Kredito unijų žurnalas "Kredo"

Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas savo nariams, klientams bei visuomenei

2015 kovas – gegužė

Trumpas interviu 2-3 p.

63

Tiek Lietuvoje veikiančių unijų prognozuja, jog priimti teisės aktai sustiprins kooperatinės bankininkystės sektorių

9 p.

Nr. 3

A.Maldeikienė: „Vaikai mokomi ne gebėjimo daryti sprendimus, 4-5 p. o faktų“

Tiražas 3 200 vnt.

LCKU rinkodaros specialistas: Jaučiame nuolatinį poreikį keistis 11 p.

L.Mažutytė: „Medžioklėje galime vienas kitu pasikliauti, nes žinome – prireikus bus ištiesta pagalbos ranka“ 6-7 p.

2kredo

trumpas interviu

Iki sausio 6 d.

Sugrįžus paukščiams ir artėjant skaisčios pavasarinės saulės lydimai šventei, pristatome jums, mieli kredito unijų nariai, pirmąjį šių metų „Kredo“ numerį – spalvų ir įvairių temų gausų leidinį.

Eurui atėjus į Lietuvą, pirmiausia sužinosime, kuri iš kredito unijų sulaukė daugiausiai norinčių pasikeisti valiutą. Taip pat tradiciškai pristatysime dar vieną kredito unijų veidą ir numerio herojų – kasmet į medžioklę patraukiančią, veiklią jauną moterį – kredito unijos „Gargždų taupa“ vadybininkę Lidiją Mažutytę. Be to, pradėsime vis daugiau dėmesio sulauksiančią temą apie Lietuvos kredito unijų koncepcijos pokyčius, kuriuos apžvelgs skirtingų sričių specialistai: šįkart mintimis pasidalins Seimo narys Andrius Palionis. „Sėkmės istorijų“ rubrikoje – VSF paramos dėka saulės elektrinę ant garažo stogo pasistatęs jurbarkiškis ir įkvepiančia logika besivadovaujantis autoserviso savininkas. Įžvalgomis apie Bankų sąjungos bendrą priežiūros mechanizmą ir jo įtaką Lietuvai bei kitoms Europos šalims pasidalins Aurelijus Cvilikas, artėjant kredito unijų veiklos dvidešimtmečiui LCKU rinkodaros specialistas Gerardas Nadieždinas papasakos apie atsinaujinantį LKU prekės ženklą ir numatomus pokyčius, o rubrikoje „Po darbų“ rasite su Šv. Velykų tradicijomis susijusius patarimus.

Saulėto pavasario, giedros nuotaikos ir vidinio džiaugsmo!

kredo redakcija

46%

Didžiausias žmonių antplūdis buvo pirmomis šių metų sausio dienomis. Jų metu atlikta 46% sausio mėnesio valiutos keitimo operacijų.

Sausio mėnesį kredito unijos į eurus iškeitė

8,5 mln. litų Per 2015 metų sausio mėnesį 14 kredito unijų aptarnavimo vietų apsilankė 6260 gyventojų, kurie į eurus pakeitė 8,5 mln. litų. Neatlygintino valiutos keitimo programoje dalyvauja 11 kredito unijų, priklausančių Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai.

Virginija Stonkuvienė, Kredito unijos „Tikroji viltis“ vadovė

„Didesnes pinigų sumas gyventojai keičia didmiesčių kredito unijose, o didelių klientų srautų sulaukiama nutolusiuose nuo didmiesčių kredito unijose, kaip kad Akmenėje, Šakiuose, Pasvalyje, Prienuose. Didmiesčių kredito unijose vidutinė keičiama suma siekia 2,9 tūks. litų, tuo tarpu mažesnių miestų kredito unijose – 1,2 tūkst. litų“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos Euro valiutos keitimo projekto vadovė Simona Kukytė. Pasak S. Kukytės, demografinį pasiskirstymą dėl valiutos keitimo nutolusiuose miestuose paprastai lemia valiutų keitimo vietų skaičius regione, o didmiesčiuose – gyventojų pajamų dydis.

Neatlygintino valiutos keitimo programoje iki kovo 1 d. dalyvavo šios kredito unijos: Akade-

minė kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, kredito unija „Tikroji viltis“, kredito unija Zanavykų bankelis, Pareigūnų kredito unija, Pasvalio kredito unija, Trakų kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija. Likusios 52 kredito unijos valiutą keitė pagal jų priimtus nutarimus.

Akmenės r. kredito unijoje „Tikroji viltis“ iš visų Lietuvos kredito unijų, dalyvavusių neatlygintino valiutos keitimo projekte, šiemet į eurus pakeista daugiausiai tautinės valiutos. Kokie tai skaičiai ir kas juos lėmė? Į šiuos bei kitus klausimus atsakė kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovė Virginija Stonkuvienė.

V. Stonkuvienė: Kredito unijos centrinėje būstinėje litus į eurus keitėme visiems gyventojams, nutolusiose kasose – tik nariams.

Per šių metų sausio mėnesį apsilankė 1403 gyventojai, kurie atliko 1,6 mln. litų keitimo į eurus operacijas.

Kaip manote, kokie veiksniai lėmė klientų

3

trumpai Pernai metais augo LCKU pelnas ir paskolų portfelis Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) 2014 metus baigė pelningai: uždirbdama 257 tūkst. eurų – 12 proc. daugiau nei per 2013 metus (229 tūkst. eurų). LCKU aptarnauja ir teikia finansines paslaugas 63 kredito unijų sistemai. „Gerus LCKU veiklos rezultatus lėmė efektyvus paslaugų teikimas ir daugiau nei dešimtadaliu išaugusios kredito unijų sandorių kreditavimo apimtys. 2015 metais planuojame daugiausiai investuoti į mokėjimų eurais zoną SEPA finansinių paslaugų integravimą – nuo kitų metų prie SEPA sistemos prisijungs visi Lietuvos bankai bei unijos, taip pat nemažiau dėmesio bus skiriama LCKU finansinių paslaugų kokybei gerinti, – teigė LCKU administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius. – Tikimės, kad planuojami žingsniai dar labiau sustiprins tiek pačią LCKU, tiek visą mūsų aptarnaujamų 63 kredito unijų sektorių“.

LCKU paskolų portfelis pernai pasiekė 22,1 mln. eurų – 12,4 proc. daugiau nei 2013 m.

(19,7 mln. eurų). Bendrovės kapitalas 2014 m. pabaigoje buvo 9 mln. eurų – 8,4 proc. daugiau nei prieš metus (8,3 mln. eurų), o turtas per praėjusius metus padidėjo 5,3 proc. iki 111,7 mln. eurų. Indėlių portfelis per 2014 metus padidėjo nereikšmingai ir sudarė 90,3 mln. eurų (2013 m. pabaigoje – 88,2 mln. eurų).

LCKU likvidumo rodiklis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 137 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 30 proc.). LCKU sistema vienija 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Tik LCKU sistemai priklausančios kredito unijos teikia platų paslaugų spektrą, tokių kaip el. bankininkystė „i-Unija“, mokėjimo korteles „MasterCard“, „Maestro“, apmokėjimus už komunalines paslaugas, pinigų pavedimus Lietuvoje ir užsienyje.

Verslo startuolių gretas sparčiausiai tebeaugina jaunimas srautus būtent į jūsų uniją?

V. Stonkuvienė: Akmenės rajone litus į eurus galima išsikeisti kredito unijoje, pašto skyriuje ir vieno komercinio banko padalinyje. Didelius klientų srautus į „Tikrąją viltį“ lėmė jos, kaip finansų įstaigos, patikimumas ir žinomumas Akmenės rajono apylinkėse. Ši finansinė įstaiga Akmenėje veikia jau 15 veiklos metų, todėl gyventojai ja pasitiki ir atlieka nemažai finansinių operacijų. Be to, „Tikroji viltis“ šiuo metu yra vienintelė finansų įstaiga rajone, atliekanti grynųjų pinigų operacijas.

Per kredito unijos veiklos istoriją yra pasitaikę atvejų, kai „Tikroji viltis“ vienintelė aptarnavo rajono gyventojus, teikdama galimybę apmokėti komunalines paslaugas.

Kada sulaukėte didžiausio žmonių antplūdžio?

V. Stonkuvienė: Didžiausias žmonių antplūdis buvo pirmomis šių metų sausio dienomis – iki sausio 6-osios. Jų metu atlikta 46 proc. sausio mėnesio valiutos keitimo operacijų. Šis srautas po truputi mažėjo, bet intensyvumas išsilaikė pirmąsias dvi sausio mėn. savaites. Sausio 2-15 d. iškeista per pusę milijono litų į eurus. Šiuo metu valiutos keitimo operacijų vykdome vis rečiau. 2015 m. pirmąjį pusmetį litų banknotai ir monetos į eurus nemokamai keičiami 343 komercinių bankų padaliniuose. Iki kovo 1 d. litų banknotus ir monetas į eurus neatlygintinai keitė 11 kredito unijų 14 keitimo vietų ir 330 AB Lietuvos pašto padalinių. Litų banknotus į eurus bus galima nemokamai išsikeisti ir antrąjį 2015 m. pusmetį. Tą darys 89 komercinių bankų padaliniai. Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litų banknotus ir monetas į eurus nemokamai keis neribotą laiką.

Pernai verslo naujokams suteikta 5,8 mln. eurų paskolų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) – 9 proc. daugiau nei 2013 metais (5,3 mln. eurų). Šio fondo finansavimu pasinaudojo 463 pradedantys verslininkai – 55 proc. daugiau nei užpernai, o aktyviausiai naują verslą kūrė jaunimas iki 29 metų. „2014 m. verslą pradedantys gyventojai ir smulkios įmonės VSF paskolomis naudojosi aktyviausiai per visą fondo veiklos laikotarpį nuo 2010 metų. Nors vidutinė vienos paskolos suma sumažėjo trečdaliu – iki 12,5 tūkst. eurų – tačiau bendros finansavimo apimtys išaugo padidėjus gyventojų, norinčių kurti nuosavą verslą, skaičiui. Ypač ši tendencija pastebima tarp jaunesnių šalies gyventojų“, – teigė VSF paskolų išdavimą koordinuojančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Europos Sąjungos projektų skyrius Tomas Valauskas. LCKU iniciatyva 2014 m. rudenį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 10 proc. Lietuvos gyventojų planuoja per artimiausius 24 mėnesius pradėti nuosavą verslą. Didžiąją jų dalį sudaro jaunimas. 18-25 m. amžiaus gyventojų grupėje savo verslą per 24 mėnesius ketina sukurti 16 proc., o 26-35 m. grupėje – 12 proc. gyventojų. Pasak T. Valausko, atsižvelgiant į augantį verslumo lygį ir VSF fondo populiarumą, VSF paskolų teikimą nuspręsta pratęsti iki rugsėjo 30 d., o verslininkų paraiškų priėmimą palūkanų kompensavimui – iki rugpjūčio 30 d.

Pradedantiesiems verslininkams toliau bus teikiamos nemokamos konsultacijos bei specialūs mokymai.

4kredo

iniciatyva

A.Maldeikienė:

„Vaikai mokomi ne gebėjimo daryti sprendimus, o faktų“ Eržvilko gimnazistai 2015 metus pradėjo drauge su ekonomiste Aušra Maldeikiene mokydamiesi asmeninių finansų valdymo ir ekonomikos pagrindų. Iniciatyva įgyvendinta Eržvilko bendruomenės centro, Jurbarko kredito unijos ir Lietuvos kredito unijų bendruomenių rėmimo programos „Gera kurti kartu“ dėka. Programos globėja – Lietuvos centrinė kredito unija.

Aušra Maldeikienė, Ekonomistė

„Dauguma vis dar mano, kad ekonomiką skatina verslininkai, arba kad verslininkai kuria darbo vietas. Deja, darbo vietas kuria ne kas kitas, o gyventojai, kurie naudojasi verslininkų kuriamomis paslaugomis ar produktais. Mes, įsigydami prekes ir paslaugas, ne tik kuriame darbo vietas šalies gyventojams – mes skatiname ekonomiką.

Tik ta ekonomika, kurioje cirkuliuoja pini-

gai, yra veiksni, aktyvi ekonomika“, – per specialias pamokas gimnazistams dėstė garsi ekonomistė.

Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad mokytis asmeninių finansų būtina dar mokyklos suole. Tačiau Lietuvoje finansinis vaikų švietimas mokyklose daromas neformaliai: vaikai neretai mokomi ne mąstymo proceso ir gebėjimo daryti sprendimus, o faktų. „Vaikų finansinio švietimo padėtis yra dviprasmiška. Mano nuomone, vaikas turi išmokti kritiškai vertinti situaciją, pats priimti sprendimus. Pavyzdžiui, žinoti, kuo rizikuoja, imdamas paskolą, ir tas žinias gauti iš savų interesų neturinčių žmonių, – sakė A. Maldeikienė. – Taip pat labai svarbus finansinis

švietimas vaiko, kurio tėvai gyvena iš pašalpų. Palyginus su pasiturinčių tėvų atžalomis, toks vaikas turės visai kitokį supratimą, kitokį finansinės aplinkos vertinimą“.

Kaip dar vieną problemą ekonomistė įvardijo tai, kad vaikai skatinami rinktis specialybes, kurių diplomai garantuotų gerą uždarbį.

Tačiau, pasak jos, tokie skatinimai neverčia mąstyti ir patiems ieškoti pasirinkimo. „Jei iš susirinkusių Eržvilko gimnazijoje bent 5 – 6 mokiniai atkreips dėmesį į mano įvardytas problemas, tai – jau gerai, – teigė A. Maldeikienė. – 12 metų dirbau mokykloje, todėl, būna, sulaukiu skambučių iš jau suaugusių savo mokinių, klausiančių: „Mokytoja, kadaise jūs kalbėjote apie riziką – ką turėjote omenyje?“.

Gimnazistai atsisveikino su litu Nuo š. m. sausio 1 dienos litus visam laikui pakeitė eurai. Papilės miestelio Simono Daukanto gimnazijos mokiniai šaliai ypatingą įvykį nusprendė įamžinti itin originaliai: panaudodami tautinę valiutą sukurti ilgai išliksiančius meno kūrinius – pinigų medžius.

Papilės Simono Daukanto gimnazistų dirbiniai šiuo metu puošia kredito unijos „Tikroji viltis“ nutolusios klientų aptarnavimo vietos patalpas. Tai – miestelio gimnazijos dovana kredito

įstaigai, kuri vienintelė teikia finansines paslaugas savo krašto bendruomenei.

Akmenės rajono Papilės miestelio Simono Daukanto gimnazijos mokiniams, vadovaujamiems dailės mokytojos Dalios Sakalauskienės, kilo idėja lietuvišką valiutą įamžinti rankdarbiuose. Nuspręsta sukurti pinigų medį, panaudojant netrukus iš apyvartos pasitrauksiančias litų centų monetas. „Atsisveikinti su lietuviška valiuta – nelengva: juk pirmųjų tautinių pinigų ištakos siekia Lie-

tuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus“, – apie priežastis, paskatinusias įamžinti litą, kalbėjo D. Sakalauskienė. Iškratę taupykles, išnaršę kišenes bei stalčius mokiniai susirinko įvairaus nominalo monetų ir, atsinešę į technologijų pamoką, iš jų sukūrė stilizuotus pinigų medžius. Gimnazistai džiaugėsi savo suklijuotais medžiais ir stebėjosi, kaip iš smulkių, namuose užsilikusių monetų, pavyko sukurti nedidelius meno kūrinius. Tokiu būdu jie pagerbė nacionalinės valiutos pasitraukimą ir gražiai su ja atsisveikino.

5

sėkmės istorijos

R. Skaistaitis:„Verslas – rizikos sinonimas, bankrotas – gera patirtis“ Rimvydas Skaistaitis, autoserviso paslaugas teikiančios įmonės „Bonum Auto“ vadovas, įsitikinęs – norint kurti savo verslą, reikia nebijoti rizikuoti, o blogos patirties nėra. Tuo tarpu pradedančiosioms įmonėms labiausiai reikalingas palaikymas: tiek iš finansavimo įstaigų, tiek iš aplinkinių. Pristatome dar vieną sėkmingą verslo istoriją, kurią padėjo įgyvendinti Klaipėdos kredito unija ir Verslumo skatinimo fondas. „Bonum Auto“ – tai Vokietijos kompanijos „CTP“ GmbH, besispecializuojančioje aukščiausios kokybės automobilinės chemijos kūrime ir gamyboje, įgaliotas atstovas Lietuvoje. Įmonė skaičiuoja jau trečius veiklos metus. Pasak jos vadovo, imtis asmeninės veiklos dažniausiai paskatina aplinkybės: gyvenime užklumpa momentai, kai turi nuspręsti, ką darysi toliau. Ir tuomet, remdamasis turima patirtimi, imiesi veiksmų. „Patirtis padidina tikimybę, jog turimą idėją pavyks įgyvendinti. Tačiau ir neturintiems patirties galiu pasakyti – ji susikaups. Todėl svarbiausia imtis to, ką jauti mokantis arba galintis išmokti daryti ir įvertinus, kuo gali būti naudin-

gas rinkai, – sakė R. Skaistaitis. – Ilgą laiką dirbau identiškoje sferoje – su automobiliais susijusioje veikloje, kuri iš pažiūros – niekuo nestebinanti sritis. Tačiau naujuoju verslu siekiame įvesti Lietuvoje menkai žinomus produktus, skirtus tam, kad visuomenė keistų požiūrį į automobilių priežiūrą ir aptarnavimą“.

Pasak vyro, verslo pradžia – pati sudėtingiausia. Įkūrus įmonę, jai reikia visko – pinigų, pastangų, kantrybės… o pajamos ilgą laiką nesigeneruoja. „Sunku ir dėl to, jog turi kantriai įrodinėti, kad tai, ko ėmeisi – pavyks. Tačiau negailestingiausias šiuo atveju yra laikas – jo niekam neužtenka. Taigi, apibendrinus – pradžioje reikia kantrybės, ryžto ir ypač – palaikymo“, – patyrimu apie pirmuosius žingsnius dalijosi įmonės, kurioje dabar dirba 8 asmenys, savininkas.

R. Skaistaitis įsitikinęs: verslumo skatinimas – vienas svarbiausių veiksnių. „Esu tikras, jog tiems, kurie kuria darbo vietas, privalu suteikti galimybių. Valstybė,

bankai bei kredito unijos turėtų nebijoti prisiimti rizikos, kad ir kokia keista atrodytų idėja.

Juk verslas – rizikos sinonimas“, – neabejoja vyras.

Verslininko nuomone, pradedančiųjų įmonių finansavimo programos yra itin reikalingos. „Kadangi pasitaikė galimybė pasiimti Verslumo skatinimo fondo paskolą iš Klaipėdos kredito unijos, ja pasinaudojau. Džiugu, kad šia linkme kažkas daroma, tačiau norėtųsi, jog panašias paslaugas teiktų visos finansų institucijos“, – svarstė „Bonum Auto“ vadovas.

R. Skaistaičio teigimu, verslas užsienyje laikomas saviraiška, o Lietuvoje dažnu atveju tai – darbo vietos sau susikūrimas. „Vakariečiai nebijo – rodos, jei nesi triskart bankrutavęs, tai nesi ir rizikavęs, – šypsosi vyras. – Tuo tarpu tautiečiai bankrotą neretai laiko kažkuo smerktinu.

Tačiau į pastarąjį žvelgčiau kaip į gerą patirtį, kurios vėliau sėkmingai galima nebekartoti. Niekada nežinai – gal antrasis verslas pasiseks kur kas geriau. Taigi, bijoti neverta“.

Pasiteisinusi verslo idėja – elektrinė ant garažo stogo Stanislovas Kapturauskas iš Jurbarko užsiima išties unikaliu verslu – elektros energijos gamyba. Ant privataus garažo stogo esančios saulės baterijų elektrinės įrengimas buvo sunkiausia plano dalis – dabar tereikia ją minimaliai prižiūrėti ir tikėtis saulėtų dienų. Verslininkui idėją padėjo įgyvendinti Jurbarko kredito unija per Verslumo skatinimo fondą (VSF).

S. Kapturauskas anksčiau užsiėmė individualia veikla, tačiau ilgainiui nusprendė įgyvendinti elektrinės ant stogo idėją. Jos įrengimui pavyko gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Tačiau parama padengė tik dalį statyboms reikalingų lėšų, todėl prireikė ir Jurbarko kredito unijos paskolos. Pastarosios gavimas, nepaisant idėjos originalumo, nesukėlė jokių problemų – unijos atstovai neįprastą sumanymą palaikė.

Pasak jurbarkiečio, neimant paskolos ir neturint asmeninių santaupų žmogui sunku pajudėti iš vietos, sunku ką nors pradėti. „Nedideliam verslui pradėti kredito unija yra optimalus sprendimas, o gerą idėją turintis žmogus jiems – įdomus, tad gaunama abipusė nauda“, – įsitikinęs originalios idėjos sumanytojas.

Dabar viskas einasi tarsi savaime, kadangi elektrinės priežiūra – minimali: tereikia laikas nuo laiko nuvalyti saulės baterijas. „Pastarajam darbui atlikti pilnai pakanka manęs vieno“, – su šypsena sakė S. Kapturauskas.

Ar tokios elektrinės turėjimas – tai verslas? „Neabejotinai, – teigė saulės energiją elektra verčiančio įrenginio savininkas. – Nuosava elektrinė – pajamas nešanti veikla. Tačiau plėsti verslo kol kas negalvoju, nes dar vienos elektrinės statyti tiesiog nebūtų kur“.

Saulės modulių sistemoje pagaminta elektra tiekiama tiesiai į viešąjį elektros tinklą – LESTO, o už tai elektrinės savininkui yra mokama. „Saulei esant aktyviai, elektros pakanka 2–3 namams aprūpinti, tačiau tiksliai pasakyti, kiek kas dieną pagaminama elektros – sudėtinga,“ – paklaustas apie saulės elektrinės pajėgumą komentavo S. Kapturauskas.

6

numerio

L.Mažutytė: „Medžioklėje galime vienas kitu pasikliauti, nes Aktyvi kredito unijos narė, pelniusi 2013 metų kredito unijų darbuotojos vardą, patyrusi varovė, komunikabili moteris – visa tai apibūdina kredito unijos „Gragždų taupa“ kredito unijos atstovę Lidiją Mažutytę.

Lidija Mažutytė, „Gargždų taupa“ kredito unijos atstovė

L

.Mažutytė „Gargždų taupoje“ dirba kone dešimtmetį. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti darbe? „Didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūriau pastaruoju metu – tai euro įvedimas, kintantys paskolų reglamentas, nauji keliami reikalavimai kredito unijoms“, – vardijo moteris.

L. Mažutytės laisvalaikis kupinas veiklų ir kitose organizacijose, viena jų – Klaipėdos rajono ūkininko sąjunga. Pasak kredito unijos atstovės, tai – bendravimą bei pasitikėjimą vieniems kitais skatinanti tradicija, padedanti spręsti įvairias, ūkininkams aktualias, problemas ir pasidalinti patirtimi. Šioje nepelno siekiančioje organizacijoje Lidija prisideda ne tik sprendžiant įvairiausius ūkininkams aktualius klausimus, bet ir aktyviai įsiliedama į narių laisvalaikio renginius. Ūkininkų sąjungos nariai jau keli metai iš eilės laikosi unikalios tradicijos – žiemos metu vykstančios kasmetinės

ūkininkų medžioklės, vadinamos „Karališka medžiokle“. Šįmet pastaroji medžioklė vyko gruodį – tai buvo ketvirtoji „Karališka medžioklė“, kurioje dalyvavo L. Mažutytė. Kaip vyksta šis renginys? „Moterys paprastai būna varovėmis, o vyrai medžioja. Šįemet iš 17 varovų buvome 6 moterys, o dar 31 vyras medžiojo. Gaila, bet moterų tarpe nėra nei vienos, kuri galėtų laikyti ginklą rankose“, – apie neeilinį laisvalaikio praleidimo būdą su šypsena pasakojo „Gargždų taupos“ vadybininkė. „Man medžioklė – tai smagi, gera, energinga pramoga, galimybė pamiršti visus rūpesčius, problemas, galimybė pabūti

7

herojus

s žinome – prireikus bus ištiesta pagalbos ranka“

Redakcijos archyvo nuotr.

gamtoje, pasisemti sielos ramybės. Tuo tarpu vyrams kiek kitaip, jiems tai – azartas, tykojimas, meistriškumas, noras nušauti kuo

didesnį laimikį. Tačiau laimikiai priklauso ne vien tik nuo jų, bet ir nuo mūsų – varovių“, – sakė moteris.

Kuo siejasi medžioklės komandinis darbas su kooperacija? L. Mažutytės teigimu, kooperacija, kaip ir medžioklės komandinis darbas, visus suvienija: jeigu kredito unijoje nariai kooperuojasi dėl bendrų tikslų, tarpusavio naudos, medžioklėje visi taip pat eina petys į petį ir gali vienas kitu pasikliauti: žino, kad, prireikus, bus ištiesta pagalbos ranka.

Paskutinės vykusios medžioklės karaliumi tapo kredito unijos „Gargždų taupa“ paskolų komiteto narys, KRŪS tarybos narys Andrius Vai­nius, kuris, būdamas varovu, nušovė net tris šernus. „Karališka medžioklė“ vienija ne tik Klaipėdos rajono ūkininkus bei kredito unijos narius, Pasiūlyk bet ir kaimyninių rasavo numerio herojų jonų kreditų unijų ir laimėk termosinį valdymo organus, LKU puodelį! ūkininkų sąjungų vadovus.

Pasiūlymų laukiame el.paštu redakcija@lku.lt

8 kredo

Kas

aktualus i

Tvari kredito unijų v

Pernai metų viduryje LR Seimas patvirtino Kredito unijų įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį kredito unijų veiklos patikimumą bei saugumą. Nors įstatymu sugriežtinta nemažai reikalavimų unijoms, 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių unijų vienijanti LCKU prognozuoja, jog priimti teisės aktai sustiprins kooperatinės bankininkystės sektorių bei skatins daugiau gyventojų ir įmonių įsitraukti į unijų veiklą. Apie Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos projektą kalbamės su Seimo nariu Andriumi Palioniu.

Kokios priežastys lėmė būtinumą ruošti koncepciją?

Andrius Palionis, Seimo narys: Atlikdamas parlamentinės kontrolės funkcijas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dar 2012 m. vasario 12 d. posėdyje priimtu nutarimu (Nr. 109-P-3) pasiūlė Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai įvertinti alternatyvios (kooperatinės) bankininkystės būklę Lietuvoje ir ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 11 d. pateikti mūsų komitetui kredito unijų veiklos plėtros, šios veiklos rizikos mažinimo bei priežiūros efektyvumo didinimo koncepcijos metmenis ir atitinkamų įstatymų projektus. Tačiau paminėtų institucijų pareigūnai nepaisė praėjusios kadencijos Seimo teiktų pasiūlymų ir neužtikrino teisėkūros iniciatyvų tęstinumo iškart po įvykusių Seimo rinkimų. Todėl naujos kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo valdyba savo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu (Nr. SV-S-634) nusprendė sudaryti darbo grupę Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektui parengti.

Kokie kredito unijų sistemos pertvarkos tikslai?

A. Palionis: Didžioji dalis kredito unijų išlaiko savo tapatybę, patikimai įgyvendina savo misiją ir gali būti pavyzdys kitiems šios rinkos dalyviams. Šios kredito unijos, tenkindamos savo narių poreikius, veiklą grindžia solidarumo, kooperacijos ir bendruomeniškumo principais, apimančiais savitarpio pasitikėjimą bei kontrolę ne tik tarp savo bendruomenės narių, bet ir tarp visos kredito unijų sistemos dalyvių.

Tačiau kita dalis kredito unijų iš esmės neturi aiškios tapatybės ir nevykdo prigimtinės misijos – solidariai veikti ne tik savo unijoje, bet ir su visais kitais kredito unijų sistemos dalyviais: aktyviai kredituojant kredito unijų narius, didinant finansinių paslaugų prieinamumą, gilinant gyventojų finansinę integraciją, mažinant finansinę ir socialinę žmonių atskirtį. Be to, kai kurios kredito unijos prisiima didelę riziką ir veikia nuostolingai, o tai neleidžia kurti pridėtinės vertės ne tik atskirai vietos bendruomenei, bet ir visai kredito unijų sistemai. Tokia netvari šios kredito unijų dalies veikla yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos kredito

tai?

s interviu

9

veiklos koncepcija unijų sektoriaus suteiktos paskolos savo sistemos nariams šiuo metu sudaro tik apie pusę viso šio sektoriaus turto. Tuo tarpu trečdalis kredito unijų sektoriaus turto yra investuota į skolos vertybinius popierius, kurie visiškai nesusiję su kredito unijų misija ir tikslais. Todėl vieni iš svarbiausių kredito unijų sistemos pertvarkos tikslų būtų pasiekti, kad netvaria veikla pasižyminčios kredito unijos identifikuotų savo tapatybę ir grįžtų prie prigimtinės misijos: unijos neturėtų užsiimti rizikinga ir su savo veiklos misija nesuderinama investicine veikla, jų nariai turėtų būti kuo labiau įtraukiami į kredito unijų valdymą.

Kaip bei kokiais principais remiantis bus pertvarkoma kredito unijų sistema?

A. Palionis: Rengiamame Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projekte yra numatomi tokie kredito unijų sistemos pertvarkos tikslų įgyvendinimo principai: 1) Aiškiai suformuluoti kredito unijų veiklos misiją, kurios pagrindai būtų įtvirtinami įstatymuose, remiantis Pasaulinės kredito unijų tarybos rekomendacijomis ir kitų šalių (Austrijos, Nyderlandų, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kt.) gerąja patirtimi. Šiose valstybėse kredito unija apibrėžiama kaip finansines paslaugas savo nariams teikianti kooperatinė įstaiga, kurios misija (paskirtis) yra ekonominės ir socialinės naudos siekimas visiems nariams (pajininkams) vienodai prisidedant prie kredito unijos valdymo (vienas narys – vienas balsas). Konkretus kredito unijų veiklos tikslas – kredito unijos narių (įskaitant asocijuotus narius – smulkaus ir vidutinio verslo įmones) kreditavimas, indėlių pritraukimas iš narių ir finansinių paslaugų teikimas nariams.

Kredito unijos, susitelkdamos į savo misijos įgyvendinimą ir pagrindinę veiklą, bendrus interesus atitinkančią kitą veiklos dalį turėtų perleisti Centrinei kredito unijai, kuri irgi veiktų kooperacijos principais; 2) Sukurti efektyviai veikiančią kryžminių garantijų sistemą. Šiuo metu LCKU priklausančios kredito unijos kol kas įgyvendina tik pirmąjį šios sistemos (ex ante) etapą. Todėl efektyviai veikiančios kryžminių garantijų sistemos su ex ante ir ex

post kredito unijų įnašais į Stabilizacijos fondą sukūrimas yra neatsiejamas nuo Stabilios kredito unijų veiklos koncepcijos principų įtvirtinimo ir jų įgyvendinimo.

Kryžminių garantijų sistemos pagrindinis tikslas – apsaugoti kredito unijas, jos narius bei mokesčių mokėtojus nuo kredito unijų nemokumo ir galimų bankrotų sukeliamų pasekmių, padedant kredito unijoms spręsti šias problemas, kai jos patiria finansinių sunkumų.

Kryžminių garantijų sistemos esmė ta, kad kiekvienas šios sistemos dalyvis – kredito unijos ir jas vienijančios organizacijos (CKUO) – yra finansiškai solidariai atsakingas už sistemos dalyvių įsipareigojimus kredito unijų nemokumo atvejais. Todėl sistemos veikimo pagrindiniai principai bus aiškiai išdėstyti Stabilios kredito unijų veiklos koncepcijoje, o vėliau dar labiau sukonkretinti šios sistemos pagrindai ir jos įgyvendinimo nuostatos turės būti įtvirtinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Rengiant šiuos teisės aktus taip pat bus atsižvelgta į gerąją kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, ypač – į jų patirtį įgyvendinant kryžminių garantijų sistemos antrąjį etapą, grindžiamą privalomomis ex post įmokomis (surenkamomis prireikus, įvykus nenumatytam įvykiui);

63

Tiek Lietuvoje veikiančių unijų prognozuja, jog priimti teisės aktai sustiprins kooperatinės bankininkystės sektorių

3) Stiprinti savireguliaciją. CKUO turėtų įgyti veiksmingas savo unijų narių veiklos antro lygio priežiūros funkcijas, pagal kurias ši organizacija atliktų nuolatinę savo narių veiklos stebėseną ir, esant poreikiui, atliktų jų veikos patikrinimą. Diegtų ir nuolat atnaujintų standartizuotas kredito unijų rizikos valdymo sistemas, rizikos vertinimo standartus ir metodologiją. Be to, CKUO turėtų įgyti teisę priimti sprendimus ir taikyti poveikio priemones, užtikrinančias išaiškintų trūkumų pašalinimą, įskaitant ir kredito unijų valdybų veiklos suspendavimą ypatingais atvejais. Tuo tarpu Lietuvos bankas atliktų pirmo lygio, o prireikus – ir antro lygio kredito unijų ir CKUO priežiūrą;

4) Sustiprinti kredito unijų kapitalą. Kredito unijų kapitalas, kuris būtų formuojamas ne tik iš narių pajų, bet ir iš kredito unijų skirstomo pelno. Kapitalas būtų skirtas padengti nuostoliams, kurie galimai susidarytų esant nepalankioms sąlygoms finansų rinkoje. Kapitalo pakankamumo lygis, leidžiantis užtikrinti stabilią, patikimą kredito unijos veiklą, turėtų būti suformuotas ir apmokėtas, nekintantis ir priklausantis tik kredito unijai; 5) Stiprinti kredito unijų valdymą. Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projekte numatoma, kad kredito unijų valdymo reglamentavimas turėtų apimti tris pagrindines valdymo sritis: išorinį valdymą, kuris apimtų kredito unijos atskaitomybę kredito unijos nariams, CKUO, priežiūros institucijai ir visuomenei; vidaus valdymą, kuris apimtų kredito unijos pajininkų susirinkimo, valdymo organų, administracijos ir darbuotojų atsakomybę dėl kredito unijos veiklos; individualų valdymą, pagal kurį kredito unijos valdymo organų efektyvumas priklausytų nuo juos sudarančių narių vientisumo, kompetencijos ir įsipareigojimų. Koncepcijos projekte išdėstyta, kokiais būdais ir priemonėmis būtų įgyvendinamos šio nuostatos.

Kaip kredito unijos bei jų nariai turėtų ruoštis permainoms?

A. Palionis: Ypatingai didelė atsakomybė ir pasirengimo našta tenka pirmiau paminėtoms kredito unijoms, kurių netvari veikla turėtų būti pertvarkyta taip, kad atitiktų Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos reikalavimus. Šių reikalavimų įgyvendinimo konkrečios sąlygos, būdai, galimybės ir terminai bus išdėstyti pagal Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją parengtuose, Seimo ir Lietuvos banko priimtuose teisės aktuose.

Kaip bus įgyvendinami pirmasis (per 2 metus) ir sekantis (10 metų bėgyje) koncepcijos etapai?

A. Palionis: Kaip paminėta anksčiau, konkreti ir detali šių etapų įgyvendinimo tvarka bus nustatyta Seimo bei Lietuvos banko priimtuose teisės aktuose, kuriais bus įgyvendinama jau patvirtinta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcija.

Kitame „Kredo“ numeryje – pokalbis ta pačia tema su Lietuvos banko valdybos nariu Mariumi Jurgilu.

10kredo

A.Cvilikas:

verslo patarėjas

Bendra bankų priežiūros sistema stiprina pasitikėjimą Europos bankų sektoriumi Prisijungusi prie euro zonos kaip pilnateisė narė, Lietuva savaime tapo Bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo dalimi.

Kokią reikšmę šaliai bei finansinėms įstaigoms turės pastarasis faktas? Apie priklausymo euro zonai ir bendrai bankų priežiūros sistemai ypatumus – buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) rizikos valdymo grupės vadovas Aurelijus Cvilikas.

Aurelijus Cvilikas, Buvęs LCKU rizikos valdymo grupės vadovas

A. Cviliko teigimu, euro zonoje Lietuva neformaliai „dalyvavo“ jau senokai – nuo pat lito susiejimo su euru: dėl fiksuoto valiutos kurso šalis buvo stipriai priklausoma nuo euro zonos monetarinės politikos.

Formalus įsiliejimas į euro zoną suteikia galimybę tiesiogiai prisidėti prie šios politikos įgyvendinimo – pavyzdžiui, Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos centrinio banko (ECB) valdyboje bei bendro priežiūros mechanizmo valdyboje, prisidėdami prie visų ECB priimamų strateginių sprendimų. „Valstybės mastu reikšminga nauda yra palūkanų normų mažėjimas: buvimas euro zonoje reiškia didesnį valstybės patikimumą, o tai mažina valstybės leidžiamų obligacijų palūkanų normas, t. y., leidžia pigiau skolintis, – sakė A. Cvilikas.

– Šis aspektas svarbus ir stambioms šalies įmonėms, kurios finansuoja savo veiklą ne iš vietinių finansinių šaltinių“. Žvelgiant iš verslo perspektyvos, įsiliejimas į euro zoną suteikia daugiau stabilumo ir didesnį pasitikėjimą iš verslo partnerių pusės. „Euro, kaip bendros valiutos naudojimas, užsienio kompanijoms gali būti itin reikšmingas privalumas, ypač jeigu jos dar tik ketina užmegzti ryšius su lietuviškomis įmonėmis. Papildomai, žinoma, nereikėtų užmiršti ir tiesioginio kaštų sumažėjimo tarptautiniam verslui dėl išnykusio valiutos konvertavimo poreikio. Nors šie kaštai, lyginant su konvertuojamomis sumomis, nebuvo itin dideli, tačiau tai vis tiek sumažina spaudimą kainoms“, – kalbėjo rizikos valdymo grupės vadovas. „Galbūt didžiausias įėjimo į euro zoną trūkumas yra apribotos savarankiškos monetarinės politikos galimybės. Tačiau, žinant, kad litas jau

seniai susietas su euru ir Lietuvos monetarinės politikos savarankiškumas dėl to buvo smarkiai ribotas, šis neigiamas efektas nebus labai ryškus, – svarstė A. Cvilikas. – Bendra bankų priežiūra, bendri pagalbos valstybėms ir bankams mechanizmai reikalaus didesnių išlaidų, tačiau tuo pačiu suteiks ir didesnę apsaugą krizės atveju“.

Bendra bankų priežiūros sistema: reikšmė ir nauda ilgalaikėje perspektyvoje Bankų sąjungos Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) yra sudėtinė kuriamos Bankų sąjungos dalis, skirta bankų sektoriaus stabilumui užtikrinti. BPM vienija visų euro zonos valstybių kredito įstaigų priežiūros institucijas ir siekia harmonizuoti šią priežiūrą euro zonos mastu, remiantis skirtingų valstybių sukaupta gerąja praktika. BPM tiesiogiai prižiūri virš 120 stambiausių euro zonoje veikiančių bankų, bei netiesiogiai – visus kitus euro zonos bankus. Tiesioginėje priežiūroje dalyvauja BPM ir nacionalinių priežiūros institucijų atstovai, bendrai vykdantys priežiūrinę veiklą. Netiesioginė priežiūra realizuojama kuriant bei harmonizuojant priežiūros metodikas, identifikuojant daugiausiai dėmesio reikalaujančius bankus ar jų grupes, formuojant vieningą rizikos vertinimo sistemą. „Vieninga priežiūros sistema sustiprina pasitikėjimą Europos bankų sektoriumi, o tai leidžia tikėtis aktyvesnio investuotojų susidomėjimo šiuo sektoriumi, – įsitikinęs A. Cvilikas. – Iki BPM pavieniui funkcionavę Europos šalių bankų sektoriai ribojo monetarinės politikos veiksmingumą ir tai, kaip parodė pastaroji krizė, turėjo didelių

neigiamų pasekmių“.

BPM – tik pirmas žingsnis kuriant Bankų sąjungą, ir nuo šio žingsnio įgyvendinimo sėkmės didele dalimi priklauso tolesni Bankų sąjungos kūrimo veiksmai. Tikimasi, kad ateityje Bankų sąjunga taps stiprios bankininkystės pagrindu Europos Sąjungoje, o valstybės-narės bus išvaduotos iš poreikio mokesčių mokėtojų lėšomis gelbėti nepamatuotą riziką prisiimančius bankus. „Lietuvai tapus BPM dalimi, trys stambiausi šalyje veikiantys bankai tapo tiesiogiai prižiūrimi Europos centrinio banko, o kiti bankai bei Lietuvos centrinė kredito unija – įtraukti į netiesiogiai prižiūrimų kredito įstaigų sąrašą, todėl turės prisitaikyti prie BPM reikalavimų ir priežiūros praktikos. Tai nereiškia, kad bankų klientai pajus didelių skirtumų bankų veikloje, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje galima tikėtis didesnio Lietuvos bankų sektoriaus stabilumo ir patikimumo“, – teigė A. Cvilikas.

LCKU dirbęs specialistas neabejoja – nors ir iki šiol Lietuvos bankų sektorius buvo prižiūrimas pakankamai griežtai ir kokybiškai, tačiau BPM vieningi priežiūros reikalavimai visos euro zonos mastu suteiks galimybę pasinaudoti kitų šalių patirtimi bankų priežiūros srityje, o tai gali būti naudinga tiek Lietuvos bankui, tiek ir Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams bei kredito unijoms. „Tiesa, papildoma priežiūra reikalaus ir papildomų sąnaudų, o tai gali neigiamai atsiliepti bankų teikiamų paslaugų savikainai.

Kita vertus, bendra priežiūros sistema kuriama siekiant sumažinti rizikos nuostolius, o tai teigiamai paveiks bankų sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė buvęs rizikos valdymo grupės vadovas.

11

inovacijos

LCKU rinkodaros specialistas: Jaučiame nuolatinį poreikį keistis Keletą metų ruoštas Lietuvos kredito unijų (LKU) prekės ženklas šį pavasarį sužydės žaliai – atsinaujinusį logotipą bus galima išvysti kiekvienoje šalies unijoje. Kokios priežastys skatina neretus prekės ženklo pokyčius ir kokią reikšmę turi pakitusi logotipo išvaizda? Apie visa tai ir daugiau – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) rinkodaros specialistas Gerardas Nadieždinas.

Gerardas Nadieždinas, LCKU rinkodaros specialistas

Pasak G. Nadieždino, pirmieji LKU prekės ženklo atnaujinimo darbai pradėti dar 2012 metų vasarą – tuomet atliktas prekės ženklo tyrimas. „Norėdami, jog kredito unijų nariai lengviau suprastų mūsų didžiausius privalumus: kooperaciją, ryšį su bendruomene bei asmeninį kontaktą – turime imtis pokyčių. Surinkta komanda gana greitai suformavo užduotį ir 2013 metais jau turėjome atnaujintą prekės ženklą, – pasakojo G. Nadieždinas. – Kaip parodė tolimesnė įvykių raida, gyvename labai greitai besikeičiančioje aplinkoje, todėl, norėdami išlikti šiuolaikiški, turime nuolat keistis, o kartu keisti ir logotipą“.

LCKU rinkodaros specialisto teigimu, kiekviena kredito unija sieja ir buria atskiras

bendruomenes, todėl buvo ieškoma tokio sprendimo, kuris leistų nesudėtingai pritaikyti prekės ženklą kredito unijų poreikiams ir, tuo pačiu, būtų artimas kiekvienos kredito unijos nariams. „Esame tarp žemės ūkio finansuotojų lyderių, sėkmingai finansuojame pradedantį verslą, padėjome įsikurti daugiau nei 1000 verslų. Didžioji dalis steigėjų yra jauni žmonės. Išaugome bendrai, kaip sistema, ir turime daugiau nei 140 tūkst. narių, – statistiką vardijo G. Nadieždinas. – Šiais metais kredito unijos gali teikti paslaugas ne tik nariams, bet ir eiliniams gyventojams, tad visi šie pasiekimai skatina mus augti, tobulėti, tapti

Norėdami, kad kredito unijų nariai lengviau suprastų mūsų didžiausius privalumus: kooperaciją, ryšį su bendruomene bei asmeninį kontaktą – turime imtis pokyčių.

atviresniais. Būtent tai ir paskatino keistis. Atnaujintas prekės ženklas padės gyventojams lengviau suprasti, kokie mes esame ir kodėl verta mus rinktis“.

Anot rinkodaros specialisto, sudėtingų sprendimų, kurie apsunkintų prekės ženklo įsimintinumą, buvo atsisakyta. Siekta, jog logotipas būtų išsiskiriantis, o tuo pačiu – vieningas ir gyvas kaip bendruomenė. Prekės ženklo pasikeitimas nereiškia, kad keičiasi tik LKU identitetas ar logotipo paveikslas. Keičiasi ir kredito unijos, čia dirbantys žmonės. G. Nadieždino teigimu, augant rinkai, juntamas ir poreikis nuolat keistis. „2014 metais priėmėme bendrą LKU sistemos etikos kodeksą. Rūpinamės, kad visi LKU sistemos nariai gautų maksimaliai gerą aptarnavimą. Siekiame būti arčiau nario, o tai reiškia, kad suprantame ir atsižvelgiame į kiekvieno poreikius, stengiamės pasiūlyti tinkamiausius sprendimus, – sakė LCKU rinkodaros specialistas. – Ir toliau ketiname išlaikyti stiprų ryšį su bendruomenėmis, plėsdami bendradarbiavimo ribas. Tikime, kad kartu su nariais galime susikurti tokią aplinką, kurioje visi norėtume gyventi“.

12kredo

po darbų

Įvairiaspalviai margučiai – originaliam

Šv. Velykų stalui Šv. Velykos – pavasarį, atgimimą, naują pradžią žyminti šventė, kurios simbolis kiaušinis siejamas su gamtos pabudimu, gyvybės atsiradimu bei vaisingumu, gyvenimo atsinaujinimu, augalų žydėjimu. Kiaušinio trynys prilyginamas auksui, Saulei, o baltymas – sidabrui ir Mėnuliui. Tad ne be reikalo šio, kone mistinio, pavasarinės šventės simbolio puošybai teikiamas didžiulis dėmesys. Kiaušiniai paprastai dažomi svogūnų lukštais, augalais, medžių žieve, marginami vašku ar skutinėjami. Pateikiame keletą ekologiškų kiaušinių dažymo būdų. Žalia spalva. Žalsvą samanų spalvą padeda išgauti vanduo su užplikyta žaliąja arbata be priedų. Šiame skystyje palaikyti dar šilti kiaušiniai gali įgauti nuo blankiai žalio, iki sodriai samaninio atspalvių.

Melsva. Kambario temperatūros vandeniu užpilkite šaldytas mėlynės. Kai uogos atšils, sudėkite kiaušinius į mėliu nusidažiusį vandenį ir laikykite, kol šie įgaus šviesų atspalvį.

Mėlyna. Smulkiai supjaustykite dvi mažesnes arba vieną didelę raudonojo kopūsto galvą, įpilkite pusę litro vandens ir įdėkite 2-3 šaukštus acto. Užvirkite nuovirą ir leiskite jam dar pavirti apie 15 min. Šiame skystyje per naktį pamirkyti kiaušiniai įgaus ryškiai mėlyną spalvą.

Šviesiai violetinė. Jei į karštą vandenį pamerkę žibuoklių paliksite pastovėti per naktį, kitą dieną šiame nuovire pamerkti kiaušiniai nusidažys švelniai violetine spalva. Jei norite išgauti kitokį violetinį atspalvį, kiaušinius palaikykite vynuogių sultyse.

Rožinė. Nulupę burokėlius, smulkiai juos sutarkuokite. Į tarkius sudėkite kiaušinius, kuriuos derėtų palikti per naktį. Rožinį atspalvį taip pat suteikia natūralios spanguolių sultys.

Sodriai raudona. Didelį raudonųjų svogūnų lukštų kiekį užpilkite vandeniu. Jei kiaušinius virsite šiame nuovire ir dar paliksite pernakt, margučiai taps intensyvaus, kone tamsiai rudo atspalvio. aukso geltonumo. Į karštą vandenį įberkite 2-3 šaukštus geltonojo imbiero miltelių arba ciberžolės ir užvirinkite.

Ruda. Rudai spalvai išgauti kiaušinius reikėtų pamerkti užplikytoje juodojoje arbatoje – kuo daugiau arbatos pakelių įdėsite, tuo intensyvesnė spalva bus. Šokoladinę spalvą suteikia vanduo su 3-4 šaukštais užplikytų kavos tirščių.

Juoda/ pilka spalvos. Norint kiaušinį nudažyti itin tamsiai, reikia ąžuolo, alksnio arba juodalksnio žievės. Žievę patartina parą ar net kelias mirkyti vandenyje, tuomet – pavirinti, ir į tą patį skystį įmesti surūdijusios geležies – skystis ilgainiui turėtų tapti visiškai juodas. Jame palaikius kiaušinį, šis per pora valandų nusidažo pilkai, o palaikytas per naktį, tampa juodas. Norint gauti intensyvesnę juodą spalvą, patartina skystyje kiaušinį virti apie 20 min.

Prieš dažant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažymo būdai skiriasi: kiaušinius galima arba įmerkti į atvėsusius dažus, arba virti.

Naudojant šaltą dažymą, kiaušiniai ir dažymo produktai verdami atskirai. Atvėsusius dažus reikia perkošti, o dar šiltus kiaušinius juose laikyti priklausomai nuo to, kokio intensyvumo spalvą norite išgauti. Šaltas dažymas sukuria subtilius šešėlius, tačiau kiaušiniai gali nusidažyti netolygiai.

Kiaušinius verdant dažuose, šie įgauna intensyvesnę ir lygesnę spalvą. Jei pasirinksite šį būdą, nepamirškite įdėti 2 šaukštų acto kiekvienam litrui vandens.

Ištraukę kiaušinius iš dažančio skysčio, jų nevalykite – leiskite išdžiūti patiems.

Flickr.com nuotr.