Mama ir vaikas 2017 m. pavasaris by Žurnalas Mama ir vaikas

Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja Iš ko susideda imunitetas? Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą Pažangiausias nėščiųjų tyrimas Gydytojas K. Vitkauskas apie mamos žindyvės mitybą Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? Kokiu oru kvėpuojame namuose?

2017 M. PAVASARIS

MĖS A N I RŪP KO VAI KATA SVEI

PRIVATI MEDICINA PRIEINAMA KIEKVIENAM

MEDICINOS CENTRAS

ODONTOLOGIJOS KLINIKA

ESTETIKOS IR GROŽIO

IR ŠEIMOS KLINIKA

IR PROTEZAVIMAS

TERAPIJOS KLINIKA

AND klinika: Žirmūnų g. 107, Vilnius. www.andklinika.lt

Tel. (8 5) 276 0270., Mob. 8 650 63210.

Viršelio nuotraukoje Jurgita Seržentienė su sūneliu. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Mamų istorijos

Pavasario ligos

Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą Pažangiausias nėščiųjų tyrimas

Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? Kokiu oru kvėpuojame namuose?

2017 m. Nr. 1 (30) Nemokamas sveikatos žurnalas Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė Maketavo Laima Petkevičienė Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. paštas ieva@mamairvaikas.lt Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686 El. paštas neringa@mamairvaikas.lt

Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja

Iš ko susideda imunitetas?

Gydytojas K. Vitkauskas apie mamos žindyvės mitybą

TURINYS

Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja

2017 M. PAVASARIS

ĖS INAM RŪP O VAIK A SVEIKAT

Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą 6 Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų 8 Iš ko susideda imunitetas? 10 Būkime sveikučiai

Ką valgyti mamai žindyvei? Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins Kokiu oru kvėpuojame namuose?

12 15 16 18

Nėštumas

Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta 20 Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir 22 greitai įvertinta rizika Kūdikis

Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas 24

Nuotraukos iš www.pexels.com, www.freepik.com, www.pixabay.com, www.all-free-download.com, www.freeimages.com, www.publicdomainpictures.net

Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas? 26

Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.

Lieknėjame sveikai 29 Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti? 30 Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų 32

Vaistinėlė

Mamytė

NAUJIENA LIETUVOJE!

Maisto papildas, 20 pakelių Gamtos įkvėptas bioMagnis B6® premium – organinis magnis milteliais geriamajam tirpalui ruošti. Magnis išgautas iš Negyvosios jūros vandens, papildytas cinko mineralu bei vitaminais B6 ir B12. Gamyboje nenaudojami jokie cheminiai priedai! • Be saldiklių! • Be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių! • Be tirpiklių ir konservantų!

Mineralai pagaminti Izraelyje, laikantis Pasaulinio maisto saugos standarto, griežtų Košerinio ir Halal sertifikatų reikalavimų, patvirtinti Izraelio sveikatos ministerijos. Užtenka vieno pakelio per dieną.

Išskirtinis dėmesys – kokybei!

PAGAMINTA IZRAELYJE

MAMŲ ISTORIJOS

Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja

Mamos meilė tokia beribė, kad dėl vaiko gali ryžtis didžiausiems iššūkiams, negaila pakeisti gyvenimo būdą ir nebaisu imtis visiškai naujos veiklos. Taip nutiko Jurgitai Seržentienei, netekusiai kantrybės dėl niekaip vaiko nepaliekančio ramybėje atopinio dermatito ir bejėgiškų pastangų jį išgydyti. Sveikatingumo centrų ir viešbučių valdymo specialistė Jurgita pati pagamino kremą, kuris pakeitė ir mažojo Juliaus, ir visos šeimos gyvenimą. Kūrybinga mama padėjo ne tik savo vaikui, bet ir tapo pirmosios lietuviškos natūralios kosmetikos Pupa supa kūrėja. Kada sūnelis susirgo atopiniu dermatitu, kaip gydėtės? Kaip ryžotės pati imtis kosmetikos vaikui gamybos?

Juliui atopinis dermatitas atsirado trijų mėnesių. Tuomet perėjome prie dirbtinio pieno mišinių, nes turėjau atsigulti į ligoninę ir teko nutraukti maitinimą krūtimi, o kai po dviejų savaičių grįžau namo, jau buvo išryškėjęs atopinis dermatitas. Ilgai ieškojome priežasčių, atlikome visus alergijos tyrimus ir nė neįsivaizdavome, kad ši liga gali būti dėl įvairių pokyčių sukelto streso. Kai pusantrų metukų Julius vis keldavosi po kelis kartus per naktį, visas kasėsi, buvo tepamas vien hormoniniais tepalais ir tegalėjo val-

gyti grikius su triušiena, su vyru nusprendėme keletą mėnesių pagyventi Turkijoje. Ten viskas ir prasidėjo. Paplūdimyje mus pastebėjo vietinis daktaras ir paklausė, iš kokios mes šalies, kad auginame negydomą vaiką?! Juokinga būtų, jeigu nebūtų graudu, ar ne? Šio gydytojo požiūris, dėl ko žmonės serga odos ligomis, kitoks. Jis paaiškino, kad galva, žarnynas ir oda tarpusavyje susiję. Esant kokiam nors stresui, sudirgsta žarnynas, o sutrikęs virškinimas atsispindi odoje. Virškinimą labai išbalansuoja mitybos pokyčiai: nauji mišiniai ar dirbtinis pienas. Medikas patarė mums gerti Omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D3, cinko oksido preparatus ir vakarais – didesnėmis dozėmis plačiausio spektro gerųjų bakterijų. Sakė, kad vaiko odą reikia tepti tik natūraliais tepalais – ryte emolientu, o vakare gerai maitinančiu kremu. Žinoma, labai naudinga saulė ir jūra. Tada ir gimė idėja, kad reikia sukurti tuos du kremus Juliui.

Nuo ko pradėjote, ar turėjote panašios patirties, žinių? Kaip atsirado kremų receptai? Per tuos dvejus metus, kol augo ligos kamuojamas Julius, perskaičiau begalę literatūros apie atopinį dermatitą, išbandžiau įvairiausius tepalus, tada ir gimė idėja sukurti tokį kremą, kuriuo absoliučiai pasitikėčiau, natūralų, kad jame būtų daug veikliųjų medžiagų. Deja, pirmasis mano pagamintas kremas teišsilaikė keletą savaičių. Supratau, kad turiu ieškoti pagalbos. To-

MAMŲ ISTORIJOS

dėl, pasinaudojusi ES parama, kreipiausi į LSMU mokslininkus. Nepraėjo nė metų – ir jau turėjau 10-ties kremų receptus. Juliui buvo sukurti du kremai (emolientas su šlapalu ir labai riebus kremas nakčiai su taukmedžio sviestu), vienas gelis visai šeimai – kaip pirmosios pagalbos priemonė, kai įkanda vabzdys, persideginame saulėje ar nusibrozdiname. Dabar jau trylikametei dukrelei Viltenei – kremas su prausikliu ir kauke nuo jaunatvinių spuogų, kūno ir veido kremai mums su vyru. Tada atsirado dar viena problema – kur gaminti? Kreipiausi į vieną Kauno vaistinę – ji sutiko bendradarbiauti. Man labai buvo svarbu, kad kremus gamintų rankomis, nes žinojau, kad, juos gaminant aukštoje temperatūroje reaktoriuje, kai kurios sudėtinės dalys žūva. Išlieka tik užrašas etiketėje. Vėliau ieškojau beorių pakuočių, nes jose natūralus kremas išsilaiko ilgiau. Žaliavų pas tiekėjus važiavau pati, rinkausi stebėdama, kaip išgaunami įvairūs aliejai ir hidrolatai. Tada pasidarė įdomu, kaip mano kosmetiką įvertins kiti. Drebančia širdimi daviau bandyti kaimynams, draugams, jų vaikams, visiems artimiesiems. Buvo visko – kritikos, pastebėjimų, pagyrų. Tada dar kartą patobulinome receptūras ir prieš daugiau nei dvejus metus startavo mūsų elektroninė parduotuvė.

Kaip reagavo vyras ir vaikai į Jūsų idėjas – iš pradžių pačiai pagaminti kremą sūnui, o vėliau sukurti verslą? Vyras visuomet palaiko mano idėjas. Su Viltene dirbame drauge parodose, ji yra nuolatinė kai kurių produktų naudotoja ir reklamuotoja mokykloje. Prieš dvejus metus, kai gavome apdovanojimą už gražiausią lietuvišką pavadinimą, atsiimti diplomo į Valstybinę kalbos inspekciją nuvažiavo Viltenė (aš tuo metu dirbau Minske). Ji drąsiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, o grįžusi didžiavosi: „Aš esu Pupa supa veidas.“ Visa kosmetikos kūrimo veikla nuo pradžių iki šiol nėra darbas. Negalėčiau sakyti, kad pradėjau siekdama kito tikslo nei sukurti kremus savo šeimai. Kol kas, įvertinus įdėtas investicijas, laiką ir pastangas, šis verslas – absoliutus minusas, bet ne viskas gyvenime matuojama pinigais. Tai lyg mano trečias vaikas – išnešiotas, išmyluotas ir auginamas palengva, be jokio streso. Tai daugiau hobis, todėl dirbu papildomai, kaip ir pastaruosius 10 metų, SPA įmonių konsultante.

Gyvenate gamtos apsuptyje, kvėpuojate švariu Birštono kurorto oru, gal ir sveiko gyvenimo tradicijų jūsų šeima turi – laisvalaikio, ligų prevencijos? Taip, gyvendami Birštone pajautėme skirtumus nuo didmiesčio. Viltenė neserga gal kokie 5 metai, nuo tada, kai supratome, kad jai visada karšta, ir nustojome rengti savo nuožiūra. Ji ir dabar žiemą dažnai vaikšto be kepurės ir valgo ledus, nes, pasak jos, „mama, juk karšta“. Julių irgi grūdiname panašiai. Žiemą vasarą duodame ledų, sūnus daug vaikšto basas, miega nuogas, nes ir jam visada šilta. Būtinai kartą per savaitę stengiamės eiti į baseiną ir pirtį – tai šeimos tradicija. O rudenį ir pavasarį pasistipriname druskų kambaryje (10 kartų programa). Svarbiausia, vaikui tik pasijutus blogai, neleisti jo į mokyklą ar darželį, neduoti baltyminio sunkaus maisto ir palepinti. Tada po kelių dienų pasveiksta ir vėl gyvenimas eina sava vaga. Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

PAVASARIO LIGOS

Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą Laiku ateina tik kalendorinis pavasaris, o tikrasis paprastai gerokai vėluoja. Bet daugelis, vos spėjus pasirodyti kelioms šiltesnėms dienelėms, suskuba paslėpti žieminius drabužius ir nebegalvoja apie sezoninių ligų pavojus. Kaip tik pavasario pradžioje jos itin suaktyvėja. Paprasčiausia peršalimo liga – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija. Pagrindiniai jos požymiai pažįstami kiekvienam: sloga, kosulys, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra. Kodėl prikimba peršalimo ligos? Dažniausiai peršalimą sukelia virusai. Savo kelyje jie pirmiausia susiduria su apsauginiu barjeru, kurį sudaro kvėpavimo takai, todėl pirmasis smūgis tenka jiems. Virusai lengvai perduodami per orą sergančiam žmogui kosėjant ir čiaudint – jie pasklinda aplinkoje kelių metrų spinduliu. Todėl tose vietose, kur sutinkate daug žmonių (prekybos centre, biure, kino teatre, viešajame transporte), didelė tikimybė užsikrėsti kvėpavimo takų infekcija. Dar daugiau – virusine liga galima užsikrėsti palietus durų rankeną, kurią čiupinėjo sloguojantis ar kosėjantis žmogus. Tada nenuplautais pirštais palietę akis arba nosį leidžiame virusui prasiskverbti į savo kvėpavimo takus. Todėl pagrindinė taisyklė – plaukime dažnai rankas.

Kodėl susirgus virusine liga skauda gerklę?

Vartai į organizmo vidų kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams yra nosiaryklė. Todėl peršalimas dažnai prasideda nuo gerklės perštėjimo ir skausmo. Patekę į nosiaryklę, virusai ima daugintis gleivinėje, pažeidžia ją ir todėl prasideda uždegimas. Dėl infekcijos į pažeistą gleivinę priplūsta daugiau kraujo ir ji paburksta, atsiranda skausmas, degina ryjant. Gerklė gali imti skaudėti ir vėliau, o jos uždegimą gali sukelti virusinės infekcijos sudarytomis palankiomis sąlygomis prisijungusi bakterinė infekcija. Dėl panašių priežasčių užgula nosį ir atsiranda sloga. Nosies gleivinėje įsitvirtinę virusai sukelia uždegimą, o organizmas įjungia apsaugą – ima gaminti daug gleivių, kurios turi pašalinti nekviestus svečius. Ištinus gleivinei, susiaurėja nosies landos ir pasidaro sunku kvėpuoti. Kita organizmo apsauginė reakcija yra pakilusi temperatūra – dauguma virusų žūna didesniame negu 38 laipsnių karštyje. Kosulys taip pat gali būti naudingas kovai su virusais, nes padeda pašalinti

iš kvėpavimo takų gleives ir pūlines išskyras, susidarančias dėl uždegimo. Todėl kosulys dažniausiai ne slopinamas, o skatinamas, atsikosėjimas lengvinamas skystinant skreplius.

Kaip gydomės? Dažnas mano, kad peršalimas nėra rimta liga ir praeis savaime, net tęsia darbus ar mokslus, sudarydami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Negydoma infekcija gali užsitęsti ir komplikuotis sunkesnėmis ligomis. Pirmiausia, prasidėjus slogai, suskaudus gerklei ir apėmus silpnumui, derėtų pasimatuoti temperatūrą. Susirgusiajam, nors temperatūros beveik nėra, ypač vaikui, reikėtų bent 2–3 dienas pasigydyti namuose. Jeigu šio patarimo nepaisote, nusilpęs turėsite atsilaikyti prieš papildomus išbandymus: oro temperatūros svyravimus, peršalimus, susitikimus su kitais virusais. Didelė tikimybė, kad sirgsite ilgiau, liga bus sunkesnė ir gali komplikuotis bronchitu, tonzilitu ar net plaučių uždegimu. Jeigu temperatūra mažesnė kaip 38,5 laipsnių, jos nenumuškite. Tai pagalba su infekcija kovojančiai imuninei sistemai. Termometro stulpeliui pakilus aukščiau, jau reikės išgerti temperatūrą mažinančių vaistų. Vaikams reikia duoti tik vaikiškus vaistus nuo temperatūros – tikslią ant pakuotės nurodytą dozę pagal mažylio amžių. Nuolat stebėkite temperatūrą, ypač vaiko, nes didelis karštis gali sukelti traukulius. Skaudančią gerklę apraminsite antiseptiniais, uždegimą slopinančiais bei skausmą malšinančiais vaistais. Jie sumažins patinimą, galėsite lengviau nuryti maistą. Šiuos vaistus reikia pradėti vartoti iš karto, pajutus pirmuosius simptomus. Užgultą nosį nuolat plaukite specialiu tirpalu. Jeigu sloga labai didelė, gali tekti palašinti gydomųjų preparatų. Kosuliui palengvinti gydytojas arba vaistininkas pasiūlys vaistų pagal jo pobūdį. Kartais nuo nestipraus kosulio užtenka paprasčiausių priemonių – geriamos gana šiltos aviečių, čiobrelių, liepžiedžių arbatos, sergančiojo kambarys drėkinamas specialiais prietaisais.

Tinkamas režimas Sirgdami gerkite daug skysčių – jie reikalingi uždegimo metu susidariusiems toksinams išplauti iš organizmo. Tinka negazuotas vanduo, kompotai, sultys, vaistažolių arbatos. Skaudant gerklei, nevartokite karšto, aštraus maisto ir gėrimų. Prikimus balsui, kalbėkite pašnibždomis ir mažiau. Reguliariai vėdinkite ligonio kambarį, o tuo metu jis turėtų palaukti kitoje patalpoje. Tik nepamirškite, kad sergantysis turėtų vengti skersvėjų.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

PAVASARIO LIGOS

Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų Pavasarį, nepaisant vis gražėjančios gamtos ir dažniau pradžiuginančios saulės, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, sveikata prastėja. Labiausiai silpnina skurdžios vitaminų ir mineralų atsargos nuo rudens išlaikytuose vaisiuose ir daržovėse. Silpstant organizmui nukenčia ir imunitetas, o permainingas pavasario oras sukuria palankias sąlygas virusams. Išsirengusį vos nušvitus saulei vaiką gali greitai peršaldyti žvarbokas vėjas. Todėl šiuo gražiu metų periodu vaikai dažnai suserga įvairiomis peršalimo ligomis. Apie vitaminų trūkumą byloja ir odos problemos, virškinimo sutrikimai. Būtini maisto produktai vaiko lėkštėje

Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vaiko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei angliavandenių. Baltymai yra vaiko augimo, vystymosi bei imuninės sistemos formavimosi pagrindas. Svarbiausi baltymų šaltiniai – mėsa, žuvis ir pieno produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko valgiaraštį. Svarbus angliavandenių šaltinis – košės, tai kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susidaro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė, kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vitaminų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų, jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti nereikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gėrimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių, kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir tukina. Riebalai – kita būtina maisto medžiaga, kurios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas, kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pienas. Riebalų reikia ir juose tirpiems vitaminams pasisavinti. Tai yra vitaminai A, D, K ir E.

Pavasarį svarbūs vitaminai maisto produktuose Vitaminų įvairove gali pasigirti šviežios daržovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti kasdien. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai pavasarį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juose ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai, obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai. Vitamino C yra raudonosiose paprikose, šviežiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose, česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuosius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šaltalankio, šermukšnio uogos. Vitaminas A – tai pirmiausia vaikų mėgstamos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas, kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, ananasuose. Šis vitaminas naudingas ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pavasarį šie negalavimai kimba greitai. Vitaminas E padeda šalinti iš organizmo toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avokaduose, špinatuose, sezamo sėklose. Vitaminas B 6 – vienas pačių svarbiausių pavasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų, stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms, jis reikalingas nervų sistemai. Šis vitaminas turi didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja formuojantis limfocitams – apsauginėms kraujo ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona, špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio vitamino suyra verdant arba kepant. Vitaminas D visiems gerai pažįstamas kaip saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilaktikai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio vitamino

Pavasarį vitaminų trūksta ypatingai Vitaminų, kaip ir riebalų, angliavandenių bei baltymų, gauname su maistu. Nors vitaminai nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos svarbios organizmo funkcijos. Jeigu vitaminų vaiko maiste mažai arba organizmas juos prastai pasisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų. Vitaminų stoka ypatingai dažnai jaučiama pavasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržovėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti papildomai.

Maisto papildai pagal vaiko amžių

PAVASARIO LIGOS

stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro dirglus, verksmingas bei nervingas. Selenas yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina organizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Daugiausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvairūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai.

Pirmasis kūdikio papildomas vitaminas yra D. Augančiam mažyliui tampa svarbus kalcis. Dažnai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroelementų kompleksą, kurio sudėtyje yra vitamino C, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprinti, pavyzdžiui, ežiuolės. Lopšelį ar darželį lankančiam mažyliui pravers vitaminų kompleksas ne tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti. Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gauname dalį vitaminų, o jų stoką papildome šių mikroelementų preparatais. Vitaminų ir mineralų maisto papilduose bei atskirų mikroelementų preparatuose esančios šių medžiagų dozės pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams. Nors vitaminai naudingi ir būtini vaikui, jie papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai – inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne saldintus gėrimus, o negazuotą vandenį. Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas nepasieks, nes per daug vitaminų taip pat pavojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už vitaminų stoką. Undinė Gilė

Kad mažylis augtų sveikas! ChildLife Essentials® Multi Vitamin & Mineral 237 ml

ChildLife Essentials® Echinacea 29,6 ml

ChildLife Essentials® Liquid Vitamin C 118,5ml

+ Kaina 15,00 €

DOV ANA

Kaina 8,00 €

Internetinėje parduotuvėje www.e-yourlife.eu įsigiję multivitaminus vaikams ir ežiuolių lašiukus gausite DOVANĄ – vitamino C buteliuką. Dovanų kiekis ribotas! Telefonas +370 688 02 826. El. paštas informacija@e-yourlife.eu

PAVASARIO LIGOS

Iš ko susideda imunitetas? Baigėsi šalčiai, bet peršalimo ligos nepasitraukė. Deja, pavasaris taip pat nėra palankus metas imunitetui, juo labiau kad jį jau išsekino nuo rudens besitęsiančios kovos su virusais. Be to, virusai nesnaudžia – drėgmė, teigiama oro temperatūra ir saulės stoka pavasarį jiems taip pat palanki, kaip ir žiemos šaltukas. Kai kuriuos vaikus peršalimo ligos šį sezoną puola viena po kitos. Todėl stiprinti organizmo apsaugą vis dar aktualu. Vaikų imuniteto ypatybės Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovojančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imunoglobulinai) pradeda gamintis 4–6 savaitę, bet tik pamažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas. Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiksmingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos. 2–3 metų vaikas pradeda draugystę su bendraamžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, todėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusiformavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.

Kas silpnina vaiko imunitetą? Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsilaiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis negrūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas. Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba.

Oro vonios ir mankšta

Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savaičių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai

palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių temperatūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18–20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti nesunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3–4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą gerai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango. Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šalčio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras teigiamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.

Vandens procedūros Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima apipilti 1–2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprausėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5–7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad vandenį šaldytumėte laipsniškai. Jeigu tokia procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų voneles. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šaltesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18.

Mityba Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produktų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas – veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karotenas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vieną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios medžiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.

Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną–du šaukštelius. Šis produktas tinka paskaninti košę, jogurtą, pieną. Parengė Ieva Grabauskienė

BŪKIME SVEIKUČIAI

Ką valgyti mamai žindyvei? Kūdikį krūtimi maitinanti mama – irgi žmogus, kuriam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminų ir skanumynų. Aišku, sveikos mitybos ir produktų suderinamumo principai galioja visiems. Viską, ko širdis geidžia Anksčiau labai akcentuotos maitinančios mamos mitybos taisyklės, įvairūs dietos suvaržymai. Ypač absurdiškas prietaras, draudžiantis žindančiai motinai valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad motinai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui. Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Tačiau nei pačios skaidulos, nei dujos nėra absorbuojamos iš žarnyno į kraują, taigi ir į motinos pieną nepatenka. Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat prieskoniuose, yra eterinių aliejų, turinčių charakteringą kvapą ar skonį, galintį išties persiduoti į pieną, ir kūdikiai kartais reaguoja. Vieniems tai patinka, bet būna ir atsisakančių žįsti česnaku kvepiantį pieną. Mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valandų jis stipriausias, o paskui palaipsniui išnyksta. Panašiai būna ir su kitais prieskoniais. Skirtingai negu vis tuo pačiu mišiniu nuolat maitinami „buteliuko vaikai“, žindomi kūdikiai per motinos pieną patiria plačią įvairovę kvapų ir skonių, kurie gali nujunkymo laikotarpiu paskatinti noriau valgyti juos turintį – jau „pažįstamą“ – maistą. Taigi žindanti mama tarsi sukuria vaiko mitybos įpročius ir polinkį drąsiau ragauti naujo maisto.

Ko derėtų vengti?

Kartais kūdikiai netoleruoja tam tikrų produktų motinos maiste. Pastebėta atvejų, kai pilvo diegliai žindomiems kūdikiams atsirasdavo mamai valgius ne tik jau minėtų česnakų ir svogūnų, bet ir kopūstų, griežčių (sėtinių), pupelių, rabarbarų, slyvų. Jeigu įtariama, kad kuris nors produktas turi blogą poveikį kūdikiui per pieną, reikėtų stebėti, ar neatsiras kūdikiui virškinimo sutrikimo reiškinių pirmąją parą nuo to maisto suvalgymo, ar kartosis vėl jo suvalgius. Visiškai nederėtų kūdikio pratinti prie alkoholio. Iš motinos kraujo alkoholis lengvai

patenka į jos pieną. Girtaujančių motinų žindomi kūdikiai blogiau auga (alkoholis slopina pieno tekėjimą krūtyje) ir gali būti pakenkiamos vaiko smegenys. Tik retkarčiais išgeriama vyno taurė blogo poveikio kūdikio sveikatai gal ir neturėtų, tačiau tai daryti geriau tuojau po žindymo, kad iki kito maitinimo alkoholio koncentracija piene jau būtų sumažėjusi. Žindančios mamos kartais įspėjamos negerti kavos, juodosios arbatos, kokakolos, pepsikolos, kakavos, nes šie gėrimai turi kofeino, dėl kurio centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio kūdikis gali būti neramus ir jam sunku užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavinimą iš motinos ir kūdikio virškinimo trakto, tuo didindamas mažakraujystės riziką. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog tik labai maža dalis kofeino iš mamos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, todėl saikingas kavos vartojimas nesukelia problemų žindomam kūdikiui. O didelių kofeino kiekių turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti, ypač jeigu ji žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyksta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų. Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino. Saikingai mamos valgomas šokoladas žindomam kūdikiui nesukelia nei pilvo dieglių, nei kitų virškinimo bėdų.

BŪKIME SVEIKUČIAI

mumas, jeigu motina vartoja daug pieno. Dažniausiai žindomus kūdikius alergizuoja į motinos pieną patekę tirpieji karvės pieno baltymai. „Gerk pieną, kad būtų pieno“ – taip dažnai būdavo sakoma ir dabar galima išgirsti patariant žindančiai mamai. Tai ginčytinas teiginys jau vien dėl to, kad jokios gamtoje egzistuojančios žinduolių rūšies suaugę individai, taigi ir patelės, nevartoja pieno, tačiau sėkmingai žindo jauniklius. Daugeliui necivilizuotų žmonių genčių žodžiai, reiškiantys pieną, asocijuojasi tik su jų kūdikių ir kitų jauniklių maistu. Mūsų žmonės klaidingai galvoja, kad motina, gerdama daug karvės pieno, padidins savo pačios pieno kiekį. Mamos išgeriamas gyvulių pienas nėra kaip nors svarbus jos pačios pieno gamybai.

Kalcis ir geležis Tiesa, pienas yra vienas iš kalcio šaltinių maiste, tačiau normali kalcio koncentracija motinos piene vis tiek būtų užtikrinama, jeigu mama ir negertų karvės pieno. Jeigu kalcio trūktų mamos maiste, jis būtų paimtas iš organizmo audinių ir pristatytas į motinos pieną gaminančias jos krūtų ląsteles. Taigi žindančiai mamai teisingiau būtų sakyti: kad tavo pačios organizmui nepritrūktų kalcio, jo reikėtų gauti su maistu, o vienas iš daugiausia jo turinčių maisto šaltinių yra gyvulių, pavyzdžiui, karvės, pienas ir jo produktai. Beje, yra žmonių, ypač suaugusių, kurie netoleruoja neperdirbto karvės pieno arba nemėgsta jo skonio. Tuomet labiau tiktų rauginto pieno produktai: jogurtas, varškė, sūris. Nedaug pieno produktų vartojančioms mamoms reikėtų per parą gauti apie 500–600 mg kalcio papildų, o beveik nevartojančioms – maždaug 1000–1200 mg per parą. Yra ir daugiau kalcio šaltinių maiste: pavyzdžiui, sezamo sėklos, lapiniai kopūstai, špinatai, brokoliai, kepenys, migdolai, konservuotos sardinės ir lašiša, valgomos kartu su suminkštėjusiais kaulais.

Alergijos pavojai Kai kurie maisto produktai gali alergizuoti kūdikius, ypač turinčius įgimtą šeimos polinkį. Nereikia drausti motinai ko nors valgyti vien dėl to, kad ji žindo. Tačiau verta stebėti žindomo kūdikio reakciją į maistą. Kilus įtarimui, tokio produkto reikėtų vengti dvi savaites. Pavyzdžiui, esant nepalankiai alerginei anamnezei šeimoje, kūdikiui gali išryškėti alerginis bėrimas ar padidėjęs nera-

BŪKIME SVEIKUČIAI Taip pat ir normali geležies koncentracija motinos piene yra užtikrinama nepriklausomai nuo motinos mitybos. Jeigu jos trūksta maiste, panaudojama motinos kūno audinių, pirmiausia kraujo, geležis. Mažakraujystė nėra kliūtis žindyti. Geležies poreikis maitinančioms mamoms yra toks pat ar net mažesnis kaip prieš nėštumą, nes žindant vėliau atsinaujina mėnesinės, o be to, į pieną pereina mažiau geležies, negu jos netenkama per menstruacijas. Aišku, mažakraujyste sergančią mamą būtinai reikia gydyti, tačiau ji neturėtų nustoti žindyti kūdikio.

morkose) koncentracija didžiausia priešpienyje, nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis veikimas. Vitamino K didžiausias poreikis yra per gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, kai būna didžiausia vidinio kraujavimo (ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika. Kad vitamino K atsargos būtų užtikrintos, motinos maiste (morkose, salotose, špinatuose, kepenyse) jis ypač reikalingas nėštumo pabaigoje. Taigi žindančios motinos maistas turi būti ne tik pakankamai kaloringas, bet dar svarbiau, kad jis būtų įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų preparatais nereikėtų. Vitaminų ir mineralų įsisavinimas organizme iš dirbtinių maisto papildų ne visada yra efektyvus ir neprilygsta jų įsisavinimui iš natūralaus maisto. Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Vitaminų reikia kasdien Žindančios mamos maiste turi būti pakankamai produktų, turinčių B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl motinos organizme jų atsargos nesukaupiamos. Taigi šių vitaminų trūkstant mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene. Pakankamai B grupės vitaminų mama gautų valgydama duoną ir kitus grūdų produktus, vitamino B12 – pieno produktus, žuvį, mėsą ir kiaušinius. Vitamino C poreikis laktacijos metu taip pat padidėja. Daug jo yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Vitamino C ir kitų vandenyje tirpių vitaminų koncentracija motinos piene nepakyla aukščiau normalios, nes perteklius pašalinamas su šlapimu. Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene mažiau priklauso nuo mamos dietos pokyčių. Vitaminų A ir D koncentracija piene išlieka normali, kol jų yra jei ne mamos maiste (svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse), tai jos kūno atsargose. Vitamino E (jo yra aliejuje, javų gemaluose, mėsoje, kiaušinių tryniuose,

Naujausioji – penktoji knygos laida papildyta keturiais skyriais: „Kam reikalingi čiulptukai?“, „Maitinimas ištrauktu pienu“, „Kitos mamos pienas“ ir „Dvynukų maitinimas“. Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius! Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt

Ne paslaptis, kad vaikų dantų priežiūros klaidos, netinkami mitybos pokyčiai, įgimti polinkiai bei kiti veiksniai lemia tai, kad jų tėvai vis dažniau susiduria su nuolatinių vaikų dantų pažeidimais. Tai gali atrodyti kaip didelės grėsmės nekelianti problema, tačiau, pasirinkus netinkamą jos sprendimo būdą, ilgainiui gali atsirasti vis didesnių problemų ir sąlygoti dantų netekimą. Todėl tėvams, kurie rūpinasi savo vaikų sveikata, būtina žinoti visus sprendimo būdus. Vienas iš tokių – savalaikis stipriai pažeistų dantų protezavimas, kuriam teritorinės ligonių kasos skiria iki 1220,20 EUR kompensaciją. Gydymo galimybės ir problemos Pasak „Papadent“ odontologijos klinikos vadovo gyd. odontologo Tomo Stumbrio, visame pasaulyje vaikų dantų pažeidimų, liaudyje vadinamų „dantų skylėmis“, vis daugėja. Tai nulemia plati įvairovė priežasčių. Lietuva su šia problema susiduriančių šalių sąraše nėra išimtis. Kasmet į odontologus kreipiasi vis daugiau tėvų, vedinų vaikais, kuriems pažeidimai išsivystė vos pirmoje ar antroje klasėje, jau nuolatiniuose dantyse. Pirminis pasirinkimas šioms problemoms išspręsti daugeliu atvejų yra dantų plombavimas. Plombavimas veiksmingas, kol ėduonies ertmė yra maža arba vidutinio dydžio. Anksti atlikus nuolatinių dantų plombavimą paprastomis plombomis jos negali užtikrinti patvarumo bei ilgaamžiškumo, todėl greitai ima trupėti ir byrėti. O jeigu dėl pavėluoto gydymo iš nuolatinio danties turi būti pašalintas nervas, lieka labai didelis danties vainiko defektas, kurį praktiškai visada reikia atkurti protezuojant, nes tik užplombavus toks dantis kur kas greičiau lūžta arba skyla išilgai, dėl to reikalingas neišvengiamas šalinimas.

Problemų sprendimo būdai Tais atvejais, kai vaikui danties gydymo metu turi būti šalinamas nervas, kai nepaisant seniau taikyto plombavimo ar kitų priežasčių dėl pažeidimo dantis ima trupėti ir skilinėti, galimas gydymo būdas yra protezavimas keramikiniais užklotais, arba tiesiog – keramikinėmis plombomis. Tokiu gydymo būdu yra atkuriamas danties vientisumas bei užtikrinama danties funkcija. Kadangi vaikams iki 18 metų formuojasi sąkandis, dantys keramikiniais užklotais dengiami po vieną. Šitaip sudaromos sąlygos fiziologiniam sąkandžio vystymuisi bei dantų padėties formavimuisi. Gydymo metu naudojamos keramikinės plombos yra gaminamos dantų laboratorijoje iš specialių, tam skirtų Užsakymo Nr.17_1-17

BŪKIME SVEIKUČIAI

Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną

medžiagų. Jos išsiskiria savo patvarumu bei maksimalia įmanoma estetika. Likusi sveika danties dalis yra apsaugoma nuo lūžimo ar skilimo. Plombavimui naudojama keramika yra natūralios danties spalvos, vientisa bei neišsiskiria iš aplink esančių dantų. Vaikas ne tik gali saugiai valgyti, kalbėti, tačiau jo šypsena taip pat atrodo sveika bei natūrali. Bet dažnai vien protezavimo nepakanka, kai dantį tenka šalinti. Tokiu atveju naudojama implantacija, vietoj pašalinto danties sriegiamas implantas, kuris atstoja dirbtinę danties šaknį, ant jo tvirtinamas dantų vainikėlis. Teritorinė ligonių kasa kompensuoja dantų implantaciją, bet tokiu atveju reikia žinoti, kad implantacija atliekama baigiant formuotis žandikaulio kaului, t.y. ne anksčiau nei 17 metų vaikui, anksčiau – tik išimtinais atvejais.

Ką reikia daryti? Vaikų dantų gydymas, pasinaudojant protezavimu keramikinėmis plombomis, implantais ar vainikėliais, išsiskiria tuo, kad jam gali būti taikomos finansinės lengvatos. Tam būtina gydymą planuoti tam tikra tvarka. Odontologijos klinikos „Papadent“ vadovas gyd. odontologas Tomas Stumbrys teigia, kad procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau taip nėra ir rezultatas yra to vertas: „Jeigu vaikas iki 18 metų turi nuolatinius dantis ir jam jau yra gydyti dantų kanalai arba yra labai didelės apimties plombų, vaiko dantų gydymui bus taikomos lengvatos. Iš teritorinės ligonių kasos galima gauti iki 1 222,20 EUR kompensaciją vaikų dantų protezavimui, tad tikėtina, kad tėvams nieko nereikės mokėti už gydymą. Pirmiausia reikia užsiregistruoti į nemokamą konsultaciją mūsų odontologijos klinikoje.“ Šis vizitas yra būtinas tam, kad gydytojai – odontologai galėtų atlikti pirminę apžiūrą. Tolimesnis žingsnis yra registracija priskirtoje poliklinikoje su siuntimu. Pateikus visus reikalingus dokumentus ir suderinus gydymą bei kompensavimą su teritorine ligonių kasa, maždaug per 3 mėnesius reikia kreiptis į „Papadent“ kliniką, ir vaikui bus atliekamas dantų protezavimas. Taip užtikrinant ilgalaikį, patikimą vaiko gyvenimo kokybės bei šypsenos estetikos efektą. Daugiau informacijos www.dantugydytojas.lt

BŪKIME SVEIKUČIAI

Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins Gydytojai vieningi – skoliozės profilaktikai skiriama per mažai dėmesio. O juk ankstyva diagnozė ne tik palengvina gydymą, bet ir padeda išvengti didesnių bėdų, pavyzdžiui, plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimų. Roman Machnin, sveikatingumo centro „Gemma“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo duomenimis, nuo skoliozės Lietuvoje kenčia apie 3 proc. vaikų. „Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną. Esant nežymiems pakitimams žmogus ar aplinkiniai gali net nepastebėti pokyčių. Esant rimtiems pakitimams stuburas iškrypsta į šoną, jis įgauna „C“ arba „S“ formą. Dėl ligos išprovokuotų slankstelių sukimosi kartu sukasi ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūtinės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Žmogus kenčia dėl pakitusios išvaizdos, o esant pažengusiai skoliozei sutrinka plaučių ir net širdies bei kraujagyslių darbas“, – pasakoja gydytojas Machnin. Dažniausiai – net 80 proc. visų skoliozės atvejų – liga pasireiškia dėl nežinomų priežasčių. Tokia skoliozė vadinama idiopatine. Tikimybė, kad vaikas paveldės skoliozę, padidėja trečdaliu, jei abu tėvai kenčia nuo šios ligos.

Ligą lydi daug mitų

Dažnai manoma, kad trumpalaikės stuburo apkrovos, pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus, kuprinės nešiojimas ant vieno peties, miegojimas ant vieno ar kito šono, gali lemti skoliozės atsiradimą ir ligos progresą. „Tačiau daugybė tyrimų įrodė, kad tai mitas“, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Dažniausiai skoliozė yra pastebima prabėgus keleriems metams nuo jos pradžios. Todėl rekomenduojama profilaktiškai tikrinti visus vaikus, o ypač sparčiausiu augimo laikotarpiu. Pasak mediko, didžiausias išbandymas stuburui – 10–16 vaiko gyvenimo metai, kai jis ima labai sparčiai augti. „Mergaitėms augimo šuolis paprastai būna apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14 gyvenimo metus. Beje, mergaitėms skoliozė nustatoma du kartus dažniau nei berniukams“, – paaiškina jis. Išskiriami trys pagrindiniai skoliozės gydymo metodai: stebėjimas, konser-

vatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis. „Pagrindinis gydymo tikslas – stabdyti ligos progresavimą. Tam tikrų skoliozių atveju progresavimas mažai tikėtinas, ir jeigu nuokrypis yra minimalus, imtis papildomų priemonių gali net neprireikti“, – patirtimi dalinasi gydytojas Roman Machnin. Iš kitos pusės, esant ryškiems pokyčiams, konservatyvus gydymas visiškai stuburo neištiesins. Pagrindinis konservatyvaus gydymo tikslas – neleisti skoliozei progresuoti. Operacinis gydymas atliekamas, jei skoliozė jau gerokai pažengusi. Medikas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, operacinio gydymo poreikį lemia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. O kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla turi būti taikoma nepriklausomai nuo skoliozės laipsnio. Tėvams verta įsidėmėti, jei skoliozė pasireiškė dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negydant, gali atsirasti rizika, kad iš potencialiai pagydomo stuburo iškrypimo gali išsivystyti nelanksti stuburo deformacija, kuri grės plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimais. Negydoma skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams, kompleksams ir kt. Anot pašnekovo, geriausia kreiptis profilaktiškai iki prasidedant lytiniam brendimui, net nematant akivaizdžių pakitimų. Tačiau, primena gydytojas, netaisyklinga laikysena ne visuomet yra skoliozė. Norint tikslios diagnozės geriausia kreiptis į medikus.

Vokiečių metodika – viena efektyviausių Bene dažniausiai idiopatinei skoliozei gydyti Europoje ir JAV taikomas Schroth metodas. Šį metodą pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti „Gemma“ sveikatingumo centre dirbantys specialistai. Jis taikomas įvairaus laipsnio idiopatinei skoliozei, tačiau efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo paciento amžiaus, progresavimo rizikos, esamo Kobo kampo ir kt. Schroth metodo esmė – stuburo „hiperkorekcija“, t. y. tam tikrų pozicijų, priešingų natūralioms kreivėms, pritaikymas bei specialiais pratimais pasiektos hiperkorekcijos užtvirtinimas. Taip pat didelis dėmesys kreipiamas į stuburo bei krūtinės ląstos mobilumą, raumenų balanso atkūrimą. Labai svarbus ir paciento bei šeimos narių mokymas, išsamios informacijos suteikimas, nes didelę šio metodo dalį sudaro namų darbai. Skoliozės gydymas šiuo metodu sukurtas 1927 m. Vokietijoje, Katerinos Schroth (Katherina Schroth). Paslaugos reabilitacijos centre „Gemma“ teikiamos ir turint gydytojų siuntimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kokiu oru kvėpuojame namuose? Kasdien įkvepiame oro, kuriame knibžda daugybė virusų, bakterijų ir kitų kenksmingų priemaišų. Tokių teršalų daug daugiau namuose ar kitose patalpose negu lauke. Kenksmingos medžiagos čia patenka ne tik iš lauko, jas išskiria baldai, tapetai, grindų dangos, buityje naudojamos cheminės medžiagos. Patalpose, ypač šaltuoju metų periodu, praleidžiame daugiausia laiko, o prisikvėpavę užteršto oro galime susirgti astma, rinitu ar bronchitu – net neišėję iš namų. Taigi, jeigu vaikui nepraeina sloga ir kosulys, gali būti kaltas būtent namų oras. Didžiausias priešas – dulkės Pagrindinis visų kenksmingų medžiagų šaltinis namuose – dulkės. Jose yra žmogaus organizmą žalojančių medžiagų: aliuminio, geležies, ličio, nikelio, alavo, stroncio, net arseno. Be to, drauge su dulkėmis per orą plinta įvairūs virusai ir bakterijos. Bet kokiame jų kiekyje yra pelėsinių grybelių ir jų sporų, įvairių augalų žiedadulkių, dulkių erkučių ir jų veiklos produktų. Įkvėptos tokios dulkės nusėda plaučiuose ir išprovokuoja infekciją. Erkutės minta žmogaus pleiskanomis, kurios taip pat tampa dulkėmis. Dar ore sklando nusitrynusių kilimų, drabužių, baldų, buitinių valiklių ir ploviklių dalelių – visa tai įeina ir į dulkių sudėtį. Įkvepiame gyvūnų plaukų ir jų odos dalelių, medienos ir knygų dulkių. Įsivaizduokite, kad jūsų namiškiai kiekvieną minutę kvėpuoja šiais teršalais! Prisikvėpavus užteršto oro ima skaudėti galvą, dirgina gerklę, išsausėja arba niežti oda, apima nuovargis.

Didžiausi pavojai

Būtent per orą atkeliauja įvairūs virusai, kurie atneša peršalimo ir infekcines ligas. Jeigu imunitetas silpnas ar dar nesusiformavęs, stiprią alergiją gali sukelti namuose išplitę pelėsiniai grybeliai. Ore esantys grybeliai, mikrobai, virusai ir kitos priemaišos pažeidžia kvėpavimo organus, gali būti vidurinės ausies ir prienosinių ančių ligų priežastis.

Vienas pagrindinių buitinių alergenų namuose – dulkių erkutės. Grame dulkių gali būti tūkstančiai erkučių – vargu ar rasime namus be šių nekviestų svečių. Jos gyvena ištisą parą drauge su jumis ir linkusiems į alergiją šeimos nariams išprovokuoja ligą. Alergiškų vaikų vis daugėja, o šis negalavimas sukelia rinitą (slogą), konjunktyvitą (akių junginės uždegimą), dilgėlinę, dermatitą ir astmą. Liga kamuoja, kol aplinkoje yra atitinkamas alergenas, o jį pašalinus, simptomai paprastai išnyksta. Alerginė sloga ar kosulys, skirtingai nuo peršalimo sukeltų šių požymių, sustiprėja namuose, ypač tvarkant kambarius. Lengviau atsikvėpti tegalima išėjus į lauką. Sudėtingiau kovoti su alergija augalų žiedadulkėms, kurios tyko lauke ir patenka į namus pro atidarytus langus. Todėl augalų, kuriems vaikas alergiškas, žydėjimo periodu kambarius geriausia vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nusėda. Pelėsiniai grybeliai subjauroja ne tik sienas ir lubas, jie užsiveisia ir gėlių vazonuose, todėl stenkitės neperlaistyti naminių augalų. Alergiško vaiko kambaryje verčiau vazoninių gėlių nelaikyti. Kiek šių teršalų yra namų ore, priklauso nuo daugybės faktorių. Idealios sąlygos pelėsiui, dulkių erkutėms, grybeliams ir virusams – drėgnos, pernelyg šiltos ir retai vėdinamos patalpos. O pagrindinės kovos su šiais teršalais priemonės – švara ir tvarka.

Užterštas oras labiausiai kenkia vaikams Dėl užteršto oro sveikata iš karto nepablogės, kartais pasekmės išryškėja gana vėlai, kai jau užpuola liga. O gydytis daug sudėtingiau negu imtis priemonių išvengti ligos. Užterštas oras žalingas visiems, bet labiausiai nukenčia vaikai, kurių imunitetas daug silpnesnis negu suaugusiųjų. Suaugęs žmogus lengviau perserga įvairiomis ligomis, o dar ne-

Kaip išvalyti orą namuose? Pirmiausia, namuose reikia idealios švaros, o drėgnas valymas turėtų būti reguliarus namų ruošos darbas. Kuo dažniau šalinsite ant baldų ir grindų nusėdančias dulkes, tuo sveikesni jausitės. Kilimus valyti geriau plaunančiu dulkių siurbliu, o daryti tai reikėtų, kai vaiko nėra namuose, kad dulkės spėtų nusėsti, kol jis sugrįš. Išsiurbę namus, būtinai nuvalykite baldus drėgna šluoste. Knygas laikykite uždarose spintelėse, kad į jas patektų kuo mažiau dulkių. Dažnai skalbkite vaiko patalynę ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, ryte neskubėkite kloti lovos – palikite prasivėdinti maždaug 20 minučių. Žiemą naudinga džiovinti skalbinius šaltyje, o vasarą saulėje. Dažniau plaukite vaiko žaislus, galite palaikyti juos šaldymo kameroje – šaltyje dulkių erkutės žūsta. Vaiko kambaryje pakabinkite medvilnines arba linines užuolaidas, kurias paprasta išskalbti, dažniau valykite žaliuzes. Švara padės apsisaugoti nuo dulkių, bet pavojingų mikroorganizmų atsikratyti sunku, jeigu

namuose kosėjantis ir čiaudėjantis vaikas arba suaugęs šeimos narys. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą. Dažnai vėdindami kambarius sumažiname šių mikroorganizmų, bet visiškai vargu ar apsisaugome. Nuo dulkių erkučių šiek tiek apsaugo švarūs čiužinio ir pagalvių užvalkalai – jie sudaro barjerą tarp šių čiužinio bei pagalvių gyventojų ir žmogaus. Erkutės ypatingai mėgsta veistis žąsų plunksnų ir pūkų pataluose, todėl verčiau miegokite ant poroloninio čiužinio bei pagalvės. Dulkių erkutėms patinka šiluma ir drėgmė minkštose pūkuotose šlepetėse. Todėl jas derėtų dažniau skalbti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, nes 30 laipsnių šiluma dulkių erkutėms nekenkia. Pelėsiai išplinta dideliuose plotuose ten, kur šilta ir drėgna, todėl ypatingai kruopščiai valykite vonios ir miegamojo patalpas. Virusai, mikrobai ir pelėsiniai grybeliai labai bijo šviežio oro, taigi juos išvaikysite dažnai vėdindami kambarius. Bet šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis užterštame mieste šių priemonių dažniausiai neužtenka. Specialistai pataria pasinaudoti kuriuo nors oro valymo prietaisu, kuris nuolat mažins kenksmingų dalelyčių koncentraciją namuose.

BŪKIME SVEIKUČIAI

prisitaikiusį prie aplinkos sąlygų vaiką pakerta bet koks virusas. Vaiko sveikatai tėveliai turėtų sudaryti namuose tinkamą mikroklimatą.

Parengė Undinė Gilė

O R O S T E R I L I Z AT O R I A I

NĖŠTUMAS

Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta Nėščios moters organizmas dirba intensyviau, todėl kai kurių vitaminų ir mineralų šiuo periodu prireikia daugiau. Jeigu nėštumo metu trūks naudingųjų medžiagų, sulėtės būsimo vaikelio vystymasis, sunkiais atvejais tai gali lemti apsigimimus. Trokštančiai vaikelio mamai vitaminų stoka trukdo pastoti, nėštumo periodu jai gali sukelti įvairių negalavimų ir pavojų. Gydytojai pataria nėštumui ruoštis iš anksto – ir būsimos mamos, ir vaiko sveikatai vitaminai ypatingai svarbūs dar prieš nėštumą. Folio rūgštis – nėščiajai reikia dvigubai daugiau

Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būtinų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu, – folio rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, atsiranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti – neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau. Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai – moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pastojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatingai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino nekaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400 mg – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu moteris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks dar didesnės dozės. Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji pa-

deda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos stokos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai atitrūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas. Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi būsimo vaikelio stuburo ir galvos smegenims, jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams. Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio, atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta, kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitusio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo (dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vaiko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą, anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hidrocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kaukolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc. nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų rizikuoja vaikelio sveikata. Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, aminorūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai, imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis. Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos apetitui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emocinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išsekusi, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui, kuris gims nervingas bei kaprizingas. Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose, jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir graikiniai riešutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melionai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuose, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio, varškės, kefyro ir vištų kiaušinių. Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalansuota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma. Juo labiau kad apdorojant maisto produktus, folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama nevienodai – prasčiau turinčioms virškinimo sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau sunaudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą, depresiją patiriančios moterys, taip pat – vartojančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios antibiotikus.

Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc. nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštumo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį. Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą, taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano, kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis skatina gamintis lytinius hormonus progesteroną ir estrogeną. Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš augalinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose, bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spinduliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu. Vitamino D reikia įvairioms organizmo sistemoms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti, reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitamino priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei

dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdikis jo taip pat turi per mažai. Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsimos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui, o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu. Rekomenduojama vitamino D norma nėščiajai yra 1500–2000 TV per dieną. Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios nėštumo problemos – persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsiranda sveikatos problemų. Jis reguliuoja insulino sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios angliavandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vitamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies nepakankamumui, kraujagyslių ligoms. Padidėjęs kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui, nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla placentos atsisluoksniavimo pavojus.

NĖŠTUMAS

Vaisingumą skatinantis vitaminas D3

Parengė Undinė Gilė

NĖŠTUMAS

Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir greitai įvertinta rizika Šiomis dienomis yra daugybė tyrimų nėščiosioms, norinčioms sužinoti, ar nešiojamas vaisius sveikas, ar turi patologiją. Moterims, vyresnėms nei 35 m., chromosominių patologijų dažnis vaisiui su amžiumi didėja. Valstybė patvirtino vaisiaus chromosominių ligų patikros programą, į kurią patenka tik vyresnės moterys, bet daugiau gimdo jaunos moterys, ir kadangi jos nepatenka į nemokamas patikras, dažniau susilaukia kūdikių, turinčių patologijų. Kokį tyrimą pasirinkti iš daugelio? Dauguma moterų jau žino apie „genetinį“ vaisiaus tyrimą, kuris vadinamas PRISCA. Kada jį pasirinkti? Ką galima sužinoti jį atlikus?

PRISCA – tai kompiuterinė programa, kuri vertina moters sveikatos duomenis. Prieš tyrimą gydytojas išmatuoja vaisiaus sprando raukšlės peršviečiamumą, kalbininkų siūlomą vadinti sprando vaiskuma. Ji matoma nuo 11 iki 12 nėštumo savaitės (ir dar kelias dienas vėliau). Sprando vaiskuma svarbi tuo, kad iš jos formuojasi centrinė vaisiaus nervų sistema. Gydytojas echoskopu ištiria nėščią moterį, užrašo sprando raukšlės storį, CRL, mamos amžių, rasę, nėštumo laiką, svorį, kiek vaisių nešioja (trynukams tyrimas netinkamas), ar serga gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, ar rūko, ar pastojo natūraliai, ar po pagalbinio apvaisinimo, ar anksčiau mama buvo susilaukusi kūdikio, turinčio patologiją ir kt. Taip pat išmatuojami motinos kraujo biocheminiai rodikliai: pirmojo trimestro metu – PAP-a baltymas, HCG; antrojo – AFP, HCG ir uE3. Visi šie duomenys suvedami į PRISCA programą, kuri apskaičiuoja, kokią riziką moteris turi susilaukti kūdikio su patologija. Tačiau jei nėra žinomas tikslus nėštumo laikas, programoje hormonų koncentracijos skaičiuojamos arba per aukštos, arba per žemos, todėl gali-

mas rezultatas – padidėjusi rizika, nors kai kuriais atvejais jos ir nebus. PRISCA tyrimo tikslumas yra apie 80–85 proc., vadinasi, jei ištirsime 100 besilaukiančiųjų kūdikio su patologija, tai 20–15 moterų vaisiaus patologijos nepastebėsime. PRISCA, iš tiesų, duoda nemažai klaidingai teigiamų rezultatų, kuriuos reikia patvirtinti diagnostiniais tyrimais. Tačiau pastarieji yra invaziniai: choriono gaurelių biopsija, amniocentezė. Jie besilaukiančioms moterims sukelia baimę dėl papildomos persileidimo rizikos ir streso vaisiui.

Pastaruoju metu vis pateikiama daugiau informacijos apie naujos kartos neinvazinį prenatalinį vaisiaus DNR tyrimą iš motinos kraujo. Kuo jis pranašesnis už PRISCA? Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) iš mamos kraujo, kurio metu tiriamas ne mamos atsakas į galimai patologinį vaisių, o laisva vaisiaus DNR, t.y. vaisiaus placentinių audinių dalies suirusių ląstelių laisva DNR. Reikia paminėti, kad tai irgi atrankinis tyrimas, kurį reikia patvirtinti diagnostiniais tyrimais, tačiau jis yra kur kas jautresnis ir tikslesnis. Pirmomis nėštumo savaitėmis mamos kraujyje ima cirkuliuoti laisvos vaisiaus DNR fragmentai, tačiau tik 9–10 nėštumo savaitę šios DNR mamos kraujyje yra pakankamai, kad technologijos ją sugaudytų ir būtų atliktas tyrimas. Atlikus tyrimą per anksti, iki 10 nėštumo savaitės, gali tekti jį kartoti, kadangi vaisiaus DNR gali nepakakti. Nuo 10 nėštumo savaitės, išskyrus reikiamą vaisiaus DNR kiekį, galima įvertinti riziką susilaukti kūdikio su dažniausiomis chromosominėmis patologijomis – Dauno, Edvardso, Patau sindromais ir lytinių chromosomų aneuploidijos (X monosomija – Ternerio sindromu, XXY – Klainfelterio sindromu, XYY – Džekobo sindromu ir kt.) rizika. NIPT tyrimui neturi įtakos jokie šalutiniai veiksniai, kadangi tiriamas vaisiaus DNR. Tad 99,9 proc. tikslumu įvertinama moters rizika susilaukti kūdikio su chromosominiais pakitimais.

Didžiausias NIPT tyrimų skirtumas, kad ne visi tyrėjai vienodai įvertina laisvą vaisiaus DNR. Skiriasi tyrimų jautrumas ir specifiškumas, naudojama DNR nuskaitymo technologija, rizikos skaičiavimas, vaisiaus DNR koncentracijos skaičiavimas, paklaida, atliktos studijos ir kt. NEOBONA tyrimas šiandien yra naujausias ir pažangiausias rinkoje esantis NIPT tyrimas. Jis ypatingas tuo, kad DNR molekulė nuskaitoma atliekant dvigubą kontrolę, t.y. pirmyn ir atgal. Todėl didėja šio tyrimo jautrumas ir specifiškumas, o tai leidžia sumažinti iki minimumo klaidingai neigiamų ir klaidingai teigiamų rezultatų tikimybę. NEOBONA tyrimas yra patvirtintas Pasaulinės vaisiaus medicinos draugijos, kaip vienas tiksliausių NIPT tyrimų rinkoje. NEOBONA atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės, tinka tiek vieno vaisiaus nėštumui, tiek dvyniams. Galima atlikti pastojus ir natūraliai, ir po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas saugus vaisiaus atžvilgiu, nes imamas motinos kraujas. Šio tyrimo atsakymas gaunamas labai greitai, per 5–7 dienas, lietuvių kalba. Tyrimas

99,9 proc. tikslumu įvertina Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chromosomų pakitimų riziką vaisiui. Yra galimybė pasirinkti ir platesnį – NEOBONA ADVANCED PLUS tyrimą. Šalia išvardintų sindromų ir lytinių chromosomų pakitimų galima įvertinti 9 ir 16 chromosomų trisomijas bei dažniausiai pasitaikančias mikrodelecijas. Mikrodelecijos yra chromosomų pakitimai, susiję su įvairaus laipsnio vaisiaus protiniu atsilikimu, raidos sutrikimais, galimais vidaus organų pakitimais. Mikrodelecijų dažnis nėra susijęs su motinos amžiumi, tad, patologija vienodai gali pasitaikyti tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus nėščiajai. Analizuojamos mikrodelecijos yra susijusios su šiais 6 sindromais: 22q11 delecija (DiGeorge sindromas); 15q11 delecija (Angelman (1 iš 12 000)/Prader-Willi (1 iš 10 000) sindromas); 1p36 delecija; 4p delecija (Wolf-Hirschhorn sindromas); 5p delecija (Cri-du-chat sindromas). NEOBONA tyrimas atliekamas SYNLAB laboratorijoje arba su SYNLAB dirbančiose gydymo įstaigose – Genetikos klinikoje 3K ir kitose. SYNLAB laboratorijoje Vilniuje ir Klaipėdoje konsultuoja gydytoja genetikė Eglė Butkevičienė, kuri pacientėms padės atsakyti į klausimus, kad šios galėtų ramiai lauktis kūdikio.

NĖŠTUMAS

Rinkoje yra nemažai NIPT tyrimų. Kokį pasirinkti? Kuo ypatingas NEOBONA tyrimas?

Skirtas Dauno, Edvardso, Patau sindromų prenatalinei diagnostikai Nuo 10 nėštumo savaitės Tinka dvyniams Tinka po IVF procedūros Įvertina lytines chromosomas ir mikrodelecijas Tyrimo atsakymai – per 5-7 dienas

Daugiau informacijos www.synlab.lt 23

KŪDIKIS

Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas Dauguma kūdikį auginančių mamų neįsivaizduoja gyvenimo be vienkartinių sauskelnių. Ši kasdienė kūdikio priežiūros priemonė sutaupo daug laiko, kurį galima skirti bendravimui su mažyliu. Sauskelnių gamintojai jas nuolat tobulina, pasitelkdami mokslo ir technologijų naujoves. Pasirinkimas didelis, taigi svarbiausia nepasimesti prekybos centre ir žinoti pagrindines savybes, į kurias derėtų atkreipti dėmesį renkantis. Šios kūdikio kelnaitės turi būti minkštos, patogios, patikimai saugoti gležną odelę ir būtinai – tinkamo dydžio. Vienkartinės sauskelnės – pagal sudėtį

Sauskelnes sudaro trys sluoksniai. Vidinis, besiliečiantis su kūdikio odele, turi gerai praleisti skystį. Paprastai jis gaminamas iš minkštos medžiagos. Kai kurių sauskelnių šis sluoksnis yra prisotintas drėkinamojo losjono, kuris apsaugo kūdikio odelę nuo dirginančio šlapimo. Bet šiuose losjonuose esančios kvapą neutralizuojančios ir kitos medžiagos gali sukelti odos alergiją. Saugiausia rinktis sauskelnes be šio priedo – su kokybišku sugeriamuoju sluoksniu. Antrasis – sugeriamasis sluoksnis susideda iš celiuliozės ir specialios medžiagos – absorbento. Jis gali sugerti kelias dešimtis kartų daugiau skysčio už savo svorį. Berniukų ir mergaičių sauskelnės skiriasi būtent šiuo sluoksniu. Berniukams skirtų sauskelnių absorbentas išsidėstęs jų viršuje, o mergaičių – per vidurį ir užpakalinėje dalyje. Yra universalių modelių, kuriuose absorbentas išdėstytas tolygiai. Trečiasis – išorinis neperšlampantis sluoksnis. Pačių paprasčiausių sauskelnių jis gaminamas iš polietileno. Kokybiškų sauskelnių išorinis sluoksnis yra iš orui pralaidžių šiuolaikinių medžiagų, netrukdančių odelei kvėpuoti, gali būti su mažučiukėmis skylutėmis – mikroporomis.

Tokios sauskelnės taip pat gerai apsaugo kūdikio drabužėlius ir patalynę bei yra higieniškos.

Ekologiškos, specialiais ženklais pažymėtos sauskelnės Neverta rinktis sauskelnių tik pagal kainą – pigiausių, nes kokybiškos medžiagos atsieina brangiau, o prastomis sauskelnėmis apgaubta kūdikio odelė gali iššusti. Dėl tokioms sauskelnėms gaminti naudojamų cheminių junginių, dažų bei kvapiklių kūdikio odelėje gali atsirasti paraudimų, bėrimų bei įtrūkių. Tai vadinamasis vystyklų dermatitas – dažnai pasitaikanti odos problema kūdikystėje. Dermatitas plinta į lytinius organus, pilvą, vidinį šlaunų paviršių. Kiekvieno mažylio oda gali būti jautri skirtingiems dirgikliams, ji labai gležna, o per pažeidimus gali prasiskverbti infekcijos. Išvengti šių problemų padeda iš ekologiškų, orui laidžių medžiagų pagamintos vienkartinės sauskelnės. Jos būna išbalintos medžiaga be chloro. Tokias sauskelnes lengvai atskirsite pagal specialius ženklus ant pakuotės. Vienas iš jų – Nordic Eco-label suteikiamas produktams, kurie atitinka griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus ir yra pagaminti iš ekologiškų medžiagų, juose nėra chloro, sintetinių kvapų, ftalatų ir kitų, galinčių sukelti sveikatos problemų medžiagų. Ženklas FSC (Forest Stewardship Council) garantuoja, kad produkto gamybai naudojama mediena yra atvežama iš miškų, prižiūrimų pagal griežtus aplinkos apsaugos standartus. Ženklas Dermatologų patikrinta reiškia specialistų patvirtintus saugius naudoti produktus. Juos tikrina nepriklausomų kvalifikuotų gydytojų komisija. Šis ženklas suteikiamas, jei tyrimų metu nustatoma, kad produktas nesukelia jokios neigiamos reakcijos. Tai reiškia, kad tokiu ženklu pažymėtos sauskelnės nedirgins odelės ir nesukels alergijos.

Patogumas ir saugumas

Svarbi sauskelnių detalė – užsegimas. Daugkartiniai tamprūs lipukai patogūs užsegant, be

Svarbu – tinkamas dydis Pirkdamos sauskelnes atsižvelkite ne vien tik į kūdikio svorį. Gali skirtis vienodai sveriančių mažylių sudėjimas. Todėl vieniems tiks jos pagal svorį, kitiems gali prireikti mažesnių arba didesnių. Numovusios sauskelnes, pažiūrėkite,

ar nėra įspaudų odoje, jei jas pastebėsite, pirkite didesnes. Specialios sauskelnės gaminamos neišnešiotiems kūdikiams. Per mažos sauskelnės taip pat negerai kaip ir per didelės. Mažos spaus pilvuką, kojytes ir nutrins odelę, o per didelių plyšį pratekės šlapimas. Perrengdamos kūdikį, stenkitės, kad raukinukai neužsilenktų vidun, nes tada šlapimas per juos galės prasiskverbti. Suveržtu juosmeniu kūdikiui bus nepatogu judėti – tarp juosmens juostos ir kūno turi tilpti pirštas. Kai kūdikis pradės sėdėti, sauskelnių juosmenį segsite laisviau, nes sėdint pilvuko apimtis padidėja 2–3 centimetrais.

KŪDIKIS

to, leidžia racionaliai naudoti šį priežiūros reikmenį – prireikus galima dar sykį užsegti. Kad sauskelnės nepraleistų šlapimo, jas turite tinkamai užsegti – lipukai turi sutapti. Tamprus ir platus sauskelnių juosmuo neįsirėš į kūdikio pilvuką, o šlaunų raukinukai nepraleis skysčio. Kai kurios mamos baiminasi dėl šiltnamio efekto, susidarančio vienkartinėse sauskelnėse. Neramu, kad tai gali sukelti lytinių organų perkaitimą, kuris ypač žalingas berniukams, nes ateityje jie gali būti nevaisingi. Bet šlapias daugkartinis vystyklas nėra geriau – oda po juo tikrai šunta. Šiuo atžvilgiu daug pranašesnės laidžios orui vienkartinės sauskelnės. Be to, pirmųjų vienkartinių sauskelnių eros karta jau susilaukė savo vaikų ir nėra nustatyta, kad dėl šios naujovės padaugėjo nevaisingų vyrų. Nuo to laiko šis gaminys patobulėjo, o kokybiškos, leidžiančios odelei kvėpuoti šiuolaikinės vienkartinės sauskelnės nėra žalingesnės už daugkartines.

Užpakaliuko higiena

Naujagimiams sauskelnės keičiamos kas dvi valandas, vyresniems kūdikiams – ne rečiau kaip kas 3 val. Švarios sauskelnės būtinos ir po kiekvieno pasituštinimo, nors jos ir gerai sugeria skystas išmatas. Mat išmatose esantys virškinimo fermentai dirgina itin jautrią ir ploną kūdikio odelę. Taip pat apmaukite švarias sauskelnes nubudusiam iš miego ir grįžusiam iš lauko vaikui. Keisdamos jas neskubėkite. Apiplovusi užpakaliuką, leiskite kūdikiui pabūti nuogam ir pasimėgauti oro voniomis. Dalia Petrutytė

VAISTINĖLĖ

Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas?

Vaiko viduriavimas tėveliams ne naujiena. Jį gali sukelti ir lengvas negalavimas, ir rimtesnės sveikatos problemos. Šis nemalonumas gali ištikti dėl netinkamo maisto, bet tai gali būti ir virškinimo sistemos ligos požymis. Kitos viduriavimo priežastys – infekcinės ligos, kurias sukelia virusai ir bakterijos. Vaikas ne tik ima tuštintis skystai ir dažnai, paprastai viduriavimą lydi meteorizmas (dujų sankaupos žarnyne), gurgia pilvukas. Viduriavimas mažiems vaikams daug pavojingesnis negu suaugusiesiems, nes jie greitai netenka didelio kiekio vandens. Mat šis nemalonus reiškinys byloja apie tai, kad sutriko elektrolitų ir vandens pasisavinimas žarnyne. Todėl tėveliams pravartu žinoti, kaip atpažinti viduriavimo priežastį ir ką daryti kiekvienu atveju.

Skirtingo amžiaus vaikams – kitokie požymiai

Skystos kūdikio išmatos – normalus reiškinys, nes mažylis jokio kito maisto nevalgo – tik geria pieną, todėl dažnai tuštinasi. Žindomam kūdikiui normalu tuštintis ir daugiau nei 5–6 kartus per dieną. Nustatydami viduriavimą, pažiūrėkite, ar nepakitusios išmatos, ly-

ginant su ankstesnėmis. Bet kuriuo atveju kreipkitės į gydytoją pastebėję, kad kūdikis netenka daug vandens. Jeigu vyresnio negu metų vaiko išmatos vandeningos ir jis tuštinasi 4–5 kartus per dieną, verta susirūpinti dėl viduriavimo. 2–3 metų ir vyresni viduriuojantys vaikai tuštinasi skystomis išmatomis dažniau kaip 3 kartus per parą.

Viduriavimo priežastys Viena iš priežasčių gali būti maistas, kuriame gausu ląstelienos, taip pat – alergija tam tikram maisto produktui. Vaikas gali negerai sukramtyti maistą ar per daug jo suvalgyti ir dėl to viduriuoti bei vemti. Tai natūralios organizmo gynybos reakcijos, o šie sutrikimai paprastai greitai praeina. Žarnyno darbą sutrikdo fermentų stoka. Kai kuriems vaikams viduriavimą sukelia pienas, nes jiems trūksta jame esančius angliavandenius skaidančio fermento – laktazės. Viduriavimo priežastis gali būti gaiviuosius gėrimus ar saldainius pagardinantys saldikliai, ypač, jeigu tokių skanumynų vaikas suvalgė per daug. Kūdikiai dažnai ima viduriuoti dėl netinkamo primaitinimo, žindomam mažyliui įtakos turi pasikeitusi mamos mityba. Kita priežastis – vaistai, ypač antibiotikai. Viduriuoti vaikas gali ir dėl streso, nervinės įtampos, staigių klimato pokyčių. Dažniausios vaikų iki 3 metų viduriavimo priežastys – ūmios žarnyno infek-

Diosmektitas

SCA-LT-000011 2017.01

VAISTINĖLĖ cijos. Jas sukelia virusai: rotavirusas, norovirusas, rečiau bakterijos – salmonelės, ešerichijos, dar rečiau pirmuonys ir grybeliai. Šaltuoju metų laiku viduriavimus vaikams dažniausiai sukelia rotavirusinė infekcija. Iki 3 metų amžiaus mažyliai šia liga serga sunkiau nei vyresnieji.

tęsiasi iki 7 dienų, o jos sunkumą lemia dehidratacijos grėsmė, ir kuo mažesnis vaikas, tuo ji didesnė ir pavojingesnė sveikatai. Dehidratacija – pagrindinė priežastis, dėl kurios viduriuojančius vaikus tenka gydyti ligoninėje. Visų sukėlėjų išprovokuoti infekciniai viduriavimai gydomi vienodai. Kad vaikas neprarastų daug skysčių ir elektrolitų, tik pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams vaistininkas ar gydytojas pasiūlys specialaus absorbento preparatą. Vienas tokių – natūralios gamtinės kilmės preparatas, kurio veiklioji medžiaga diosmektitas, išgaunama iš gryninto baltojo molio. Jis padengia ir sustiprina virškinamojo trakto gleivinę, kuri saugo žarnyną nuo virusų, bakterijų ar toksinų. Infekcijos sukėlėjai ir jų toksinai lengviau pašalinami, todėl vaikas ima tuštintis rečiau, sutirštėja viduriai ir sparčiai gerėja savijauta. Pastebėję, kad vaikas neteko daug skysčių, skubiai pradėkite jį girdyti specialiu tirpalu. Jei negalite nusipirkti tokio tirpalo, vyresniems vaikams tinka sūresnis negazuotas mineralinis vanduo, į kurį reikėtų įdėti cukraus. Rehidratacijai netinka paprastas vanduo, arbatos, gaivieji gėrimai. Pediatrai perspėja, kad viduriuojančiam vaikui nepatariama duoti vaistų nuo vėmimo, nepadeda aktyvintos anglies tabletės.

Dieta viduriuojančiam vaikui

Žarnyno infekcijos vaikus apninka dėl prastos higienos. Žaisdami lauke jie liečia nešvarius daiktus, paglostę gyvūną griebia sausainį, gali paragauti nenuplautų vaisių ar uogų. Šią infekciją sukeliančių virusų į aplinką patenka daug, o užsikrėsti užtenka tik keliolikos. Todėl infekcinė liga greitai plinta vaikų kolektyvuose, ja užsikrečia šeimos nariai. Be to, nuo virusinių viduriavimų apsisaugoti sunkiau kaip nuo bakterinių – neužtenka vien rankų plovimo. Taigi, nieko stebėtino, kad ūminius infekcinius vaikų viduriavimus dažnumu aplenkia tik kvėpavimo takų infekcijos.

Kaip padėti viduriuojančiam vaikui?

Infekciniai viduriavimai prasideda staiga – vaikas ima vemti, skundžiasi pilvo ir galvos skausmu, karščiuoja, jį kamuoja silpnumas, mieguistumas, suprastėja apetitas. Liga paprastai

Viduriuojančiam vaikui labai svarbu tinkamai maitintis. Sergantį žindomą kūdikį patariama maitinti mamos pienu. Vyresnis vaikas, kai skysčių kiekis atkurtas, gali gerti arbatas, valgyti košes, džiūvėsius, daržovių sriubas. Tik mažiau duokite riebių produktų, pieno, keptus patiekalus keiskite troškiniais. Tinka rūgštaus pieno produktai – kefyras, natūralus jogurtas. Negalima duoti sulčių, uogų, saldumynų ir vaisių, išskyrus bananus ar virtus obuolius. Parengė Dalia Petrutytė

Vos spėjus sušilti orui, norime greičiau išsivaduoti iš sunkių žieminių drabužių ir pasijusti lengviau. Bet pavasarinė nuotaika kaipmat sugenda, kai per žiemą suapvalėjusius klubus vos įstengiame įsprausti į praėjusio sezono džinsus. Dar daugiau – aplink juosmenį pūpso lašinukų lankas. Žiemą organizmo kaupiami papildomi kilogramai – natūralus būdas nesušalti. Todėl nesistebėkime, o veikime, kad jų atsikratytume. Sėkmę garantuoja motyvacija. Prisiruošti nelengva – vaikai, vyras, darbas, namai – viskam reikia laiko, o pastangos sulieknėti jo gali pareikalauti nemažai. Bet gal taip tik save raminame, nes pritingime? Paskatinti galėtų, pavyzdžiui, figūrą aptempianti mėgstama trumpa suknelė, į kurią dabar vos įsispraudžiame, todėl pasirodyti kitiems su besiraitančiais po ja lašinukų sluoksniais negalime. Pagalvokime apie atostogas – kaip atrodysime su maudymosi kostiumėliu paplūdimyje. O gal nusižiūrėjote drabužį parduotuvėje, bet kad jis gražiai išryškintų figūrą, reikia numesti keletą akis badančių lašinukų kauburėlių. Kuri moteris negali pasiaukoti dėl grožio!

Tinkama mityba – svarbi lieknėjimo sąlyga.

Pavasaris – nelengvas periodas organizmui, nes jį išsekino žiemos šalčiai, ligos ir vitaminų stoka. Todėl alinti jo bado dietomis neverta. Badavimas bet kuriuo atveju neišgelbės, nes taip kamuojantis visi numesti kilogramai sugrįš – ir dar prigriebę keletą naujų. Mat bado išsigandęs organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau atsargų juodai dienai. Pagrindinis tinkamo lieknėjimo principas – suvartoti kalorijų mažiau negu išeikvojame. Taigi skaičiuojame kalorijas ir susidarome meniu. Pirmiausia padarome reviziją šaldytuve – jame tikrai rasime nepageidaujamų maisto produktų – majonezų, kečupų, rūkytų dešrų ir kumpelių, gazuotų gėrimų. Mėgstamus, bet uždraustus produktus keičiame į taip pat skanius, bet naudingus. Pavyzdžiui, vietoj saldainio, suvalgome keletą džiovintų vaisių skiltelių arba uogų. Pagrindiniai mūsų produktai: daržovės, žalumynai, liesa mėsa, vaisiai (valgome saikingai, nes juose yra cukraus). Net nesižvalgome į keptus, miltinius ir riebius patiekalus. Būtinai sportuojame. Pasirenkame, kas patinka – bėgiojimą, aerobiką, plaukiojimą baseine, šokius ar jogą. Nepraleidinėjame užsiėmimų ir pastebėsime, kad greitai jie taps įpročiu. Negalime vaikščioti į sporto klubą? Bėgiojame lauke, pasirenkame riebalus deginančių pratimų kompleksą, kurių netrūksta internete, ir atliekame juos namuose.

MAMYTĖ

Lieknėjame sveikai

Ar JŪS esate žmogus, kuris NORI SULIEKNĖTI, bet jaučia, kad šiame kelyje jam REIKIA PARAMOS?

YRA DVIEJŲ RŪŠIŲ SRIUBA, ĮVAIRIŲ SKONIŲ KOKTEILIAI ir PUDINGAS

BALTYMINIAI KOKTEILIAI MODIFAST – tai specialios paskirties baltyminiai maisto produktai, skirti sveikiems suaugusiems žmonėms, kurie nori numesti ir išlaikyti numestą svorį. Šiuose maisto produktuose yra VISI Jums reikalingi VITAMINAI ir MINERALAI, todėl jais galima visiškai arba iš dalies KEISTI SAVO ĮPRASTĄ MAISTĄ. MODIFAST NETINKAMAS nėščioms moterims, maitinančioms krūtimi motinoms. Jeigu Jūs sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, I tipo diabetu arba abejojate, ar Jums pavyks vartoti MODIFAST savarankiškai, RAGINAME PASIKONSULTUOTI SU GYDYTOJU.

Daugiau informacijos tel. +370 630 00 777

www.modifast.lt

I–II savaitė III savaitė IV–VI savaitė

MAMYTĖ

Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti? Viena iš nemaloniausių problemų po gimdymo, su kuriomis susiduria jauna mama, – celiulitas. Su šiuo moters grožio priešu kovoti itin sunku. Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu atsiranda celiulitas, hormoniniai pokyčiai. Skatina šį nemalonų reiškinį netinkama nėščiosios mityba ir nejudrus gyvenimas. Celiulitas formuojasi dermoje (viduriniame odos sluoksnyje) ir poodiniame riebaliniame audinyje. Didėjant pilvui, dažna būsima mama pastebi, kad oda darosi nelygi, panaši į apelsino žievę. Labiausiai pakinta šlaunų, sėdmenų, pilvo oda, nes šiose vietose susikaupia daugiausia riebalų. Ten odos nelygumai greičiausiai pastebimi.

Kodėl nėštumo metu atsiranda celiulitas?

Celiulitas būdingesnis moterims, nes moterys turi daugiau riebalinio audinio negu vyrai, be to, šis audinys kitaip išsidėstęs. Derma išraizgyta smulkių kraujagyslių ir kapiliarų. Nėštumo metu padidėjęs estrogeno kiekis sutrikdo joje kraujotaką. Todėl kaupiasi skysčiai ir susidaro toksinai, padidėja poodinio riebalinio audinio ląstelės. Išbrinkę audiniai ir ląstelės ima spausti kapiliarus ir nervus, o dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos riebalai ir toksinai nepasišalina. Didėjant nėštumo laikui, situacija vis labiau blogėja, nes kraujagysles vis daugiau spaudžia didėjantis pilvukas. Odoje susidarę įdubimai iš pradžių matomi tik suspaudus odos plotą iš abiejų pusių, vėliau, kai silpnas jungiamasis audinys neatlaiko besikaupiančių riebalų, nelygumai tampa akivaizdūs – nereikia nė suspausti. Be visų aukščiau išvardintų priežasčių, nėštumo metu susidaro dar daugiau nepalankių faktorių. Vienas iš jų, kad nešiojant vaikelį organizmas sparčiai kaupia riebalų atsargas. Todėl anksčiau beveik nepastebimas celiulitas tampa aiškiai matomas. Dar viena priežastis, kad, didėjant nėštumo laikui, moteris vis mažiau juda,

todėl sulėtėja medžiagų apykaita, taip pat limfos nutekėjimas, susilpnėja raumenų tonusas. Tai skatina riebalinių ląstelių prieaugį, o kartu ir celiulitą.

Kova su celiulitu – tik po gimdymo

Atsikratyti besivystančio celiulito ypatingai sunku, vien fiziniai pratimai ir dieta dažniausiai nepadeda. Tegalima pasiguosti, kad celiulitas atsiranda ne visoms nėščiosioms. Įtakos turi paveldimumas ir apykaitos procesų ypatumai. Pastebėjusios nėštumo metu atsiradusį celiulitą, pasistenkite nekreipti dėmesio, nes kovą su juo pradėsite po gimdymo – veiksmingiausios priemonės nešiojant vaikelį yra uždraustos. Bet iš anksto nenusiminkite, nes kai kurioms moterims apelsino žievės oda po gimdymo išnyksta savaime, kai atsikuria hormonų pusiausvyra. Kitos šios problemos galės aktyviai imtis iš karto po gimdymo. Pirmiausia galėsite pasitelkti švelnesnes priemones, tokias kaip fiziniai pratimai, kosmetika, tinkama mityba ir masažai. Geriausių rezultatų kovoje su celiulitu pasieksite derindamos visus minėtus būdus.

Mankšta Visiems žinoma, kad fiziniai pratimai skatina medžiagų apykaitą, bet iš karto po gimdymo sportuoti reikia palengva. Iš pradžių galėsite atlikti tik nesunkius pratimus. Pavyzdžiui, pradėkite nuo vandens aerobikos, – užsiėmimai vandenyje bus ir lengvas odos masažas. Pats paprasčiausias sportas – ėjimas. Pradėti galite nuo pasivaikščiojimų, iš pradžių 20 minučių, o vėliau vis ilginkite laiką ir spartinkite tempą – pagal savijautą. Greičiau atsikratyti apelsino žievės odos padeda plaukiojimas baseine, kuris stiprina visus raumenis, jis padės atsigauti ir nėštumo metu papildomo svorio nukamuotai nugarai. Tinka aerobika, užsiėmimai treniruoklių salėje, kuriais ne tik pagražinsite odą, bet ir figūrą.

Kosmetika Žindančiai mamai netinka cheminės kosmetikos priemonės, nes jų medžiagų per pieną gali patekti vaikeliui. Todėl rinkitės natūralias. Nepamirškite odos šveitimo – ši procedūra padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir skysčių perteklių. Po to pamasažuokite problemines vietas.

Mityba Laikytis dietų iš karto po gimdymo joks specialistas nepatars, bet tai nereiškia, kad galite šlamšti viską, ko tik užsigeidžiate. Svarbu vadovautis racionalios mitybos principais ir rinktis naudingus maisto produktus. Mažiau valgykite riebaus, aštraus, sūraus ir kepto maisto, venkite gazuotų gėrimų. Odos elastingumui reikia polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių turi lašišos, sardinės, saulėgrąžų sėklos ir riešutai. Visokie patinimai atsiranda sutrikus skysčių pusiausvyrai, o jai sureguliuoti reikia kalio. Todėl valgykite žalius ir džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus ir slyvas, taip pat pupeles, žalias daržoves, avokadus, riešutus, kuriuose yra nemažai šio mineralo. Tik ribokite džiovintų vaisių porcijas, nes jie turi daug kalorijų. Gamintis odoje kolagenui

padeda vitaminas C, o jo yra juoduosiuose serbentuose, manguose, kiviuose, apelsinuose, kopūstuose. Nepamirškite vandens – jis reikalingas medžiagų apykaitai ir odos elastingumui.

Profesionalios procedūros

MAMYTĖ

Tai galite daryti specialiu masažiniu voleliu arba natūralių šerių šepečiu ir naudoti natūralų aliejų. Puikiai tonizuoja odą paprasčiausias kontrastinis dušas. Po vandens procedūrų gerai odą patepti drėkinamuoju arba maitinamuoju kremu – odos elastingumas ir drėgmė taip pat padeda išvengti celiulito.

Atsigavusi po gimdymo, greitesniam efektui galite pasinaudoti grožio salone atliekamais masažais. Pradėti patariama nuo anticeliulitinio masažo, kurio metu naudojamo aliejaus medžiagos prasiskverbia giliau, todėl greičiau pasišalina toksinai ir skaidomi riebalai. Kovojant su celiulitu, svarbu suaktyvinti limfos nutekėjimą. Būtent tam pasitarnauja vakuuminis masažas – toksinų sankaupos pasišalina greičiau. Šis masažas suaktyvina kraujotaką, skaido poodinius riebalus, skatina gamintis odos elastingumui reikalingą kolageną. Sumažinti poodžio apimtį, suaktyvinti kraujotaką padeda įvairūs įvyniojimai, naudojant specialias medžiagas. Greičiau sumažinti poodinį riebalų sluoksnį ir atsikratyti celiulito padeda limfos drenažinis masažas. Dar viena procedūra – presoterapija, kurios metu limfinė sistema stimuliuojama suspaustu oru. Parengė Ieva Grabauskienė

MAMYTĖ

Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų

Kiekvienos poros gyvenime ateina metas, kai bene aktualiausia problema tampa apsauga nuo nėštumo. Kaskart su nerimu laukti mėnesinių dienos, pasikliaujant tokiais partizaniniais metodais kaip nutrauktas lytinis aktas, jau turėtų būti praeitis. Ką ir bekalbėti apie paniką, vėluojant mėnesinėms, dar daugiau – nesėkmės atveju gręsiančius abortus, žalojančius ne tik sveikatą, bet ir psichiką. Šiuolaikinių kontracepcijos priemonių pasiūla didžiulė ir kiekviena moteris gali išsirinkti tinkamiausią pagal sveikatos būklę, gyvenimo būdą bei norus. Daugumai šiandien didelės reikšmės turi ne tik kontracepcijos priemonės patikimumas, bet ir saugumas bei kuo silpnesnis bendras poveikis organizmui. Intrauterininė kontracepcija (gimdos spiralė) šiuo atveju yra viena iš pačių optimaliausių alternatyvų.

Gimdos spiralės pranašumai

Viena iš patikimiausių šiuolaikinių apsaugos priemonių – gimdos spiralė. Apsaugos nuo neplanuoto pastojimo efektyvumas siekia daugiau kaip 99 procentus (kaip ir tinkamai naudojamų kontraceptinių tablečių). Tačiau dėl patogumo gimdos spiralė yra pranašesnė už tabletes, ji nesukelia papildomų rūpesčių – galima visiškai nebegalvoti apie kontracepciją,

užuot kasdien stengusis prisiminti, jog laikas išgerti tabletę. Tai ypač patikima apsauga, nes vartojimo klaidoms išvengti nereikalauja jokių pastangų visu spiralės naudojimo laikotarpiu. O pamiršus laiku išgerti tabletę geriamojo kontraceptiko efektyvumas sumažėja. Kainos atžvilgiu gimdos spiralės taip pat turi konkurencinių pranašumų, nors kainuoja ir daug daugiau negu pakelis tablečių, bet toliau nebereikia išleisti pinigų kontracepcijai net 5–7 metus – toks šių priemonių galiojimo periodas, todėl jos yra ekonomiškesnės. Skirtingai nuo kontraceptinių tablečių, gimdos spiralių yra ir be hormonų, jos visiškai neveikia kitų organizmo sistemų. Nors ir nepagrįstai, bet daugelis Lietuvos moterų vis dar nerimauja būtent dėl hormonų poveikio. Tiesa, kai kurioms hormoninė kontracepcija negalima dėl įvairių negalavimų. Tuomet gimdos spiralė – ypač geras būdas, kai reikia ilgalaikės ir labai patikimos apsaugos.

Ramus gyvenimas po gimdymo ir tada, kai hormonų vartoti negalima Gimdos spirales gydytojai pataria vyresnėms negu 35 metų rūkančioms moterims, taip pat sergančioms širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (hipertonija), diabetu ir kt., turinčioms riebalų apykaitos sutrikimų. Taip pat, jeigu įtariama pieno liaukų navikų rizika. Dėl minėtų sveikatos sutrikimų tokioms moterims hormoninės kontraceptinės priemonės netinka.

MAMYTĖ Aborto neišvengusiai moteriai gimdos spiralę galima įdėti iš karto po šios operacijos. Dar prieš nutraukiant nėštumą dėl to derėtų pasitarti su gydytoju. Pagimdžiusiai moteriai spiralę galima įdėti praėjus maždaug 6 savaitėms. Kaip ir mini piliules (tik progestininį hormoną turinčias kontraceptines tabletes), gimdos spirales drąsiai gali rinktis žindančios mamos. Ši priemonė padės išvengti ankstyvo nėštumo (pastoti galima jau po kelių mėnesių nuo gimdymo), kuris yra per sunki našta dar nespėjusiam atsikurti ir sustiprėti organizmui.

Spiralė su aukso ir vario lydiniu – apsaugo net 7 metus

Nuo pastojimo nehormoninės gimdos spiralės apsaugo veikdamos iškart keliais būdais. Jų išskiriami vario jonai kiaušialąstę paveikia taip, kad ji tampa netinkama apvaisinimui. Vario dėka stabdomas ir spermatozoidų judėjimas, todėl jiems sudėtinga patekti į kiaušintakius. Taip pat spiralės keičia gimdos gleivinės savybes ir ji tampa netinkama įsitvirtinti apvaisintai kiaušialąstei (jei poveikis kiaušialąstei ir sprematozoidams būtų per silpnas ir apvaisinimas įvyktų). Įvairių spiralių poveikis nors ir panašus, tačiau tarpusavyje skiriasi, jis priklauso nuo medžiagų, iš kurių ji pagaminta, tiksliau – nuo išskiriamo vario jonų kiekio. Gimdos spiralės pagrindas gaminamas iš elastingo plastiko. Tačiau vien plastikinės spiralės siūlomos labai retai – tik jautrioms variui moterims. Gerokai pranašesnės spiralės su vario arba aukso ir vario aktyviaisiais elementais, nes išskiria vario jonus, kurie veikia ne tik gimdos gleivinę, bet ir spermatozoidus, ir į kiaušintakius patekusias kiaušialąstes. Be to, varis turi antiseptinių savybių, todėl sumažėja uždegimų tikimybė.

Gimdos spiralė su aukso ir vario lydiniu – viena iš saugiausių nehormoninės kontracepcijos priemonių šiuo metu. Ji itin veiksminga dėl elektrocheminio poveikio, kuris minėtų metalų tarpusavio sąveikos dėka išskiriamų vario jonų kiekį padidina iki 60 proc. Dėl to atsirado galimybė sumažinti pačios spiralės svorį. Galvaninė reakcija tarp aukso ir vario prasideda tik spiralei patekus į rūgštinę gimdos terpę. Didelis šių metalų lydinio spiralės privalumas – ilgaamžiškumas. Pavyzdžiui, Gold Lily Exclusive gimdos spiralių efektyvumas išlieka iki 7 metų. Tokios priemonės apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo prilygsta tinkamai vartojamoms hormoninėms kontraceptinėms tabletėms.

Ką daryti apsisprendus dėl spiralės? Dėl spiralės kiekviena moteris pirmiausia turi kreiptis į ginekologą, kuris pasiūlys pačius tinkamiausius variantus. Be to, spiralės negalima įdėti lytinių organų uždegimu sergančiai moteriai. Todėl, įtariant infekcinį susirgimą, svarbu prieš šią procedūrą atlikti tyrimus. Jeigu aptinkama infekcija, pirmiausia skiriamas gydymas, o spiralė įterpiama tik visiškai pasveikus. Spiralė įdedama paprastai, tai nėra sudėtingesnė procedūra už kitas, atliekamas ginekologo kabinete, ir viskas trunka tik keletą minučių. Spiralę nebūtina išlaikyti visą jos galiojimo periodą, prireikus, ją galima pašalinti bet kuriuo metu. Išimti šią apsaugą dar paprasčiau negu įdėti, bet procedūrą taip pat atlieka gydytojas. Kontraceptinis gimdos spiralės poveikis išnyksta iš karto – ją pašalinus. Mėnesinės atsiranda pagal įprastinį grafiką, nors gali vėluoti keletą dienų. Planuoti nėštumą, išėmus spiralę, galima jau po mėnesio. Parengė Dalia Petrutytė

-20%

Mamoms ir kūdikiams CANPOL BABIES ir TOMMEE TIPPEE

nuo

DOVANA

125 € 1+1

Perkant prekę, antra tokia pati – DOVANŲ!

Mažylių odos priežiūrai BEBBLE Pasiūlymai galioja 2017 03 01–2017 03 31, perkant vaistinėje, pateikus EUROVAISTINĖS kortelę. Nuolaidos nesumuojamos, skaičiuojamos nuo įprastinės kainos, perkant be EUROVAISTINĖS kortelės. Nuolaida netaikoma produktų rinkiniams. Prekių kiekis ribotas. UAB EUROVAISTINĖ pasilieka teisę bet kada keisti akcijos sąlygas.