ARNSTEIN Kas tai? Tikriausiai vienas iš geriausiai žinomų dalyvavimo modelių yra Sherry Arnstein sukurtos „Piliečių dalyvavimo kopėčios“, publikuotos 1969 m. Amerikos Planavimo asociacijos žurnale (angl. Journal of the American Institute of Planners). Šis modelis yra vienas iš dažniausiai cituojamų, kai kalbama apie dalyvavimo procesą, nors jis dažniausiai minimas Rogerio Harto gerokai vėlesnės versijos kontekste. Modelis suteikė žinių ir paveikė labai įvairias mokslo ir praktikos sritis. Tiems, kurie dirba viešajame, privačiame, verslo sektoriuje, ar tiems, kurie tiesiogiai įsitraukę į bendruomeninės veiklos plėtrą, Arnstein modelis yra nesunkiai suprantamas ir suteikia aiškumo, kaip įgyvendinti paprastus žingsnius, padedančius parodyti aktyvų piliečių dalyvavimą.
18
Tačiau tam, kad suprastume modelį, pirmiausia turime suvokti, ką Arnstein vadino „piliečių galia“. Esminis aspektas yra tai, kad šis modelis buvo kuriamas 7-ojo dešimtmečio Amerikoje, ir tame slypi keletas su šiuo specifiniu kontekstu susijusių prielaidų: tai laikotarpis, kai piliečiai kvestionavo savo šalies įsitraukimą į Vietnamo karą, Pilietinių teisių judėjimas iškėlė lygių rinkimų teisių suteikimo afroamerikiečiams siekį, alternatyvus politinis naratyvas kvestionavo vyrų dominavimą iš feministinės perspektyvos, vyravo bendras nerimas dėl svarbių politinių veikėjų, tokių kaip Dr. Martino Lutherio Kingo, taip pat Johno ir Roberto Kennedy nužudymo. Arnstein savo teoriją formuluoja remdamasi teiginiu, kad piliečių dalyvavimas ir yra piliečių galia. Jos modelis įgalina dalyvius nustatyti, kas turi galią priimant svarbius sprendimus, o įsitraukimas į šį procesą reiškia, jog dalyvaujantieji gali tapti sprendimų priėmimo bendraautoriais, kas iliustruoja Arnstein argumentą, jog dalyvavimas negali būti užtikrinamas, jei galia nesidalinama ir ji neperskirstoma.
“Pilieciu, dalyvavimas yra pilieciu, galia” v v
v v
Dalyvavimo supratimas taip, kaip jį apibrėžia Arnstein, yra susijęs su galios supratimu: iš esmės tai yra skirtingų šalių gebėjimas pasiekti tai, ką jos iškelia savo tikslu. Esminis pilno dalyvavimo modelio faktorius yra galia: kas ją turi ir kas nusprendžia, kam prie jos suteikti priėjimą. Be to, dalyvavimas priklauso nuo dviejų priemonių: informacijos ir pinigų. Jis taip pat priklauso nuo žmonių pasitikėjimo ir įgūdžių. Daug organizacijų gali nenorėti „leisti“ piliečiams dalyvauti, kadangi jos klaidingai bijo prarasti kontrolę (šį argumentą vėliau plėtojo Pretty): jos tiki, kad galia yra baigtinė, dėl to ja dalintis galima ribotai, nes šioje lygtyje galios suteikimas kitam gali reikšti savo pačių galios praradimą. Naudodami Arnstein modelį, mes teigiame, kad daugybėje situacijų veikimas kartu kiekvienam padeda pasiekti daugiau nei jie būtų galėję pasiekti atskirai.
DALYVAVIMO VADOVAS