Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas savo nariams, klientams bei visuomenei
2015 birželis – rugpjūtis
R. Petrauskas: finansinio raštingumo galima mokytis kitaip 4-5 p.
Nr. 4
Pokyčiai užtikrins kredito unijų tarpusavio pasitikėjimą 8-9 p.
20 %
Vidutinis metinis kredito unijų turto augimas 2008-2013 m. siekė daugiau nei 20 proc. 9 p.
Tiražas 3 200 vnt.
S. Bubnys: Lietuvos kredito unijų paslaugų lygis prilygsta vakarietiškajam 10-11 p.
R. Piečaitienė:
Būti vadinamai„mama“ – didelė garbė
6-7 p.
2kredo
Jau beveik 100 metų visame pasaulyje liepos pirmąjį šeštadienį švenčiame ir žymime kooperaciją. Kas yra kooperacija? Kodėl kooperuodamiesi galime nueiti ilgesnį kelią? Šie klausimai bus gvildenami ir atskleidžiami drauge su mūsų „Kredo“ herojais: štai kredito unijų mama vadinama Regina Piečaitienė, lygindama šalies kredito unijas su „Desjardins“, teigė, kad per 20 metų pasiekėme panašų lygį kaip šimtmetį veiklos skaičiuojanti Kanados unijų grupė. Sigitas Bubnys, sukaupęs darbo patirtį įvairiuose pasaulio kampeliuose, mėgstamiausiu finansiniu kooperatyvų neabejodamas įvardija Lietuvą, ir tą pagrindžia. Taigi, toks įvertinimas – be galo svarbus. Šio „Kredo“ puslapiuose rasite ir šiuolaikinės kooperacijos sampratą, susipažinsite su Lietuvos kredito unijų veiklos pradžia bei Kredito unijų įstatymo pokyčiais iš Lietuvos banko pusės. Taip pat pristatysime pirmąjį vaikų finansinio švietimo projektą – moksleivių protų mūšius, kuriuos šalies moksleiviams vedė Robertas Petrauskas ir jo komandos nariai; LKU grupės inicijuotą originaliausių mamų svajonių išpildymą bei pokalbius su „Jauno verslo“ konkurso laimėtojais, o rubrikoje „Po darbų“ – sąrašą apkeliauti vertų, ranka pasiekiamų, vietų, kuriose, galbūt, dar neteko lankytis Įdomios, atradimų kupinos, saulėtos ir visokeriopai puikios vasaros!
kredo redakcija
trumpas interviu
V. Barsteiga –
apie pačią pradžią
Kokia yra šiuolaikinės kooperacijos samprata, kaip ji realizuojama? Kokie buvo pirmieji finansinės kooperacijos žingsniai šalyje ir koks jos vaidmuo visuomenėje?.. Tarptautinės kooperacijos dienos proga kalbamės su kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovu, LCKU Stebėtojų tarybos pir mininku Vytautu Barsteiga.
Vytautas Barsteiga, KU „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas
P
asak V. Barsteigos, šių dienų finansiniai kooperatyvai remiasi klasikiniu požiūriu: visų narių teisės lygios ir vienas narys – tai vienas balsas. Kredito unijos įsikūrė, kad būtų patenkinti žemdirbių poreikiai; prieš dvidešimtmetį bankai buvo linkę skeptiškai žiūrėti į ūkininkus, kurie nebuvo sukaupę turto, o užstatyti galėjo tik žemę – bet ir tos turėjo nedaug. Tačiau, norint vystyti įvairius projektus, pinigai jiems buvo labai reikalingi. „Tuo laiku vadovavau Ūkininkų sąjungai
– sužinoję apie Kanados vykdomą Vyriausybės ir Atviros Lietuvos fondo finansuojamą projektą, susibūrėme į kredito uniją, kurioje vieni nariai taupė pinigus, o kiti galėjo iš jų pasiskolinti. Kredito unija „Germanto lobis“ buvo įsteigta 1997 m. – atsidarėme tryliktieji Lietuvoje“, – pasakojo V. Barsteiga. „Germanto lobis“ valdybos pirmininko teigimu, kooperacijos principais besiremiančioje finansų organizacijoje vyrauja ypatingas požiūris į klientus, jų poreikius. Santykiams unijose būdingas nuoširdumas, noras įsigilinti į realią padėtį, nesvetimas ir atjautos jausmas. Taip pat – liberalesnis požiūris, lankstesnės sąlygos, visiems nariams vienodai taikomi reikalavimai ir kt. „Tačiau kartais nėra kreipiamas pakankamas dėmesys į narių norus – jeigu pastarųjų paisytume labiau, būtų ir daugiau pri-
3
trumpai
LKU kredito unijų grupė per I-ąjį ketvirtį uždirbo 1,2 mln. eurų 63 kredito unijas vienijanti LKU grupė pirmąjį metų ketvirtį baigė nuostolius pakeitusi pelnu ir turėdama dešimtadaliu didesnį kapitalą nei prieš metus. Lietuvos centrinės kredito unijai (LCKU) priklausančios 63 kredito unijos pirmąjį 2015 m. ketvirtį uždirbo 1,2 mln. eurų pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo užfiksuotas 1,2 mln. eurų nuostolis. „Pelningą veiklą lėmė nuoseklus LKU grupės augimas daugelyje finansinės veiklos sričių. Pirmąjį metų ketvirtį didesnį pagyvėjimą pajutome verslo kreditų rinkoje – gamybos, prekybos, žemės ūkio sektoriuose. Ne mažiau populiarūs buvo ir fiziniams asmenims teikiami vartojimo kreditai bei būsto paskolos.
Metų pradžioje, kredito unijoms keičiant litus į eurus, gyventojai aktyviau nei įprasta investavo į indėlius. Pelną augino ir padidėjusios nepalūkaninės pajamos iš įmokų, pavedimų bei kitų finansinių paslaugų“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius. LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis per metus iki š.m. ketvirčio pabaigos išaugo 1,7 proc. – iki 225,7 mln. eurų. Indėlių portfelis sudarė 377,3 mln. eurų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus (341,7 mln. eurų). LKU grupės kapitalas per metus išaugo 10,7 proc. – iki 42,1 mln. eurų. LKU kredito unijų paslaugomis kovo pabaigoje naudojosi 141 tūkst. narių – 4,6 proc. daugiau nei 2014 m. kovo mėnesį.
LKU kredito unijų grupės stendą parodoje „Ką pasėsi…2015“ aplankė per 700 gyventojų
Santykiams unijose būdingas nuoširdumas, noras įsigilinti į realią padėtį, nesvetimas ir atjautos jausmas. Taip pat – liberalesnis požiūris, lankstesnės sąlygos, visiems nariams vienodai taikomi reikalavimai ir kt. valumų, – svarstė LCKU Stebėtojų tarybos pirmininkas. – Tuo tarpu pačioje kredito unijų įsisteigimo pradžioje buvome linkę daugiau dėmesio kreipti ne į žmogaus materialinį turtą, o į akis, į dūšią, nes ir paskolų komitete, ir valdyboje buvome kone kaimynai. Pasitikėjimas žmogumi tuomet buvo pirmoje vietoje“. Per 20 metų Lietuvoje išaugo ir sustiprėjo daug finansinių kooperatyvų, teikiančių savo nariams visas šiuolaikines finansines paslaugas. „Kredito unijos nariai – tai bendruomenės nariai, tad kaip kooperatyvas investuojame į pastarosios veiklą: finansuojame projektus, renginius, tam tikrus objektus. Kadangi didžioji pajininkų dalis priklauso bendruomenei, darydami gerus darbus stengiamės motyvuoti“, – sakė V. Barsteiga.
Kovo 26–28 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyko Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2015“. Tai – dvidešimtoji pavasarinė paroda, kurioje dalyvavo ir Lietuvos kredito unijų grupė. LKU stendas šiemet sulaukė išskirtinio dėmesio: prie pastarojo buvo surengta speciali parodos fotosesija su šmaikščiais užrašais. Prie specialios LKU stendo foto sienos įsiamžinti norėjo tiek vaikai, tiek suaugę. Renginio dalyviai turėjo galimybę atsiimti užfiksuotus portretus atspausdintomis nuotraukomis, kurios priminė žaismingus atvirukus. „Ką pasėsi... 2015“ dalyvavo 311 firmų
ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Šešiolika firmų atvyko iš užsienio – Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos. Per tris parodos dienas „Ką pasėsi... 2015“ aplankė apie 100 tūkst. žmonių.
4kredo
iniciatyva
R. Petrauskas: finansinio raštingumo galima mokytis kitaip
„Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“ – taip vadinosi edukacinis Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuotas, moksleiviams skirtas, renginių ciklas. Renginį Vaikų finansinio švietimo savaitės proga inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija kartu su LKU grupės 13 kredito unijų ir Roberto Petrausko komanda.
Robertas Petrauskas, Protų kovų organizatorius
D
augiau nei keturi šimtai moksleivių iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių pavasarį pasitiko kaudamiesi protmūšyje „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“. Iš trijų etapų susidedantis žaidimas vienu metu vyko Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Telšiuose ir Tauragėje. Protmūšiuose dalyvavo per pusšimtį 9-10 klasių komandų. Žaidimą moksleiviams vedė rašytojas, lietuvių sporto komentatorius ir TV laidų vedėjas, žinomas protmūšių organizatorius Robertas Petrauskas. „Žaismingi klausimai – protų kovų su Robertu Petrausku vizitinė kortelė. Anksčiau, kai šis žaidimas buvo tik prasidėjęs, jo klausimai siedavosi su grynomis žiniomis: į juos atsakyti būdavo galima vos pora žodžių. Visa tai norėjome pasukti kita linkme: protmūšį paversti žaidimu, kuriame dalyvauti būtų smagu ir kurį galėtų nugalėti ne tik didžiausią žinių bagažą turintys žmonės. Tai – žaidimas, kuriame išmąstant atsakymą į klausimą reikia vadovautis logika, o sužinoti atsakymą – malonu“, – pasakojo R. Petrauskas. Protmūšį „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“ laimėjo Kaune įsikūrusios Lietuvos medicinos mokslų universiteto vidurinės mokyklos komanda „Fundamentalūs“. Antrąją vietą finalinėje kovoje užėmė Kauno technologijos universiteto gimnazijos komanda „Agurkinė patranka“,
trečiąją – Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos komanda „Moraliniai“. Rengti protmūšius jauniems žmonėms R. Petrauskui tenka nedažnai. „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“, pasak jo, buvo pats didžiausias renginys, kokį yra tekę kurti ir vesti vaikams. „Ypatingai smagu dėl to, kad moksleiviai – labai azartiška, degančių akių auditorija. Buvo galima justi, kad žaidžiantiems – įdomu, kad jie siekia kuo daugiau sužinoti ir laimėti. Vaikų galvos paprastai veikia geriau, nei suaugusiųjų, jie persiorientuoja kur kas greičiau. Tuo tarpu suaugę gerai išmano tą sritį, su kuria susijęs jų darbas, tačiau būna visiškai užmiršę tai, ko yra išmokę. Todėl mokyklos suole tebesantys moksleiviai – tobula auditorija šiam žaidimui“, – džiaugėsi žinomas protų kovų vedėjas. R. Petrausko teigimu, protų kovos yra puiki edukacinė priemonė. Neretai girdime kalbant apie švietimo sistemos korekcijas, galbūt – reformas. Tačiau pagrindinis kore-
guotinas dalykas, jo nuomone – mokymo proceso pavertimas įdomesniu. „Švietimo sistema reikalauja žinojimo, ir nebūtinai – mąstymo. Tuo tarpu protų kovos yra žaidimas, kuriame stengiamės priversti suaugusius ir jaunesnius žmones logiškai mąstyti: prieiti prie klausimų iš neįmanomų pusių, netgi – atsistoti ant galvos ir šitaip bandyti įžvelgti atsakymą, – su šypsena kalbėjo protmūšių vedėjas. – Be to, žaidime gali dalyvauti kas tik nori, o tai skatina ne priverstinį susidomėjimą dalyku, o savanorišką dalyvavimą, pagrįsta malonia akiračio plėtra. Manau, jog tokia veikla – visokeriopai naudinga ir tam tikra alternatyva įprastam žinių pateikimui“. Pasak Simonos Juočepytės, Lietuvos centrinės kredito unijos komunikacijos specialistės ir šio renginio koordinatorės, iniciatyva išties pasiteisino: moksleiviai pademonstravo didelį susidomėjimą ir aktyviai įsitraukė į mąstymo reikalaujančią veiklą. „Tiek kredito unijų darbuotojų, tiek moksleivių, tiek moky-
VSF sėkmės istorijos 5 Žūklės reikmenų parduotuvės savininkas:
„Savo tikslą pasiekėme“ Originalių verslo idėjų konkurso „Jaunas verslas“ nugalėtojas kaunietis Edgaras Lapinskas įkurti žūklės ir medžioklės reikmenų parduotuvę „Baltijos žvynas“ sugalvojo ketindamas užpildyti tuščią nišą Kaišiadoryse. Laimėtas konkursas prisidėjo siekiant užsibrėžto tikslo: išplėsti parduotuvę, užsitarnauti pirkėjų pasitikėjimą ir įgyti nuolatinių lankytojų.
tojų aktyvumas ir įsitraukimas buvo nenusakomas. Renginių metu buvo smagu stebėti, kaip suaugę išsitraukę užrašus su rašymo priemonėmis kartu su moksleiviais tikrino žinias, laukė rezultatų ir džiaugėsi teisingai atsakę. Tai tik parodo, kad mokytis žaidimo forma yra daug patraukliau kiekvienam, nesvarbu kokio amžiaus bebūtum. Tikimės, kitais metais renginys plėsis ir taps graži moksleivių bei LKU kredito unijų grupės finansinio švietimo tradicija“, – sakė LCKU atstovė. Renginio partneriai: kredito unija „Germanto lobis“, Palangos kredito unija, Tauragės kredito unija, Grinkiškio kredito unija, Šilutės kredito unija, Jurbarko kredito unija, Ignalinos kredito unija, Panevėžio kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija, Akademinė kredito unija, Kauno kredito unija, Pagėgių kredito unija, Grigiškių kredito unija.
Protų kovos Protų kovos – senas, britų sugalvotas žaidimas. Daugmaž prieš 70 m. tolimose Didžiosios Britanijos kolonijose gyvenantys kareiviai sugalvojo, kaip laisvalaikį leisti turiningai: ne tik geriant alų, bet ir uždavinėjant vienas kitam įvairaus pobūdžio klausimus. Vėliau šis žaidimas išpopuliarėjo. Aptikęs lietuvišką britiško žaidimo atitikmenį R. Petrauskas nusprendė padaryti jį kur kas įdomesniu, nei apipintu paprastais klausimais: kas ir kada atsitiko ar koks kalnas pasaulyje – aukščiausias. Tad po truputėlį mažas, savo malonumui skirtas laisvalaikio leidimo būdas pavirto didele, nuolatos augančia, lyga. Protų kovas R. Petrauskas rengia jau šešerius metus.
„Nuo konkurso laimėjimo praėjus pusmečiui galiu teigti, kad viskas sekasi gerai. Patobulėjome: įvykdėme plėtrą, prisitaikėme prie vietinių žvejų ir medžiotojų – galima sakyti, kad pilnai užpildėme Kaišiadorių rajone esančią nišą“, – džiaugėsi „Baltijos žvyno“ savininkas. Idėja atidaryti būtent tokios srities parduotuvę E. Lapinskui kilo neatsitiktinai – jis porą metų užsiėmė su medžiokle ir žvejyba susijusia veikla. „Žūklė buvo arčiausiai širdies, tad 2013 m. gruodį duris atvėrusią parduotuvę pavadinau „Baltijos žvyno“ vardu, o ilgai-
niui joje atsirado ir medžioklei skirtų prekių“, –pavadinimo kilmę aiškino parduotuvės savininkas. Verslu kaunietis užsiima kartu su Kaišiadoryse gyvenančiu pusbroliu. Anksčiau jokiais būdais nenorėjęs parduotuvės atidaryti didmiestyje E. Lapinskas sako nuomonę pakeitęs. „Didelio miesto jau nebebijočiau. Metus laiko dirbę nedideliame miestelyje supratome, kad klientų kiekis yra ribotas. Norėtųsi plėsti asortimentą, tačiau mažame mieste brangesnės prekės nėra paklausios, o didmiestyje paklausa būtų, – pasakojo „Baltijos žvyno“ įkūrėjas. – Bet apie žvejybos srities plėtrą kol kas negalvoju – dar yra nedidelių planų, kuriuos norime įvykdyti čia, Kaišiadoryse“. Dalyvavimą VSF paskolų išdavimą koordinuojančios LCKU surengtame„Jauno verslo“ konkurse E. Lapinskui paminėdavo tiek artimieji, tiek į parduotuvę atsitiktinai užsukę žmonės. Tai, pasak jo, paskatino labiau stengtis, o aukšti balsavimo rezultatai įrodė, kad visuomenė nėra abejinga jaunam verslui.
Nuo svajonės iki neišvardijamo reklamos paslaugų kiekio Ritos Rimkevičienės įmonė „Colorita“, teikianti reklamos, spaudos ir dizaino paslaugas Verslumo skatinimo fondo bei LCKU iniciatyva rengtame konkurse „Jaunas verslas“ užėmė antrąją vietą. Nors verslo idėjos įgyvendinimui prireikė daug laiko ir kantrybės, ką tik dviejų metų sukaktį atšventusios įmonės vadovė įsitikinusi – turint konkretų tikslą, pačios aplinkybės padeda jo pasiekti, tad nuo studentavimo laikų puoselėta svajonė išsipildė su kaupu. „Jauno verslo“ konkurso dėka tapome žinomesni, įgijome daugiau pasitikėjimo iš klientų ir tikėjimo savo jėgomis. Per pastarąjį pusmetį įmonės inventorių papildėme lazerinio graviravimo staklėmis – stengiamės, kad galėtume pasiūlyti dar daugiau paslaugų. Šiuo metu klientų gretos pasipildžiusios, gauname užsakymų ir iš užsienio, tad viskas juda į priekį“, – džiaugėsi R. Rimkevičienė. Padedant Utenos kredito unijai, R. Rimkevičienė sukūrė verslo planą ir gavo VSF paskolą, o dabar išvardyti visą „Coloritos“ paslaugų spektrą darosi keblu: įmonė užsiima įvairiausia veikla, pradedant automobilių
spalvos keitimu, baigiant vitrinų bei parodų stendų apipavidalinimu. Paskutinį projektą bendrovė vykdė kartu su „Mamų unija“ – atspausdino nuotraukas ekspozicijai Utenoje esančiame prekybos centre. Paklausta nuomonės apie verslu užsiimančius jaunus asmenis, įmonės vadovė nusiteikusi tik teigiamai: „Jaunimas viską vertina šviesiau, turi polėkio imtis veiklos – ir tai pasiteisina. Tačiau, pradėjus kažką daryti, itin svarbu išsikelti konkretų tikslą ir kryptingai jo siekti, o tam paaukotos valandos pameta skaičių: verslo kūrimas neįvyksta savaime, be pastangų krislo“.
6
numerio herojus
R. Piečaitienė: Būti vadinamai„mama“ – didelė garbė Prieš daugiau nei 20 m. iš Kanados į Lietuvą atvykusi Regina Piečaitienė įsteigė pirmąsias šalies kredito unijas, padėdama Kredito unijų įstatymui išvysti dienos šviesą. Priimtas įstatymas sukūrė tvirtą pagrindą unijų judėjimo pradžiai ir nustatė kryptį tolimesniam šių kooperatinių kredito įstaigų vystymuisi.
P
asak „kredito unijų mama“ vadinamos R. Piečaitienės, prieš 21 metus atvykusi į Lietuvą įgyvendinti Kanados Vyriausybės ir Atviros Lietuvos fondo finansuojamo projekto, ji tokio pasisekimo nesitikėjusi. „Kadaise į Lietuvą atvežiau tik mažą grūdelį, tik pačią pirmąją mintį, kurią sėkmingai sudaigino ir reikiama kryptimi nukreipė jauni darbuotojai – pavyzdžiui, Ramūnas Stankevičius, Sigitas Bubnys, Asta Dirmaitė – ilgainiui padėję išauginti kredito unijų judėjimą į tokį, koks jis yra šiandieną, – šypsodamasi kalbėjo tuometinė kredito unijų projekto direktorė. – Tuomet Lietuvoje gyvenau šešerius metus, kurių metu vadovavimą unijoms perėmė minėtas R. Stankevičius, o aš užsiėmiau ataskaitomis, ryšių palaikymu“. R. Piečaitienės teigimu, iš pradžių, kai lankydavosi pirmosiose unijose, jų patalpos būdavo vargiai didesnės už spintą, bet vėliau padėtis pagerėjo, unijos pradėjo plėstis. „Didžiausią įspūdį paliko tai, kad jose dirbantys žmonės buvo labai veiklūs. Gana seniai lankiausi lietuviškoje kredito unijoje, tačiau kai jų nariai apsilanko pas mane – visuomet
Kredito unijų įstatymas įtvirtino vienintelių Lietuvoje kooperatinių kredito įstaigų – kredito unijų – veiklos teisinius pagrindus, kurie paspartino kooperatinės kredito sistemos sukūrimą ir jos vystymąsi Lietuvoje, kaip efektyvią alternatyvą komerciniams bankams. Už kredito unijų steigimą ir lietuvybės puoselėjimą 2009 m. R. Piečaitienė buvo apdovanota Prezidento Valdo Adamkaus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio Kryžiumi. smagu susitikti“. Paklausta apie kredito unijų mamos titulą, R. Piečaitienė pripažino nepamenanti, iš kur kilo šis kreipinys. „Būti pavadinta „mama“ yra didelės reikšmės dalykas, o čia – kreipimasis net ne dėl vieno vaikelio... Todėl tai – didelė garbė ir labai tuo didžiuojuosi. Man tai yra vienas didžiausių gyvenimo pasiekimų“, – sakė moteris. R. Piečaitienė gyvena Kanadoje, Monrealio mieste, kur dirbo „Desjardins“ kredito unijų grupės valdybos nare, o po to, ketverius metus, – administratore. „Desjardins“ veikia jau daugiau, nei 100 metų, todėl, palyginus, Lietuvos kredito unijų judėjimas yra dar labai jaunas. Pasak R. Piečaitienės, mūsų šalies unijose galėtų būti daugiau standartizacijos ir vienybės: reikėtų tikros kooperacijos, kad visi kartu dirbtų viena kryptimi. „Kiekviena unija siekia nepriklausomybės, kas yra normalus reiškinys, tačiau,
manau, reikėtų siekti bendro gėrio visam judėjimui, o tą galima padaryti tik laikantis tų pačių nuostatų ir vienodai, kryptingai dirbant. Štai užsukę į bet kurią „Desjardins“ kredito uniją, pamatysime, kad visos paslaugos, procentai, apskaita yra vienoda, todėl bet kuris narys visur gali jaustis kaip namuose, o Lietuvoje to dar truputį trūksta, – lygino R. Piečaitienė. – Tiesa, „Desjardins“ visko pasiekė per daugiau nei 100 metų, o čia, Lietuvoje, tas pats padaryta penkiskart greičiau ir ne ką prasčiau. Tad, manau, „Desjardins“ gali tik didžiuotis, jog prieš 20 metų inicijuotas projektas šitaip pasisekė“. Paklausta, ko galėtų palinkė ti Lietuvos kredito unijoms dar dvidešimčiai metų, R. Piečaitienė sakė: „Jūs jau tiek daug pasiekę... Dirbkit kartu, būkit vieningi, gerbkite vienas kitą bei mylėkite narius, nes jie – svarbiausia judėjimo dalis. Ir tolimesnės sėkmės“.
inovacijos
Lietuvos kredito unijos išpildė mam Ar žinome, apie ką svajoja mūsų mamos? Moterys, turinčios bene daugiausiai atsakomybių pasaulyje, taip pat turi gausybę gražių svajonių bei norų, kuriuos išpildyti buvo galima LKU kredito unijų grupės ir asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ iniciatyva, dalyvaujant konkurse „Ar žinai apie ką svajoja tavo mama?“.
Dvi pirmąsias gegužės savaites į LKU el. paštą plaukte plaukė anketos su dukrų, sūnų ar net anūkų įvardintomis mamų svajonėmis, o konkurso komisija padėjo atrinkti 10 gražiausių ir originaliausių iš jų, kurių kiewkvienos išpildymui buvo skirta iki 200 eurų. Iš daugiau nei 700 svajonių buvo atrinktos dešimt: pasodinti
Jurgita Liutvisnkienė,
Rita Leonienė,
LCKU atstovė
Asociacijos „Nacionalinis mamų sambūris“ atstovė
braškių plantaciją, išleisti eilėraščių knygelę, išmokti plaukti, jodinėti, šokti Lotynų šokius, praleisti dieną SPA centre, gauti konsultaciją kepyklėlės įkūrimui, gauti naują meškerę; 12 vaikų mama svajojo skirti sau laiko grožio salone, o garbaus amžiaus močiutė norėjo atnaujinti stilingą garderobą anūkės šventei. „Atsiųstos svajonės iš esmės patvirtino
atliktą nuomonių tyrimą, kurio metu aiškinomės, apie ką daugiausiai svajoja mamos, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos atstovė Jurgita Liutvinskienė. – Tarp atsiųstų svajonių daugiausiai dominavo kelionės bei poilsis Lietuvos sanatorijose, SPA ir grožio procedūrų salonuose – jos sudarė net pusę atsiųstų norų. Daugeliui mamų šios iš
7 Būti pavadinta „mama“ yra didelės reikšmės dalykas, o čia – kreipimasis net ne dėl vieno vaikelio... Todėl tai – didelė garbė ir labai tuo didžiuojuosi. Man tai yra vienas didžiausių gyvenimo pasiekimų
Pasiūlyk savo numerio herojų ir laimėk termosinį LKU puodelį! Pasiūlymų laukiame el.paštu redakcija@lku.lt
amų svajones pažiūros ne pirmojo būtinumo paslaugos dėl laiko ar finansų stokos yra realizuojamos rečiau nei norėtųsi. Matome, kad esant galimybei mamos labai norėtų daugiau laiko skirti sau, o taip pat – poilsiui kartu su šeima“. Apie 16 proc. mamų svajonių buvo susijusios su buities pagerinimu įsigyjant elektroninės įrangos, namų apyvokos ir kitų reikmenų, kurie gali pagelbėti kasdieniniame gyvenime. Ketvirtoje vietoje liko tokios pramogos kaip šuolis parašiutu, vakarienė prabangiame restorane. Tarp atsiųstų svajonių buvo ir netikėtų norų, pavyzdžiui, 4 proc. mamų svajonių susijusios su dantų protezavimo ar kitomis odontolo-
go paslaugomis, per 2 proc. svajoja atsikratyti paskolų naštos. Vos 1,5 proc. norėtų pagalbos kuriant verslą, darbo vietą ar gerinant turimus įgūdžius. Bendrovės „Synopticom“ balandžio mėnesį atliktas nuomonių tyrimas parodė, kad mamos yra kiek praktiškesnės nei dažnai manoma. Nors daugelis gyventojų įsitikinę, kad motinų svajonės pirmiausia turi sietis su visos šeimos gerove, tačiau nemažai mamų svajoja ir apie asmeninius poreikius, susijusius su kelionėmis ar sveikatos procedūromis.
8 kredo
aktualus i
M. Jurgilas: Finansų ministerija, konsultuodamasi su Lietuvos banku, parengė kreditų unijų sistemos įstatymų pakeitimų projektą, kurį birželio mėnesį pateikė Seimui. Siekiant užtikrinti tvarią kredito unijų veiklą, būtina stiprinti jų narių bendruomeniškumą, suvokimą ir skatinti aktyvesnį pastarųjų įsitraukimą, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Kokios priežastys iš Lietuvos banko pusės lėmė būtinumą ruošti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją? Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys: 2008 m. viduryje išplėsta kredito unijų veiklos geografija ir iki 100 tūkst. eurų padidinta indėlių draudimo apsauga paskatino beatodairišką ir netvarią sektoriaus plėtrą. Vidutinis metinis kredito unijų turto augimas 2008-2013 m. siekė daugiau nei 20 proc. Šiuo laikotarpiu augo kredito unijų skaičius, rizikingų investicijų apimtys, didžioji naujų kredito unijų dalis kūrėsi Vilniuje, buvo pamiršti pamatiniai kooperacijos ir bendruomeniškumo principai, o kredito unijų veikla pradėjo panašėti į komercinių bankų veiklą, išlaikant mažesnius reguliavimo reikalavimus. Šis augimas nebuvo tvarus: pakankamai aukštas palūkanas mokančios kredito unijos pritraukdavo lėšas iš savo narių, kurie kartu yra ir unijų savininkai, tačiau neturi tinkamų paskatų rūpintis kredito unijų veikla. Kredito unijoms augant taip sparčiai, dalis jų nesugebėjo pritrauktų lėšų investuoti tinkamai – reikšmingai išaugo neveiksnių paskolų apimtys, 2013-2014 m. įvykę 5 bankrotai pareikalavimo 114 mln. eurų valstybinio indėlių draudimo kompensacijų. Atsižvelgiant į reikšmingus kredito unijų veiklos tvarumo iššūkius, poreikis įgyvendinti esminę sektoriaus reformą tapo neišvengiamas. 2014 m. patvirtintos Kredito unijų įstatymo pataisos tik sulopė sektorių kamavusias problemas. Lietuvos bankas dar tais pačiais 2014 m. identifikavo sistemines Pokalbis su M. Jurgilu – praeitame „Kredo“ numeryje pradėta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos tema.
9
s interviu
Pokyčiai užtikrins tinkamą kredito unijų tarpusavio pasitikėjimą
20 %
Vidutinis metinis kredito unijų turto augimas 2008-2013 m. siekė daugiau nei 20 proc.
kredito unijų sektoriaus problemas, pateikė galimus jų sprendimo būdus ir pakvietė visas suinteresuotas puses viešai diskutuoti, kaip sustiprinti kredito unijų sektorių. Daugelis viešoje konsultacijoje dalyvavusių rinkos dalyvių sutiko su Lietuvos banko ekspertų identifikuotomis problemomis ir iš esmės pritarė, kad siekiant užtikrinti tvarią sektoriaus veiklą ilguoju laikotarpiu, reikalingi esminiai kredito unijų veiklos reglamentavimo pokyčiai. Atsižvelgęs į viešos konsultacijos metu gautus komentarus, Lietuvos bankas išgrynino konkrečius kredito unijų reguliavimo pakeitimus. Kai siūlymai persikėlė į Seimą, numatomos kredito unijų sektoriaus stiprinimo priemonės pradėjo įgyti konkretesnę formą. Iš Lietuvos banko atstovų ir kitų partnerių sudaryta darbo grupė po ilgų ir įtemptų diskusijų parengė Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją, o Finansų ministerija, konsultuodamasi su Lietuvos banku, rengia pastarąją įgyvendinančių teisės aktų projektus. Kokie kredito unijų sistemos pertvarkos tikslai? M. Jurgilas: Pagrindinis kredito unijų sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti šio sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų bendruomenės poreikius, įskaitant smulkųjį ir vidutinį verslą bei ūkininkus, o veiklos nesėkmės atveju mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos pasekmėms spręsti. Šiam tikslui niekas neprieštarauja, tačiau kyla klausimas – kokiais būdais to pasiekti? Lietuvos banko nuomone, kredito unijų reglamentavimo pakeitimai turėtų apimti tris pagrindines sritis. Pirmiausia, būtina sustiprinti kredito unijų kapitalą. Kapitalas finansų įstaigose yra skirtas padengti nuostoliams, kurie gali susidaryti dėl prisiimamos veiklos rizikos ar nepalankių aplinkybių. Šalyse, kuriose kredito unijos ar kooperatiniai bankai veikia sėkmingai (pvz., Nyderlanduose, Suomijoje, Šveicarijoje), didžioji kapitalo dalis sukaupiama iš pelno, o
pasiektas aukštas tvaraus kapitalo pakankamumo lygis leidžia užtikrinti stabilią ir patikimą šių įstaigų veiklą. Skirtingai nei daugelyje valstybių, Lietuvoje didžiąją kredito unijų kapitalo dalį sudaro nepastovus, nuolat kintantis kapitalas, kuris negali tinkamai padengti veiklos nuostolių. Lietuvoje veikiančių kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra gana aukštas, bet kapitalo kokybė ir jo struktūra nėra tinkama. Antra, būtina sustiprinti kooperaciją ir integraciją tarp atskirų kredito unijų, sukuriant efektyviai veikiančią kryžminių garantijų sistemą. Vieningos kryžminių garantijų sistemos sukūrimas užtikrintų, kad veiklos nuostoliai, kurių nepajėgtų padengti pavienės unijos, būtų pasidalinti tarp visų sistemos dalyvių. „Vienas už visus, visi už vieną“ principo įtvirtinimas užtikrintų, kad kredito unijų sistemoje kylančios problemos pirmiausia būtų sprendžiamos pačios kredito unijų sistemos, o ne mokesčių mokėtojų lėšomis.
Pagrindinis kredito unijų sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti šio sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų bendruomenės poreikius, įskaitant smulkųjį ir vidutinį verslą bei ūkininkus, o veiklos nesėkmės atveju mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos pasekmėms spręsti. Tai stiprintų sektoriaus kooperaciją, užtikrintų geresnį rizikos pasidalijimą ir, galiausiai, padidintų visos sistemos veiklos efektyvumą. Glaudžiau veikiančios kredito unijos taip pat galėtų lengviau konkuruoti su kitomis kredito ir mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Centralizavus apskaitos, rizikos valdymo, informacinių technologijų ir kitas sistemas,
sumažėtų veiklos sąnaudos. Veiklos masto ekonomija turėtų teigiamą poveikį kredito unijų veiklos efektyvumui, pelningumui ir kapitalo kaupimo galimybėms. Tokios kredito unijų sistemos sėkmingai veikia Austrijoje, Šveicarijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Trečia, reikalinga sustiprinti kredito unijų valdymą. Kredito unijų valdymas gerokai skiriasi nuo kitų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų valdymo, nes, esant nepakankamam unijų narių, kurie kartu yra ir unijų savininkai, įsitraukimui, labai sudėtinga užtikrinti unijai vadovaujančių asmenų kontrolę. Norint užtikrinti tvarią kredito unijų veiklą, būtina sustiprinti kredito unijų narių bendruomeniškumą, suvokimą ir skatinti juos aktyviau įsitraukti į unijos veiklą. Kokiais principais remiantis bei kaip bus pertvarkoma kredito unijų sistema? M. Jurgilas: Prieš įgyvendinant kredito unijų sistemos pertvarką, būtina atlikti išsamų ir nepriklausomą, į kryžminių garantijų sistemas besijungiančių kredito unijų turto kokybės vertinimą. Svarbu užtikrinti, kad į kryžminių garantijų sistemą susijungusios unijos būtų finansiškai patikimos ir tai padėtų užtikrinti tvarią kredito unijų sektoriaus raidą ateityje. Siekiame, kad nauja sistema būtų sukurta „balto lapo“ principu – užtikrinant tinkamą kredito unijų tarpusavio pasitikėjimą. Kaip kredito unijos bei jų nariai turėtų ruoštis permainoms? M. Jurgilas: Finansų ministerija, konsultuodamasi su Lietuvos banku, parengė įstatymų pakeitimų projektą, kuris Seimui pateiktas birželį. Konkretūs reformos žingsniai paaiškės įstatymų projektą patvirtinus Seime. Į reformos koncepcijos rengimą buvo aktyviai įsitraukusios visos pagrindinės kredito unijų asociacijos, todėl ši reforma kredito unijų sektoriui neturėtų būti netikėta. Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje įvairiuose regionuose susitiko ir diskutavo su visomis kredito unijomis, pagrindiniais jų nariais. Mūsų vertinimu, sektorius yra pakankamai gerai informuotas apie vykstančius pokyčius. Įgyvendinant reikšmingus reguliavimo pakeitimus bus numatyti protingi pereinamieji laikotarpiai, tad dėl proceso nuoseklumo unijoms nėra reikalo nerimauti.
10kredo Sigitas Bubnys daugiau nei 16 metų dirbo vystant Lietuvos kredito unijų judėjimą. Pastaruosius ketverius metus jis – projektų vadovas ir vyr. konsultantas tarptautinėje Vokietijos konsultacinėje kompanijoje „AFC Consultants International GmbH“. Remdamasis sukaupta patirtimi specialistas pasidalijo įžvalgomis apie įvairių šalių finansų įstaigų steigimąsi, veiklą, tam tikrus panašumus bei skirtumus, darbo įvairiuose Žemės kampeliuose ypatybes.
S. Bubnys: Lietuvos kredito unijų paslaugų lygis prilygsta vakarietiškajam Liepos 6 d. – Tarptautinė kooperacijos diena. Ar tiesa, kad Lietuvos kredito unijos – vienos iš aktyviausių kooperatyvų Baltijos šalyse? S. Bubnys: Lietuvos kredito unijos yra vienas geriausių kooperacijos pavyzdžių ne tik Baltijos šalyse, bet ir toli už šio regiono ribų. Lietuvos gyventojams, gerai prisimenantiems tarybinius „kolchozus“ (sovietinių laikų kooperatyvus, kurie iš esmės buvo kooperatyvų parodija), nebuvo lengva persilaužti, tačiau jie greitai suprato kooperacijos naudą ir pagrindinį principą: kooperatyvas yra pačių narių nuosavybė, jis teikia paslaugas savo nariams už jų savikainą ir gaunamas pelnas atitenka kooperatyvo nariui, o ne pašaliniam asmeniui. Dėl šių priežasčių paslaugos kredito unijose yra pigesnės, o aptarnavimas – geresnis. Be to, Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, yra antro lygio finansinis kooperatyvas – Lietuvos Centrinė kredito unija, užtikrinanti stabilią finansinę kredito unijų veiklą. Tai yra dideli pasiekimai – tokia pažanga negali pasigirti nei viena Baltijos šalis. Kita vertus, pažvelgus kiek toliau nei Baltijos šalys, rasime labai gerų finansinės kooperacijos pavyzdžių. Kredito unijų veikla sėkmingai vystoma Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje bei Airijoje. Vakarų Europos šalyse, didėjant kredito unijų veiklos apimčiai, jos tapo kooperati-
niais bankais. Kooperatiniai bankai Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse užima apie 30 proc. bankinių paslaugų rinkos, tuo dar kartą įrodydami kooperatinės bankininkystės pranašumus bei naudą.
Lietuvos kredito unijų sėkmės garantas yra tinkama įstatyminė bazė, tinkama priežiūra, valstybinis indėlių draudimas, standartizacija ir stipraus unijų centro – ALKU bei LCKU – buvimas. Gal galite trumpai apžvelgti, kaip steigiasi ir gyvena finansiniai kooperatyvai kituose pasaulio kraštuose? Kuo jie panašūs ir skirtingi? S. Bubnys: Pastebima, kad kooperatiniai judėjimai plečia savo veiklą, steigiamos naujos kredito unijos. Priežastys ganėtinai paprastos: mažai išsivysčiusiose šalyse bei atokiuose regionuose bankai neteikia bankinių paslaugų dėl žemo pelningumo arba vengia dirbti su mažas pajamas turinčiais klientais
– bankų paslaugos yra brangios ir ne visiems prieinamos. Finansiniai kooperatyvai užpildo šią nišą, tad jų veiklos mastai pastoviai ir stabiliai plečiasi: šiuo metu kredito unijos vienija 200 mln. narių 101 pasaulio šalyje. Dažnu atveju paskolų portfelio kokybė besivystančių šalių kredito unijose būna pakankamai gera, o vėluojančių paskolų portfelis paprastai nesiekia 5 proc. (žinoma, šis skaičius apibendrintas), nes kredito unijų nariai sąžiningai grąžina paskolas. Daugelio pasaulio šalių kredito kooperatyvų skiriamasis ir bendras bruožas yra tai, kad būdami savo „bankelio“ nariais ir savininkais, gyventojai turi galimybę gauti bankines paslaugas, be to, ženkliai pigiau. Kaip pavyzdį galiu pateikti naujai besikuriančių Tadžikijos kredito unijų veiklą. Mažuose kalnų kaimeliuose paskolos gauti iš principo neįmanoma: kalnais sukorus 30-50 km į didesnį miestą, banke teks mokėti 28-30 proc. metines palūkanas, mikrofinansų įstaigoje – nuo 36 iki 60 proc. Tad žmonės pradėjo steigti pirmąsias kredito unijas, kuriose paskolų palūkanų norma yra tik 20 proc., be to, galima ir taupyti. Daugelio šalių kredito unijų veiklos spektras panašus: indelių priėmimas, paskolų išdavimas bei mokėjimų paslaugos. Teko detaliau susipažinti su atskirų šalių kredito unijų veikla – net vidinė dokumentacija yra panaši: strateginiai bei verslo planai,
11
ekonomikos įžvalgos
kreditavimo, apskaitos, rizikos valdymo politikos, vidaus kontrolės tvarka, valdymo organų bei darbuotojų darbo reglamentai. Žinoma, ženkliai skiriasi šių dokumentų kokybė. Nemaža dalis kredito unijų stengiasi kompiuterizuoti savo veiklą, tačiau atokesniuose Afrikos bei Azijos kampeliuose, kuriuose nėra nei kvalifikuotų žmonių, nei elektros energijos, viskas tvarkoma žymiai paprasčiau: geriausiu atveju kiemo kampe nustatytomis valandomis burzgia dyzelinis elektros generatorius, o buhalterė su sąsiuviniu rankose klientus aptarnauja lauko sąlygomis, po šiaudais dengta atvira pašiūre. Kokioje valstybėje finansų kooperatyvai jums patinka labiausiai? Kodėl? S. Bubnys: Lietuvoje! Lietuvos kredito unijose teikiamas labai platus paslaugų spektras už geresnę nei bankuose kainą: įvairių rūšių indėliai, paskolos, tarptautinės debetinės ir kreditinės mokėjimo kortelės, internetinė bankininkystė, tarptautiniai ir vietiniai mokėjimai, galimybė susimokėti komunalinius mokesčius. Kredito unijų narių indėliai drausti valstybiniame indėlių draudimo fonde, priežiūrą užtikrina Lietuvos Bankas. Lietuvos Centrinė kredito unija, kartu su Asociacija Lietuvos Kredito unijos, valdo likvidumo bei stabilizacijos fondus, užtikrinančius kredito unijų veiklos stabilumą, tinkamai vysto IT sistemas, kuria naujus produktus, teikia konsultacijas unijoms ir jas tinkamai atstovauja. Toki išsivystymą ir paslaugų lygį galima rasti tik Vakarų Europos valstybėse, Kanadoje, iš dalies – Amerikoje, tačiau jiems tai truko apie 100 metų, o Lietuvai – viso labo 20 m. Kita vertus, man labai patinka Šri Lankos kredito unijų SANASA judėjimas. Kaip ir Lietuvoje, jų sukurta labai stipri koordinavimo struktūra: asociacija, centrinis unijų bankas, mokymų centras, draudimo bendrovė, net – turizmo agentūra, todėl nariai gauna platų paslaugų spektrą, o standartizacija sudaro sąlygas mažinti paslaugų kainas bei diegti naujas paslaugas. Gal yra dalykų, kurių Lietuva galėtų pasimokyti iš užsienio finansų kooperatyvų, o gal – atvirkščiai: kažkas, ko užsienio kooperatyvai galėtų pasimokyti iš Lietuvos? S. Bubnys: Nors unijų veikla ir paslaugos yra ganėtinai vienodos daugelyje pasaulio šalių, yra nemažai dalykų, kurių galima vieniems iš kitų pasimokyti. Lietuvos kredito unijų sėkmės garantas yra tinkama įstatyminė bazė, tinkama priežiūra, valstybinis indėlių draudimas, standartizacija ir stipraus unijų
centro – ALKU bei LCKU – buvimas. Nesant tinkamo veiklos reglamentavimo, daugelio įvairių šalių kredito unijų veikla yra ribota. Nesant tinkamos centrinio banko priežiūros, įsivyrauja piktnaudžiavimo atvejai: tuo naudojasi tiek unijų vadovai, tiek ir paprasti darbuotojai. Lietuvos kredito unijoms pavyksta teikti modernias bankines paslaugas ir konkuruoti su stipriais užsienio komerciniais bankais dėl unijų veiklos, dokumentų, procesų ir informacinių technologijų standartizavimo. Manau, daugeliui skaitytojų yra žinoma, kad visos Lietuvos kredito unijos, priklausančios LCKU bei ALKU, naudoja tas pačias IT bei dokumentų sistemas, kas leidžia dešimtis kartų sumažinti unijų veiklos išlaidas ir sudaryti sąlygas tokių paslaugų kaip mokėjimo kortelės, internetinė bankininkystė, mokėjimai, diegimui. To mums gali pavydėti visos buvusios Rytų Europos ir postsovietinės Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos salių unijos. Išskyrus Lenkiją, Vietnamą bei išsivysčiusias Europos šalis, visos kitos vargsta su aibe tarpusavyje nesuderinamų dokumentų bei kompiuterinės apskaitos sistemų.
200 milijonų
įdiegta, tačiau praktiškai nebuvo bankomatų bei terminalų, kuriuose kortelė būtų aptarnaujama, nebuvo sutarčių su degalinėmis, parduotuvėmis, gyventojai ir Ganos bankai nedaug težinojo apie šio tipo korteles. Tad mūsų darbas buvo išspręsti visas šias problemas. Egzotiškiausia šalis, kurioje tenka dirbti, yra Papua Naujoji Gvinėja – vien skrydis į ją trunka beveik 2 paras. Kartu su Azijos Plėtros banku ir Papua Naujosios Gvinėjos Centriniu banku ten kuriame Smulkaus Verslo Garantijų Fondą. Šalyje be galo graži gamta, nuostabūs žydri paplūdimiai, gyvena beveik 800 tautų ir genčių, kalbančių skirtingomis kalbomis, todėl Papua Naujoji Gvinėja traukia lingvistikos tyrinėtojus. Deja, turizmas šalyje nėra išvystytas dėl be galo didelio nusikalstamumo lygio: apie ginkluotus plėšimus gatvėse naktį, o dažnai – ir dieną vietinėje spaudoje net nerašo, nes tai – pernelyg įprasta. Kalbant apie iššūkius: regioninis projektas, apimantis Egiptą, Jordaniją, Palestiną, Iraką ir Jemeną yra pats sudėtingiausias dėl papročių, tradicijų bei šiose šalyse susidariusios politinės situacijos.
Tiek narių šiuo metu vienija kredito unijos 101 pasaulio šalyje.
Padedate įsitvirtinti finansų kooperatyvams skirtingose šalyse. Kaip Jums sekasi? Kokia šalis šiandieną Jums – iššūkis? S. Bubnys: Vokietijos tarptautinėje konsultacinėje kompanijoje „AFC Consultants International GmbH“ specializuojuosi kredito unijų, mikrofinansų, kooperatinių bankų priežiūros bei antro lygio organizacijų (asociacijos, centrinės finansinės institucijos ir pan.) srityje, tačiau dažnai tenka dirbti ir mokėjimų, mobilios bankininkystės, energijos efektyvumo bei kitose veiklos srityse daugelyje šalių. Vienas įdomesnių projektų, ties kuriuo dirbau trejus metus, vyko Ganoje. Prieš mums pradedant darbą joje buvo įdiegtos biometrinės mokėjimo kortelės, siekiant, kad jos būtų naudojamos visoje šalyje ir ypatingai – nutolusiuose rajonuose, kur nėra teikiamos bankinės paslaugos. Kortelių ypatumas yra kliento identifikacija pagal piršto antspaudus – parašas ar PIN kodas šiuo atveju operacijai atlikti nereikalingi. Kortelių sistema buvo
Norint pasiekti tam tikrų pokyčių, reikia laiko ir kantrybės. Arabų šalių atstovai yra pragmatiški, tad rekomendacijos ir sprendimai turi būti be galo gerai argumentuoti, nors ir tai pradžioje nieko nereiškia – dirbdamas turi įgauti pasitikėjimą, kreipti dėmesį į politinę situaciją (jos nekomentuodamas)... Tik taip pavyksta pasiekti rezultatų. Kita vertus, Tolimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalys yra be galo svetingos, kur svečiui rodoma didelė pagarba. Apmaudu, kad tokias šalis kaip Egiptas, Palestina, Irakas bei Jemenas krečia politiniai neramumai bei karai, o mums dažnai tenka dirbti ir tokiomis sąlygomis. Trejus metus dirbu ir pastoviai lankausi Egipte, tad savo akimis mačiau „Arabų pavasario“ revoliuciją bei jos pasekmes. Nors sulaukdavau nemažai skambučių iš darbdavių, artimųjų bei draugų, demonstracijos, susišaudymai bei sprogdinimai Tahriro aikštėje bei kitose vietose tiesioginės grėsmės nekėlė. Mieste saugiai važinėjau darbo reikalais – svarbiausia buvo žinoti, kuriose vietose vyksta neramumai (atitinkamos saugumo tarnybos visada suteikdavo šią informaciją) ir tas vietas aplenkti.
12kredo
po darbų
Kokias Lietuvos vietas
verta aplankyti vasarojant? Po ilgos savaitės darbų, ypač – vasaros metu, paprastai siekiame kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, pasimėgauti geru oru, pakeliauti. Pateikiame keletą lankytinų vietų skirtinguose Lietuvos regionuose, kuriose galbūt dar nebuvote ir kurios gali paįvairinti savaitgalį, padėti pakeisti aplinką bei pasisemti įspūdžių.
8
5
2
3
10
12
4
6
1
7
9
11
Aukštaitija
žemaitija
suvalkija
dzūkija
Kupos slėnio parkas. Tai – Kupiškyje esantis, poilsiui pritaikytas rekreacinis želdinys. Šiame parke įrengti du pėsčiųjų tiltai, dviračių ir pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, parke vinguriuoja Kupos upelis. (1 nuotr.) Smegduobių parkas. Tai 2004 m. Pasvalyje įkurtas parkas. Jame išlikę keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Parke rasite žaidimų, sporto aikštynus, vienoje smegduobėje įkurtą amfiteatrą, stebuklingą meilės suolelį. (2) Skinderiškio dendrologinis parkas. Parkas įsikūręs Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje. Šis parkas išsiskiria iš kitų savo sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove bei geografiniu augalų grupių išsidėstymu. Parko erdvėje aptiksite ir Šušvės upės vandens užtvanką bei ledynmečio pėdsakų – riedulių. (3)
Senovinės technikos muziejus. Šis muziejus – neįprastas. Jį rasite Jurbarko rajone, Smalininkų kaime gyvenančio mokslininko J. Stonio kieme. Muziejaus šeimininkas sukaupęs daugiau kaip 7000 eksponatų, atspindinčių žemės ūkį, buitį, amatus, technikos raidą. Negana to, didelį įspūdį paliks bei ilgai atmintyje išliks paties muziejaus šeimininko asmenybė. (4) Šauklių riedulynas. Tai Skuodo rajone esantis, vienas didžiausių riedulynų Lietuvoje, susiformavęs prieš 26 tūkstančius metų slinkusio ledyno metu. Riedulyne įrengtas pažintinis takas, kviečiantis susipažinti su tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, neįprasta augalija bei gyvūnija. (5) Papilės Juros periodo atodanga. Unikali Papilės miestelyje įkurta atodanga, nuo kurios atsiveria juros periodo dariniai su smulkių gyvūnų liekanomis t.y. fosilijomis. Šioje atodangoje aptikta bei aprašyta apie 300 gyvūnų bei fragmentų. (6)
Višakio Rūda vadinamas kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jūsų akį patrauks senų namų architektūra, pagoniškos krikščionybės ženklai bei stebuklingas gydomųjų galių turintis, įvairiomis istorijomis apipintas Višakio Rūdos šaltinėls ir prieš jį esanti koplytėlė. (7) Vištyčio regioninis parkas. Viena iš lankomiausių Suvalkijos regiono vietų, mylintiems gamtą bei gražius vaizdus. Apsuptas miškais bei kalvomis, pagrindinis parko objektas yra Vištyčio ežeras. Taip pat galima aplankyti Vištyčio malūną, Pavištyčio sodybą, senąsias bažnyčias, šilelio pažintinį taką, piliakalnius ir t.t. (8) Areto Panitausko sodyba. Tai – viena gražiausiai tvarkomų sodybų Vištyčio apylinkėse, Vilkaviškio rajone. Visą sodybos grožį puoselėja Panitauskų šeima. Lankytojus labiausiai žavi natūrali gamta bei gražiai sutvarkyta erdvė. Sodyboje išvysite keletą tvenkinių, šeimininko rankomis pastatytus lieptelius, įvairias gėlių ir akmenų kompozicijas bei medelius. Taip pat neliksite abejingi bėgiojantiems laukiniams gyvūnams: šernams ir kelių rūšių elniams. (9)
A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas. Parkas įrengtas Druskininkų savivaldybės, Naujasodės kaime, vieno geriausio Dzūkijos skulptorių sodyboje. Čia išvysite įvairias medines skulptūras, kieme esantį paties šeimininko suręstą vėjo malūną bei jo keturiuose aukštuose išdėstytas drožinių ekspozicijas. Pasivaikščioti kvies šalia esantis parkas. (10) Ūlos akies šaltinis. Nedidelė gėlo vandens versmė esanti Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, netoli Mančiagirės. Žmonės nuo seno manė, kad šio šaltinio vanduo stebuklingas ir turi gydomąją galią. Virš Ūlos upės skardžio yra įrengta apžvalgos aikštelė su pasakišku gamtovaizdžiu. (11) B. Jurgelevičiaus žvėrynėlis. Mini zoologijos sodą Varėnos rajone, Karpiškių kaime puoselėja pats sodybos šeimininkas B. Jurgelevičius. Šiame žvėrynėlyje galite pamatyti įvairius paukščius, vilkus, šernus, Šiaurės Amerikos meškėną, stirniukus bei kitus gyvūnus. (12)
Flickr.com nuotr.