I A I N I A D Ė K Lankytinos vietos Kėdainiuose sudaro dvi grupes - urbanistikos, architektūros ir istorijos paminklu paskelbtas senamiestis bei miesto parkas, kuriame stovi minaretas. Pradėti reikėtų nuo Didžiosios rinkos aikštės, tačiau jei atvykstate nuo Kauno ar Jonavos (Kauno gatve), galite iš pradžių stabtelėti apžiūrėti Šv. Jurgio bažnyčios (Šėtos g. 22). Ją rasite prieš pat tiltą per Nevėžį, kuriuo suksite Kėdainių senamiesčio link. Bet apie ją vėliau, nes iš senamiesčio iki bažnyčios galėsite ateiti pėsčiomis. Automobilį paliekame Didžiosios rinkos aikštėje ir iš čia pradedame pažintį su Kėdainių senamiesčiu. Senamiestyje išliko 17-18 a. susiformavęs vaizdas - gatvių tinklas, išplanavimas, pastatai. Pavyzdžiui, Kėdainiuose gyvenę skirtingų religijų bendruomenės buvo suformavę šešias prekybines aikštes, kiekvienai bendruomenei po vieną. Keturios išlikę ir dabar, tai - Senoji rinka, Didžioji rinka, Knypavos rinka ir Janušavos aikštė.
Didžiosios rinkos kampe, ties Č.Milošo gatve (buv. Kranto g.), rasite stendą su senamiesčio žemėlapiu. Kitoje gatvės pusėje - olandiško stiliaus 17 a. Stiklių namai (Didžioji g. 4 ir 6). Netoliese - paminklas Jonušui Radvilai
“Skrynia” (Didžiosios rinkos a.), simbolizuojantis išsaugotą valstybės iždą, vaizduojantis Jonušą Radvilą, besigrumiančius švedų ir lietuvių karius, 1655 m. pasirašytą Kėdainių sutartį (skulptorius Algirdas Bosas, 2006). Renesanso stiliaus miesto rotušė (Didžioji g. 1) pastatyta 1653 m. Žvilgtelkite į rotušės kiemelį, kuriame eksponuojami skulptūros darbai. Toliau eikite Didžiąja gatve iki Senosios gatvės. Rotušės pastate (Didžioji g. 1) rasite Kėdainių TIC. Ten, kur Didžioji gatvė pasisuka dešiniau, ją kerta Senoji gatvė. Ja sukite į dešinę. Ties posūkiu pasitinka pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai (Senoji g. 10 ir 12). Pasak legendos, Keidangenas buvo turtingas pirklys, kuris šioje vietovėje įkūrė žvejų kaimelį. Iš čia ir Kėdainių pavadinimas. Namo nišose įrengtos Felikso Paulausko sukurtos nuotaikingos instaliacijos. Priešais - Jurgio Beneto namas (Senoji g. 7). Senąja gatve eikite iki Senosios rinkos, kurioje pamatysite buvusių sinagogų kompleksą: didžiąją (kitaip senąją) vasaros sinagogą (1784 m., barokas) bei mažąją (naująją) žiemos sinagogą (1837 m., klasicizmas). Mažojoje sinagogoje įsikūręs Daugiakultūris centras (Senoji rinka 12).
Nuo sinagogų į Smilgos gatvę galite patekti pro bromą, esančią priešingoje Senosios rinkos pusėje, žiūrint nuo Daugiakultūrio centro. Atsirasite tiesiai priešais dar vieną 19 a. sinagogą (Smilgos g. 13). Šioji yra klasicistinio stiliaus, turi romantizmo bruožų. Grįžkite Senąja gatve ir sukite dešinėn į Didžiąją gatvę.
Didžioji gatvė - pagrindinė senamiesčio gatvė. Gatvės dalis tarp Senosios ir Josvainių gatvių yra pėsčiųjų zona. Ja eikite iki J.Basanavičiaus gatvės. Kairėje pusėje pamatysite 18-19 a. buvusį karmelitų vienuolyną (Didžioji g. 19). Dabar šiame pastate įsikūręs Kėdainių krašto muziejus. Muziejaus darbo laikas: 2-6´dienis 10.00 - 17.00 val., bilieto kaina - 4 Lt, kedainiumuziejus.lt. Taip pat čia teiraukitės, jei norite aplankyti Radvilų mauzoliejų.
Tolėliau, ties sankryža su Josvainių gatve, yra Kėdainių Šviesioji gimnazija (Didžioji g. 62), įkurta 1647 m. Kristupo Radvilos. Tiesiai priešais ją - Kėdainių senamiesčio vaistinė (Josvainių g. 2), kurioje išlikęs autentiškas tarpukario Lietuvos vaistinės interjeras, eksponuojami įvairūs vaistinėse naudoti daiktai.
Už gimnazijos pastatų, kitoje J.Basanavičiaus gatvės pusėje stovi Kristaus Atsimainymo stačiatikių cerkvė (Gedimino g. 2), pastatyta 1861 m. pagal architekto S.Ikonikovo projektą, o 1893 m. rekonstruota bizantiniu stiliumi. Viduje yra išlikusi 20 a. pr. tapyba. Priešais - Kėdainių savivaldybės pastatas (J.Basanavičiaus g. 36), sovietinės statybos, dekoruotas Zigmanto ir Valentino Laurinaičių parengtu mozaikiniu frizu, sudėtu iš spalvotų lauko akmenų (dailininkas Boleslovas Klova, 1975 m.).
Čia teks rinktis, kuriuo keliu pasukti toliau. Jei domina aplankyti Janinos Monkutės-Marks dailės galeriją (J.Basanavičiaus g. 45), nuo Didžiosios gatvės sukite į dešinę. Darbo laikas: 2-5´dienis 10.00 - 18.00 val., 6´dienis 10.00 - 15.00 val., bilieto kaina - 4 Lt, jmm-muziejus.com. Jei domina Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus (J.Basanavičiaus g. 36), jo ieškokite savivaldybės pastato antrame aukšte. Darbo laikas: 1-5´dienis 10.00 - 14.00 val., lankymas nemokamas, kedainiumuziejus.lt. Iš Didžiosios gatvės pasukę kairėn J.Basanavičiaus gatve, prieisite evangelikų liuteronų bažnyčią (Vokiečių g. 7). Bažnyčia yra mūrinė, renesanso stiliaus. Pastatyta 1629 m. Viduje yra išlikę 17 a. freskos. Kėdainiečiai ją vadina vokiečių bažnyčia, kadangi šiame - Janušavos - rajone gyvenę vokiečiai.
Kaip jau buvo minėta, kiekviena bendruomenė turėjo savą turgaus aikštę, Janušavos aikštėje turgus veikia ir dabar. Apeikite bažnyčią, ir sukite atgal Vokiečių gatve, kaip tik prieisite dabartinį turgų. Nusileiskite žemyn pro Statoil degalinę dešinėje (prieš turgų) ir keliaukite Knypavos gatve iki Knypavos rinkos skvero. Pro jį pasukę kairėn, pateksite į Radvilų gatvę. Prieš tai galite pasidairyti Josvainių gatvėje.
Eikite Radvilų gatve Didžiosios rinkos link. Žvilgtelėkite Liepų skersgatvin. Radvilų gatvės kairėje pusėje pamatysite Šv. Juozapo katalikų bažnyčią (Radvilų g. 10) su varpine. Bažnyčia medinė, dvibokštė, liaudies baroko stiliaus. Pastatyta 1766 m., restauruota 1991 m. pagal architekto Dainiaus Juozėno projektą. Viduje išlikę 18 a. altoriai bei Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais.
Ties sankryža su Senąja gatve rasite 17 a. škotų pirklio Arneto namą (Radvilų g. 19), pastatytą 1624-1661 m. Manoma, kad pirmajame jo aukšte buvę parduotuvės, antrajame - gyvenamieji kambariai, rūsiuose - sandėliai. Pasižvalgykite ir Senojoje gatvėje - čia pat Rektorių namai (Senoji g. 2 ir 4), įkurti taip pat 17 a. Tai du lygiagrečiai stovintys pastatai, sujungti įvažiavimo arka.
Priešais Rektorių namus - evangelikų reformatų bažnyčia (Senoji g. 1). Bažnyčia mūrinė, renesanso stiliaus. Pastatyta 1652 m. Viduje išlikusi drožiniais ornamentuota renesansinė ąžuolinė sakykla. Rūsyje yra Radvilų šeimos mauzoliejus, priklausantis Kėdainių krašto muziejui. Mauzoliejus lankomas 2-6´dieniais 11.00 - 17.00 val., bilieto kaina - 5 Lt, dėl įėjimo teiraukitės krašto muziejuje -kedainiumuziejus.lt.
Dešiniau nuo bažnyčios - škotų burmistro Jurgio Anderseno namas (Radvilų g. 5). Škotiško stiliaus, 17 a. pastatas. Kaip ir prieš tai matytas Arneto namas, šis taip pat yra škotams būdingas gyvenamasis-prekybinis namas.
Pereikite Didžiąja rinka ir, priėję Stiklių namus, sukite dešinėn, kur pamatysite pėsčiųjų tiltą per Nevėžį. Juo galite nukeliauti iki Šv. Jurgio bažnyčios (Šėtos g. 22), jei nebuvote ten stabtelėję atvykdami. Bažnyčia mūrinė, gotikos stiliaus. Pastatyta apie 1445-1460 m., yra seniausias mūrinis pastatas mieste. 1758 m. buvo rekonstruota, 1840 m. - remontuota. Ties sankryža su Senąja gatve rasite 17 a. škotų pirklio Arneto namą (Radvilų g. 19), pastatytą 1624-1661 m. Manoma, kad pirmajame jo aukšte buvę parduotuvės, antrajame - gyvenamieji kambariai, rūsiuose - sandėliai. Pasižvalgykite ir Senojoje gatvėje - čia pat Rektorių namai (Senoji g. 2 ir 4), įkurti taip pat 17 a. Tai du lygiagrečiai stovintys pastatai, sujungti įvažiavimo arka.
Į Didžiąją rinką grįšite šalia bažnyčios esančiu tiltu, po to pasukę Č.Milošo gatve.
Toliau vykstame į miesto parką - iš J.Basanavičiaus gatvės reikės pasukti į kairę, į sekantį įvažiavimą už Birutės gatvės, prieš tiltą per Dotnuvėlę. Miesto parkas įkurtas prie Dotnuvėlės tvenkinio. Jame yra vasaros estrada, riedlenčių aikštelė, įrengti treniruokliai. Dotnuvėlės tvenkinyje yra dvi tilteliais sujungtos salelės. Parkas susiformavo kaip Kėdainių dvaro sodybos dalis. Dabartinį išplanavimą įgavo 1845 m. grafo Marijono Hutten Čapskio iniciatyva užtvenkus Dotnuvėlę ir supylus saleles. Parko gale, šiaurinėje pusėje stovi 25 m aukščio minaretas. Minaretas turi osmaniškos architektūros bruožų, viršūnę puošia islamiškas pusmėnulis. Pastatytas 1880 m. rusų generolo Eduardo Totlebeno.
Jei nuo minareto pasuksite į dešinę, pamatysite Kėdainių geležinkelio stotį (S.Dariaus ir S.Girėno g. 5). Stoties pastatas pastatytas 19 a. Greta jo yra paminklinis akmuo žuvusiems už Tėvynę, pastatytas 1928 m. pagal geležinkelio techniko Žalnieriūno projektą.
Jeigu dar nepavargote, galite užsukti į Smilgelės slėnio parką, kurį rasite nusileidę link Smilgos ties J.Basanavičiaus ir Tilto gatvių sankirta.
i a m i j ė k n i L o r o t k i v o nu