Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. žiema

Iššūkis mamai – pasirūpinti ir mažais vaikais, ir verslu Ruošiamės kovai su žiemos ligomis Susirgę tonzilitu – be gydytojo neapsieisite Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui Medaus galios – sveikatai Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas ir miegas naktį Kada žiemos šaltukas nebaisus Renkame vaikui žieminę kepurę

ISSN 2538-7510

2019 M. ŽIEMA

MĖS A N I RŪP KO VAI KATA SVEI

100 % NATŪRALIOS VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS BE DAŽIKLIŲ IR KONSERVANTŲ SUDĖTYJE NĖRA CUKRAUS, GLITIMO BEI LAKTOZĖS

4

ŽIEMOS LIGOS

Šeimos gydytojos apie gripą ir skiepus

8

Ruošiamės kovai su žiemos ligomis 10 Susirgę tonzilitu – be gydytojo neapsieisite 12 Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui 14 BŪKIME SVEIKUČIAI

Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės 16 Medaus galios – sveikatai 18 Kada žiemos šaltukas nebaisus 20 VAISTINĖLĖ

Ką turime žinoti apie konjunktyvitą 22 Eterinių aliejų aromatai – patiems mažiausiems 24 KŪDIKIS

Žindymas ir miegas naktį 26 KĄ VALGOME

Kaip išvengti kenksmingų riebalų? 30 4 dietologės patarimai formuojant vaikų mitybą 31 KUO RENGIAMĖS

Vaikiškos mados ir įvaizdžio konkursas „Mano stilius 2019” 32 Renkame vaikui žieminę kepurę 34

Viršelio nuotraukoje Viktorija Kucevskienė su vaikais Fotografavo A.V.ART by Iryna Sluchova

2019 m. Nr. 4 (41) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė Maketavo Laima Petkevičienė Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. paštas ieva@mamairvaikas.lt Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686 El. p. neringa@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš www.freepik.com, www.dreamstime.com, www.pixabay.com ISSN 2538-9297

Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.

Papasakokite savo šeimos istoriją Tapus tėvais laukia gyvenimo iššūkiai, kuriems nugalėti, vedini besąlygiškos meilės, atrandame savyje beribių rezervų. Galbūt norėtumėte papasakoti kitiems apie šio nuostabaus meto atradimus, savo istoriją – nėštumo, gimdymo, vaiko auginimo, auklėjimo ar bet kokią kitą. Parašykite mums.

Galbūt galynėjatės su ligomis ir jūsų patirtis praverstų kitoms panašaus likimo šeimoms? O gal jau įveikėte problemas, o jūsų sėkmės istorija galėtų paskatinti ir palaikyti kitus tėčius ir mamas?

Jūsų istorijas su nuotraukomis paskelbsime portale mamairvaikas.lt arba žurnale – dalinkimės mintimis, patirtimi, naudinga informacija ir džiaugsmais. Jūsų laiškų laukiame el. paštu info@mamairvaikas.lt.

Geriausi mamos ir visos šeimos draugai – žurnalas „Mama ir vaikas" ir portalas mamairvaikas.lt

TURINYS

MAMŲ ISTORIJOS

Iššūkis mamai – pasirūpinti ir mažais vaikais, ir verslu

MAMŲ ISTORIJOS

Iššūkis mamai – pasirūpinti ir mažais vaikais, ir verslu Septynerių Gabrielės ir vienerių Ernesto mama sukasi nuosavam versle neišeidama iš namų ir augina vaikučius. Viktorija Kucevskienė nudirba visus internetinės parduotuvės piniginuke.lt darbus, o šiai piniginių karalystei jau 10 metų. Darbas namuose – daugelio mamų svajonė, o ką apie tai mano Viktorija?

4

Ką veikėte prieš pradėdama savo verslą?

Kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra unikali, tačiau sumeluočiau sakydama, jog mano jaunystėje vyko kas nors ypatingo. Buvau tik ką pradėjusi gyventi – vienu žingsniu arčiau to tikrojo suaugusiųjų pasaulio, be patirties, šiek tiek naivi, ramiai gyvenanti mergina. Mokyklos pažymių knygelėje vien devintukai ir dešimtukai, ekonomikos studijos, bakalauro diplomas su pagyrimu, buhalterės specialybė, meilė, santuoka, magistro baigiamojo darbo aukščiausias įvertinimas. Atrodė, nuostabi ateitis laukė – tik eik ir imk, kas tau priklauso.

Kaip ryžotės pradėti nuosavą verslą, užuot ieškojus samdomo darbo?

Pirmasis darbas pagal specialybę nuleido iš debesų. Gal paskubėjau su išvadomis, tačiau ta ne vadovėliuose dėstoma teorija pasirodė tokia svetima ir bauginanti, tad norėjosi bėgti ir slėptis nuo jos kuo toliau. Taip mums su vyru gimė mintis kurti kažką savo ir nepriklausomo – pagal specialybę įgytas žinias taikyti versle: kurti sau, būti atsakingiems tik už save, stengtis dėl savęs ir skinti laurus tik sau.

Verslo pradžia buvo graži. Ambicijos, pozityvumas, tikėjimas geresniu rytojumi ir, be abejo, sėkme vedė į priekį. Pradėti buvo lengva, sunkiau

Kas sunkiausia sukantis savam versle?

Kokius iššūkius patiriate?

Su iššūkiais susiduriu kasdien. Nelengva būti administratore, dizainere, fotografe, vadybininke, kūrėja, buhaltere, konsultante, vadove ir, be abejo, gera mama, rūpestinga žmona, namų šeimininke. Kalbant apie interneto platybes, tai lyg dvi skirtingos dimensijos – tai, kas buvo prieš dešimtmetį, ir kas vyksta dabar. Lietuvos kibernetinė erdvė labai patobulėjo, suaktyvėjo prekyba internetu. Žmonės nustojo bijoti pirkti tai, kas neapčiuopiama ir nepamatuojama. Atsirado begalė naujų prekių pasiūlos ir paklausos formų, tad šiandien svarbu neatsilikti nuo kasdien tobulėjančio pasaulio. Viską į savas vėžes sustatantis variklis yra konkurencija. Nori laimėti – dirbk ir kovok, kitaip – nieko nebus. Auginant namuose du vaikučius rūpintis dar ir verslu – iššūkis. Galiu prisipažinti, antrą kartą praeiti analogišką kelią – nuo pradžios iki šios dienos išvystyto internetinio verslo – nesiryžčiau, nedrįsčiau. Tik niekam to nesakykite! Šypsosi (aut.).

Kokie darbo namuose privalumai ir trūkumai?

Kaip didžiausią privalumą įvardinčiau laisvą darbo grafiką. Nereikia anksti keltis, stovėti pusantros valandos spūstyse, bijoti pavėluoti į darbą, visuomet atrodyti tobulai – tvarkingai sušukuotai, su makiažu, išlygintais rūbais. Bet egzistuoja vienas BET – namuose darbo neturėtų būti. Namai skirti šeimai ir poilsiui. Darbas, nors ir tavo asmeninis, turi būti už namų durų. Sandėliuke, lauke, nuomojamoje patalpoje – bet kur, tik ne namuose. Priešingu atveju nukentės svarbiausi – tie, kurių už jokius pinigus nenupirksi!

Kaip suderinate verslą ir šeimą, ypač, kai gimė sūnelis, ar daug laiko tenka atiduoti darbui?

Antrojo vaikelio gimimas atnešė begalinę laimę, bet ir didžiulę baimę. Sūnus gimė laiku sveikas, stiprus, įvertintas 9 iš 10 balų pagal Apgar skalę. Bet aštuntą parą mažyliui pakilo temperatūra, skubiai paskirti antibiotikai, tada sekė kelios dienos nežinomybės ir galiausiai išgirsta baisi diagnozė – bakterinis meningitas. Tą dieną žemė iš po kojų išslydo. Milijoną kartų klausiau savęs ir kitų, kodėl mums taip nutiko, – tuo metu nepalūžti buvo labai sunku.

Atsakomybė už ką tik pasaulį išvydusį mažylį, kuriam 24 valandas per parą reikėjo mano šilumos ir pienuko, padėjo atsigauti nuo streso ir dvasinio skausmo būsenos. Žinoma, baimės jūroje neleido paskęsti artimųjų ir draugų palaikymas. Ačiū daktarams, ačiū stebuklui, ačiū Dievui, kuris mūsų pasigailėjo – liga buvo įveikta be pasekmių. Be tų pasekmių, kurios priskiriamos šiam baisiam susirgimui, nors idealiai be pasekmių nepraeina niekas.

MAMŲ ISTORIJOS

išsilaikyti. Stengėmės viską atlikti patys su mažiausiomis sąnaudomis – juk kiekvieno verslo tikslas pelnas. Buvo sunku, įžengėm į dar vieną svetimą pasaulį, kuriame galioja savitos taisyklės, nuostatos, mechanizmai, principai, o prie jų reikia greitai prisitaikyti. Tada dar nesuvokėm, jog ne verslą sukūrėm, o savo pirmąjį vaiką – kaprizingą, reiklų, kasdien reikalaujantį daug dėmesio.

Sūnelio liga sujaukė tuometinį mano pasaulį, o juk ten, už durų, laukė dukrytė su vyru, jiems taip pat reikėjo meilės ir šilumos. Laukė ir tas mano pirmasis – virtualusis vaikas, juk užsakymai nepalauks, kol pagaliau teiksiuosi juos priimti. Vyras stengėsi kiek įmanydamas man padėti, atliko daugelį užduočių, jis – mūsų superherojus! Vertinant šį gyvenimo etapą per verslo prizmę, tapo aiški gerai žinoma tiesa – vienas lauke ne karys.

Stabiliai verslo plėtrai reikalinga gera protingų ir atsakingų žmonių komanda tam, kad susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms viskas nesugriūtų kaip kortų namelis.

Ar sunku derinti verslą ir vaikų auginimą kartu? Taip. Verslui liko mažiau laiko, dažniausiai tai metas, kol vyresnėlė mokykloje, o mažasis miega. Kaip bus toliau, nežinau, bet reikia tikėti, kad viskas bus gerai. Patirtis, nuovargis, nesėkmės ir nusivylimai grūdina. Lygiai taip pat, kaip mažas vaikas daugelį kartų krenta tol, kol pagaliau sugeba tvirtai žengti savo pirmuosius gyvenimo žingsnius. „Tai, kas mūsų nepražudo, padaro mus stipresnius“, – pritariu šiai gyvenimo tiesai. O ir vaikų šypsenos akimirksniu nubraukia visus sunkumus.

Kaip pasikeitė šeimos gyvenimas gimus antrajam vaikeliui, ar dukrelė nepavydėjo jam dėmesio?

Dukrytė ir sūnelis dievina vienas kitą, jie – geriausi draugai ir nutrūktgalviai. Pirmaisiais broliuko gyvenimo mėnesiais pavydo buvo, bet nedaug. Tai natūralu – juk atėjo naujas žmogutis, kuriam visi šypsosi, meilikauja, ima ant rankų, liūliuoja, dovanas dovanoja, šimtą kartų bučiuoja, jis visuomet šalia mamos. „O aš? Kur dėmesys man?“ – piktokai klausė vyresnėlė. Tokiomis

5

MAMŲ ISTORIJOS

dienomis stengėmės susėsti ir kartu ramiai, žiūrėdami į akis, bendrauti kaip trys lygiaverčiai asmenys. Klausėme, kas neramina, aiškinome, jog mažas žmogeliukas dar nieko nesupranta ir instinktyviai prašosi šilumos, valgio, jaukumo ir apsaugos. Ypač po patirto išgyvenimo dėl staiga užklupusios ligos.

Gabrielė protinga mergaitė, ji nugalėjo šiuos savo ožiukus. Dabar ji yra mano didžiausia pagalbininkė, namų šeimininkėlė, mano ausys ir akys, kai manęs nėra šalia arba esu užsiėmusi namų ruošos darbais. Kartu ji ir auklė mažajam. Kiekvienuose namuose pilna pavojų – slidi danga, laiptai, sofos, aštrūs baldų kampai, spintelės su gausybe nevalgomų ir nekramtomų, bet labai įdomiai atrodančių dalykų, pasiekiami dūžtantys daiktai, gyvūnai. Tiesą sakant, niekad vaikų neauginau ypatingomis šiltnamio sąlygomis, tačiau visuomet stengiausi būti ne tik jų mama, bet ir angelu sargu, numatyti bent žingsnį į priekį. Buvo vienas vaikas – buvo didžiulė atsakomybė už jį, dabar atsakomybė dviguba. Prioritetas visuomet buvo, yra ir bus – vaikai.

Gal turite kokių auklėjimo gudrybių, kurias taikote vaikams?

Vaikučių elgsena – tai mūsų pačių veidrodinis atspindys. Didžiausia mūsų gudrybė – pagarba ir lygiateisiškumas. Niekados nenuvertiname vaikų dėl to, jog jie dar maži, nesupranta. Vaikų kalba stengiamės paaiškinti rūpimus dalykus – tol, kol jie klausosi. Elgiamės pagal situaciją: kokie dvasiniai dalykai teikia vaikams džiaugsmo, kas priverčia vakare atsigulus į lovytę užmigti su plačia šypsena veiduke ir širdyje.

Antras svarbus auklėjimo akcentas – vaiko skatinimas mąstyti, knygų skaitymas. Auksinės

protingų žmonių mintys teigiamai nuteikia, tampa atrama daugeliu gyvenimo atvejų.

Trečia – nedraudžiame vaikams žingsniuoti kartu su technologijomis. Galbūt mamos su manimi nesutiks – tai jų teisė. Mūsų nuomone, vaikas turi teisę išmėginti šiandien populiariausius žaidimus ir žaislus, aplankyti (kiek tik įmanoma) įdomiausias pramogų vietas. Turi būti visavertiškumo ir plataus pasaulio pažinimo balansas, priešingu atveju neįgyvendinti norai gali virsti agresijos, pykčio ir nusivylimo užuomazga: aš nenoriu, aš nemoku, aš negaliu, arba – jau per vėlu.

Ką patartumėte kitoms mamoms, kurios galvoja apie savo verslą, bet nesiryžta?

Iš pradžių – pagalvoti apie vaikų gerovę: užduoti sau klausimą ir sąžiningai atsakyti, ar sugebėsiu gerai pasirūpinti savo mažuoju užsiimdama ta veikla, ar tai iš viso realu? Tikrai nenuteikiu pesimistiškai, skatinu realistiškai galvoti. Nepasitikėti teorija, o išmėginti praktiškai – pasiūlyti vienokį ar kitokį produktą, tada įvertinti, ar jo paklausa stabili. Sudaryti logišką ir tikslų verslo planą, aiškiai viską aprašyti ir nedvejoti tuo, ką nori įgyvendinti. Suprasti, jog viską sukurti reikės pačiai.

Galima prirašyti visą knygą patarimų, bet didžiausias variklis turi būti atsakomybės ir pareigos jausmas. Jeigu kyla dvejonių – vien noro ir to „ai, gal man pasiseks“ – neužteks. Geriau tuomet nerizikuoti ir nepradėti. Juk svarbiausias kiekvienos mamos gyvenimo siekis jau įgyvendintas – tai jos vaikai.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė Fotografavo A.V.ART by Iryna Sluchova

6

ŽIEMOS LIGOS

Šeimos gydytojos apie gripą ir skiepus Kuo skiriasi peršalimas ir gripas?

Užpuolus slogai, kosuliui, pakilus temperatūrai, baiminamės, kad tik nebūtumėm susirgę gripu. Juk tai daug sunkesnė liga, kuri gali lemti pavojingas komplikacijas. Kaip atskirti gripą nuo paprasto peršalimo, ir ką galime padaryti, kad jo išvengtume? Pataria Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Gintarė Nemuraitė ir Agneška Neciunskienė.

Visomis virusinėmis ligomis, taip pat ir gripu, užsikrečiame nuo sergančio žmogaus. Virusai plinta per orą – kartu su seilių dalelėmis – čiaudint, kosint, net kalbant. Tereikia įkvėpti tokių dalelių arba jomis užterštomis rankomis paliesti nosį, burną, akių gleivinę.

Tiek peršalimo, tiek gripo požymiai panašūs, tačiau gripu sergame sunkiau. „Pirmasis peršalimo požymis yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas. Vėliau atsiranda varginanti sloga, kosulys, bendras silpnumas.

Peršalus gali pakilti temperatūra, tačiau ji dažniausiai nesiekia 38 laipsnių“, – sako Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Gripo simptomai yra daug stipresni, o liga dažniausiai prasideda staiga. Pakyla aukšta temperatūra (didesnė negu 38 laipsniai), ima mausti raumenis, skaudėti galvą, vargina bendras silpnumas, prisijungia ir peršalimui būdingi požymiai – gerklės skausmas, sloga, kosulys.

Sunkiausios sergant gripu yra pirmosios penkios dienos. Dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tačiau bloga savijauta gali užsitęsti keletą savaičių.

Gripas ypač pavojingas nėščiosioms Gripas kelia itin didelį komplikacijų pavojų, nusilpus imunitetui gali prisijungti bakterinė infekcija. Ši liga komplikuojasi į plaučių uždegimą, miokarditą (širdies raumens uždegimą), sinusitą, otitą.

8

ŽIEMOS LIGOS Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Neciunskienė įspėja, jog gripas gali labai pakenkti nėščiosioms. Didesnę tikimybę susirgti šia liga lemia susilpnėjusi jų imuninė sistema. Pirmąjį trimestrą gripas kelia ypač didelį pavojų vaisiaus raidai. Komplikacijų grėsmė išlieka ir vėliau: gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas.

Apsisaugoti nuo šių pavojų galima pasiskiepijus. Inaktyvuota gripo vakcina, kurioje nėra gyvų virusų, saugi būsimoms mamoms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, todėl besilaukiančios moterys nuolat raginamos skiepytis. Deja, kasmet į gydymo įstaigas kreipiasi nemažai gripu užsikrėtusių nėščiųjų. „Gripo komplikacijas teko diagnozuoti ne vienai nėščiajai. Pavyzdžiui, moteriai, kuri 25ąją nėštumo savaitę susirgo plaučių uždegimu, prireikė ne tik vartoti antibiotikus, bet ir gydytis ligoninėje. Kitai – 24 metų nėščiajai temperatūra nekrisdavo žemiau nei iki 39 laipsnių, nors ir vartojo vaistus, o vėliau liga komplikavosi į otitą. Dėl didelės rizikos vaisiui moteris buvo gydoma ligoninėje“, – apie grėsmes nėščiosioms pasakoja A. Neciunskienė.

Gripas nėščiosioms sutrikdo inkstų funkciją, komplikuojasi į ausų bei plaučių uždegimus, bronchitą, tonzilitą, sinusitą. Pasiskiepijusios sunkesnių komplikacijų dažniausiai išvengia.

Vaikui laiku nenustatytas gripas lemia ilgą gydymą „Rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti mano apylinkės vaikus, kuriems buvo patvirtinta gripo diagnozė. O tai tik maža dalis visų susirgusiųjų“, – pasakoja šeimos gydytoja A. Neciunskienė. „Vienam berniukui gripo virusas buvo nustatytas pavėluotai, tad specifinių antivirusinių vaistų jam neskyrė. Po kelių dienų atsirado dusulys, laikėsi aukštesnė kaip 39 laipsnių temperatūra, labai pablogėjo kraujo tyrimų rodikliai ir pastebėta sunki bakterinė infekcija. Todėl vaikas buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatytas bronchitas ir sinusitas, skirti keli antibiotikų

kursai, reabilitacinis gydymas“, – patirtimi dalinasi gydytoja.

Gydytoja apgailestauja, kad gripo sezono metu taip atsitinka neretai. Žmonės serga šeimomis: vieni nuo kitų užsikrečia kartu gyvenantys šeimos nariai, todėl dažnai ir į polikliniką ateina visi drauge.

Nėščiosios skiepijamos nemokamai Peršalimas praeina gana lengvai, o atsigauti po gripo daug sunkiau ir trunka ilgiau. Norintiems išvengti šios ligos Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis sezonine gripo vakcina. Skiepytis derėtų visiems, bet ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems už skiepus mokėti nereikia: w nėščiosioms; w žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; w asmenims nuo 65 metų; w sergantiesiems lėtinėmis ligomis; w sveikatos priežiūros specialistams.

Nesivadovaukime mitu apie nekokybiškas vakcinas „Deja, dar gajus požiūris, kad gripo vakcinos neefektyvios ir nekokybiškos. Sezoninės gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: vakcinos prieinamumo, atitikimo vyraujantiems gripo virusams, laiko, kada pradedama skiepytis, besiskiepijančių žmonių skaičiaus. Tiesa, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu – vakcinos efektyvumas yra 70 – 90 proc. ir tik tada, kai jos sudėtis gerai atitinka gripo virusą. Bet pasiskiepiję žmonės perserga lengviau, greičiau pasveiksta“, – apie neabejotiną skiepijimosi naudą kalba G. Nemuraitė.

Dar vienas gajus mitas, kad skiepijama nekokybiška gripo vakcina. „Vakcinos sudėtis kasmet skiriasi, remiantis PSO mokslininkų tyrimais apie naująjį sezoną tikėtinas sezoninio gripo viruso padermes“, – apie vakcinos kūrimo procesą aiškina gydytoja.

Pagal VŠĮ Antakalnio poliklinika informaciją

9

ŽIEMOS LIGOS

Ruošiamės kovai su žiemos ligomis Tėvams įprasta, kad žiemą vaikai dažnai serga peršalimo ligomis. Nors ir ši liga nėra sunki, tinkamai gydyti ją svarbu, kaip ir bet kurią kitą. Ne tik gripas, bet ir paprasta ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija gali sukelti grėsmę sveikatai, nes netinkamai gydoma komplikuojasi į sunkesnes ligas: vidurinės ausies uždegimą, bronchitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Stengiamės sirgti rečiau Iš tiesų, tokios ligos kaip peršalimas nėra. Tiesiog taip vadiname ūmines kvėpavimo takų infekcijas, kurias dažniausiai sukelia virusai, o peršalimas yra tik veiksnys, dėl kurio vaikas tampa imlus ligoms. Sušalus sumažėja organizmo gynybinės jėgos ir virusas patenka į viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.

Virusai lengviausiai palaužia dar besiformuojančią mažų vaikų imuninę sistemą, todėl mažyliai ir serga dažniausiai. Peršalimo ligas sukeliančių virusų yra daugiau kaip 200, o, persirgus vieno iš jų sukelta liga, organizme susidarę antikūnai apsaugo tik nuo šio viruso. Taigi pasveikęs vaikas greitai ir vėl gali susirgti.

Viena iš pagrindinių peršalimo ligų šaltuoju metų laiku priežasčių yra staigūs temperatūros pokyčiai. Žiemą mes daug laiko praleidžiame šiltose, prastai vėdinamose patalpose, kuriose dėl šildymo oras pasidaro labai sausas ir cirkuliuoja uždaroje erdvėje. Tokia aplinka palanki sparčiai plisti virusams, kurie ir gali sukelti vadinamąją peršalimo ligą.

Kad vaikas rečiau sirgtų, gydytojai rekomenduoja reguliariai vėdinti kambarius, taip pat riboti kontaktus su sergančiais žmonėmis. Šaltuoju metų laiku naudinga praplauti nosį fiziologiniu jūros druskos tirpalu, kad atsikratytume kenksmingų mikroorganizmų.

Būtina laikytis elementarių asmeninės higienos taisyklių: dažniau plauti rankas su muilu. Svarbu ir sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliari mankšta ir grūdinimasis, nes visa tai prisideda prie bendro organizmo stiprinimo.

Tinkamai gydome peršalimą

10

Nuo pirmųjų ligos dienų vaikui gali atsirasti sunki sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, pakilti temperatūra, kamuoti gerklės skausmas, skaudėti ryjant, apie dvi savaites gali tęstis kosulys, kuris po to lėtai praeina. Nosies užgulimą ypač sunkiai pakelia kūdikiai. Sloguojantis kūdikis ima kvėpuoti per burną, todėl nelengva jį žindyti, sutrinka mažylio miegas. Kai atsiranda šis ir kiti nemalonūs ligos

simptomai, delsti negalima.

Gydyti susirgusį vaiką būtina pradėti kuo anksčiau, taip pat būtina stebėti jo savijautą, kad išvengtume komplikacijų. Kruopščiai valykite vaiko nosį, kad joje nesikauptų sekretas, slogą gydykite nosies užgulimą mažinančiais vaistais.

Ligoniuko kambarį dažnai vėdinkite ir reguliariai valykite drėgna šluoste. Esant ūmiai kvėpavimo takų virusinei infekcijai, kaip ir gripui, svarbu gerti daug skysčių, nes jie padeda iš organizmo pašalinti toksinus.

Sergančio vaiko organizmas, kovodamas su virusais, eikvoja daug jėgų ir energijos, todėl jam nereikia papildomų apkrovų. Daug energijos sunaudojama sunkiai virškinamam maistui. Todėl ligoniukui virkite avižinių dribsnių, grikių ir ryžių košes, gaminkite sriubas, maltinukus.

Nustatyti ligos pobūdį ir parinkti tinkamus vaistus vaikui gali tik gydytojas. Gydytojai pastebi aukštą inhaliacijų specialiu prietaisu – inhaliatoriumi efektyvumą, šios procedūros greitai padeda palengvinti kosulio ir slogos kamuojamo vaiko būklę.

Kodėl verta gydytis inhaliacijomis?

Inhaliatorius yra specialus prietaisas, kuris skystą vaistą paverčia aerozoliu ir jo dalelės patenka tiesiai į kvėpavimo takus, net bronchus ir plaučius.

Skirtingai nuo paprastų garinių inhaliacijų, prietaisas išskaido preparatą į smulkutes daleles ir išpurškia rūko pavidalu. Todėl vaistas prasiskverbia giliai į uždegimo židinius ir pasiekia apatines kvėpavimo sistemos dalis. Šiandien daugelis specialistų inhaliacijas laiko vienu efektyviausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų gydymo būdų, o namuose naudoti skirtą inhaliatorių galite įsigyti vaistinėje.

Su šio prietaiso pagalba daug greičiau atsikratoma dažniausių kvėpavimo takų ligų simptomų – slogos ir kosulio.

Viena iš šių prietaisų rūšių – kompresoriniai inhaliatoriai. Tokio prietaiso kompresorius sukuria galingą oro srautą, kuris suskaido vaistinę medžiagą į mikroskopines daleles. Todėl vaistas gali įsiskverbti net į giliausias apatinių kvėpavimo takų vietas.

Lėtinės kvėpavimo takų uždegiminės ligos: lėtinis bronchitas, rinitas ir kitos, taip pat veiksmingai gydomos inhaliacijomis. Šis prietaisas ypač naudingas šeimose, kuriose yra mažų vaikų, dažnai sergančių peršalimo ligomis. Jį saugiai galima naudoti ir kūdikiams.

Staiga užklupus ligai, inhaliacijas galima atlikti su paprastu mineraliniu vandeniu, o, apsilankę pas gydytoją, šioms procedūroms naudosite jo skirtus vaistus.

Parengė Undinė Gilė

ŽIEMOS LIGOS

Susirgę tonzilitu – be gydytojo neapsieisite Vaikui skauda ryjant, pakilo aukšta temperatūra ir dingo apetitas? Tai gali būti pirmieji ūminio tonzilito požymiai, liaudiškai dar vadinamo angina. Ši liga – infekcijos sukeltas gomurio tonzilių (migdolų) uždegimas. Gydytojai išskiria du tonzilito tipus – ūminį ir lėtinį. Pastarasis gali išsivystyti netinkamai gydant ūminę formą.

Maži vaikai dažniausiai suserga ūminiu virusiniu tonzilitu, į tokią ligą ypač linkę mažyliai nuo vienerių iki trejų metų. Vyresni dažniau serga bakteriniu tonzilitu.

Tonzilito požymiai

12

Ūminiu tonzilitu vaikas suserga nusilpus imunitetui, o taip gali nutikti peršalus, geriant šaltus gėrimus, čiulpiant ledo varveklius.

Užsikrėtus simptomai atsiranda jau pirmą ar antrą dieną. Šiai ligai būdingi požymiai:

w aukšta temperatūra (didesnė kaip 38° C); w stiprus ryklės perštėjimas ir skausmas, dar labiau stiprėjantis ryjant; w padidėjusios ir paraudusios tonzilės (ant jų gali būti pūlingų apnašų); w padidėję pažandiniai limfmazgiai, kuriuos paspaudus skauda; w galvos skausmas.

Prie šių tonzilito simptomų vaikams dažnai prisideda ir kiti negalavimai: apetito praradimas, mieguistumas ir silpnumas.

Stebėkite ūminiu tonzilitu sergantį vaiką: jei atsiranda odos bėrimų – ypač veide, galima įtarti skarlatiną. Smarkiai patinę kaklo limfmazgiai gali būti infekcinės mononukleozės požymis.

Abiem atvejais būtinai kreipkitės į gydytoją.

Gerklytės gydymas Įtarę tonzilitą, vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją, nes tik jis gali nustatyti ligos sukėlėją.

Tai svarbu išsiaiškinti prieš pradedant gydymą – kovai su virusų ir bakterijų sukeltomis in-

Bakterinio tonzilito gydymas Jei tonzilitas yra bakterinis, vartokite tik gydytojo išrašytus antibiotikus – vaistą specialistas parenka tokį, kuris padeda susidoroti būtent su jūsų vaiko ligos sukėlėju.

Gydytojo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kuriuos vaistus galima vartoti tik nuo tam tikro amžiaus, taip pat atsižvelgiama į mažylio sveikatą: galbūt yra preparatų, kurie jūsų vaikui gali sukelti alerginę reakciją.

Antibiotikus svarbu vartoti tiksliai taip, kaip nurodė medikas, griežtai laikantis kurso trukmės, net jei vaiko sveikata pagerėja daug anksčiau. Jei antibiotikų vartojimą nutrauksite savavališkai, liga gali atsinaujinti ir sukelti komplikacijas. Pradėjęs gerti antibiotikus vaikas po paros jau nebeužkrečiamas, bet visą gydymo šiais vaistais laikotarpį turi būti slaugomas namuose. Kartu su antibiotikais vaikui reikia duoti žarnyno probiotikų.

Be antibiotikų, gydant bakterinį tonzilitą, vartojami ir vietiniai antiseptikai: gerklės skala-

vimo skysčiai, pastilės ir purškikliai, kurie dezinfekuoja ryklę ir mažina skausmą. Karščiavimui mažinti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat malšina ir ryklės skausmą, ir iš dalies apsaugo nuo grėsmingos komplikacijos – reumato.

Liaudiškos gydymo priemonės Mokančiam skalauti gerklytę vaikui galite paruošti šalavijų ar ramunėlių nuovirus. Tinka ryklę skalauti šiltu valgomosios druskos tirpalu: pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinama stiklinėje vandens. Uždegimui sumažinti naudinga palaikyti burnoje šiek tiek medaus, kol jis visiškai ištirps, tačiau tik tuo atveju, jei vaikas vyresnis negu vienerių metų ir nėra alergiškas.

Tačiau nepamirškite, kad bakterinės kilmės tonzilito negalima išgydyti vien nuovirais. Negydomas ar per trumpai gydomas ūminis bakterinis tonzilitas gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatą, inkstų uždegimą, prie tonzilių gali susidaryti pūlinys, todėl vaikas dažnai sirgs šia liga. Taigi liaudiški gydymo būdai tinka kaip papildoma priemonė ir tik tuo atveju, jei gydytojas pataria jais pasinaudoti.

ŽIEMOS LIGOS

fekcijomis reikia skirtingų vaistų. Virusinis tonzilitas praeina be specialaus gydymo, vaiko būklei palengvinti reikalinga tik simptominė terapija. Bet kai ligą sukelia bakterijos, o dažniausiai tai yra A grupės beta hemolizinis streptokokas, būtina vartoti antibiotikus. Ši bakterija gali sukelti rimtas širdies, inkstų ir sąnarių komplikacijas.

Ligos sukėlėjui nustatyti gali būti imamas tepinėlis nuo tonzilių, atliekamas kraujo tyrimas. Pagal bakterinius tyrimus gydytojas gali tiksliai pasakyti, kokia bakterija sukėlė ligą ir kokiam antibiotikui ji jautriausia.

Jei ligos priežastis yra virusas, galite pamiršti apie antibiotikus. Esant aukštai temperatūrai, vaikui reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų, o esant stipriam gerklės skausmui – pastilių, turinčių nuskausminamąjį poveikį. Vaiką slaugykite namuose ir duokite gerti daugiau skysčių.

Kadangi sergant tonzilitu kiekvienas kąsnelis tiesiog drasko gerklę, gydytojai pataria vaikams duoti nekarštą, minkštą ir lengvai virškinamą maistą. Patiekalai neturėtų būti aštrūs ar rūgštūs.

Pirmosiomis ligos dienomis vaiką atskirkite nuo kitų šeimos narių, nepatartina jį bučiuoti, ligoniukas turi naudotis ne tik atskiru rankšluosčiu, bet ir indais.

Lėtinis tonzilitas Dažnai pasikartojantys ūminiai tonzilitai lemia lėtinę ligą. Vaikas nuvargęs, prastas apetitas, nuolat peršti gerklę, burnoje atsiranda nemalonus skonis, skauda galvą, kamuoja subfebrili temperatūra (iki 37,8° C). Tonzilės pasidaro randėtos, suauga su priekiniais žiočių lankais, tonzilių nišose atsiranda skystų pūlių.

Lėtinės ligos gydymas trunka iki 3 savaičių, veiksmingos ir fizioterapinės procedūros, o sunkesniais atvejais tonzilės šalinamos.

Stenkimės išvengti ligos Pagrindinė tonzilito prevencijos priemonė yra kruopštus rankų plovimas. Turėtumėte kuo anksčiau įpratinti vaiką tai daryti. Prevencijos rekomendacijos yra gana bendros: neperšalkite, grūdinkitės, dažniau būkite gryname ore ir tinkamai maitinkitės. Visa tai stiprina imuninę sistemą, saugančią nuo infekcijų. Šia liga lengva užsikrėsti nuo kito vaiko, todėl geriau vengti draugystės su tais, kurie jau serga kvėpavimo takų infekcija ir tonzilitu.

Parengė Undinė Gilė

13

ŽIEMOS LIGOS

Dar vienas žiemos pavojus – alergija šalčiui

Žiemą kai kuriuos vaikus išberia, o kalta dėl to šalčio alergija. Ši liga, kitaip vadinama šalčio dilgėlinė, yra organizmo reakcija į žemą temperatūrą.

Tai panašu į įprastą alergiją: vaikui atsiranda raudonų bėrimų, kartais net pūslių, pažeistą odos vietą niežti. Paprastai šios alergijos požymiai matomi odoje, tačiau ypač sunkiais atvejais patinsta burnos gleivinė, pasidaro sunku kvėpuoti.

Kada šaltis sukelia alergiją?

14

Šalčio alergijos priežastys iki šiol nėra iki galo išsiaiškintos. Ji gali atsirasti dėl kitų ligų, pavyzdžiui, krioglobulinemijos (susijusi su kraujyje pakitusiais baltymais). Viena iš priežasčių yra imuninės sistemos susilpnėjimas po virusinių infekcijų: gripo, sukeltų kitų kvėpavimo takų virusų, vėjaraupių, hepatito, herpeso, taip pat – mikoplazmų ir kt. Manoma, kad šalčio dilgėlinės priežastis gali būti lėtinės ligos: reumatoidinis artritas, tonzilitas ir kitos.

Paprastai negalavimai pajuntami būnant šaltyje arba jau grįžus namo. Kad atsirastų tokios alergijos simptomai, nereikia labai žemos temperatūros – gali užtekti pliusinės 15 laipsnių, ypač jei yra drėgna ir vėjuota. Ši alergija gali prasidėti ir vaikui prisilietus prie šalto daikto, pavyzdžiui, laikantis šaltų turėklų viešajame transporte, plikomis rankomis lipdant sniego gniūžtes, suvalgius šalto maisto, pavyzdžiui, ledų, išgėrus šalto gėrimo. Tokią alergiją gali sukelti vėsus vanduo maudantis. Šalčio dilgėlinė vadinama netipine ar pseudoalergija, nes šią ligą sukelia ne įprastiniai alergenai, o šaltis. Organizmas, apsisaugoda-

mas nuo peršalimo, perduoda signalą imuninėms ląstelėms gaminti biologiškai aktyvias medžiagas, o jos sukelia alerginę reakciją.

Kaip atpažinti? Šalčio dilgėlinės simptomai yra panašūs į kitokios alergijos. Dažniausiai šaltis paveikia atviras kūno vietas (veido ir rankų): sukelia nepaprastą niežėjimą, oda parausta, gali atsirasti pūslių. Šie negalavimai pajuntami po kelių minučių, išėjus į šaltą orą, ir išnyksta per 30–60 min.

Tačiau ilgiau pabuvus šaltyje nemalonūs simptomai gali atsirasti ne tik šalčio paveiktose vietose. Bėrimų gali būti ir uždengtose vietose – visame kūne. Sergant šia alergija, išėjus į lauką, gali užsikimšti nosis, kamuoti nuolatinė sloga ir ašarojimas. Liečiant šaltus objektus gali ištinti rankos, nuo šalto gėrimo ar maisto dilgčioja ir patinsta lūpos, sunkesniais atvejais patinsta gerklos ir pasunkėja kvėpavimas.

Tačiau šie negalavimai nebūtinai byloja apie šalčio alergiją. Jei vaikui pabuvus šaltyje oda parausta, ima pleiskanoti, mažylis grįžta namo išraudęs, galbūt odelė tiesiog jautri, ją gali sudirginti ir striukės apykaklė, šalikas ar pirštinės.

Vaikas gali būti alergiškas kokioms nors drabužių medžiagoms: vilnai, pūkams ir pan. Aprenkite mažylį kitais drabužiais, ir jei tada abejonių išlieka, galima atlikti alerginius tyrimus.

Norėdami patikrinti, ar vaikas nėra alergiškas šalčiui, ant vidinės dilbio pusės palaikykite ledo kubelį. Jei po poros minučių šis odos plotelis pasidaro blyškus arba parausta – alergijos nėra. Bet jeigu toje vietoje atsiranda nedidelis patinimas, oda pradeda niežėti ar iškyla pūslių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tiksli ligos diagnozė nustatoma pagal kraujo tyrimą ar kitais metodais.

Ar liga pavojinga ir kaip ji gydoma?

Tokie šalčio alergijos požymiai kaip odos sausumas, paraudimas ar niežėjimas nėra pavojingi – juos galite sumažinti šiltai aprengę vaiką ir apsaugoję atviras kūno vietas kremu.

Ilgai būnant šaltyje arba maudantis šaltame vandenyje, gali ištikti pavojinga anafilaksinė reakcija: pasidaro silpna, nukrinta kraujospūdis, net gali pritemti sąmonė. Tokiais atvejais prireikia ir skubios pagalbos.

Dėl rimtesnių negalavimų, pavyzdžiui, ilgai neišnykstančių patinimų, kurie gali sukelti dusulį, geriausia pasitarti su gydytoju. Jei alergija stipri, gydytojas skiria adrenalino autoinjektorių, kurį visada reikia nešiotis su savimi.

Nors šalčio dilgėlinė nėra tikroji alergija, ji gydoma antihistamininiais vaistais, tačiau preparatą turėtų parinkti gydytojas. Visiškai išgydyti šalčio alergijos neįmanoma, vaistai tik palengvina ligos simptomus. Bet gera žinia, kad vieniems po kelių mėnesių, kitiems prireikia maždaug 5 metų, bet ši liga praeina savaime – taip pat netikėtai, kaip pasirodė.

Kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio alergijos?

Pagrindinis tėvelių darbas – tinkamai apsaugoti vaiką, nors šaltuoju sezonu nesusidurti su šalčio alergija mūsų klimato sąlygomis nelengva – juk reikia vengti ir žvarbaus oro, ir vėjo, ir drėgmės. w Pirmiausia rekomenduojama neperkaisti, praustis šiltu vandeniu, dėvėti šiltus drabužius, pagamintus iš natūralių audinių. w Išeinančiam iš namų vaikui užriškite šaliką, uždėkite šiltą kepurę, nuo vėjo gelbstintį gobtuvą, užmaukite pirštines. w Vaiko veidas ir galūnės neturi būti drėgnos, nes drėgmė pritraukia šaltį ir jis veikia dar stipriau. w Stebėkite orų prognozę – geriau neikite pasivaikščioti žemesnėje temperatūroje. w Nepamirškite apie kremą, kuris sudaro apsauginę plėvelę ir neleidžia šalčiui pažeisti atviras kūno vietas: skruostus, nosį, lūpas. Išeidami į šaltį, prieš 30 minučių patepkite vaiko veidą ir rankas riebiu kremu. w Neduokite vaikui maisto iškart iš šaldytuvo, šaltų gėrimų. w Nesodinkite į šaltą automobilį, palaukite, kol įšils. w Stiprinkite vaiko imunitetą, sveikai maitinkite, duokite daugiau vaisių ir daržovių.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Warmies® – aromaterapiniai šildukai – tai kvepianti ir raminanti šiluma kiekvienam. Mieli minkšti aromaterapiniai žaislai paguos ir sušildys kūdikėlį, taps nepakeičiamu draugu vyresniam vaikučiui, arba miela šilta pagalvėle suaugusiajam. Šildantis diržas – padės palengvinti radikulito skausmus, šlepetės sušildys sušąlusias kojas, o šildančios apykaklės padės atsipalaiduoti po dienos darbų. Kiekvienas šeimos narys Warmies® asortimente ras tai, ko jam trūksta... Šildykite, šaldykite, užuoskite levandų laukus ir mėgaukitės – suteikite sau galimybę atsipalaiduoti...

Warmies® – raminanti terapija, kad ir kur bebūtumėte!

Warmies® šildukai laukia Jūsų www.pasaulisdelne.lt

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės Žiemą žvarbus oras varo mus namo, o kambaryje slypi pavojai dėl užteršto ir išsausėjusio oro. Namus šildantys radiatoriai sukuria malonią aplinką, bet išsausina orą, todėl jame lengvai sklando sveikatai grėsmingų dulkių debesys, naminių gyvūnų plaukai, kurie dažnam suaugusiajam ir vaikui sukelia alergiją. Gerai jaučiamės namuose tik tuomet, kai oras neapsunkęs nuo daugybės teršalų, šviežias ir užtektinai drėgnas. Tuomet ir radiatorių skleidžiama šiluma maloni.

Namuose kvėpuojame alergenais Oro teršalų bute daug, pirmiausia tai – dulkės, kurios susideda iš mikroskopinių tekstilės dalelių, grybelių ir pelėsio sporų, negyvų odos ląstelių, bakterijų, erkučių ir jų išskyrų. Namų ore taip pat sklando apdailos medžiagų, baldų, sintetinių kilimų, buitinės chemijos skleidžiami teršalai, kurių koncentracija mažai vėdinamose patalpose žalinga. Jeigu kambaryje rūkoma, orą užteršia dar ir tabako dūmai.

Dauguma šių namų dulkių komponentų yra alergenai ir gali sukelti slogą (alerginį rinitą), kosulį, net astmą. Galingų alergenų – dulkių erkučių – knibžda visur: jos gyvena antklodėse, čiužiniuose ir pagalvėse, sofose, užuolaidose, kilimuose, minkštuose žaisluose.

Prastai vėdinamuose namuose oras apsunksta nuo mūsų iškvepiamo anglies dioksido, todėl kamuoja galvos skausmai, neįmanoma susikaupti, prastai sekasi bet kuris darbas. Toks oras dar užterštas neišvengiamai šalia mūsų egzistuojančiomis ligas sukeliančiomis bakterijomis, kurioms daugintis ypač patogi išsausėjusio oro terpė. Mikrobai kartu su anglies dioksidu, dulkių erkutėmis ir kitais teršalais sudaro pavojingą mišinį, silpninantį mūsų imunitetą. Todėl greičiau atsiranda alergijos ir prikimba infekcijos. Jeigu mikroklimatas namuose nepagerės, gyvenimo sąlygos ir prabangiausioje bei geriausiai sutvarkytoje aplinkoje bus prastos, o bet kokią ligą gydysitės ilgai ir neveiksmingai.

Kodėl sausas oras pavojingas sveikatai?

16

Daugiau kaip pusmetį trunkantį šildymo sezoną santykinis oro drėgnis bute gali būti sumažėjęs iki 20-30 proc. Oro pokyčius pajuntame, kai išsausėja oda, kartkartėmis užsikemša nosis, ima perštėti gerklę. Sausas oras sukelia akių alergijas – atsiranda nemalonūs pojūčiai, akys ašaroja, pasidaro jautrios šviesai. Išdžiūvusi oda šerpetoja, ypač pablogėja į alergijas linkusios odos būklė.

Toks oras išsausina ir nosies gleivinę – svarbią imuninės sistemos dalį, neleidžiančią į organizmą patekti bakterijoms ir virusams. Todėl gyvendami tokiame ore esame imlesni įvairioms kvėpavimo takų infekcijoms.

Sausame ore lengvutės mikroskopinės dulkių dalelės gali tvyroti ilgai. Patekusios į kvėpavimo takus, jos sudirgina gleivinę. Jeigu oras užtektinai drėgnas, sušlapusios dulkės nusėda ant grindų ir baldų, nuo kurių jas nesunku pašalinti drėgna šluoste ar dulkių siurbliu.

Sausas oras ypač greitai susargdina vaikus Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, sausas oras labai greitai išsausina ir odą, ir kvėpavimo takų gleivinę. Jos sekretas išdžiūna ir susidaro luobelių, kurios trukdo mažyliui kvėpuoti. Kūdikis dėl to negali žįsti, o mama suka galvą, kas gi nutiko. Šią problemą galima išspręsti paprasčiausiai sudrėkinus orą.

Sausas oras sudaro puikias sąlygas virusams ir bakterijoms prasiskverbti į organizmą, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė praranda apsaugines funkcijas ir nebesudaro barjero infekcijai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūmios kvėpavimo takų ligos, taip pat ir gripas, greitai plinta darželiuose ir mokyklose. Kai suserga kuris iš šeimos narių, nesame apsaugoti nuo ligos ir namuose, kur oras užterštas sergančiojo paskleistais mikrobais ir virusais, o imunitetas nusilpęs.

Sausu ir užterštu oru namuose kvėpuojantis vaikas ima dažnai sirgti, nosytė nuolat užsikimšusi, kamuoja sausas kosulys, sunku kvėpuoti, o uždegimui pažeidus balso stygas, gerklų gleivinę, vaikas gali pradėti dusti dėl stenozuojančio (gerklų spindį mažinančio) laringito. Sausas oras ne tik greičiau susargdina įvairiomis infekcijomis ir alergijomis, bet ir trukdo greičiau pasveikti, o dažnai besikartojančios ligos tampa lėtinės. Pernelyg didelis dirglumas, prastas miegas, apetito stoka, niežtintys odos bėrimai – visa tai prasto oro, kuriame vaikas žaidžia ir miega, pasekmės.

Kaip pagerinti namų orą?

Reguliariai vėdinkite kambarius, kad išvaikytumėte jų ore susikaupusias nuodingas medžiagas bei mikrobus. Drėgna šluoste plaukite grindis, valykite baldus ir kitus daiktus. Dulkų erkučių sumažės, jeigu patalynę apvilksite sintetiniais užvalkalais, atsisakysite pūkinių antklodžių ir pagalvių, kilimų, dažnai išskalbsite minkštus žaislus.

Geriausiai jausitės, kai namuose bus 20–22 laipsniai šilumos ir 40–60 proc. santykinis drėgnis.

Norintiems turėti tikrus pagalbininkus namuose ir nesukti galvos dėl oro švaros ir drėgmės, pravartu įsigyti oro valymo bei drėkinimo prietaisus. Švarus ir sudrėkintas oras ypatingai svarbus dažnai sergantiems kvėpavimo takų ligomis, alergiškiems žmonėms bei vaikams.

Parengė Dalia Petrutytė

ORO DRĖKINTUVAS BALLU UHB-400 Drėkintuvas yra stilingo, patogaus dizaino ir lengvai valdomas.

Naudojamas su filtru vandens valymui.

Turi kapsulę kvapams, tad ne tik drėkina aplinką, bet ir skleidžia jūsų pageidaujamą kvapą.

Medžio imitacijos apatinė drėkintuvo dalis leidžia jam harmoningai įsilieti į namų interjerą.

Geriausias sprendimas norint išvengti užteršto ir sauso oro ORO DRĖKINTUVAS Net 10 skirtingų veikimo režimų, tarp kurių: imunitetą stiprinantis, skirtas kvėpavimo treniruotei, jogai, sportui, vaikiškas, naktinis ir kt.

Net du garų išpūtimo krypties reguliatoriai.

UV lempa ir jonizacijos funkcija.

Garų sterilizavimo funkcija.

Filtras–kasetė vandens valymui. Žadintuvas bei laikmatis.

Kvapų kapsulė.

Jutiklinė skalė, kurioje vienu piršto brūkštelėjimu galima pakeisti nustatymus.

Galima naudoti su nuotolinio valdymo pulteliu– meteorologine stotele.

UAB „Ligajos technika“, Žvalgų g. 8, LT-08221 Vilnius, tel.: 8-5 2772388, 2772386, info@ligajos-technika.lt, www.drekintuvai.lt

BŪKIME SVEIKUČIAI

Medaus galios – sveikatai Išskirtinės medaus savybės žinomos nuo senovės – jis tradiciškai vartojamas ne tik kaip gardus maisto produktas. Liaudies medicinoje medus pasitelkiamas kaip natūrali pagalbos priemonė nuo daugelio ligų. Dažniausiai šį produktą prisimename susirgę peršalimo liga arba susirūpinę imuniteto stiprinimu. Meduje yra medžiagų, padedančių sumažinti uždegimą, nugalėti virusus ir bakterijas, sugyti žaizdoms. Jame daug mikroelementų, vitaminų ir fermentų, todėl jis laikomas itin naudingu sveikatai.

daugiau gėlių nektarų sunešė bitės, tuo daugiau naudingųjų savybių turi medus.

Meduje yra apie 70 skirtingų medžiagų, tai natūralių angliavandenių: gliukozės ir fruktozės, šaltinis. Tokie angliavandeniai greitai organizmo pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.

Medus turi daugybę fermentų, kurie pagreitina organizme vykstančias medžiagų apykaitos reakcijas. Jame gausu mineralų ir mikroelementų: kalcio, kalio, natrio, magnio, geležies, jodo, fosforo, vario, cinko. Medus yra puikus vitamino C šaltinis, jame palyginti dideli B grupės vitaminų kiekiai, taip pat yra PP, K, niacino, pantoteno rūgšties. Šis bičių produktas turi daugybę organinių rūgščių: pieno, obuolių, vynuogių, citrinų.

Meduje esantys mikroelementai pasisavinami 100 % (skirtingai nei sintetiniai vitaminai).

Medaus spalva ir skonis priklauso nuo to, iš kokių augalų bitės sunešė nektarą. Beje, šviesesniame meduje daugiau vitaminų, tamsesniame – daugiausia mineralų.

Kiti naudingi bičių produktai

Koks medus geriausias?

18

Kiekviena medaus rūšis yra naudinga, taigi namuose verta turėti įvairaus produkto. Liepų medus padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, nuteikia ramiam miegui. Liaudies medicinoje liepų medus su šiltu pienu nuo seno vartojamas peršalus, kosuliui palengvinti.

Rapsų medus patariamas esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Pievų medus naudingas kvėpavimo takams dėl uždegimą malšinančio poveikio, taip pat virškinimo sistemai.

Grikių medus tinka sergantiesiems mažakraujyste, nes jame yra daug geležies. Nuostabus įvairių augalų medus – pievų, lauko, miško. Kuo

Galite įsigyti medaus, pavyzdžiui, su žiedadulkėmis ar bičių duonele. Žiedadulkės vadinamos stebuklingu produktu. Jos turi daug aminorūgščių, fermentų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žiedadulkės rekomenduojamos organizmui stiprinti, išsekus, esant silpnumui ir daugeliui kitų negalavimų.

Bičių duonelė yra vienas iš naudingiausių bitininkystės produktų, kuris tinka praktiškai visiems ir nesukelia alergijos. Bičių duonelė turi mažiau baltymų, bet daugiau angliavandenių, vitaminų, fermentų, netrūksta joje mineralų. Ji patariama ir mažiems vaikams. Bičių duonelę tinka vartoti norint atsigauti po įvairių ligų, imunitetui stiprinti. Ją galima paskaninti medumi, vartoti kartu su maistu arba prieš valgį.

Propolis (bičių pikis) žinomas dėl savo antibakterinių ir antivirusinių savybių. Tokį poveikį turi jo sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos: organinės rūgštys, eteriniai aliejai, vaškas ir kiti komponentai. Šis produktas turi aminorūgščių, vitaminų ir mineralų. Propolio naudingosios medžiagos padeda kovoti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, stiprina organizmo atsparumą.

Kada galima duoti medaus vaikui?

Neduokite paragauti medaus vaikui, kol jam nesukako vieneri. Mažyliui geriausia pasiūlyti medaus, kurį išbandė jūsų šeimos nariai ir dėl to

neturėjo problemų. Jei tėvams yra buvę alerginių reakcijų ar jie sunkiai pakelia bičių įgėlimus, vaiko pažintį su šiuo produktu atidėkite vėlesniam laikotarpiui. Meduje yra daug žiedadulkių, todėl jei vaikas yra alergiškas, pasitarkite su pediatru.

Kaip įtraukti medų į vaiko racioną?

Gryno medaus pirmąkart vaikui nesiūlykite, geriau sumaišykite su šilta arbata, kefyru, jogurtu arba koše. Didžiausias kiekis iš pradžių yra pusė arbatinio šaukštelio per dieną.

Jei vaiko organizmas normaliai reaguoja į medų, vėliau šį kiekį galima didinti iki šaukštelio.

Atidžiai stebėkite mažylio savijautą. Jei odoje atsirado bėrimų, paraudimų, apipuolė čiaudulys, sloga, dusulys, pykinimas, pilvo skausmas ar išryškėjo kiti nemalonūs simptomai, nebeduokite šio produkto.

Siūlykite vaikui tik natūralų medų. Saldžių desertų, kuriuose yra medaus, pavyzdžiui, pyragaičių, tortų ir kitų saldumynų, geriau nevalgyti, nes nežinote, koks medus buvo naudojamas juos gaminant, ar jis nebuvo kaitinamas.

Veikiamas aukštos temperatūros medus praranda nemažai naudingųjų savybių ir tampa ne ką geresnis už paprastą cukrų. Todėl medaus negalima dėti į karštą arbatą arba pieną, jo nekaitinkite daugiau kaip iki 40 laipsnių, o geriausia medų skanauti atskirai.

Andriaus Bučiaus B I T Y N A S Bitininkaujame jau trečia karta.

Dirbame nuoširdžiai ir su meile, kad galėtume pateikti JUMS kokybiškus bičių produktus, nustebinti Jūsų artimuosius bei draugus dovanomis.

Būkite sveiki ir laimingi.

Kiek laiko galima medų laikyti?

Medus keletą metų gali išlikti saldus ir skanus, tačiau jei norite iš jo gauti biologiškai aktyvių komponentų, suvartokite per metus, daugiausia dvejus. Nepamirškite, kad tai yra maisto produktas ir jį reikia tinkamai laikyti. Medų padėkite vėsioje ir tamsioje vietoje, taip pat galite jį palikti kambario temperatūroje, bet atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, šis produktas nemėgsta temperatūros svyravimų. Indą su medumi būtinai sandariai uždarykite, nes medus sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos, sugerti netoliese esančių produktų ir buitinės chemijos kvapus.

Geriausia medų laikyti stikliniuose induose, tinka moliniai. Negalima jo laikyti plastikiniuose, metaliniuose induose.

Kur nusipirkti tikro medaus?

Labai svarbu vartoti natūralų, nefalsifikuotą medų. Geriausia medų pirkti iš gamintojo – tiesiai iš bityno arba jo produkciją specialiose prekybos vietose. Venkite perpardavinėtojų ar neaiškių pardavėjų, nes galite parsinešti namo mažai naudos suteiksiantį produktą su įvairiomis priemaišomis.

Parengė Undinė Gilė

Gervuogių takas 18, Kaunas, tel. 8 687 88 397 www.bitija.lt facebook.com/bitija.lt

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kada žiemos šaltukas nebaisus

Grynas oras būtinas nuo pat mažumės, jis grūdina, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina maisto pasisavinimą, miegą.

Bet žiemą, užklupus šalčiui, dauguma tėvų baiminasi, kad lauke vaikas nesušaltų. Kaip mažylį aprengti, kad ne tik nebūtų šalta, bet ir nesuprakaituotų?

Ar galima leisti į lauką sergantį sloga, kosėjantį, turintį temperatūros vaiką?

Kada verčiau likti namuose?

Kūdikiui lauką gali pakeisti balkonas

20

Žiemą kūdikį pratinkite prie lauko, kai temperatūra ne žemesnė kaip plius 3 laipsniai, pradėkite nuo 5–8 minučių, po to buvimą lauke kasdien ilginkite 10–15 min. Žiemą kūdikiui užtenka pabūti lauke 3 valandas, pusę jų prieš pietus ir tiek pat popiet. Vežkite jį į lauką, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip minus 10 laipsnių, o vyresnį vaikutį – iki 15 laipsnių. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į vėją – jeigu jis stiprus,

jaučiame didesnį šaltį, negu rodo termometras.

Vežimėlyje gulintį kūdikį reikėtų aprengti šilčiau – juk jis lauke beveik nejudės, o gali net ir visą pasivaikščiojimo laiką išmiegoti. Ant vežimėlio dugno patieskite čiužinuką arba sulankstytą vilnonį pledą. Aprengtą mažylį apgaubkite šiltu miegmaišiu, o kai jis paūgės, galėsite aprengti kombinezoną. Kad būtų aiškiau, laikykitės tokios taisyklės: renkite kūdikį vienu sluoksniu drabužių daugiau negu apsirengiate pati. Veikiausiai pirmą kartą kūdikį apmuturiuosite per šiltai – juk dauguma mamų labiausiai bijo, kad vaikas nesušaltų. Jei namuose nurengusi kūdikį pastebėsite, kad jis išraudęs ir suprakaitavęs – kitą kartą aprengsite jį lengviau.

Pasivaikščiojimus lauke kūdikiui puikiai gali pakeisti balkonas. Tai ypač patogu mamai: kol mažylis miega, ji gali sutvarkyti namus, pagaminti pietus arba paskaityti. Aprenkite kūdikį lauko drabužiais, paguldykite į vežimėlio lopšį ir palikite balkone. Kuo anksčiau įpratinsite mažylį prie tokio buvimo lauke, tuo didesnė tikimybė, kad jis į tai reaguos ramiai.

Renkamės tinkamus drabužius vaikščiojančiam mažyliui Kitas dalykas, kai vaikas aktyviai juda. Vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė nei suaugusiųjų. Kai mamai šaltoka, vaikui normalu, o kai suaugusiam žmogui normalu, vaikui jau per karšta. Todėl kieme judantį mažylį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau nei jūsų pačios. Nuolat lakstydamas, šokinėdamas, nuo kalnelio važinėdamas rogutėmis, žaisdamas su sniegu mažylis greičiau sukais negu sušals.

Renkite vaiką šiltais, judesių nevaržančiais drabužiais. Pravers ir kokybiškas kremas, saugantis rankas ir veidą nuo vėjo bei šalčio.

Visiškai beprasmiška apgaubti vaiko burną ir nosį šaliku. Joks šalikas negali konkuruoti su nosies gleivine ir prienosiniais ančiais, sušildančiais įkvepiamą orą. Be to, mažylio iškvepiamas šiltas oras sudrėkina audinį, o drėgnas šalikas šaldo veidą ir gali atsirasti nuožvarbų.

Sveikas ir tinkamai aprengtas vaikas žiemą gali išeiti į lauką po pusryčių, grįžti namo priešpiečių ir vėl išeiti prieš vakarienę.

Kaip suprasti, ar vaikui nešalta ir nekaršta?

Vyresnis vaikas pats pasakys, kad jam šalta ar per karšta, o apie mažesnio savijautą teks spręsti pagal jo elgesį. Jei mažyliui patogu, jis elgsis įprastai, jei jam per karšta, ims verkti, sukiotis, muistytis, bandys atsegti drabužius, nusismaukti kepurę ar gobtuvą, nusitempti pirštines, o jei vaikui šalta, jis bus dar neramesnis.

Lengviausias būdas nustatyti, ar vaikui lauke patogu, yra paliesti jo odą už apykaklės. Jei oda sausa ir šilta, viskas gerai, jei drėgna – vaikas sukaitęs, taigi, reikia grįžti namo ir persirengti.

Kūdikiui žiemą į lauką patartina pasiimti papildomą antklodę ar pledą, kuriuo galėsite prireikus užkloti. Tada pajudėsite link namų ir ten gerai sušildysite mažylį.

Ūmiu infekcinių ligų laikotarpiu (kai kamuoja didelis karščiavimas, silpnumas, skausmas) į lauką vaiko, žinoma, neleisite, o ir jis pats vargu ar norės. Lauke būti nepatariama esant aukštesnei nei 37,5 laipsnių temperatūrai, juo labiau, kai spaudžia šaltukas. Fizinis aktyvumas ir kūno temperatūros palaikymas reikalauja daug energijos, o jos dabar labiausiai reikia kovai su liga.

Gydytojui skyrus lovos režimą, nors ir temperatūra nukrito, eiti į lauką taip pat negalima.

Jei liga užkrečiama, pavyzdžiui, gripas, nors ir vaiko būklė normali, nespėjusio pasveikti į lauką neleiskite. Net ir susilpnėjus gripo simptomams, komplikacijų grėsmė išlieka, be to, galite užkrėsti kitus.

Jei vaikui ligą sukėlė paprastas peršalimas, pasivaikščiojimus lauke galima ir reikia atnaujinti iškart, nukritus temperatūrai.

Grynas oras yra būtinas ką tik persirgusiam kvėpavimo takų liga (bronchitu, tracheitu, laringitu, plaučių uždegimu) vaikui. Žinoma, iš karto po ligos neverta visą dieną išbūti lauke, iš pradžių derėtų apsiriboti 20– 30 minučių, geriausia vaikštinėti, kai oras atšąla ne daugiau kaip iki minus penkių laipsnių.

Mažylis neturėtų ištisai dūkti – pasiūlykite jam ramesnes pramogas. Ką tik kvėpavimo takų infekcija sirgusio vaiko neveskite į judrias gatves, kuriose jis kvėpuos automobilių teršalais, verčiau pavaikštinėkite parke, kur daugiau spygliuočių medžių. Sveikstančiam vaikui netinkamos vietos, kuriose susiburia daug žmonių.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Pirmą kartą palaikykite vaiką balkone 15– 20 minučių, paskui – du kartus po pusvalandį, po to pamažu didinkite tokių išėjimų į lauką trukmę. Tinkamai aprengtas ir apsaugotas nuo vėjo sveikas kūdikis balkone gerai jaučiasi ir esant minusinei temperatūrai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ar galima leisti į lauką sergantį vaiką?

Viskas priklauso nuo vaiko būklės ir savijautos, taip pat nuo to, kokia liga jis serga. Jei vaikas nekarščiuoja, jaučiasi gerai, grynas oras padės pasveikti, palengvins kvėpavimą ir kosulį.

Todėl patartina išvesti į lauką pakosėjantį mažylį, jeigu jis gerai jaučiasi, neturi temperatūros ir sloga netrukdo kvėpuoti per nosytę.

21

VAISTINĖLĖ 22

Ką turime žinoti apie konjunktyvitą Priekinė akies ragenos dalis ir vokų vidinis paviršius iškloti skaidria gleivinga akies plėvele – jungine. Ji saugo akį nuo mikroorganizmų ir smulkių svetimkūnių. Konjunktyvitas – akių junginės uždegimas, liga, pažeidžianti ir suaugusiųjų, ir vaikų, net kūdikių, akis.

Skiriamos kelios konjunktyvito rūšys: virusinis, bakterinis, alerginis ir kiti. Alerginis konjunktyvitas išsivysto sudirginus akis alergenui. Kitų rūšių konjunktyvitu užsikrečiama kontaktuojant su sergančiu žmogumi.

Kiekviena konjunktyvito forma mažina natūralią ašarų sekreciją dėl vokuose esančių jas gaminančių liaukų pažeidimo, akies gleivinė praranda natūralią apsaugą (natūralios žmogaus ašaros drėkina akies gleivinę ir išplauna nešvarumus).

Todėl, nelygu kokia konjunktyvito forma sirgtume, labai svarbu akis tinkamai drėkinti, kad būtų išplaunamas sekretas ir nešvarumai.

Labiausiai paplitęs virusinis konjunktyvitas. Šiuo atveju liga užsikrečiama lašeliniu būdu per orą, dažniausiai – persišaldžius. Negalavimo požymiai – akių paraudimas, ašarojimas, niežėjimas, išskyros, pirmiausia pažeidžiama viena akis, vėliau – kita. Iškart nesiėmus gydyti, gleivinėje pasirodo plonos plėvelės, paburksta ir parausta junginė.

Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Jis labiau simptominis – plauti sekretą ir drėkinti akis. Neverta pasikliauti liaudies receptais, nes tai tik gali komplikuoti gijimą. Nereikia dėti kompresų ant vokų, nes tai sudaro sąlygas kauptis sekretui. Akis turi nuolat mirksėti ir valytis pati.

Bakterinis konjunktyvitas. Juo vaikai dažniausiai užsikrečia patrynę akis nešvariomis rankomis.

Tuomet paprastai užkrečiamos abi akys, jos gausiai ašaroja gleivingomis išskyromis. Gydantis ir virusinį, ir bakterinį konjunktyvitą, svarbu laikytis higienos reikalavimų ir neužkrėsti aplinkinių.

Sergančiojo rankšluosčius ir pagalvės užvalkalus reikia kasdien skalbti ir lyginti karšta laidyne.

Susirgusiam vaikui būtina dažnai prausti rankytes ir stebėti, kad mažylis neliestų jomis akyčių. Jo žaisliukus pageidautina kasdien plauti naudojant muilą.

Lašindami mažyliui akių vaistus, stenkitės neliesti lašikliu jo blakstienų.

Dėl gydymo antibiotikų lašais turi spręsti tik gydytojas oftalmologas, nes netikslingas antibiotikų vartojimas pastaraisiais metais sąlygoja didėjantį bakterijų atsparumą. O naujų antibiotikų sukurti pavyksta vis sunkiau. Per kelerius metus pasirodo vos vienas kitas preparatas. Dauguma jų yra labai nuodingi akies audiniams.

Bakterinis konjunktyvitas naujagimiui paprastai perduodamas motinos arba būna gimdymo pasekmė. Jis matomas jau antrąją mažylio gyvenimo die-

ną. Jo profilaktikai pirmomis gimimo valandomis įlašinama specialių akių lašų. Tėvai turėtų įsitikinti, kad tai tikrai padaryta. Jeigu ne, šių lašelių galima įsigyti vaistinėje. Geriau apsidrausti nei gydyti susirgusį kūdikėlį antibiotikais ir imuniniais preparatais.

Naujagimių konjunktyvitas pavojingas galimomis komplikacijomis, dėl kurių ateityje mažyliams pablogės regėjimas. Todėl gydymu turi rūpintis gydytojas. Šis vaiko negalavimas lengvai įveikiamas, bet yra pavojus, kad jis gali tapti lėtine liga. Jeigu gydymas savavališkai nutraukiamas tik spėjus išnykti simptomams, liga gali atsinaujinti. Lėtinio konjunktyvito požymiai kitokie, tai niežulys, deginimas ir šviesos baimė.

Esant ūmiam konjunktyvitui, rekomenduojama plauti akis specialiais akių lašais.

Konjunktyvito požymiai suaugusiesiems skiriasi nuo vaikų: akių nuovargis, smėlio pojūtis. Liga trunka ilgai. Dažnai suaugusiųjų konjunktyvitą sukelia ilgai besitęsiantis kosmetinių ir cheminių dirgiklių poveikis. Tai plaukų lakas, pudra, šešėliai, gamybinės dulkės, dūmai, jonizuojantis spinduliavimas ir t. t. Kitos priežastys: vitaminų stoka, medžiagų apykaitos sutrikimas bei įvairūs lėtiniai imuninės sistemos negalavimai.

Pirmoji pagalba mamos ir vaiko akytėms OCUflash Pirmoji pagalba esant akių paraudimui, kol dar nenustatyta diagnozė, – plauti akis neklampiais steriliais tirpalais. Toks tirpalas yra OCUflash.

OCUflash – sterilus izotoninis buferinis tirpalas su akišveičių ekstraktu.

OCUflash puikiai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems akims plauti patekus užkratui, svetimkūniui ir t. t., taip pat naujagimiams, sergantiems dakriocistitu. Šių lašų sudėtyje yra Euphrasia rostkoviana ištraukos, slopinančios akies uždegimą ir turinčios sutraukiamųjų savybių (sutraukiamasis preparatas, adstringentas). Euphrasia rostkoviana nuo seno vartojama akių negalavimams gydyti ir kaip palaikomoji neužkrečiamo akių vokų bei junginės uždegimo gydymo priemonė.

OCUflash vaistinėje įsigysite be recepto. Tai idealus plaunamasis tirpalas, kuriuo pašalinsite iš akies svetimkūnius. Juo galima trumpą laiką plauti akis, lašinti jo į akis arba vartoti kaip vokų kompresą. Šis preparatas tinka esant įvairiems akių negalavimams (deginimui, dilgsėjimui, niežuliui, svetimkūnio pojūčiui).

Jei, lašinant OCUflash, būklė per 2–3 dienas nepagerėja, reikia kreiptis į gydytoją oftalmologą.

OCUflash saugus vartoti nėščiosioms ir žindyvėms, naujagimiams ir kūdikiams. Jo negalima perdozuoti, lašų perteklius tiesiog išbėga iš akies.

OCUflash – saugi pirmosios pagalbos priemonė ir mamai, ir vaikui!

VAISTINĖLĖ

Eterinių aliejų aromatai – patiems mažiausiems

Eteriniai aliejai yra puiki priemonė gydomiesiems masažams, įtrynimams, vonioms, atpalaiduojančiai kvapų terapijai. Vieni aliejai ramina nervų sistemą, o kiti stimuliuoja organizmą, pasitarnauja kaip viena iš ligų prevencijos priemonių. Kai kuriuos eterinius aliejus galima naudoti ir kūdikiams.

Kūdikiai ir maži vaikai yra itin jautrūs – aromatai juos veikia stipriau. Geriausi mažiesiems švelnūs eteriniai aliejai. Jie padeda nuslopinti nerimą, pagerinti virškinimą, palengvinti kvėpavimą peršalus, nuramina sudirgusią išsausėjusią odelę.

Odelei, miegui ir susirgus

24

Kūdikiams ir mažiems vaikams tinka švelnesni, nedirginantys kvėpavimo takų eteriniai aliejai: levandų, ramunėlių, čiobrelių, mandarinų, pušų, paprastųjų krapų.

Reguliarios vonios su eteriniais aliejais yra gera prevencinė priemonė nuo vystyklų bėrimo, nes beveik visi eteriniai aliejai neleidžia vystytis bakterijoms. Pats saugiausias kūdikiams yra levandų aliejus. Jis padeda sumažinti odelės pleiskanojimą, niežėjimą, ramina sudirgusią odą.

Levandos padeda atsipalaiduoti, gerina miegą, mišinį su tokiu eteriniu aliejumi galite naudoti masažui.

Sutrikus mažylio miegui, jo kambaryje patariama garinti levandų, bergamočių eterinius aliejus. Kaprizingą, įsiaudrinusį vaiką nuramins vonia su lašeliu levandų aliejaus. Ištirpinkite jį, pavyzdžiui, migdolų aliejuje, supilkite šį mišinį į vandenį ir gerai išmaišykite. Švelnūs aliejų aromatai padės mažyliui atsipalaiduoti.

Mandarinų eterinis aliejus nuramins suirzusį kūdikį, pagerins miegą. Šio aliejaus galite pagarinti kambaryje arba įlašinti į vonią maudydamos mažylį. Atskiestas jis tinka masažams, kai užkietėja viduriukai.

Ramunėlių eterinis aliejus padeda numalšinti skausmą ir uždegimą. Kai dygstant dantukams ar peršalus mažyliui ima skaudėti ausis, skiestu

ramunėlių aliejumi švelniai pamasažuokite vietą šalia ausies ir šiek tiek žemiau palei kaklą.

Padeda lengviau kvėpuoti Eteriniai aliejai padeda sumažinti kūdikio kosulį, palengvina peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomus. Pakanka užlašinti vieną lašą atitinkamo aliejaus ant paklodės, kad mažylis pakvėpuotų jo garais. Norėdami palengvinti vaiko kosulį ar padėti užmigti, pagarinkite jo kambaryje eterinį aliejų arba jų mišinį.

Levandų eterinis aliejus yra puikus antiseptikas, jis mažina karščiavimą ir skausmą. Jo galima įpilti į vandenį, kuriuo plaunate grindis. Užlašinkite vieną lašelį levandų eterinio aliejaus ant vaiko naktinės pižamos ar marškinėlių, arba šalia lovelės padėkite dubenį karšto vandens, į kurį įlašinkite lašelį levandų aliejaus. Taip pat padeda krūtinės ir nugaros masažas su levandų aliejaus turinčiu mišiniu.

Vaistinių čiobrelių eterinis aliejus puiki antiseptinė priemonė gydant peršalimo ligas. Jis padeda stiprinti imuninę sistemą, lengvina atsikosėjimą, taip pat mažina pilvo pūtimą, gelbsti nuo nemigos, saldus čiobrelių kvapas gerina nuotaiką. Šis aliejus naudingas sergant bronchitu, sinusitu, sloga. Čiobrelių eterinį aliejų galima naudoti kartu su levandų, rozmarinų ir pušų eteriniais aliejais.

Antiseptinių, uždegimą ir skausmą mažinančių, atsikosėjimą skatinančių savybių turi malonaus kvapo pušų eterinis aliejus. Todėl jis yra puikus pagalbininkas sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, bronchitu, pneumonija.

Nuo šešių mėnesių galima naudoti eukaliptų eterinį aliejų, kuris naudingas peršalusiam, kosėjančiam ir sloguojančiam vaikui. Šis aliejus tinka kojų vonelėms, įtrynimams ir inhaliacijoms.

Masažai su eterinių aliejų turinčiais kremais Tiek kūdikiams, tiek paūgėjusiems vaikams labai patinka masažas. Mamai nereikia jo specialiai mokytis, ji sumažina vaiko skausmą švelniai glostydama, nors galima pasidomėti ir pa-

tarimais, kaip geriausia tai padaryti. Nuo pat gimimo kiekviena mama liečia savo kūdikį – maudydama, keisdama sauskelnes, rengdama, maitindama ir pan. Šiuos prisilietimus ji lengvai gali paversti švelniu masažu su ištirpintu eteriniu aliejumi. Masažas gali būti atliekamas, pavyzdžiui, kaip maudynių ir miego ritualo dalis. Švelnus pilvuko masažas palengvins diskomfortą dieglių kamuojamam kūdikiui. Įlašinkite 2 lašus ramunėlių ar levandų eterinio aliejaus į arbatinį šaukštelį migdolų, avokadų ar kito švelnaus aliejaus (galite šiek tiek pašildyti), sudrėkinkite rankas šiuo mišiniu ir švelniais sukamaisiais judesiais glostykite pilvuką pagal laikrodžio rodyklę maždaug penkias minutes. Jei šis masažas nepadeda, vaiką paguldykite ant pilvo išilgai savo kelių ir švelniai pamasažuokite apatinę nugaros dalį.

Masažuojant su eteriniu aliejumi, jis veikia ir per odą, ir kvėpavimo takus. Eterinių aliejų mišiniai, įtrinti į plolytę kūdikio odelę, lengvai įsigeria, todėl labai svarbi tinkama jų sudėtis ir kiekiai. Saugiai atlikti šias procedūras patiems mažiausiems galima su specialiu kremu, kuriame yra tinkami eterinių aliejų kiekiai pagal specialistų rekomendacijas.

Kosėjančio ir sloguojančio mažylio padukus, nugarytę ir krūtinę įtrinkite prieš naktį kremu, kurio sudėtyje yra, pavyzdžiui, levandų, pušų, čiobrelių aliejaus.

Tokiuose kremuose yra ir odelę minkštinančių aliejų, pavyzdžiui, avokado, alyvuogių, taigi jie dar ir puikiai tinka dažnai prausiamos ir dėl to sausėjančios kūdikių odelės priežiūrai – ją drėkina ir ramina. Toks kremas pagelbės pažeistai odelei, numalšins skausmą, padės sugyti mažoms žaizdelėms.

Svarbu tinkamai naudoti Eterinius aliejus geriausia garinti elektriniame garintuve, galima ir aromatinėje lempoje. Jie išvalys namų orą, neleis jame daugintis virusams ir padės apsisaugoti nuo infekcijų. Nepamirškite, kad grynas eterinis aliejus netirpsta vandenyje. Lašinti jį į vonią reikia atskiestą – tam tinka pienas (užtenka pusės stiklinės), augalinis aliejus (šaukštas) arba užlašinkite ant šaukštelio valgomosios druskos.

0–3 mėn. kūdikiui užtenka vieno lašelio eterinio aliejaus, 3–6 mėn. – 1–2, nuo 6–12 mėn. galimas kiekis 2–3 lašeliai, o 1–3 metų vaikučiui – 2–4 lašeliai.

Grynais eteriniais aliejais odos tepti negalima, nes ją pažeisite. Vienintelis atvejis, kai tai galima padaryti, – levandų aliejumi patepti nudegintą odos vietą, kad išvengtumėte pūslių.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Aroma balm Aroma balm

Eterinių aliejų kremas kūdikiams ir vaikams Be parabenų, dažiklių, silikono priedų.

Tinka kūdikiams nuo 0 mėn.

• Levanda • Čiobreliai • Pušis

Ieškokite vaistinėse

www.aromabalm.lt

KŪDIKIS

Žindymas ir miegas naktį

Pagal gamtą Geriausias maistas kūdikiui – gamtos šiam tikslui išrastas – yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Sapnų specialistai jiems aiškina: „jei sapnuoji, kad skrendi – augi labai greitai“. Tik didesni vaikai auga iš per dieną suvalgyto maisto. O pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir ypač savaitėmis, kūdikiai „skrenda“ visą laiką. Todėl dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų visai nakčiai. Ir tuomet reikia jų papildymo.

Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą iš pro ją tekančio kraujo nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo estafetę iš placentinio maitinimo perima žindymas. Jau nėštumo pabaigoje motinos krūtyse būna priešpienio, tačiau nedaug.

Naujagimis taip pat dar nėra stiprus valgytojas ir virškintojas, jo skrandukas mažas, todėl ir maistą gali įsisavinti nedidelėmis porcijomis.

Taigi valgyti labai dažnai jam yra natūralu visą parą, taip pat ir naktį.

Miego ciklai

26

Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau

suvirškinamas ir lengviau įsisavinamas negu mišiniai. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Bet nereikia to vadinti miego sutrikimais – tai normalu.

Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautriojoje miego fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio. Jeigu tuo metu vaikas nejaus šalia savęs, neužuos, negirdės, nematys artimo žmogaus, jis gali išsigąsti, jog yra paliktas vienas ir nesaugus.

Kūdikiui ir mamai miegant greta, jų abiejų miego ciklai keičiasi darniai. Mama taip pat lengviau atsibunda kūdikiui sunerimus, nes jos jautriojo miego fazė sutampa su kūdikio paviršutiniškojo miego faze, o kūdikio gilaus miego fazės metu ir mamos miegas būna ramesnis.

Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. O jeigu ir atsitiktų taip – nieko baisaus: žindymo metu mamos kraujyje pagausėja „motinystės“ hormonų prolaktino ir oksitocino, kurie veikia raminančiai, o naktį – ir migdančiai. Beje, smulkios liaukutės, esančios tamsesniajame laukelyje aplink spenelį, išskiria sekretą, turintį būdingą kvapą, kuris padeda kūdikiui pačiam susirasti motinos krūtį tamsoje. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad mamos net neprisimena,

Saugumo garantija Žmonės pasižymi išradingumu, ne veltui ir savo rūšį jie pavadino homo sapiens – protingasis žmogus. Viena iš mūsų protėvių sugalvotų gudrybių buvo standus naujagimio vystymas – susukimas lyg į kokoną. Taip kūdikiui sukuriama iliuzija, jog jis yra apglėbtas, tarsi laikomas, taigi turėtų jaustis saugus ir nerėkti. Deja, apgaulės nėra geri dalykai. Suspaustas ilgai vienoje padėtyje gulintis kūdikis negali judėti: lėtėja kraujotaka, silpni lieka raumenys ir kaulai, vystosi rachitas – pradėjus vaikščioti iškrypsta kojos. Kokia iš to laimė dėl savo ramybės taip vaiką apgavusiems tėvams?

Augant kūdikiui vystosi jo psichika, domėjimasis pasauliu ir jis ima pastebėti ne tik vis daugiau jį supančių daiktų, bet ir gyvosios aplinkos pokyčius, reiškinius, pradeda atskirti savus ir svetimus veidus, balsų intonacijas ir nuotaikas. Galėjo atsitikti ir taip, jog ne viskas mažojo žmogaus orbitoje vyko absoliučiai tobulai, gal jį patį kažkas nustebino, ir gal net (jo suvokimo masteliu) ganėtinai gąsdinančiai.

Ir jūsų vaikeliui dabar tai naktimis sapnuojasi.

Tamsoje prabudęs kūdikis nesijaučia saugus.

Gi pats tikriausias saugumo užsitikrinimas jam yra betarpiškas prisiglaudimas, o pats tikriausias prisiglaudimas kūdikiui yra žindymas. Tačiau jeigu jūsų motiniška intuicija sako, jog taip yra būtent dėl kūdikio noro pavalgyti, ką gi, tikriausiai esate teisi. Abiem atvejais adresas tas pats – prie krūties: verkiantį kūdikį priglausti, alkaną – pamaitinti. O kas galėtų būti geriau?

Ar taip būtų geriau?

Jeigu mama ir kūdikis miega atskirai, toli vienas nuo kito, jų miego ciklai nesusiderina ir kūdikiui gali ne iš karto pavykti pažadinti savo verksmu giliai miegančią mamą. Kol ji atsikels ir prieis, abu jau bus visiškai išsibudinę, ir paskui abiem bus sunkiau užmigti. Mama labiau pavargsta, ir visa šeima kenčia nuo neišsimiegojimo, kai kūdikio riksmo būna pažadinama po kelis kartus per naktį. Aišku, jei atskirai migdomas žindomas kūdikis, tokių atsibudimų būna daugiau, nes motinos pienas lengvai ir greitai virškinamas. Todėl ir vaikas vėl išalksta greičiau negu dirbtinai maitinamas kūdikis – karvės pieno mišinių virškinimas mažylio pilvelyje vyksta sunkiau ir ilgiau užtrunka. Kaip žinoma, sunkus virškinimas nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą.

Dirbtinai maitinamiems kūdikiams dažniau pučia vidurius ir skauda pilvelį, o tada bemiegės tėvų naktys garantuotos.

Gamtos saugumo programa yra užkoduota ir visų motinų genuose! Todėl net ir atskirai gulinčiam kūdikiui ilgai neprabundant, mama vis tiek laikas nuo laiko, o praktiškai kiekvienos savojo miego ciklo paviršutiniškosios fazės jautriausiame taške, pabunda (kelia galvą arba keliasi ir eina) pasižiūrėti ir įsitikinti, ar jos vaikui viskas gerai.

Ir dar – patyrę tėvai žino, jog kūdikio nepaguldysi tuoj pat į lovelę ar vežimėlį, vos tik jis užsimerkė – jis turi visiškai įmigti – pasiekti giliojo miego fazę. Kol kūdikis yra paviršutiniško miego fazėje, jis vėl lengvai prabunda dėl menko dirgiklio ir migdymą tenka pradėti iš naujo.

O paviršutiniško jautraus miego požymiai yra vis dar sulenktos vaikelio rankytės ir sugniaužti kumšteliai, veido grimasos ir krutančios blakstienos. Toks migdymas užtrunka apie 20 minučių, ir tai būtų laikas, atimtas iš mamos ar net visos šeimos naktinio poilsio „biudžeto“. O jeigu kūdikis dar ir maitinamas dirbtinai, iš buteliuko, tai jau tikrai mažiausiai du žmonės turėtų nemiegoti: vienam teks raminti verkiantį kūdikį, kol kitas paruoš ir šildys jam mišinuką.

KŪDIKIS

kiek kartų per naktį žindė. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia. Žindymas – tai bene vienintelis darbas, kurį galima dirbti miegant.

Vaikas – ne lėlė Nenustebkite, būna kūdikių, kurie dieną prie krūties prašosi rečiau negu naktį. Šviesa, daugiau įvairių garsų ir įvykių aplinkui veikia ne raminančiai (kaip tai būna žindant tamsoje ir tyloje naktį), o dirgina jutimus ir dėmesį, neleidžia įmigti dar kaip reikiant nepasisotinus. Be to, ir mama, savo elgesiu savotiškai paragina, skatina kūdikį suvalgyti daugiau. Daugiau suvalgius, ir išalkstama vėliau. Be to, dieną atsibudusį kūdikį galima nuraminti ir pratempti laiką iki kito maitinimo kitomis veiklomis: pamankštinimu, pakutenimu, panešiojimu su pašokinėjimais ir padainavimais, ko juk paprastai nedarote naktį. O jeigu ir darytumėte, vargu ar labiau pailsėtumėte, negu paprasčiausiai priglausdama prabudusį šalia gulintį kūdikį prie savo krūties. Tiesiog taip darykite ir įsitikinsite, jog žindydama ir pati vėl užmigsite greičiau.

27

KŪDIKIS

Dieną vaikas ir turi būti reiklus, nerimstantis. Labai ramiais ir daug bei ilgų pokaitėlių dieną išmiegančiais kūdikiais besidžiaugiančios mamos neretai turi atidirbti naktį (kaip, beje, ir patys dieną pramiegoję vaikai), nes augantis vaikas nėra tik valgymui ir miegojimui sukurta gyva lėlė. Žmogaus protas vystosi ne ilsėdamasis, o veikdamas. Tam vien sapnų neužtenka. Kita vertus, per daug emocinga ir intensyvi veikla per dieną gali per daug įaudrinti kūdikį ir naktį jam bus sunku ramiai miegoti. Nereikėtų mamai prieš naktį gerti stiprios kavos, nes kofeinas, patekęs su pienu, gali dirginti kūdikio smegenis ir neleisti jam giliai įmigti.

Naktibaldos metinukai Dieniniai metinuko ar vyrėlesnio vaiko pažindymai paprastai būna neilgi, labiau dėl sunerimusio vaiko paguodimo negu dėl jo alkio pasotinimo. Ilgiausiai tęsiasi žindymai vaiką užmigdant nakčiai. Motinos pienas ir tada nebūna pavirtęs į baltą vandenį, jame yra visos maistinės ir apsauginės medžiagos. Tik, aišku, šio pieno antraisiais ar trečiaisiais metais nebereikia tiek daug kaip pirmaisiais ir ypač pirmąjį pusmetį, kai jis buvo vienintelis kūdikio maistas ir gėrimas. Net ir dvejų-trejų metų vaikas gali pabusti naktį išalkęs, tačiau dažnesnė neramaus miego priežastis yra vienumos baimė, jei mažylis guldomas atskirai. Aišku, gali būti ir kitų priežasčių: dantų dygimas, tvankus oras nevėdintame kambaryje ir t. t.

Dažniausiai pasitvirtina taisyklė – kuo ramesnis vaikutis užmigs, tuo ramiau ir naktį išmiegos. Pravartu susikurti savotiškus ritualus, kurie tolygiai įvestų vaikutį į užmigdymo nakties miegui procesą. Gal paliūliuokite, švelniai pakalbinkite, paniūniuokite lopšinę...

Mamai dera įsiklausyti ir į save: ar neslegia kažkokie įsisenėję rūpesčiai, problemos, konfliktai su jai svarbiais žmonėmis. Kartais šie dalykai tūno kažkur giliai ir mama lyg susigyvena su jais, užgniauždama savyje nuolatinę vidinę įtampą. Tačiau ją jaučia vaikelis ir tai gali kelti jam nesaugumo jausmą, kuris, savo ruožtu, trikdo mažojo naktinę ramybę, blaško miegelį.

Na, o jei jokie būdai nepadeda, tada belieka mamai pasirūpinti savo poilsiu dienos metu, nes kitaip dažni prabudimai naktį, negilus miegas gali lemti įsisenėjusį ilgalaikį nuovargį, kuris galiausiai perauga į perdegimą – tada ir fiziškai, ir psichologiškai mama jaučiasi blogai, o tai vėlgi atsiliepia ir vaikeliui. Taip užsisuka užburtas ratas.

Ar verta skubėti?

28

Geriausia kūdikio nujunkymo nuo krūties taktika yra „sąžiningų mainų“ metodas, kai žindymas pamažu pakeičiamas kita veikla, o

motinos pienas – kitu maistu ir gėrimu. Vaiko glaudimasis prie krūties naktį savo esme pirmiausia yra saugaus artumo su patikimu žmogumi siekimas. Vaikai paprastai siekia maksimumo, todėl nurimdami pas mamą jie siekia krūties. Jeigu antrojo patikimo žmogaus statusą vaiko akyse yra pelnęs tėvelis, šis taip pat gali nuraminti vaiką naktį, užtikrinti jo saugumą užmigdydamas jį naktį. Tėvelio maksimumas yra vaikui ištiesta ranka, nugarytės pakasymas... Dar vėliau vaikas persikels nakvoti ir į kitą kambarį, jeigu ten greta miegos patikimas vyresnis broliukas ar sesutė, arba vaikui patikima močiutė. Ir ateis diena, kai pasiilgsite to šilto šnopavimo...

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!

Naujausioji – šeštoji knygos laida (2019 m.) papildyta dviem skyriais: „Reino fenomenas spenelyje“ ir „Pieną gausinantys vaistai“.

Daugiau apie knygą ir autorių: www.zindyk.lt

KĄ VALGOME

Kaip išvengti kenksmingų riebalų?

Transriebalai, hidrinti riebalai – ką reiškia šie užrašai maisto produktų etiketėse, kokie tai riebalai? Kaip juos atpažinti?

Kur daugiausia nepageidaujamų riebalų?

Dažniausiai transriebalų yra maisto produktuose su iš dalies hidrintais riebalais. „Tokie riebalai dedami į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius. Jų taip pat randama sūrio produktuose, glaistytuose varškės sūreliuose, sultinio kubeliuose. Transriebalų gali būti ir tepiuose riebalų mišiniuose, margarine, ir kituose produktuose, kurių sudėtyje yra visiškai hidrintų ir rafinuotų riebalų, ypač kai produktai kaitinami aukštoje temperatūroje, gruzdinami, spraginami. Pavyzdžiui, gruzdintose bulvytėse, traškioje vištienoje ar traškioje žuvyje“, – perspėja mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Darželiuose ir mokyklose uždrausti, o namuose kasdienybė

30

„Radę sudedamųjų dalių sąraše iš dalies hidrintų riebalų, produkto nepirkite. Nepageidautini produktuose pridėti rafinuoti aliejai bei visiškai hidrinti riebalai, nes jie susidaro dirbtinių cheminių reakcijų metu. Žinoma, visai hidrintuose riebaluose esantys sotieji riebalai mažesnė blogybė už iš dalies hidrintus riebalus“, – paaiškina R. Bogušienė. Specialistė įsiti-

kinusi, kad vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį.

Pasak specialistės, kol kas sužinoti tikslaus transriebalų kiekio produkte negalime, nes privaloma nurodyti tik bendrą riebalų kiekį ir sočiųjų riebalų rūgščių dalį juose.

Darželiuose ir mokyklose draudžiami iš dalies hidrinti riebalai ir gruzdintas maistas, bet namuose vaikai neatsisako gruzdintų bulvyčių, sausainių bei saldainių.

Riebalai, kurie būtini Riebalų visiems reikia, nes jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. „Riebalai turi sudaryti apie 30 proc. visos energinės maisto vertės. Bet tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (iš viso jų turi būti ne daugiau kaip 2–3 šaukštai per dieną)“, – teigia „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Natūralių riebalų gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų. Didžiausią riebalų kiekį turi sudaryti nesočiųjų riebalų rūgštys (skystieji riebalai), sočiųjų riebalų rūgščių (kietieji riebalai) turi būti mažiau. Visiškai nereikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas.

Pasak R. Bogušienės, geriausia atsisakyti iš dalies hidrintų riebalų, o maistui gaminti naudokite nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, lydytą sviestą.

Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją

Dietologės Vaidos Kurpienės nuomone, neužtenka pagaminti vaikui sveiką patiekalą – mitybos įpročiai formuojasi pagal tėvų pavyzdį. Dietologė siūlo pasinaudoti 4 patarimais.

1. Valgykite kartu su vaikais. Bent kartą per dieną su visa šeima susėskite prie pietų ar vakarienės stalo. Neskubėkite, mėgaudamiesi valgiu, dalinkitės dienos įspūdžiais, teigiamomis emocijomis.

2. Patys valgykite taip, kaip skatinate vaiką.

Jeigu vaikui aiškinsite, kad tam tikrus produktus valgyti nesveika, o patys jais smaguriausite, sveikai maitintis vaiko neišmokysite. Vaikai vadovaujasi ne suaugusiųjų žodžiais, o jų veiksmais.

3. Nelepinkite vaiko menkaverčiais produktais, tokiais kaip bulvių traškučiai, kramtomoji guma, saldainiai. Visiškai nebeduoti vaikui skanėstų dietologė nesiūlo, bet ragina dažniau juos pakeisti sveikesniais produktais: uogomis, vaisiais, namuose gamintais užkandžiais be maisto priedų ir dažiklių.

4. Gaminkite drauge su vaiku. Leiskite jam nuspręsti, ką valgys, bet pasirinkti vaikas turėtų iš lygiaverčių alternatyvų, pavyzdžiui, keptą ar troškintą žuvį, kriaušę ar obuolį. Nuo mažumės aiškinkite vienų ar kitų produktų naudą, pavyzdžiui, kad vertingiausia yra viso grūdo duona, ir tokia, kurioje mažiausiai cukraus.

Drauge skaitykite etiketes parduotuvėje.

Mitybos specialistės nuomone, nedera vaiką versti valgyti tai, kas jam nepatinka. Sveika mityba turi kelti teigiamas emocijas. Be to, nemėgstamą produktą galima pakeisti kitu, panašios vertės.

V. Kurpienė siūlo išbandyti šiuos sumuštinius su organizmui naudingais produktais.

Visagrūdės duonos sumuštinis su sūdyta lašiša

KĄ VALGOME

4 dietologės patarimai formuojant vaikų mitybą

Sudėtinės dalys: w visagrūdė bemielės duonos riekė (pavyzdžiui, „Vilniaus duonos“ kepyklos visagrūdė ruginė duona be pridėtinio cukraus); w avokadas (galima naudoti sviestą); w pomidoras; w sūdyta lašiša. Šakute sutrinkite avokado minkštimą, užtepkite jį ant duonos. Supjaustykite pomidorus, sūdytą lašišą ir uždėkite juos ant trinto avokado.

Visagrūdės duonos sumuštinis su avokadu, gražgarstėmis ir pomidoru

Sudėtinės dalys: w visagrūdės bemielės duonos riekė; w avokadas (galima naudoti sviestą); w gražgarstės, jei norisi švelniau – mėgstami salotų lapai; w pomidoras arba ridikėliai, pastarieji tinka ir su paprastais salotų lapais. Šakute sutrinkite avokado minkštimą, uždėkite kelis gražgarstės lapelius, pomidorą, išpjovus skystąją jo dalį. Jei vaikai mėgsta, galite pabarstyti ožkos ar kietuoju sūriu, tinka ir mielių dribsniai.

Pagal pranešimo spaudai informaciją

31

KUO RENGIAMĖS 32

Vaikiškos mados ir įvaizdžio konkursas Išskirtinis mados ir įvaizdžio konkursas „Mano stilius 2019“, vykęs parodoje „Vaikų šalis“ Litexpo parodų centre, patraukė gausų būrį madai neabejingų vaikų ir jų tėvelių. „Nūdienos mūsų pakeleiviai – stilius ir mada! Todėl ne išimtis turėtų būti ir vaikai, kurie turi įgimtą grožio supratimą, dar nesugadintą nei laiko, nei aplinkos. Todėl jie puikiai žino, kas gražu, ir nevilkės to, kas jiems nepatinka. Tad leiskime jiems patiems išsirinkti patinkantį rūbą ir susikurti savitą stilių“, – sako renginio organizatorė, modelių mokyklos „Catwalk“ steigėja ir modelių studijos „Mažoji Mis“ vadovė Ernesta Elzbergaitė-Žalė.

Konkurso dalyviai – vaikai, mamos, tėčiai – drąsiai žengė podiumu, demonstravo savo susikurtą įvaizdį ir aprangos stilių.

Visus dalyvius stebėjo ir vertino kompetentinga komisija: dizainerė, stilistė, vizažo meistrė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Italijoje, Mažena Giedrytė; mados tinklaraštininkė ir mados marketingo ekspertė Sigita Mušauskaitė; „Mis Aukštaitija 2013“ nugalėtoja, prekinio ženklo „Step by Step“ viena iš steigėjų, drabužių kūrėja Justina Ieva Steponavičiūtė; stilinga mama, vizažistė, youtuberė ir aistringa mados mylėtoja Kamilė Kanapeckaitė. „Stiliaus Ikona 2019“ titulu nominuoti vaikai: 4 metų Leticija Jončaitė, 7 metų Milana Novickytė, devynerių Gerda Kalvynaitė ir vienuolikmetis Daniel Belogolovko.

Komisija išrinko net dvi šeimas nugalėtojas, vertas „Stilingiausia Šeima 2019“ vardo, tai Kučinskų šeima – dukra Goda Kučinskaitė, mama Irina, tėtis Audrius; ir Novickių šeima – dukra Milana Novickytė ir mama Inga.

Visi konkurso dalyviai buvo įvertinti nominacijomis ir apdovanoti diplomais, rėmėjų įsteigtomis dovanomis.

Modelių studijos „Mažoji Mis“ ir modelių mokyklos „Catwalk“ modeliai pristatė naujausias prekinių ženklų „Vica-darbai“, „Chicco“, „Selado aprangos studija“, „Knitas“, „Paliūtis“, „Takko Fashion“ kolekcijas.

Renginį vedė, vaikus drąsino ir kalbino TV aktorius ir renginių vedėjas Justinas Daugėla.

Renginio fotografas Simonas Lankutis

KUO RENGIAMĖS

„Mano stilius 2019“

33

KUO RENGIAMĖS

Renkame vaikui žieminę kepurę Svarbi garderobo dalis žiemą – kepurė, apsauganti galvą nuo šalčio, drėgmės ir vėjo. Žieminės kepurės pasirinkimą dažnai lemia viršutiniai drabužiai. Jei žieminė striukė neturi gobtuvo, vaikui reikės dviejų kepurių: šaltam ir vėjuotam orui – labai šiltos, dviejų sluoksnių, gerai paslepiančios ausytes, ir lengvesnės.

Kepurės ir gobtuvo derinys Viršutinis drabužis su gobtuvu yra itin patogus – jis ne tik papildomai apsaugo galvą, bet ir neleidžia vėjui pripūsti už kaklo. Gobtuvas ir kepurė turi derėti tarpusavyje ir vienas kitą papildyti. Dauguma vaikiškų žieminių striukių ir kombinezonų turi pašiltintą gobtuvą. Jis patogus dar ir todėl, kad nereikia turėti antros – šiltesnės kepurės, užtenka vienos, pavyzdžiui, vilnonės. O paspaudus didesniam šalčiui ar pūstelėjus stipriam vėjui, ant jos galima uždėti gobtuvą.

Prie viršutinio drabužio su gobtuvu tinka po smakru užrišamos vilnonės kepurės su ausytėmis, galite rinktis šalmuką, kuris pridengs ir kaklą, todėl nereikės šaliko.

Kad gobtuvą būtų patogu uždėti ant kepurės, ji neturėtų būti su bumbulais, kutais ar kitokiomis puošmenomis, kurios sumažins vietos po gobtuvu. Rinkdami vaikui kepurę, būtinai patikrinkite, ar nespaudžia galvytės ant jos uždėtas gobtuvas, ar mažyliui patogu.

Kūdikiui ir darželinukui

34

Kūdikis turėtų dėvėti šiltą, visiškai ausis uždengiančią kepurę, kurios audinys leistų kvėpuoti odai ir nepraleistų drėgmės. Mažyliui bus patogi minkšta, švelni kepurė-šalmukas, galvytė nesušals su vilnone kepuryte, į kurios vidų įsiūtas medvilninis pamušalas. Vadinamieji šalmukai, dengiantys ne tik galvą, bet ir apsaugantys kaklą, yra itin populiarūs. Ausis gerai apsaugo nuo vėjo kepurės su įsiuvais ties jomis.

Svarbu, kad po kepure neprakaituotų

vaiko galva, nes jis gali peršalti. Jei pastebėsite, kad vaikui per karšta, pakeiskite kepurę į lengvesnę. Galva gali sukaisti dėvint iš oro nepraleidžiančių sintetinių medžiagų pasiūtą kepurę, taigi verčiau rinkitės iš natūralių medžiagų. Prakaituoti vaiko galva gali tiesiog dėl to, kad per šiltai jį aprengėte, ir kepurė nieko dėta.

Darželinukui rinkitės tokią kepurę, kurią jis be vargo galėtų pats užsidėti. Pavyzdžiui, šalmuką, neturintį nei raištelių, nei jokių susegimų. Paprasta užsidėti tradicinio modelio vilnonę kepurę, kuri gerai priglunda ir apgaubia mažylio galvą.

Nuo šalčio ir vėjo puikiai apsaugos aviatoriaus stiliaus kepurė su atvartu priekyje ir ausimis, pasiūta iš natūralaus arba dirbtinio kailio.

Vaiko kepurės pasirinkimą nulemia kelionės automobiliu, apsipirkimai su vaiku ir pan., kai reikia greitai nurengti viršutinį drabužį, nurišti šaliką ir nuimti kepurę. Tada tinkamiausia kepurė su patogiu, paprastu susegimu arba be jo.

Parengė Dalia Petrutytė