Laimė Senamiesčio stogais keliavo saulė. Senamiesčio stogais ji budino pasaulį. O laimė vijosi mane risčia. Lietaus lašais prabildama: „Aš čia!” O tolumoj bažnyčios varpas gaudė. Sustingo širdyje tūnojusi rauda. Ištirpęs laikas nekaltumu baudė – Žadėjo laimę, bet netikslino, kada... 2006 rugsėjo 15 d.
81
Moteris – vyrui Žvelgiu į tave kaip moteris Ir, skambant Vivaldžio ilgesiui, Kartoju vardą kaip poterius: „...neišeik, susimildamas...“ Kasdienybės insinuacijos Sielą mankština mėsmalėj. Klausydama kovo ovacijų, Meldžiu: „...paliesk mane...“ Artėdama link išganymo, Žengsiu žibučių kilimu. Pirmą kartą gyvenime Tave pavadinsiu mylimu. 2006 m. kovas