Simonas Paliūnis: reikia kurti vietas burtis jaunoms šeimoms

Simonas Paliūnis rokiškėnams gerai žinomas ir kaip sportininkas, tinklinio komandų lyderis, ir kaip puikus specialistas – Rokiškio rajono ligoninės kineziterapeutas. Kas paskatino jauną žmogų ne tik grįžti į savo rajoną, bet ir imtis visuomeninės, politinės veiklos?

Perspektyvų yra, tik reikia mokėti jas įžvelgti

Tokia jau atokesnių rajonų dalia: jaunimas išvažiuoja į didmiesčius studijuoti. O sugrįžti nori ne visi: daugelis tiki, kad dideli miestai reiškia dideles galimybes. S. Paliūnis su tuo nesutinka: didmiesčiuose jaunų specialistų pasiūla didžiulė, todėl niekas jiems aukso kalnų nežada. O štai darbo pasiūlymai gimtajame mieste buvo solidesni. Mažesni miestai turi ir nemažai privalumų: tas valandas, kurias praleistų eismo kamštyje, čia galima skirti šeimai, pomėgiams. Be to, džiugina mažų miestų jaukumas, ramybė. O šurmulio, pramogų galima vykti į didmiesčius ir savaitgaliais ar per atostogas.

S. Paliūnis atvirai kalba ir apie tai, kodėl jauni žmonės ne visuomet drįsta grįžti į gimtinę: atitolsta nuo draugų, įprastinio gyvenimo ritmo. Tačiau praradimus atperka gimto krašto privalumai.

Lyderiu turi tapti pats kandidatas į Rokiškio rajono savivaldybės tarybą

Jaunimas užimtas savo darbais ir rūpesčiais, todėl politikai ne visuomet skiria pakankamai laiko. S. Paliūnis mano, kad nereikia dairytis ly- derių, kurie sukurs stebuklus. Jauniems žmonėms reikia ryžtis tapti lyderiais patiems, patiems kurti tokią ateitį, kurios norėtų. Todėl, pakviestas dalyvauti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, ryžosi priimti kvietimą ir dalyvauti rinkimuose.

Kaip vieną aktualiausių jauniems žmonėms problemų pašnekovas įvardija prasmingo laisvalaikio bendruomenėje trūkumą. „Štai įvairių sporto šakų, muzikos, dailės būreliai skirti moksleiviams. Baigusiems mokyklą, grįžusiems dirbti į Rokiškį, trūksta vietų, infrastruktūros, kur jie galėtų pagal pomėgius burtis į bendruomenes, kartu leisti laiką šeimomis, bendrauti“, – sakė S. Paliūnis.

Kaip gražų pavyzdį, traukos centrą jis paminėjo Juozo Tūbelio progimnazijos renovuotą stadioną. Tačiau tokių vietų rajone reikia kurti daugiau. Stadione galima sportuoti kelių sporto šakų atstovams. Norėtųsi didesnės įvairovės. Galbūt atsirastų daugiau erdvių, kuriose jaunimas, šeimos būtų laukiamos, galėtų burtis, praleisti laisvalaikį. Juk darbas ar Rokiškyje, ar didmiestyje yra darbas. O grįžti į savo gimtinę jaunimą viliotų laisvalaikio, užimtumo galimybės po darbo“, – kalbėjo S. Paliūnis. Jis mano, kad buriant šeimas, jaunimą prasmingoms veikloms, augtų ir rajono patrauklumas, ir žmogus jame jaustųsi labiau bendruomeniškas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga akcentuoja būtinybę rajone išlaikyti ir stiprinti sveikatos priežiūros, socialines ir kitas įstaigas, užtikrinančias žmogaus sveikatingumą. Gydytoja Ramunė Markevičienė įsitikinusi: Rokiškio rajono ligoninė ir toliau sėkmingai gyvuos, tačiau dėmesio ir rūpesčio pacientų bei medikų geroveI reikėtų didesnio.

Visos būtinos paslaugos Kokios svarbos yra Rokiškio rajono ligoninė, byloja paprasta statistika. Kaip sako pašnekovė, Konsultacijų poliklinikos kabinetų duris kasmet praveria apie 40 tūkst. pacientų. Statistiškai kasmet kiekvienas rajono gyventojas konsultuotis pas gydytojus ateina bent dukart. Tuo tarpu 3-4 tūkst. ligonių kasmet gydoma ligoninės stacionare. Natūralu, kad ir Rokiškio rajono gyventojus, ir ligoninės darbuotojus domina šios gydymo įstaigos perspektyvos. Pasak pašnekovės, perspektyvos yra. Visuomenė sensta, medicinos paslaugų poreikis tik auga. Kadangi Rokiškis yra gerokai nutolęs nuo didžiųjų šalies medicinos centrų, įvairiausios reformos Rokiškio ligoninės skaudžiai nepalietė. Šiuo metu, galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, stiprinamos reanimacijos, chirurgijos paslaugos.

Rokiškio rajono ligoninė unikali ir tuo, kad čia yra visų sričių gydytojai specialistai. Galbūt, kai kurie yra atvažiuojantys (rečiau pasitaikančių susirgimų specialistai), galbūt kai kurių konsultacijų tenka ir palaukti, tačiau rajono žmonės visgi turi galimybę savame rajone gauti kvalifikuotą pagalbą. Ir tol, kol rajono ligoninėje bus tokia didelė ir veikli gydytojų komanda, jos perspektyvos bus geros.

Pasak gydytojos R. Markevičienės, vienas svarbesnių ir opesnių klausimų yra susijęs su vaikų skyriaus ateitimi. Bendrosios tendencijos yra tokios, kad mažesnės ligoninės tokių skyrių atsisako. Tačiau, atsižvelgiant į rajono žmonių interesus, skyrių būtina saugoti, o kandagi jis negali savęs išlaikyti, reikia ir dotuoti. Ir savivaldybė, kuriai pavaldi ligoninė, tikimasi, kad tai supras ir padės išsaugoti rokiškėnams reikalingas ir labai aktualias paslaugas. Kodėl jos tokios svarbios?

Pašnekovė kalba atvirai: dažni atvejai, kad susirgusius vaikus reikia guldyti į ligoninę bent 3-4 dienoms. Paprastai su mažyliu kartu būna vienas tėvų. Jei skyriaus nebūtų, tai tektų vykti į didmiesčius. Tačiau, jei šeimoje yra daugiau vaikų, būna sudėtinga jais tinkamai pasirūpinti, jei šalia nėra tėvų. Daug patogiau gydytis savojo rajono ligoninėje. Todėl, rajono gyventojų labui, tokius skyrius reikia išsaugoti.

Gydytoja R. Markevičienė pabrėžia: rajono politikai turi domėtis medicinos, kaip itin svarbios ir aktualios sferos, dabartine situacija ir perspektyvomis. Nes nuo žmonių sveikatos priklauso visuomenės gerovė. Nedėmesys sveikatai gresia didelėmis vėlesnėmis išlaidomis ir krūviu ne tik sveikatos, bet ir socialinei sferai.

Rūpintis ir tais, kurie pasilieka rajone

Rokiškio rajono ligoninė susiduria su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir daugelis šalies ligoninių. Pirmiausia – specialistų trūkumas. Jau šiandien per 40 procentų rajono gydytojų yra vyresnio amžiaus. Panaši situacija ir su slaugytojomis. Trūksta jaunų specialistų. Gydytoja sveikina rajono savivaldybės iniciatyvas pritraukti jaunus specialistus. Tačiau pabrėžia: vien jaunimą pritraukti neužtenka. Svarbu išlaikyti jau esamus specialistus. Juk ne vienas jų jau yra sulaukęs viliojančių pasiūlymų iš kitų rajonų ar didmiesčių gydymo įstaigų. O pasiūlymai vilioja ne tik didesnėmis algomis, bet ir perspektyvomis profesiniam tobulėjimui. Galbūt vertėtų daugiau dėmesio skirti atlyginimams, kad medikai galėtų oriai ir ramiai dirbti savo rajono įstaigoje, o ne važinėti po visos Lietuvos ligonines. Ir laiką, kurį praleidžia ant ratų, galėtų skirti savo poilsiui, šeimai, profesiniam tobulėjimui. O juk menka paslaptis, kad gydymo paslaugų įkainiai, neperžiūrėti vos ne porą dešimtmečių, gerokai atsilieka nuo šios dienos aktualijų. Lygiai taip pat ir medikų: ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai turi atitikti nūdienos pragyvenimo lygį.