Ateik KOVO 5 D. į rinkimus!

NELEISK SUNAIKINTI ŠEIMOS, KALBOS, VALSTYBĖS!

Pilietinis aktyvumas rinkimuose – efektyviausia protesto forma, prieš kurią valdžia nepanaudos nei vandens patrankų, nei plastikinių kulkų. Mažas rinkėjų aktyvumas – šios valdžios viltis ir tikslas.

PRADĖKIME POKYČIUS NUO SAVIVALDOS!

Laima Kaladienė: valdžios dėmesys ir sprendimai turi pasiekti

Kiekvien Rajono Gyventoj

ir kultūros centras, ir mokesčių priėmimo vieta, ir ryšys su pasauliu. Jau baigiama priprasti prie naujausių technologijų: mokesčius už vandenį, elektros energiją apmokėti nuotoliniu būdu. Tačiau mokėjimo patvirtinimus vis tiek prašo atspausdinti: taip patikimiau. Pandemija išmokė nori nenori pradėti pasitikėti naujomis technologijomis.

Biblioteka – ir žinių šventovė. Tik ir šią sritį palietė taupymas. Sumažėjo lėšų naujoms knygoms, periodiniams leidiniams. L. Kaladienė neslepia: situacija liūdna. Be to, daugelis gyventojų vis dar neatsigavo po pandemijos. „Gal miestuose ir kitaip buvo, tačiau mūsų žmonės išties buvo išgąsdinti. Užsidarė savo kiaute, ir dabar dar kiek bekviestum, vis niekaip iki pandemijos buvusio renginių žiūrovų skaičiaus nepasiekiame“, – prasitarė ji.

Pažadėjo, bet…

Gerovė prasideda nuo kasdienių dalykų. Pavyzdžiui, geriamojo vandens. „Kai 2018-aisiais pasirašėme sutartis, buvo pažadėta, kad per trejus metus bus pagerinta geriamojo vandens Sriubiškiuose kokybė. Tebelaukiame… Vanduo tikrai ne pačios geriausios kokybės“, – sakė pašnekovė. Tai rajono lygmens problema, ji turi būti kuo greičiau sprendžiama.

Laima KALADIENĖ, kandidatė į Rokiškio rajono savivaldybės tarybą

Laima Kaladienė: neužsisklęskime savo kiaute

Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos filiale Sriubiškiuose dirbanti vyr. bibliotekininkė Laima Kaladienė rinkimuose į Rokiškio rajono tarybą ryžosi dalyvauti, nes įsitikinusi: mažų gyvenviečių, kaimų žmonių balsas taip pat turi būti girdimas ir rajone, ir šalyje. Kaimo žmonės tylūs, kantrūs, pripratę iškęsti ir negandas, ir permainas. Tačiau ir jiems reikia tikėjimo, kad yra svarbūs, reikalingi, kad jų problemos yra aktualios.

Gyvenvietės paveikslas

Laima Kaladienė – ne tik bibliotekininkė, bet ir bendruomenės vadovė, seniūnaitė. Gyvenvietės žmonių balsas, atstovė, tarpininkė. Labiausiai ją liūdina tai, kad ir rajono, ir šalies politikoje kaimo žmonių problemos menkai teatspindimos. „Vos tik išgirsta žodį „kaimas“, didmiesčių pašnekovai iš karto gręžia akis šalin. Jiems atrodo, kad kaimo žmonės savo sodybose mažiausiai po vieną, o kai kurie ir po kelias, aukso krūvas turi. Ir saujomis tą auksą žarsto. O kai pasiūlome atvykti į kaimą iš tų aukso krūvų pasisemti, išgirstame, kad nenori, kad ten dirbti reikia…“ – kalbėjo pašnekovė. Ji viliasi, kad politikai ims girdėti ir kaimo žmonių rūpesčius, lūkesčius.

O jie paprasti, žemiški. Tiesiog, kad gimtinėje būtų gera gyventi. Kol kas Sriubiškiai mažėja. Per penkioliką metų nuo beveik penkių šimtų gyventojų sumažėjo iki nepilnų trijų šimtų. Tiesa, yra vilties – kaimyniniame kaime kuriasi, namus tvarkosi jaunos šeimos tapusios pavyzdžiu kitiems. „Širdis džiaugiasi matant gražius namus, sutvarkytą aplinką. Vadinasi, turime ir mes vilties, kad grįš jaunimas, ypač tie, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu“, – vylėsi L. Kaladienė.

Sriubiškėnai dirbti važinėja kas kur: kai kas į Pandėlį, iki kurio 4 km, tačiau dauguma – į Kupiškį ar Rokiškį, iki kurio 31 km. Vienintelis likęs viešojo susisiekimo maršrutas – autobusas į Kauną. Žemės ūkis irgi traukiasi: mažųjų pieno statytojų beliko vos trys. „Karvė turi save ir šeimininką išlaikyti. O dabar ir savęs ji nebeišlaiko“, –motyvus, kodėl nebeliko šeimos ūkelių, įvardino pašnekovė.

Vyresnieji sriubiškėnai traukia į biblioteką: tai

O baimės suprantamos. Dar ir dabar daug gydymo paslaugų atokios gyvenvietės žmonėms sunkiau pasiekiamos. Felčerinio punkto neliko prieš 20 m. Susirgus reikia važiuoti į Pandėlį. Atstumas lyg ir nedidelis, bet senyvi žmonės juk pėsti nenueis… Miestelyje – viena parduotuvėlė. Į gretimus kaimelius užsuka autoparduotuvė. Vienišus žmones nuolat lanko socialinė darbuotoja. Norintiems ir galintiems padeda nuvykti į Pandėlį apsipirkti, susitvarkyti kitus reikalus. O kasdieniai kaimo rūpesčiai: malkų ruoša, krosnies kūrenimas – kaip jau patys išgali. L. Kaladienė neslepia: reikia galvoti apie tolesnę socialinių paslaugų plėtrą. Nes visuomenei senstant, atokiuose kaimuose jos bus vis aktualesnės. Rūpintis tuo – vieni iš pašnekovės dalyvavimo politikoje tikslų.

VALDŽIA NEGIRDI? ATEIK BALSUOTI!

O ir nuotekų problema egzistuoja. Prieš keletą metų buvo paskelbta apie projektą prie Lėvens upės statyti valymo įrenginius. Jų vis dar nėra. Kai kurie gyventojai suskubo pasinaudoti Rokiškio rajono savivaldybės parama statyti individualius valymo įrenginius. Bet… Čia užklupo popierizmas: visokie statybos leidimai ir pan. Laimė, dabar įrenginėlius statyti jau paprasčiau. Vanduo, nuotekos, medicinos, socialinės, kultūros paslaugos: visa tai turi plėstis iš rajono centro į atokesnes gyvenvietes, – įsitikinusi L. Kaladienė.

Turi burtis

Pašnekovė neketina nuleisti rankų: ne todėl ėmėsi nelengvo seniūnaitės, bendruomenės vadovės darbo. Kiek įmanoma skatina vietos žmones telktis, burtis. Būti atviresniems naujovėms. „Svarbu neužsidaryti tarp keturių sienų. Svarbu diskutuoti, kalbėtis, semtis naujos patirties ir ją taikyti. Reikia burtis į bendruomenes. O tai prasideda nuo mažų dalykų. Ir jaunimas rodo gražų pavyzdį: kooperuojasi vykdami į darbą, į renginius. Telkimės. Kad galėtume ir rajono taryboje, ir šalies mastu atvirai kalbėti apie savo problemas, lūkesčius. Kad mus girdėtų. To labiausiai pasigendu šiandienos politikoje. Ir tą pirmiausiai norėčiau pakeisti“, – sakė L. Kaladienė.