas Kirkilas, BirutėVėsaitė, IrenaŠiaulienė, Marija AušrinėPavilionienė, JuliusSabatauskas; Tvarkos ir teisingumo – J. Imbrasas; Liberalų sąjūdţio – A. 8

Lydeka; TS-LKD – A. Saudargas, L. Andrikienė, Emanuelis Zingeris; LLRA – V. Tomaševski, G. J. Mincevič, TadeušAndţejevski; Tautininkų sąjungos – RičardasGaruolis; LVŢS – BronisRopė; LiCS – ArtūrasMelianas, Regimantas Čiupaila ir D. Budreikaitė) (ţr. 5 pav.).

5 pav. Trečią kartą Europos Parlamento rinkimuose dalyvavusių kandidatų skaičius Šaltinis: „2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 32, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5a-f480-476d-adf359c4b56be90e.

Kadangi 2014 m. Europos Palamento rinkimai vyko katu su Respublikos Prezidento rinkimais, reikia paminėti ir tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą tuo pačiu metu dalyvavo ir keturi į prezidento postą kandidatavę asmenys – LSDP narys Z. Balčytis, LVŢS sąraše įrašytas B. Ropė, LiCSsąraše įrašytas A. Zuokas ir LLRA lyderis V. Tomaševski. Visi jie dalyvavo 2014 m. geguţės 11 d. vykusiame pirmajame Respublikos Prezidento rinkimų ture. Kartu su Europos Parlamento rinkimais geguţės 25 d. vykusiame antrajame Prezidento rinkimų ture su Dalia Grybauskaite varţėsi Z. Balčytis. 2004 m. ir 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavo po 1 kandidatą į Europos Parlamentą – atitinkamai Kazimira Prunskienė, tuometinė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė, ir LLRA lyderis V. Tomaševski. Tarp 2014 m. į Europos Parlamentą kandidatavusių partijų politikos naujokų daugiausia Lietuvos ţaliųjų partijoje, o solidţiausiai atrodo LSDP ir DP sąrašai, kuris absoliučią daugumą sudaro patyrę politikai. TS-LKD išskirtinė tuo, jog kandidatų sąraše turėjo daugiausiai europarlamentaro pareigas ėjusių politikų, iš kurų LaimaAndrikienė dirbo net dviejose Europos Parlamento kadencijose. Nors TS-LKD sąraše ir nėra ministrų, kaip LSDP atveju, tai yra natūralu, nes partija opozicinė, tačiau TS-LKD sąraše yra nemaţai Seimo narių. Tiek LSDP, tiek TS-LKD sąrašuose nebuvo tokiųdidelę politinę patirtį turinčių politikų kaip Vytautas Landsbergis ir Justas Vincas Paleckis, kurie nutarė nebekandidatuoti į Europos Parlamentą. 2014 m. geguţės 25 d. rinkimuose dalyvavusių kandidatų į Europos Parlamentą analizę galima baigti Vyriausiosios rinkimų komisijos „nutapytu“ kandidato portretu – vidutinis statistinis kandidatas buvo 48,9 m. lietuvis vyras su aukštuoju išsilavinimu irvaldantis 1 379 529 litų vertės turtą8. Pagal amţiaus vidurkį daugiausia tokių kandidatų buvo galima rasti Darbo partijoje, o pagal deklaruotą turtą – Lietuvos ţaliųjų partijoje.

2014 m. geguţės 25 d. kandidatų į Europos Parlamentą duomenų statistika“, parengta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, p. 4, ţr.http://www.vrk.lt/documents/10180/508753/2014+EP+kandidatai+idomi+statistika.pdf/dc7c560b-f174-4621-b11d44b3a40aa2cf.

Rinkiminė kampanija. Rinkimų į Europos Parlamentą agitacija prasideda nuo rinkimų datos.Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų paţeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas9. Lietuvoje buvo nuo geguţės 16 d. kasdien per nacionalinį radiją buvo surengtos penkios Europos Parlamento rinkimų agitacinės laidos, iš kurių kiekvienoje savo programines nuostatas pristatė po dvi partijas. Geguţės 20 d. vakare per nacionalinę televiziją LRT rinkėjai turėjo galimybę stebėti Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos, Lietuvos ţaliųjų partijos, Tautininkų sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos bei Lietuvos valstiečių ir ţaliųjų sąjungos tiesioginius debatus. Geguţės 21 d. tiesioginiuose debatuose dalyvavo didţiausios ir įtakingiausios Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančios partijos: Darbo partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Agitacinės laidos buvo rengtos ir komercinėse televizijose – BTV ir Info TV buvo surengta po dvi tokias laidas. Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad rinkimų į Europos Parlamentą kampanijai daugiausiai įtakos turi grieţtos šalyje galiojančios rinkimų kampanijų taisyklės, kai labai ribojama politinė reklama ir agitacija, bei sudvejinti rinkimai, kai kartu su Europos Parlamento rinkimais rengiami ir šalies Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidento rinkimai nustumia Europos parlamento rinkimus, kurie ir taip suvokiami kaip antraeiliai, daug maţiau svarbūs nei nacionaliniai rinkimai, dar toliau į antrąjį planą. Europos Parlamento rinkimai agitacijos laikotarpiu paprastai lieka podukros vietoje. 2014 m. geguţės 25 d. rinkimuose daugelis partijų taip pat taupė pinigus ir vienu metu reklaminį laiką bandė išnaudoti ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimams. Šiųmetė rinkimų į Europos Parlamento kampanija traktuotina kaip vangi, blanki, nepastebima, uţgoţta prezidento rinkimų kampanijos. Kaip aktyviausią rinkimų kampaniją vykdęs kandidatas spaudoje daţniausiai buvo minimas LRLS sąraše antruoju numeriu įrašytas verslininkas A. Guoga. Teigiama, kad šis kandidatas per pusmetį nuvaţiavo apie 42 tūkst. kilometrų ir surengė susitikimus su maţdaug 60 tūkst. rinkėjų10. Pagrindinės 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą temos buvo euro įvedimas Lietuvoje, ţemės pardavimas uţsieniečiams, diskutuota ir apie minimalios algos ir pensijų didinimą, išmokų ţemdirbiams suvienodinimą. Ţemė, litas, socialinė lygybė – tai būtų šios kampanijos simboliai11. Minėtas temas daţniausia eskalavo populistinė arba nacionalistinės partijos, kai kada prasilenkdamos su elementaria logika. Kai kurios partijos pasisakė, kad euras turi būti įvestas tik tada, kai tam pritars ţmonės ir bus atkurtos pensijos bei socialinės išmokos. Kadangi visus sprendimus dėl euro įvedimo Lietuvoje turėjo priimti besibaigiančios kadencijos Europos Parlamentas, ši diskusija neturėjo prasmės. Kiek solidţiau kampanijos metu atrodė didţiosios tradicinės partijos – visų pirma LSDP ir TS-LKD, daugiau dėmesio kreipdamos klausimams, kurie pagal kompetenciją priklauso Europos Parlamentui. LSDP daug kalbėjo apie vieną opiausių problemų Europoje – didelį jaunimo nedarbą ir kokiomis programomis ir priemonėmis ES galėtų tai spręsti. TS-LKD akcentavo transatlantinio saugumo svarbą, kurio aktualumas dar labiau sustiprėjo po Ukrainos krizės. Tačiau nors Europos Parlamento rinkimų kampanijos metu viešojoje erdvėje ir būta šiek tiek diskusijų ir apie tarptautinę situaciją, susiklosčiusią po Ukrainos krizės, tačiau iš principo pati kampanija visgi išliko vietinikiška. Kampanijos vietininkiškumą visų pirma rodo tai, kad viešojoje erdvėje nei viena partija beveik nukalbėjo apie tai, kad 2014 m. kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, Europos Parlamento rinkimuose balsuodamas savo šalyje uţ vieną ar kitą partiją, pirmą kartą turės galimybę prisidėti prie sprendimo, kas vadovaus ES, nes Europos Parlamentas nuo šiol teisę nulemti, kas naujoje kadencijoje taps Europos Komisijos pirmininku. Šalies ţiniasklaidoje taip pat beveik nebuvo uţsiminta apie 2014 m. balandţio 28 d. 9

Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymai, ţr. http://www.elections2014.eu/lt/in-the-member-states/Lithuania/electoral-law. Ignatavičius, T. (2014). „Rinkėjų rėtis persijojo partijų atrinktus grūdus“. Lietuvos rytas, 2014 m. geguţės 27 d., p. 4. 11 Širvinskas, T. (2014). “EP rinkimai: seni šūkiai ir tušti paţadai”, ţr. http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/eprinkimai-seni-sukiai-ir-tusti-pazadai-630922#.U79wFbF_PxV. 10

Mastrichto universitete įvykusius pirmuosius debatus dėl Europos Komisijos pirmininko posto, kuriuose dalyvavo kandidatai į šį postą. 2009 m. birţelio 7 d. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos metu pagrindiniai viešojoje erdvėje svarstomi klausimai buvo ekonomikosatsigavimas po pasaulinės ekonomikos krizės ir ekonomikos stabilumo uţtikrinimas, energetinėsnepriklausomybės uţtikrinimas, socialinės gerovės siekis, Ignalinos atominė elektrinės eksploatavimo termino pratęsimas.Kampanijos intensyvumas buvo labai ţemas, nes trys savaitės prieš Europos Parlamento rinkimus buvo surengti Respublikos Prezidento rinkimai. Visos pagrindinės partijos tikėjosi, kad balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ateis tik ištikimiausi rinkėjai, tad papildomos rinkėjų mobilizacijos poreikio nebuvo. Tačiau kiekvieną darbo dieną kampanijos metu per nacionalinę TV buvo transliuojami partijų debatai, kuriuos stebėjo labai maţai ţiūrovų. Taip pat praktiškai nebuvo šių debatų analizės ir apskritai jokios refleksijos spaudoje. 2004 m. birţelio 13 d. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą oficialikampanijos pradţia buvo geguţės 14 d. Kampanija buvo trumpa, nes kartu vyko ir Respublikos Prezidento rinkimai. Visos partijos turėjo daugiau ar maţiau nuoseklią kampanijos strategiją12, bet jos įgyvendinimo intensyvumas nebuvo pakankamas. Pagrindinė prieţastis greičiausiai yra ta, kad Europos Parlamentorinkimų kampanija buvo uţgoţta Prezidento rinkimų kampanijos. Europos Parlamento rinkimų kampanija buvo negyvybinga, o partijų strategijų įgyvendinimas gana chaotiškas. Reikia paminėti, kad tik keletas partijų savo rinkimų programas paskelbė pačioje oficialios kampanijos pradţioje. Tik kai ţiniasklaida pradėjo apie tai kalbėti, partijos, nepaskelbusios savo programų, suskubo tai padaryti. Kadangi didţiausias dėmesys buvo skirtas prezidentinei kampanijai, pasirengimas mobilizuoti rinkėjus Europos Parlemento rinkimuose nebuvo pakankamas. LiCS ir TS tai darė geriausiai – identifikavo specifinius rinkėjų segmentus, daugiau dėmesio skyrė partijų programoms13. Pagrindiniairinkimų kampanijos metu viešojoje erdvėje svarstomiklausimai buvobedarbystė ir ekonomikos augimas, ţemės ūkio klausimai(LSDP, LiCS, NS (SL)14). Tėvynės sąjunga šiuo poţiūriu yra išimtis – tai vienintelė partija, kuri pabrėţė Lietuvos vaidmenį ES ir tam tikrų ES institucijų kompetencijas. Specifinės problemos, dominavusios kampanijoje – Ignalinos atominė elektrinė (LiCS), emigracija (NS (SL)). Antrojoje apklausos bangoje minėtos tokios temos kaip kaimo plėtra (LiCS, LSDP), pasirengimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama (LiCS), mokesčiai (LiCS), tam tikri ES teisyno acquiscommunautaireskyriai (LICS), nacionalinių interesų gynimas Europos Parlamente ir ES (LSDP), Lietuvos sąmoningumo skatinimasir naujai į ES įstojusių šalių gebėjimas integruotis į šią organizaciją kaip pilnateisėms narėms (TS). Pagrindinės problemos, apie kurias buvo kalbama 2004 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos metu buvo socialinės ir ekonominės (nedarbas ir ekonomikos augimas), taip pat regionų plėtra. Apskritai dominavo šalies vidaus problemos Europos dimensiją paliekant nuošalyje. Ir tai nenuostabu, turint omenyje, kad tai buvo pirmieji Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje. Kadangi rinkėjams aktualiausi socialiniai ir ekonominiai klausimai, tad partijų pasirinkimas būtent šiuos klausimusir akcentuoti rinkimų kampanijos metu buvo logiškas. Tik viena partija, t. y. Tėvynės sąjunga, labiau koncentravosi ties europine dimensija, konkrečiai – Lietuvos vaidmeniu ES, nes didţioji jos elektorato dalis yra išsilavinę ţmonės, kurie, tikėtina, ţino, kokios ir Europos Parlamento kompetencijos.

2004 m. geguţės-birţelio mėnesiais tarptautinio projekto (vykdytojas – Europos universiteto institutas, įsikūręs Florencijoje), skirto analizuoti Europos Parlamento rinkimų kampaniją, rėmuose atlikta keturių tuo metu Seime atstovaujamų partijų rinkimų į Europos Parlamentą štabų atstovų apklausa. Apklausti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Naujosios sąjungos (socialliberalų) (NS(SL)) ir Tėvynės sąjungos (TS) rinkimų štabų vadovai arba jų atstovai. Toliau išnašose ši apklausa vadinama „Rinkimų štabų vadovų apklausa“. 13 Rinkimų štabų vadovų apklausa. 14 Čia ir kitur šioje pastraipoje nurodomos partijos, kurios teigė kampanijos metu pabrėţiančios konkrečią problemą. Remiamasi Rinkimų štabų vadovų apklausos duomenimis.

Pasak partijų atstovų15, kampanijoje nebuvo aiškios konflikto dimensijos, kuri būti buvusi svarbiausia visos kampanijos metu. Daugumos partijų manymu, kampanija buvo struktūruota iš esmės pagal ideologinę dimensiją, t. y. kairė versus dešinė. Pasak LSDP atstovo, pagrindinė dimensija buvo nacionalinis suverenitetas versus sprendimų priėmimas europiniame lygmenyje, t.y. sprendimų priėmimo kompetencijos skirtinguose lygmenyse. Vidinė įtampa šalyje po prezidento Rolando Pakso apkaltos taip pat buvo svarbi kampanijos konflikto dimensija, pasak Tėvynės sąjungos atstovo. Apibendrinant galima pasakyti, kad pagrindinė konflikto dimensija visgi buvo kairė versusdešinė, nes pagrindiniai kampanijos klausimai buvo socialiniai-ekonominiai, tad partijos stengėsi pabrėţti savo ideologinę poziciją šiais klausimais. Maţai dėmesio buvo skiriama Europos dimensijai, tadnacionalinis suverenitetas versus sprendimų priėmimas Europos lygmenyje negalėjo tapti pagrindine kampanijos ašimi. Partijos iš esmė nekritikavo ES politikos rinkimų kampanijos metu. LSDP kampanijoje buvo akcentuojami iš esmės teigiami narystės ES aspektai, t.y. parama tuometei ES politikai. LiCS teigimu, jie sikė kritikuoti ES, tačiau tai nebuvo pagrindinis šios partijos vykdomos kampanijos akcentas. Ši kritika reiškia, kad LiCS kalbėjo apie acquiscommunautaireskyrius, kurie, jų manymu, nebuvo tokie palankūs Lietuvai, kokie galėjo būti. “Eurobarometro” apklausų duomenimis, 2004 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijoje daugiausiai dėmesio buvo skiriama tokioms problemoms kaip nedarbas, terorizmas, pensijos, nusikaltimai, ţemės ūkis (ţr. 6 pav.). Maţiausiai dėmesio buvo skiriama tarptautinei padėčiai. Lietuvoje rinkimų kampanijos meto daugiausiai dėmesio sulaukė nedarbo, ekonomikos augimo, pensijų problemos, o maţiausiai – terorizmas ir tarptautinė padėtis. Taigi buvo daţniausiai diskutuojama išimtinai apie valstybės vidaus problemas. Kitose naujosiose ES šalyse narėse dominavo tokios pačios problemos kaip ir Lietuvoje (išskyrus Maltą, kur viena iš svarbiausių kampanijos temų buvo aplinkos apsauga)16.

Nedarbas Ekonomikos augimas

Pensijos

Nusikaltimai

Ţemės ūkis

45 36 34

11 12

Tarptautinė padėtis Terorizmas

32 LT

ES25

6 pav. 2004 m. EP rinkimų kampanijos temos (proc.) Šaltinis:Flash Eurobarometer 161:European Elections 2004 Barometer.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos politikų (partijų rinkimų štabų atstovų) vertinimu, pagrindinės 2004 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos temos buvo šios: nedarbas, ekonomikos augimas,ţemės ūkis,regionų plėtra,pasirengimas įsisavinti ES struktūrinius fondus17.Kaip matome, čia taip pat akcentuojamos socioekonominės šalies vidaus problemos. Nors pasirengimas įsisavinti ES struktūrinius fondus atrodytų kaip europinio lygio klausimas, tačiau taip nėra, nes visų prima čia svarbiausia yra ES paramos Lietuvai teikiama nauda. Kaip specifinės Lietuvos problemos paminėtinos 15

Rinkimų štabų vadovų apklausa. Flash Eurobarometer 161:European Elections 2004 Barometer. 17 Rinkimų štabų vadovų apklausa. 16

Ignalinos atominės elektrinės uţdarymas, darbo jėgos (ypač jaunimo) emigracija. “Europietiškiausia” rinkimų programa galima laikyti Tėvynės sąjungos programą. Ši partija daug dėmesio skyrė Lietuvos kaip pilnavertės narės įsiliejimui į ES, jos vaidmeniui ES ir ES institucijų kompetencijoms. Viena iš europinės Europos Parlamento rinkimų kampanijos dimensijų yra jos internacionalizacija. Kalbant apie Lietuvos partijas, paminėtina tai, jog dvi partijos teigė palaikančios ryšius su tai pačiai Europos Parlamento grupei priklausančiomis partijomis iš ES valstybių narių18. LiCS bendradarbiavo su Vokietijos ir Nyderlandų, o LSDP – Austrijos, Švedijos ir Didţiosios Britanijos partijomis, su kuriomis buvo keičiamasi nuomonėmis ir patarimais. Visos apklaustos partijos teigė bendradarbiavusios su transnacionalinėmis partijomis, su kuriomis ryšius uţmezgė apytiksliai metai prieš rinkimus. Transnacionalinės partijos buvo tarsi atramos taškas nacionalinėms Lietuvos partijoms, nes vien priklausymas joms traktuotinas kaip partijos gebėjimas atstovauti rinkėjų interesus Europos Parlamente. Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, Europos parlamento rinkimai traktuojami kaip antraeiliai, juose varţosi nacionalinės partijos, dominuoja valstybių vidaus problemos, o europinė dimensija paliekama nuošalyje.Ir politikai, ir ţiniasklaida visų pirma akcentuoja valstybių vidaus problemas, ES reikalus palikdami nuošalyje. Kadangi Lietuvoje Europos Parlamento rinkimų kampanija visiškai ar iš dalies sutampa su Prezidento rinkimais, pastarieji paprastai uţgoţia rinkimų į Europos Parlamento kampaniją, ji paprastai būna ganėtinai vangi. Rinkimų kampanijos finansavimas. Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudţeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai19. 2004 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusių trylika politinių partijų vidutiniškai politinei kampanijai išleido po 340 tūkst. litų. Tuo tarpu 2009 m. rinkimuose penkiolika politinių partijų politinei kampanijai skyrė maţdaug po 250 tūkst. litų20.Greičiausiai tai būtų galima paaiškinti ekonominės krizė poveikiu. 2014 m. dalyvavusios dešimt partijų rinkimų kampanijai išleido ţymiai didesnes sumas nei ankstesniuose dvejuose rinkimuose – 690 tūkst. litų21. Ši suma net dvigubai viršija kampanijai skirtą pinigų sumą 2004 m. rinkimuose ir beveik tris kartus – skirtą 2009 m. rinkimuose. 2004 m. rinkimų kampanijai daugiausiai, t. y. beveik 1 mln. Lt (919 tūkst. Lt), išleido Naujoji sąjunga (socialliberalai), tačiau nepaisant to nelaimėjo nė vieno mandato į Europos Parlamentą (ţr. 7 pav.). Maţiausiai lėšų – po 20 tūkst. Litų - tais metai politinei kampanijai skyrė Nacionalinė centro partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija „Kartu mes jėga!“. Šios partijos neiškovojo nei vieno mandato. 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą daugiausiai lėšų rinkiminei kampanijai skyrė TS-LKD (0,82 mln. Lt) ir laimėjo daugiausiai, t. y. 4, mandatus. Maţiausiai lėšų, t. y. po 50 tūkst. litų, rinkimų kampanijai 2009 m. skyrė Lietuvos centro partija, „Fronto“ partija ir Tautinė partija „Lietuvos kelias“. „Brangiausiai“ 2009 m. rinkimuose mandatas kainavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (0,58 mln. Lt) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdţiui (0,55 mln. Lt), o 2004 m. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai (0,38 mln. Lt) ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (0,36 mln. Lt.)22. 18

Ten pat. Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymai, ţr. http://www.elections2014.eu/lt/in-the-member-states/Lithuania/electoral-law. 20 „2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 34, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5af480-476d-adf3-59c4b56be90e. 21 Kadangi Vyriausioji rinkimų komisija dar nėra pateikusi partijų išlaidų kampanijai deklaracijų, remtasi ţiniasklaidoje prieinama informacija. Pateikiama suma apskaičiuota pagal BNS pranešimą „Kam brangiausiai atsiėjo rinkimai?“, ţr. http://www.alfa.lt/straipsnis/16280183/kam-brangiausiai-atsiejo-rinkimai#.U76tfLF_PxV#ixzz3750Lps8Q. 22 „2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 34, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5af480-476d-adf3-59c4b56be90e. 19

7 pav. Partijų išlaidos rinkimų į Europos Parlamentąkampanijai 2004-2009 m. (mln. Lt) Šaltinis: „2014 m. Europos Parlamento rinkimai: faktai ir skaičiai“, parengė Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, p. 33, ţr. http://www.vrk.lt/documents/10180/10531/EP+rinkimai+skaiciai+faktai_2014.doc/68b14d5a-f480-476d-adf359c4b56be90e.

2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijai didţiausią sumą iš vienuolikos dalyvavusių partijų skyrė Partija Tvarka ir teisingumas – partijos rinkimų štabo vadovas Kęstas Komskis teigė, kad partija išleido daugiau kaip 2 mln. litų23. Tvarkos ir teisingumo partijos gauti du mandatai, palyginus su kitomis partijos, atsiėjo brangiausiai – po 1 mln. Litų. Daugiau nei milijoną litų kampanijai skyrė ir Liberalų sąjūdis (ţr. 7 pav.), tačiau vieno mandato kaina buvo beveik perpus maţesnė nei Tvarkos ir teisingumo partijai. Darbo partija, išleidusi 1 mln. litų, į Europos Parlamentą deleguos vieną kandidatą. PTT

2,00

LRLS

1,20

1,00

TS-LKD

0,80

LSDP

0,80

LLRA/RA

0,40

LiCS

0,35

LVŽS

0,25

LŽP

0,06

0,05 0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

BNS pranešimas „Kam brangiausiai atsiėjo rinkimai?“, ţr. http://www.alfa.lt/straipsnis/16280183/kam-brangiausiaiatsiejo-rinkimai#.U76tfLF_PxV#ixzz3750Lps8Q.

7 pav. Partijų išlaidos rinkimų į Europos Parlamentąkampanijai 2014 m. (mln. Lt) Po du mandatus gavusių TS-LKD ir LSDP išlaidos rinkimų į Europos Parlamentą kampanijai buvo vienodos – po 800 tūkst. litų. Dvigubai maţiau išleidęs LLRA/RA blokas laimėjo vieną mandatą. Pigiausiai, t. y. 250 tūkst. litų, vienas iškovotas mandatas atsiėjo LVŢP. Nė vieno mandato Europos Parlamente negavusios partijos rinkimams išleido nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių litų. Maţiausiai kampanijai skyrė Tautininkų sąjunga – jų išlaidos siekė 50 tūkst. litų.