Ką veikia pinigai by MB CONTENTUM

102 šalis apkeliavęs 75-erių G. Račkauskas:

„Auksinis mano laikas tęsiasi“

Pensijų reforma

Ką reikia žinoti kiekvienam

Mitai apie taupymą

Neturiu, neįmanoma, nepavyksta – ką daryti?

Dukrelę auginanti rašytoja Agnė Pačekajė:

„Senoji ir dabartinė Agnė – tai du skirtingi žmonės“

Rimvydas ŠirvinskasMakalius

Piniginės neskriaudžiančios kelionės

EDVINAS IR VESTA KRUNGOLCAI „Racionalumas mus abu apibūdina geriausiai“

redakcijos žodis

Taupyti gali visi Viršelį fotografavo: Vygintas Skaraitis

Ar kada pagalvojote, kodėl esame nelinkę atvirauti, kiek uždirbame, sutaupome ar kiek išleidžiame? Baisu – nesinori išsiduoti, kiek ir ko esu sukaupęs, – ateis, atims, pavogs. Deja, taip jau istoriškai susiklostė, kad labiausiai nukentėdavo tie, kurie turėjo sukaupę turto. Bet laikai pasikeitė – aplinka tapo saugesnė ir stabilesnė.

Leidėjas: UAB „INVL Asset Management“ www.invl.com

Tačiau į oriai gyvenančius pensininkus išsivysčiusiose šalyse su pavydu dairomės ir toliau. Kai sulauksime pensijos, norime būti tokie patys kaip ir jie. O svarbiausia – pradedame suprasti, kad taupymas visą gyvenimą yra įmanomas, ypač jei tai darai kiekvieną dieną.

Įgyvendinimas: agentūra „Contentum“ www.contentum.lt Vyriausioji redaktorė: Agnė Gorpiničienė Redakcijos kolegija: Ieva Dunajevaitė-Narmontienė Andrius Rimkūnas Marija Matuzevičienė Tiražas: 100 000

Šiandien turime daug galimybių sužinoti, ką dar galima nuveikti su savo pinigais (išskyrus, kad juos galima leisti), kaip juos paskatinti dirbti, ką daryti, kad jie taptų mūsų saugumo garantu, vaikų ateitimi, ramia senatve. Į mus, specializuotą pensijų fondų ir investicijų valdymo bendrovę, žmonės jau keliolika metų kreipiasi domėdamiesi galimybėmis sutaupyti ir priima sprendimus kurti savo ateitį. Būtent dėl to ėmėmės leisti žurnalą „Ką veikia pinigai“. Tikime, kad galime pasidalinti naudingomis pinigų valdymo, šeimos finansų planavimo žiniomis. Norime, kad pinigų kultūra ir žmonių santykis su jais taptų šiltesnis. Kad žmonės žinotų: kaip jų fizinei sveikatai užtikrinti reikalingi medikai, taip finansinei sveikatai – finansų ekspertai. Ir visai nereikia baigti ekonomikos mokslų, kad išmanytum apie pinigus. Išmokti rūpintis savo rytojumi turi ir gali visi.

Dr. Dalia Kolmatsui „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė

Visos teisės saugomos. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Turinys 6 p. Edvinas ir Vesta Krungolcai: „Mums nereikia brangių daiktų ar drabužių. Mums daug svarbesnės įvairios kelionės ir patirtys“

24 p.

30 p.

Gediminas Račkauskas:

Užaugęs investuotojas A. Uznys:

„Pensija yra laikas pradėti leisti santaupas“ 4

„Rizikavau ir mokiausi iš savo klaidų“

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

34 p.

svarbu žinoti

Pensijų reforma

Šiame leidinyje pateikiama informacinio–reklaminio pobūdžio informacija apie produktus ir paslaugas, kurias teikia ir UAB „INVL Asset Managment“, todėl vertindami pateiktą informaciją turite žinoti, kad:

Valstybė skatina kaupti, nes mūsų laukia demografiniai sunkumai

40 p. Kaupimas pagal amžių

Autopilotas jūsų investavimo santaupoms

Pateikta informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar raginimas investuoti į konkrečias finansines priemones ar UAB „INVL Asset Management“ valdomus fondus ar pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas.

42 p. Investavimas

Į kokią įmonę verta investuoti? Į tokią, apie kurios veiklą sugebate mamai paaiškinti trimis sakiniais

58 p.

Tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu gali asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 metų II pakopos pensijų fondai veiks gyvenimo ciklo principu, o jų investavimo rizika keisis priklausomai nuo dalyvių amžiaus. Jei turite papildomų klausimų, kreipkitės į INVL klientų konsultavimo centrą. Lėšos, kaupiamos II ar III pakopos pensijų fonde, yra investuojamos vadovaujantis valdymo įmonės patvirtinta investavimo strategija, todėl dalyvis prisiima su investavimu susijusias rizikas. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo ar kitų investicinių priemonių praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje ir nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Už pensijų fonde sukauptas lėšas, sukaupus tam tikrą sumą, bus privaloma įsigyti periodinę pensijų išmoką, mokamą iki gyvos galvos, – pensijų anuitetą. Daugiau apie pensijų anuitetą galite sužinoti čia: www.lb.lt/ pensiju-ismokos. Prieš priimant sprendimą kaupti „INVL Asset Management“ pensijų fonde ar investuoti į kitą finansinį produktą, rekomenduojame išsamiai susipažinti su taikomais mokesčiais, investavimo strategijomis, taisyklėmis, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentais. „INVL Asset Management“ valdomų produktų aktualius dokumentus ir kitą svarbią informaciją galite rasti interneto svetainėje www.invl.com. II pakopos pensijų kaupimo sutartis negali būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą sutartį, kuri gali būti nutraukta per 30 dienų nuo jos sudarymo dienos apie tai raštu pranešus pensijų kaupimo bendrovei.

Rašytoja A. Pačekajė:

„Vaiko auginimas kainuoja daug laiko, nemažai pinigų ir dar daugiau meilės“

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas trečiųjų asmenų šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, UAB „INVL Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.

numerio tema

Vesta ir Edvinas Krungolcai:

„Racionalumas mus abu apibūdina geriausiai“

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Vyginto Skaraičio, Vytauto Dranginio ir asmeninio herojų albumo nuotr.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

numerio tema

Birutė Pakėnaitė Finansinė nepriklausomybė dažnai prasideda ne tik nuo gebėjimo racionaliai paskirstyti pinigus, bet ir nuo mokėjimo planuoti ir vertinti laiką. Bendrovės „Audimas“ prekės ženklo direktorei Vestai Krungolcienei posakis, jog laikas yra pinigai, turi tiesioginę reikšmę, tad didžiausius pirkinius ji vertina pagal tai, kiek laiko turės dirbti, kad juos galėtų įsigyti. Jos vyras Pekino olimpinis vicečempionas, daugkartinis pasaulio ir Europos penkiakovės čempionas Edvinas Krungolcas į daug ką žiūri paprasčiau, bet dėl esminių pinigų valdymo principų jie sutarė nuo pat pažinties pradžios.

„Sakoma, kad geriau daugiau uždirbti, nei mažinti išlaidas. Mes vis dėlto ir stengiamės daugiau uždirbti, ir taupome, kad galėtume daugiau atsidėti ateičiai“, – šeimos finansų filosofiją atskleidė 43 metų Vesta. Sutuoktiniai Krungolcai neturi bendro biudžeto – kiekvienas pats valdo savo atlyginimą. Kol dar sportavo, Edvino pajamos buvo nepastovios, nes nuo rezultatų priklausydavo, kokia stipendija jam bus skirta. Baigęs penkiakovininko karjerą E. Krungolcas tapo Lietuvos olimpiečių asociacijos sporto renginių vadybininku, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos Teisėjų komiteto nariu

ir įkūrė savo fechtavimosi klubą, tad didžiąją dalį pajamų jis gali suplanuoti.

Edvinas: „Čia – kaip paprastas raštingumas, tik su finansais.“

Nors laiko save vartotoju, kuris mielai nuolat pirktų gražius brangius daiktus, 46 metų E. Krungolcas vis dėlto geba kontroliuoti šią savo aistrą ir su pinigais elgiasi racionaliai.

Vesta: „Mano supratimu, tai – išmanymas, ką su pinigais veikti, kaip juos valdyti, kad jie padėtų pasiekti savo tikslų. Finansinis raštingumas turėtų padėti gyventi taip, kaip nori, turint galvoje tai, kiek apskritai gyvenimo kokybei įtakos gali turėti pinigai.

„Racionalumas mus abu geriausiai ir apibūdina“, – įsitikinusi Vesta.

– Ar finansinis raštingumas būtinas kiekvienam žmogui? Kas tai yra ir ar jo galima išmokti? O gal užtenka tik bendro išprusimo, kaip valdyti savo finansus? – paklausėme Krungolcų.

Vieni žmonės gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, nepaisant to, kiek jie uždirba. Jei darbo užmokestis didėja, jie vis tiek gyvena „nuo–iki“. Man atrodo, kad, mokant planuoti ir teisingai paskirstant savo pajamas, valdant poreikius, taip neturėtų nutikti. Taip gyvendami, manau, turėtume išsiversti su tiek, kiek turime. Man tai pavykdavo ir tuomet, kai pirmuosiuose darbuose uždirbdavau nedaug, ir vėliau, kai dariau karjerą ir didėjo pajamos. Net būdama studentė savo pajamas ir išlaidas taip paskirstydavau, kad mėnesio pabaigoje nereikėdavo skolintis duonai.“

– Kada pradėjote uždirbti pirmuosius pinigus? Vesta: „Su seserimi visada kam nors taupėme, nors šeimoje mums nieko netrūko, tiesiog norėjome būti savarankiškos. Dar mokykloje per vasaros atostogas muzikos prekių parduotuvėje porą mėnesių dirbau pardavėja, po to ta pati bendrovė pakvietė dirbti administratore, tad derinau studijas ir darbą.“

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Edvinas: „Pirmuosius pinigus gavau būdamas 11 ar 12 metų. Lankiau plaukimo treniruotes ir mums mokėdavo maistpinigius, kuriuos galėdavai išleisti ne tik maistui. Jau tokio amžiaus nereikėjo kaulyti iš tėvų savo poreikiams, o vėliau ėmiau prisidėti ir prie šeimos biudžeto.“

– Kada pajutote tikrąją finansinę nepriklausomybę? Edvinas: „21-erių perėjau į penkiakovę. Rezultatai gerėjo, atėjo meistriškumas, pradėjo sektis. Tada pajutau pasitikėjimą savimi, kad nereikia laukti kitų malonės ir viskuo sugebu pasirūpinti pats.“ Vesta: „19 metų jau gyvenau atskirai nuo tėvų, tad buvau priversta tapti savarankiška. Uždirbdavau nedaug, bet man ir tada pinigų užteko. Augant atlyginimui, šiek tiek leidi augti ir poreikiams.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Kita vertus, mums su Edvinu nereikia labai brangių daiktų ar drabužių. Mums daug svarbesnės įvairios patirtys ir kelionės, nors jos ir brangios. Pastebiu, kad dažnai pagal jas matuoju daiktų vertę: už tiek man išeitų kelionė į Ameriką! Nepirksiu kailinių, geriau jau geros atostogos.“

– Ar prieš dešimt metų sukūrus šeimą jūsų supratimas apie pinigus ir šeimos biudžetą buvo panašus? O gal teko vienam kitą mokyti, kaip valdyti finansus? Vesta: „Abu buvome finansiškai nepriklausomi, turėjome turto, tad nereikėjo vienam kito šelpti.“ Edvinas: „Mano finansiniai įpročiai nepasikeitė, nepastebiu, kad ir Vestos būtų pasikeitę. Sakyčiau, pradėjus drauge gyventi net lengviau pasidarė, nes kai buitis bendra, nemažai susitaupo.“

– Koks jūsų šeimos finansinis modelis? Vesta: „Svarstėme apie stalčiuką, į kurį dėtume pinigus bendroms išlaidoms. Kol kas tokio neturime, bet gal mums jo ir nereikia? Pirmąsias finansinio raštingumo pamokas, matyt, gavau dar vaikystėje. Žinojau, kad stalčiuje yra pinigų, kurių, jei reikės, galėsiu paimti.

Mes neleidžiame pinigų, kurių neturime: neperkame atostogų ar daiktų į skolą.

numerio tema

Bet lygiai taip pat į tą stalčių padėdavau visą grąžą iki paskutinės kapeikos. Tėtis parduotuvėje leisdavo pirkti, ką noriu, bet jau tada su seserimi supratome pinigų vertę ir dažnai sakydavome, kad mums nieko nereikia. Matyt, tada susiformavo mano supratimas, kad jei nebūtina, kam išlaidauti? Dabar pastebiu daug vartotojiškumo ir žmogaus neatsakingumo. Visur. Pavyzdžiui, kodėl paliekamas atsuktas čiaupas kavinės tualete? Arba kodėl žmonės ima tris popierinius rankšluosčius rankoms nusišluostyti? Juk tiek nereikia. Žmonės įpratę daug vartoti, ypač jei ką nors gauna už dyką. Man ir už dyką nereikia. Skauda širdį, kai neracionaliai švaistomos lėšos.“ Edvinas: „Juolab kad toks švaistymas kerta per kišenę. Man irgi mama jau vaikystėje įskiepijo išjungti elektrą, jei jos nereikia.“

Investavimas – vienas taupymo būdų. Neprasminga pinigus tiesiog laikyti sąskaitoje, galima juos panaudoti gudriau.

– Kaip paskirstote kasdienes savo išlaidas? Vesta: „Dideles išlaidas, pavyzdžiui, kelionėms, susiplanuojame ir susidedame pinigus. Įvertiname, kiek kuris gali prisidėti, tad be problemų pasidalijame. Pirkdami maistą ar mokėdami už komunalines paslaugas neskaičiuojame – kartais moka vienas, kartais – kitas. Už vaiko darželį vieną mėnesį moka vienas, kitą – kitas.“ Edvinas: „Kartais pagaunu save skaičiuojantį, kad gal išleidau daugiau, bet greitai nusiraminu. Tie pinigai bet kuriuo atveju skirti šeimai. Jei viską išleisiu, toliau pirks žmona.

Juk vieną dieną nenusipirksiu motociklo, nors ir labai norėčiau. Nebeleidžiu sau spontaniškų pirkinių, tariuosi su Vesta, drauge ir pats gerai apmąstau.“

– Laikotės kokių nors finansų valdymo taisyklių? Pavyzdžiui, gal suskirstote savo pajamas į kišenes, planuojate, kiek pinigų per mėnesį galite skirti maistui, drabužiams ar kitoms išlaidoms? Edvinas: „Jei žmogus finansiškai raštingas, jis savaime taupo. Jam nereikia atskiros sąskaitos taupyti atostogoms.“ Vesta: „Nors sakoma, kad taip lengviau sukaupti, mes natūraliai padalijame savo biudžetą, tad nereikia nuolat tikrinti, kiek kurioje kišenėje yra pinigų. Apskaičiuoju, kiek galėčiau sutaupyti, ir kas mėnesį stebiu, ar pavyksta laikytis plano. Man atrodo, kad visos kišenės ar taupyklės reikalingos, kai šiaip sunkiau sukaupti pinigų. Bet jei taip paskirstai savo pajamas, kad jos bet kuriuo atveju kaupiasi, koks man skirtumas, ar jos gulės A, ar B kišenėje, vis tiek jas visas matau ir žinau, kur noriu išleisti, nes kontroliuoju savo išlaidas. Mes neleidžiame pinigų, kurių neturime: neperkame atostogų ar daiktų į skolą. Jei neturėtume pinigų, ir nepirktume.“

– Ar investuojate sutaupytus pinigus? Edvinas: „Investavimas – vienas taupymo būdų. Neprasminga pinigus tiesiog laikyti sąskaitoje, galima juos panaudoti gudriau. Turiu investicinį gyvybės draudimą. Kaupiu antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopoje.“ Vesta: „Sutaupytus pinigus skirstau į dvi dalis. Viena – vaikų ateičiai, galvojant, kad reikės lėšų jų studijoms, būsto įnašams. Tai – investiciniai draudimai. Antroji dalis – ateičiai. Tad ir aš papildomai kaupiu pensijai ir antrojoje, ir trečiojoje pakopoje.“

– Akcijų biržas sekate? Edvinas: „Esame investavę į fondus. Viską darau pats: seku rinkas, žiūriu,

kas kyla ar krinta, ir pagal tai investuoju ar atlieku korekcijas. Šiame procese dalyvauju gana aktyviai, bet mano tikslas – ilgalaikė grąža. Investuoti pinigai dirba savo darbą, aš tik stebiu procesą. Tik įsidėjęs pinigus į piniginę gali pasakyti, laimėjai ar pralošei. Neišleistas pinigas yra ne pinigas, jis – kaip oras.“

– Daug išleidžiate kelionėms. Kaip jas renkatės? Ar keliaudami skaičiuojate, kiek sau galite leisti? Vesta: „Tolimiausia ir brangiausia mūsų kelionė buvo pernai į Havajus. Rinkdamasi kelionę dažnai skaičiuoju, kiek man reikia dirbti, kad ją galėčiau įsigyti. Bet paskui susimąstau, kad juk dėl to ir dirbu.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Keliones išsirenkame gana spontaniškai. Apie Havajus kalbėjomės jau kurį laiką ir susimąstėme: o kodėl ne dabar? Tai – brangi kelionė, bet vis tiek būtinai norėsime ten nuvykti. Kas žino, gal vėliau nebus tokios galimybės?“ Edvinas: „Įspūdžiai ir malonumas verti išleistų pinigų.“ Vesta: „Keliaujant būtina įvertinti visas aplinkybes: ar tikrai verta tiek investuoti, ar dar ne per anksti ten keliauti. Tarkime, keliaujant su mažu vaiku nėra prasmės pirkti labai brangių kelionių, nes neturėsi tiek galimybių viską pamatyti ir atsipalaiduoti, tad geriau palaukti, kol vaikas paaugs. Dar taip nebuvo, kad labai norėjome kur nors vykti ir to atsisakėme dėl pinigų. Gal vykstame trumpesniam laikui, gal taupome kitur, bet randame būdų nu-

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

keliauti ten, kur norime. Svarbiausia – racionaliai apmąstyti išlaidas. O gal savaime net negalvojame apie tai, kas būtų per brangu.“ Edvinas: „Mėgstame iš anksto apgalvoti, kur norėtume nuvykti, o tada pradedame planuoti. Kuo anksčiau pradedi planuoti, tuo mažiau išleidi.“ Vesta: „Be to, visada ieškome specialių pasiūlymų. Pastaruoju kalėdiniu laikotarpiu būtume neskridę į Ameriką, jei nebūtume radę pigių skrydžių pasiūlymų. Galime įsigyti pigius lėktuvo bilietus, bet kelionėje vis dėlto norime gyventi patogiai. Mums nereikia penkių žvaigždučių viešbučio, bet nebenorime gyventi būdelėje pas bobutę su nešvaria patalyne.

Svarbus matas man yra laikas. Dažnai žmonės laiko nevertina. Bet jei aš skyriau laiko atostogoms, jos man turi būti geros. Todėl daug dalykų suplanuojame, kad niekas atostogų negadintų, kad gyventume patogiai, kad būtų patogu apsipirkti ar eiti į restoranus. Man atostogos turi teikti džiaugsmą, nes mano laikas per atostogas yra brangus. Kai turi daug laiko, gali sakyti, kad gal nepavyko, kad kitą kartą bus geriau. Man kitas kartas negalioja, man turi būti gerai dabar. Keliaujame savarankiškai, tad patys renkamės, kur gyventi: apartamentuose, jaukiame įdomiame viešbutyje, kotedže. Visada įvertiname, ar normalu mokėti prašomą kainą. Pasitaiko, kad alaus išgeriame ir už 10 dolerių, nes smagu.

numerio tema

Milane už kavą mokėjome po 8 eurus. Vyrai raukėsi, bet su seserimi juos nuraminome: aplinka graži, neįtikėtini vaizdai pro langą. Už kavą tiek mokėti daugoka, bet supranti, kad iš tiesų moki už jausmą ir nuotaiką.“

– Pirkdami būtiniausius reikmenis ir maistą irgi liekate racionalūs? Edvinas: „Pagrindinis kriterijus maistui yra kokybė. Kaina – antroje vietoje.“ Vesta: „Mūsų nedomina akcijos maistui ar pigesni produktai. Aš noriu konkretaus produkto, nors jis ir brangesnis.“ Edvinas: „Perkant televizorių svarbu žinoti, ko iš jo tikiesi. Tu nori jį tik žiūrėti, dirbti prie jo kompiuteriu, įsijungti „YouTube“ filmukus, o gal tau reikia ir 3D ekrano? Turime televizorių su tokiu ekranu, bet nė karto šia funkcija dar nesinaudojome.“ Vesta: „Svarstydami apie didesnius pirkinius naudojamės galimybe gauti geresnį pasiūlymą. Pavyzdžiui, jei įsirenginėji butą, žinai, kad reikės ir indaplovės, ir skalbyklės, ir džiovyklės, ir televizoriaus, o pirkdamas visus prietaisus iškart gali gauti geresnį pasiūlymą. Jau esame išlepę ir brangių daiktų nebeperkame be nuolaidos. Ypač daug gerų pasiūlymų gauname pirkdami Amerikoje. Net drabužių nebeperkame Lietuvoje, nes geresni drabužiai užsienyje kainuoja pigiau, tad apsiperkame per atostogas. Bet yra ir kitų būdų taupyti. Pavyzdžiui, mes visiškai neišmetame maisto: jei turiu maisto likučių, juos ir vartoju. Man išmesti maistą gaila, kai tiek daug žmonių badauja. Norisi ir naujų daiktų, bet vis galvojame, ar tikrai jų reikia. Su branda, matyt, ateina suvokimas, kad ne daiktų kiekis daro tave laimingą. Priešingai – daug jų pradeda varginti. Dabar mes išleidžiame ne kiekiui, o kokybei.“

– Ar ir vaikus mokote finansinės atsakomybės? Ar penkerių Ainei ir 22 metų Lukui iš pirmosios Vestos santuokos aiškinate, kaip reikėtų elgtis su pinigais?

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Edvinas: „Geriausios pamokos – asmeninis pavyzdys. Tai nelengva, bet esmę stengiamės išaiškinti.“ Vesta: „Pinigus, kuriuos gauna iš mūsų ar senelių, Ainė deda į taupyklę, bet dar nesupranta jų vertės ir to, kad daiktų kaina skiriasi. Neperkame, kai tik ji ko nors užsimano. Duktė žino, kad, pavyzdžiui, žaislų ji gauna tik tam tikromis progomis arba kai dėl pirkinio sutariama iš anksto. Pasitaiko, jog seneliai duoda Ainei 10 eurų, kad nusipirktų, ko nori. Tuomet parduotuvėje aiškiname, kiek išeitų nusipirkti už tokią sumą. Paaiškiname ir tai, kad skirtingose parduotuvėse tie patys daiktai gali kainuoti skirtingai. Pavyzdžiui, pirkti oro uoste yra brangiau nei mieste. Bandome paaiškinti, kaip pinigus išleisti protingiau, nors kartais leidžiame ir suklysti, pačiai Ainei priimti sprendimą. Vis dėlto dažniausiai aiškiname, kad yra keli pasirinkimai. Ar už 10 eurų geriau pirkti vien saldainių, kurių vis tiek negalės valgyti, nes ribojame jų kiekį, ar geriau įsigyti mielesnį daiktą? Su Luku sunkiau. Bandžiau su juo kalbėtis ir rodyti pavyzdį, bet, matyt, jo kartos žmonės jau kitaip vertina pinigus. Lukui augant pasitaikydavo užgaidų, kai draugas turi kokį nors daiktą, tad ir sūnui būtinai tokio reikia. Tada stengdavausi nugesinti aistras, kad sūnus kiek palauktų, nes vėliau suprasdavo, jog to daikto išties nereikia. Jei vis dėlto užsispirdavo, leisdavau pačiam nuspręsti: ar pirks iš sutaupytų pinigų, o gal dėl būtinojo pirkinio ko nors atsisakys? Lukas jau savarankiškas ir pats užsidirba. Bet šiuolaikinis jaunimas nori gerų ir brangių daiktų, tad jei šiandien turi pinigų, juos ir leidžia. Sūnui itin sunku įkalti į galvą, kad nebūtina šiandien visko išleisti, kad reikia pagalvoti ir apie ateitį.“

reikia, reikia. Bet tada svarstau: ar tikrai reikia? Turiu vieną, kitas naujesnis, gražesnis, bet ar jis būtinas?“

– Profesionaliai sportuodamas išmokote disciplinos, tad ji praverčia ir skaičiuojant pinigus?

Edvinas: „Ir aš mielai prisipirkčiau naujų džinsų. Jei galėčiau – iškart įsigyčiau motociklą. Įkalbinėju Vestą keliauti per Ameriką motociklu, bet ji dar nepasiduoda.

Edvinas: „Nesu tikras, ar to išmokau sportuodamas. Gal tai labiau susiję su tuo, kad augau Sovietų Sąjungoje, kai nuolat visko trūko, o eilėje prie paprasčiausių bananų tekdavo stovėti pusę dienos.

Man visada visko norėdavosi. Ir dabar save vis pagaunu mąstantį, kad reikia,

Mūsų karta jau moka uždirbti ir leisti pinigus, o tėvai tik taupė, nes nebuvo

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

tikri dėl ateities. Jaunoji karta apskritai yra vartotoja – turi ir vartoja dabar. Tai – ne tik asmenybių, bet ir globalinė problema.“ Vesta: „Jaunimas nematė sovietmečio, tad nežino, kas yra nepriteklius, negalėjimas ko nors turėti, nes paprasčiausiai nėra ką pirkti. Aš taupau, bet nesu tikra, kad tai darau tik juodai dienai. Gal. Vieną dieną galiu nebedirbti, ir tikrai ateis laikas, kai nebedirbsi, atlyginimas gali sumažėti, ir nesinori būti kam nors našta. Būna gerų ir blogų dienų, tad nesinori geromis dienomis panaudoti visų išteklių, nes jų gali prireikti ateityje.“

TAUPYMO MENAS

Gyvenate nuo atlyginimo iki atlyginimo?

Išeičių yra! 14

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

„INVL Asset Management“ archyvų nuotr.

Karina Sėrikova

ai kalbame apie šeimos ar asmeninius finansus, galima sakyti, kad kalbame apie mažytę įmonę, kurioje, kaip ir bet kokiame versle, svarbūs du aspektai: kaip uždirbti ir, žinoma, kaip sutaupyti. Dirbti ir užsidirbti stengiamės kiekvienas, tačiau taupymas – nelengva užduotis net su finansiniu raštingumu susipažinusiems žmonėms. Apie taupymo ypatumus kalbame su „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadove dr. Dalia Kolmatsui.

Teko girdėti, kad, norint sutaupyti, reikėtų pradėti nuo savo kasdienių išlaidų valdymo. Ar tai tikrai padės sureguliuoti finansus? Atsakymą į šį klausimą norėčiau pradėti klausimu. Kodėl įmonės vadovas planuodamas, kaip suvaldyti įmonės sąnaudas, pirmiausia kreipiasi į finansininką? Nes pastarasis tiksliai žino, kam ir kiek įmonė išleidžia. Dar finansininkas žino, kiek įmonė planavo išleisti atskiroms sritims ir kiek yra išleista iki šios dienos, todėl vadovas, turėdamas šią informaciją, gali lengviau priimti sprendimus, kur galima sutaupyti, o kur – išleisti daugiau. Be to, sutaupyti norinti įmonė padarytų dar vieną dalyką – pasitikrintų, ar jos tiekėjai siūlo konkurencingas kainas. Tie patys principai galioja ir šeimos finansams, tik čia finansininku tenka būti pačiam. Taigi sprendimas yra paprastas – kai žinai, kur išleidi, visuomet gali atrasti, kur sutaupyti.

išsiaiškinti, kokie jūsų šeimos valgymo įpročiai. Valgote namie ar kavinėse? Jei namie, ar sudarote valgiaraštį savaitei ir produktus perkate parduotuvėse, kuriose kainos mažesnės, ar kas kelias dienas nedideliais kiekiais prekyvietėse, kur kainų lygis aukštesnis? Ar daug maisto produktų išmetate? Ar daug įsigyjate spontaniškų pirkinių? Arba ar įvertinate, kur galite sutaupyti namuose? Gal verta kažkiek investuoti, kad galėtumėte taupyti ateityje, pavyzdžiui, pasikeisti langus, norint taupyti šilumą, ar elektros lemputes, kurios ekonomiškiau naudotų elektros energiją? Kai jau žinote, kam ir kiek išleidžiate, dar vienas būdas sutaupyti – nusistatyti mėnesio biudžetus atskiroms išlaidų rūšims. Vien sekimas, kiek išleidau ir kiek liko, padeda priimti labiau apgalvotus sprendimus ir išvengti spontaniškų, nepagrįstų išlaidų.

Tačiau kaip reikėtų tai padaryti? Pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kiek per mėnesį išleidžiama būtiniausiems (maistui, būstui, transportui) ir kiek kitiems (aprangai, pramogoms, gydymuisi ir kt.) poreikiams. Tai vertėtų stebėti bent vieną ar kelis mėnesius. Vien tik situacijos supratimas leistų rasti sprendimus, kurie galėtų padėti geriau valdyti išlaidas. Pavyzdžiui, tokiu būdu galima

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Kai žinai, kur išleidi, visuomet gali atrasti, kur sutaupyti.

TAUPYMO MENAS

Finansinis neraštingumas yra šioks toks mitas – tiesiog nesame pratę kasdienėms išlaidoms nuolat skirti dėmesio.

Kaip įmonės įsivertina paslaugų teikėjus, taip ir žmonės turėtų įsivertinti, ar paslaugas įsigyja geriausia rinkos kaina. Tai ypač aktualu kalbant apie paskolų valdymą. Pavyzdžiui, net kelių procentinių punktų palūkanų skirtumas gali turėti svarią įtaką grąžinamos paskolos įmokos dydžiui, todėl visuomet verta pasitikrinti, ką siūlo keli finansinių paslaugų teikėjai. Panašus pavyzdys gali būti ir dėl stambesnių pirkinių. Jei parduotuvėje pamatėte patinkantį daiktą, neskubėkite jo pirkti. Patikrinkite, galbūt interneto parduotuvėje jį galima įsigyti pigiau? O gal galima nusipirkti dar geros būklės, bet dėvėtą? Dažnai neskubant ir paieškojus tą patį daiktą galima įsigyti gerokai pigiau, su mažesniu antkainiu, o likusius pinigus skirti taupymui bei investavimui. Turite daug patirties finansų srityje. Tačiau kaip pradėti valdyti savo kasdienes išlaidas finansiškai neraštingiems žmonėms? Manau, kad finansinis neraštingumas yra ir šioks toks mitas – labiau tikėtina, kad tiesiog nesame pratę tam nuolat skirti dėmesio. Skaičiuoti tikrai mokame, o norint fiksuoti biudžetą galima pasinaudoti išlaidų fiksavimo bei biudžeto valdymo programėlėmis, kurių yra įvairiausių. Tereikia nuolat skirti tam laiko ir nusistatyti tam tikrus limitus, taip pat ir kiek konkretų mėnesį noriu sutaupyti. Dažnai tokias programėles turi finansų įstaigos, kuriose turime sąskaitas, o jų savitarnoje internete galima matyti,

kam ir kiek išleidžiate. Kitas paprastas ir labai ūkiškas būdas – visus gaunamus pinigus išsiimti grynaisiais ir paskirstyti į vokus ar piniginės skyrelius atskiroms išlaidoms. Šis būdas nėra modernus, tačiau labai vaizdingas ir aiškus. Dažnai, kai naudojamės pinigais elektronine forma, jie atrodo neapčiuopiami ir tuomet juos valdyti sunkiau. Popierinius pinigus visuomet lengviau ir apčiuopti, ir valdyti.

Taupymo planas – kas tai? Taupymo planas – tai trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai, kam ir kiek noriu sutaupyti, ir priemonės, kaip to pasieksiu. Priemonės apimtų ir finansinius instrumentus, kuriuos galiu pasitelkti, kad sutaupyčiau daugiau (terminuotuosius indėlius, pensijų, investicinius fondus). Keliantis trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus pirmiausia reikėtų įvertinti finansinę „pagalvę“ – rekomenduojama turėti sukaupus bent 6 mėnesių atlyginimo dydžio rezervą netikėtoms gyvenimo situacijoms. Trumpalaikiai taupymo tikslai – tai taupymas kelionėms, automobiliui, stambesniems pirkiniams, o ilgalaikiai – taupymas vaikų mokslams, pensijai. Rekomenduojama, kad taupymo planas apimtų bent 10 metų laikotarpį. Kai kalbame apie taupymą, dažniausiai turime omenyje pinigų atsidėjimą. Bet taupymo kontekste turėtume pagalvoti ir apie ilgalaikius tikslus, taip pat ir pinigų investavimą, nes investicinė grąža, ypač ilguoju laikotarpiu, gali turėti svarią įtaką sutaupytai sumai.

Finansinė išmintis sako – kad ir kiek skolų turite, pradėkite taupyti.

Sumą, skirtą finansinei „pagalvei“, reikėtų laikyti likvidžiai, t. y. ten, iš kur ją galima paprastai išsigryninti, pavyzdžiui, banko sąskaitoje. Tačiau net ir taupant trumpam laikui (3–5 metams) verta pinigus investuoti, galbūt konservatyviau, bet su didesne grąžos garantija, o ne laikyti terminuotuosiuose indėliuose, už kuriuos šiuo metu mokamos minimalios palūkanos. Dažnai neįvertiname, kokią įtaką sukauptai sumai turi palūkanos. Investuojant su 5 proc. palūkanų norma, po 15 metų investuota suma padvigubėja, o po 30 metų tampa keturguba. Žinoma, rinkos nėra stabilios, bet ilgalaikėje perspektyvoje tokių vidutinių palūkanų galima tikėtis.

Kokių dar patarimų turite nenorintiems gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo? Finansinė išmintis sako – kad ir kiek skolų turite, pradėkite taupyti. Dažnai žmonės mano, kad pirmiausia reikia grąžinti kreditus, o tik tuomet pradėti taupyti. Tačiau pradėti taupyti būtina net ir grąžinant kreditus, o jei matote, kad sutaupyta suma jau sukūrė jūsų finansinę „pagalvę“ ir yra pakankama būtiniesiems didesniems pirkiniams, galima pradėti galvoti ir apie dalies pinigų investavimą, nes taip pinigai uždirba daugiau. Ką būtinai turite padaryti – skubėti grąžinti greituosius kreditus ir tuos, už kuriuos mokate didžiausias palūkanas. Dar vienas patarimas – investuoti į savo žinias, kompetencijos tobulinimą, nes tai ilgalaikėje perspektyvoje jums leistų ilgiau likti darbo rinkoje ir uždirbti daugiau. Tyrimai (INVL užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa 2018 m.) rodo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į savo profesinį tobulėjimą. O iš tiesų investicijos į žinias ir įgūdžių tobulinimą gali būti tas kapitalas, kuris duos didžiausią grąžą ilgalaikiu laikotarpiu.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

taupymo menas

Taupymas ir mitai –

iš tiesų negalime ar nenorime? Taupymas, kaip ir daug kitų gyvenimo sričių, yra apipintas mitais, kuriuos labai lengva paneigti. Šiame straipsnyje pateiksime septynis gajausius. Deja, tiesa yra paprasta – kas nenori ar nesiryžta taupyti, gali sugalvoti dar daugiau priežasčių to nedaryti.

1 mitas:

jei taupai, vadinasi, tavo finansinė situacija yra prasta Priešingai – jei sugebi patenkinti visus būtinuosius poreikius ir dar atsidėti juodai dienai, vadinasi, tau puikiai sekasi. Eurostato duomenimis, Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri 2016 m. turėjo neigiamą taupymo normą – santykį tarp santaupų (pajamos, atmetus išlaidas) ir pajamų. Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudarė -0,5 proc., Latvijoje ji buvo 2,7 proc., o Estijoje – 11,3 proc. Taigi, remiantis tokiu mitu, lietuviai iš ES valstybių gyventojų turėtų gyventi

geriausiai, nes netaupo, o finansiškai prasčiausiai turėtų jaustis šveicarai ir liuksemburgiečiai, kurių taupymo norma viršijo 20 proc. Tačiau, kaip patys suprantame, tai nėra tiesa.

2 mitas:

reikia ne taupyti, o daugiau uždirbti Taupydami išmintingai, investuodami galime įdarbinti pinigus, taigi uždirbti iš taupymo. Niekas negali būti tikras, kad jam pavyks išlaikyti nemažėjantį darbo užmokestį. Tai patvirtina ir Nobelio premija ekonomikos srityje įvertinto Franco Modigliani teorija apie taupy-

mą ir pajamas gyvenimo ciklo metu. Jis teigia, kad žmogus pasiekia pajamų piką būdamas keturiasdešimties, o vėliau pajamos po truputį mažėja. Todėl darbingu periodu nuo 20 iki 65 metų žmogus turi taupyti, o pasiekęs pensinį amžių pradėti leisti santaupas. O kad uždirbtume daugiau, turime būti visuomet konkurencingi darbo rinkoje: viena vertus, kad mūsų atliekamo darbo nepakeistų mašinos ir robotai, kita vertus, kad mūsų kvalifikacija nuolat gerėtų. Dėl to išmintingiausia yra apsibrėžti būtinąsias išlaidas ir gyventi iš jų, likusią sumą atidedant. Šiuos pinigus bus

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

„Shutterstock“ nuotr.

galima panaudoti blogesniais laikais ar pritrūkus lėšų didesniam pirkiniui.

3 mitas:

taupyti senatvei neprotinga, nes iki to laiko viskas gali pasikeisti Taip, pasikeisti gali, tačiau pabandykime įsivaizduoti save senatvėje, turintį iš ko gyventi, ir vos suduriantį galą su galu. Kuris jausmas geresnis? Juolab kad ekonomikos tendencijų prognozės teigia, jog valstybės lėšų oriai senatvei mūsų šalyje gali ir nepakakti. Pavyzdžiui, remiantis 2018 m. Lietuvos banko prognoze, 2050 m., palyginti su 2016 m., vienam jaunesniam gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius padvigubės, gimstamumas ir toliau mažės, emigracija didės, o pensija, kuri 2018 m. sudarė apie 300 eurų, 2060 m. dabartine pinigų verte sieks 212 eurų. Žinoma, bus ir pokyčių. Vienas didžiausių yra infliacija. Neapsaugant santaupų ir turimo turto dėl infliacijos jis nuvertės, todėl verta iš anksto pasirūpinti investicijomis, kurios galėtų uždirbti didesnę grąžą.

4 mitas:

jei sunku sutaupyti atostogoms, automobiliui ar kitoms svajonėms, galima pasiskolinti iš banko ar pasiimti kreditą Faktas yra vienas – visas paskolas teks atiduoti. Ar ne geriau gyventi racionaliai ir pagal išgales planuoti ateitį, o ne atidirbinėti skolas? Paprastai skolindamiesi neįvertiname, kiek dėl bankui mokamų palūkanų pabrangsta turtas. Kuo ilgesnis paskolos terminas ir didesnės palūkanos, tuo daugiau sumokame bankui. Pavyzdžiui, imdami 70 000 eurų būsto paskolą 30 metų terminui ir mokėdami 3 proc. metines palūkanas, per visą paskolos laikotarpį sumokėsime 105 979 eurus, arba 35 979 eurais daugiau, o tai reiškia, kad bankui papildomai sumokėsime pusę būsto paskolos, ir būstas mums pabrangs 1,5 karto. O investuojant, kai rinkos kyla, sudėtinių palūkanų efektas (kai palūkanos uždirba palūkanas) veikia atvirkščiai – naudingai žmogui, jei jis taupo ir pinigus investuoja. Taupydamas ir in-

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

vestuodamas 30 metų jis gali tikėtis uždirbti 5 proc. vidutinę metinę grąžą, o iš tokios grąžos investuota suma per 30 metų tampa keturgubai didesnė, t. y. investavus 1 000 eurų su 5 proc. investicine grąža, po 30 metų sąskaitoje bus sukaupta 4 322 eurai.

5 mitas:

Vienas geriausių būdų pradėti taupyti – atidėti tam tikrą sumą kasdien.

taupymas atima visą gyvenimo džiaugsmą 2017 m. atliktas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad savo gyvenimu buvo patenkinti 70 proc. Lietuvos piliečių. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiliko nuo beveik visų artimiausių kaimynų: Lenkijoje buvo 85 proc., Estijoje – 81 proc., tik Latvijoje šiek tiek mažiau nei Lietuvoje – 69 proc. patenkintų gyvenimu piliečių. Taip pat mažiau patenkintų žmonių gyveno Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra pasiturinčių šalių gyventojai. Labiausiai savo gyvenimu patenkinti danai (97 proc.), tik vienu ar pora procentinių punktų nuo jų atsilieka Švedijos, Nyderlandų ir Airijos piliečiai. Taigi tyrimo rezultatus galima sieti ir su pragyvenimo lygiu šalyje – kuo labiau pasiturinčioje šalyje žmonės gyvena, kuo daugiau gali sau leisti pirkti, taupyti ir investuoti, tuo jie yra laimingesni. Taupymas suteikia ramybę ir užtikrintumą. Pabandykite.

6 mitas:

nėra reikalo taupyti, jei ir taip gyveni gerai Labai tikėtina, kad gyvenimas šia diena ilgai netruks, tad tai nėra geras strateginis sprendimas. O patirtis rodo, kad taupyti reikia būtent tada, kai tai daryti lengviausia, – turint daugiausia pajamų. Jau minėjome, kad žmogaus pajamos senstant mažėja, todėl išlaikyti tą pačią gyvenimo kokybę senatvėje bus didelis iššūkis. Dėl šios priežasties visi specialistai pataria taupyti būtent tuomet, kai gyvename gerai, tada liks ir ateičiai.

7 mitas:

neturiu žinių ir valios taupyti Vienas geriausių būdų pradėti taupyti – atidėti tam tikrą sumą kasdien. Kad ir po vieną eurą, o tai bus gana paprasta. Metų pabaigoje jau turėsite pakankamai solidžią 365 eurų sumą. Pamažu šią sumą galima didinti. Kad taupyti būtų lengviau, apsibrėžkite tikslą, dėl kurio taupote. Naudokitės taupyti padedančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sudarykite biudžetą ir sekite, kam ir kiek išleidžiate pinigų. Kitas būdas yra periodiniai mokėjimai arba e. sąskaita – tuomet taupymui skirtos lėšos bus automatiškai nurašomos nuo sąskaitos ir pervedamos į pensijų ar investicinio fondo sąskaitą. Reguliariai taupyti padeda ir valstybės siūlomi mechanizmai, pavyzdžiui, kaupiant II pakopoje taupymui skirtas lėšas perveda darbdavys, todėl pačiam įmokomis rūpintis nereikia. Jei tikrai jaučiate, kad nepajėgiate taupyti patys, galbūt vertėtų kreiptis į savo finansų įstaigos ar pensijų kaupimo konsultantą.

taupymo menas

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Nuotraukos iš VGTU archyvo

Dr. K. Taujanskaitė:

„Taupymo tradicijas keičiame šiandien“

Klaudija Laurinavičiūtė

not Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Kamilės Taujanskaitės, tai, kad mes neturime taupymo ir investavimo kultūros, susiklostė natūraliai – istoriškai net trijų lietuvių kartų gyvenime asmeninių finansų planavimas neturėjo jokios reikšmingos vietos, todėl ir netapo visuomenės bendrosios kultūros dalimi. Su dr. K. Taujanskaite kalbame apie lietuviško taupymo ypatumus, būtinas pamokas ir tai, ką galime pakeisti.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

taupymo menas

Atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai nėra linkę nuolatos taupyti. Maža to, daug skolinamės ir gyvename ne pagal išgales. Diržus veržiamės tik tuomet, kai ateina krizė, nelaimė ar panašiai. Jūsų nuomone, kodėl taip yra? Remiantis Lietuvos banko (LB) atliktais tyrimais (2018 m.), augant ekonomikai žmonės yra atsipalaidavę, vis daugiau išleidžia ir labai mažai taupo. Nemaža dalis tautiečių gyvena tik šia diena ir ateičiai pinigų beveik nekaupia. Vertinant Lietuvą visos Europos Sąjungos (ES) kontekste, esame viena iš nedaugelio šalių, kurioje taupymo norma artima nuliui, ir tai reiškia, kad gyventojų kaupiamos atsargos ateičiai labai menkai didėja. Tik apie 40 proc. visų Lietuvos gyventojų iš santaupų išgyventų ne ilgiau nei vieną mėnesį. Be to, apie 30 proc. Lietuvos namų ūkių nuolat susiduria su biudžeto deficito problema, o tai reiškia, kad pinigų nepakanka ne tik taupymui, bet ir einamajam vartojimui kompensuoti. Gajus teiginys, kad dauguma žmonių, dar negavę savo pajamų, mintyse jau būna jas išleidę arba bent suplanavę, kur išleis. Deja, taupymas lieka paskutinis dalykas, kurį darome su savo pinigais, ir tik tuomet, jeigu mėnesio pabaigoje jų lieka. Vis dėlto, tik gavus pajamas, bent dešimtadalį jų vertėtų iškart atsidėti ateičiai ir tik po to visus

likusius galime išleisti einamiesiems poreikiams tenkinti. Pirkdami gana dažnai esame linkę vadovautis emocijomis: reikia, gražu, patinka, noriu, perku. Žinoma, tame nėra nieko blogo, tačiau svarbu nepamiršti finansinės vartojimo pusės – jei „reikia, gražu, patinka, noriu, perku“ neišvengiamai lems kitų poreikių skurdinimą, tuomet verta permąstyti savo sprendimus, kad neviršytume realių savo finansinių galimybių.

Ribos, nuo kurios galima arba negalima pradėti taupyti, tiesiog nėra.

Lietuvoje vyravusi socialistinė sistema nenumatė galimybių investuoti privatiems asmenims. Natūralu, kad kelioms kartoms užaugus šiomis sąlygomis tradicijas ir įpročius tenka kurti iš naujo. Lietuvai atgavus nepriklausomybę situacija pasikeitė, tačiau besivystant moderniems prekybos tinklams, jiems siūlant vis naujų prekių, paslaugų ir pramogų visuomenėje pamažu įsivyravo vartojimo kultūra, be kita ko, energingai skatinama ir palaikoma atitinkamo informacinio lauko. O finansų planavimas ir taupumas, kaip gyvenimo būdas, dėmesio viešojoje erdvėje faktiškai nesulaukė ir nesulaukia. Taigi istoriškai susiklostė taip, kad bene trijų kartų gyvenime asmeninių finansų planavimas plačiąja prasme neturėjo bent kiek reikšmingos vietos ir netapo visuomenės bendrosios kultūros dalimi.

Ar mus ko nors išmokė 2008 m. finansinė krizė? O gal būta kitų pamokų? Galbūt trukdo tai, kad mes apskritai neturime taupymo kultūros? Asmeniniai finansai ir jų planavimas mūsų šalyje yra palyginti naujas reiškinys dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai istorinės aplinkybės. Iki 1990 m.

Įvardinti faktai ir oficiali statistika labai iškalbingi – ekonomine prasme pastaruoju metu esame labai atsipalaidavę ir manome, kad ateityje mūsų finansinė padėtis tik gerės, negresia jokie neigiami pokyčiai. Tačiau su finansinėmis pamokomis kiekvienas iš

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

mūsų anksčiau arba vėliau susidursime. Pastaroji 2009–2010 m. finansų krizė parodė, kad visada turime būti finansiškai pasiruošę įvairiems netikėtumams: darbo netekimui, ligai ir t. t. Būtent šiuo laikotarpiu, kai didėjo nedarbas, mažėjo pajamos, žmonės taip ir elgėsi – stipriai susiveržė diržus, ir bankų indėliai komerciniuose bankuose staigiai išaugo. Ekonomistai rekomenduoja, jog kiekvienam asmeniui vertėtų turėti bent 3–6 mėnesių vidutinių pajamų dydžio nenumatytų įvykių rezervą, kad nutikus nelaimei, neskurdindami savo vartojimo, galėtume komfortiškai gyventi ir rasti sprendimą susidariusiai padėčiai išspręsti. Kita vertus, pastaroji finansų krizė turėjo ir teigiamų pasekmių – būtent po jos itin susirūpinta lietuvių finansiniu raštingumu ir daugelyje sričių šiuo požiūriu įvyko proveržis. Pavyzdžiui, nors VGTU buvo pirmasis universitetas, kuris jau 2003 m. į savo studijų programas įtraukė asmeninių finansų valdymo dalyką, po 2008 m. šalies ugdymo įstaigose finansinio švietimo klausimas tapo itin aktualus, todėl tiek universitetuose, tiek mokyklose

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

finansiniam švietimui buvo skirta kur kas daugiau dėmesio.

2018 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje perkopė 700 eurų į rankas. Ar tiek pakanka, kad galėtume taupyti? O gal vis dėlto dar reikia palaukti, kol pradėsime gyventi geriau? Dažnai manome, kad taupyti tiesiog neturime galimybių, ir esame linkę tai sieti su pajamų dydžiu. Amerikiečių leidžiamame žurnale „The Journal of Financial Planning“ aprašomas tyrimas, kuris parodo, kad kuo daugiau žmogus uždirba ir turi aukštesnį išsilavinimą, tuo jis labiau linkęs išlaidauti ir pereikvoti savo finansines galimybes. Panašią situaciją teko stebėti atliekant namų ūkių biudžetų tyrimus Lietuvoje 2008–2010 m. Pasirodo, kad nuo krizės labiausiai „nukentėjo“ gaunantys didžiausias pajamas (tuo metu per 5 000 Lt/mėn.). Manoma, kad ribos, nuo kurios galima arba negalima pradėti taupyti, tiesiog nėra. Kiekvienas galime atrasti išteklių taupyti savo silpnybių sąskaita. Tarkime, darbo dienomis pietų metu esame

įpratę išgerti kavos puodelį kavinėje, kuris kainuoja 2 Eur. Suskaičiuokime: 2 Eur ir 5 dienos per savaitę – 10 Eur savaitei. Mėnuo turi apytiksliai 4 savaites ir tai reiškia, kad jei atsisakytume kavos iš kavinės, per mėnesį labai lengvai sutaupytume bent 40 Eur. Juos galėtume atsidėti ateities vartojimui, o tai reiškia taupymą, po to sukauptas lėšas būtų galima investuoti. Žinoma, tai labai paprastas pavyzdys, tačiau tokiomis gyvenimiškomis situacijomis labai lengva iliustruoti, kad taupyti kiekvienas galime ir nelaukdami geresnių laikų.

Ką siūlote daryti, kad mūsų taupymo tradicijos pasikeistų? Kuo daugiau šviesti visuomenę finansiniais klausimais ir kiekvienam iš mūsų investuoti į didžiausią aktyvą, kurį kiekvienas turime 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, – save ir savo žinias. Kaip sako vienas Luizianos valstijos universiteto bankinės veiklos profesorių: „Pasaulis nepasirūpins tavimi. Savimi pasirūpinti turi pats. Daugybė pagundų išleisti pinigus nėra problema, problema yra tik adekvataus suvokimo trūkumas.“ 23

įkvepianti istorija

102 šalis apkeliavęs 75-erių G. Račkauskas:

„Auksinis mano laikas tęsiasi“ Karina Sėrikova

-erių kaunietis Gediminas Račkauskas ne iš tų pensininkų, kurie dejuoja dėl prasto ir nuobodaus gyvenimo. Užuot skundęsis, vyras dėsto Trečiojo amžiaus universitete, vadovauja kredito unijos stebėtojų tarybai, dalyvauja dar keletoje neformalių veiklų ir daug keliauja. Už tai, kad šiuo metu gali laisvai ir turiningai gyventi, senjoras turi dėkoti ne likimui, o sau, nes daugiau nei prieš 20 metų priėmė sprendimą taupyti oriai senatvei.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Nuotraukos iš asmeninio herojaus albumo

Dvi aistros – kelionės ir matematika Buvusį Kauno technologijos universiteto Taikomosios matematikos katedros docentą, mokslų daktarą, šiuo metu Akademinės kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininką, Stasio Lozoraičio senjorų akademijos dėstytoją bei kelionių vadovą G. Račkauską nuo mažumės labiau už viską traukė kelionių magija. Net prieš vesdamas savo žmoną Janiną vyras perspėjo, kad ji bus antroje vietoje po kelionių. Antroji G. Račkausko aistra – matematika. Kad ir kokie, rodos, tolimi šie du pomėgiai, anot pašnekovo, šios sritys jo gyvenime ypač glaudžiai susipynusios, mat dėl talento protingai elgtis su skaičiais šiuo metu Račkauskai gali sau leisti keliauti po visą pasaulį. Sprendimas taupyti – sistemingas ir negriaunamas Iki dabar Gediminas yra aplankęs 102 šalis visuose žemynuose, buvo net ir Antarktidoje. Kelionių magija vyras užsikrėtė dar SSRS laikais. Tuomet aplankė daugybę Sovietų Sąjungos šalių. Tačiau suprato, kad norint keliauti vis dėlto reikia taupyti, ypač jei trokšti pamatyti tolimas vietoves. „Lietuvai tapus laisva šalimi, apie 1991–1992-uosius, prasidėjo pinigų keitimo vajus, tad ir aš prisijungiau – turimus rublius ir talonus iškeičiau į dolerius ir markes. Iš pradžių, sakyčiau, tai vyko stichiškai, chaotiškai, tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmiau domėtis, kaip sutaupyti, kur investuoti. Prie to, žinoma, prisidėjo ir tai, kad tuo metu dirbau finansų matematikos srityje ir man tai buvo įdomu. Tad pasitaręs su žmona priėmiau sprendimą, kad kiekvieną mėnesį nuo visų gaunamų pajamų atidėsime po 10 proc. Ir papildomai po 10 proc. – nuo tų pajamų, nuo kurių nemokame mokesčių „Sodrai“: dividendų, palūkanų, vertybinių popierių, valiutų keitimo kursų skirtumų ir t. t. Šį sprendimą priėmėme griežtai, todėl tai darėme sistemingai. Pradėjome pildyti sąsiuvinį, nors žmona ir dūsaudavo, kai tekdavo tai daryti, o dar labiau – kai reikėdavo padėti į šoną dalį atlyginimo“, – juokėsi pašnekovas.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

įkvepianti istorija Antarktida. Ledkalnių alėja Žaidimas skaičiais ne visada buvo sėkmingas Santaupų Račkauskai namuose stengėsi nelaikyti. Pasak kauniečio, dalį pinigų įnešė į tuo metu atidarytus bankus ir finansines kompanijas, paskolino draugams, kurie steigė ir plėtojo verslus. „Na, o kai rinkoje jau atsirado tvarka, pradėjau investuoti į vertybinius popierius, žaisti su įmonių akcijomis ir kitomis investicinėmis sritimis. Sakyčiau, tai buvo atsakinga ir nemažai laiko atimanti veikla“, – teigė Gediminas.

VELYKŲ SALA ARGENTINA. PERITO MORENO LEDYNAS

NAUJOSIOS ZELANDIJOS PAKRANTĖS

Vis dėlto net ir matematikui ne visada pavyksta išlošti prieš skaičius. Pašnekovas prisipažino, kad stipriai nukentėjo per 2007–2008 m. krizę – prarado apie 100 tūkst. litų. „Buvau mėnesiui išvykęs į Peru. Jau ten pamačiau, kad rinkoje vyksta pokyčiai, tačiau nelabai ką galėjau pakeisti. Todėl grįžęs į Lietuvą priėmiau kelis skubotus sprendimus, kurie kainavo labai nemažai santaupų. Nuo to laiko baigiau rizikuoti, nes supratau, kad, norint išsilaikyti rinkoje, ja reikia nuolatos domėtis. Taigi perėjau prie mažiau rizikingų taupymo būdų“, – patirtimi pasidalijo vyras.

Argentina. Saltos provincijos aukštikalnės

ČILĖ. GEIZERIŲ SLĖNIS

AUSTRALIJA. ULURU AKMUO

Australija. Kata Čiuta 26

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

IRANAS. PERSEPOLIS

Net ir svajonėms įgyvendinti – finansinė strategija Nepaisant nemalonios patirties, būtent nuo 2007 metų Račkauskams prasidėjo auksinis laikas, mat sutuoktiniai išėjo į pensiją ir nutarė, kad pats laikas pradėti leisti santaupas. Šis planas taip pat turi nerašytas taisykles: kasmet galima išleisti tik 10 proc. turimų santaupų. „Pavyzdžiui, 2018 metų rudenį per trijų savaičių kelionę į Islandiją išleidome visus kelionėms suplanuotus pinigus, tad iki 2019 metų sausio niekur nekeliavome. Kiekvienas iš mūsų dar turime po atskirą santaupų „kasą“, kurios pinigus leidžiame kaip panorėję, bei bendrą biudžetą buities išlaidoms. Kai tik pradėjome keliauti, 10 proc. santaupų sudarė net keliasdešimt tūkstančių litų. Neatsitiktinai pirmosios atostogos buvo brangiausios: nutariau sau ir žmonai padovanoti kelionę į Naująją Zelandiją – vieną labiausiai sužavėjusių vietų pasaulyje, kur teko lankytis Tongariro nacionaliniame parke, pažinti maorių kultūrą. Ir nors ši kelionė kainavo tiek, kiek naujas puikus automobilis, šios salų valstybės grožis buvo to vertas“, – prisipažino mokslų daktaras.

AntarktidOS RUONIS

Su Naująja Zelandija, anot G. Račkausko, grožiu galėtų pasivaržyti nebent Antarktida. Čia keliautojui teko pasigrožėti nepakartojama ledkalnių alėja, kurios ledkalniai įspūdingumu neprilygo jokiems iki tol matytiems. Neseniai Gediminas grįžo iš Italijos, kur aktyviai slidinėjo, mat yra aistringas šios sporto šakos entuziastas. Tuo metu Janina lankė savo anūkus Danijoje. Na, o pavasarį sutuoktiniai planuoja aplankyti Japoniją. Svajonių, kurias dėl turimų santaupų Račkauskams tikrai pavyks įgyvendinti, sąraše šiemet dar yra Armėnija ir Indijos Ladako regionas.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

KLAUSIAME

Nuotraukos Dmitrijaus Matvejevo, Vytenio Radžiūno ir iš asmeninių herojų albumo

Ką veiksiu pensijoje? Gera būti jauniems, energingiems ir džiaugtis puikia sveikata. Nepaisant to, didžiausia paslauga, kurią gali sau padaryti jaunystėje, – pasirūpinti kokybiška ir oria senatve. Ką planuoja veikti būdami pensijoje ir ką dėl to daro jau šiandien, paklausėme žinomų šalies žmonių.

Vilius Alesius, atlikėjas

Ineta Stasiulytė, aktorė

Viskas priklauso nuo to, ar išliksiu šviesaus proto. Tikiuosi, kad taip ir bus. Tada norėčiau pabandyti parašyti kokius nors memuarus ir, žinoma, kuo daugiau pakeliauti. Tačiau suprantu, kad tam reikia lėšų, todėl jau dabar šiek tiek rūpinuosi ateitimi. Esu apsidraudęs „Sodros“ ir kaupiamuoju gyvybės draudimu. Turiu minčių pensijai kaupti savarankiškai – investuoti. Tai man nėra svetima. Prieš 2008 metų krizę esu investavęs į vertybinius popierius ir man tas dalykas visai patiko. Tikiuosi, netolimoje ateityje tai vėl padarysiu.

Manau, kad pensijoje būsiu labai darbinga. Turėsiu vaidmenų tiek teatre, tiek filmuose ir būsiu pašėlusi senutė. Taip pat svajoju gyventi prie brandaus pušyno ir turėti šiltnamį. Skaitysiu knygas ir dažnai važiuosiu prie jūros. Be to, turėsiu savo pokalbių laidą. O dėl klausimo dalies, ką aš darau, kad senatvė būtų saugi, tai kol kas tiesiog pasitikiu pensijų fondais.

Vaidotas Valiukevičius, „The Roop“ vokalistas

Pensijoje aš greičiausiai veiksiu tą patį, ką ir dabar, – kursiu dainas, jas įrašinėsiu. Kol turiu balsą, tol dainuosiu – kaip toje „Hiperbolės“ dainoje: „Aš dar dainuosiu, nors balsas užkimo...“ Jeigu nebegalėsiu dainuoti pats, galbūt rašysiu dainas kitiems. Ką dar veiksiu? Klausysiu muzikos, skaitysiu knygas, žiūrėsiu filmus, vaikščiosiu į mėgstamų atlikėjų koncertus. Tikiuosi, ir važiavimo dviračiu neteks atsisakyti – tai vienintelis man patinkantis sportas.

Kad laikas, kai būsiu pensininkas, būtų geresnis, jau dabar stengiuosi gyventi nemeluodamas sau. Ką tai reiškia? Noriu sulaukęs senatvės nedejuoti, jog tiek metų praradau ir kiek galėjau nuveikti dėl savo laimės, bet bijojau keistis ir sau melavau, kad viskas yra gerai. Kartais laimė nėra tik pinigų kiekis. Pavyzdžiui, man laimė yra puoselėti savo mėgstamą veiklą, laimė spėti pamatyti kiekvieną dieną, o ne tik bėgti per ją. Laimė yra nesakyti liūdnai „vėl pirmadienis“. Be to, pensija man nesiasocijuoja su neveiklumu, tad stengiuosi išjudinti savo kūną ir sveikiau maitintis. Be abejo, be visų šių dalykų, dalyvauju II pakopos pensijų fonde ir dar moku kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas. Aš, būdamas pensininkas, tiesiog norėčiau gyventi toliau, tobulėti ir mokytis. Neturiu konkrečių pensinių svajonių. Kam tos klišės? Žmonės gyvena pagal kažkieno primestus modelius ir ilgainiui suserga depresija. Aš stengiuosi atsikratyti primestų taisyklių, kurios neveikia. Tikiu, kad ateityje būsiu kur kas šviesesnio proto ir ne tik sukaupęs, bet ir praktiškai panaudojęs žinias, kaip gyvenime tiesiog leisti sau gyventi. 28

Igoris Kofas, „Lemon Joy“ vokalistas

Kalbant apie finansinius dalykus... Visada buvau laisvas menininkas ir tik labai trumpai dirbau „pagal etatą“, todėl mano valdiška pensija greičiausiai bus labai menka. Vis dėlto niekada nebuvau labai išlaidus, pinigus leidžiu gana protingai. Žinoma, mėgstu gerus daiktus, nes jie tiesiog ilgiau tarnauja. Juk ne veltui sakoma, kad šykštus moka du kartus. Taigi manau, kad šį tą pavyks tiesiog susitaupyti. Kad jausčiausi saugesnis sulaukęs senatvės, ėmiau kaupti pinigus viename užsienio draudimo ir pensijų fonde. Be to, tikiuosi, kad mano dainos skambės ir senatvėje (gal jas atras naujos kartos, gal klausysis dabartiniai gerbėjai), todėl ir toliau gausiu autorinį atlyginimą.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

geriausias Vidurio ir Rytų Europos pensijų INVL INVL Mezzo MezzoIIfondas II53+ 53+ geriausias geriausias Vidurio Vidurioirir Rytų RytųEuropos Europos pensijų pensijųfondas fondas

„IPE Awards“ 2018 m. apdovanojimų laimė Vidurio ir Rytų Europos pensijų fondų kate www.ipe.com

„IPE „IPE Awards“ Awards“ 2018 2018 m.m. apdovanojimų apdovanojimų laimėtojai laimėtojai Vidurio Vidurio ir Rytų ir Rytų Europos Europos pensijų pensijų fondų fondų kategorijoje kategorijoje www.ipe.com www.ipe.com

Susisiekime 959 www.invl.lt

Susisiekime Susisiekime 88 700 5555 959 959 8700 700 55 www.invl.lt www.invl.lt 2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

ĮKVEPIANTI ISTORIJA

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Teodoro Biliūno nuotr.

Investavimu užsikrėtęs A. Uznys:

„Finansinę gerovę noriu užsitikrinti dar iki pensijos“ Birutė Pakėnaitė

Siekiamybė – dar gerokai iki pensijos susikurti finansinę gerovę. „Tai lengva, – juokiasi kaunietis programuotojas 34 metų Andrius Uznys. – Kaip tapti turtingam kaip Billas Gatesas? Išleisti mažiau, nei uždirbi.“ Šios taisyklės jis griežtai laikosi jau kelerius metus: kas mėnesį atideda dalį atlyginimo, ją investuoja ir taip kuria užtikrintą ateitį.

Supratimas, kad reikėtų gyventi ne tik šiandiena, atėjo savaime. Dar studijuodamas informatiką Kauno technologijos universitete A. Uznys pradėjo dirbti vertybinių popierių apskaita užsiimančioje įmonėje, kur susipažino su akcijomis, obligacijomis ir apskritai finansų valdymu. Tada Andrius ir susimąstė apie tai, kaip tvarkyti savo finansus. Jis ėmė domėtis JAV populiariu finansų valdymo būdu FIRE (Financial Independence and Early Retirement). FIRE esminis principas – didelę dalį atlyginimo, pavyzdžiui, bent 50 proc., investuoti ir per dešimtmetį ar kiek daugiau sukaupti tiek, kad būtų galima gyventi tik iš investicijų grąžos – kelių procentų per metus.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

„Daug apie tai skaičiau ir pradėjau ieškoti būdų investuoti. Kai pradėjau daugiau uždirbti, ir atidėti galėjau daugiau. Ne pusę atlyginimo, bet privalomą dalį kas mėnesį investuoju“, – pasakojo kaunietis. Dar 2008 m., pasaulio ekonomikos krizės įkarštyje, jis pasirinko antrąją pensijų pakopą ir investicinį gyvybės draudimą. „Drąsiai nuėjau į akcijų poskyrį, nors tada banke į mane daug kas kreivai žiūrėjo. Galiausiai smarkiai išlošiau, nes investuoti pradėjau, kai akcijų kainos buvo kritusios. Tai – sėkmės istorija, nors buvo ir ne tokių gerų. Pavyzdžiui, prieš tai turėto investicinio gyvybės draudimo nemažai kapitalo suvalgė mokesčiai, tad pradėjau ieškoti investi-

Andrius Uznys

cijų, kur mokesčiai mažesni“, – pasakojo A. Uznys. Jis rizikavo ir mokėsi iš savo klaidų. Kai kur investavo pasikliaudamas rekomendacijomis, bet jos pasirodė nepatikimos. Andrius nudegė, bet drauge išmoko savo pamokas: „Pradėjau atidžiau vertinti pasiūlymus, analizuoti skaičius, tikrinti informaciją, o ne kliautis kitų rekomendacijomis.“ Atideda dalį atlyginimo Rimčiau investuoti A. Uznys pradėjo prieš šešerius septynerius metus. Kaip pats sako, – vėlokai. Bet Andrius pamažu artėja užsibrėžtų tikslų link. „Noriu geriau gyventi dar nesulaukęs pensijos. Filosofai juokauja, kad pensija yra pažadėtasis rojus Žemėje. Bet sulaukęs pensijos jau būsi ne geriausios svei-

katos, tad finansinę gerovę norėčiau užsitikrinti dar iki pensijos“, – savo motyvus investuoti nurodė programuotojas. Kas mėnesį 20 proc. atlyginimo Andrius skiria investicijoms. Ši suma yra bazinė ir niekada nemažėja. Kartais jis investuoja ir 40 proc. atlyginimo, nors ne visada tai pavyksta. „Reikia prie to dirbti. Kartais atsiranda neplanuotų išlaidų ir investavimui skiriu mažiau, bet tikiuosi, kad vėl pavyks tam skirti daugiau pinigų“, – sakė jaunas vyras. Dalį atlyginimo Andrius kas mėnesį atideda atostogoms, menką dalį – nenumatytiems atvejams. Ši dalis neliečiama, tad vis didėja. Iš likusios atlyginimo dalies A. Uznys gyvena. Anksčiau jis griežtai laikydavosi trumpalaikių finansinių tikslų, kuriuos nu-

matyti padėdavo banko programėlė. Joje Andrius brėždavo ribas, kiek per mėnesį gali išleisti drabužiams, maistui ar pramogoms. Dabar ne taip griežtai paiso limitų – vieną mėnesį išleidęs daugiau, pavyzdžiui, drabužiams, kitą mėnesį jiems skiria mažiau pinigų. „Svarbiausia taip kontroliuoti savo biudžetą, kad galiausiai būtų pliusas“, – aiškino A. Uznys. Kasdienybėje jis savęs pernelyg neriboja. „Tikrai nevalgau vien kruopų, – juokėsi programuotojas. – Taupyti ir investuoti labai padeda motyvacinės investuotojų kalbos, nes kai kurie žmonės sugeba gyventi ir iš mažesnio atlyginimo likučio po investicijų. Mano specialybė patraukli rinkoje, todėl uždirbu daugiau nei vidutinį atlyginimą. Jei uždirbčiau mažiau, tektų labiau skaičiuoti ir save riboti. Bet ir tada įmanoma dalį atlyginimo skirti investicijoms.“

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

maži kaštai, o idealu, kai investuojama į visą akcijų rinką“, – sakė programuotojas. Infliacija – skaudžiausia pinigus investuojančių ar taupančių žmonių rykštė. Būtent dėl jos mažėja perkamoji galia, o sukaupti pinigai po kurio laiko praranda turėtą vertę. A. Uznys neneigia, kad infliacija ir jam yra galvos skausmas. Jo niekam nepavyksta išvengti, bet kaunietis stengiasi, kad tai jį liestų kuo mažiau: „Infliacija rodo, kad kurios nors prekės pabrango. Bet jei tų prekių neperku ir man jos nėra svarbios, infliaciją jaučiu mažiau. Bet kuriuo atveju stengiuosi, kad mano investicijos duotų didesnės grąžos nei infliacija ir pinigai nenuvertėtų.“ Svarbiausia – savikontrolė Andriaus nuomone, kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo finansine gerove ir pradėti ją kurti jaunystėje. Ypač turint galvoje, kad iš „Sodros“ senatvės pensijos Lietuvoje sunku oriai gyventi. „Finansinė drausmė dar niekam nepakenkė, – įsitikinęs pašnekovas. – Sutaupyti gali ir uždirbantys mažiau, reikia tik savikontrolės.“

Jau turi finansinį užnugarį Už per kelerius metus investuotus pinigus A. Uznys vidutiniškai gauna 7 proc. grąžos per metus. Tuos pinigus reinvestuoja. Nors tiesioginės naudos iš investicijų Andrius dar nejaučia, malonu žinoti, kad jau turi finansinį rezervą. „Skaičiuoju, kad reikėtų dar 10–15 metų suformuoti tokiam investicijų portfeliui, kurį turėdamas jausčiausi finansiškai nepriklausomas, kai man dirbti pradės investuoti pinigai, o aš galėsiu užsiimti tuo, kas man pačiam įdomu, negalvodamas apie atlyginimą. Tai ir yra gyvenimo kokybę užtikrinanti finansinė nepriklausomybė“, – įsitikinęs kaunietis. Anot jo, yra keli būdai investuoti. Vienas jų – nuolat sekti akcijų kainas ir bandyti pagauti geriausią. Kitas – ilgalaikiai tikslai, kai investuojama ilgam, nesekant rinkos ir nesijaudinant, kas

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Nors draugai ir artimieji dar atsargiai žiūri į Andriaus poreikį investuoti, jis įsitikinęs, kad pamatę jo pasiektus finansinius rezultatus ir kiti susigundys tai daryti. joje vyksta, kol ateina laikas pinigus pasiimti. „Investicijų kasdien netikrinu, nes nieko iš to nepešiu. Man jos ima rūpėti tik tuomet, kai noriu parduoti akcijas ar pinigus investuoti kitur“, – aiškino A. Uznys. Andrius yra investavęs į keturis fondus: „Invaldoje INVL“ į antrąją ir trečiąją pensijų pakopas, papildomai kitur – į dar du investicinius gyvybės draudimus. Renkantis investavimo būdą svarbiausias kriterijus A. Uzniui yra galimybė būti pasyviam, kai įdedi pinigus ir apie juos pamiršti. Be to, būtini nedideli mokesčiai. „Yra daug aktyviai valdomų fondų, bet dideli įkainiai greitai suvalgo indėlį, ypač kai prisideda infliacija. Tad svarbu

„Daug kas dar nežino, kas yra investavimas, tingi tuo domėtis ar apskritai apie tai galvoti. Bet manau, kad po kurio laiko, kai bus matyti geresni mano darbo rezultatai, ir jie ras motyvacijos tai daryti“, – sakė A. Uznys. Prieš dešimtmetį pradėjęs kaupti ne tik antrojoje, bet ir trečiojoje pensijų pakopoje Andrius žada ir toliau tai daryti. „Pensijų kaupimo tvarkos Lietuvoje pokyčiai man neturėjo jokios reikšmės, bet, manau, jie teigiamai atsilieps nemažai daliai lietuvių. Dabar daugelį priverstinai „kabina“ prie antrosios pakopos, o tai nėra blogai, nes finansiškai neraštingas žmogus iki pensijos sukaups bent šiokį tokį krepšelį. Juk antrosios pakopos tikslas – papildoma pensija“, – aiškino A. Uznys.

AKTUALU

Nuotraukos iš „INVL Asset Management“ archyvų

tomas bučys

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Pensijų reforma:

artėjame prie šalių, turinčių investavimo kultūrą Klaudija Laurinavičiūtė

asklidus žiniai, kad nuo šių metų bus pradėta įgyvendinti pensijų reforma, internetas ėmė mirgėti nuo informacijos, kas ir kaip keisis, ko galime tikėtis. Taip pat daugelis iš mūsų gavome laiškus ar kitokius pranešimus apie reformą, tačiau iki šiol apie ją ir jos subtilybes suprantame ne visi. Kaip turėtume elgtis ir nuo ko pradėti taupyti pensijai, kalbame su „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio atstovu Tomu Bučiu.

Nuo šių metų sausio 1 dienos šalyje įvyko pensijų reforma. Kodėl jos reikėjo, kokie jos privalumai? Nors papildomo pensijų kaupimo sistema šalyje veikia nuo 2004 m., lyginant su kitų Europos valstybių patirtimi, ši sistema yra jauna, tad natūralu, kad ją vis siekiama tobulinti. Tai ir buvo šios reformos priežastis – susiklostė situacija, kai dalis jaunesnių žmonių sprendimą taupyti ateičiai nukeldavo vis tolyn, motyvuodami, kad pensija ateis dar labai negreitai. Tuo metu valstybė, matydama, kad iš „Sodros“ mokamos pensijos normaliam pragyvenimui ateityje nepakaks, nusprendė jaunesnius žmones paskatinti pradėti taupyti nuo nedidelių sumų, pridėdama ir savo indėlį. Taip lygiagrečiai per ilgą laiką jiems bus sukauptas papildomas pajamų šaltinis šalia „Sodros“ pensijos. Be to, valstybė nuo šių metų į pensijų kaupimą įtraukia daugiau gyventojų –

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

dirbančių žmonių iki 40 metų, o tuos, kurie iki šiol neprisidėjo prie kaupimo savo lėšomis (kaupė minimaliai), skatina kaupti daugiau ir prisidėti patiems palaipsniui mokant didesnes įmokas į savo sąskaitas pensijų fonduose. Tokie pertvarkymai turėtų padėti žmonėms sukaupti daugiau ir džiaugtis oresne pensija senatvėje. Vykstanti pensijų reforma mus artina prie kitų šalių, kur seniai sukurta investavimo kultūra. Pas mus investavimas vis dar mistifikuojamas, o bene geriausiai suprantamas investavimo būdas yra indėlis. Tačiau jis visai netinka, jeigu kalbame apie ilgą investavimo laikotarpį.

Trumpai paaiškinkite, kas keisis po šios reformos? Pirmiausia, pertvarkius mokesčių sistemą ir įmokas į pensijų fondus nuo šiol vedant iš asmens bei valstybės lėšų,

o ne iš „Sodros“ biudžeto, pasikeitė kaupimo formulė. Tie, kurie prie kaupimo iki 2019 m. prisidėjo savo lėšomis (kaupė pagal formulę 2+2+2), ir toliau kaups prisidėdami, tik dėl mokesčių pertvarkos kaups pagal formulę 3+1,5. Šioje formulėje 3 proc. – gyventojo įmoka, o 1,5 proc. – skatinamoji valstybės įmoka nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio – ji per šiuos metus iš viso sudarys 197 eurus. Svarbu tai, kad dėl mokesčių pertvarkos taip kaupiančių asmenų pajamos į rankas iš esmės nesikeis. Tie, kurie iki 2019 m. neprisidėjo savo lėšomis (kaupė pagal formulę 2+0+0), nuo šiol kaupdami prisidės savo lėšomis. Jie nuo šių metų kaupia pagal formulę 1,8+0,3 (1,8 proc. gyventojo įmoka nuo atlyginimo ir 0,3 proc. skatinamoji valstybės įmoka nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio), ir abi šios formulės dalys bus kasmet didinamos palaipsniui, kol 2023 m. pasieks 3+1,5. Jų pajamos į rankas toliau kaupiant dėl

AKTUALU

nuo šių metų įsigaliojusios mokesčių pertvarkos keisis nežymiai ir, priklausomai nuo pajamų dydžio, gali net didėti. Beje, kaip keičiasi atlyginimas ir pensijų įmokos pasirinkus vieną ar kitą kaupimo scenarijų, galima paprastai pasitikrinti naudojantis skaičiuokle internete www.kiek.lt, o „Sodros“ interneto puslapyje rasite skaičiuoklę, kuri leis įvertinti įvairius kaupimo scenarijus. Šie pakeitimai įvyks automatiškai, tad kaupiantiesiems niekuo rūpintis nereikės. Nebent minimaliai kaupiantys prie maksimalaus kaupimo norėtų pereiti iš karto – tai jie gali padaryti iki šių metų liepos 31 d. pateikę prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei. Svarbi ir tokia naujovė – visi, kurie kaupia II pakopos pensijų fonduose, gali būti ramūs, kad jų „Sodros“ pensija dėl kaupimo privačiuose pensijų fonduose nuo 2019 m. nebebus mažinama. Klientams gera žinia yra ir ta, kad valdymo mokestis (tai vienintelis II pakopos fonduose taikomas administravimo mokestis) palaipsniui mažinamas ir nuo 2021 m., lyginant su buvusiu iki pensijų reformos, bus sumažėjęs 2 kar-

tus, o tai ilgalaikėje perspektyvoje sukurs reikšmingą naudą. Taip pat pensijų fondai veiks gyvenimo ciklo principu – kliento investicijų rizika bus mažinama jam artėjant prie pensinio amžiaus. O prireikus bus galima pasiimti ir kaupimo atostogas, kurių bendra trukmė galės būti iki vienų metų. Reforma suteikia ir galimybę stabdyti kaupimą paliekant lėšas pensijų fonde arba su visomis sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“. Tuomet apie savo sprendimą reikia informuoti savo pensijų kaupimo bendrovę iki šių metų birželio 30 d. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą rekomenduojame apskaičiuoti, koks pasirinkimas yra finansiškai naudingesnis.

Daugelis iš mūsų gavome laiškus ar kitokius pranešimus apie reformą. Kaip turėtume elgtis? Nuo ko pradėti? Jokiu būdu nereikia šių laiškų ignoruoti, nes tai yra galimybė pasirūpinti savo finansine ateitimi. Jeigu jums vykstantys pokyčiai atrodo sudėtingi, pasitarkite su savo finansų įstaigos konsultantu. Jeigu neturite laiko nuvykti į konsultaciją, paskambinkite. Nežinote, ko klausti? Šiuo metu viešojoje erdvėje yra daug įvairios informacijos apie pensijų kaupimo reformą, o „Sodros“ interneto svetainėje yra ir pensijų kaupimo skaičiuoklė, kuri leis sužinoti, kokios yra jūsų asmeninės pensijų prognozės. Tik domintis ateis rūpimas atsakymas. O jei trumpai, pagrindinis patarimas jau kaupiantiems pensijų fonduose – jei norite kaupti ir toliau, jums nieko daryti nereikia, nebent iki šiol kaupėte minimaliai (pagal formulę 2+0+0) ir norite prie maksimalaus kaupimo pereiti iš karto, o ne palaipsniui, per kelerius metus, kaip numatyta.

Nežinai, kaip pasisuks pensijų reforma?

Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis renkantis pensijų fondą?

Paprasti ir aiškūs atsakymai iš INVL ekspertų 8 700 55 959 www.invl.lt

Nuo 2004 iki 2019 m. II pakopos pensijų fondai veikė kiek kitu principu nei nuo šių metų – jie investavo pagal pasirinktą rizikingumą, o juose kaupiantys gyventojai buvo patys atsakingi už rizikingumo keitimą pagal amžių. Nuo

2019 m. visi II pakopos pensijų fondai veiks gyvenimo ciklo principu ir keis rizikingumą patys – kaupiantieji į šiuos fondus bus perkelti ir paskirstyti pagal jų gimimo datą. Artėjant kliento pensiniam amžiui investicijos bus vis konservatyvesnės. Nors atrodo, kad II pakopos pensijų fondai nuo šių metų veiks „nuo balto lapo“, vis dėlto juos valdančios bendrovės yra sukaupusios patirties nuo 2004 m. ir verta pažiūrėti, kaip jų pensijų fondams sekėsi iki 2019 m. Tad bene svarbiausias kriterijus yra ilgalaikė istorinė grąža, kurią iki šiol uždirbo konkrečios bendrovės valdomi pensijų fondai. Vertinkite ilgesnį laikotarpį, kuris parodytų, kaip vienas ar kitas pensijų fondų valdytojas elgėsi per įvairius rinkos svyravimo laikotarpius. Lietuvos bankas prižiūri pensijų fondų veiklą ir kas ketvirtį internete teikia jų veiklos ataskaitas. Rekomenduočiau pasižiūrėti fondų grąžą per pastaruosius 5, 10 metų arba nuo veiklos pradžios. Taip pat svarbu atsižvelgti į pensijų fondų investavimo strategiją, valdytojų komandos kompetenciją ir į mokesčius už fondų valdymą.

Kada apsimoka kaupti II pensijų pakopoje? Jei klausiate, kada apsimoka taupyti savo ateičiai, atsakymas yra – visada. Kaupimas II pakopoje didina senatvės pensiją, o tai aktualu kiekvienam. Prognozuojama, kad nekaupiant papildomai „Sodros“ senatvės pensija sieks vos trečdalį žmogaus pajamų. Kad žmogus jaustųsi oriai senatvėje, rekomenduojama, kad pensija sudarytų 80 proc. ligtolinių jo pajamų.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

tas taupymo priemones, kurias skatina valstybė. Be to, labai svarbu pradėti kaupti kuo anksčiau. Kuo ilgesnį laikotarpį kaupsite, tuo lengviau bus pasiekti norimą rezultatą mokant mažesnes įmokas.

Kas nutiks, jei prarasiu darbą ar stipriai sumažės mano gaunamos pajamos, todėl nebūsiu finansiškai pajėgus papildomai kaupti?

Pensijų fondai suteikia galimybę paprastai ir aiškiai investuoti senatvei kaupiamas lėšas, o už šias investicijas taikomas tik vienas administravimo mokestis – turto valdymo mokestis, kuris tarp analogiškų investavimo produktų rinkoje yra bene mažiausias. Už tai, kad kaupiate savo pensijai II pakopos pensijų fonduose, iš valstybės gausite skatinimą, kuris šiais metais, jei kaupsite maksimaliai (pagal formulę 3+1,5), sieks beveik 200 eurų. Ši paskata aktuali visiems, o ypač mažesnes nei vidutinis darbo užmokestis pajamas gaunantiems asmenims – jei jie ras galimybių dalyvauti pensijų kaupime papildomai, jiems valstybės skatinamoji įmoka, skaičiuojama nuo šalies vidutinio atlyginimo, sudarys ženklią sumą lyginant su jų pačių įmokėta. Beje, norint sukaupti pensiją, kuri jums senatvėje leistų neriboti savo poreikių, reikėtų apsvarstyti ne tik kaupimo galimybes II pakopoje, bet ir kaupimą III pakopos fonduose.

Ar valstybė kaip nors skatins intensyvesnį kaupimą? Taip, skatino ir skatina. Skatinimas III pakopoje egzistuoja nuo 2004 m., o II pakopoje – nuo 2013 m. Dažnai sulaukiu klausimo, kodėl valstybė tokia dosni? Galiu atsakyti – todėl, kad moka skaičiuoti. Netolimoje ateityje, tikėtina, šalies laukia demografiniai sunkumai. Visai nesunku apskaičiuoti, po kiek metų kiek asmenų Lietuvoje išeis į pensiją. O pensijos dydis priklauso nuo to, kiek turime dirbančių žmonių, kurie moka

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Todėl vieša paslaptis, kad „Sodros“ „pyragas“ bus dalinamas vis didesniam skaičiui burnų. Valstybė šiuo metu maksimaliai skatina kaupimą II pakopoje beveik 200 eurų per metus, o III pakopoje dar galima susigrąžinti iki 300 eurų per metus, priklausomai nuo įmokų į pensijų fondą sumos. Beje, maksimaliai kaupiant yra galimybė ir mokėti didesnes įmokas į II pakopą, gaunant GPM lengvatą. Vis dėlto šį variantą rekomenduotume palyginti su III pakopos galimybėmis.

Gyvenimas pilnas netikėtumų: vieni jų būna malonūs, kiti – ne. Bet taip būna visiems. Todėl yra sakoma, kad privalai turėti finansinę „pagalvę“. Tai – neliečiamos santaupos, kurios turėtų siekti bent 3–6 mėnesių jūsų pajamas. Tai bus pagalba ištikus bėdai. Jeigu kalbėtume apie II pakopą, kaupimas skaičiuojamas tik jums dirbant. Netekus darbo ar, pavyzdžiui, išvykus dirbti į užsienį papildomi pervedimai į pensijų fondus nėra atliekami, tačiau lėšos, sukauptos jūsų pensijų sąskaitoje, bus ir toliau investuojamos. Taip pat, kaip jau minėjau, jei „pavargsite“ nuo kaupimo II pakopoje, galima pasiimti kaupimo atostogas, kurios bendrai galės trukti iki vienų metų per visą kaupimo laikotarpį II pakopoje. O kaupdami III pakopoje dėl įmokų dydžio ir pervedimo dažnumo sprendžiate jūs patys.

Kaip turėčiau elgtis, jei noriu saugios ir turiningos senatvės? Galbūt man vertėtų kaupti daugiau?

Na, ir baigiant pokalbį, kokį pensijų kaupimo būdą pasirinkusieji, jūsų manymu, labiausiai išloš?

Nemaža dalis lietuvių gyvena nuo algos iki algos ir kiekvieną mėnesį iš naujo sprendžia, kur išleisti gautus pinigus, o kas lieka, jei lieka, skiria taupymui. Tai yra klaida. Reikėtų pirmiausia „susimokėti sau“, t. y. skirti tam tikrą dalį taupymui, o tik tada dėliotis kitas būtinąsias išlaidas. Jei taip elgsitės, pažadu, kad turėsite turtingesnę ateitį. Taip pat pirmiausia rekomenduojama rinktis

Čia ne loterija, apskaičiavus akivaizdžiai matyti, kad didesnė finansinė nauda bus tiems, kurie papildomai atsidės savo ateičiai.

mokesčius „Sodrai“, ir kiek yra senjorų, kurie gauna iš „Sodros“ išmokas.

Pagrindinis patarimas jau kaupiantiems pensijų fonduose – jei norite kaupti ir toliau, jums nieko daryti nereikia.

Svarbu prisiminti, kad „Sodroje“ mes pensijos nekaupiame taip, kaip pensijų fonduose. „Sodra“ mokesčių pavidalu surenka įmokas, už kurias gauname tam tikrus taškus, kurie pavirsta konkrečia pensija priklausomai nuo šalies ekonominės bei demografinės padėties. Taip bus ir tuomet, kai sulauksite pensinio amžiaus. Todėl verta pagalvoti apie alternatyvų pinigų šaltinį ir pasistengti dėl savęs, kad ateityje turėtumėte ne tik „Sodros“ pensiją, bet ir II, o galbūt ir III pakopos pensiją. Na, o mano palinkėjimas – priimkite teisingus sprendimus ir senatvėje būkite finansiškai nepriklausomi.

Viskas, ką turiu žinoti apie Jei jau kaupiu II pakopoje kaupiau minimaliai

kaupiau maksimaliai Nežinote, kaip kaupėte? Kreipkitės į SODRĄ

Ką daryti nuo

2019-01-01?

nekaupsiu

grįšiu į SODRĄ

kaupsiu toliau

stabdysiu kaupimą

jei kaupiate minimaliai, bet norite sukaupti daugiau, galite pasirinkti maksimalų kaupimą (3+1,5%) iš karto

rašykite prašymą pensijų kaupimo bendrovei iki 2019-06-30

rašykite prašymą pensijų kaupimo bendrovei iki 2019-07-31

apskaičiuokite, kiek nesukaupsite per 25 metus

nieko daryti nereikia

500€

800€

1 200€

1 500€

atlyginimas į rankas

39 370€

56 160€

76 789€

91 922€

nesukaupta pensijos suma

Pateikti skaičiavimai yra iliustracinio pobūdžio, parengti remiantis viešai pateikiama LR finansų ministerijos informacija ir tam tikromis bendro pobūdžio prielaidomis. Skaičiuojant galimą nesukaupti sumą daromos prielaidos: asmuo kas mėnesį į pensijų fondą perveda 3 proc. nuo atlyginimo popieriuje įmoką, taip pat gauna 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

pensijų reformą 2019 Jei nekaupiu II pakopoje arba sustabdžiau kaupimą

nieko daryti nereikia

nekaupsiu

man daugiau kaip 40 metų

kaupsiu

registruokitės į INVL konsultaciją 8 700 55 959 apskaičiuokite, kiek nesukaupsite per 25 metus atlyginimas į rankas

500€

800€

1 200€

1 500€

nesukaupta pensijos suma

39 370€

56 160€

76 789€

91 922€

Ką daryti nuo

2019-01-01?

man nėra 40 metų rašykite prašymą SODRAI iki 2019-06-30

nekaupsiu

jums automatiškai bus parinkta pensijų kaupimo bendrovė

kaupsiu

užmokesčio (skaičiuojama remiantis 2017 m. duomenimis) valstybės paskatą ir pensijų fonde kaupia su 5 proc. metine vidutine investicine grąža, o atlyginimas ir valstybės paskata kasmet auga 5 proc. Atsižvelgta į fondo taikomus atskaitymus. Galima infliacijos įtaka nevertinama.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Ar jums patinka parinkta pensijų kaupimo bendrovė?

kreipkitės į norimą pensijų kaupimo bendrovę iki 2019-06-30

TAIP

nieko daryti nereikia

galite iš karto kaupti maksimaliai (3 % + 1.5 %)

rašykite prašymą pensijų kaupimo bendrovei iki 2019-07-31

komentaras

Andrej Cyba

KIEK ATIDĖTI? 55

Žmogui iki 30 metų pensijai kaupti rekomenduojama atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų, gali prireikti ir 20 proc. ar dar daugiau atlyginimo.

Kaupimas pagal amžių:

kiekvienas pradelstas dešimtmetis kainuoja brangiai 40

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

„INVL Asset Management“ archyvų Nuotr.

Karina Sėrikova

isi puikiai suprantame, kad su amžiumi senka mūsų energija ir darbingumas. Yra įrodyta, kad mūsų pajamos piką pasiekia maždaug ties 40 metų, o vėliau po truputį mažėja. Taupymo strategijos neturintys žmonės tikriausiai pagalvos, kad su šiuo faktu nepakovosi, tačiau savo finansų planavimu besidomintys žino, jog kiekvienas gyvenimo tarpsnis turi savo taupymo taktiką. Plačiau apie tai, kaip turėtume elgtis su pinigais įvairiais gyvenimo periodais, pasakoja „INVL Asset Management“ verslo plėtros vadovas Andrej Cyba.

Kas yra specialūs gyvenimo ciklo fondai?

Kaip patartumėte taupyti atsižvelgiant į amžių?

Gyvenimo ciklo fondai – tai pensijų fondai, kurie sukonstruoti taip, kad jų dalyviams per visą kaupimo laikotarpį būtų užtikrintas optimalus investicinės grąžos ir rizikos santykis. Tai yra tarsi autopilotas jūsų investavimo santaupoms, kuris pats keičia investavimo krepšelio sudėtį ir riziką priklausomai nuo jūsų amžiaus.

Jeigu nenorite kasdien gilintis į investicinių rinkų subtilybes, yra keletas paprastų receptų ilgalaikei grąžai uždirbti: •

pradėkite taupyti ir investuoti kuo anksčiau, nes kiekvienas pradelstas dešimtmetis jums kainuos labai brangiai. Pavyzdžiui, jei išeisite į pensiją po 40 metų, praleidus įmokas pirmą dešimtmetį ir siekiant gauti tokį patį rezultatą, kaip tolygiai kaupiant per visą laikotarpį, likusius 30 metų taupyti teks dvigubai daugiau;

•

kuo jaunesnis esate, tuo daugiau rizikos turėtumėte prisiimti, ir atvirkščiai – kuo arčiau pensijos esate, tuo konservatyvesnis turi būti jūsų santaupų portfelis;

•

rinkitės pigius, reguliuojamus produktus, nes jiems taikomi aukšti investuotojų apsaugos standartai, o investuojamas sumas išskaidykite keliomis kryptimis;

•

pasinaudokite visomis valstybės teikiamomis lengvatomis bei paskatomis ir iš jų gautas lėšas vėl investuokite. Šiuo metu kaupiant pensijai II ir III pakopos pensijų fonduose valstybės paskata bendrai siekia beveik 500 Eur per metus, taip pat egzistuoja papildomos mokestinės paskatos, jei jūsų darbdavys taikytų pensijų programą;

•

taupykite ir investuokite periodiškai ir reguliariai – tokiu būdu jūs stipriai sumažinsite ilgalaikę investavimo riziką.

Kokie yra gyvenimo ciklo pensijų fondų privalumai? Pagrindiniai gyvenimo ciklo fondų privalumai yra patogumas ir paprastumas. Fondo strategija automatiškai keisis per visą jūsų investavimo laikotarpį, tokiu būdu jums nereikės pačiam priiminėti su fondų keitimu susijusių sprendimų, o tai apsaugo pensijų fondų dalyvius nuo netinkamo investavimo strategijos keitimo. Fondo lėšos bus investuojamos optimaliai per visą kaupimo laikotarpį.

Ar gyvenimo ciklo fondai turi kokių nors trūkumų? Iš dalies gyvenimo ciklo fondų trūkumas yra tas, kad jie skirti ne tam tikrais metais gimusiam žmogui, bet gimusiems per septynerių metų periodą, todėl investuodami jie orientuosis į šio periodo vidutinį amžių. Tai reiškia, kad fondams su amžiumi keičiant investavimo strategiją – pereinant nuo investicijų į akcijas ir investuojant daugiau į obligacijas, dalies žmonių pensijų fondų portfelis taps konservatyvus šiek tiek per greitai. Kita vertus, šis trūkumas neturi ypač didelio efekto, jei prieš tai ilgesnį laikotarpį santaupos buvo valdomos efektyviai.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

investavimas

Vytautas Plunksnis

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

„INVL Asset Management“ archyvų Nuotr.

Apie investavimą – paprastai

Investavimas – ne raketų mokslas Inga Necelienė

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

investavimas

Kostiumuoti investuotojai, į bėgančią skaičių ir procentų juostelę reaguojantys nusivylimo šūksniais ir džiugiais plojimais, – tai greičiau stereotipas, kurių investavimo srityje ne vienas. Kodėl pas mus gajus kitas stereotipas, kad nekilnojamasis turtas – vienintelė alternatyva kažkur savo pinigus saugiai įdarbinti, apie pirmuosius investavimo žingsnius pasakojantis Vytautas Plunksnis paaiškina taip: juk plytą gali pačiupinėti, o finansinės priemonės – ne.

Išmokti investuoti, atrasti tam laiko ir pinigų gali kiekvienas dirbantis žmogus. O pradėti reikėtų ne nuo tikros ar virtualios piniginės kratymo, bet nuo tikslo, nes viena yra tiesiog kaupti ir visai kas kita – atsidėti pinigų svajonei įgyvendinti. Išsikeltas tikslas ir pasufleruos investavimo būdą, trukmę bei kryptį. Tikslą reikėtų užsirašyti, pasidėti šalia susidaryto finansinio plano ir jo laikytis, nepasiduoti panikos priepuoliui, jei rinkos ims kristi. Naujokui nevertėtų madų vaikytis, o jei nežinote, kokia tai įmonė, ar ji verta jūsų investicijų, pašnekovas duoda tokį patarimą: jeigu investuoti renkatės individualią įmonę, turėtumėte sugebėti trimis sakiniais savo mamai paaiškinti, ką ta įmonė daro ir iš ko uždirba pinigus.

ti turimoms vartojimo paskoloms ir kitiems finansiniams įsipareigojimams grąžinti.

„Investavimas – ne raketų mokslas, – sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, „INVL Asset Management“ Privataus kapitalo padalinio vadovas Vytautas Plunksnis. – Žmogus, perskaitęs vieną knygą ir pasidaręs finansinį planą, galėtų jį taip susidėlioti, kad per metus jo priežiūrai reikėtų skirti po keletą valandų. Argi tai daug? Žmonės pinigus gana lengvai išleidžia, bet gal vertėtų pabandyti kaupti kokiam nors konkrečiam siekiui? Ilgalaikius tikslus esame linkę pamiršti, bet investavimo baimei nugalėti ir su šiuo procesu susipažinti galima pradėti nuo mažesnių sumų ir konkrečių tikslų, kam norite sukaupti.“

Tai nelengva suvokti psichologiškai, bet pradėjus investuoti į akcijas geriau, kad rinka imtų kristi.

– Ką daryti žmogui, kuris neturi specialių investavimo žinių, bet norėtų pabandyti investuoti? Nuo ko pradėti? – Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti, nors tai nėra tiesiogiai susiję su investavimu, – persižiūrėti savo skolas ir finansinius įsipareigojimus. Mano įsitikinimu, vienintelė skola, kurią žmogus gali turėti per savo gyvenimą, yra būsto paskola. Todėl prieš investuojant visus sutaupomus pinigus derėtų skir44

Antras dalykas – kaip rodo apklausos ir statistika, mažai Lietuvos žmonių turi sukaupę vadinamąją finansinę pagalvę, kurios prireiktų, pavyzdžiui, netekus darbo. Vadovėliuose rašoma, kad prieš pradedant investuoti reikia būti sukaupus šešių mėnesių atlyginimo sumą, bet jei ketinančiam investuoti žmogui tokį patarimą duosi, su juo greičiausiai susitiksi tik po kelerių metų. Kad ir kaip būtų, bent poros mėnesių atlyginimo santaupų reikia turėti.

Šiuos du pirmuosius veiksmus aš vadinu elementariausia higiena. Juos atlikus derėtų pagalvoti apie kaupimo tikslą. Jeigu šį punktą žmogus praleidžia, jam pinigų kaupimas gali atrodyti beprasmis. O jei žinai, kad, tarkime, nori sukaupti pradinį įnašą būstui pirkti, nori turėti pinigų oriai senatvei, turi motyvaciją kaupti. Išsikeltą tikslą reikėtų užsirašyti ir jo nepamiršti. Neturėdami tikslo dažnai žmonės renkasi kitą kelią – verčiau tuos pinigus išleidžia šiandien ir niekur neinvestuoja. Po šių trijų pradinių etapų jau galima pradėti galvoti apie laisvų lėšų investavimą.

– Kokią pinigų sumą reikėtų skirti per mėnesį norint investuoti? – Įprastai investavimui skiriama 10– 15 proc. mėnesio užmokesčio. Tarkime, dirbančio žmogaus mėnesio pajamos – 1 000 eurų, vadinasi, investavimui kas mėnesį jis gali skirti 100 eurų. Tai iš esmės yra trečiosios pakopos pensijų fondai, į kuriuos investuojantiems ir valstybė taiko mokestinę lengvatą. Kaip žinoma, nuo šių metų investavus iki 1 500 eurų per metus galima susigrąžinti 20 proc. įmokos. Šis investavimo būdas yra paprasčiausias. Kitas būdas – sukaupti tam tikrą sumą ir ją investuoti. Pavyzdžiui, žmogus turi laisvą tūkstantį eurų, kurį nori įdarbinti ir savarankiškai nusipirkti akcijų. Tokiu atveju siūlyčiau pradėti nuo Baltijos šalių biržų. Pranašumas tas, kad su mūsų rinkoje veikiančiomis įmonėmis mes susiduriame, perkame jų produkciją, todėl čia gyvenančiam žmogui lengviau orientuotis, kokia tai įmonė, ką ji veikia, iš ko uždirba. Aš, kaip pradedantis investuotojas, iš Baltijos šalių įmonių išsirinkčiau stabiliame sektoriuje veikiančią, augančią, dividendus mokančią bendrovę ir nusipirkčiau jos akcijų. Iš pradžių reikėtų vengti didelio rizikos laipsnio ir atsisakyti iliuzijų, kad iš investavimo pavyks uždirbti 100 proc. per metus. Jeigu kas nors tokią grąžą žada, tikėtina, kad čia paslėpta apgaulė. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad toks investavimas į vieną įmonę susijęs su tam tikru darbu, nes reikės stebėti, kaip tai įmonei sekasi, sekti naujienas, žiūrėti, kaip į tas naujienas žiūri kiti investuotojai. Tam reikės skirti laiko ir žinių. Jeigu žmogus nenori, negali tam skirti laiko ir domėtis, patariu nusipirkti vadinamųjų indekso fondų, kur vienu pavedimu gauni apie pusantro tūkstančio didžiausių pasaulio įmonių krepšelį. Šio krepšelio grąža bus tokia, kaip seksis pasaulio akcijų rinkoms. Jeigu jos kris, ir jūsų investicijos mažės, bet akci-

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

RINKIS RINKISINVL INVL‒‒ patikimi patikimi irirprofesionalūs profesionalūs pensijų pensijųfondai fondai

Tapk TapkINVL INVLklientu klientu jau jaudabar. dabar.Internetu. Internetu. Patogu Patogu – nereikia – nereikia vykti vykti į biurą į biurą ir laukti. ir laukti. Paprasta Paprasta – tereikia – tereikia kompiuterio kompiuterio ar telefono ar telefono ir asmens ir asmens dokumento. dokumento. Greita Greita – užtruksite – užtruksite iki 10 iki minučių. 10 minučių.

8 700 8 700 5555 959 959 www.invl.lt www.invl.lt Reforma Reforma | Informacija | Informacija | Konsultacijos | Konsultacijos 2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

investavimas

jos gali nukristi trumpuoju laikotarpiu, ilguoju laikotarpiu, tai yra per 20–30 metų, visos rinkos kyla. Šiuo atveju nebus tokios rizikos, kaip su viena bendrove, kad ji bankrutuos ar dar kas nors blogo jai nutiks.

– 20–30 metų laikotarpis nėra mažas. Ar tai reiškia, kad pradedantis investuotojas su savo sukauptu tūkstančiu eurų turi atsisveikinti bent dvidešimtmečiui? – Jei tikslas – kaupti penkerius metus, tada reikėtų kitur investuoti. Ne į akcijas, o greičiau į obligacijas – į skolos instrumentus, kurių grąža yra fiksuota, o rizika mažesnė. Bet jeigu tai didesnių palūkanų įmonių obligacijos, jos vis tiek rizikingos. Dabar toks laikas, kai obligacijų grąža nėra didelė – 3–4 proc. Vyriausybių obligacijos dabar irgi duoda gana mažą pajamingumą. Jeigu investuojama į akcijas, 20–30 metų Lietuvoje sunkiau suvokiamas tikslas, greičiau kalbėtume apie 5–10 metų laikotarpį. Nėra taip, kad visus šiuos metus savo investuoto tūkstančio eurų nematysite, parduoti ir savo pinigus atsiimti galima bet kada, tik reikėtų nusiteikti rinkos svyravimams. Dar vienas dalykas, kurį nelengva suvokti psichologiškai, bet pradėjus investuoti į akcijas geriau, kad rinka imtų kristi. Tada jums pavyktų įsigyti pigesnių akcijų, o kai rinka vėl imtų kilti, jūsų investuota suma būtų gana didelė. Bet tame lape, kuriame užrašytas jūsų kaupimo tikslas, turi būti ir žvaigždutė su iškeltu paaiškinimu, ką darysite, jeigu rinka kris 30 proc. Būna, kad kritimas sukelia panikos priepuolį, ir taip atsitikus kyla rizika parduoti turimas akcijas, kai jos pasiekia žemiausią tašką. Posakį „pirk pigiai, parduok brangiai“ žmonės žino, bet jeigu pažiūrėtume, kaip jie elgiasi praktiškai, pamatytume, kad dažnai daro atvirkščiai, nes nesilaiko savo investavimo plano arba to plano neturi.

– Ar egzistuoja investavimo mados? – Taip, egzistuoja. Dabar pasaulyje yra interneto ir informacinių technologijų įmonių bumas. „Facebook“, „Google“, „Apple“, „Amazon“, „Alibaba“ – šios įmonės sugebėjo taip sparčiai augti ir tapo tokios didelės, kad vargu ar suge-

bėtų atsirasti rimtas jų konkurentas. Visos šios įmonės uždirba pinigus, ir nors yra diskusijų dėl kai kurių įmonių per didelio vertinimo, turbūt nereikėtų bijoti, kad investavę į šias akcijas prarasite visus pinigus. Bet šis pavyzdys – iš ilgalaikių investicijų. Iš trumpalaikių investicijų dabar ant bangos buvo su kanapėmis susijusios įmonės. Mažos bendrovės, kurios realiai dar nieko nenuveikusios, vien paskelbdamos, kad kažką darys, jau sulaukia investuotojų. Bet paprastam žmogui istorijų, kad brangsta tai, kas tapo labai madinga, verčiau vengti. Trumpalaikių burbulų kartkartėmis atsiranda. Vienas tokių – neseniai kunkuliavęs kriptovaliutų burbulas. Norint sužinoti, ar verta investuoti į kokią nors naują sritį, galima atlikti paprastą testą ir pabandyti paaiškinti, iš kur ten atsiranda pinigai. Toks buitinis patarimas: jeigu investuoti renkatės individualias įmones, turėtumėte sugebėti trimis sakiniais savo mamai paaiškinti, ką ta įmonė daro ir iš ko uždirba pinigus.

– Kas diktuoja investavimo madas? – Visą pasaulį į priekį gena godumas. Jeigu investuojantis žmogus pasiekia ilgalaikę 10 proc. grąžą, tai yra labai geras rezultatas. Bet rinkoje daug investuotojų, kurie siekia atrasti naują „Amazon“, naują „Google“ ar „Facebook“. Dabar pasaulyje cirkuliuoja didelis srautas pinigų, su kuriais galima įgyvendinti labai globalias idėjas. Anksčiau pasauliui užkariauti ir tapti tokiam kaip „General Electric“ reikėdavo ne vieno dešimtmečio, o dabar labai dideliam pasauliniam verslui įsitvirtinti pakanka 10–15 metų. Aš tai vadinu noru

Sakyčiau, nėra geresnės kovos su infliacija būdo kaip investavimas, nes taupomus pinigus suvalgo infliacija.

uždirbti milijardą. Ir šis noras padaro tai, kad kažkoks sektorius arba nuo jo nuplėšta rožinė perspektyva pritraukia labai daug pinigų, paskui kuriuos ateina kiti pinigai. Taigi pirmiausia madas diktuoja godumas ir noras pirmauti. Pavyzdžiui, pastaruoju metu labai spartūs technologijų proveržiai teikia tokią viltį, kad atradę naują technologiją ir į ją investavę jos atsiradimo pradžioje stipriai praturtėsite. Bet tai labai rizikinga kategorija.

– Ar investuoti visada reiškia rizikuoti? – Trumpuoju laikotarpiu – turbūt taip, ilguoju, sakyčiau, nėra geresnės kovos su infliacija būdo kaip investavimas, nes taupomus pinigus suvalgo infliacija. Tačiau yra kita problema – taupymo kultūra. Tarkime, Vakarų šalyse visiems akivaizdu, kad turi pats rūpintis savo finansine gerove, pinigų taupymo, investavimo pradmenų ir patirties vaikai įgauna savo šeimose. Mes esame jauna šalis, išgyvenusi santvarkos pasikeitimą, ir neturime taupymo kultūros. Vienas veiksmingiausių būdų šiai padėčiai pagerinti – finansinio raštingumo kursas turėtų būti dėstomas jau mokyklose vyresnių klasių moksleiviams. Juk mūsų tėvai

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

V. PLUNKSNIO PATARIMAI: KONKRETŪS INVESTAVIMO ŽINGSNIAI

nelabai galėjo papasakoti finansinės sėkmės istorijų, pamokyti savo vaikus kaupti, investuoti. Greičiau žinome nesėkmės istorijų, kaip santvarkų virsmo metu pinigai nuvertėjo. Dėl to daug kas įsivaizduoja, kad nekilnojamasis turtas – vienintelė alternatyva kažkur savo pinigus saugiai įdarbinti. Juk plytą gali pačiupinėti, o finansinės priemonės – ne.

– Ar šioje srityje daug esama stereotipų, kuriuos tenka laužyti? Pavyzdžiui, tokių, kaip jūsų paminėtas, kad tik nekilnojamasis turtas yra gera investicija? – Nesakau, kad nekilnojamasis turtas – bloga investicija, pasaulyje tai yra didelė turto klasė. Ir vidutinio lietuvio svajonė – nusipirkti 1–2 kambarių butą nuomai – nėra bloga. Bet reikia apskaičiuoti, kiek kainuoja buto priežiūra, kokia šios investicijos grąža, pagaliau pasižiūrėti į mūsų demografinę padėtį ir pagalvoti, ar išties tai geriausia investicija. Taip, didžiuosiuose miestuose nekilnojamasis turtas nuomai paklausus, to nepasakysi apie mažesnius miestus. Bet žmonėms svarbu, kad į butą gali įeiti, pasižiūrėti, pačiupinėti, o finansinės priemonės šiais laikais yra virtualios, todėl žmogui sunku suvokti, kad jis yra verslo bendraturtis.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Peržiūrėkite finansinius įsipareigojimus ir skolas – grąžinkite jas. Vienintelė skola, kurią žmogus gali turėti per savo gyvenimą, yra būsto paskola.

Sukaupkite pinigų finansinei „pagalvei“ – bent poros mėnesių, o idealiu atveju – šešių mėnesių atlyginimo dydžio santaupų.

Išsikelkite tikslą. Jį reikėtų užsirašyti, pasidėti šalia susidaryto finansinio plano ir laikytis nepaisant galimos panikos, jei rinkos ims kristi. Šis tikslas pasufleruos investavimo būdą, trukmę bei kryptį. Skirkite finansinio plano priežiūrai per metus bent po keletą valandų.

Pradėkite nuo mažesnių sumų ir konkrečių tikslų, kam norite sukaupti. Įprastai investavimui skiriama 10–15 proc. mėnesio pajamų. Šioms investicijoms tinka trečiosios pakopos fondai. Jei investavimo įrankiu pasirinkote gyvybės draudimą, pasidomėkite, kokia įmokos dalis bus skiriama investicijoms, o kokia – rizikų draudimui. Mano nuomone, gyvybės draudimą reikėtų pirkti atskirai nuo investavimo.

Jeigu sukaupiate tam tikrą sumą ir norite ją investuoti, siūlau pradėti nuo Baltijos šalių biržų. Jeigu investuoti renkatės įmonę, turėtumėte sugebėti trimis sakiniais paaiškinti, ką ta įmonė daro ir iš ko uždirba pinigus.

Rinkdamiesi bet kokią investicinę priemonę pasidomėkite mokesčiais. Indekso fondai su 1 500 įmonių krepšeliu yra pigesni negu aktyvūs produktai, mažesnis jų valdymo mokestis. Man investavimas yra vienintelė žinoma sritis, kur mažesnė kaina gali garantuoti geresnę paslaugą, bet pigesnių produktų greičiausiai turėsite ieškoti savarankiškai.

Prieš priimdami sprendimą investuoti pabendraukite ne su vienu finansų tarpininku.

– Kaip padrąsinate žmones, kurie nori investuoti, bet nedrįsta? – Nereikia daryti klaidos ir mąstyti taip: investuosiu tūkstantį eurų ir nuo jo per metus uždirbsiu šimtą eurų. Bet tas šimtas mažai ką reiškia, gal geriau investuosiu, kai turėsiu 30 tūkst. eurų. Bet tiek sukaupus imama baimintis, kas bus, jeigu rinkoms susvyravus nuo 30 tūkst. eurų teks prarasti 10 proc. – juk tai 3 tūkst. eurų. Labai tikėtina, kad taip mąstantis žmogus investuoti taip ir nepradės. Pirmas patarimas – reikia pradėti nuo kuo jaunesnio amžiaus ir nedidelių sumų. Ir po kurio laiko baimių neliks. Pirmaisiais metais uždirbta grąža neatrodys didelė, bet vėliau prisidės vadinamosios sudėtinės palūkanos, imsite gauti palūkanas nuo palūkanų ir kuo toliau, tuo smarkiau įsisuks vadinamasis sniego gniūžtės efektas, o investicijų grąža ims pastebimai didėti. Pasižiūrėkime į senosios demokratijos šalis – ten visi, kurie uždirba ir turi atliekamų pinigų, investuoja, rūpinasi savo finansine ateitimi, nes tai yra normalus dalykas, viena tų veiklų, kuria kiekvienas gali ir turi užsiimti. Antraip pinigai nuvertės. Be to, pradėjęs domėtis investavimu, skaitydamas, skirdamas tam bent šiek tiek laiko ir kaip žmogus galite patobulėti. Toks ir būtų paskatinimas.

Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja tokių pat ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas.

ĮDOMU

Natūrinių mainų epochoje įvairiausios pasaulio kultūros vietoj pinigų naudojo skirtingas žaliavas: galvijus, odą, druską, grūdus, drobes, arbatžoles ir kita.

Įdomioji pinigų istorija 48

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

„Shutterstock“ Nuotr.

Pirmąsias monetas buvo pradėta kaldinti palyginti vėlai – VII a. pr. Kr. senovės Romoje. Vaizdai ant monetų yra iškalbingi istorijos paminklai, kurie padeda daug sužinoti apie praeities įvykius. Ant šių metalinių pinigų gali būti užfiksuoti miestų pavadinimai ir valdovų vardai, nepaminėti jokiuose rašytiniuose šaltiniuose. Ant jų galima rasti reikšmingų asmenų portretų, seniai išnykusių meno kūrinių, architektūros bei kultūros paminklų atvaizdų, archajinių namų apyvokos daiktų, buities scenų, įvairių tautinių kostiumų ir t. t. Azijoje, Afrikoje, Amerikoje ir Okeanijoje monetas atstodavo įvairūs papuošalai: žiedai, vėriniai iš perlų, kriauklių, stiklo, akmenukų ir jūrinių sraigių kiautai, kuriais britų valdomoje Ugandoje buvo galima sumokėti mokesčius net iki XX a. pr. Taip pat kaip monetas senovės žmonės naudojo žvėrių – šernų, šunų, šikšnosparnių, banginių – dantis. Pirmaisiais popieriniais pinigais buvo laikomi ranka rašyti rašteliai, įpareigojantys nurodytą sumą raštelio savininkui išmokėti metaliniais pinigais. Tokius įsipareigojimų raštelius pirmieji pradėjo naudoti kinai X–XI a., nes nenorėjo nešiotis sunkių metalinių monetų. Kinai pinigus palikdavo parduotuvėse ir gaudavo šeimininko pasirašytą raštelį apie įkeistą sumą. Na, o apie skolinimąsi ir palūkanas pirmą kartą buvo užsiminta Babilono karaliaus Hamurabio įstatymuose, kurie buvo parašyti maždaug prieš 3700 m. Juose buvo paminėta, kad pasiskolinus pinigų ir pasibaigus sutartam laikui privaloma viską grąžinti su tam tikru priedu. Pirmieji skolinimaisi tarp žmonių buvo gana nedideli. Tačiau 1171 m. Italijos miestas Venecija žengė svarbų žingsnį – išleido obligacijas. Taip buvo siekiama pagerinti miesto finansus, nes Venecijos biudžetas buvo nukentėjęs nuo ilgai trukusių karinių konfliktų. Kadangi daugiau nei 200 metų, maždaug iki 1379 m., Venecijoje nebuvo pradelstas nė vienas palūkanų mokėjimas, jos pavyzdžiu pasekė ir kiti Italijos miestai – Genuja ir Florencija.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Akcijų ir vertybinių popierių biržos istorija prasideda ne, kaip įprasta manyti, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar Anglijoje, o Belgijoje, Briugėje. Žodis ,,birža“ kildinamas iš Briugės miesto turtuolių Van der Beurse pavardės, nes aikštėje priešais jų namus pirkliai rinkosi pirkti ir parduoti savo prekių. Seniausias biržos pastatas atidarytas 1531 m. Antverpene, taip pat Belgijoje. Pirmoji ribotos atsakomybės akcinė bendrovė įsteigta 1602 m. Amsterdame. Ja tapo prieskoniais prekiavusi bendrovė „Dutch East India Company“ (Olandų Rytų Indijos bendrovė). Netrukus po šios kompanijos įkūrimo buvo įsteigta ir akcijų birža, kurioje buvo galima prekiauti šios kompanijos akcijomis. Būtent Amsterdame išleista pirmoji pasaulyje vertybinių popierių emisija. Vėliau finansų centras persikėlė į Angliją. Tačiau iki tol Londone ėmė steigtis pirmosios neoficialios biržos. Pirmieji brokeriai tiesiog kavinėse, esančiose prie bankų ir laivybos kompanijų, keitėsi informacija ir sudarinėjo akcijų pirkimo–pardavimo sandorius. 1693 m. Anglija išleido savo pirmąją obligacijų emisiją. Tuo pat metu buvo įsteigtas ir Anglijos centrinis bankas. O finansų centru laikomame Niujorke pirmieji prekiautojai akcijomis kavinėse pradėjo rinktis tik XVIII a. pab. Galiausiai 1790 m. akcijomis oficialiai

buvo pradėta prekiauti ir Amerikoje. Šiuo metu JAV yra stambiausia ir inovatyviausia finansų rinka pasaulyje. Ji sukuria didžiausią bendrąjį vidaus produktą, pritraukia daugiausia ekonominės srities talentų bei investuotojų, čia sukuriama daugiausia naujų finansinių produktų bei teorijų. Vaidybiniuose filmuose taip dažnai pasitelkiamas aistringai šūkaujančių brokerių įvaizdis jau seniai pasikeitė, nes vis didesnę prekybos akcijomis ir vertybiniais popieriais dalį sudaro elektroninė prekyba. Niujorko biržoje daugiau nei 80 proc. sandorių šiais laikais sudaroma elektroniniu būdu ir tik nedidelė dalis jų vyksta filmuose vaizduojamose biržų salėse.

piniginės reikalai

Įspūdinga šypsena –

prabanga ar suplanuotų išlaidų rezultatas? 50

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Natūralu, kad planuojantiems finansus yra aktualūs finansininkų ir ekonomistų patarimai. Tačiau sutaupyti galima ir kitose srityse, pavyzdžiui, lankantis pas odontologą. Su gydytoja odontologe Giedre Kščenavičiūte kalbame apie tai, kokius mitus kasdien jai tenka griauti, ar galima sutaupyti odontologo kabinete ir kas finansiškai mažiau skausminga: tinkama dantų priežiūra ar gydymas?

Su kokiais mitais susiduriate savo darbe? Graži šypsena visada simbolizavo ne tik žmogaus sveikatą, bet ir pasitikėjimą savimi, mentalitetą, statusą. Iki šių dienų gyvas mitas, kurį tenka griauti kasdien, kad be solidžios pinigų sumos akinamos šypsenos turėti neįmanoma, kad ši prabanga esą ne kiekvienam įkandama. Labai dažnai taip manoma apie dantų implantus, protezavimą. Gyvename XXI amžiuje, kai yra įvairiausių galimybių finansuoti gydymą – tiek naudojantis medicininio lizingo paslauga, tiek sutariant dėl gydymo išsimokėtinai klinikoje. Sprendimas priimamas su kiekvienu pacientu individualiai – susėdę kalbamės apie kainas, paslaugų apmokėjimo galimybes, gydymo etapų planavimą, ieškome išeičių. Nuoširdžiai kalbantis griūva visi mitai, nyksta baimės ir nebelieka vietos tokiai anekdotinei situacijai, kaip dviejų draugų, aptarinėjančių vizito pas odontologą subtilybes: vienas jų sako, kad labai bijo, kai tenka sėsti į odontologo kėdę, o kitas jam pritariamai linksėdamas atsako, jog jis jaučia dar didesnę baimę, kai ateina laikas keltis iš odontologo kėdės ir eiti susimokėti. Padėti susiplanuoti gydymuisi skirtus finansus tapo kasdiene mano darbo dalimi. Yra ir daugiau su dantų priežiūra bei taisymu susijusių mitų, tačiau mano tikslas – juos sugriauti. Kadangi prieš kiekvieną žingsnį su pacientais tariamės, kaip geriau elgtis, jaučiu, kaip svarbu žmogui pasitikėti gydytoju. O pasitikėdami vienas kitu visada randame optimalų sprendimą. Odontologų paslaugos niekada nebuvo pigios. Ar taip yra visame pasaulyje? Tenka daug stažuotis įvairiose pasaulio šalyse, todėl galiu drąsiai teigti – visur

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

padėtis panaši: kokybiškos odontologijos paslaugos kainuoja nemažai. Maža to, žmones, kurie ieško pigių odontologų paslaugų, norėčiau įspėti, kad jiems neabejotinai bus suteiktos prastesnės kokybės paslaugos ir vėliau gali tekti už gydymą mokėti dvigubai.

šį nesudėtingą gydymą atideda vėlesniam metui. Keista, bet pas mus dar gajus įprotis nesigydyti tol, kol neskauda, kol nėra būtinybės. Pajutęs skausmą žmogus sugrįžta, bet tuomet problema, kaip ir gydymo sąmata, jau būna kur kas didesnė.

Tiesiog paklauskite savęs, ar tikrai sutiktumėte ką nors paaukoti dėl pigesnio gydymo? Galbūt jums tiktų seni, neatitinkantys šiuolaikinių reikalavimų instrumentai arba aparatūra, o gal pigesnių paslaugų eitumėte pas gydytoją, kurio žinios apie odontologiją per pastarąjį penkmetį ar dešimtmetį ne itin pasikeitė? Ar tiktų pigesnės medžiagos, kurios nėra tokios kokybiškos ir gal net kenksmingos?

Juk buvo galima nedidelį ėduonį išgydyti vos jam atsiradus ir tam išleisti ne daugiau kaip 50 eurų. O uždelsus pas dantų gydytoją tenka eiti ne kartą ir ne du, gydyti kanalus, gal net protezuoti dantį ir pakloti 500–800 eurų. Tad ar tikrai protinga vilkinti laiką?

Šiuolaikiška aparatūra, kompetentingas, nuolat užsienyje žinias gilinantis specialistas ir aukščiausios kokybės medžiagos kainuoja. Bet pinigai, manau, nėra priežastis atidėlioti vizitą pas odontologą ir laukti geresnės finansinės situacijos. Toks laikas neaišku kada ateis, o situacija jūsų burnoje neabejotinai pasidarys blogesnė, reikės sudėtingesnio gydymo ir, deja, prireiks kur kas didesnės pinigų sumos – pradės suktis užburtas ratas.

Kaip patartumėte racionaliausiai suplanuoti gydymo eigą? Finansus planuojame visi, tad savo pacientams visada patariu pirmiausia rasti galimybių pas odontologą ateiti pasitikrinti profilaktiškai. Tai gali padėti nutolinti rimtesnes bėdas arba jas aptikti ankstyviausios stadijos. Labai svarbu ir taisyklingas dantų valymas namie, reguliari profesionali burnos higiena klinikoje. Delsimas visada reiškia didesnes išlaidas. Pavyzdžiui, ateina pacientas į profesionalios higienos procedūrą, atrandame nedidelį ėduonį ir per kitą vizitą jį išgydome. Bet būna ir tokių pacientų, kurie

Šiuo metu itin populiarus dantų implantavimas. Pakalbėkime apie implantų kainas, ar pigus implantas reiškia, kad jis nekokybiškas? Teko girdėti, kad dažnai odontologijos klinikose pacientui siūloma rinktis iš trijų ar net daugiau implantų rūšių, kurių kainos skiriasi. Įmonių, gaminančių implantus, yra šimtai, tačiau stabilias, patikimas ir daug metų sėkmingai dirbančias galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Visi kiti gamintojai keičiasi – vieni nutraukia veiklą, kiti ją pradeda. Implanto kaina priklauso nuo atliktų klinikinių tyrimų skaičiaus ir apimties, gaminio sudėties, gamintojo suteikiamos garantijos ir, žinoma, protezavimo variantų pasirinkimo. Jeigu kaina maža, vadinasi, sutaupyta kurio nors iš išvardytų aspektų atžvilgiu. Tad pacientas turi apsispręsti, ar verta taupyti ir rizikuoti renkantis pigesnį ir ne tokį patikimą implantą. Mano nuomone, implanto kokybė sėkmingam gydymui ir ilgalaikiam rezultatui itin svarbi, todėl pati savo darbe naudoju ir pacientams rekomenduoju rinktis tik patikimo gamintojo aukštos kokybės gaminius.

Partnerio turinys

piniginės reikalai

REKOMENDACIJOS O į ką, jūsų nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį renkantis odontologą? Mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų yra visiškas pasitikėjimas gydytoju. Raskite specialistą, kuriuo pasitikite, tada ir jūsų emocijos bus geresnės, šypsena spindės, ir galėsite džiaugtis ilgalaikiais rezultatais. Pacientams patarčiau kuo daugiau kalbėtis, drąsiai klausti, domėtis jums sudarytu gydymo planu, o ne atskirų procedūrų kaina. Žinodami tik procedūros kainą greičiausiai liksite nemaloniai nustebinti, kai viską susumavus išgirsite visai kitą sumą. Savo pacientams visada stengiuosi pateikti visą gydymo planą, kuriame nurodyti gydymo etapai ir kainos, paaiškinti, kas bus daroma, ir apskaičiuoti, kiek tiksliai tai kainuos. Sutarę dėl gydymo plano kartu aptariame ir mokėjimo planą.

Pacientų prašau, kad išdėstytų savo finansines galimybes, nes visada yra ne vienas gydymo variantas. Jeigu vienas metodas gali pasirodyti finansiškai nepakeliamas, galima rasti kitą sprendimą, kuris nenuskriaus piniginės ir leis gyventi visavertį gyvenimą.

Visą kovo mėnesį pas gyd. Giedrę nemokama apžiūra ir konsultacija. Būtina registracija tel. 8 618 89 977

Profilaktika: dantis reikia valyti mažiausiai du kartus per dieną bent po 3 minutes kokybiškomis priemonėmis, nepamirštant tarpdančių siūlo ir liežuvio valiklio.

Profesionali burnos higiena ir apžiūra turėtų būti atliekama kas 6 mėnesius, nebent gydytojas nurodo kitą periodiškumą.

Dantis reikia gydyti esant pradinėms ligų stadijoms ir nelaukti, kol ims skaudėti.

Jeigu burna užleista, reikėtų susidaryti planą ir pirmiausia atlikti tas procedūras, kurių negalima atidėlioti. Po šio žingsnio susidėlioti kitą planą, kaip stabdyti vykstančius procesus – stabilizuoti padėtį. Ir jau tada dalimis planuoti, kaip visapusiškai atkurti dantų funkcijas ir, jeigu reikia, estetiką.

Klinika „GIKeDa“ –

lengva įgyti gražią šypseną ir ją išsaugoti

PASLAUGOS: 0 0 0 0

dantų gydymas dantų implantai protezavimas endodontija 52 (kanalų gydymas)

0 chirurginis gydymas 0 burnos higiena su išsamiu apmokymu 0 vaikų dantų gydymas 0 veido estetika ir skausmo valdymas

Odontologijos klinika „GIKeDa“ Birželio 23-iosios g. 15, Vilnius Tel. 8 618 89 977 www.gikeda.lt KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

KLAUSIAME

Nuotraukos Algio Kriščiūno, Viganto Ovadnevo ir iš asmeninių herojų albumų

Ką jums reiškia finansinis saugumas? Finansinis saugumas – tai piniginė išraiška, kuri leidžia jaustis apsaugotam, kai susiklosto sudėtingos gyvenimo aplinkybės. Nenuostabu, kad į įvairias situacijas žvelgiame skirtingai, todėl mūsų finansinio saugumo samprata skiriasi. Paklausėme Lietuvoje žinomų žmonių, ką finansinis saugumas reiškia jiems.

Vincas Alesius, fotografas Man finansinis saugumas pirmiausia asocijuojasi su atsakomybe. Kai esi finansiškai saugus, tampi atsakingas, kad visa tai, ką turi, niekur nedingtų. Tačiau kai jautiesi saugiai, labai lengva atsipalaiduoti ir savo energiją skirti kitoms sritims, lengva pasinerti į komfortą ir pamiršti rūpintis savo pajamomis. Trumpai tariant, egzistuoja tikimybė tiesiog aptingti. Todėl vis dėlto manau, kad finansinis saugumas yra nenutrūkstamas procesas, kurio pabaigos iš esmės net negali būti. Ir jis visiems yra skirtingas – mūsų senjorams tai pragyvenimo klausimas, kova už būvį, o juk yra tokių žmonių, kurie net netikrina, kiek pinigų jų sąskaitoje, nes jie nejaučia nepritekliaus.

Arnoldas Lukošius, grupės „Kiti kambariai“ narys Finansinis saugumas, mano nuomone, neegzistuoja. Man asmeniškai šiokį tokį saugumo jausmą suteikia žinojimas, kad tai, ką aš sugebu daryti, turi poreikį. Antroje vietoje – šeimos turimas likvidus turtas (geriau nekilnojamasis, nes su akcijomis mano santykiai prasti). Trečioje vietoje – bent kelis mėnesius be pajamų leidžiančios pragyventi santaupos. Sutartis su kaupimo ir draudimo bendrovėmis, aišku, esu sudaręs, bet ten sukauptos lėšos skirtos neišvengiamai ateisiančiam pajamų praradimo laikui, o ne dabartiniam saugumo pojūčiui užtikrinti.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

Dovilė FilmanavičiūtėMiss Sheep, atlikėja, reklamos projektų kūrėja Regis, taip jau į mūsų kraują dėl istorinių aplinkybių įaugę: finansinis saugumas man siejasi su dviem žodžiais – LAISVĖ ir ATEITIS. Kai jaučiuosi saugi pinigine prasme, galiu laisvai ne tik gyventi šiandien, bet ir kūrybiškai dėlioti savo ateitį. Kai niekas neslegia pečių, kai žinai, kad turi ir rytojui, ir dienai po to. Svarbiausia nepamiršti, kad bet kokiu savo saugumu, taip pat ir finansiniu, privalome pasirūpinti patys ir nesitikėti, jog jis atsiras savaime. Edukacija, edukacija ir dar kartą edukacija – štai kas man atrodo svarbiausia kalbant apie mus, mūsų pinigus ir jų stabilų buvimą.

Laura Vagonė, vestuvių planuotoja Aš nesu kilusi iš turtingos šeimos. Kai dar mokiausi mokykloje, yra tekę kepti bulves keptuvėje su vandeniu. Tuo metu pasižadėjau, kad mano vaikai taip negyvens. Lengva kalbėti apie finansinį saugumą, kai esi dar jaunas, sveikas, turi energijos suktis per kelis darbus, įgyvendinti vis naujus projektus, investuoti laiką ir pinigus. Ir nors pati stengiuosi maksimaliai gyventi čia ir dabar, nesureikšmindama, kiek nulių prie kitų skaičių yra sąskaitoje, niekada nepalieku joje vienišo nuliuko. Visada prisimenu tas vandenyje keptas bulves, todėl esu pasirūpinusi kaupiamuoju draudimu sau ir savo vaikui. Jau pagalvojau ir apie pensijos dydžius Lietuvoje ir pageidaujamą gyvenimo kokybę senatvėje, todėl prieš kelerius metus ėmiausi atitinkamų veiksmų ir šiuo klausimu. Gal nepatikėsite, bet finansinis saugumas yra laisvė. 53

piniginės reikalai

Piniginės neskriaudžiančios kelionės 54

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Nuotraukos iš asmeninio herojaus albumo

Klaudija Laurinavičiūtė

argu ar yra bent vienas žmogus Žemėje, kuris nemėgtų keliauti. Kelionės ir poilsis paprastai turi atskirą fondą šeimos biudžete, o tai reiškia, kad atostogos nėra pigus malonumas. Kaip sutaupyti renkantis kelionę, kokios yra piniginės neskriaudžiančios kelionių kryptys, papasakos jau beveik 10-metį apie keliavimą patarimus dalijantis Rimvydas Širvinskas-Makalius.

Kaip patartumėte elgtis, kad išgalėtume bent porą kartų per metus išvažiuoti atostogų? Tikiu, kad kiekvienas turime tradiciją bent dalį savo pajamų atsidėti į taupyklę, – tai gali būti tiek reali taupyklė, tiek atskira sąskaita banke, kurios negalima liesti. Nemažai žmonių naujų daiktų pirkimą keičia į naujas patirtis: galbūt tai mėgstamo atlikėjo koncertas, vakaras kine, savaitgalis viename Lietuvos kurortų ar net atostogos užsienyje. Keliautojai, kurie kreipiasi į mane prašydami rasti jiems kelionę pagal nurodytus kriterijus, dažnai pasakoja, kad šiai kelionei taupė visus metus. Kiti sako, kad atsisakė gimtadienio dovanų ir paprašė finansiškai prisidėti prie būsimų atostogų. Jaunavedžiai dovanotus pinigus išleidžia povestuvinei kelionei arba visa šeima metus taupo, kad Kalėdų Senelis jiems atneštų kelionę į šiltuosius kraštus. Tad mano atsakymas būtų toks: jei atsakingai planuosite kelionę, nepriimsite spontaniškų sprendimų, išsirinksite geriausią pasiūlymą, kuris neištuštins jūsų piniginės.

Kaip sutaupyti keliaujant? Pigiau galima keliauti tuomet, kai susidomėjimas kelionėmis mažesnis, kai visi įnikę į darbus. Dažnai tai būna vasaros sezono Europoje pradžia ir pabaiga. Balandžio, gegužės mėnesiais viešbučiai taiko specialias akcijas, o

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

skrydžiai dar nebūna tokie brangūs kaip vasarą, tačiau šilumos dažniausiai būna pakankamai. Aš labiausiai mėgstu šį laiką atostogoms: nėra per karšta, turistų srautas nedidelis. Gegužės pabaigoje–birželio pradžioje taip pat pasitaiko įvairių paskutinės minutės pasiūlymų, nes daugelis žmonių yra suvaržyti ir keliauti negali: vaikai baigia mokslo metus, o verslui prieš vasaros sezoną atsiranda daug darbų. Kelionės pinga ir sezono pabaigoje. Spalio mėnesį jūra dar kaip reikiant įšilusi, tačiau viešbučiai pamažu užsidaro, todėl paskutinėms dienoms taiko specialias kainas ir akcijas. Yra ir vienas minusas: aptarnaujantis personalas viešbučiuose po sezono būna nuvargęs, rečiau pamatysime šypseną veide. Taigi įdėmiai sekite kelionių pasiūlymus. Lyginkite kelionės ar skrydžio kainą su alternatyviais pasiūlymais: kai kurie gal ir atrodo patrauklesni, tačiau pasiūlymo aprašyme gali būti papildomų mokesčių reikalavimas. Renkantis skrydžio bendrovę reikėtų palyginti galutinę kainą – galbūt pigių skrydžių aviakompanija neįskaičiuoja bagažo ir jį apmokestina labai brangiai, o kita oro bendrovė, vos brangiau siūlantį bilietą, įskaičiuoja ne tik jūsų lagamino gabenimą, bet ir maitina lėktuve. Pagalvokite dėl maitinimo. Galbūt viešbutis siūlo vakarienę ar visą maitinimą už nedidelę priemoką. Apgalvokite savo kelionės planus: jei aktyviai keliausite ir viešbutyje nebūsite, tuomet pakaks pusryčių. Norite tinginio atostogų – rinkitės maitinimo tipą „viskas įskaičiuota“ ir niekuo nereikės rūpintis.

piniginės reikalai

Galbūt verta organizuoti kelionę pačiam? Ne visomis kryptimis apsimoka kelionę organizuoti pačiam. Pavyzdžiui, Turkijoje ar Egipte pigiau bus keliauti padedant kelionių organizatoriui. Jums nebūtina keliauti į jų ekskursijas – tiesiog įsigykite pagrindinį kelionės paketą (skrydis, pervežimas ir apgyvendinimas), o visa kita galėsite suplanuoti patys. Savarankiškai keliauti rekomenduoju labiau patyrusiems keliautojams. Taip ne tik sutaupysite, bet ir parsivešite daugiau įspūdžių. Man patinka įvairūs iššūkiai, todėl keliauju savarankiškai. Tačiau norėdamas „tinginio poilsio“ vykstu su organizatoriumi ir niekuo nesirūpinu. Keliaudami savarankiškai esate nepriklausomi nuo grupės ar gido, galite keliauti savo tempu. Kelionę galite pritaikyti pagal pomėgius – galbūt stebėti F1 varžybas, gal dalyvauti maisto gaminimo pamokoje ar fotografijos kursuose, apsilankyti mėgstamo atlikėjo koncerte užsienyje.

Nemažą išlaidų dalį sudaro automobilio nuoma. Kada patartumėte nuomotis, o kada naudotis viešuoju transportu ar taksi? Automobilį nuomotis patariu tose šalyse, kur yra geros sąlygos keliauti. Daugelį trikdo eismas priešinga puse ar intensyvus, pavojingas eismas, kelio ženklų nepaisymas, nuolatinis signalo naudojimas – tai gali išvesti iš kantrybės. Jei atostogų metu judėsite iš vieno taško į kitą ir nakvosite skirtingose vietose, automobilis yra būtinas. Automobilio neapsimoka nuomotis keliaujant vienam – tuomet tikrai geriau viešasis transportas. Pigiausia, jeigu keliausite keturiese, – tokiu atveju jūsų kompanijoje galbūt bus ir daugiau vairuojančių. Jungtinėse Amerikos Valstijose turėjau puikią patirtį nuomodamasis automobilį. Keliai ir turistinės vietos, nacionaliniai parkai puikiai pritaikyti ratuotiems keliautojams. Europoje taip pat nebijau nuomotis automobilio, tačiau to nedaryčiau Azijoje.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

PRAKTIŠKŲ KELIONIŲ RECEPTAI: A

Pigiau galima keliauti tuomet, kai susidomėjimas kelionėmis mažesnis, visi įnikę į darbus. Dažnai tai būna vasaros sezono Europoje pradžia ir pabaiga.

Lyginkite kelionės ar skrydžio kainą su alternatyviais pasiūlymais: kai kurie gal ir atrodo patrauklesni, tačiau pasiūlymo aprašyme gali būti papildomų mokesčių reikalavimas.

Viešbučius būtina rezervuoti iš anksto, nes kuo anksčiau užsisakysite nakvynę, tuo mažiau mokėsite.

Vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį pasitaiko nemažai pigių skrydžių bendrovių akcijų į Europos miestus Paryžių, Romą, Barseloną, Londoną, Milaną.

Vasaros sezono metu geriausią kainos ir kokybės santykį siūlo Turkija, Bulgarija. Įspūdingesnė, tačiau nedaug brangesnė kryptis – Graikija.

Be to, vertėtų pasitikrinti, ar jūsų lankomoje šalyje galioja lietuviškas vairuotojo pažymėjimas, galbūt reikalingas tarptautinis.

Kita kelionės biudžeto riekė atitenka apgyvendinimui ir maistui. Kokių taupymo pasiūlymų turite šiose srityse? Viešbučius rezervuotis iš anksto, o gal derėtis? Valgyti gerai įvertintuose restoranuose ar pasitikėti ne taip išvaizdžiai atrodančiomis kavinėmis? Viešbučius būtina rezervuoti iš anksto. Ne kartą mačiau, kaip paskutinę minutę atvykę poilsiautojai be rezervacijos turi mokėti didesnę kainą. Viešbučių kainų politika yra tokia, kad kuo anksčiau užsisakysite nakvynę, tuo mažiau mokėsite. Tačiau būtinai atkreipkite dėmesį į atšaukimo (keitimo) sąlygas! Akciniams pasiūlymams taikomos griežtos taisyklės. Atminkite, kad apsistoti atostogaujant galima ne tik viešbučiuose, bet ir vilose (didesnėms draugų kompanijoms),

privačiame apgyvendinimo sektoriuje. Palyginkite viešbučių ir privataus sektoriaus (apartamentų, butų) kainas. Rinkdamasis maitinimo įstaigą stengiuosi vengti jų turistų labiausiai lankomose gatvėse. Nepatinka ir užrašai „tourist menu“ ar panašūs, nes kažin ar ten gausite ką nors autentiško. Dažnai stengiuosi išbėgti iš miesto centro ir rasti maitinimo įstaigą gyvenamajame ar verslo rajone prie centro. Taip pat vadovaujuosi atsiliepimais ir rekomendacijomis internete. Kokie, jūsų nuomone, yra piniginės neskriaudžiantys būdai keliauti? Norintiems smagiai praleisti savaitgalį užsienyje siūlau rinktis keliones auto-

O ką manote apie „eurotripą“ savo automobiliu? Išlaidos gali būti labai mažos, o nuotykių –

busu. Jos nėra brangios (apie 80–130 eurų), viskas apgalvota ir viskuo pasirūpinta. Neatmeskite ir idėjos pailsėti Lietuvos kurorte! Sutaupyti galima keliaujant į SPA viešbučius ne sezono metu arba darbo dienomis, jei leidžia galimybės. Vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį pasitaiko nemažai pigių skrydžių bendrovių akcijų į Europos miestus Paryžių, Romą, Barseloną, Londoną, Milaną ir pan. Viešbučių kainos taip pat būna žemesnės, turistų srautai gerokai mažesni, todėl ir eilių prie lankytinų objektų išvengsite. Vasaros sezono metu geriausią kainos ir kokybės santykį siūlo Turkija, Bulgarija. Įspūdingesnė, tačiau nedaug brangesnė kryptis – Graikija. Autobusu nebrangiai (iki 300 eurų) galima nukeliauti atostogų į Kroatiją, pakeliui pamatant kitų šalių lankytinus objektus. O ką manote apie „eurotripą“ savo automobiliu? Išlaidos gali būti labai mažos, o nuotykių – apsčiai!

apsčiai!

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

piniginės reikalai

A. Pačekajė:

„Dukters gimimas aukštyn kojomis apvertė ir kasdienius įpročius, ir šeimos finansų filosofiją“ 58

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Nuotraukos iš asmeninio herojės albumo

karina sėrikova

urnalistė, humoristinių romanų „Prisirpusios senmergės išpažintis“ ir „Dingusio jaunikio paslaptis“ autorė Agnė Pačekajė prisipažįsta – kai sužinojo, kad laukiasi, pagalvojo, jog jųdviejų su vyru Sauliumi gyvenimas stipriai nepasikeis: šeima ir toliau lankysis restoranuose, keliaus, tik visa tai darys trise. Dabar, kai mažajai Patricijai jau beveik pusmetis, Agnė prisipažįsta, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis: vietoj Eifelio bokšto vaizdo didžiausią džiaugsmą gali suteikti tiesiog puodelis kavos, o prie šeimos išlaidų prisidėjo investicijos į vaiko draudimą, taip pat aplanko mintys apie investavimą į jo išsimokslinimą.

Kaip dukters gimimas pakeitė jūsų su vyru gyvenimą? Kaip pasikeitė įpročiai, veikla, pareigos, gal net asmeninės savybės? Jei atvirai, maniau: na, kas čia tokio – gims kūdikis ir gyvensime su kūdikiu, mylėjau vieną šeimos narį, dabar mylėsiu du, kažkas truputį pasikeis, bet juk ne maksimaliai. O realybėje pasikeitė VISKAS. Anksčiau keliavome po tolimiausius pasaulio kampelius, dabar man išvyka pas vyro tėvus jau yra superkelionė, kuriai ruošiuosi dvi paras. Anksčiau daug vaikščiojome į restoranus (ir dėl mano darbo reikalų, nes vienas darbų buvo „Virtuvės mitų griovėjų“ internetinio portalo redaktoriaus pareigos, ir dėl vyro hobių). Tie restoranai net buvo tapę rutina. Viskas atrodė jau ragauta ir perragauta. O dabar džiaugiuosi, kai pasiimame cepelinų išsinešti arba kai vyras pagamina puikią vakarienę ir turiu galimybę suvalgyti ją neatšalusią. Kava iš degalinės – stebuklas, geriu pusvalandį, mėgaujuosi. Laksčiau sportuoti, dabar einu paskui vežimėlį. O dėl asmenybės pokyčių, tai mokausi kantrybės. Kasdien. Egoizmas žiūri išpūtęs akis ir nesuvokia, negi tikrai jam taip sparnus kažkas kasdien tokiomis didelėmis žirklėmis karpo. Beje, maniau, jog turėsiu tiek laiko, kad laisvai supilsiu knygos apie mano romanų heroję Zosę Ilganosę tęsinį. Tai galiu pasakyti, kad rašau koncentruotai ir greitai, kaip ir darau visa kita: nuo prausimosi duše iki nagų lakavimo. Bet kai baigsiu rašyti tą knygą, vaikas tikriausiai jau kirpykloje dažysis pirmuosius žilus plaukus.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

piniginės reikalai

Gal galėtumėte pasidalinti, kaip paprastai jūs elgiatės su pinigais? Aš labai vertinu pinigus, nes žinau, kaip sunku juos uždirbti. Todėl leidžiu juos su pasimėgavimu ir dėkingumu savo šaliai (nes čia tiek galimybių užsidirbti iš to, kam esi gabus), savo darbo kolegoms iš žurnalo „Happy 365“ (nes tai yra fantastiška erdvė rašyti apie tai, ką nori) ir savo artimiesiems (jei jie neartų kaip arkliai, galbūt man tektų varyti į Norvegiją ir darinėti lašišas, kad pragyventume). Man, chaotiško būdo žmogui, pakanka laikytis šių finansinių taisyklių: a) visada atsidedu juodai dienai; b) visada kiek nors pinigų paaukoju; c) niekada nepuolu griežtai taupyti, atsisakydama to, kas man teikia džiaugsmą, nes pinigai turi cirkuliuoti. Kelis kartus bandžiau griežtai taupyti, tai pasipylė automobilio gedimai, ligos, tad išleidau daugiau, nei sutaupiau. Tada ir supratau, kad verčiau daugiau dirbti, ypač kai darbas mėgstamas, ir daugiau uždirbti, rašyti knygas, nei taupyti susigūžus ir baiminantis, kad kokia meška iš miško neiššoktų, kol bėga geriausi gyvenimo metai.

taip buvo, nes neturėjome vaiko, o televizoriaus po darbo žiūrėti nesinorėjo, išskyrus, žinoma, serialą apie Erkiulį Puaro.

Jau investuojame į vaiko draudimą ir galvosime apie investavimą į jo mokslus.

Kokios išlaidos sudaro didžiąją jūsų šeimos pajamų dalį? Manau, išlaidos maistui ir pramogoms.

O kokioms pramogoms negailėjote, kol dar su vyru buvote dviese? Kelionėms, grožio paslaugoms, sportui, drabužiams. Skamba hedonistiškai, bet

Kaip pasikeitė jūsų šeimos finansinė padėtis gimus vaikui? Kartais galvoju, kad senoji ir dabartinė Agnė – tai du skirtingi žmonės, gyvenantys radikaliai kitokį gyvenimą. Jei sudėčiau savo senosios rankinės turinį ir naujosios, atrodytų, kad susitiko moderni miesto mergina ir kažkokia nučiuožusi baba iš gūdaus kaimo. Jau vien nuolaidų kortelės piniginėje kaip pasikeitė: išgaravo drabužių, batų, grožio salonų, automobilių plovyklos kortelės ir liko vaistinių, vaikų prekių, ekologiškų produktų parduotuvių kortelės. Net maistui išleidžiame mažiau, nes dabar dažniau perku internetu ir labiau atsirenku, ko noriu, o ne lekiu per parduotuvę kaip šarka ir kraunu į vežimėlį viską, kas patraukia akį, o po to viską valgau, nes negi išmesi. Vyras daugiau gamina namie, taip ir skaniau (jis gami-

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

5 PATARIMAI AUGINANTIEMS VAIKUS 01

Nuolat atsidėkite kad ir nedidelę pinigų sumą. Pavyzdžiui, nuo šių metų vaiko pinigai išaugo nuo 30 iki 50 eurų per mėnesį. Jų neišleidę galite sukaupti vaiko mokslams. Beje, tam tinka ir III pakopos pensijų fondai.

Skirkite vaikams dienpinigių. Su šiais pinigais jie mokysis planuoti, kaip nori juos išleisti, – visus iš karto, o gal pasitaupyti.

Kai vaikai įgus elgtis su pinigais, dienpinigių galima duoti visai savaitei ar net mėnesiui. Taip jie išmoks paskirstyti pinigus, riboti savo išlaidas, kad pinigų užtektų visam laikotarpiui.

Planuokite šeimos finansus, taip rodydami pavyzdį vaikams.

05 na fantastiškai), ir įdomiau (jis gamina vis ką nors naujo), ir taupiau. Taigi augindama dukrytę mažiau uždirbu, mažiau išleidžiu, tokiu būdu pasiekiame balansą. Išlaidos dukrai taip pat kol kas nedidelės. Daug drabužių ir reikmenų kūdikiui paskolina draugai ir dukrelės pusseserytė. Na, o pramogos supaprastėjo iki skausmo. Bet tai ilgai nesitęs – jau matau, kad vėl noriu keliauti, taip pat reikės galvoti apie taupymą vaiko mokslams – dalykui, kuriam mano tėvai netaupė ir gavo šnipštą, – iš teisės magistro studijas baigusios pirmūnės turi freelancerę žurnalistę ir rašytoją, kuri niekada gyvenime nevilkėjo tvarkingo kostiumėlio, o nuėjusi pirkti aukštakulnių grįžta su dar vienais kedais.

Jūsų manymu, mūsų šalyje auginti vaikus kainuoja brangiai? Galėsiu pasakyti, kai paauginsiu vaiką iki mokyklos atestato įteikimo momento. Bet kol kas manau, kad taip, – jei vaikutis sveikas ir jei tėveliams nesuskystėja smegenys ir jie nepradeda auginti ne vaiko, o greičiausio, šauniausio, tobuliausio genijaus, kurį tąso nuo pusės metų po visokius būrelius šešis kartus per savaitę: nuo grojimo dantimis iki plaukimo krauliu, nes negi jų Antanukas bus prastesnis už kaimynų Matuką, negi

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

trejų metų nesugebės mintinai išvardyti žvaigždynų ir nekalbės Maironio citatomis, tada vaiko auginimas kainuoja tiek pat, kiek ir kokioje Vokietijoje. Daug laiko, nemažai pinigų ir dar daugiau meilės. Be abejo, norisi vaikui parodyti pasaulį, leisti į būrelį (-ius), jei jis iš tiesų kuo nors domisi (o ne kad prieš gimines baliuje pastatytas maigytų mažais pirštukais klarnetą, nes taip privalu inteligentų vaikui), norisi rengti ne kaip kurdų pabėgėlį, norisi pirkti gerą maistą, norisi ir reikia atsidėti jo išsilavinimui (net jei jis tuos pinigus išleis studijuodamas tai, ko nenori ar ko neapsimoka).

Galbūt su patirtimi atėjo ir suvokimas, kur auginant vaiką galima pataupyti? Gal galite pasidalyti? Kol kas perku brangiausias įmanomas sauskelnes ir manau, kad darau didžiausią kvailystę. O sau taupau nevalingai, nes niekur neinu. Ir tikrai nemanau, kad kombinezonas iš „Humanos“ už kelis eurus kūdikiui yra kuo nors smarkiai blogesnis už naują, pirktą už 100 eurų. Arba vaikiška lovelė už 200 eurų kuo nors prastesnė už tą, kuri kainuoja 600. Na, ir kai kuriuos reikmenis tikrai verta pirkti dėvėtus, ypač visokias vaikštynes, sūpyklėles, kurių reikės akimirkai arba išvis nereikės.

Pasirūpinkite savo finansiškai saugia senatve, pradėkite kaupti pensijai jau dabar, kad vėliau tai netaptų našta jūsų vaikams.

Ar turite nuomonę apie taupymą vaiko ateičiai? Ar ketinate tai daryti? Jau investuojame į vaiko draudimą ir galvosime apie investavimą į jo mokslus. Nors kai aš, sulaukusi aštuoniolikos, gavau tėvų metų metus kauptus draudimo pinigus, po visų santvarkos lūžių ir perestroikų man liko tokia keista suma, kad negalėjai jos pavadinti lobiu. Tai su mama nuėjau į vienintelę tuo metu stilingą parduotuvę „Aprangos galerija“ Gedimino prospekte, nusipirkau sidabro spalvos modernų paltą ir jį tampiau ketverius metus universitete jausdamasi superstilinga.

Kokia jūsų artimiausia svajonė? Kad vaikas gerai miegotų, kad įtilpčiau į senuosius džinsus, pakeliauti. Ir išleisti knygą, kurioje su humoru atsispindėtų tai, ką patiriu dabar, vilkėdama chalatą ir melsdama kūdikėlio, kad neatsibustų, kol neatsakiau jums į visus klausimus.

Ačiū už pokalbį!

piniginės reikalai

Dilema dėl būsto –

kantrybės išbandymas Darius Babickas Suplanavę susisukti pirmąjį lizdą gyvenimui neabejokite – išgirsite begalę skirtingų nuomonių apie tai, kas labiausiai apsimoka. Dar visai neseniai gajus buvo įsitikinimas, kad nuomotis būstą tolygu išmesti pinigus. Mat tą patį ar net mažiau mokėdamas už būsto paskolą, o ne nuomai, po kurio laiko turėsi nuosavą nekilnojamąjį turtą. O kai nusprendžiama turėti nuosavą būstą, ant svarstyklių dedama kita dvejonė: pasistatysiu turbūt pigiau ir tokį, kokio pats noriu, tad kam pirkti? Pasirinkimų yra įvairių, bet sutariama dėl vieno – pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes ir poreikius.

Pataria įvertinti savo poreikius ir galimybes

Saulius Vagonis

Sprendimas dėl būsto įsigijimo nėra lengvas: žmogus turi įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir galimą prisirišimą prie nekilnojamojo turto ne vienam dešimtmečiui. „Sprendžiant, ar geriau būstą nuomotis, ar pirkti, nei vienu, nei kitu atveju nėra didelio finansinio pranašumo. Sąlygos rinkoje gali pasikeisti labai greitai, greičiau nei per metus. Antra vertus, sąlygos nekilnojamojo turto rinkoje koreguojasi visuose segmentuose: jeigu kyla pardavimo kaina, kyla ir nuomos kaina, jeigu kainos krinta – krinta ir pardavimo, ir nuomos“, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jis vis dėlto sutiko, kad šiuo metu, kai yra maža palūkanų norma, pirkti būstą būtų palankiau nei nuomotis – mėnesio įmoka mažesnė mokant už paskolą. Tačiau šis pranašumas gali būti laikinas, niekas negali pasakyti, ar po penkerių metų palūkanos neišaugs. „Čia yra ilgalaikiai sprendimai. Juk nusipirkus būstą neparduosi jo staiga ir

neisi nuomotis, jeigu išaugs kredito palūkanos ir nuomotis bus palankiau. Todėl finansinis apskaičiavimas, mano nuomone, neturi būti svarbiausias kriterijus priimant sprendimą. Pirmiausia reikėtų išsigryninti savo poreikius“, – sakė S. Vagonis.

Nereikia vadovautis emocijomis Kartais būsto pirkimą paskatina aplinkui vykstantys procesai – rinka aktyvi, kainos kyla ir dėl to žmonės skuba įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertas S. Vagonis pa-

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Nuotraukos iš „Ober-Haus“ ir BFL archyvo Arnoldas Antanavičius

tarė nepasiduoti emocijoms: visi perka ir man reikia pirkti. „Skubant pirkti įsigyjama bet kas, o paskui, nuslūgus euforijai, žmogus pamato, kad nusipirko visiškai ne tokį būstą, apie kokį svajojo. Ir kas tuomet? Tikrai nėra geras sprendimas pirkti skubant ir paskui nuolat galvoti, kad negali tokiame būste gyventi. Pirma reikia susimodeliuoti savo gyvenimo viziją, numatyti, ar ilgai vienas gyvensi tokiame būste, ar jis bus tinkamas sukūrus šeimą, koks bus būsto likvidumas po kelerių metų, jeigu tektų jį parduoti. Tai klausimai, į kuriuos būtina turėti atsakymą prieš priimant sprendimą“, – patarė S. Vagonis. Priminė ir išlaikymo sąnaudas Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. gyventojų turi nuosavą būstą ir jo nesinuomoja. Vakarų Europoje turinčių nuosavą nekilnojamąjį turtą kur kas mažiau, ten žmonės labiau linkę būstą nuomotis. S. Vagonis patikslino, jog taip elgiamasi ne todėl, kad nenorima turėti nuosavybės, bet dažniausiai todėl, kad išlaikyti nuosavybę gana brangu. „Lietuvoje irgi reikėtų pagalvoti, kad nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti pakeliami ne visiems. Yra teorija, kad lietuviai, pakeliavę po pasaulį, keičia požiūrį į būsto pasirinkimo modelį ir mieliau jį nuomojasi nei perka. Manau, kad tokia taisyklė labiau taikytina jauniems žmonėms, kurie dar nėra tikri dėl savo ilgalaikių planų ir metus pagyvena vienoje vietoje, kitus – kitoje, keičia darbą. Bet tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje žmonės po tam tikro laiko turi tikslą būstą nusipirkti“, – sakė S. Vagonis. Kalbant apie pinigų įdarbinimą, didesnę naudą duotų sprendimas būstą pirkti. Mokant įmoką bankui, kuri per mėnesį gali būti ir mažesnė nei būsto nuomos mokestis, po tam tikro laiko bus įgyjama nuosavybė į nekilnojamąjį turtą. Tačiau pašnekovas pasiūlė ir čia susimąstyti: kiek laiko praeis, kol bus įgyta nuosavybė į turtą, ir kokia tuomet bus to turto būklė? Žinoma, laikui bėgant nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau jis bet kuriuo atveju dėvisi tiek fiziškai, tiek morališkai. Atėjus laikui, kai bus įgyjama nuosavybė į turtą ir jau bus galima juo laisvai disponuoti, parduoti gali būti sunku dėl to, kad šalia bus

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

pasiūlytas naujos statybos būstas, kuris neabejotinai bus patrauklesnis.

mėnesio įmoka siektų maždaug 356 eurus. Ši įmoka skaičiuota su vidutinėmis 5 proc. metinėmis palūkanomis.

Pinigus įdarbintų kitur ir palauktų

„Kai būsto rinka tik stojosi ant kojų po krizės, buvo aiški kainų augimo tendencija ir buvo galima vadovautis logika – pirk šiandien, nes rytoj brangs. Šiandien kainos jau siekia piką. Žinoma, kad pirkti per piką nėra pats išmintingiausias sprendimas“, – svarstė A. Antanavičius.

Nekilnojamojo turto rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius, jeigu jam būtų tekę rinktis būstą prieš septynerius metus, ilgai nelaukdamas būtų jį nusipirkęs. Specialistas tuomet skaičiavo, kad naujo buto nuoma sostinės Šiaurės miestelyje per mėnesį būtų kainavusi apie 375 eurus, o ten pat perkant butą paskolos

VERTA ŽINOTI: 55

Nereikėtų būsto pirkti vien todėl, kad tai daro visi, – rinka aktyvi, kainos kyla. Kai perkama skubant, neapgalvojama, ar būstas atitinka žmogaus gyvenimo viziją, ar jis ilgai jame gyvens, koks to būsto likvidumas. Jei turite pradinį įnašą, bet dėl situacijos rinkoje būsto neperkate, geriau jį išsinuomoti, o pinigus įdarbinti. Išlaikę nuosavą kapitalą ir neatidavę jo bankui būsite pasiruošę ateiti į rinką, kai tam bus palankiausias metas. Geriausias metas statytis namą – krizė. Tuomet būna didelis darbininkų pasirinkimas, jie sutinka dirbti pigiau, medžiagos ir sklypai taip pat pigesni.

Jis taip pat yra atlikęs skaičiavimą, kuris parodė, kad šiuo metu jau nėra didelio skirtumo tarp mėnesio išlaidų nuomojantis būstą ar perkant ir mokant įmokas bankui. „Šiandien daugybė parametrų rodo, kad būsto kainoms toliau kilti nėra argumentų, priešingai, gerokai daugiau argumentų joms mažėti. Tai kam pirkti dabar, jei galima nuomotis ir palaukti geresnių kainų?“ – retoriškai klausė specialistas. Betgi yra žmonių, kurie jau turi rankose pradinį įnašą ir pasiruošę pirkti. Kaip jiems elgtis? Patarimas paprastas – išsinuomoti būstą, o sukauptus pradiniam įnašui pinigus įdarbinti. Gyventojai, išlaikę nuosavą kapitalą ir neatidavę jo bankui, bus pasiruošę ateiti į rinką, kai tam bus palankiausias metas. Tai gal geriausia statytis namą? „Nemanau, su statybomis irgi geriau palaukti. Geriausias metas statytis – krizė. Tuomet bus didelis darbininkų pasirinkimas, jie sutiks dirbti pigiai, medžiagos ir sklypai bus pigesni“, – skaičiavo A. Antanavičius ir galiausiai pridūrė, kad laukti palankiausių kainų yra didelis kantrybės išbandymas.

GROŽIS

Grožis –

tik pasiturinčiųjų privilegija? Darius Radzevičius

stetinė plastinė chirurgija, kaip medicinos sistemos dalis, egzistuoja jau nuo XIX amžiaus pabaigos – maždaug šešis dešimtmečius, tačiau jos ištakos siekia gerokai ankstesnius laikus. Šiuo metu tai tapo beveik taip pat natūralu kaip kitos kosmetologinės procedūros. Ir nors apie plastikos chirurgiją tenka nemažai skaityti ar girdėti, ji vis dar apgaubta mitų, kurių gajausias, kad grožio industrija – tai tik pasiturinčiųjų privilegija.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Jolanta Žilienė

Operacijai ruošiasi apgalvotai Šį mitą jau ilgai bando griauti vienas žinomiausių šalies plastikos chirurgijos specialistų, ilgametis grožio terapijos ir plastinės chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytojas Darius Radzevičius. Medicinos mokslų daktaro teigimu, estetinės plastinės chirurgijos situacija, palyginti su praėjusio amžiaus 6–7-uoju dešimtmečiais, kai plastinė chirurgija tikrai buvo tik turtingųjų privilegija, labai stipriai pasikeitė. „Anksčiau pacientės, atėjusios pas plastikos chirurgą, net neklausdavo, nei kiek kainuos operacija, nes tai buvo blogo tono ženklas, nei kiek laiko truks reabilitacija, nes tai joms buvo visai nesvarbu. Šiais laikais viskas pasikeitė: pacientai domisi paslauga, ruošiasi konsultacijai, klausia, kiek kainuos operacija, kiek laiko truks pooperacinis periodas. Manau, tai susiję su tuo, kad žmonės patys tam užsidirba, o ne sumoka turtingas sutuoktinis. Pacientams taip pat svarbu, kiek laiko truks nedarbingumas, nes tai irgi yra išlaidos“, – teigė D. Radzevičius. Svarbi ne tik kaina, bet ir profesionalumas Anot pašnekovo, situacija pasikeitė ir dėl to, kad apie grožio operacijas labai daug rašoma, kalbama per informacinius kanalus, ji taip nebebaugina, nėra apipinta mitais, ypač susijusiais su didžiulėmis pinigų sumomis. „Tai nebėra garsių ar turtingų žmonių privilegija. Tai paslauga, kuri pirmiausia atliekama tam, kad žmogus, panaikinęs vienokį ar kitokį savo išvaizdos defektą, jaustųsi geriau. Todėl pagaliau plastinė chirurgija tapo prieinama plačiajai visuomenei. Tarp mano pacientų yra žmonių, kurie už operaciją sumoka iš karto, yra tokių, kurie šiam tikslui taupo. Taip pat galima sudaryti sutartį su banku ar kredito bendrove ir paslaugą įsigyti išsimokėtinai“, – pasakojo gydytojas. Plastinės chirurgijos paslaugų rinkos kainos, žinoma, skirtingos. Pasak chirurgijos specialisto, operacijų kainos priklauso nuo gydytojo kompetencijos, institucijos, kurioje atliekama operacija, – ar tai ligoninė, ar klinika, – nuo komforto lygio ir pan.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

„Be to, labai svarbus veiksnys – kiek operacijų chirurgas yra atlikęs ir komplikacijų procentas. Todėl savo pacientams visada patariu pasidomėti gydytojo kompetencija ir į pirmą vietą iškelti ne kainą, o paslaugos kokybę ir gerą reputaciją“, – tikino mokslų daktaras. Grožis – taip pat investicija Kad galimybė pasinaudoti grožio specialistų paslaugomis vidutines pajamas gaunantiems žmonėms yra reali, antrina „Sugiharos“ klinikos gydytoja dermatovenerologė Jolanta Žilienė. Gydytojos teigimu, šiuo metu atsiranda vis daugiau būdų palyginti nedaug investuoti į tai, kad senatvėje atrodytume lyg laiko nepaliesti. „Odos atnaujinimo procedūros patrauklios tuo, kad nėra reabilitacinio laikotarpio, jos pigesnės nei chirurginis gydymas ir, svarbiausia, tikrai įkandamos ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – tikino pašnekovė. Prioritetas – pagerinti kokybę, o ne užmaskuoti Pasak J. Žilienės, visi mes, ypač moterys, rūpinamės savo išvaizda. Kadangi galimybių, kaip ją patobulinti, yra begalė, dermatovenerologė siūlo tiesiog atsisėsti ir ramiai susidėlioti prioritetus.

„Nepamirškime, kad kainuoja viskas: kremai, serumai, kaukės, įvairios trumpą efektą turinčios procedūros, dekoratyvinė kosmetika. Tačiau jei žmogus renkasi ne užglaistyti defektus, o maksimaliai sutvarkyti savo odą, užkirsti kelią naujiems defektams ir pristabdyti senėjimo procesą, reikia vengti neefektyvių pagundų ir veikti kryptingai“, – patarė specialistė. Kaip vieną geriausių senėjimo stabdymo metodikų J. Žilienė įvardija 4D veido odos atnaujinimo lazeriu procedūrą, kurios metu atjauninami visi trys odos sluoksniai. 4D papildo stebuklingai veikianti PRP procedūra, kai į odą suleidžiama trombocitais papildytos kraujo plazmos, kuri skatina kolageno gamybą ir odos medžiagų apykaitą. Taip pat populiarus retinolis – viena efektyviausių medžiagų, kuri padeda kovoti su raukšlėmis, akne ir apskritai gerina odos būklę. Tai kompleksas procedūrų, kuris garantuoja ilgalaikį odos atjaunėjimo procesą. „Dirbdami su pacientu susidarome procedūrų planą, kuris susideda iš paciento tikslų, individualiai parinktų grožio procedūrų pas specialistus, odos priežiūros namuose ir, žinoma, finansų. Manyčiau, tai teisingiausias pinigų investavimas į savo išvaizdą“, – pokalbį baigė dermatovenerologė.

Partnerio turinys

gera savijauta Genovaitė Petronienė

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Nuotrauka iš asmeninio herojės albumo

(Ne)piniguose laimė. Ar tikrai? Karina Sėrikova

inigai ir santykis su jais – vienas reikšmingiausių dalykų mūsų gyvenimo kokybei. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kuo jų daugiau, tuo gyvename geriau, tačiau net ir šioje srityje reikalinga pusiausvyra. Kokius psichologinius poreikius patenkina pinigai, kaip požiūris į jų uždirbimą ir leidimą siejasi su laime ir kaip palaikyti pusiausvyrą finansinėje srityje, kalbame su žinoma šalies psichologe-psichoterapeute Genovaite Petroniene.

Koks, jūsų nuomone, šiuolaikinių žmonių santykis su pinigais? Žmonėms, kurie užaugo sovietiniais laikais, labai sunku keisti mąstymą, kaip galima uždirbti pinigus, – jie yra tiesiog įpratę gauti atlyginimą ir nesirūpinti kitais būdais, kaip padidinti savo pajamas. Jaunoji karta kūrybingiau žvelgia į pinigų uždirbimą: jie labiau atsipalaidavę, rečiau sieja pinigus su skurdo baime. Tačiau kai jaunosios kartos atstovai randa savo realizacijos sritį, jie pradeda labai intensyviai dirbti, labai susikoncentruoja į užduotį, siekia aukšto lygio ir labai didelių pinigų. Jie nori stebinti savo automobiliais, kurie kainuoja tiek, kiek paprastesnis butas, ištaigingais namais, atostogomis 2–3 kartus per metus, kurios kaskart kainuoja apie 2–3 tūkst. eurų, ir pan. Todėl labai daug jaunimo intensyviai dirba ir nuolat jaučiasi pervargę.

Su kokiomis dar problemomis susiduria darboholikai? Dar vienas rūpestis – kaip išleisti uždirbtus pinigus, nes tai irgi darbas. Pavyzdžiui, jei įsigyji namą, iš karto turi kur kas daugiau rūpesčių, nei gyvendamas bute. Taip pat reikia rūpintis, kur investuoti atliekamas lėšas. Kitaip tariant, pinigai tiesiogiai sieja-

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

si su papildomomis laiko sąnaudomis. Galbūt todėl mano pasiturintys klientai taip dažnai dūsaudami prisipažįsta, kad, tiesą sakant, geriausi metai buvo tada, kai pinigų buvo mažiausiai: ir draugystės buvo nuoširdžiausios, ir laikas buvo praleistas daug įdomiau – dviračiais važiuodavo į kelionę, miegodavo palapinėje ir kūrendavo laužą. Tiesiog tada žmonės labiau gyveno savo vidinį gyvenimą, jautėsi laisvesni, kūrybiškesni.

Kaip manote, kodėl pinigai sukelia tiek daug streso? Daug kam pinigai asocijuojasi su saugumu. Tačiau, manau, saugumas priklauso nuo dviejų dalykų: nuo to, kiek uždirbi, ir nuo to, kiek išleidi. Daug uždirba tikrai nemažai žmonių, tačiau jie nejaučia tos saugios „pagalvės“, nes jiems norisi labai greitai viską išleisti. Tokiems žmonėms vertėtų galvoti ne kaip daugiau uždirbti, o kaip mažiau išleisti: kaip netenkinti kiekvienos savo užgaidos, nesusirgti pirkimo manija, neimti kreditų ir nepasinerti į išperkamąją nuomą, o po to dirbti tiek, kad nėra laiko sau ir savo artimiesiems. Taip pat žmonės per daug tapatina pinigus su meile ir saviverte, ypač vyrai („vyriškumas ir autoritetas visuomenėje gali būti įrodytas tik daiktais ir piniginės storiu“), laisve (kaip

laisvai galima judėti, kiek dažnai pavyksta paatostogauti), ryšiais („tik būdamas pasiturintis galiu turėti įdomių, intelektualių draugų“). Na, o kai galvoje tokios asociacijos, bet kišenėse – mažai pinigų, jautiesi nelaimingas.

Patarkite, kaip sveikai mąstyti apie pinigus? Daug žmonių nežino, kaip teisingai interpretuoti pinigų turėjimą ar neturėjimą, todėl vadovaujasi klaidingais įsitikinimais. Pavyzdžiui, paplitęs mąstymas, kad gyvensime laimingai, kai pagaliau uždirbsime pakankamai pinigų, leisiančių patenkinti visus poreikius. Bet šiuolaikinis jaunas žmogus uždirba dvigubai daugiau, nei jo poreikiams reikia. Tai, kiek žmogui reikia turėti, šiais laikais yra labai išpūsta. Trečiojo pasaulio šalyse žmonės uždirba dešimt kartų mažiau, tačiau jaučiasi daug laimingesni nei kai kurie vakariečiai, nes jie tiesiog moka pasimėgauti tuo, ką turi, yra dėkingi, dosnūs. Beje, daug mano turtingų klientų yra prisipažinę, kad pinigai vis tiek nesuteikia laimės. Todėl mano patarimas yra pagalvoti, kaip pajusti laimę nesusitelkiant į pinigus, kaip realizuoti save ir dirbti ne vien dėl pinigų.

NAMUOSE

Kelis dešimtmečius tarnausiantys baldai – pigi ar brangi investicija? Statant namą, perkant automobilį, renkantis buitinę ar kitokią techniką įprasta galvoti apie šių daiktų tarnavimo laiką, tad paprastai tokiems pirkiniams savo santaupų negailime. Tačiau yra ir daugiau daiktų, kurie galėtų tarnauti ne vieną dešimtmetį, – pavyzdžiui, baldai. Apie baldų kainos ir ilgaamžiškumo santykį kalbame su itališkų baldų ir aksesuarų gamintojo „Tomasella“ salonų Vilniuje ir Klaipėdoje vadove, dizainere Irma Jolanta Kerpe.

Anot I. J. Kerpės, savo darbe ji nuolat susiduria su nepelnytai susidariusia nuomone, kad itališki baldai įkandami ne visiems. „Pradėkime nuo to, kad „Tomasella“ gamina stilingus, išskirtinės kokybės,

funkcionalius ir ilgaamžius baldus iš ekologiškų medžiagų, o visa jų produkcija atitinka aukščiausius Europos reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie baldai nebus pigiausi rinkoje. Tačiau, manau, svarbus ir kitas klausimas – kas yra brangu ir kas pigu. Jei lyginsime itališkus baldus su

Irma Jolanta Kerpė

lietuviškais arba tarptautinių masinės baldų gamybos gigantų gaminiais, žinoma, jie yra brangesni. Tai lyg lyginti dizainerio kurtą drabužį ir greitosios mados produktus“, – sakė 70 metų Italijoje lyderiaujančios baldų gamybos įmonės oficiali atstovė Lietuvoje. Pašnekovę stebina kai kurių mūsų tautiečių požiūris į prioritetus savo aplinkoje. „Pastebėjau, kad žmonės savo namo statybai renkasi geras, brangias medžiagas, nes nori, kad jis būtų ilgaamžis, buitinę techniką irgi perka kokybišką, automobiliui taip pat negaili. Bet kai kalba pradeda suktis apie interjerą, dažnai dizainerius vedasi į masinių baldų gamybos atstovų parduotuves, o tai negarantuos nei stiliaus, nei kokybės. Tačiau manau, jog kada nors subręs ir požiūris, kad baldai taip pat gali tarnauti dešimtmečiais“, – samprotavo I. J. Kerpė. Anot pašnekovės, kompanija „Tomasella“ skiria ypatingą dėmesį gamybos technologijų naujovėms ir nuolat ieško, kaip optimizuoti baldų gamybą, išlaikant produkcijos kokybę ir savikainą. Kitaip tariant, pasirinkęs šiuos gaminius vartotojas gaus geriausią vertę už prieinamą kainą. Tai įrodo ir faktas, kad

Partnerio turinys

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

dus arba apskritai mažiau baldų, minimalistinę būsto stilistiką. O vyresnioji karta linksta prie modernios klasikos, jaukumo, sentimentalumo. Tačiau visus mūsų klientus sieja noras patikimai investuoti į ilgaamžius, garantuotos kokybės, vertingus daiktus“, – pasakojo dizainerė. Vis dėlto, pasak I. J. Kerpės, pirmasis ir svarbiausias patarimas planuojant būsto interjerą yra gerai žinoti, kokio stiliaus iš tiesų savo namuose norime.

itališkus baldus renkasi įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovai. „24 metų prekybos Lietuvoje patirtis rodo, kad mūsų baldus perka tiek jaunos šeimos, tiek septintąjį–aštuntąjį

dešimtmetį skaičiuojantys senjorai. Žinoma, šių amžiaus grupių skonis skiriasi. Daug keliaujantis, šiuolaikinėmis tendencijomis, mada besidomintis jaunimas dažniausiai renkasi pramoninio, vadinamojo loftinio, stiliaus bal-

„Reikėtų baldų stilių rinktis ne atėjus į saloną, o pasidarius „namų darbus“: pasidomėti, kokios tendencijos vyrauja, pagalvoti, kokio stiliaus aš norėčiau, kokie daiktai turėtų mane supti, kad man ir mano šeimos nariams būtų patogu, kad jaustumės gerai ir harmoningai. O jei savo vizijos neturite, vertėtų pasikliauti interjero dizaineriu arba interjero salono specialistu. Jei renkatės šį variantą, patarčiau nenutraukti bendradarbiavimo vidury proceso – pasikliaukite profesionalais, ir rezultatas tikrai nudžiugins“, – pridūrė pašnekovė.

Jaukius namus kuriame kartu

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

TOMASELLA Vytenio g. 20, Vilnius 8 698 76 676, 8 618 02 015 info@tomasella.lt

Minijos g. 2, Klaipėda 8 618 02 015 tomasella@bnk.lt

mada

Racionalus protas drabužių parduotuvėje – įmanoma! karina sėrikova Ne vienas tyrimas rodo, kad didelę dalį namų ūkio pajamų išleidžiame drabužiams ir avalynei. Pripažinkime, atsilaikyti prieš mados vėjus sunku ne tik šia diena gyvenančiam jaunimui, bet ir taupyti nusiteikusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl, kalbant apie įvaizdį, ne mažiau svarbu planuoti savo pirkinius, o užėjus į parduotuvę – sugebėti išlaikyti racionalų protą. Kaip sutaupyti perkant drabužius ir avalynę, kalbame su stiliste, „BIŽU by Agnė Gilytė“ įkūrėja Agne Gilyte. AgatOS Gri nuotr. davimus, – paklausti savęs, ar tą daiktą pirktume už jo pradinę kainą.

Pokalbį su Agne pradedame nuo psichologinių niuansų. Stilistė teigė, kad psichologai yra pastebėję, jog mes patiriame didesnį malonumą ne turėdami daiktus, o leisdami sau jų įsigyti.

„Jei drabužį norite įsigyti tik todėl, kad jis pigiai kainuoja, tačiau už pirminę kainą jo tikrai nepirktumėte, vadinasi, jums jo nereikia. Išpardavimas yra skirtas parduotuvėms išsivalyti nelikvidžius likučius, o mums – įsigyti daiktų, kurių seniai norėjome, laukėme, kada galėsime jų nusipirkti mažesne kaina“, – teigė stilistė.

„Taip yra todėl, kad gyvenime labai daug dalykų, kuriuos reikia padaryti, ir labai nedaug vietos lieka tam, ko norisi. Tačiau pirkimo malonumas kartais pasibaigia tą akimirką, kai atsiskaitome kasoje, nes kai namo parsineši daiktą, dėl kurio nesi įsitikinęs, jis sukelia daugiau streso nei malonumo“, – tikino A. Gilytė. Anot Agnės, pirkimo saldumą galima pajusti ir kitokiais būdais, tačiau pirkiniai galėtų būti ne drabužiai ar avalynė. „Nuolatinis garderobo keitimas skatina didelį vartotojiškumą, be to, gaminant drabužius, avalynę ir kitus daiktus, kurie mus puošia, atsiranda nesuskaičiuojamai dideli atliekų kiekiai, fabrikai teršia atmosferą, o juose dažnai po 12 ir daugiau valandų dirba nepilnamečiai. Galbūt vertėtų apie tai susimąstyti ir pirkti tai, kas turi visai kitokią vertę: bilietus į spektaklius, mini keliones, vakarienes su draugais – kitaip tariant, įspūdžius ir patirtis“, – svarstė žinoma stilistė. Todėl A. Gilytė pataria pirkti mažiau ir tik tai, kas tinka ir ką tikrai nešiosime. Norint suprasti, ką gi tikrai nešiosime, pirmiausia parduotuvėje vertėtų mažiau kliautis emocijomis „gražu“, „madinga“, „noriu“ ir stengtis pirkinius kuo labiau apgalvoti.

O jei vis dėlto nusipirkome tai, dėl ko gailimės, A. Gilytė pataria nesibaiminti ir grąžinti pirkinius. „Jei turite daug kelnių, gal vertėtų jų daugiau nesidairyti, o paieškoti sijono. Arba jei visi jūsų batai juodi, galbūt protinga būtų rinktis tik iš spalvotos avalynės lentynos. Taip pat pravartu pagalvoti, ką būtų galima įsigyti prie drabužių, kurie patinka, bet jų nenešiojame, nes neturime jiems derančios poros“, – aiškino moteris. Dar viena paslaptis, kaip neprisipirkti nereikalingų drabužių, ypač per išpar-

Didesnį malonumą patiriame ne turėdami daiktus, o leisdami sau jų įsigyti.

„Sugrįžus namo visada patariu dar kartą pasimatuoti pirkinius, ir jei lydi jausmas, kad „tai ne man“, kad nenešiosite vieno ar kito daikto, nesigėdyti grąžinti į parduotuvę, net jei tas daiktas kainavo vos keliolika eurų. Taip pat vertėtų elgtis ir su internetu įsigytais daiktais“, – tvirtino moteris. Pasak Agnės, vienas svarbiausių patarimų norint patirti mažiau streso žiūrint į savo spintos turinį, – turėti joje kokybiškų ir tvarkingų vadinamųjų bazinių drabužių. „Mano siūlomi tokie drabužiai yra švarkas, marškiniai, keli trikotažiniai marškinėliai, megztinis, džinsai, sijonas ir, tarkim, pora suknelių. Tuomet visos detalės, interpretacijos ir žaidimai labai gražiai ant tų drabužių ir suguls. Jei ta vadinamoji bazė bus nepriekaištinga, drabužiai kokybiški, su savo spintos turiniu kovoti neteks“, – sakė pašnekovė.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

filmai

GERIAUSI FILMAI apie pinigus

Didžioji skola („The Big Short“), 2015 m.

Filmas apie Warreną Buffettą („Becoming Warren Buffett“), 2017 m.

Volstritas. I dalis („Wall Street“), 1987 m.

Filmas sukurtas pagal Michaelo Lewiso to paties pavadinimo romaną. Jis pasakoja apie žmones, kurie 2008 m. krizės išvakarėse troško, kad ji įvyktų, mat žinojo daugiau nei kiti. Ekscentriškas finansų genijus, buvęs neurologas Maiklas Baris (vaidina Christianas Bale‘as), valdantis sėkmingą investicijų kompaniją, dar 2006 m. pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinka nepagrįstai išpūsta. Supratęs tai Baris lažybose pastato daugiau nei milijardą dolerių, kad nekilnojamojo turto burbulas subliūkš. Prie idėjos praturtėti prisijungia Maiklo draugai: apsukrus bankininkas Džeredas Venetas (Ryanas Goslingas), pastorius idealistas Markas Baumas (Steve’as Carellas) ir buvęs bankininkas Benas Rickertas (Bradas Pittas). Filmas nominuotas penkiems „Oskarams“, pelnė vieną už geriausią adaptuotą scenarijų.

Warrenas Buffettas visiems žinomas kaip antras pagal turtingumą pasaulio žmogus, jo turtas vertinamas 72 mlrd. JAV dolerių. Kino kompanijos HBO dokumentiniame filme „Becoming Warren Buffett“ atskleidžiamas šio investicijų guru gyvenimas, santykiai su artimaisiais, jo spalvingos karjeros iššūkiai bei siekiai. Filmas žavi atvirumu ir, atrodo, be pagražinimo atspindi realų Warreno Buffetto kasdienį gyvenimą. Šį įvaizdį sustiprina dokumentiniame filme panaudoti asmeniniai pagrindinio personažo vaizdo siužetai, šeimos nuotraukos, interviu su draugais bei artimaisiais. Jame atskleidžiama, kaip mažas, bet ambicingas ir gabus berniukas, rodos, su kiekvienu žingsniu tendencingai artėjo prie to, kad taptų vienu turtingiausių bei gerbiamiausių žmonių pasaulyje.

Oliverio Stoune’o „Oskarą“ pelniusi juosta „Volstritas“ – tai klasika tapusi drama apie akcijų biržos maklerius. Pagrindinis filmo veikėjas Budas Foksas (vaidina Charlie Sheenas) – ambicingas vertybinių popierių biržos makleris, kuris visomis išgalėmis stengiasi susidraugauti su vienu didžiausių Volstrito spekuliantų akcijomis Gordonu Geku (Michaelas Douglasas). Pastarojo gebėjimas meistriškai manipuliuoti akcijomis itin žavi Budą Foksą, jis netrukus pamiršta bet kokią etiką ir seka Geko pėdomis. Vis dėlto viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai Gekas nusitaiko į kompaniją, kurioje dirba Budo tėvas.

IMDB duomenų bazėje vertinamas 7,8 balo.

IMDB duomenų bazėje vertinamas 7,6 balo.

IMDB duomenų bazėje vertinamas 7,4 balo.

KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

Taupymas ir investavimas taip pat gali tapti hobiu, mat visose srityse galioja dėsningumas: kuo daugiau domiesi – tuo labiau supranti, kuo labiau supranti – tuo stipriau įsitrauki. Pateikiame jums filmų, susijusių su finansais, sąrašą, kad dar labiau susidomėtumėte, kaip teisingai elgtis su pinigais.

Volstrito vilkas („The Wolf of Wall Street“), 2013 m. Tai tikra istorija paremtas filmas, pasakojantis apie mitais apipintą dešimtojo dešimtmečio žvaigždę amerikietį biržos maklerį Jordaną Belfortą (vaidina Leonardo DiCaprio). Ekscentriškas finansų genijus garsėjo kelis milijonus dolerių kainavusiais vakarėliais, kuriuose netrūko alkoholio, narkotikų ir lengvo elgesio merginų. Tačiau filmas ne tik apie tai, kokiais keisčiausiais būdais galima išleisti milijonus dolerių. Jis ir apie tuštybę, nesugebėjimą džiaugtis šeimos laime, godumą. Tragikomiškas filmas apie trapią amerikietišką svajonę buvo nominuotas penkiems „Oskarams“ ir iki šiol įvardijamas kaip vienas geriausių visų laikų filmų. IMDB duomenų bazėje vertinamas 8,2 balo.

Volstritas: pinigai nesnaudžia („Wall Street: Money Never Sleeps“), 2010 m. Tai 23-ejus metus lauktas 1987-ųjų filmo „Volstritas“ tęsinys. Iš kalinimo įstaigos grįžęs į gerąją pusę atsivertęs verslininkas Gordonas Gekas (vaidina Michaelas Douglasas) siekia perspėti Volstrito maklerius apie artėjančią finansų rinkų griūtį, tačiau niekas netiki už finansinius nusikaltimus teistu asmeniu. Užkietėjusiu finansų vilku patiki jo seniai matytos dukters Viny (Carey Mulligan) sužadėtinis jaunas makleris Džeikas Muras (Shia LaBeoufas). Kartu jie siekia įtikinti Volstrito bendruomenę atsikvošėti ir imtis veiksmų, galinčių sustabdyti artėjančią krizę. Per atskirą prizmę nagrinėjami ir Geko pašliję santykiai su dukterimi. IMDB duomenų bazėje vertinamas 6,2 balo.

Rizikos riba („Margin Call“), 2011 m.

Savų darbas („Inside Job“), 2010 m.

Tikrais faktais paremtas „Oskarui“ nominuotas įtemptas finansinis trileris, kuriame vaizduojama, kaip 2008 m. pasaulinės finansinės ir ekonominės krizės pradžioje investicinio banko „Lehman Brothers“ investicijų įmonės analitikas Peteris Sulivanas (vaidina Zachary Quinto) vieną vakarą pastebi, kad įmonės balanse – milžiniškas skaičius beverčių akcijų, o tai anksčiau ar vėliau gresia bankrotu. Tai sužinojęs įmonės direktorius Džonas Taldas (Jeremy Ironsas) imasi žaibiškos strategijos – visą banko turtą skuba parduoti kitiems bankams ir išbristi iš šios situacijos su mažiausiais nuostoliais. Čia gvildenami sąžinės, principų, godumo klausimai. Moralės poziciją filme palaiko skyriaus vadovas Semas Rodžersas (Kevinas Spacey). Filmo veiksmas vyksta 24 valandas, tad įtampos žiūrint jį – per akis.

„Oskaru“ apdovanotas šokiruojantis dokumentinis filmas skrupulingai atskleidžia visas 2008 m. finansinės krizės priežastis ir argumentuotai pateikia teoriją, kad ši krizė galėjo ir neįvykti. Teigiama, kad milijardinės vertės įmonės, tokios kaip „Bear Stearns“, „Goldman Sachs“, „Lehman Brothers“, žinojo, kas vyksta, bet apie tai visuomenei nepranešė. Filme nagrinėjamos bankininkų amoralumo, nepasotinamo valstybės tarnautojų godumo ir šykštaus laukinio kapitalizmo temos. Kurdamas filmą jo režisierius rėmėsi faktais ir skaičiavimais, kalbino ekonomistus, verslininkus, mokslininkus bei politikus. Kaip sako kino apžvalgininkai, pažiūrėję jį jūs garantuotai supyksite. IMDB duomenų bazėje vertinamas 8,3 balo.

IMDB duomenų bazėje vertinamas 7,1 balo.

2019 ŽIEMA · KĄ VEIKIA PINIGAI

knygos Liudvikas Gadeikis, Žurnalo „Investuok“ vyriausiasis redaktorius

3 VERTINGOS KNYGOS galvojantiems apie savo ateitį

Prieš kurį laiką Lietuvoje prasiautė knygų apie greitą praturtėjimą mada. Prasiautė ir užgeso, nes iš tokių knygų turtėja tik jų autoriai. Aš jums siūlau paskaityti tris laiko patikrintas knygas, kurios nepadarys jūsų turtingų per metus ar dvejus, bet gali pakeisti požiūrį į gyvenimą ir investavimą, parodyti kelią į finansinę laisvę, kuri tikrai yra pasiekiama, tik reikia nedidelių, bet kryptingų ir ilgalaikių pastangų.

P. Lileikio nuotr.

Sakyčiau, tai patikimas ir labai pravartus gyvenimo būdo vadovas, prasklaidantis daugelį ir pas mus gyvų mitų apie turtingųjų gyvenimą ir kelius į finansinę laisvę.

„Jūsų kaimynas milijonierius“ (autoriai: dr. Thomas J. Stanley, dr. Williamas D. Danko; jis, beje, lietuvių kilmės iš motinos pusės). Knygoje sudėtas dvidešimt metų trukęs tyrimas, koks iš tikrųjų yra tipiškas Amerikos milijonierius. Ir nustebsite pamatę, kad jis visiškai ne toks, koks dažniausiai vaizduojamas populiarioje literatūroje. Tipiško Amerikos milijonieriaus nepamatysi žurnalų viršeliuose ar „žvaigždžių vakarėliuose“; jo apskritai niekur nematyti, kaip rašo autoriai, viena sunkiausių užduočių ir buvo atrasti tuos kuklius, tyliai ramiai dirbančius žmones, turinčius didelį tikslą – užsitikrinti sau ir savo šeimai finansinę laisvę. Nesibaidykite pavadinime esančio žodžio „milijonierius“ – šioje knygoje jis reiškia toli gražu ne tai, kas populiariojoje kultūroje įprastai siejama su tokiomis sąvokomis. Veikiau priešingai: tyrimas atskleidė, kad tipiškas milijonierius negyvena prabangiame name, nevažinėja prašmatnia mašina, nesegi brangaus laikrodžio... Tą „ne“ seriją galima tęsti. Taupus, kuklus – užtat finansiškai laisvas. Ir kiekvienas teiginys pagrįstas labai konkrečia analize. 74

„Sveiko proto investavimas“. Jos autorius, šį sausį miręs Johnas C. Bogle’as, padarė tikrą perversmą investuojant į akcijas. 1976 m. įkūręs pirmą smulkiesiems investuotojams, tokiems kaip jūs ir aš, skirtą indeksinį fondą, skeptikų ilgai peiktą, J. C. Bogle‘as praktiškai įrodė, kad šitokiame fonde eiliniai piliečiai gali uždirbti ne mažiau, o dažniausiai daugiau negu rinkos profesionalai. Knygelėje J. C. Bogle‘as aiškiai ir paprastai išdėsto, kur slypi indeksinio investavimo sėkmės raktas ir kodėl jis kiekvienam prieinamas. „Atsitiktinis klaidžiojimas Volstrite“. Šią Burtono G. Malkielo knygą, jau keliolika kartų perleistą ir vis atnaujinamą, nuo vasario galima skaityti ir lietuviškai. Man tai kol kas geriausias skaitytas praktinis vadovas, kaip individualiam investuotojui elgtis ir ko ieškoti investavimo platybėse. Šioje knygoje netgi radau mane tenkinantį paaiškinimą, kaip nusistatyti savo rizikos tolerancijos lygį, – šį burtažodį iš-

girsite, nuėję pas bet kurį finansų konsultantą, bet jo galią pajusite tik tada, kai jūsų investicija ims menkti. Verčiau jau prieš tai pasiskaityti. Paskutiniuose skyriuose pateikiamas pavyzdinis portfelis įvairaus amžiaus žmonėms (sutikite: vienaip savo finansinę elgseną turi planuoti trisdešimtmetis, kitaip – perkopęs per penkiasdešimt). Tiesiogiai jo gal ir nepritaikysite, nes investavimo sąlygos bei galimybės Lietuvoje ir Amerikoje skiriasi, bet esminiai principai bus labai naudingi. „Šioje knygoje daugybė faktų ir skaičių. Bet nesibaidykite šito, – rašo autorius. – Knyga pritaikyta būtent neturintiems specialaus finansinio pasirengimo ir duoda praktinius, patikrintus investavimo patarimus. Norint jais vadovautis, nereikia jokių išankstinių žinių. Reikia tik domėtis ir trokšti, kad jūsų investicijos dirbtų jums.“ Nuo savęs pridurčiau, kad knygą įdomu skaityti net ir grynai pažintine prasme. Vienas pradinių knygos poskyrių pavadintas „Investavimas kaip nūdienos gyvenimo būdas“. Lietuviai dar tik pratinasi žengti šiuo keliu, bet neabejoju, kad tai vienintelis patikimas būdas užsitikrinti orią senatvę. Toks praktinis laiko patikrintas vadovas bus labai naudingas. KĄ VEIKIA PINIGAI · 2019 ŽIEMA

PRENUMERUOKITE ŽURNALĄ

„Investuok“ – vienintelis Lietuvoje specializuotas žurnalas apie investavimą, skirtas pirmiausia smulkiems individualiems investuotojams. Tiems žmonėms, kurie nėra investavimo profesionalai – turi kitus darbus, bet nori įdarbinti savo pinigus ir ieško patarimų, padėsiančių žingsnis po žingsnio artėti prie finansinės laisvės. Tokių žmonių Lietuvoje vis daugėja, tai aiškiai jaučiame ir iš pastaruoju metu sparčiai augančio „Investuok“ prenumeratorių skaičiaus. Prisidėkite prie jų – būsite tikrai geroje draugijoje.

www.investuok.eu

ßŏ ßŏ ŏ ŏ] ē