SHIERAS – KELIAI Į DALYVAVIMĄ KAS TAI? Harry Shieras sukūrė savo modelį (2001) kaip papildomą balsą augančiame literatūros apie aktyvų dalyvavimą „chore“, tačiau ne kaip pakeitimą viskam, kas buvo sukurta iki jo, ypač turint omenyje tokius svarbius autorius kaip Arnstein ir Hartas. Jo „Keliai į dalyvavimą“, parodyti žemiau, parodo, kokias raidos stadijas pereina sprendimų priėmimo procesas, kai dirbama su vaikais; nesunkiai įmanoma pakeisti žodį „vaikai“ į „jaunimas“ ar „pilietis“, ir matysite, kad šis procesas gali būti pritaikomas platesnėms auditorijoms. Shieras apibrėžia penkis dalyvavimo lygmenis (2001: 110): 1. 2. 3. 4. 5.
Vaikų yra klausoma. Vaikai palaikomi, kai išreiškia savo požiūrius. Į vaikų požiūrius atsižvelgiama. Vaikai yra įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus. Vaikai dalinasi galia ir atsakomybe už sprendimų priėmimą.
32
Jo modelis taip pat pripažįsta, kad žmonės ir organizacijos gali būti skirtingi: kai kuriems tai gali būti susiję su įsipareigojimu; organizacijose gali būti struktūrinių problemų, kurios gali sutrukdyti efektyviam dalyvavimui; gali būti etinių ar ideologinių apribojimų; arba tai gali būti grynai galios klausimas, nenoras jos atsisakyti. Modelis padeda nustatyti šiuos galimus skirtumus, žvelgdamas per skirtingų įsipareigojimo lygmenų prizmę – per atsivėrimus, galimybes, įsipareigojimus.
Modelis Atsivėrimai – tai paprasti atspirties taškai, tačiau be jų progresas gali būti neįmanomas: yra įsipareigojimas, tačiau kažko kito trūksta ar dar nėra parengta. Galimybės atsiranda tada, kai būtini elementai yra parengti ir prieinami: Shieras nurodo, pavyzdžiui, žmogiškuosius ir kitus išteklius, poreikį įgyti tinkamus įgūdžiams ir žinojimą, būtinus mokymus, galimą poreikį gerinti procedūras ar paslaugas. Įsipareigojimo stadija pasiekiama, kai asmenys ir organizacijos sutelkia pastangas, kad sukurtų ir įgyvendintų vaikams pritaikytas įtraukimo strategijas kaip savo politiką. Žvelgiant į modelį galima matyti, kad jis kelia 15 klausimų. Juos turėtų užduoti tiek asmenys, tiek organizacijos, kad apibrėžtų savo vietą. Yra įmanoma, kad atskiri asmenys savo praktiką vertins vienaip, o organizacijos – kitaip, ir tai yra gerai, kadangi tai siūlo Atsivėrimą, kuris sudaro prielaidas dialogui apie Galimybes ir nubrėžia kelią galimų Įsipareigojimų sukūrimui.
DALYVAVIMO VADOVAS